Legislator Case Law & Legislation
e87a717e-b5d2-4ea4-96ae-571a3c95ac72 AI generated

e87a717e-b5d2-4ea4-96ae-571a3c95ac72 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e87a717e-b5d2-4ea4-96ae-571a3c95ac72
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

prievoles, kylančias iÅ¡ 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. Fug/07-12-21, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole bei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Å¡iÄ prievolę nukreipti į bendrÄ A. K. bei J. K. turtÄ ; 2) 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį Nr. Fug/07-12-21 pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ apgaulės įtakoje, ir taikyti įstatyme numatytas pasekmes; 3) 2009 m. lapkričio 27 d. tarp A. K. ir G. K. sudarytÄ sutartį Nr. 6444 pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ;

Legislator headnote

AI generated

e87a717e-b5d2-4ea4-96ae-571a3c95ac72 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kadangi atsakovo projektavimo darbai, iÅ¡skyrus griovimo projektÄ , buvo atlikti netinkamai, o griovimo projektas buvo užsakytas ir priimtas ieÅ¡kovui bÅ«nant apgaulės įtakoje, todėl 565 950 Lt įskaitant PVM atsakovui sumokėta nepagrįstai. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo paruoÅ¡ti tokį projektÄ , kuris atitiktų visas įstatymų normas ir pagal jį bÅ«tų galimos statybos, bei tuo pačiu deklaravo, kad pagal pateiktus ieÅ¡kovo dokumentus bus galima suprojektuoti 16 700 kv.m bendrojo ploto statinį, atsakovas turėjo informuoti ieÅ¡kovÄ , kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis negali įvykdyti, ir visai nevykdyti darbų pagal Å¡iÄ Sutartį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1192/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00273-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7; 35.6.1; 44.5.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A.

K., J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A. K. ir J. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-259/2012 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė” ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „If & P Insurance AS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, A.

K., J. K., G. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BÅ«sto sprendimai“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ dėl lėšų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Å ioje byloje yra kilęs ginčas iÅ¡ projektavimo rangos teisinių santykių.IeÅ¡kovas BUAB „Fugetė” kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) prievoles, kylančias iÅ¡ 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. Fug/07-12-21, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole bei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Å¡iÄ prievolę nukreipti į bendrÄ A. K. bei J. K. turtÄ ; 2) 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį Nr. Fug/07-12-21 pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ apgaulės įtakoje, ir taikyti įstatyme numatytas pasekmes; 3) 2009 m. lapkričio 27 d. tarp A. K. ir G. K. sudarytÄ sutartį Nr. 6444 pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ;

4) priteisti pirmumo eile iš atsakovų UAB „If P&C Insurance AS“ ir UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) ieškovui BUAB „Fugetė“ 565 950 Lt, sumokėtų apgaulės įtakoje už netinkamai atliktus ar neatliktus darbus, 3 205 121,42 Lt patirtų išlaidų bei turto netekimo nuostolių, 8,18 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 119-135).

Nurodė, jog 2007 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovas UAB „Fugetė“ ir atsakovas A. K. įmonė (2008 m. gegužės 14 d. pertvarkyta į UAB „Kančo studija“) pasirašė projektavimo darbų sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parengti daugiafunkcinio pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), techninį ir darbo projektus, juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes bei statybos laikotarpiu vykdyti statinio projekto autorinę priežiÅ«rÄ .

Bendra Sutartyje numatytų darbų kaina - 1 175 000 Lt. 2008 m. rugsėjo 12 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė susitarimÄ (toliau - Susitarimas), kuriuo Sutarties kaina sumažinta iki 1 107 000 Lt, darbų apimtis susiaurinta darbo projekto dalyje paliekant tik architektÅ«rinę ir konstrukcinę darbo projekto dalis. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo parengti apie 16 700 kv.m. bendro ploto pastato techninį ir darbo projektus (biurų ir komercinės patalpos sudarytų apie 9 500 kv.m. bendro ploto, požeminiai ir antžeminiai garažai - apie 7 200 kv.m. bendro ploto) (Sutarties 2.2.5 p.).

Sutartyje numatytus darbus atsakovas pradėjo vykdyti nuo 2007 m. birželio 5 d. IeÅ¡kovas nurodo, kad Sklypo detalusis planas parengtas 2007 m. kovo 21 d., t. y. daugiau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki atsakovas pradėjo teikti paslaugas ir prieÅ¡ 9 mėnesius iki Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. Atsakovai A. K. ir UAB „Kančo studija“ aktyviai dalyvavo detalaus plano rengime, teikdami projektinius pasiÅ«lymus bei Sutarties pasiraÅ¡ymo dienai buvo susipažinę su detaliojo plano sprendiniais. 2008 m. rugpjūčio 18 d. gautas naujas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, pagal kurį statybos darbai galėjo bÅ«ti vykdomi etapais, planuojamas bendras pastato plotas nepakito, t.y. 16 450 kv.m.:

I etape paruošiamas techninis griovimo projektas, gaunamas leidimas griovimui ir nugriaunami pastatai; II etape paruošiamas lauko inžinerinių tinklų iškėlimo projektas bei administracinio pastato su komercinėmis patalpomis automobilių saugyklos požeminės (du aukštai) ir antžeminės (du aukštai) statybos techninis projektas bei gaunamas statybų leidimas; III etape ruošiamas administracinio pastato su komercinėmis patalpomis likusių aštuonių aukštų techninis projektas bei gaunamas leidimas statybai.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas jam pateikė I ir II projektavimo etapų darbus. UAB „BÅ«sto sprendimai“ 2008 m. atliko dvi atsakovo projektavimo darbų (II etapo) ekspertizes, pateikė 2008 m. rugsėjo 23 d. bendrosios techninio projekto ekspertizės aktÄ Nr. 90-EA-400 ir 2008 m. spalio 3 d. bendrosios techninės ekspertizės aktÄ Nr. 90-EA-400/G, kuriuose buvo ekspertuojami II etapo darbai. PirmÄ ja ekspertize padaryta iÅ¡vada, jog projektÄ reikalinga papildyti ir koreguoti, įvertinant pateiktas pastabas, projektas neatitinka STR1.05.06:2005 reikalavimų.

Atsižvelgdamas į ekspertizės pastabas, atsakovas iÅ¡taisė II etapo projektÄ bei pateikė pakartotinei ekspertizei. AntrÄ ja ekspertize pateikta iÅ¡vada, kad II etapo techninį projektÄ galima tvirtinti. I ir II etapų projektai buvo suderinti Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje komisijoje, buvo gauti 2008 m. rugpjūčio 5 d. leidimas nugriauti statinį Nr. 38-7NG14-12 ir 2009 m. vasario 11 d. statybos leidimas Nr. 38-4GN141-12. 2008 m. rugsėjo mėnesį atsakovas ekspertizei pateikė II ir III etapų projektus, tačiau III etapo techninis projektas nebuvo ekpertuojamas dėl akivaizdaus parengto projekto neatitikimo detaliajam planui.

IeÅ¡kovas teigia, kad tik 2008 m. rugsėjo 23 d. UAB „BÅ«sto sprendimai“ atlikus II etapo ekspertizę ir atsisakius ekspertuoti atsakovo pateiktÄ III etapo dokumentacijÄ , jis sužinojo, kad atsakovo parengtas projektas neatitinka įstatymų normų bei reglamentų ir jį reikia koreguoti, o pagal esamÄ dokumentacijÄ atsakovas negali suprojektuoti 16 700 kv. m (ar Å¡iam plotui artimo) bendro ploto pastato. Dėl negalimumo vykdyti numatyto ploto statybų bei patirtų nuostolių ieÅ¡kovo finansinė padėtis tapo kritiÅ¡ka, 2010 m. spalio 25 d. ieÅ¡kovui iÅ¡keltas bankrotas ne teismo tvarka.

IeÅ¡kovo bankroto administratorius nutraukė Sutartį ir apie tai informavo atsakovÄ , iÅ¡siųsdamas 2010 m. spalio 28 d. praneÅ¡imÄ .IeÅ¡kovas nurodo, jog II etapo atsakovo pateiktų projektavimo darbų jis panaudoti negali, nes jie neatitinka detaliojo plano ir statyba pagal Å¡ias parengto projekto dalis pagal galiojančius įstatymus ir statybos techninius reglamentus (STR) yra negalima. Atsižvelgdama į tai, kad II etapo darbus atsakovas atliko netinkamai, o I projektavimo etapo darbai (griovimo darbus) nors ir buvo atlikti tinkamai, tačiau dėl Å¡ių darbų ieÅ¡kovas turėjo tik nuostolius (jų nebÅ«tų vykdęs, jei bÅ«tų žinojęs, kad sklype galima pastatyti tik maksimaliai 6000 kv.m. bendrojo antžeminės dalies ploto pastatÄ ), ieÅ¡kovas teigia, kad Sutartį jis pasirašė apgaulės įtakoje – apgautas dėl esminės sutarties sÄ lygos - projektuojamo statinio galimo ploto, ir Sutarties vykdymo metu gavo visiÅ¡kai ne tÄ rezultatÄ , kurio tikėjosi.

Kadangi atsakovo projektavimo darbai, iÅ¡skyrus griovimo projektÄ , buvo atlikti netinkamai, o griovimo projektas buvo užsakytas ir priimtas ieÅ¡kovui bÅ«nant apgaulės įtakoje, todėl 565 950 Lt įskaitant PVM atsakovui sumokėta nepagrįstai. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo paruoÅ¡ti tokį projektÄ , kuris atitiktų visas įstatymų normas ir pagal jį bÅ«tų galimos statybos, bei tuo pačiu deklaravo, kad pagal pateiktus ieÅ¡kovo dokumentus bus galima suprojektuoti 16 700 kv.m bendrojo ploto statinį, atsakovas turėjo informuoti ieÅ¡kovÄ , kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis negali įvykdyti, ir visai nevykdyti darbų pagal Å¡iÄ Sutartį.

Vykdydamas darbus, kurių ieÅ¡kovas negali panaudoti ir kurių jis neužsakė, atsakovas pažeidė Sutarties 10.3.2 punktÄ . Atsakovas ieÅ¡kovo neinformavo apie kokias nors aplinkybes, dėl kurių bÅ«tų neįmanoma pilna apimtimi Sutarties įgyvendinti, tačiau nuslėpdami problemas ir deklaruodami, kad bus galima pastatyti apie 16700 kv.m pastatÄ , atsakovai ieÅ¡kovÄ apgavo bei neteisėto sandorio pagrindu įgijo turtÄ - 565 950 Lt pinigines lėšas. IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl atsakovo kaltės jis patyrė 1 087 621,42 Lt iÅ¡laidų ir neteko turto už 2 117 500 Lt - iÅ¡ viso patyrė 3 205 121, 42 Lt nuostolių.

Patirtus nuostolius ieškovas išskiria į 4 dalis:

1) iÅ¡laidos (779 435,76 Lt), atsiradę dėl ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytų ir vykdytų su Sutartimi susijusių sutarčių, kurias jis pasirašė bÅ«damas apgautas nesÄ Å¾iningais atsakovų veiksmais. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, pagal Å¡ias sutartis atlikti darbai yra nepanaudojami: a) 2008 m. rugpjūčio 29 d. ieÅ¡kovas pasirašė rangos sutartį su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelinių linijų perkėlimo į naujai įrengtÄ kanalÄ bei transformatorinės kabelių iÅ¡kėlimo ir sumontavimo projektų parengimo, kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 18 000 Lt + PVM; b) 2008 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovas pasirašė Generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį su UAB „BÅ«sto sprendimai“ dėl bÅ«simo daugiafunkcinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statinio projektavimo ir statybos valdymo paslaugų, kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 315 618,79 Lt + PVM; c) 2008 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovas pasirašė sutartį su UAB „Kaminta“ dėl gamybinio pastato 1G4p, pastatų 2G1p, 3E1p, 4F1p ir 5G1p ir kiemo statinių griovimo, (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 438 750,85 Lt + PVM; d) 2008 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovas pasirašė konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato, kuris bus statomas (duomenys neskelbtini), iÅ¡orės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu, kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 7 066,12 Lt + PVM.

IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡ių rangos sutarčių pagrindu jis sumokėjo 779 435,76 Lt. Å i suma sumokėta apgaulės įtakoje už nepanaudojamus darbus, todėl ji laikytina ieÅ¡kovo patirtomis iÅ¡laidomis, atsiradusiomis dėl A. K. ir UAB „Kančo studija“ nesÄ Å¾iningų veiksmų;

2) išlaidos (264 526,22 Lt), atsiradę dėl ieškovo sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis, kurių lėšos buvo naudojamos darbams, vykdytiems Sutarties ir rangos sutarčių pagrindu. Ieškovas ir UAB „Kauno verslo rūmai“ 2007 m. gruodžio 22 d., 2008 m. vasario 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. pasirašė paskolos sutartis, kurių pagrindu buvo finansuojama ieškovo veikla.

3) ieškovo darbuotojams mokėtų atlyginimų ir Sodros įmokų suma (43 659,44 Lt). Ieškovas nurodo, kad būtų nesamdęs darbuotojų ir nevykdęs veiklos, jeigu būtų žinojęs, kad bus neįmanoma įgyvendinti vystomo projekto, nes UAB „Fugetė“ įkurta 2005 m. spalio 14 d. išskirtinai tik Sutartyje nurodyto projekto įgyvendinimui;

4) ieÅ¡kovo patirti nuostoliai dėl turto netekimo (2 117 500 Lt). IeÅ¡kovas teigia, kad nebÅ«tų vykdęs griovimo darbų, jeigu bÅ«tų žinojęs, kad vietoj nugriauto pastato negalės pastatyti apie 16700 kv.m. bendrojo ploto pastato, todėl nugriaudamas pastatus Sklype, ieÅ¡kovas patyrė nuotolius, lygius nugriauto turto vertei.IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovas A. K. Sutarties galiojimo laikotarpiu sudarė 2009 m. lapkričio 17 d. sutartį Nr. 6444 dėl turto perleidimo savo dukteriai G. K.. IeÅ¡kovo nuomone, yra visos sÄ lygos pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana), nes Å¡io sandorio sudarymo metu A.

K. žinojo, kad negalės įgyvendinti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; sandorio sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas jau turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę A. K. atžvilgiu; A. K. savo turtÄ perleido žinodamas, jog turi įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, todėl A. K., siekdamas sumažinti savo mokumÄ bei taip iÅ¡vengti ieÅ¡kovui vykdytinos prievolės, buvo nesÄ Å¾iningas; A. K. pareiga sudaryti sandorį nebuvo nustatyta įstatymiÅ¡kai ar teismo sprendimu, todėl objektyvių priežasčių sandorio sudarymo bÅ«tinumui nekilo.

Kadangi 2009 m. lapkričio 17 d. sutartį A. K. pasirašė su dukterimi G. K., preziumuojama, jog sutarties Å¡alys Å¡io sandorio sudarymo metu buvo nesÄ Å¾iningos (CK 6.67 str. 1 p.). Kadangi Å¡iuo sandoriu A. K. siekė iÅ¡vengti savo prievolės ieÅ¡kovui, Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.81 str. 1 d.). Todėl yra pagrindas 2009 m. lapkričio 17 d. sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad jis apie šį sandorį sužinojo tik pradėjus vykdyti UAB „Fugetė“ neteisminę procedÅ«rÄ , t.y. po 2011 m. spalio 25 d., todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.IeÅ¡kovo teigimu, atsakovų A.

K. ir J. K. civilinė atsakomybė yra subsidiari, nes Sutartis pasirašyta su A. K. įmone, o A. K. įmonė į UAB „Kančo studija“ pertvarkyta tik 2008 m. gegužės 14 d. Be to, ieškovo reikalavimo teisė yra kilusi iš A. K. priklausiusios individualios įmonės, pertvarkytos į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, įsipareigojimų. Todėl įmonės savininkas A. K. yra subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, t. y. iki 2008-05-14 (CK 2.104 str. 2 d.).

A. K. yra UAB „Kančo studija“ akcininkas, jo sutuoktinė J. K. - bendrovės darbuotoja. Iš ieškovo gauta nauda buvo panaudota UAB „Kančo studija“ reikmėms. UAB „Kančo studija“ akcijos buvo įgytos santuokos metu. Nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl UAB „Kančo studija“ gautos lėšos vertintinos kaip sutuoktinių bendro turto išlaidos, nepriklausomai nuo įmonės pelningumo ar nuostolingumo.

Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo prievoles, kylančias iÅ¡ Sutarties, pripažinti bendra A. K. bei J. K. prievole bei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Å¡iÄ prievolę nukreipti taip pat į bendrÄ A. K. bei J. K. turtÄ . IeÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Kančo studija“ yra juridiniai asmenys, todėl mokėtinas palÅ«kanas nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ skolininko 8,18 procentų procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovas AB „Kančo studija“ pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui BUAB „Fugetė“, kuriuo prašė patvirtinti UAB „Kančo studija“ kreditorinį reikalavimÄ 600 911,34 Lt sumai ir įtraukti jį į BUAB „Fugetė“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Nurodo, jog BUAB „Fugetė“ 2010 m. spalio 28 d. pranešė, kad nutraukė Sutartį vadovaudamasi Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsniu. Tačiau, vadovaujantis Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu, ieÅ¡kovo administratorius galėjo tik praneÅ¡ti atsakovui apie sutarties vykdymÄ ar nevykdymÄ , o ne apie nutraukimÄ .

Atsakovo nuomone, Sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, todėl ieÅ¡kovas turi sumokėti atsakovui 10 procentų sutarties kainos dydžio baudÄ â€“ 98 230 Lt (Sutarties 9.2.5 p.) bei atlyginti dėl tokio Sutarties nutraukimo faktiÅ¡kai atsakovo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovui nutraukus sutartį, ieÅ¡kovas privalo atlyginti atsakovui negautas pajamas pagal Sutartį (CK 6.249 str. 1 d.), kurios sudaro 502 681,34 Lt (iÅ¡ bendros sutarties kainos 982 2300 Lt, atėmus ieÅ¡kovui jau sumokėtÄ 479 618,66 Lt sumÄ už atliktus ir perduotus darbus).

Kadangi UAB „Kančo studija“ yra ieÅ¡kovo kreditorius, ieÅ¡kovo administratorius privalėjo nustatyti UAB „Kančo studija“ terminÄ , per kurį UAB „Kančo studija“ turėtų teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus BUAB „Fugetė“, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos. To nepadarydamas, ieÅ¡kovas pažeidė Ä®BÄ® 13 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, todėl terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti buvo praleistas ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas praÅ¡o pripažinti jo pažeistÄ teisę (CK 1.138 str. 1 p.) ir patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ (CK 1.138 str. 8 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovui pirmÄ ja eile iÅ¡ UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) 803 331 Lt skolai ir nuostoliams atlyginti; nuo priteistos 803 331 Lt sumos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė valstybei pirmÄ ja eile iÅ¡ UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) 87,93 Lt patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 7, b.l. 85-113). Teismas atmetė atsakovų teiginius, jog jie neįsipareigojo suprojektuoti virÅ¡ 16 000 kv.m. ploto pastatÄ ieÅ¡kovo žemės sklype. Teismas konstatavo, kad atsakovai netinkamai, dalyje ne visiÅ¡kai įvykdė Sutartyje numatytus darbus ir įsipareigojimus, dėl ko didžioji dalis atliktų darbų negali bÅ«ti panaudojami pagal paskirtį.

Todėl ieÅ¡kovas turėjo nuostolių, kurie susidaro iÅ¡ to, jog už atliktus projektavimo darbus yra nepagrįstai sumokėjęs dalį sutartų lėšų atsakovams, dalį statybos objekto parengiamųjų darbų yra netikslingai vykdęs (kabelio iÅ¡kėlimas, statinio priežiÅ«ra ir kt.) ir taip kitiems juridiniams asmenims nepagrįstai sumokėjęs lėšas, t.y. patyręs nepagrįstas iÅ¡laidas.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo Sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ apgaulės įtakoje.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovai apgaule sudarė SusitarimÄ dėl projektavimo darbų atlikimo, nes Å¡iai aplinkybei pagrįsti leistinų ir neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo Sutartį pripažinti negaliojančia, nes ieÅ¡kovo bankroto administratorius nutraukė Sutartį ir apie tai informavo atsakovÄ , iÅ¡siųsdamas 2010 m. spalio 28 d. praneÅ¡imÄ (t. 1, b.l.37-38). Todėl teismas sprendė, kad reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia yra perteklinis, nesukels jokių teisinių pasekmių, nes Sutartis nutraukta ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus, be to, atsakovai ir neginčijo, kad Sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų yra nutraukta.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo prievoles, kylančias iÅ¡ Sutarties, pripažinti bendra A.

K. bei J. K. prievole bei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Å¡iÄ prievolę nukreipti į bendrÄ A. K. bei J. K. turtÄ . Dėl atsakovo draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ civilinės teisinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad Sutartį A. K. kaip fizinis asmuo ir savo vardu esančios IÄ® savininkas sudarė bÅ«damas santuokoje su atsakove J. Kančiene. A. K. įmonė į UAB „Kančo studija“ buvo pertvarkyta 2008 m. gegužės 14 d. Pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį įmonės savininkas A.

K. yra subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, t. y. iki 2008 m. gegužės 14 d. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas (CK 2.50 str. 4 d.), todėl už jos skolas atsako ir jos dalyviai, t. y. ir J. K.. Dėl to teismas sprendė, kad ir iÅ¡ individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos pagal įstatymo nuostatÄ turi bÅ«ti tenkinamos iÅ¡ sutuoktinių - A.

K. ir J. K. turto (CK 3.109 str.). Nustačius, jog A. K. įmonė 2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“, solidari sutuoktinių atsakomybė, kylanti nagrinėjamu atveju iš Sutarties, preziumuojama (CK 2.104 str. 2 d. , 3.109 str., 3.112 str.). Be to byloje nustatyta, kad A. K. yra UAB „Kančo studija“ akcininkas, jo sutuoktinė J. K. - bendrovės darbuotoja. UAB „Kančo studija“ akcijos buvo įgytos atsakovų santuokos metu. Nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Vieno iš sutuoktinių vertimasis įmonės veikla, turint bendrovės akcijų, o kito dalyvavimas jos valdyme rodo, kad atsirado bendro turto tvarkymo išlaidų. Todėl UAB „Kančo studija“ gautos lėšos vertintinos kaip sutuoktinių bendro turto pajamos, nepriklausomai nuo įmonės pelningumo ar nuostolingumo. Su jų gavimu susijusios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl sutuoktinio - skolininko dalis iš bendros nuosavybės pagal CPK 667 straipsnį neišskiriama. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas prievoles, kylančias iš Sutarties, pripažinti bendra A.

K. bei J. K. prievole, yra perteklinis, Å¡io reikalavimo patenkinimas nesukels papildomų teisinių pasekmių, nes sutuoktinių prievolių atsiradimÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ sutuoktinių turto tvarkÄ ir procedÅ«ras reglamentuoja CK ir CPK (CK 2.104 str. 2 d., 3.109 str., 3.112 str., CPK 667 str.). Teismas, paskirstydamas atsakovų atsakomybę dėl projektavimo darbų sutarties netinkamo vykdymo, nurodė, kad atsakovo draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ civilinė teisinė atsakomybė pagal Sutartį nekyla.

Draudimo sutartimi nebuvo apdrausta projektuotojo, kaip sutarties Å¡alies, sutartinė atsakomybė pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ Sutartį, taip pat atsakomybė, kylanti iÅ¡ bet kokių kitų tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl draudėjo projektavimo veiklos, kaip jÄ apibrėžia teisės aktai, bÅ«tų sugadintas ieÅ¡kovo turtas ar kilusi žala asmens sveikatai ir gyvybei (Draudimo taisyklių 15.4 p.). Todėl teismas sprendė, kad draudimo kompanijai „If P&C Insurance AS“ draudimo sutarties bei kitų teisės aktų pagrindu nekyla pareiga mokėti jokių iÅ¡mokų ieÅ¡kovui, taip pat atsakyti pagal byloje nagrinėjamas aplinkybes už atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Dėl atsakovų civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo faktinio pagrindo. Teismas sprendė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas galimai žinojo apie detaliojo plano sprendinius, nes projektuojant turimas detalusis planas koreguojamas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas ir administracine, ir teismine tvarka bandė pakeisti detalųjį planÄ , kad bÅ«tų galima realizuoti susitarimÄ dėl projektavimo darbų įvykdymo, nes tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai nuosekliai siekė, kad bÅ«tų galima realizuoti susitarimÄ dėl statybos investicinio projekto įgyvendinimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovui A. K. ir teisių perėmėjui UAB „Kančo studija“ kyla civilinė teisinė atsakomybė pagal neįvykdytÄ SusitarimÄ dėl projektavimo darbų atlikimo. Byloje nustatyta, kad atsakovai Sutartimi įsipareigojo paruoÅ¡ti tokį projektÄ , kuris atitiktų visas įstatymų normas ir pagal jį bÅ«tų galima vykdyti statybÄ , bei tuo pačiu įsipareigojo, kad pagal pateiktus ieÅ¡kovo dokumentus bus galima suprojektuoti 16 700 kv.m. bendrojo ploto statinį (arba 12 048,69 kv.m. bendrojo ploto antžeminės dalies statinį).

Atsakovai, bÅ«dami projektavimo darbų specialistais, turėjo iÅ¡ anksto informuoti ieÅ¡kovÄ , kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jie negali įvykdyti, ir nevykdyti darbų pagal Sutartį tuojau pat paaiÅ¡kėjus Å¡iai aplinkybei. Vykdydami darbus, kurių ieÅ¡kovas negali panaudoti ir kurių jis neužsakė, atsakovai pažeidė Sutarties 10.3.12 punktÄ ir CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad A. K. pagal Sutartį buvo ne tik statinio projektuotojas, bet ir projekto vadovas bei architektas.

Taigi, matydami, kad Sutartyje numatytų darbų atlikti negali, A. K. bei UAB „Kančo studija“, vadovaudamiesi Sutarties nuostatomis bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 3.2 ir 3.3 punktais, turėjo informuoti ieÅ¡kovÄ apie atsiradusias problemas ir darbų nevykdyti. IeÅ¡kovas negali atsakyti dėl Sutarties neįvykdymo ir turėti su tuo susijusių iÅ¡laidų, nes jis nėra projektavimo ir statybos veikla bei statybos priežiÅ«ra užsiimanti bendrovė, ieÅ¡kovas sudarė sutartį su tos srities profesionalu, atliko mokėjimus už atsakovų pagal sutartį atliktus darbus ir dėl to pagrįstai tikėjosi, kad pagal atsakovo parengtÄ projektÄ , atitinkantį visas įstatymų normas ir reglamentus, bus galima pastatyti apie 16 700 kv.m. ploto pastatÄ .Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 565 950 Lt piniginių lėšų už atliktus, ieÅ¡kovo apmokėtus ir nepanaudojamus projektavimo darbus.

Teismas sprendė, kad atsakovai tinkamai atliko I projektavimo etapo darbus, nes Å¡io etapo projektas buvo ieÅ¡kovo priimtas, ekspertuotas, jo pagrindu gautas leidimas nugriauti statinį, t.y. ieÅ¡kovo norimas gauti rezultatas buvo pasiektas. Å alys buvo susitarę, jog I etapo projektavimo darbai kainuos 150 000 Lt sumÄ (su PVM), Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas atsakovui ir sumokėjo, todėl reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų 150 000 Lt sumÄ yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pagal Sutartį bei SusitarimÄ sumokėjo atsakovui 565 950 Lt bei į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ios sumos 150 000 Lt atsakovams sumokėjo pagrįstai, teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų pirmÄ ja eile UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A.

K. bei J. K. 415 950 Lt (CK 2.104 str. 2 d., 3.109 str., 3.112 str., 6.703 str. 1 d.).Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti 1 087 621,42 Lt turėtų iÅ¡laidų ir 2 117 500 Lt sumÄ netekus turto. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. ieÅ¡kovas pasirašė rangos sutartį su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelinių linijų perkėlimo į naujai įrengtÄ kanalÄ bei transformatorinės kabelių iÅ¡kėlimo ir sumontavimo projektų parengimo, kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 21 240 Lt.

Kadangi investicinis projektas, kurį projektavo atsakovai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti realizuotas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai patyrė 21 240 Lt žalÄ . Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovas pasirašė Generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį su UAB „BÅ«sto sprendimai“ dėl bÅ«simo daugiafunkcinio pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) statinio projektavimo ir statybos valdymo paslaugų, kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 357 591 Lt.

Kadangi investicinis projektas, kurį projektavo atsakovai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti realizuotas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai patyrė 357 591 Lt žalÄ . Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovas pasirašė sutartį su UAB „Kaminta“ dėl gamybinio pastato 1G4p, pastatų 2G1p, 3E1p, 4F1p ir 5G1p ir kiemo statinių griovimo, (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 517 726 Lt. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti nepagrįstai, nes ieÅ¡kovas užsakė esančių žemės sklype statinių griovimo projektÄ , tokį I etapo darbų projektÄ atsakovai atliko, jis ieÅ¡kovo buvo priimtas, ekspertuotas, gautas leidimas darbams atlikti, statiniai ieÅ¡kovo užsakymu buvo nugriauti.

Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovas pasirašė konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato, kuris bus statomas (duomenys neskelbtini), iÅ¡orės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu, kurios pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 8550 Lt. Kadangi investicinis projektas, kurį projektavo atsakovai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti realizuotas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai patyrė 8 550 Lt žalÄ .

Be to, ieÅ¡kovas ir UAB „Kauno verslo rÅ«mai“ 2007 m. gruodžio 22 d., 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. rugsėjo 9 d. pasirašė paskolos sutartis, kurių pagrindu buvo finansuojama ieÅ¡kovo veikla, todėl ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 264 526,22 Lt iÅ¡laidų, atsiradusių dėl ieÅ¡kovo sumokėtų palÅ«kanų pagal paskolos sutartis. Tačiau teismas sprendė, kad Å¡is reikalavimas nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas savo iniciatyva vykdė investicinį projektÄ jam priklausančiame žemės sklype, taip siekė pelno, todėl tai laikytina ieÅ¡kovo verslo rizika prisiimti įsipareigojimai, kurie negali bÅ«ti perkeliami atsakovams, kurie nedalyvavo ieÅ¡kovui ir jo kreditoriams tariantis dėl paskolų ir mokėjimų už suteiktas paskolas.

Be to, ieÅ¡kovas turėjo galimybes naudoti projektui ir savas lėšas. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 43 659,44 Lt ieÅ¡kovo darbuotojams mokėtų atlyginimų ir Sodros įmokų, nes UAB „Fugetė“ veiklos objektas paslaugos, prekyba, gamyba, kita komercinė veikla. Todėl ieÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Fugetė“ buvo įkurta tik iÅ¡imtinai investicinio projekto įgyvendinimui (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas teigia, kad nugriaudamas pastatus jis patyrė 2 117 500 Lt nuotolių.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nesiekė turimo pastato iÅ¡saugoti, rekonstruoti ar remontuoti, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis galėjęs patirti dėl atsakovų veiksmų 2 117 500 Lt žalÄ dėl nugriautų statinių nepagrįsti.Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų pirmÄ ja eile UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarių skolininkų) priteistina 415 950 Lt suma be pagrindo gautoms lėšoms grÄ Å¾inti ir 387 381 Lt suma, iÅ¡leista ieÅ¡kovo kitiems ikistatybiniams darbams apmokėti, iÅ¡ viso 803 331 Lt. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų 8,18 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Teismas įvertinęs tai, kad pirminė statybos projektavimo rangos darbų sutartis 2007 metais buvo sudaryta tarp A. K. individualios įmonės ir UAB „Fugetė“, šios sutarties pagrindu atsakovams kilo civilinė teisinė atsakomybė, byloje atsakovais taip pat yra individualios įmonės steigėjas ir jo šeimos narys, sprendė, kad nagrinėjamiems teisiniams santykiams ir šalių atsakomybei apspręsti negali būti vadovaujamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

Teismo nuomone, šalių atsakomybę nustatant procesines palūkanas apsprendžia CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad tokios palūkanos yra 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl nuo 803 331 Lt sumos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2011 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Dėl ieškinio dalies pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. pagrindu (actio Pauliana).Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu A.

K. buvo nemokus, kad sudaręs ginčijamÄ sandorį jis pablogino dirbtinai savo finansinę padėtį ir taip pakenkė ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus turtinėms teisėms, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos (CK 6.66 str.). Teismas sutiko su atsakovų praÅ¡ymu taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).  Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ pagrįstumo.

Teismas nurodė, kad atsakovas neteisingai aiÅ¡kina Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Å i įstatymo nuostata suteikia teisę įmonės bankroto administratoriui savarankiÅ¡kai nutraukti bankrutuojančios bendrovės sandorius, kurių vykdymas bendrovei yra nuostolingas ar nepageidautinas. Siekdamas iÅ¡vengti didesnių nuostolių, administratorius Sutartį nutraukė. Todėl atsakovo reikalavimas sumokėti 10 procentų baudÄ atmestinas, nes Sutartis nutraukta pagrįstai. Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje ir dėl nuostolių atlyginimo atmetė, konstatuodamas, kad atsakovai tinkamai Sutarties neįvykdė, darbų tinkamai neatliko, ieÅ¡kovas atliktų projektų įgyvendinti negali, todėl ir prievolės atsiskaityti už darbus neturi. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Priteisus ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų 803 331 Lt, valstybei pirmÄ ja eile UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A. K. bei J. K. priteistinas 12 033 Lt žyminis mokestis ir 87,93 Lt patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo atnaujino terminÄ papildomam sprendimui byloje priimti ir priteisė valstybei pirmÄ ja eile iÅ¡ UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A.

K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) 12 033 Lt žyminio mokesčio (t. 7, b.l. 116-117). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimÄ priėmęs teisėjas nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. atostogavo, teismas sprendė, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas papildomam sprendimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl ko yra pagrindas jį atnaujinti (CPK 78 str. 1 d.). Nurodė, kad 2012 m. liepos 13 d. teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, jog pirmÄ ja eile iÅ¡ UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A.

K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarių skolininkų) priteistina 12 033 Lt žyminio mokesčio suma ir 87, 93 Lt patirtų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas iÅ¡ atsakovų valstybei priteisė tik 87,93 Lt patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgdamas į tai, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas valstybei nebuvo iÅ¡spręstas, teismas sprendė, jog byloje priimtinas papildomas sprendimas ir valstybei pirmÄ ja eile iÅ¡ UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A.

K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarių skolininkų) priteistina 12 033 Lt žyminio mokesčio suma. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Fugetė“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 264 526,22 Lt sumokėtų palÅ«kanų pagal paskolos sutartis priteisimo atmetimo, dėl 8,18 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bei reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) atmetimo, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 7, b.l. 120-127).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 264 526,22 Lt už paskolas sumokėtas palÅ«kanas. Paskolos sutarčių pagrindu sumokėtos palÅ«kanos yra ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, nes jis nebÅ«tų skolinęsis lėšų ir vykdęs Sutartimi numatytų darbų, jeigu bÅ«tų žinojęs, kad pagal Sutartį ir rangos sutartis atlikti darbai bus nepanaudojami. Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybes naudoti projektui ir savo lėšas yra nepagrįstas, nes vien Sutartimi numatytų darbų kaina siekė 1 175 000 Lt, todėl logiÅ¡ka ir pagrįsta, kad pats ieÅ¡kovas tokių lėšų neturėjo.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad dėl palÅ«kanų už paskolos sutartis susidariusios iÅ¡laidos laikytinos ieÅ¡kovo verslo rizika, nes ieÅ¡kovas sudarydamas paskolos sutartis negalėjo nuspėti, kad pagal paskolos sutartis gautais pinigais jis apmoka neplanuojamus ir netinkamai atliktus darbus. Apie ieÅ¡kovo projekto finansavimÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų atsakovams buvo žinoma, o paskolos sutartyse buvo numatytos tuometinę rinkos situacijÄ atitinkančios palÅ«kanos. Teismas, spręsdamas dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, neteisingai taikė materialinės teisės normas.

IeÅ¡kovo teigimu, Sutartis buvo komercinis sandoris sudarytas tarp Å«kio subjektų, pagal kurį už atlyginimÄ buvo teikiamos paslaugos ir atliekami darbai, todėl taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Esant Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡ atsakovų priteistinos 8,18 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas netinkamai taikė bei aiÅ¡kino actio Pauliana instituto nuostatas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad UAB „Fugetė“ dokumentai bankroto administratoriui negalėjo bÅ«ti perduoti anksčiau kaip 2010 m. spalio 25 d., t.y. kai buvo pradėta ieÅ¡kovo neteisminė bankroto procedÅ«ra. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys paduotas 2011 m. vasario 21 d., vienerių metų senaties terminas nėra suėjęs. IeÅ¡kovo nuomone, 2009 m. lapkričio 17 d. A. K. perleidus 507 000 Lt vertės turtÄ G. K., buvo žymiai sumažinta turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas vertė, t.y. sandoris sudarytas su tikslu sumažinti A.

K. mokumo galimybes bei taip iÅ¡vengti vykdytinos prievolės ieÅ¡kovui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris yra sudarytas tarp tėvo ir dukters, Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodinėti nereikia, jis preziumuojamas (CK 6.67 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovo teigimu, sudarydamas ginčo sandorį A. K. žinojo, kad negalės įgyvendinti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas jau turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę A. K. atžvilgiu. Be to, pareiga sudaryti ginčo sandorį nebuvo nustatyta įstatymiÅ¡kai ar teismo sprendimu, todėl nebuvo objektyvių priežasčių minėto sandorio sudarymo bÅ«tinumui.

IeÅ¡kovo teigimu, ginčo sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.81 str. 1 d.). Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti (t. 9, b.l. 19-27). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad praÅ¡omas priteisti 264 526,22 Lt palÅ«kanas jis yra sumokėjęs kreditoriui, nors tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde reikalauja priteisti nuostolius (patirtas iÅ¡laidas), kurių dalį sudaro ieÅ¡kovo sumokėtos palÅ«kanos.

Ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir jo motininės UAB „Kauno verslo rūmai“ sudarytos sutartys apskritai gali būti laikomos paskolos sutartimis. Atsakovų nuomone, projektavimo ir statybos darbų tikrasis (faktinis) užsakovas buvo būtent UAB „Kauno verslo rūmai“, nes būtent su šia įmone atsakovas 2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė pirmines sutartis dėl projektavimo darbų atlikimo ir būtent pagal šias sutartis buvo atlikta didelė dalis projektavimo darbų.

Iš tarp ieškovo ir UAB „Kauno verslo rūmai“ sudarytų sutarčių turinio matyti, kad savo esme tai buvo ne paskolos sutartys, o tik būdas pagal motininės įmonės atsakovui pagal pirminę šalių sutartį mokėtus pinigus apskaityti dukterinės įmonės (ieškovo) balanse. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovams kyla prievolė atlyginti ieškovo tariamas išlaidas, patirtas dėl motininei įmonei mokėtų palūkanų, būtina tiksliai apskaičiuoti, kokia dalis tų palūkanų gali būti priteistina, nes teismas atmetė didelę dalį ieškinio reikalavimų dėl priteistų nuostolių.

Ieškovo pateikti pirminiai skaičiavimai dėl palūkanų dydžio, kuriuose nenurodyta, kokiems konkretiems darbams ir kokia suma buvo paskolinta. Ieškovų reikalavimas iš atsakovų priteisti 8,18 proc. dydžio procesines palūkanas remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, yra neteisėtas, nes šis įstatymas netaikytinas sprendžiant ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti.

Nėra nei vienos sÄ lygos actio Pauliana taikymui ginčijamo sandorio klausimu, nes praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes juo nebuvo padarytas neigiamas poveikis ieÅ¡kovo kontrahento (skolininko) UAB „Kančo studija“ mokumui. Be to, jos turimo turto ir taip bÅ«tų užtekę ieÅ¡kovo reikalavimams patenkinti. A. K. ir G. K. sudarydami ginčo sandorį nesielgė nesÄ Å¾iningai.

Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 7, b.l. 128-161). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas prašė teismo pripažinti negaliojančia Sutartį dėl apgaulės ir suklydimo bei taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – priteisti dėl apgaulės sumokėtas atsakovui sumas ir patirtas iÅ¡laidas.

Todėl atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti apgaulės ir/arba suklydimo faktÄ , ir tik nustačius tokius faktus galima buvo taikyti sandorio negaliojimo pasekmes. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovai apgaule sudarė SusitarimÄ dėl projektavimo darbų atlikimo, tačiau priimdamas sprendimÄ priteisti tariamus nuostolius, teismas neatsižvelgė į visumÄ byloje įrodytų faktinių aplinkybių. Teismo sprendimas dalyje, kuria patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, visų pirma turėtų bÅ«ti naikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad sprendimo pagrindas yra reikalavimai ir aplinkybės, kurių ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir kuriuos teismas paneigė, todėl teismas peržengė savo įgaliojimų ribas.Teismas nevertino aplinkybių dėl iki Sutarties pasiraÅ¡ymo tarp Å¡alių buvusių santykių.

IeÅ¡kovas nuo pat bendradarbiavimo pradžios, t.y. nuo 2006 m. pavasario žinojo, kokio ploto pastato nori ir dėl to diktavo sÄ lygas, ieÅ¡kovo tikslai buvo suformuoti daug anksčiau nei buvo pasiraÅ¡yta Sutartis ir net anksčiau nei patvirtintas detalusis planas. Todėl nėra teisinga teismo iÅ¡vada, kad atsakovai, bÅ«dami projektavimo specialistai, turėjo iÅ¡ anksto informuoti ieÅ¡kovÄ , kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jie negalės įvykdyti ir nevykdyti darbų pagal Å¡iÄ Sutartį. Užsakovas (tuo metu dar UAB „Kauno verslo rÅ«mai“) galutinai suformavo užduotį projektuotojui, kuriÄ Ä¯rašė į 2006 m. rugsėjo 22 d. sutartį – suprojektuoti 20 000 kv.m. bendro ploto multifunkcinį kompleksÄ ir apie 10 000 kv.m. požeminių ir antžeminių garažų jo turimose sklypuose (duomenys neskelbtini).

Todėl esminis Å¡alių susitarimas dėl projektavimo darbų konkretaus ploto kompleksui sudarytas dar 2006 m. rugsėjo 22 d., t.y. iki detaliojo plano iÅ¡davimo, o ne Sutarties sudarymo 2007 m. gruodžio 21 d. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad patys ieÅ¡kovai atsakovui pateikė klaidingÄ detalųjį planÄ . Atsakovas nurodo, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog profesionalų parengtas ir po eilės institucijų patikrinimo yra iÅ¡duotas toks detalusis planas, pagal kurį bus galima pastatyti užsakovo rengėjams ir atsakovui nurodyto ploto pastatus.

Esminė aplinkybė, dėl kurios ieÅ¡kovas negali įgyvendinti projekto pagal su atsakovu sudarytÄ Sutartį, yra ta, kad detaliajame plane yra padaryta vieno sprendinio – užstatymo tankumo skaičiavimo klaida. Todėl vieno iÅ¡ sprendinių (užstatymo tankumo) klaidingas paskaičiavimas ir nurodymas detaliajame plane trukdo įgyvendinti likusius detaliojo plano sprendinius, kurie atitinka Sutartyje pateiktus statinių techninius rodiklius. Taigi, atsakovas nenumatė bei negalėjo numatyti, kad detaliajame plane yra padaryta skaičiavimo klaida.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirminė sutartis buvo sudaryta dar 2006 m. rugsėjį ir joje nebuvo numatyta projekto skaidymo į tris etapus. Atsakovų teigimu, poreikis skaidyti projektÄ Ä¯ tris etapus atsirado dėl paaiÅ¡kėjusių klaidų detaliajame plane. Teismas nevertino aplinkybių, kad projektas skaidytas į etapus tam, jog nevilkinti statybų iki bus pakoreguotas detalusis planas. Taigi, Å¡alys net paaiÅ¡kėjus klaidai toliau tęsė projektavimo darbus, suskaidė projektÄ Ä¯ etapus, atliko griovimo darbus ir kitus veiksmus, kuriais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ toliau tęsti sutartinius santykius.

Atsakovų teigimu, Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka po sužinojimo apie projekto neatitikimÄ detaliajam planui buvo aiÅ¡kiai orientuota į tolimesnį sutarties vykdymÄ â€“ užsakovas priėmė atliktus darbus ir susitarė toliau tęsti projektavimo darbus, o detalųjį planÄ nuspręsta taisyti arba keisti nauju, kad bÅ«tų galima statyti tokį pastatÄ , kokį projektavo atsakovas. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų konstatuoti esminius ir nepaÅ¡alinamus atsakovo atliktų projektavimo darbų trÅ«kumus.

Byloje nenustatyta, kad užsakovas bÅ«tų rangovui nustatęs protingÄ terminÄ , per kurį turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti minėti trÅ«kumai. Dėl to nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo užsakovas neturi pagrindo, o taikyti CK 6.703 straipsnyje nustatytus užsakovo teisių gynimo bÅ«dus nėra teisinių pagrindų, nes tolimesnis atsakovo įsipareigojimų vykdymas negali bÅ«ti atliktas ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus detaliojo plano trÅ«kumų. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neva laiku neinformavo ieÅ¡kovo dėl aplinkybių, galinčių trukdyti sutarties darbus ir pažeidė Sutarties 10.3.12 punktÄ .

Aplinkybę apie detaliajame plane esančias klaidas ieÅ¡kovas ir atsakovas sužinojo kartu: tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas dalyvavo 2007 m. gegužės 29 d. KAUET posėdyje, todėl atskiro informavimo nebereikėjo. Taip pat liudytojai patvirtino, kad sužinojus apie detaliojo plano klaidÄ buvo priimtas sprendimas iÅ¡skaidyti projektavimo darbus į etapus ir tęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ . Be to, ir ieÅ¡kovo konkliudentiniai veiksmai rodė, kad jis žinojo apie esamas detaliojo plano klaidas, bet Å¡ios aplinkybės netraktavo kaip galinčios trukdyti pradėti, vykdyti ir (arba) baigti sutarties darbus.

Tais pačiais motyvais paneigtina ir teismo sprendimo dalis, neva ieÅ¡kovas nesivadovavo STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 3 priedo 1 punktu, 1 priedo 1 punktu ir 2 priedo 3.2 ir 3.3 punktais. Atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, atsakovas bendradarbiavo su užsakovu. Todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.703 straipsnio 1 dalimi, nes byloje nenustatyti jokie atsakovo (projektuotojo) rengtų techninių dokumentų, už kuriuos yra sumokėta, trÅ«kumai.

PrieÅ¡ingai, trÅ«kumai buvo paties ieÅ¡kovo užsakymu trečiųjų asmenų rengtame dokumente, o konkliudentiniais veiksmais ieÅ¡kovas įsipareigojo minėtus trÅ«kumus paÅ¡alinti, kad atsakovas galėtų tęsti projektavimo darbus. Sutarties 9.1.3 punktu ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai ir neginčijamai prisiėmė rizikÄ ir atsakomybę dėl to, kad jų pateikta projektavimo užduotis ir projektavimo darbų sutartyje nurodyti projektuojamų statinių parametrai gali neatitikti detaliojo plano sprendinių.

UAB „Kančo studija“ buvo saistoma ir privalėjo visus darbus atlikti bÅ«tent pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektavimo užduotį, dėl kurios neatitikimo detaliojo plano sprendiniams ieÅ¡kovas jokios rizikos neprisiėmė, nes Sutarties 9.1.3 punkte buvo numatyta tokiÄ atsakomybę naikinanti sÄ lyga, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino. Taigi, Å¡alys jau Sutarties sudarymo momentu numatė aplinkybes, kad projektas gali bÅ«ti nesuderintas dėl užsakovo reikalavimų, kurie neatitinka detaliojo plano reikalavimų, ir tai yra pakankamas pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 415 950 Lt sumÄ kaip už darbus, kurių ieÅ¡kovas negalėjo panaudoti pagal paskirtį, neįvertino byloje esančių įrodymų.

Atsakovai nurodo, kad visi 213 450 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo pagal Sutartį (likusiÄ dalį ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs anksčiau pagal 2006 m. su UAB „Kauno verslo rÅ«mai“ sudarytas sutartis), buvo apmokėti dviem pavedimais 2008 m. rugsėjo 12 d. ir 2008 m. lapkričio 20 d., t.y. po to, kai ieÅ¡kovas jau žinojo apie techninio projekto neatitikimus esamam detaliajam planui ir jau po to, kai buvo nusprendęs tos aplinkybės nelaikyti Sutarties pažeidimu, iÅ¡skaidyti projektÄ Ä¯ 3 etapus ir toliau tęsti darbus.

Be to, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė sumas su PVM, nepaisydamas to, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ PVM yra sumokėjęs biudžetui, o ieÅ¡kovai yra įgiję teisę į atitinkamos PVM sumos atskaitÄ . Jeigu atsakovas turėtų sumokėti visÄ priteistÄ sumÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų, nes nuo teismo sprendimu priteistos sumos PVM jis nemoka, o atsakovas tuo tarpu antrÄ kartÄ bÅ«tų priverstas mokėti PVM. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir sprendimo dalyje dėl subrangovams sumokėtų sumų kompensavimo.

Dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas naikintinas dalyje, kurioje į priteistas sumas įskaičiuotas ieÅ¡kovo atsakovui ir tretiesiems asmenims mokėtas PVM. Teismas, priteisdamas iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovas patyrė pagal sudarytas rangos sutartis su UAB „Funerta“, UAB „KG projektai“ ir UAB „BÅ«sto sprendimai“, neįvertino to, kad visi darbai ir visi už juos priklausantys mokėjimai buvo atlikti po to, kai ieÅ¡kovas jau žinojo apie techninio projekto neatitikimus esamam detaliajam planui ir jau po to, kai buvo nuspręsta tos aplinkybės nelaikyti sutarties pažeidimu, iÅ¡skaidyti projektÄ Ä¯ 3 etapus ir toliau tęsti darbus.

Sprendimo dalis dėl subrangovams sumokėtų sumų priteisimo nepagrįsta ir tuo pagrindu, nes Å¡ios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos yra tiesioginės ir susijusios tik su tinkamai įvykdyta Sutarties dalimi, be to, net ir nutraukus Sutartį Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos darbams, kuriuos ieÅ¡kovas gavo tiesiogiai ir gali naudotis jų rezultatu nepriklausomai nuo projektavimo sutarties galiojimo. Atsakovų teigimu, atlikti darbai yra naudingi ir bÅ«tini, todėl gali bÅ«ti panaudoti tolimesniam projekto įgyvendinimui. Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovo (projektuotojo) civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį.

Atsakovas nurodo, kad įstatymas suteikia teisę draustis civilinę atsakomybę kylančiÄ arba pagal konkrečiÄ sutartį, arba pagal visas per metus sudarytas sutartis (jų mastÄ ). BÅ«tent tokį draudimo bÅ«dÄ buvo pasirinkęs atsakovas, kasmet apdrausdavęs savo civilinę atsakomybę 2 000 000 Lt. Be to, teismas žalos priteisimÄ iÅ¡ atsakovo grindė atsakovo kaip projektuotojo ir kaip projekto vadovo pareigų netinkamu atlikimu, kas rodo, kad veikla, dėl kurios atsirado tariama žala, taip pat siejama su projekto vadovo, kartu buvusio ir atskirų projekto dalių vadovu, veikla.

Teismo sprendimas prieÅ¡taringas, nes teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir žalÄ iÅ¡ atsakovo priteisė bÅ«tent tuo pagrindu, kad atsakovas neva netinkamai atliko savo kaip projektuotojo (projekto vadovo) pareigas. Todėl sprendimo dalis, kuria nurodyta, kad draudimo kompanijai nekyla pareiga mokėti jokių iÅ¡mokų ieÅ¡kovui, yra neteisėta ir naikintina.Teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 98 230 Lt baudos priteisimo, visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad Sutartis ieÅ¡kovui buvo nuostolinga ar nepageidautina, tokio teiginio teismas nepagrindė, tuo pažeisdamas CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Apeliantai nurodo, kad bÅ«tent Sutarties nutraukimas ieÅ¡kovui yra nuostolingas, nes nutraukus Sutartį ir neapmokėjus projekto autoriui už 3-ojo etapo darbus jie ieÅ¡kovui nebus perduoti. Nutraukus Sutartį, ieÅ¡kovas, norėdamas turėti užbaigtÄ statinio projektÄ , privalėtų samdyti naujÄ projektuotojÄ , kuris turėtų nuo pradžių atlikti visus 3-ojo etapo projektavimo darbus, kas kainuotų brangiau, nei tÄ gali padaryti atsakovas, kuris jau yra padaręs didžiÄ jÄ dalį 3-ojo etapo darbų, tik jų negali pabaigti dėl to, kad ieÅ¡kovas nėra užbaigęs detaliojo plano gavimo procedÅ«rų.

Teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti negautas pajamas, rėmėsi sprendimo dalimis, kuriose nepagrįstai konstatuota, neva atsakovas sutartį vykdė netinkamai ir darbų tinkamai neatliko. Motyvai, dėl kurių tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, jau nurodyta ankstesniuose apeliacinio skundo argumentuose. Atsakovai praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes didelė ginčo suma, didelė bylos apimtis, byloje ypatingÄ reikÅ¡mę turi iÅ¡samus faktinių aplinkybių iÅ¡analizavimas ir įrodymų visumos vertinimas, kas nebuvo tinkamai atlikta pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos įrodymų apimtis yra itin didelė, kai kurie įrodymai yra techninio pobÅ«džio ir dėl jų paaiÅ¡kinimus galima duoti tik teismo posėdyje tuos įrodymus tiriant, siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti faktines bylos aplinkybes tikslinga byla nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas UAB „Fugetė“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡skyrus dalyje dėl atsakovo UAB “If P&C Insurance AS” teisinės civilinės atsakomybės – Å¡ioje dalyje praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ dėl atsakovo UAB „If P&C Insurance AS” teisinės civilinės atsakomybės ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (t. 9, b.l. 8-18).

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:GinÄÄ tarp Å¡alių teismas iÅ¡sprendė pagal ieÅ¡kovo suformuluotus reikalavimus, remdamasis Å¡alių į bylÄ pateiktais įrodymais bei bylos nagrinėjimo metu įrodinėtomis, o ne naujomis aplinkybėmis, t.y. nepakeitęs nei ieÅ¡kinio dalyko, nei faktinio jo pagrindo. Teismui nustačius, jog atsakomybė kyla ne pagal ieÅ¡kinyje įvardintas, o pagal kitas teisės nuostatas, teismas neperžengė ieÅ¡kinio reikalavimų, kvalifikavo teisinius ginčo Å¡alių santykius, pritaikydamas atitinkamÄ materialinės teisės normÄ , kas Å¡iuo atveju sÄ lygojo ieÅ¡kinio teisinio pagrindo pakeitimÄ .

Taigi, ginčas iÅ¡nagrinėtas neperžengus ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. PasiraÅ¡ant 2006 m. sutartį dar nebuvo parengtas detalus planas, todėl sutartyje buvo numatytas ne tikslus, o tik spėjamas galimas plotas. Net ir pačiÄ projektavimo užduotį rengė A. K., kuriÄ tik vėliau formaliai patvirtino ieÅ¡kovas. Detalusis planas yra galiojantis ir pats atsakovas iki Sutarties pasiraÅ¡ymo (2007 m. gruodžio 21 d.) aktyviai dalyvavo jo rengimo procese. Todėl bÅ«tent projektuotojas ir buvo tas asmuo, kuris įvertinęs esamų teritorijų planavimo dokumentų bei projektavimÄ reglamentuojančių teisės aktų visumÄ , turėjo pateikti ieÅ¡kovui galimo statyti statinio parametrus ir parengti įstatymus atitinkantį statinio projektÄ , o ne suprojektuoti negalimÄ statyti pastatÄ .

IeÅ¡kovas apie klaidingai nurodytÄ užstatymo tankio procentÄ detaliajame plane sužinojo tik UAB „BÅ«sto sprendimai“ 2008 m. rugsėjo 23 d. atlikus ekspertizę, o ne 2007 m. gegužės mėnesį, KAUET posėdyje, kuriame buvo kalbama ne apie užstatymo tankį, o apie užstatymo intensyvumÄ .Ne tik III etapo darbai neatitinka detaliojo plano sprendinių, tačiau ir II etapo darbai pažeidžia detaliojo plano sprendinius, tai patvirtina 2012 m. gegužės 17 d. eksperto S. M. ekspertizės iÅ¡vados.

Todėl atmestinas atsakovų teiginys, kad byloje nenustatyti jokie atsakovo (projektuotojo) rengtų techninių dokumentų, už kuriuos yra sumokėta, trÅ«kumai. Taigi, ieÅ¡kovo gautas II etapo leidimas statyboms yra nepanaudotinas, kaip iÅ¡duotas suklydimo įtakoje, o Å¡io leidimo pagrindu pastatytas statinys negalėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovų nurodoma 2008 m. rugsėjo 8 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra už gautÄ leidimÄ griovimui buvo pasiraÅ¡yta ir apmokėta dar iki ieÅ¡kovui sužinant apie projekto neatitikimus detaliajam planui, t.y. 2008 m. rugsėjo 23 d.

Po sužinojimo apie projekto neatitikimus detaliajam planui, ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui tik 63 450 Lt ir Å¡is apmokėjimas buvo padarytas 2008 m. lapkričio 10 d., t.y. dar pilnai neįvertinus susiklosčiusios padėties rimtumo.Sutarties 9.1.3 punktu buvo susitarta, kad jeigu ateityje ieÅ¡kovas norėtų keisti savo pageidavimus, kurie skirtųsi nuo Sutartyje numatytų, ir jeigu dėl tokių pageidavimų reikėtų keisti detaliųjų planÄ , tai tik tokiu atveju terminas statybų leidimui gauti bÅ«tų nukeltas.

Nei viename iÅ¡ Sutarties punktų ieÅ¡kovas nėra įsipareigojęs keisti detalųjį planÄ , todėl atsakovas Sutarties 9.1.3 punkto savo interpretacija tikslingai siekia suklaidinti teismÄ . Pats atsakovas suskaičiavo galimo pastatyti pastato galimÄ plotÄ bei kitus parametrus, kurių pagrindu parengė projektavimo užduotį, o užsakovas jÄ tik patvirtino ir perdavė atsakovui. Todėl Sutarties pasiraÅ¡ymo dienai jis buvo puikiai susipažinęs su detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas 2007 m. kovo 21 d.

IeÅ¡kovo teigimu, UAB „Kančo studija“ kaip projektuotojas ir A. K. kaip projekto vadovas yra atsakingi už tai, kad įvertinę galiojantį detalųjį planÄ neinformavo ieÅ¡kovo, kokio ploto pastatÄ jame galima suprojektuoti ir pastatyti, o melagingai teigė, kad sklype pagal detalųjį planÄ bei galiojančias įstatymus ir poįstatyminius aktus galima pastatyti apie 16 700 kv.m. bendrojo ploto pastatÄ .IeÅ¡kovas su rangovais UAB „BÅ«sto sprendimai“, UAB „KG projektai“ ir UAB „Fungerta“ buvo sudaręs atskiras sutartis, kurių pagrindu darbai atlikti tinkamai, todėl neapmokėti Å¡ių rangovų atliktų darbų ieÅ¡kovas neturėjo teisės, nors atlikti darbai yra nepanaudotini.

Jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs apgautas ir/ar suklaidintas atsakovų veiksmų, Å¡ių rangos sutarčių bÅ«tų nepasirašęs, nes bÅ«tų žinojęs, kad pagal jas atlikti darbai bus nepanaudoti.Pagal atsakovo UAB „If P&C Insurance AS” sudarytas draudimo sutartis buvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ Sutartį. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistini nuotoliai turėtų bÅ«ti laikomi draudėjo padaryta žala statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių prasme.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovai apeliaciniame skunde nurodomoms aplinkybėms pagrįsti pateikia naujus įrodymus, kurie bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai naujų įrodymų į bylÄ teikimo bÅ«tinumo niekaip nemotyvuoja ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrindžia, t.y. nenurodo, kokius tiksliai atsakovų įrodymus ir kurioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti bei kas įtakojo tariamos bÅ«tinybės teikti naujus įrodymus atsiradimÄ tik po sprendimo priėmimo ir kokias svarbias bylos aplinkybes, kurių tariamai netyrė teismas, jie pagrindžia. Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimÄ palikti galioti.

IeÅ¡kovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nes pirmos instancijos teisme Å¡alims buvo sudarytos visos sÄ lygos pateikti reikiamus įrodymus, apklausti liudytojus ir iÅ¡aiÅ¡kinti savo valiÄ prieÅ¡ ir po Sutarties pasiraÅ¡ymo. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užvilkintų bylos iÅ¡nagrinėjimo laikÄ . Atsakovas UAB „If P&C Insurance AS” atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (t. 9, b.l. 39-46).

Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė, o draudikui pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui dėl neva netinkamo projekto. Siekiant įrodyti, jog draudikui kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar buvo UAB „Kančo studija“ neteisėti veiksmai. Draudikas nurodo, kad pagal sudarytÄ Sutartį ieÅ¡kovas atsakė už visų projektavimo darbams bÅ«tinų dokumentų pateikimÄ atsakovui.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais – pateikdamas atsakovui neteisėtai patvirtintÄ detalųjį planÄ â€“ padarė teisės pažeidimÄ . Todėl nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų. Kadangi neteisėti veiksmai yra svarbiausia civilinės atsakomybės sÄ lyga, todėl nustačius, kad asmens veiksmai buvo teisėti, nevertinama, ar tenkinamos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė.

Teisės normos nustato nemažai statinio projektuotojo, projekto vadovo ir architekto pareigų, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas visas jam pavestas pareigas įvykdė tinkamai pagal jam pateiktÄ sklypo detalųjį planÄ ir kitus privalomus teisės aktuose nustatytus dokumentus: tiek I, tiek II etapo projektavimo darbai buvo atlikti tinkamai, nes juos patvirtino UAB „BÅ«sto sprendimai“ ekspertai, Å¡iuos darbus ieÅ¡kovas priėmė. Projekto nebuvo galima vykdyti ne dėl atsakovo parengto projekto kaip tokio, bet dėl to, kad ieÅ¡kovas atsakovui pateikė neteisėtai patvirtintÄ detalųjį planÄ , t.y. dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų, kurie iÅ¡eina už statinio projekto rengėjo (atsakovo) veiklos nepriklausomai nuo to, kokie ikisutartiniai santykiai dar iki detaliojo plano parengimo buvo susiklostę tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti keliamas atsakovo atsakomybės klausimas, kas sÄ lygotų draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ . Draudimo sutartimi nebuvo drausta atsakovo (projektuotojo), kaip sutarties Å¡alies, sutartinė atsakomybė pagal Sutartį, sudarytÄ su ieÅ¡kovu, taip pat atsakomybė, kylanti iÅ¡ bet kokių kitų tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, nesusijusių su ginčijamo projekto parengimu. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo (projektuotojo) veiklos bÅ«tų sugadintas ieÅ¡kovo turtas arba bÅ«tų kilusi žala asmens sveikatai ir (ar) gyvybei.

Todėl net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos ieÅ¡kovui, draudikui negalėtų kilti pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos. Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomÄ sprendimÄ (t. 9, b.l. 4-5). Apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliaciniam teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendimÄ , kartu turėtų bÅ«ti panaikintas ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomas sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovų priteista 12 033 Lt žyminio mokesčio suma.

Teismas papildomo sprendimo priėmimui nepagrįstai atnaujino terminÄ svarbiomis priežastimis laikydamas teisėjo kasmetines atostogas. Atsakovai nurodo, kad nors CPK 78 straipsnyje ir nėra objektyviai apibrėžtas svarbių priežasčių kriterijus, tačiau atostogų aplinkybės CPK pagal analogijÄ paprastai nėra pripažįstama kaip svarbi priežastis (CPK 1622, 246, 247 str.). Faktas, kad savo sprendimu teismas nusprendė dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, nedaro pagrįstu argumentu teiginio, kad teisėjo atostogos yra svarbi priežastis atnaujinti griežtai CPK nustatytÄ terminÄ ir teismo sprendimÄ pakoreguoti (pataisyti), kas iÅ¡ esmės Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

Tiek ieškovo, tiek atsakovų reikalavimai yra pareikšti bankroto byloje. Todėl atsakovai, kaip ir ieškovai, yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, net ir patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Todėl analizuotinas apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas.              Nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Fugetė“ ir atsakovas A. K. įmonė, kuri 2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“, 2007 m. gruodžio 21 d. pasirašė Sutartį (t. 1, b.l. 20-29), kuria atsakovas įsipareigojo parengti daugiafunkcinio pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), techninį ir darbo projektus, juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes bei statybos laikotarpiu vykdyti statinio projekto autorinę priežiÅ«rÄ .

Bendra Sutartyje numatytų darbų kaina - 1 175 000 Lt. Praėjus devyniems mėnesiams (2008 m. rugsėjo 12 d.) ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė SusitarimÄ dėl Sutarties 7 straipsnio pakeitimo (t. 1, b.l. 34-35). Susitarimu buvo pakeista Sutarties kaina ir darbų apimtis: Sutarties kaina sumažinta iki 1 107 000 Lt, darbų apimtis susiaurinta darbo projekto dalyje paliekant tik architektÅ«rinę ir konstrukcinę darbo projekto dalis. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs parengti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato techninį ir darbo projektus (biurų ir komercinės patalpos sudarytų apie 9 500 kv. m bendro ploto, požeminiai ir antžeminiai garažai - apie 7 200 kv. m bendro ploto) (Sutarties 2.2.5 punktas).

Tačiau Å¡ių tikslų pasiekti nepavyko, o UAB „Fugetė“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monės administratorius 2010 m. spalio 28 d. nurodė nutraukiÄ s Sutartį. IeÅ¡kovo manymu, jis, dėl atsakovo kaltės nepasiekus Sutarties tikslų, patyrė ženklių nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovai. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas nepagrįstai nutraukė Sutartį, todėl turi jam atlyginti nuostolius bei sumokėti netesybas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų priėmimo.

Atsakovai (iÅ¡skyrus draudimo bendrovę) praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Ä®statymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylÄ nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 322 str.). Sutiktina su atsakovais, kad byla yra pakankamai didelė savo apimtimi, sudėtinga faktiniu ir teisiniu aspektais. Tačiau paminėtos aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo bÅ«ti žodinis, kai yra tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieÅ¡ Å vedijÄ ).

Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ). Atsakovai yra pateikę plačios apimties apeliacinį skundÄ , iÅ¡samiai dėl jo argumentų yra pasisakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Jie iÅ¡ esmės nenurodo, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes jie konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde.

Å iuo atveju apeliantas savo apeliaciniame skunde inter alia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes. Tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobÅ«džio aplinkybių atsakovai nenurodo, tik įrodinėja, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o Å¡iuo aspektu atsakovų argumentai yra iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso metu bÅ«tinumo nėra. Pastebėtina, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys (ieÅ¡kovas ir atsakovas - draudimo bendrovė) praÅ¡o nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.Su apeliaciniu skundu atsakovai pateikė eilę naujų dokumentų.

Įstatymas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).Atsakovai nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo pridėtų prie apeliacinio skundo dokumentų pateikimo būtinumas paaiškėjo dėl to, kad „neužteko įrodymų, kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti“.

Tačiau visus įrodymus, kurie yra reikÅ¡mingi bylai, Å¡alys, vykdydamos įrodinėjimo pareigÄ (CPK 12, 42 str. 3 d., 178 str.) privalo pateikti dar bylos parengiamojoje stadijoje (CPK 226 str.), nes ir pirmosios instancijos teisme gali bÅ«ti atsisakoma priimti įrodymus vėliau, jei tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 str. 2 d.). Å iuo atveju iÅ¡ pateiktų prie apeliacinio skundo dokumentų matyti, kad iÅ¡ esmės jie visi susiję su aplinkybėmis, kurios buvo Å¡alių įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, ir nėra susiję su naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinumu dėl teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, pagrįstų kitomis aplinkybėmis, taigi, galėjo bÅ«ti pateikti dar pirmosios instancijos teismui.

Nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos bÅ«tų atsisakęs priimti. Patys atsakovai konkrečiai ir nenurodo, dėl ko Å¡ių įrodymų neteikė teismui bylos nagrinėjimo metu, kokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės lemia jų pateikimo bÅ«tinumÄ (jie patys nurodo tik savo teiktų įrodymų stokÄ , nors tai jie ne tik galėjo, bet ir turėjo paÅ¡alinti pirmosios instancijos teisme). Tas pat pasakytina ir apie prieÅ¡ pat apeliacinės instancijos teismo posėdį gautÄ praÅ¡ymÄ prijungti dar papildomus įrodymus apie įrodinėtÄ , anot atsakovų, buvusiÄ nusistovėjusiÄ detaliųjų planų keitimo praktikÄ (praÅ¡ymo 2 dalis), juo labiau, kad Å¡ie įrodymai ne tik nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, nors galėjo bÅ«ti pateikti, bet nebuvo teikti net ir su apeliaciniu skundu.

Su Å¡iuo praÅ¡ymu taip pat pateikta ir praÅ¡yme atsakovų yra vertinama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1252-428/2012 (praÅ¡ymo 1 dalis). Å iÄ bylÄ atsakovai buvo nurodę savo apeliacinio skundo motyvuose, taigi, apie jÄ kitai Å¡aliai ir apeliacinės instancijos teismui žinoma. Tačiau joje priimtÄ nutartį ir savo jos vertinimÄ atsakovai pateikė tik praėjus keturiems mėnesiams po jos priėmimo prieÅ¡ pat apeliacinės instancijos teismo posėdį.

Toks atsakovų procesinis elgesys (teikiant papildomus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus paskutinę dienÄ prieÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdį, kai tai, reikalui esant, galima buvo padaryti ir anksčiau) pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus (CPK 7 str. 2 d.), įteikti savo procesinius dokumentus kitos Å¡alies advokatams (CPK 119 str.) nevykdymÄ , faktiÅ¡kai tokiu elgesiu siekiama sukurti situacijÄ , kad bylos nagrinėjimas bÅ«tų atidėtas.

Be to, atsakovai pateikė dar ir papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose dėsto naujus, apeliaciniame skunde nedėstytus, argumentus dėl J. K. atsakomybės nebuvimo/neįrodymo naujos teisminės praktikos kontekste. Tačiau įstatymas draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ pasibaigus jo padavimo terminui (CPK 323 str.), o teisminė praktika teisėjų kolegijai yra žinoma.Todėl teisėjų kolegija vertinti (priimti) papildomus dokumentus bei paaiÅ¡kinimus atsisako, kartu dalyje dėl minėtos Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties pažymėdama, jog jÄ teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali naudoti vertinant įrodymus byloje ir be jos atskiro pateikimo.

             Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.              Dėl atsakovų apeliacinio skundo                          Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų peržengimo.             Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus dėl CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo teismui peržengti ieškinyje pareikštus reikalavimus pažeidimo. Ieškovas šioje byloje faktiškai buvo pareiškęs reikalavimus priteisti iš atsakovo pagal Sutartį sumokėtas sumas, kitas patirtas išlaidas, turto netekimo nuostolius.

Ieškinyje buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, kurias, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, analizavo pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu, kad pagal ieškinio turinį ieškovo tikslas yra būtent pašalinti jo turtinius praradimus (nuostolius), kuriuos ieškovas teigia nepagrįstai patyręs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Todėl tai, kad ieškinyje taip pat buvo pareikštas reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu ir jis netenkintas, per se nelemia visų kitų ieškinio reikalavimų atmetimo, nes iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovas savo turtinius praradimus siejo ne tik su Sutarties sudarymo aplinkybėmis, bet ir su atsakovo (kaip projektuotojo) netinkamu įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymu.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nei keitė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , nei peržengė pareikÅ¡tų reikalavimų apimtį, o tai, kad teisinis ieÅ¡kovo nurodomų faktinių aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (nepaisant ieÅ¡kinyje nurodomo teisinio kvalifikavimo), yra iÅ¡ esmės vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįstama teisminėje praktikoje. Å iame kontekste pažymėtina, kad ir patys atsakovai, aptardami procesinių palÅ«kanų (ne)priteisimo pagrįstumo klausimÄ , įrodinėja, kad iÅ¡ jų negalėjo bÅ«ti priteisiamos ieÅ¡kovo praÅ¡omo dydžio palÅ«kanos, nes jiems yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo.

             Dėl Sutarties sudarymo faktinių aplinkybių vertinimo ir atsakovo civilinės atsakomybės pagrindo.             Atsakovai savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, o tirtas aplinkybes įvertino netinkamai. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš esmės nesutinka.             Kaip minėta, Sutartimi atsakovas įsipareigojo parengti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastato techninį ir darbo projektus.

