2022-03-09 Nr. AB-5501-3-61-3-04120-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1499-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04120-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. N. F., S. S. M. ir K. Z., atstovaujamos tėvų K. N. F. ir S. S. M., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. N. F., S. S. M. ir K. Z., atstovaujamos tėvų K. N. F. ir S. S. M., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai K. N F., S. S. M. ir K. Z., atstovaujama tėvų K. N. F. ir S. S. M., kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21M33249 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1316 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjai skunde nurodė:

2. K. N. F. išvyko dėl to, kad yra persekiojamas ir verčiamas prisiimti kaltę dėl pinigų pasisavinimo buvusioje darbovietėje. Jam buvo grasinta mirtimi, jeigu jis neprisiims kaltės. Jis atsisakė prisiimti kaltę, todėl išvyko.

3. Jiems turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

4. Pareiškėjai negali pasilikti kilmės šalyje dėl realaus persekiojimo prisiimti kaltę už nusikaltimą, kurio pareiškėjas K. N. F. nėra padaręs. Šiuo atveju atsakovas pareiškėjams kilusią grėsmę privalėjo vertinti (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto kontekste. Kilmės šalies informacija, kurią sprendime nurodė Komisija, patvirtina ne tik karinį konfliktą tarp Turkijos ir PKK (Kurdistano darbininkų partija), bet ir kitus vidinius karinius konfliktus, nes (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis (ISIL, PKK, Al-Hashd al Shaabi, Turkijos kariuomenė), bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas.

5. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę kasmetiniu (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. Persekiojant, grobiant ir žudant protestuotojus dalyvauja (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros.

6. Labai tikėtina, kad visas (duomenys neskelbtini) institucijų, įskaitant ir teisėsaugos institucijų darbą, dėmesys yra nukreiptas į karinių konfliktų, demonstracijų ir ginkluotų incidentų kontrolę. Šiomis aplinkybėmis atsiranda terpė savivalei ir nusikalstamumui, todėl be karo ir ginkluotų incidentų civiliai gyventojai patiria ir kitas grėsmes. Kaip tik tokia grėsmė kilo pareiškėjui ir jo šeimai, kuris patiria persekiojimą prisiimti svetimą kaltę. Minėtų aplinkybių kontekste pareiškėjų pasakojimas dėl jų pavojaus sveikatai ir gyvybei yra visiškai realus ir pagrįstas. Atsakovas taip pat neatsižvelgė, kad pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus, nes pareiškėja S. S. M. yra moteris, o pareiškėjų vaikas yra nepilnametis.

7. Taip pat, priimant Komisijos sprendimą, nepasisakyta dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik argumentuota tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

8. Migracijos departamentas neįvertino minėtų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjų prieglobsčio prašymą.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė:

10. Sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjai nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

11. Atsakant į pareiškėjų skundo teiginius, kad pareiškėjams kilusi grėsmė privalėjo būti vertinama (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto kontekste, Departamentas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime išdėstyta detali surinkta ir pareiškėjų pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą tarp Turkijos ir Kurdistano Darbininkų Partijos, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjai savo kilmės valstybėje yra persekiojami ir kad jiems reikalinga tarptautinė apsauga.

12. 2021 m. Europos paramos prieglobsčiui biuro (toliau – ir EPPB) ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Beatodairiškas smurtas identifikuojamas pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą. Jei galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į kilmės valstybę arba į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti didelę žalą. Remiantis EPPB pateikiama informacija, (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

13. Nesutiktina su pareiškėjų teiginiais, kad pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus. Įvertinus surinktą informaciją, Migracijos departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Vien tai, jog pareiškėja yra moteris, o jų vaikas – nepilnametis, nepagrindžia prielaidos, jog jie yra priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei (pareiškėja nėra vieniša moteris, o jų vaikas nėra nelydimas nepilnametis asmuo). Nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių riziką patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių.

14. Dėl to Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnio reikalavimų ir jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos laikotarpį į 2 metus nuo išsiuntimo dienos.

16. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstaty,p 86, 87, 126, 133 straipsniais; 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 33, 99, 222 punktais; Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, 44.3.1 papunkčiu; 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniais.

17. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad kilmės valstybėje darbdavys vertė pareiškėją prisiimti atsakomybę dėl kitų bendradarbių neteisėtų veiksmų, susijusių su pinigų ir dokumentų dingimu.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad asmeninio pobūdžio konfliktas savaime nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą. Apklausos metu pareiškėjas teigė, jog susidūrė su problemomis dirbdamas apskaitininku (duomenys neskelbtini) kompanijoje, jo bendradarbiai jį persekiojo, baugino, grasino nužudyti. Taigi pareiškėjo nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Teismas pažymėjo, jog pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo.

