2013-06-11 Nr. AB-2447-3-61-3-00557-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1779/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. K. 2013 m. vasario 18 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–4) ir prašė: 1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), ir Vidaus reikalų ministeriją išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnius, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio pensiją; 3) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 1D-1503(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 077,07 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. ši valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas savo reikalavimus grindė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose (2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. ir kt.) pateiktais išaiškinimais.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 19–20) nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Teigė, kad atsakymas į pareiškėjo prašymą ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant jam sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių ir / ar jo teisėtų interesų, nes Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012 m. rugsėjo 21 d., o pagal Konstitucinio Teismo praktiką preziumuojama, jog kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė ar neveikia taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 29–34) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti S. K. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo ir priteisė S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9 461,44 Lt, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį esant pagrįstoms sąlygoms. Konstatavo, kad pareiškėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta apytiksliai 16,39 procentų, t. y. laikantis reikalavimo mažinti išmoką ne daugiau nei 20 procentų.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme, nes pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, o į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2013 m. sausio 23 d.

Taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teismas sprendė, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo, sudaro 9 461,44 Lt, kurią teismas nusprendė priteisti iš Lietuvos valstybės.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuri grindžiama Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl nusprendė panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, padavė apeliacinį skundą (b. l. 37–39), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas bus atmestas, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, ir nepagrįstai tenkino dalį pareiškėjo skundo. Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinta dalis Sprendimo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. bei 2013 m. kovo 12 d. nutartimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimu prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 44).

Pareiškėjas S. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 42–43) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. bei 2012 m. vasario 6 d. nutarimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas bei pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmestini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui S. K. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo paskirta 1 077,07 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 7). Manydamas, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas jam mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2013 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 1D-1503-(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdamas su tuo bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino dalį Sprendimo ir priteisė S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9 461,44 Lt, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Tenkindamas pareiškėjo skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 9 461,44 Lt.

Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo bei kad teismas nepagrįstai panaikino dalį Sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta teisėtu bei pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovas įpareigotinas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą išmokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjui S. K. priteistą sumą (9 461,44 Lt) išmokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė