e87d08ec-b43b-4d2f-b6b2-4c815dd5fbe6 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-1251-603/2014              Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01623-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1.; 121.18.                                                                                                         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, J.

S. (J. S.), R. A., R. A., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Aplinkos apsaugos agentÅ«rai, (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko direkcijai, (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarei JÅ«ratei Klepackienei dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo, paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-10-01 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A.

S. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. T. nuosavybės teise valdytÄ 2,22 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., Vilniaus aps., kuriuo nuspręsta A. S. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį - 0,73 ha žemės, vietoj turėtos žemės perduoti neatlygintinai nuosavybei lygiavertį 0,83 ha žemė sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai; panaikinti 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-10-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktÄ A.

S. turtÄ â€“ 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. ir 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., paveldi jos sÅ«nus atsakovas J. S.; pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. S. pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., atsakovui R. A.; pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J.

S. pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., atsakovui R. A.; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti atsakovus R. A. ir R. A. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomÄ 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., ir 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r. sav., į kuriuos patenka valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinys – (duomenys neskelbtini) I tvenkinys; atsakovų R.

A. ir R. A. naudai iÅ¡ atsakovo J. S. priteisti 3139 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pastarųjų sumokėtus už 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.; atsakovų R. A. ir R. A. naudai iÅ¡ atsakovo J. S. priteisti 4496 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pastarųjų sumokėtus už 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. bei priteisti iÅ¡ atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje“ (toliau – Sprendimas) buvo nuspręsta mirusiosios A.

S. vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,73 ha žemės, vietos jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrÄ 8,23 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., Vilniaus apskr. A. S. vardu neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 3,70 ha ploto ir 4,53 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuosavybės teises į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos A.

S. vardu, įgijo atsakovas J. S., kuris minėtus paveldėtus žemės sklypus 2005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), pagrindu pardavė atsakovui R. A.. Ieškovas teigia, kad atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypus, Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė Konstitucijos 47 str., Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d., kadangi šių sklypų ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį, kas tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tiek atsakovams buvo ar turėjo būti žinoma.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtų žemės sklypų planų žemės naudmenų eksplikacijose nurodyta, kad vandenų šiuose sklypuose nėra. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo minėti žemės sklypai buvo suprojektuoti, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-03 įsakymu Nr. 6285 – 79 ir jo planinėje medžiagoje ginčo žemės sklypuose tvenkinio nėra nurodyta. Šio projekto derinimo metu (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko direkcija jokių pretenzijų neturėjo, todėl pagal dabar turimus duomenis su ieškiniu nesutinka.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, kokioje dalyje yra pažeistas įstatymas, kuris liečia vienÄ ar kitÄ sklypÄ , nepateikė konkrečių duomenų, kiek yra užimta vandens tvenkinio ir kiek yra Å¡ioje dalyje pažeisti įstatymai. Nuosavybės teisės atkÅ«rimo metu sÄ raÅ¡as, kad (duomenys neskelbtini) I tvenkinys yra 5 ha, galėjo bÅ«ti, bet pačios schemos, ar įeina dalis sklypo į tvenkinio dalį, nėra, o specialistai neigia, kad turėjo tokiÄ schemÄ , be to, projekto autorė, žinodama situacijÄ , nematė tvenkinio ir pagrindo jo nurodyti planuose.Atsakovas J.

S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad valstybinės reikÅ¡mės (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra ginčijamuose žemės sklypuose. Kol nėra tiksliai nustatytos valstybinę reikÅ¡mę turinčio (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribos, tol, pirma - nėra paties daikto, antra – nėra kÄ ginti, nes nėra intereso ir trečia – neįmanoma įrodyti, kad neapibrėžtas žemės ar vandens plotas yra kokiame nors žemės plote. 2011-08-30 geodezinė nuotrauka patvirtina, kad 99 procentai (duomenys neskelbtini) tvenkinio yra Å¡ioje byloje nedalyvaujančio kito fizinio asmens nuosavybe turimuose sklypuose.

Likęs apytiksliai vienas procentas yra valstybiniame žemės sklype ir nepatenka į ginčo žemės sklypÄ . Nei jis, nei atsakovai R. A. ir R. A. niekuo negalėjo ir neturėjo pareigos prisidėti, kad bÅ«tų įgyvendinta Konstitucijos norma, nukreipta valstybės institucijoms privalančioms užtikrinti, kad valstybės nuosavybė bÅ«tų tinkamai apibrėžta ir įforminta ir niekada neperleista niekieno kito nuosavybėn. Nurodė, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas dviejų savininkų ginčas dėl žemės sklypų ribų.

Å iame ginče tas savininkas, kuris sako, kad kito savininko teritorijoje atsirado jo žemė, turi pateikti aiÅ¡kius ir patikimus įrodymus, kad taip atsitiko, o Å¡ioje byloje tokių įrodymų nėra. Nurodė, kad byloje yra pateikta 2012-04-04 vietovės schema, kuri nėra juridinis faktas, kuriuo yra nustatomos (duomenys neskelbtini) I tvenkinio ribos. JÄ parengė trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentÅ«ros atstovas Gintautas Sabas nupieÅ¡damas linijas pagal 2011 metų duomenis, tačiau Å¡ių duomenų nėra jokiame administraciniame akte.

Nurodė, kad iki Vyriausybės nutarimo, kuriuo Å¡is tvenkinys buvo įraÅ¡ytas į valstybinės reikÅ¡mės tvenkinių sÄ raÅ¡Ä , priėmimo 99 procentai jam priskirtos žemės buvo privatizuota, t.y. restitucijos bÅ«du perduota L. K.. Byloje nėra įrodyta, jog tvenkinys kažkuria dalimi patenka į jo įgytus ir perleistus žemės sklypus. Be to, jis nuosavybės teisę į žemės sklypus įgijo sÄ Å¾iningai ir yra sÄ Å¾iningas įgijėjas. Tuo metu, kai Sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę, galiojo ir Å¡iuo metu galioja 2003 metų Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo pagrindu buvo parengti konkrečių įgytų žemės sklypų planai ir žemės atkÅ«rimo byla.

Minėtas žemėtvarkos projektas yra suderintas su Aplinkos apsaugos ministerijos pareigÅ«nais ir (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriumi. Å ie asmenys 2003-2004 metais patvirtino, kad jis gali teisėtai įgyti nuosavybės teises į atkuriamus žemės sklypus. Dėl Å¡ių pareigÅ«nų tokių veiksmų, kaip neteisėtų, nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Å ioje byloje įstatymo ar kito teisės akto žinojimas niekaip neleido nustatyti, kad konkretus (duomenys neskelbtini) tvenkinio gabaliukas vienaip ar kitaip patenka į ginčo žemės sklypÄ , kadangi tokiam nustatymui reikia aiÅ¡kinti faktines aplinkybes, o ne tik žinoti teisę.

Tas faktines aplinkybes jis detaliai iÅ¡siaiÅ¡kino. Nurodė, kad Å¡ioje byloje yra taikytinas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tada, kai prokuroras sužinojo ar galėjo sužinot apie galimai pažeista subjektinę teisę. Kad tokia teisė pažeista ieÅ¡kovas sužinojo 2010-04-12, gavęs Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių objektyviai sutrukdžiusiu kreiptis į teismÄ per mėnesį, t.y. tokių, kurios bÅ«tų ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai neleidusios pareikÅ¡ti tokio paties ieÅ¡kinio, kuris buvo pareikÅ¡tas praleidus terminÄ .

Kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas ne nuo tada, kai ieÅ¡kovas surenka jam reikalingus duomenis, o nuo tada, kai sužino ar turi sužinoti apie pažeistÄ teisę, dėl to ieÅ¡kinys yra atmestinas ir Å¡iuo pagrindu.Atsakovas R. A. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o tuo atveju, jeigu senatis nebÅ«tų taikoma, atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįsta. Nurodė, kad palaiko atsakovo J. S. nurodytus argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Nurodė, kad įgijo du ginčo plotus, t.y. 3,70 ha ir 4,53 ha žemės sklypus pirkimo – pardavimo sutartimi.

Sandorio metu buvo sÄ Å¾iningas pirkėjas ir atliko visas pareigas: susipažinęs su nekilnojamojo turto registro pažymomis, nuvykęs į vietÄ ir matydamas, kad perkamus žemės sklypus užima Å¡altiniai, pelkės, neturėjo pagrindo abejoti, kad į Å¡iuos sklypus gali patekti kieno nors kita valdoma žemė, tiek pirkimo - pardavimo sandorių metu, tiek pateiktose pažymose niekur nebuvo pažymėtas vandens telkinys, o tik pelkės ir Å¡altiniai, geodezinėje nuotraukoje akivaizdžiai matoma, kad vandens telkinys nepatenka į ginčo žemės sklypų ribas, o toliau nuo vandens telkinio yra pelkė ir Å¡altinis, iÅ¡ UAB „Geo mata“ pateiktos koordinačių sistemos LKS 94 schemos matyti, kad jam priklausančio 4,53 ha ploto žemės sklypo nesiekia jokie vandens telkiniai.

Kitų įrodymų, kad pirkėjas buvo nesÄ Å¾iningas, ieÅ¡kovas nepateikė, todėl turi bÅ«ti ginama jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo teisė vadovaujantis CK 4.96 str. 1, 2 d. nuostatomis. Byloje nėra jokios informacijos, kad galbÅ«t dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų buvo pradėti kažkokie ikiteisminiai tyrimai dėl Å¡io žemėtvarkos projekto ir dėl jo sudarymo. Ginčo žemės sklypuose yra įraÅ¡yta pelkė, Å¡altiniai, todėl nėra pagrindo netikėti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais.

Atsakovė R. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad atsakovas R. A. (jos sutuoktinis) buvo sÄ Å¾iningas sandorio sudarymo metu, nes jam buvo pateikti kito, sÄ Å¾iningo sandorio dalyvio J. S., visi reikalingi dokumentai, patvirtinti arba įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų neteisėtumo nei pirkėjui, nei jai, jo sutuoktinei, nekilo jokių abejonių. Nurodė, kad nutarus iÅ¡ J. S. įsigyti žemės sklypÄ , atsakovas R. A. nusivežė jÄ Ä¯ pirkinio buvimo vietÄ , kur pamatė apaugusius kemsynais dirbamus žemės plotus.