19. Apklausos metu pareiškėjai teigė, kad iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) (teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog išvyko (duomenys neskelbtini)), turėdami vizą, šioje valstybėje praleido mėnesį, tačiau, neturėdami veiklos (užsiėmimo), nutarė ieškoti galimybių išvykti į kitas valstybes. Pareiškėjai neįrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) jiems buvo kilusi kokia nors grėsmė. Teigė, jog atvyko teisėtai, turėdami vizas, tačiau prieglobsčio šioje valstybėje neprašė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai į Lietuvą išvyko siekdami geresnių gyvenimo sąlygų, o tai nesudaro pagrindo suteikti prieglobsčio statusą.

20. Nors pagal EPPB gaires moterys ir vaikai priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, į kurią reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ir yra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant suteikiamas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjimo ginčo atveju pareiškėja S. S. M. nėra vieniša moteris, o kartu su pareiškėjais atvykusi jų nepilnametė dukra K. Z. yra lydima tėvų.

21. Teismas vertino, jog nei pareiškėja, nei nepilnametė dukra nėra atskirtos nuo šeimos, visi pareiškėjai gyvena kartu, dėl jų prašymo suteikti prieglobstį priimtas vienas bendras sprendimas, taikytinas visiems šeimos nariams. Taigi pareiškėjų nurodyti argumentai dėl šeimos priskirtinumo padidintos rizikos grupei atmestini kaip nepagrįsti.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas Komisijoje būtų buvęs būtinas. Pareiškėjai žodžiu buvo išklausyti Migracijos departamento vykdytose apklausose, kuriose jiems buvo sudarytos galimybės išsakyti visas prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pateikti žodinius paaiškinimus, atsakyti ir jiems užduodamus klausimus. Pareiškėjai taip pat dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs atsakovas, teismo posėdyje nenurodė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjų skundo argumentą dėl teisės būti išklausytiems pažeidimo pirmosios instancijos teismo atmetė.

23. Teismas konstatavo, jog Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jų prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

24. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjams K. N. F. ir S. S. M. (pareiškėjų nepilnametei dukrai šis draudimas netaikomas) 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jų išsiuntimo. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismas nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjus nuspręsta išsiųsti ir jų pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

25. Kadangi Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, teismas nusprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 26. Pareiškėjai K. N. F., S. S. M. ir K. Z., atstovaujama tėvų K. N. F. ir S. S. M., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo:

27. K. N. F. gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste. Vėliau, apytiksliai (duomenys neskelbtini) (tikslios datos neatsimena) persikėlė gyventi į kaimą (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini), buvo eilinis jos narys. Iš kilmės valstybės išvyko dėl patirtų grasinimų. Aukšto rango pareigūnas vardu (duomenys neskelbtini) padėjo jam įsidarbinti (duomenys neskelbtini) kompanijos finansų skyriuje, nors pareiškėjas neturėjo tam reikiamo išsilavinimo. Dirbdamas sužinojo, kad kompanija priklauso partijai ir susijusi su (duomenys neskelbtini) klanu. Sužinojęs šią informaciją norėjo išeiti iš darbo, bet jį įtikino pasilikti. Dirbdamas finansų skyriuje sužinojo, kad dalis pinigų ir tam tikri dokumentai buvo paslėpti, suprato, jog tai padarė kompanijoje dirbantys asmenys. Viršininkas sužinojo, kad pareiškėjui minėta informacija tapo žinoma, pareiškėjas pažadėjo apie tai niekam neprasitarti. Vėliau, Finansų skyriaus viršininkas liepė pareiškėjui prisiimti kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Pareiškėjas su tuo nesutiko ir nuo tada jo gyvenimas tapo nepakenčiamu. Jis išėjo iš darbo ir tėvui pasiūlius, grįžo dirbti į kaimą ūkio darbų. Keletą kartų pareiškėjas buvo sulaikytas 24 val., 48 val., 72 val., taip pat sumuštas, buvo grasinta, jog jeigu neprisiims kaltės – bus nužudytas.

28. Pareiškėja S. S. M. patvirtino sutuoktinio pasakojimą dėl išvykimo aplinkybių.

29. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

30. Pareiškėjų gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) gubernija yra (duomenys neskelbtini) dalis bei šiauriausia (duomenys neskelbtini) gubernija. Ji ribojasi su (duomenys neskelbtini) gubernijomis ir dalijasi tarptautinėmis sienomis su (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gubernijos gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. konflikto su Islamo valstybe pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione buvo „stabili“, tačiau 2019–2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. Taigi pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjai išvyko iš šalies, nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

31. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

33. Nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taip pat buvo konstatuota, kad jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Be to, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojų pasakojimo trūkumus, prieglobsčio prašytojų pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jų nurodytų aplinkybių tikrumą.

35. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, o deklaratyvūs pareiškėjų skundo teiginiai, kad atsakovas neatliko veiksmų, nesant nurodytas išvadas galinčios paneigti informacijos, t. y. iš esmės vien pareiškėjų nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 37. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21M33249, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1316, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog asmeninio pobūdžio konfliktas savaime nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą, nes pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Teismas vertino, jog pareiškėjai į Lietuvą išvyko siekdami geresnių gyvenimo sąlygų, o tai nesudaro pagrindo suteikti prieglobsčio statusą.

39. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas kilmės valstybėje tapo nepakenčiamu, pareiškėjas buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė, keletą kartų buvo sulaikytas. Pareiškėjų kilmės valstybėje vyksta kariniai ir politiniai neramumai, dėl to valstybės garantuojama teisinė apsauga nėra reali.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl pareiškėjų individualios situacijos vertinimo prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 86 ir 87 str.).

43. Pagal Įstatymą Lietuvos Respublikoje prieglobstis suteikiamas suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str.).

44. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

45. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

46. Pareiškėjas K. N. F. nurodo, jog jis negali pasilikti kilmės valstybėje dėl realaus persekiojimo jo reikalaujant prisiimti kaltę už nusikaltimą, kurio nėra padaręs. Anot pareiškėjo, ši aplinkybė turi būti vertinama (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto kontekste.

47. Šis argumentas teisėjų kolegijos vertinamas kaip subjektyvi pareiškėjo baimė, kylanti pareiškėjui dėl šalies vidaus neramumų ir konfliktų, taip pat, pareiškėjo atžvilgiu galimai melagingų kaltinimų, kurie neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepasitiki valstybės teisėsaugos institucijų objektyvumu ir veikla, dėl to bijo jam gresiančio smurto.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien „baimę“ kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje eA-3587-1062/2021, 40 p., 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje eA-1471-552/2022, 26 p.). Dėl to pareiškėjų situacija turi būti vertinama objektyvių aplinkybių bei šaltinių, ne vien subjektyvaus vertinimo kontekste.

49. Aktualiose 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro gairėse, kuriomis rėmėsi ir Departamentas bei pirmosios instancijos teismas, nurodoma, jog įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (plačiau nutarties 12 p.).

50. Be to, kaip ne kartą nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 46 p.; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2084-756/2015, 34 p.).

51. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, detaliai aptartomis Departamento bei pirmosios instancijos teismo, kurias paneigiančių duomenų byloje nėra pateikta, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjui kylanti baimė, kurią pareiškėjas vertina vykstančio vidinio karinio konflikto kontekste, nėra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, todėl neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinto „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijaus.

52. Taip pat, pareiškėjai nurodė, jog prieš atvykstant į Lietuvos Respubliką, mėnesį praleido (duomenys neskelbtini), kurioje jiems nebuvo kilusi kokia nors grėsmė. Pareiškėjai teigė, jog atvyko teisėtai, turėdami vizas, tačiau prieglobsčio šioje valstybėje neprašė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl to pareiškėjai į Lietuvą išvyko siekdami geresnių gyvenimo sąlygų, o tai nesudaro pagrindo suteikti prieglobsčio statusą.

53. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes, kaip minėta, pareiškėjams kylanti baimė šiuo atveju neatitinka objektyviojo „visiškai pagrįstos baimės“ požymio ir yra grindžiama išskirtinai subjektyviais vertinimais. Pareiškėjai turėjo galimybę prašyti prieglobsčio ir slėptis nuo jiems kylančios persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini), tačiau to nedarė ir atvyko į Lietuvos Respubliką.

54. Be to, prieglobsčio prašytojui kylanti visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam turi būti sąlygojama priežasčių ir aplinkybių, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje: rasės; religijos; priklausymo tam tikrai socialinei grupei; politinių įsitikinimų.

55. Šiuo atveju pareiškėjai negrindžia savo prieglobsčio prašymo šiomis aplinkybėmis ir nenurodo duomenų byloje, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog pareiškėjams visiškai pagrįsta baimė kyla dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų priežasčių.

56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka nei visiškai pagrįstos baimės, nei šios baimės dėl persekiojimo kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų sąlygos.

57. Apibendrindama nutartyje nustatytas bylos faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų K. N. F., S. S. M. ir K. Z., atstovaujamos tėvų K. N. F. ir S. S. M., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė