e87b36ce-a315-4be8-b0f9-e91deb7b8300 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. e2-2342-155/2017                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37623-2016-9                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 17 d.Vilnius        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė,sekretoriaujant Olgai Fadejevai,dalyvaujant ieÅ¡kovo UADB C. V. I. G. atstovui J. S., atsakovo SÄ® (duomenys neskelbtini) atstovei A. L., trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. G., nedalyvaujant tretiesiems asmenims P. K., A. K., J. K.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UADB C.

V. I. G. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui SÄ® (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys byloje P. K., A. K., J. K., UAB (duomenys neskelbtini).        Teismas n u s t a t ė:           ieÅ¡kovas UADB C. V. I. G. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo SÄ® (duomenys neskelbtini) 307,01 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.         IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014 m. liepos 11 d. daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ buto Nr. 15 iÅ¡siliejus vandeniui, buvo padaryta žala žemiau esančio buto turtui, kuris buvo apdraustas turto draudimu.

IeÅ¡kovas atlygino nukentėjusiajam 307,01 EUR žalÄ ir reikalauja jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 yra iÅ¡nagrinėjęs šį įvykį, yra nustatęs, kad draudiko nustatytos žalos dydis yra teisingas, o už jo padarymÄ yra atsakingas Å¡ioje byloje atsakovas, įvykio metu buvęs ginčo buto teisėtas valdytoju. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.          Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo minimoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 priimtu 2016-06-23 sprendimu teismas nenustatė atsakovo atsakomybės, kad tai nebuvo iÅ¡nagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyku. IeÅ¡kovo netinkamai pasirinktas atsakovas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nėra pagrindas, patvirtinantis ieÅ¡kovo reikalavimų pareikÅ¡tų atsakovui pagrįstumÄ . Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodoma, kad įvykio metu, butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomuotas P. K.

Å¡eimai, įvykio metu jų bute buvo atliekami santechnikos darbai, kuriuos vykdė UAB (duomenys neskelbtini), kad Å¡ie darbai įtakojo užliejimÄ . Atsakovo manymu, tinkamais atsakovais nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti pripažinti asmenys, turėję savo valdyme užpylimo Å¡altinį – butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo remontuojama santechninė įranga.        Tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.        Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino pagal ieÅ¡kinio turinį, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad nukentėjusiojo butas buvo apgadintas iÅ¡ atsakovo valdomo buto, kad ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra. Teigė, kad už atsiradusiÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti atsakingi buto nuomininkai - P. K. Å¡eima, nes iÅ¡Â jų nuomos sutarties turinio matyti, jog nuomininkai nebuvo įpareigoti rÅ«pintis inžinierinių vandentiekio tinklų priežiÅ«ra. Atsakovas užsakė atlikti vandentiekio remonto darbus, Å¡ias pareigas atliko, priėmė visus UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, pretenzijų jam nereiÅ¡kė.

Todėl ieÅ¡kovo manymu, už atsiradusiÄ Å¾alÄ yra atsakingas atsakovas, kuris bÅ«damas teisėtu buto valdytoju neįrodė, kad kiti asmenys gali bÅ«ti atsakingi už atsiradusiÄ Å¾alÄ .        Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino pagal atsiliepimo turinį, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismui nurodė, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, kad atsakovo kaltė nenustatyta prejudiciniais faktais nustatytais kitoje civilinėje byloje.

Mano, kad už atsiradusiÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti atsakingi tretieji asmenys.        Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas paaiÅ¡kino, kad jų bendrovė gavo užsakymÄ iÅ¡ SÄ® (duomenys neskelbtini) atlikti santechnikos darbus, t.y. tualeto pakeitimo, vandentiekio, radiatoriaus ir kanalizacijos keitimų darbus bute (duomenys neskelbtini). Atvykus atlikti darbus, buto gyventojai - (duomenys neskelbtini) Å¡eima leido atlikti dalį darbų, nesutiko, kad bÅ«tų atlikti radiatoriaus ir vandentiekio keitimo darbai.

Karol Å¡eima neleido atlikti vandentiekio keitimo darbų, nes reikėjo ardyti buto plyteles, kurias gyventojai nesenai buvo pakeitę. UAB (duomenys neskelbtini) santechnikai bute pakeitė tualetÄ , maiÅ¡ytuvÄ , informavo atsakovo dispečerę Ramunę, kad gyventojai neleidžia tvarkyti vandentiekio. Praėjus kelioms dienoms gavo praneÅ¡imÄ apie bute įvykusiÄ avarijÄ , kurios metu buvo užpiltas vandeniu žemiau esantis butas. Atvykus į vietÄ , iÅ¡ardė sienÄ , pastebėjo, kad ten buvę vamzdžiai supuvę.