Toks tikslas faktiÅ¡kai nebuvo pasiektas ir byloje nėra esminio ginčo dėl to, kad jis nebuvo pasiektas todėl, kad tokio ploto pastatÄ nebuvo galima suprojektuoti dėl sklypo detaliojo plano reikalavimų. Pagal CK 6.701 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti bÅ«tinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem Å¡alims nuo to momento, kai jÄ patvirtina užsakovas.

Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau-Reglamentas, čia ir toliau galiojusia nuo 2007 m. sausio 26 d. redakcija) 7 punktÄ Â privalomuosius projekto rengimo dokumentus projektuotojui pateikia statytojas. Statytojas parengti ar gauti privalomuosius dokumentus gali sutartimi įgalioti projektuotojÄ arba fizinį ar juridinį asmenį. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad sklypo detalųjį planÄ , kuris buvo patvirtintas 2007 m. kovo 21 d., atsakovui turėjo pateikti ieÅ¡kovas. Å iame kontekste pažymėtina, kad Sutarties 4.1 punkte yra iÅ¡vardinti dokumentai, kuriuos kartu su Sutartimi ieÅ¡kovas perdavė/turėjo perduoti atsakovui, tarp jų nėra paminėtas sklypo detalusis planas.

Tačiau, kita vertus, reikÅ¡minga yra tai, kad atsakovas nėra reiÅ¡kęs jokių pretenzijų ieÅ¡kovui dėl to, kad jam bÅ«tų trÅ«kę kokių nors dokumentų (inter alia detaliojo plano), Å¡iuo aspektu negrindžiami ir jo atsikirtimai byloje, jis neneigia jį gavęs. IÅ¡ bylos duomenų matyti (ir dėl to faktiÅ¡kai nėra ginčo), kad jau nuo 2006 m. atsakovas bendradarbiavo su motinine ieÅ¡kovo bendrove UAB „Kauno verslo rÅ«mai“ dėl projektavimo darbų ginčo bei gretimame sklypuose galimybės, buvo sudarytos projektavimo darbų sutartys su Å¡ia bendrove, kuriose numatyta statyti multifunkcinį apie 20 000 kv. m ploto kompleksÄ su požeminiais ir antžeminiais garažais apie 10 000 kv. m ploto (t. 1, b.l. 42-51).

Pagal Å¡ių sutarčių 5.1 punktÄ projektuotojas (atsakovas) buvo įsipareigojęs pateikti principinius eskizus, vizualizacijas, paruoÅ¡ti iÅ¡klotines, planus, ruoÅ¡ti techninius projektus suderinus detalųjį planÄ (detalusis planas, kaip minėta, patvirtintas 2007 m. kovo 21 d. – t. 1, b.l. 40). Atsakovas teismo posėdžio metu yra nurodęs, jog jis pats dalyvavo detalaus plano rengime, o vėliau - teikdamas pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovui - buvo susipažinęs su principiniais detaliojo plano sprendiniais, bet nesupažinęs su rodikliais, jo netikrinęs, nes nemanęs, kad ten gali bÅ«ti klaidų (t. 4, b.l. 147).

Tuo tarpu iš 2007 m. gegužės 29 d. (t.y. po dviejų mėnesių, kai buvo patvirtintas detalusis planas ir prieš septynis mėnesius iki Sutarties pasirašymo) KAUET posėdžio protokolo matyti, kad ir tuo metu, dalyvaujant atsakovui, buvo aptariamas sklypų detalusis planas inter alia ir sklypų užstatymo intensyvumo neatitikimas detaliajam planui (t. 1, b.l. 52-60). Ieškovas dar 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu patvirtino atsakovo pateiktus administracinės paskirties pastato su komercinėmis patalpomis ir automobilių saugykla projekto techninius ekonominius rodiklius (t. 1, b.l. 149).

PraÅ¡ymas dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo buvo pateiktas taip pat 2007 m. gegužės 14 d., jis buvo patvirtintas 2007 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b.l. 77-78, 79-80). Pagal Reglamento 7 punktÄ statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado patvirtinimo diena, o jei Å¡is sÄ vadas neprivalomas, – projektavimo darbų rangos sutarties pasiraÅ¡ymo diena. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad projekto Å¡iame sklype vadovu atsakovas buvo paskirtas 2007 m. spalio 10 d., t.y. dar prieÅ¡ daugiau kaip du mėnesius iki Sutarties pasiraÅ¡ymo (byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas buvo ir projektuotojas bei architektas).

Sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad sutartinio darbo pradžia – 2007 m. birželio 5 d. Taigi, iÅ¡ paminėtų bylos duomenų galima spręsti, kad atsakovas, jau sudarydamas Sutartį bei susitardamas dėl jos kainos, buvo susipažinęs su detaliuoju planu, o ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, kad pagal atsakovo parengtÄ projektÄ bus galima pastatyti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastatÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis negalėjo numatyti, kad detaliajame plane gali bÅ«ti klaidų.

Atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl, sudarydamas Sutartį ir ja prisiimdamas konkrečius įsipareigojimus, visų pirma bÅ«tent jis turi įvertinti prisiimamų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo realias galimybes. Tuo tarpu jis atsakomybę už neva netinkamo detaliojo plano pateikimÄ perkelia ieÅ¡kovui, kuris nėra Å¡ios srities specialistas ir neturi pagrindo abejoti ar kvestionuoti detaliojo plano sprendinius iki tol, kol jam detaliojo plano trÅ«kumų neatskleidžia Å¡ios srities specialistai.

Patikimų įrodymų, kad jau Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas žinojo/privalėjo žinoti apie galimus projektavimo trukdžius dėl detaliajame plane nustatytų reikalavimų, atsakovas nepateikė, be to, ir pats tokios Sutarties sudarymas, abiems Å¡alims žinant apie jos įvykdymo negalimumÄ , negalėtų bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstas. Tuo tarpu atsakovas, kaip minėta, pats pripažinęs, jog susipažino tik su principiniais detaliojo plano sprendiniais, tačiau ne iÅ¡samiais rodikliais (nors kaip profesionalas galėjo ir turėjo tai padaryti) turėtų prisiimti atsakomybę už Sutarties nuostatų nerealizavimÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovui priėmus užduotį, Å¡i įgyja jam teisinę galiÄ , be to, jam tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiÅ¡kėtų, kad užduotis netinkama (CK 6.702 str. 1 d. 1 p., 6.703 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).

Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju pagal Reglamento 1 priedo 1 punktÄ projekto vadovas, atstovaudamas Statytojo interesams [...], privalo užtikrinti, kad Projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, pagal 3.2, 3.3 punktus jis turi atsisakyti rengti projektÄ , jei privalomųjų dokumentų reikalavimai tarpusavyje prieÅ¡tarauja, ir grÄ Å¾inti juos statytojui, kad jie bÅ«tų tarpusavyje suderinti; atsisakyti vykdyti statytojo [...] reikalavimus, jei jie neatitinka teisės aktų, tarp jų – normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų. Tačiau Å¡ių veiksmų nei iki Sutarties pasiraÅ¡ymo, nei iÅ¡ karto po to ieÅ¡kovas neatliko.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus, susijusius su tuo, kad detaliajame plane padaryta techninė klaida esanti nereikšminga ir gali būti nesunkiai ištaisyta, nes ginčo išsprendimui esmingai reikšminga ne tiek tai, kokio reikšmingumo yra detaliojo plano klaida (jeigu tai tik klaida) ir kaip ji gali būti ištaisyta, o faktas, kad pagal detaliojo plano reikalavimus Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas negalėjo įvykdyti (neįvykdė ir vėliau), tačiau to, galėdamas įvertinti, neįvertino ir apie tai neinformavo atsakovo.

Viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.). Pagal Sutarties 2.1, 2.2.5 punktus atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektavimo užduotį ir projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ parengti projektinės dokumentacijos visumÄ multifunkciniam kompleksui su gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis bendro 9 500 kv.m ploto, garažais 7 200 kv.m ploto.

Pagal Sutarties 9.1.2, 9.1.5 punktus projektuotojas pilnai atsako už savo atliekamų darbų kokybę pagal galiojančias įstatymų normas ir standartus, garantuoja atliktų darbų kokybę ir užtikrina jų realizavimÄ . Å alys numatė, kad projektuotojas įstatymų nustatyta tvarka atsako užsakovui už pastarajam padarytus nuostolius dėl statinio techniniame ir darbo projektuose atsiradusių klaidų, kurias sÄ lygojo tai, kad projektuotojas nesilaikė reikiamų profesinio atidumo ir rÅ«pestingumo standartų (Sutarties 9.1.9 p.).Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių iki Sutarties sudarymo visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų kyla atsakovo atsakomybė, o atsakovų nurodomi apeliaciniame skunde argumentai tokios iÅ¡vados nepaneigia.

Dėl Sutarties vykdymo faktinių aplinkybių ir civilinės atsakomybės apimtiesKaip minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas informavo apie kliÅ«tis projektavimo darbų atlikimui tuojau po Sutarties sudarymo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiau nevertino ir konkrečiau nepasisakė dėl tikėtino klaidos detaliajame plane sužinojimo momento, taip pat nepakankamai įvertino Å¡alių veiksmus po sužinojimo apie detaliojo plano klaidÄ .Pirmosios instancijos teismas ir pats pripažino, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas galimai žinojo apie detaliojo plano sprendinius, tačiau buvusi plačiai paplitusi praktika, kai projektuojant turimas detalusis planas koreguojamas, taisomas.

Padaręs minėtÄ iÅ¡vadÄ , teismas iÅ¡samiau nevertino byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl sužinojimo apie detaliojo plano klaidÄ momento, nors Å¡iai bylai tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai reikÅ¡minga. Atsakovas byloje įrodinėja, kad ieÅ¡kovui apskritai tai galėjo bÅ«ti žinoma dar pateikiant detalųjį planÄ atsakovui ar vėliau, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandį. IeÅ¡kovas nurodo apie tai sužinojęs tik 2008 m. rugsėjo 23 d. po atliktos ekspertizės. Å iuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad esami įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovui apie kliÅ«tis projektui dėl detaliojo plano reikalavimų bent jau 2008 m. balandžio mėn. tikrai buvo žinoma.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina žemiau nurodytos faktinės aplinkybės.2008 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovas įsakymu Nr. FUG 08/04-17 patvirtino atsakovo pateiktus projekto II etapo „Lauko inžinerinių tinklų iÅ¡kėlimas, administracinio pastato su komercinėmis patalpomis automobilių saugyklos požeminės ir antžeminės dalies statyba“ techninius ekonominius rodiklius (t. 1, b.l. 150-151), 2008 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. FUG 08/05-05 – III etapo „Administracinio pastato su komercinėmis patalpomis antžeminės dalies statyba“ techninius ekonominius rodiklius (t. 1, b.l. 152).

Taigi, akivaizdu, kad jau tuo metu ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog projektavimo darbų Sutartyje numatytomis sÄ lygomis atlikti nėra galimybės, dėl ko Å¡ie darbai buvo suskaidomi į atskirus etapus. Pirmame etape turėjo bÅ«ti paruoÅ¡iamas techninis griovimo projektas, gaunamas leidimas griovimui ir nugriaunami pastatai. Antrajame etape paruoÅ¡iamas lauko inžinerinių tinklų iÅ¡kėlimo projektas bei administracinio pastato su komercinėmis patalpomis automobilių saugyklos požeminės (du aukÅ¡tai) ir antžeminės (du aukÅ¡tai) statybos techninis projektas bei gaunamas statybų leidimas.

Trečiajame etape ruoÅ¡iamas administracinio pastato su komercinėmis patalpomis likusių aÅ¡tuonių aukÅ¡tų techninis projektas bei gaunamas leidimas statybai. Tai patvirtina ir vėlesni Å¡alių veiksmai – 2008 m. rugsėjo 12 d. sudarytas Susitarimas, iÅ¡ kurio matyti, jog pakeičiama Sutartimi nustatyta apmokėjimo tvarka ir nustatomas apmokėjimas pagal minėtus etapus. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus, susijusius su galimai dar ankstesne ieÅ¡kovo sužinojimo data apie kliÅ«tis projektavimui dėl detaliojo plano reikalavimų, nes patikimų įrodymų Å¡iuo aspektu nepateikta, o juo labiau, kad prieÅ¡ingu atveju ir pati Sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta Susitarimo sÄ lygomis, dėl ko atskiro Susitarimo sudarymo bÅ«tinybė ir nebÅ«tų iÅ¡kilusi.