Ta žemė buvo ir tebėra kairėje kelio pusėje, o tvenkinys – deÅ¡inėje kelio pusėje. Tvenkinį nuo tos žemės, kuriÄ ketino pirkti, skyrė keliukas ir prie tvenkinio buvo didelis stacionarus užraÅ¡as dažais „Privati valda“. Abejonių dėl to, kad perkami žemės sklypai kaip nors susiję su tvenkiniu, jai nekilo, juo labiau, kad ir pažymose nurodyta, kad pardavėjas pasiÅ«lė įsigyti ne tvenkinį, o dirbamÄ Å¾emę ir krÅ«mokÅ¡niais apaugusiÄ pelkę. Nurodė, kad visais kitais aspektais pritaria ir palaiko atsakovo J.

S. atstovo ir atsakovo R. A. iÅ¡sakytus argumentus. Pažymėjo, jog Å¡ios bylos nagrinėjimas vyksta 2 metus ir ieÅ¡kovo atstovė per tÄ laikÄ nesužinojo, kur yra ginčo žemė, kur yra tvenkinys. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentÅ«ra ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) I tvenkinys yra valstybės nuosavybė, jis yra apibrėžtas ir projektuojant žemės sklypus, rengiant SprendimÄ nebuvo laikytasi galiojančių teisės aktų, kurie įpareigoja, kad valstybės tvenkinys negali bÅ«ti privačia nuosavybe.

Tvenkinio grafines ribas teikia Nacionalinė žemės tarnyba, sklypų ribas nustato VÄ® „Registrų centras“. Tvenkinys toje vietoje yra ir buvo, taigi, jis turėjo bÅ«ti matomas. Ir 2005 metų, ir ankstesnėje medžiagoje, matosi, kad toje vietoje yra vandens telkinys. Jų 2010-04-08 raÅ¡te yra paraÅ¡yta, kad tvenkinio plotas yra 4,13 ha, ir į tÄ paklaidÄ , t.y. iki 5 ha, negali patekti ginčo žemės sklypai. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl kadastro nuostatų patvirtinimo buvo padaryta schema, kurios pagrindu buvo nustatytas bÅ«tent toks plotas.

Teikdami kitÄ schemÄ , kai jau gavo VÄ® „Registrų centras“ duomenis su sklypų ribomis, pamatė, kad Å¡ioje vietoje yra du sklypai, kurie patenka į tvenkinio dalį, matosi, kad yra nedidelė tvenkinio dalis viename iÅ¡ Å¡ių sklypų. Jie neturi duomenų, kad (duomenys neskelbtini) I tvenkinio plotas kito, ir mano, kad 5 ha plotas galėjo bÅ«ti tiesiog netiksliai įraÅ¡ytas. Tuo metu, kai buvo atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklypus, buvo vadovaujamasi susiraÅ¡inėjimu, derinimu ir buvo pažymėta tik tvenkinio vieta, tuo metu sklypų ribų neturėjo.

Nurodė, kad Vyriausybės nutarime grafinės medžiagos nebuvo, buvo tik sÄ raÅ¡as. Kada sudaryta grafinė schema, kurioje matosi (duomenys neskelbtini) I tvenkinio ribos, nežino, bet 2001 metais tvirtintas upių ir vandenų klasifikatorius, kuriame įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) I tvenkinys, kuriam buvo suteiktas unikalus kodas. Jokio administracinio akto, kuriuo bÅ«tų patvirtinta (duomenys neskelbtini) I tvenkinio schema, nėra. Aplinkos apsaugos agentÅ«ra nuo 2003-01-01 metų perėmė vandens iÅ¡teklių departamento funkcijas.Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko direkcija su ieÅ¡kiniu sutinka ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad jos pozicija dėl ginčo dalyko visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovo pozicijÄ ir papildomų argumentų, motyvų, paaiÅ¡kinimu neturi. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) 2004-10-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje“ buvo nuspręsta mirusiosios A.

S. vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,73 ha žemės, vietos jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrÄ 8,23 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., Vilniaus apskr. (I t., b.l. 49). A. S. vardu neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 3,70 ha ploto ir 4,53 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. (toliau – Žemės sklypai) (I t., b.l. 53-70). 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teises į Žemės sklypus įgijo atsakovas J.