Mano, kad dėl to įvyko avarija. Po avarijos vamzdžius pakeitė. Tretysis asmuo mano, kad Å¡iuo atveju nėra atsakingas už įvykį, vandentiekio remonto darbų neatliko, juos atlikti neleido buto gyventojai, informavus apie tai atsakovÄ , pastarasis sutiko nekeisti vandentiekio be buto gyventojų sutikimo.         IeÅ¡kinys patenkintas dėl žemiau iÅ¡dėstyto:         Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UADB C. V. I. G. ir J. Å . buvo draudimo teisiniuose santykiuose. Tarp jų buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, įforminta draudimo polisu Nr. 19056/9028058.

Pagal Å¡iÄ draudimo sutartį ieÅ¡kovas apdraudė J. Å . nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2014-06-29 iki 2015-06-28. Draudimo laikotarpio metu apdraustasis 2014-07-13 pranešė draudikui apie jo turto sugadinimÄ , nurodė, kad 2014-07-11 6.20 val. įvykus vandentiekio avarijai virÅ¡ jo esančiame 15 bute buvo aplietas apdraustas butas. Byloje yra lokalinė sÄ mata, kurioje nurodytas reikalingo remonto iÅ¡laidų dydis - 1 060,06 Lt, kas sudaro 307,01 EUR.

IeÅ¡kovas yra atlikęs žalos administravimÄ . 2014-07-30 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui J. Å . apskaičiuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ 307,01 EUR. 2014-09-01 ieÅ¡kovas regreso tvarka pareikalavo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės atlyginti atlygintÄ nukentėjusiam žalÄ . 2014-10-07 raÅ¡tu Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė tenkinti regresinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovo atlygintos žalos neatlygino. 2014-10-24 pretenzija ieÅ¡kovas kreipėsi į naujÄ subjektÄ - UAB (duomenys neskelbtini), pareikalavo kad Å¡i bendrovė atlygintų žalÄ .

UAB (duomenys neskelbtini) irgi atsisakė atlyginti žalÄ , nurodydami, kad vandentiekio avarija įvyko ne dėl įmonės kaltės, kad bendrovė neatsakinga už seno vandentiekio vamzdyno bÅ«klę. Galiausiai, 2016-07-14 ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ atsakovui, kuris 2016-08-03 raÅ¡tu atsisakė atlyginti praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Ginčo įvykio pagrindu Vilniaus m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4511-871/2015, kurioje ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) pateikė ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, reikalaudamas iÅ¡ jos regresinio žalos atlyginimo priteisimo.

Anksčiau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-4511-871/2015 proceso šalimis, trečiaisiais asmenimis dalyvavo ir nagrinėjamos bylos atsakovas - SĮ (duomenys neskelbtini) ir bylos tretieji asmenys: UAB (duomenys neskelbtini), J. K., P. K., A. K..Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs (LAT 2008-04-07 nutartis Nr. 3K-3-214/2008, LAT 2014-10-10 nutartis Nr. 3K-3-419/2014), jog pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys bet kokiu statusu, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v.

UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2342-155/2017 ir anksčiau išnagrinėtos apeliacine tvarka bylos Nr. e2A-441-580/2016 (pirmos instancijos bylos Nr.e2-4511-871/2015)ginčo dalyku buvo tas pats įvykis 2014-07-11 įvykęs buto, esančio (duomenys neskelbtini) užpylimas.

Nagrinėjamoje byloje tasd pats ieškovas C. V. I. G. pareiškė ieškinį dabartiniam atsakovui, kuris ankstesnėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Todėl vadovaujantis teismų praktika, civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 nustatyti juridiniai faktai, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Atitinkamai nepagrįstais laikomi atsakovo atsikirtimai, jog nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi ankstesnėje byloje nustatytais faktais ir, kad ankstesnėje byloje nustatyti faktai nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės. Iš Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos apeliacine tvarka bylos 2016-06-23 sprendimo Nr. e2A-441-580/2016 nustatyta, kad dėl to paties įvykio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštas ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei buvo atmestas, konstatavus, kad šio įvykio metu trūkęs buto vandentiekio vamzdis buvo žalos padarymo priežastimi.Taip pat yra nustatyta, kad žala atsirado dėl sienoje esančio ir uždengto vamzdžio gedimo, pripažinta, jog žalos padarymas susijęs su statinio konstrukcijos trūkumais.

Remiantis tuo apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad už žalos padarymÄ atsakingi asmenys nustatytini remiantis CK 6.266 straipsnio taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas bendrÄ ja CK 6.263 str. norma, konkrečiai nukreipiant atsakovo atsakomybę į CK 6.266 str., t.y. ieÅ¡kovas, kaip ir yra nustatyta ankstesnėje byloje reikalavimÄ grindžia CK 6.266 str. reglamentavimu. Nors ankstesnėje byloje yra pasisakyta dėl atsakovo atsakomybės pagrindų, atsakomybės ribų, tačiau nagrinėjamos bylos eigoje atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo regresiniu reikalavimu, praÅ¡omos žalos neatlygina, nurodydamas tai, kad nors ir yra užylimo Å¡altinio valdytojas, tačiau Å¡is butas buvo iÅ¡nuomotas P. K.

Å¡eimai, įvykio metu bute santechnikos darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini), Å¡ie darbai turėjo esminę įtakÄ užliejimui ir atsakovo manymu, tinkamais atsakovais byloje turi bÅ«ti pripažinti tretieji asmenys P. K. Å¡eima, kurių žinioje buvo užpylimo Å¡altinis – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriame buvo remontuojama santechninė įranga.          CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Å iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 įtvirtinta, jog CK 6.266 straipsnio pateiktas reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų.          Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).         Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, vieÅ¡ame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Nurodyta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymÄ yra pavieÅ¡inęs – įrodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Å ios nuostatos nepaÅ¡alina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009)        Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė perduoti SÄ® (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias negyvenamÄ sias patalpas, socialinio bÅ«sto, bendrabučių gyvenamÄ sias patalpas Å¡io nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, numatytoms įstatuose, vykdyti.

SÄ® (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodoma, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiÅ«rėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas. Ä®monės veiklÄ sudaro savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas (10.2 punktas); gyvenamųjų patalpų techninės priežiÅ«ros vykdymas (10.10 punktas); gyvenamųjų patalpų remonto darbų organizavimas ir remonto darbų priežiÅ«ra (10.13 punktas). Šiems SÄ® (duomenys neskelbtini) įstatams pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538.

To paties sprendimo 1 punkte nurodyta, kad SĮ (duomenys neskelbtini) įgaliojama įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, išskyrus nurodytas išimtis – perduoti nuosavybės teise, garantuoti, laiduoti ir kita. Todėl šiuo atveju SĮ (duomenys neskelbtini) faktiškai atliko šio įmonės įstatuose išdėstytas funkcijas, t.y. butas Vilniaus m. savivaldybės buvo perduotas SĮ (duomenys neskelbtini) kaip savarankiškam šio buto valdytojui.

         Vilniaus miesto mero pavedimu 2012-04-01 buvo atlikta ginčo buto apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad vamzdžiai tualete ir vonioje seni, nekeisti, vietomis surÅ«diję, matosi nutekėjimo žymės, pageidautinas vamzdžių, lango, balkono durų keitimas. SÄ® (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) 2013-01-16 sudarė Rangos sutartį, kurios dalykas yra santechnikos darbai pagal individualius užsakovo užsakymus. 2014-06-27 Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 37 SÄ® (duomenys neskelbtini) perdavė užsakymÄ atlikti darbus Bute – pakeisti maiÅ¡ytuvÄ , vamzdžius ir radiatorius.

Darbai turėjo bÅ«ti atlikti laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2014-07-14. Atlikti darbai perduoti 2014-07-14 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 37/2. Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas teismui paaiÅ¡kino, kad atvykus atlikti darbus į ginčo butÄ , tuometiniai buto nuomininkai (duomenys neskelbtini) Å¡eima leido Å¡iuos darbus atlikti, iÅ¡skyrus radiatoriaus ir vandentiekio keitimÄ . Vandentiekio keitimo darbus (duomenys neskelbtini) Å¡eima neleido atlikti, nes reikėjo ardyti jų buto plyteles, o tuo metu jie kaip tik jas buvo nesenai pasikeitę, todėl bendrovės santechnikai atliko tik leistus atlikti darbus – pakeitė tualetÄ , maiÅ¡ytuvÄ ir iÅ¡važiavo.

Apie tai, kad buto savininkai neleidžia atlikti vandentiekio remonto, buvo informuotas atsakovas, atsakovas atliktus darbus priėmė.           Taip pat kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 Vilniaus miesto savivaldybės 2002-02-07 sprendimu Nr. 246V butÄ nuspręsta iÅ¡nuomoti P. K. Å¡eimai. 2002-02-12 Å¡io sprendimo pagrindu tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir P. K. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 3364. 2007-10-03 Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) perėmė UAB (duomenys neskelbtini) teises.

Jau po žalos padarymo fakto atsiradimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-22 įsakymu Nr. 30-3122 SĮ (duomenys neskelbtini) įpareigota sudaryti su P. K. šeima Buto nuomos sutartį. Nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/40706 buvo sudaryta 2014-11-13. Kadangi nauja nuomos sutartis sudaryta po žalos įvykio buvimo, tai šioje Nuomos sutartyje nustatytos šalių teisės ir pareigos negali įtakoti žalos padarymo metu buvusių asmenų teisių ir pareigų klausimo ir šiame ginče nevertintinos. 2002-02-12 sudarytoje Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nustatyta nuomininko pareiga keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, dujines, elektrines virykles, vandens šildymo kolonėles ir kt.), išskyrus išvardintus atvejus (2.3.5 punktas), tačiau pareiga rūpintis vandentiekio sistema nenustatyta.