S. (I t., b.l. 44-45). 2005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovas J. S. pardavė Žemės sklypus atsakovui R. A. (I t., b.l. 38-43). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės sklypas, kurio plotas 3,7 ha, yra žemės Å«kio paskirties, kurio naudmenas sudaro 0,18 ha žemės Å«kio naudmenos ir 3,52 ha pelkės ir Å¡altinynai (I t., b.l. 14-15); žemės sklypas, kurio plotas 4,53 ha, yra žemės Å«kio paskirties, kurio naudmenas sudaro, 0,45 ha ploto žemės Å«kio naudmenos ir 4,08 ha ploto pelkės ir Å¡altinynai (I t., b.l. 16-17). 2002-06-20 raÅ¡tu Nr. 913 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino Vandens iÅ¡teklių departamento siųstÄ vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtrauktas 5 ha ploto (duomenys neskelbtini) I tvenkinys, su pastabomis, kuriose neužsimenama apie (duomenys neskelbtini) I tvenkinio priklausymÄ privatiems asmenims (I t., b.l. 27-33).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡o ir jų plotų patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) I tvenkinys buvo įraÅ¡ytas į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , nustatant, kad jo plotas 5,00 ha. Kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) I tvenkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos (I t., b.l. 10, 36-37), žemės sklypų plano kopijų (I t., b.l. 18-20), (duomenys neskelbtini) kaimo vietovės schemos pagal 1996 m. ortografinį žemėlapį (II t., b.l. 77), dalis Žemės sklypai pateko į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) I tvenkinio – užimamÄ teritorijÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Sprendimu nuosavybės teisės A. S. vardu atkurtos į Žemės sklypų dalį, patekančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) I tvenkinio – užimamÄ teritorijÄ , pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ko neneigė ir ieÅ¡kovo atstovė, kad nėra atlikti (duomenys neskelbtini) I tvenkinio kadastriniai matavimai ir nėra žinomas tikslus jo plotas, iÅ¡sidėstymas.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2010-05-07 raÅ¡to Nr. (2.2)-A4-1549 Žemės sklypų dalis, patekanti į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) I tvenkinio – užimamÄ teritorijÄ , yra apskaičiuota apytiksliai (I t., b.l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011-09-01 raÅ¡te Nr. 1SD-(10.2)-5554 nurodyta, kad nustatyti tikslų (duomenys neskelbtini) I tvenkinio, patenkančio į Žemės sklypus, plotÄ nėra galimybių bei pateiktas apytikslis Å¡io ploto paskaičiavimas (I t., b.l. 152-158, 183-189).

Pastebėtina, kad Aplinkos apsaugos agentÅ«ros ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apytiksliai apskaičiuoti plotai skiriasi. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡naudojo visas galimybes, kad bÅ«tų nustatytas (duomenys neskelbtini) I tvenkinio plotas, patenkantis į Žemės sklypus, tačiau jo nustatyti nepavyko, todėl prašė SprendimÄ naikinti visa apimtimi bei pripažinti negaliojančiais kitus dėl Žemės sklypų sudarytus sandorius (pirkimo – pardavimo sutartis).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai fiziniai asmenys bÅ«tų nesilaikę teisės norminių aktų reikalavimų – ginčo sandoriai sudaryti laikantis visų įstatymų reikalavimų, patvirtinti notarų ir kt. Byloje nustatyta, kad nei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nei Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų, jog Žemės sklypų dalis patenka į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) I tvenkinio – užimamÄ teritorijÄ .

Be to, atsižvelgiama ir į tai, jog atsakovai fiziniai asmenys neturi jokios pareigos abejoti valstybės institucijų sprendimų valstybinės žemės pardavimo procese teisėtumu arba tokių sprendimų teisėtumÄ tikrinti ir vertinti. Todėl atsakovai fiziniai asmenys, kurių sudarytus sandorius ginčija prokuroras, yra apsaugoti galiojančia sÄ Å¾iningumo prezumpcija ir konstatuotina, jog nėra pagrindo spręsti dėl jų nesÄ Å¾iningumo. Taigi, vieÅ¡Ä interesÄ ginantis prokuroras, siekia iÅ¡taisyti valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos už nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ bei valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinių apsaugos organizavimÄ , darbo klaidas.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad patenkinus ieÅ¡kinį bei taikant restitucijÄ grÄ Å¾inant viskÄ Ä¯ pirminę padėtį, atsakovai R. A. ir R. A. netektų nuosavybės teisės į Žemės sklypus, turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo atsakovui J. S.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo pasirinktos gynybos priemonės prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R.

A. ir R. A. bei atsakovo J. S. teises, todėl ieÅ¡kinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties, sutiko su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, kad tam, jog jis galėtų kreiptis į teismÄ , turi surinkti atitinkamus duomenis, tačiau laikas, reikalingas Å¡iems duomenims surinkti, gautų duomenų kiekis ir jų ryÅ¡ys su byla, gali bÅ«ti vertinami sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimÄ , bet ne nustatant ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , o tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovas nepateikė.

Be to, pastebėtina, jog įstatymas nedraudžia Å¡alims įrodymų pateikti ir vėliau, bylos nagrinėjimo metu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apie galimÄ teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2010-04-12 gavęs Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2010-04-08 raÅ¡tÄ kartu su priedais, kuriame nurodoma, jog Žemės sklypų dalis patenka į (duomenys neskelbtini) I tvenkinio užimamÄ teritorijÄ ir kreipdamasis į teismÄ 2010-05-31 praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad Å¡ioje byloje vieÅ¡asis interesas ginamas priemonėmis, neproporcingomis siekiamam tikslui, be to, tikslÅ«s duomenys, kurių rinkimu ieÅ¡kovė įrodinėja senaties termino nepraleidimÄ , taip ir nebuvo surinkti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (nebuvo nustatyta, kokia tiksliai dalis Žemės sklypų patenka į (duomenys neskelbtini) I tvenkinio teritorijÄ ), Å¡iuo atveju, civilinių santykių stabilumas yra prioritetinis vieÅ¡ais interesas, dėl ko taikytinos ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės ir ieÅ¡kinys atmestinas, kaip paduotas praleidus ieÅ¡kinio senaites terminÄ (CK 1.131 str. 1 d.).      Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį.

Apelianto nuomone, Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012-05-03 sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisė normas, reglamentuojančias iÅ¡imtinę valstybės nuosavybę į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis (Konstitucijos 47 str. 1 d. Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d.). Netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡asis interesas Å¡ioje byloje ginamas neproporcingomis priemonėmis, kad ieÅ¡kovo - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo - pasirinktos gynybos priemonės prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R.

A., R. A. ir J. S. teises, todėl ieÅ¡kinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui. Pastarosios iÅ¡vados nemotyvavo ir nepagrindė. Nustatęs, kad ginčijamu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu, paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu ir pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pažeista iÅ¡imtinė valstybės nuosavybės teisė, o kartu ir vieÅ¡asis interesas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ maksimaliai ginti pažeistas valstybės teises.

Taikydamas CK 1.137 str. nuostatas teismas sprendime nepasisakė, kuo pasireiÅ¡kė prokuroro piktnaudžiavimas teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningas nepaisymas. Apelianto nuomone, byloje, kurioje prokuroras siekia apginti iÅ¡imtinę valstybės nuosavybę į vandens telkinius, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti apie pastarojo piktnaudžiavimÄ teise ir gynybos priemonių neproporcingumÄ . Trakų rajono apylinkės teismas 2012-05-03 sprendime netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį.

Priimdamas 2012-05- 03 sprendimÄ Trakų rajono apylinkės teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl objektų kaip iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės teisinio statuso ir jo nulemtų teisinių padarinių nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui ir civilinei apyvartai. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad nežinomas tikslus (duomenys neskelbtini) I tvenkinio plotas bei iÅ¡sidėstymas. (duomenys neskelbtini) I tvenkinio plotas – 5 ha, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268.

Be to, Å¡is tvenkinys yra įtrauktas į upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrÄ . Nors Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų apie tai, kad ginčo sklypuose yra valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini) I tvenkinys nebuvo pažymėtas, tačiau aplinkybes, kad į ginčo sklypus pateko valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis vandens telkinys, patvirtina: (duomenys neskelbtini) telkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos, žemės sklypų plano kopijos, (duomenys neskelbtini) kaimo vietovės schemos pagal 1996 m. ortofotografinį žemėlapį, Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2010-05-07 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011-09-01 raÅ¡tuose pateikta informacija (IIt., b.l.100-107).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai R.

A. ir R. A. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimÄ . Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ pradėjo skaičiuoti nuo 2010-04-12, nes Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2010-04-08 raÅ¡te ir jo prieduose pateikta informacija buvo pakankama konstatuoti teisės pažeidimus ir kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. IÅ¡ dokumentų, kurie buvo pateikti su ieÅ¡kiniu, matyti, kad jau 2010-02-04 (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , o ieÅ¡kovui jau 2010-04-22 buvo žinoma visa informacija apie ginčo sklypų privatizavimÄ ir kt.

IeÅ¡kovas akivaizdžiai ignoruoja Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytÄ 30 dienų ieÅ¡kinio padavimo senaties terminÄ . Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog buvo objektyviai negalima per vienÄ mėnesį kreiptis į teismÄ . Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, jog ginčo žemės sklypuose yra tik pelkės ir Å¡altiniai, t.y. prieÅ¡ įgydamas žemės sklypus atsakovas R.

A. pasidomėjo žemės sklypais. Net jeigu ieÅ¡kovo teigimu apytiksliai 0,006 ha tvenkinio ploto patenka į 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., pilnos restitucijos taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas, neteisingas ir neprotingas, pažeidžiantis nuosavybės apsaugos ir lygybės prieÅ¡ įstatymÄ konstitucines nuostatas. Bet kuriuo atveju byloje nėra duomenų, kiek tiksliai žemės sklypų patenka į (duomenys neskelbtini) I tvenkinį ir koks tiksliai yra paties tvenkinio plotas, nes Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2010-04-08 atsakyme Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai nurodoma, kad tvenkinio plotas yra 4,13 ha. (duomenys neskelbtini) I tvenkinys akivaizdžiai nepakliÅ«na į ginčo žemės sklypus, o tik ribojasi su jais.

Pastebėtina, kad didžioji dalis (duomenys neskelbtini) I tvenkinio nuosavybės teise priklauso privačiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo atlikti tik preliminarÅ«s ginčo sklypų matavimai, todėl yra galimos jų plotų paklaidos (IIt., b.l.116-128).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J. S. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu ieÅ¡kovui, tikrinant (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko direkcijos 2010-02-04 pareiÅ¡kimÄ , jau 2010-04-22 buvo žinoma visa informacija apie ginčo sklypų privatizavimÄ , paveldėjimÄ , pirkimÄ â€“ pardavimÄ bei Å¡ių sklypų kadastriniai duomenys.

Taigi akivaizdu, kad buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovas teisę į ginčo sklypus paveldėjo iÅ¡ savo motinos A. S. ir dalyvavo matuojant sklypų ribas. Dalyvaujant sklypų ribų pažymėjime, buvo akivaizdžiai matoma, kad į sklypų teritorijÄ nepatenka (duomenys neskelbtini) I tvenkinys, o didžiÄ jÄ sklypų dalį sudaro pelkės ir Å¡altiniai. Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra nustatyta ir įrodyta, koks valstybinio vandens telkinio plotas yra ginčo objektas. Tik nustačius ir įrodžius valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinio ploto bei jo ribas, bÅ«tų galima kelti klausimÄ , ar dalis (duomenys neskelbtini) I tvenkinio patenka į atsakovų žemės sklypų ribas.

Bet kuriuo atveju, bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo sklypų teritorijoje vandens telkinys, atitinkantys Vandens įstatymo 3 str. 17 p. kriterijus, nuo jo iÅ¡kasimo momento niekada nebuvo identifikuotas. 2011-12-30 geodezinė nuotrauka patvirtina, kad 99 proc. (duomenys neskelbtini) I tvenkinio yra L. K. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. IeÅ¡kovas gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯ apytiksliai 6 arus siekia iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo atimti 447 arus jo teisėtai ir sÄ Å¾iningai įgytos žemės, taigi toks reikalavimas akivaizdžiai yra neproporcingas ir prasilenkia su teisėtų lÅ«kesčių apsauga bei teisiniu tikrumu (IIt., b.l. 131-118).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti pagrįstas tik toje dalyje, kurioje A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, esančiÄ po valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) I tvenkinio – užimama teritorija. Bet kuriuo atveju turėjo bÅ«ti tiksliai nustatytas ir apibrėžtas (duomenys neskelbtini) I tvenkinio plotas ir dalis, kuri patenka į ginčo žemės sklypus ir kuri pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (IIt., b.l.113-115).

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentÅ«ra paaiÅ¡kina, kad su skundo argumentais ir ginčo teisiniu įvertinimu sutinka (IIt., b.l.129-130). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko direkcija praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti (IIt., 110-111).IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau skundžiamas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes nagrinėdamas bylÄ teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialines ir proceso teisės normas, nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių bei įstatymo neatitinkančias iÅ¡vadas (CPK 176, 185, 263, 265 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 8 d. nutartis dėl Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo buvo panaikinta ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, sprendė, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , pagrįstai laikė, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžia Å¡ioje byloje yra faktas apie 2010 m. balandžio 12 d. gautÄ Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2010 m. balandžio 8 d. raÅ¡tÄ , o prokurorui užteko raÅ¡te pateiktų duomenų parengti ir paduoti įstatyme nustatyto turinio ir formos reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinį teismui pateikdamas 2010 m. gegužės 31 d., praleido 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, nepasisako dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė momentÄ , nuo kada turi bÅ«ti skaičiuojamas senaties terminas, ir tai, kad jis 30 d. senaties termino nepraleido. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje konstatuota apie ieÅ¡kovo senaties termino praleidimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, teismas, nepriklausomai nuo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ buvimo arba nebuvimo, privalo nagrinėti ieÅ¡kinio senaties taikymÄ visa apimtimi, tirti ir vertinti termino praleidimo priežastis (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d.

Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18). Pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino termino praleidimo priežasčių bei nesprendė dėl senaties termino atnaujinimo taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei formuojamÄ teismų praktikÄ . KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Å ioje byloje ypač aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuojama, jog tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieÅ¡kinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , normų taikymas yra vieÅ¡ojo intereso dalys ir tik teismas nustato, kurį iÅ¡ Å¡ių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, I. Surginevičienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos r. apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikÅ¡tų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-310/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010, 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v.

Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010). Å ioje byloje prokuroras ėmėsi veiksmų ginčyti galimai neteisėtus nuosavybės teisių atkÅ«rimo aktus. Taip pat nors Å¡ie veiksmai nebuvo operatyvÅ«s, pripažintina, kad tai rodė prokuroro siekį ginčyti atsakovams atkurtas nuosavybės teises. Nors byloje nustatyta, jog prokurorui nebuvo bÅ«tina iÅ¡ karto surinkti visų duomenų apie tikslų vieÅ¡ojo intereso pažeidimo mastÄ , tam kad galėtų pateikti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, visgi, byloje nėra duomenų, jog prokuroras bÅ«tų nepagrįstai delsęs rinkti minėtus duomenis, reikÅ¡mingus iÅ¡samiam bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta ir į teisinių padarinių, neatnaujinus senaties termino, reikÅ¡mę ir mastÄ , kadangi bylose, kuriose ginamas vieÅ¡asis interesas ginčijant galimus neteisėtus aktus, likus Å¡iems aktams galioti bÅ«tų paneigta kito asmens teisė ir iÅ¡ ne teisės atsirastų teisė. Atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinių apsauga turėtų nusverti civilinių santykių, administracinių aktų stabilumo ir apibrėžtumo siekį, kadangi pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atmetimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto paskirties. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, I. Surginevičienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007 ir kt.)Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, prokuroro ieÅ¡kinyje keliamų klausimų iÅ¡nagrinėjimo svarbÄ , į tai, kad praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje esančiais duomenimis: (duomenys neskelbtini) I tvenkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schema (I t., b.l. 10, 36-37), žemės sklypų plano kopijomis (I t., b.l. 18-20), (duomenys neskelbtini) kaimo vietovės schemomis pagal 1996 m. ortografinį žemėlapį (II t., b.l. 77) – įrodyta, jog A.

S. vardu nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p., kadangi dalis žemės sklypų patenka į 5 ha dydžio (duomenys neskelbtini) I tvenkinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 įraÅ¡ytas į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä .

Darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas, nors tiesiogiai nekonstatavo, tačiau savo aukščiau aprašyta išvada sutiko, jog valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio Bražuolė I teritorija, t. y. viešoji nuosavybė, apskritai niekada negalėjo tapti privačios nuosavybės objektu. Valstybinės reikšmės vidaus vandenys yra išimtinė valstybės nuosavybė ir jų perleidimas iš valstybės nuosavybės yra draudžiamas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK 4.7 straipsnio 2 dalis).

Priimant norminius ir individualius teisės aktus bei atliekant kitus teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus visada turi bÅ«ti paisoma Konstitucijos nuostatų, sukuriančių iÅ¡imtines nuosavybės teisės režimÄ atskiriems objektams. Apie tai, jog į ginčo žemės sklypus patenka valstybinės reikÅ¡mės tvenkinys, priimant SprendimÄ turėjo bÅ«ti žinoma VAVA, kaip vienintelei valstybinės žemės Vilniaus apskrityje valdytojai, tuo labiau, jog VAVA dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimÄ Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡o ir jų plotų patvirtinimo“, kuriuo (duomenys neskelbtini) I tvenkinys buvo įtrauktas į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä .

VAVA pagal savo kompetencijÄ priimdama SprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nesilaikė imperatyvių teisės normų, visuomenės intereso ir savo pareigos iÅ¡saugoti valstybinės reikÅ¡mės objektus visuomenės poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai, saugo aplinkÄ nuo kenksmingų poveikių, todėl Å¡ių nuostatų laikymosi užtikrinimas yra vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v.

BUAB „Bajorkiemis“, bylos Nr. 3K-3-89/2013). NatÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ ir gausinimÄ â€“ tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras v.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-344/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Baltakienė v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012). Upė Bražuolė į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yta 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22 (identifikacinis kodas 12010630). Tokiu bÅ«du valstybė pripažino upės iÅ¡skirtinę ekologinę, kultÅ«rinę naudÄ , bÅ«tinumÄ iÅ¡saugoti tvariÄ upės ekosistemÄ , biologinę įvairovę ir kraÅ¡tovaizdžio nekintamumÄ , todėl konstituciÅ¡kai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektÄ .

Bražuolė I tvenkinys įrengtas ant valstybinės reikÅ¡mės upės užtvenkus jos vagÄ , todėl spręstina, jog jis pagal Vandens įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymÄ Nr. 276, valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinio statusÄ Ä¯gijo nuo 1998 m. nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vėliau atskirai priskyrė jį valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams.Pirmos instancijos teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir nėra galimybių nustatyti, kokia tiksliai žemės sklypų dalis patenka į (duomenys neskelbtini) I tvenkinį.

Teisėjų kolegija, nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo pasirinktos gynybos priemonės prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R. A. ir R. A. bei atsakovo J. S. teises, todėl ieÅ¡kinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, jog nebuvo nustatyta, kokia tiksliai žemės sklypų dalis patenka į (duomenys neskelbtini) I tvenkinį, Å¡iuo atveju valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinių apsauga turėtų nusverti civilinių santykių, administracinių aktų stabilumo ir apibrėžtumo siekį, kadangi dabartinė teisinė situacija laikytina prieÅ¡taraujančia teisingumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės perėjimo privačion nuosavybėn ir Konstitucinio Teismo doktrinai nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais, o atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ pateikti prieÅ¡ingi teiginiai yra atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl yra naikintinas, o prokuroro reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-10-01 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. T. nuosavybės teise valdytÄ 2,22 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., Vilniaus aps., kuriuo nuspręsta A.

S. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį - 0,73 ha žemės, vietoj turėtos žemės perduoti neatlygintinai nuosavybei lygiavertį 0,83 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai yra pagrįstas ir tenkintinas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-10-01 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas niekiniu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (Konstitucijos 47 straipsnis, CK 4.7 straipsnio 2 dalis, Vandens įstatymo 5 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis), ir naikinamas visiÅ¡kai.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendru atveju, panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi bÅ«ti panaikinami tokio neteisėto akto pagrindu arba jo pasekmėje sudaryti kiti vėlesni sandoriai ir vykdoma restitucija (CK 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Dėl to panaikintinas (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės JÅ«ratės Klepackienės patvirtintas 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, notarinio registro Nr. JK-2597, kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-10-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktÄ A.

S. turtÄ â€“ 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. ir 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., paveldi jos sÅ«nus atsakovas J. S., o (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės JÅ«ratės Klepackienės patvirtinta 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. S. pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., atsakovui R.

A. bei (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės JÅ«ratės Klepackienės patvirtinta 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. S. pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., atsakovui R. A. pripažintinos negaliojančiomis tuo pačiu pagrindu, t. y. sandoris pripažintinas niekinu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.Kai sandoris negalioja, viena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai viskÄ , kÄ yra gavusi pagal sandorį, t. y. turi bÅ«ti taikoma restitucija (CK 1.80str.2d., CK 6.145 str.1d.).

Tačiau ne visais atvejais taikoma restitutio in integrum, taigi ne visuomet yra teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga, o kai kuriais atvejais – ir neįmanoma Å¡alis grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki negaliojančio sandorio sudarymo.Ä®statymas numato teismo teisę pakeisti restitucijos bÅ«dÄ ar netgi apskritai jos netaikyti, jeigu dėl restitucijos taikymo vienos Å¡alies padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Ä®statymu tiesiogiai numatyta galimybė netaikyti bendros taisyklės dėl restitucijos natÅ«rÄ , taikant jÄ pinigais (CK 6.146 str.).

Restitucijos ekvivalentas pinigais turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir įvertinus turto vertę, buvusiÄ jo gavimo, perleidimo ar restitucijos metu (CK 6.147 str. 2 d.). Turto dalinio sunaikinimo ar kitokio vertės sumažėjimo atveju yra nustatytos specialios restitucijos taikymo taisyklės (CK 6.149 str.). GrÄ Å¾intino turto valdytojo sÄ Å¾iningumas arba nesÄ Å¾iningumas reikÅ¡mingas ir sprendžiant dėl su turto priežiÅ«ra susijusių iÅ¡laidų atlyginimo bei vaisių ir pajamų grÄ Å¾inimui (CK 6.150 str., CK 6.151 str.), o abiejų Å¡alių sÄ Å¾iningumas arba nesÄ Å¾iningumas reikÅ¡mingas ir sprendžiant dėl restitucijos iÅ¡laidų paskirstymo (CK 6.152 str.).Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, Å¡ių reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su grÄ Å¾intino turto verte reikÅ¡mingu laikotarpiu, grÄ Å¾intiname sklype buvusio ir grÄ Å¾inimo metu esančio vandens telkinio ploto netyrė ir dėl jų nepasisakė, taip pat netyrė ir nesiaiÅ¡kino asmenų, valdžiusių po nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir tebevaldančių ginčo sklypÄ , investicijų į ginčo vandens telkinį ir su tuo susijusio galimo sklypo vertės padidėjimo, taip pat nenustatė aplinkybių, reikÅ¡mingų nustatant kieno sÄ skaita ir kokiomis kitomis sÄ lygomis bÅ«tų naujai realizuota asmenų teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir nesvarstė galimybės sprendžiant dėl restitucijos taikymo, jos bÅ«do ir apimties, kartu įvertinti restitucijos taikymo pasekmes CK 6.150 str., CK 4.97 str., CK 4.104 str. ir kt. reikÅ¡mingo ginčo santykyje nustatyto reguliavimo aspektu.Nurodytoms faktinėms aplinkybėms iÅ¡tirti, atsižvelgiant į aktualų bylos vieÅ¡ojo intereso pobÅ«dį, bÅ«tina rinkti daug naujų įrodymų, pagal byloje esančius įrodymus teisingai iÅ¡nagrinėti restitucijos taikymo klausimo negalima, byla Å¡ioje ginčo dalyje yra neiÅ¡tirta ir jos esmė neatskleista, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje naikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327str. 1 d. 2 p.).Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, atsižvelgdamas į tai, jog byla dalyje dėl reikalavimo taikyti restitucijÄ perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo.Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu: n u s p r e n d ė : Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ panaikinti.Prokuroro ieÅ¡kinį reikalavimų dalyje dėl administracinio akto nuginčijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinti, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :

Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybė teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. S.“. Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės JÅ«ratės Klepackienės patvirtintÄ 2005 m. balandžio 15 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. JK-2597, kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktÄ A.

S. turtÄ â€“ 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. ir 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., paveldi jos sÅ«nus J. S. (J. S.).Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės JÅ«ratės Klepackienės patvirtintÄ 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. S. (J. S.) pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., atsakovui R.

A. Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės JÅ«ratės Klepackienės patvirtintÄ 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. S. (J. S.) pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., atsakovui R. A..BylÄ dalyje dėl reikalavimo taikyti restitucijÄ perduoti nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžei Maciejevski