       Faktiniai atsakovo SÄ® (duomenys neskelbtini) veiksmai - bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) pasamdymas rangos darbų atlikimui – vandentiekio remontui rodo, jog atsakovas ėmėsi tvarkyti P. K. Å¡eimai iÅ¡nuomoto buto vandentiekio tinklus, t.y. patvirtina, jog Å¡ios pareigos vykdymÄ suprato kaip savo prievolę, o ne kieno nors kito. Byloje nėra jokių duomenų ir atsakovas nepateikė tokių įrodymų, jog už Å¡io vandentiekio savalaikį nepakeitimÄ turi bÅ«ti atsakinga P. K.

Å¡eima, tas nenumatyta ir nuomos sutartyje, tuo labiau įmonės UAB (duomenys neskelbtini), atliktus darbus atsakovas priėmė ir pretenzijų jam nereiÅ¡kė.         Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas CK 6.266 straipsnio pagrindu, todėl atsakingu asmeniu yra arba turto savininkas, arba jo valdytojas, jei turto savininkas/valdytojas paneigia straipsnio 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , taip pat jei neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Žalos atsiradimÄ sieja su kitų trečiųjų asmenų veiksmais, tačiau kaip nustatyta byloje, pareiga rÅ«pintis vandentiekio sistema - užpylimo židiniu nuomininkams nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad žala bÅ«tų atsiradusi dėl bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kaltų veiksmų.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepaneigė LR CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytos prezumpcijos ir CK 6.266 straipsnio pagrindu pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens atžvilgiu atsakingu asmeniu lieka atsakovas – kaip Å¡io buto teisėtas valdytojas. Kaip jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 įtvirtinta, jog CK 6.266 straipsnio pateiktas reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų.

Å iuo atveju atsakovas bylos duomenimis, nors ir ėmėsi vykdyti vandentiekio keitimo darbus: pasamdė UAB (duomenys neskelbtini), kuris turėjo atlikti vandentiekio keitimo darbus laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2014-07-14, tačiau įvykio dienÄ Å¡ie darbai nebuvo atlikti, įvyko avarija. Taip pat atsakovas byloje neįrodinėjo, kad Å¡iuo atveju buvo LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). SÄ® (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodoma, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiÅ«rėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, todėl privalėjo administruoti Å¡ias ginčo patalpas taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto mero pavedimu atlikta ginčo buto apžiÅ«ra dar 2012-04-01, kurios metu nustatyta, kad vamzdžiai tualete ir vonioje seni, nekeisti, vietomis surÅ«diję, matosi nutekėjimo žymės, pageidautinas vamzdžių, lango, balkono durų keitimas, tačiau darbus norėta pradėti vykdyti tik kelios dienos prieÅ¡ 2014-07-11 įvykį, t.y. daugiau nei du metus vandentiekio remonto darbais iÅ¡ esmės nebuvo rÅ«pinamasi.          Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi savo, kaip statinio savininko, atsakomybę, kylančiÄ CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovui SÄ® (duomenys neskelbtini), ir Å¡is nepaneigė savo kaip teisėto valdytojo atsakomybės prezumpcijos Å¡iuo atveju, neįrodė, jog Å¡iuo atveju egzistavo LR CK 6.270 str. 1 d. aplinkybės, neįrodė, kad užpylimo priežastis galėjo bÅ«ti kitoje vietoje, taip pat atsakovas neginčijo nustatyto žalos dydžio, todėl ieÅ¡kinys atsakovo SÄ® (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra tenkinamas visiÅ¡kai.

         IeÅ¡kovui UADB C. V. I. G. iÅ¡ atsakovo SÄ® (duomenys neskelbtini) taip pat priteistinos 6 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-10-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).           Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (LR CPK 93 str. 1 d.).

           IeÅ¡kovas Å¡iuo nagrinėjamu atveju sumokėjo už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį – 15 EUR žyminį mokestį. Kitų įrodymų apie kitas galimas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas teismui nepateikė. Teismas patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 15 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėto žyminio mokesčio.        Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.        Taip pat iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 13,75 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).               Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

          ieškovo UADB C. V. I. G. ieškinį patenkinti visiškai.           Priteisti ieškovui UADB C. V. I. G. (j.a.k. 304080146) iš atsakovo SĮ (duomenys neskelbtini) (j.a.k. 124568293) 307,01 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR bylinėjimosi išlaidų.           Priteisti valstybei iš atsakovo SĮ (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 13,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                         Rima KruÅ¡nienė