Taigi, konstatavus, kad ieÅ¡kovui 2008 m. balandžio mėn. aplinkybės apie iÅ¡kilusias kliÅ«tis buvo žinoma, vertintinas ir paties ieÅ¡kovo vėlesnis elgesys bei atitinkamai - atsakovo civilinės atsakomybės apimtis.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I etapo projektavimo darbai atlikti tinkamai, todėl mažino iÅ¡ atsakovo priteistinÄ sumÄ 150 000 Lt suma, sumokėta pagal 2008 m. rugsėjo 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 1, b.l. 125). Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dar vėliau - 2008 m. lapkričio 10 d., t.y. net ir po paties ieÅ¡kovo nurodomos sužinojimo datos apie negalimumÄ pasiekti galutinį Sutarties tikslÄ dėl detaliojo plano reikalavimų joje numatytomis sÄ lygomis jis pasirašė projektavimo darbų priežiÅ«ros atlikimo priėmimo aktÄ Nr. 3 63 450 Lt sumai ir jį apmokėjo (t. 1, b.l. 127).

Taigi, galima spręsti, kad ieÅ¡kovas, jau ir žinodamas, kad galutinis jo siekiamas tikslas gali bÅ«ti nepasiektas, toliau vykdė sutartinius įsipareigojimus tikėdamasis, kad detaliojo plano sprendiniai vis tiek kokiu nors bÅ«du bus pakoreguoti ir Sutartyje jo aptartas tikslas bus pasiektas. BÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ apie jo sÄ moningÄ kryptingÄ veikimÄ tikslui pasiekti liudija ir kiti jo veiksmai: jau po sužinojimo apie iÅ¡kilusias kliÅ«tis ieÅ¡kovas 2008 m. gegužės 22 d. pasirašė konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį Nr. Fug/08-05-22 su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato, kuris bus statomas (duomenys neskelbtini), iÅ¡orės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu; 2008 m. birželio 18 d. su UAB „BÅ«sto sprendimai“ pasirašė Generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį; dar po septynių dienų pasirašė sutartį su UAB „Kaminta“ dėl gamybinio pastato 1G4p, pastatų 2G1p, 3E1p, 4F1p ir 5G1p ir kiemo statinių griovimo; 2008 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė rangos sutartį Nr. Fug/08-08-29 su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelinių linijų perkėlimo į naujai įrengtÄ kanalÄ bei transformatorinės kabelių iÅ¡kėlimo ir sumontavimo projektų parengimo.

Taigi, ieÅ¡kovas, jau žinodamas apie iÅ¡kilusias kliÅ«tis, ne tik nenutraukė Sutarties ar bent nestabdė jos vykdymo, bet prieÅ¡ingai – jÄ modifikavo ir, tikėdamasis palankių detaliojo plano sprendinių pakeitimo ateityje, toliau sudarinėjo minėtus sandorius, patirdamas iÅ¡laidas, ir tik ieÅ¡kovo administratorius 2010 m. spalio 28 d. Sutartį nutraukė. Todėl ieÅ¡kovo administratoriaus aiÅ¡kinimas, jog įmonė, sužinojusi apie kliÅ«tis projekto įgyvendinimui, jau tuomet apskritai bÅ«tų atsisakiusi vykdyti projektÄ ir nepatirtų iÅ¡laidų, prieÅ¡tarauja įmonės veiklos Å¡ia kryptimi iki bankroto proceso pradžios faktinėms aplinkybėms, kurios, kaip minėta, rodo bÅ«tent prieÅ¡ingÄ Ä¯monės veikimÄ .

Toks tuometinis ieÅ¡kovo elgesys galėtų bÅ«ti pateisinamas tuo atveju, jei bÅ«tų pateikti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo manymo, kad kliÅ«tys tikrai bus paÅ¡alintos, pagrįstumÄ , bet ne grindžiant savo veiksmus nepamatuotu tikėjimu, kad detalųjį planÄ kitų asmenų pastangomis vis tiek pavyks pakeisti norima linkme. Å iame kontekste pastebėtina, kad detaliojo plano sprendinius vėliau buvo siekiama pakeisti tiek administracine, tiek teismine tvarka, tačiau to padaryti nepavyko, o iÅ¡ LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, jog atsakovų apeliaciniame skunde nurodomoje administracinėje byloje Nr.I-1252-428/2012 Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp byloje dalyvaujančių asmenų (inter alia BUAB „Fugetė“).

IÅ¡ Å¡ios taikos sutarties sÄ lygų matyti, kad suinteresuoti asmenys (tarp jų – ir ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje) įsipareigojo rengti naujus žemės sklypų detaliuosius planus. Tai iÅ¡ dalies paneigia ir jau aukščiau aptartus atsakovų teiginius apie lengvai paÅ¡alinamÄ techninio pobÅ«džio detaliojo plano klaidÄ ir iÅ¡ esmės patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr.I-242-414/2011, kuriame konstatuota, jog „iÅ¡taisius užstatymo tankumo skaitinę reikÅ¡mę pagal techninių klaidų iÅ¡taisymo priedÄ , reikės keisti ir detaliojo plano brėžinio grafinėje dalyje nurodytÄ sklypų statybos zonÄ (užštrichuotÄ plotÄ ), o tokia situacija sukelia pagrįstas abejones dėl grynai techninio pobÅ«džio klaidos buvimo, [ ....] detaliuoju planu nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas [...] yra vienas esminių detaliojo plano sprendinių, kuris gali bÅ«ti keičiamas tik [...] rengiant naujÄ teritorijos detalųjį planÄ .“ Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pats ieÅ¡kovas po 2008 m. balandžio mėn. savo veiksmais prisiėmė patiriamų iÅ¡laidų rizikÄ (CK 6.253 str. 5 d.) ir Å¡ios iÅ¡laidos visa jų apimtimi jau nebėra priežastiniame ryÅ¡yje vien su atsakovo pareigos informuoti ieÅ¡kovÄ apie iÅ¡kilusias projekto įvykdymui grėsmes pažeidimu.

Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bei atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų pagal paskolos sutartis su UAB „Kauno verslo rÅ«mai“ priteisimo, nurodė, kad tai laikytina ieÅ¡kovo verslo rizikos rezultate prisiimtais įsipareigojimais, tačiau nenurodė, kodėl toks pat vertinimas neteikiamas kitiems ieÅ¡kovo veiksmams (projekto valdymo, rangos sutarčių ir pan. sudarymui). Kaip minėta, teisėjų kolegijos nuomone, tai pasakytina ne tik apie palÅ«kanas pagal aptariamas paskolas, bet ir kitus po 2008 m. balandžio mėn. sudarytus sandorius.Kita vertus, ir atsakovas, taip pat jau žinodamas apie iÅ¡kilusias kliÅ«tis, ne tik nenutraukė Sutarties, nestabdė jos vykdymo, tačiau ir toliau vykdė projektavimo darbus pakeistomis sÄ lygomis -iÅ¡skaidžius darbus į atskirus etapus, taip pat tikėdamasis palankių detaliojo plano sprendinių pakeitimo ateityje ir tokiu bÅ«du suteikdamas ieÅ¡kovui lÅ«kesčius galutine projekto sėkme.

Todėl pripažinti, kad rizikÄ turėtų prisiimti vien ieÅ¡kovas ir visiÅ¡kai atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nebÅ«tų teisinga. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovui priteistina iki 2008 m. balandžio mėn. atsakovui sumokėta suma - 352 500 Lt pagal 2007 m. gruodžio 31 d. projektavimo darbų priežiÅ«ros atlikimo priėmimo aktÄ Nr. 1 (t. 1, b.l. 105), t.y. iÅ¡laidos, kurių ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs, jei atsakovas bÅ«tų savalaikiai informavęs apie buvusias kliÅ«tis projektavimo vykdymui, nes įrodymų, kad ieÅ¡kovas vis tiek bÅ«tų sudaręs Sutartį, t.y. jau ir Sutarties sudarymo metu prisiėmęs rizikÄ net tuo atveju, jei bÅ«tų buvęs atsakovo laiku informuotas apie paaiÅ¡kėjusias kliÅ«tis, atsakovai nėra pateikę.

Tuo tarpu po 2008 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos: pagal sutartis su UAB „Fungerta“ – 21 240 Lt, UAB „BÅ«sto sprendimai“ – 357 591 Lt, UAB „KG projektai“ – 8 550 Lt, atsakovui sumokėta 63 450 Lt suma, t.y. viso 451 831 Lt suma dalintina abiems Sutarties Å¡alims po lygiai – 225 915,50 Lt. Todėl atsakovas turėtų atlyginti iÅ¡ viso 578 415,50 Lt. Dėl draudiko atsakomybės Apeliaciniu skundu atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo draudikui pareiga atlyginti žalÄ nekyla.

IeÅ¡kovas savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ su atsakovu Å¡iuo aspektu sutinka. Teisėjų kolegija su apeliantais nesutinka. Pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.) statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo Å¡altinius, statinio nuosavybės formÄ bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusÄ . Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytÄ Å¾alÄ statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims (Statybos įstatymo 37 str. 2 d.).

Pagal Draudimo įstatymo 91 straipsnį draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jei civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir draudiko civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta pagal tuo metu galiojusias Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintas Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (toliau - Taisyklės).

Pagal jų 11 punktÄ draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir Å¡alių nustatytu laikotarpiu, kuris negali bÅ«ti trumpesnis už CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ garantinį terminÄ , dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirÄ statinio projektÄ , arba dėl netinkamo statinio projektavimo, kurio statinio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastÄ per metus.

Pagal Taisyklių 9 punktÄ trečiuoju asmeniu yra laikomas asmuo, kuriam padaryta žala turtui dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo, taip pat asmuo, kuriam padaryta žala sveikatai dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo ir (ar) pagal įstatymus turintis teisę į žalos dėl asmens gyvybės atėmimo atlyginimÄ , kai asmens gyvybės atėmimas įvyko dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo. Å iuo atveju yra pareikÅ¡tas reikalavimas ne dėl turtui padarytos žalos, o dėl patirtų finansinių nuostolių atlyginimo.

Taisyklių 15 punktas nustato nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį reikalavimo pateikimas atlyginti žalÄ (nuostolius) inter alia finansinę, kuri nesusijusi su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) nekylančiÄ kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė, yra nedraudiminis įvykis (Taisyklių 15.6 p.). Dėl solidarios atsakovų(sutuoktinių) atsakomybėsTeisėjų kolegija Å¡iuo klausimu iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, todėl jos nekartoja, juo labiau, kad atsakovai savo apeliaciniame skunde ir nėra nurodę argumentų, susijusių su teismo iÅ¡vadomis dėl A.

K. ir J. K. subsidiariai solidaria atsakomybe, ir iÅ¡ esmės sutinka su galutine pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl sutuoktinių solidarios atsakomybės nagrinėjamu atveju. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su teismo nuomone, jog solidari sutuoktinių atsakomybė yra preziumuojama.Naujausioje praktikoje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio subsidiari atsakomybė gali atsirasti, kai verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir abiejų fizinis ir intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje, individualios įmonės buvimo Å¡eimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktÄ turi įrodyti turi įrodyti kreditorius (CPK 178 str.).

Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolių yra solidari, bet įmonės atžvilgiu Å¡i jų solidarioji prievolė yra subsidiari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Taigi, tam, jog konstatuoti sutuoktinių prievolės solidarumÄ , analizuotinas verslo pobÅ«dis, individualios įmonės savininko sutuoktinio (ne)dalyvavimas įmonės veikloje.

Kaip minėta, atsakovai argumentų, nuneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas aptariamo klausimo iÅ¡sprendimui, nėra nurodę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas papildomai patvirtina byloje esantys ieÅ¡kovo pateikti KAUET posėdžių protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad abu sutuoktiniai yra KAUET nariai, abu dalyvavo bei pasisakė svarstant projektus (t. 1, b.l. 52-76). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas iÅ¡ esmės turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti abiejų sutuoktinių prievolę subsidiariai solidaria.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio Atsakovas UAB „Kančo studija“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ â€“ 600 911,34 Lt sumai ir įtraukti jį į bankrutuojančios UAB „Fugetė“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Atsakovo nuomone, Sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, todėl pagal jos nuostatas ieÅ¡kovas turi sumokėti atsakovui 10 procentų sutarties kainos dydžio baudÄ â€“ 98 230 Lt, taip pat kaip negautas pagal Sutartį pajamas sumokėti likusiÄ nesumokėtÄ 502 681,34 Lt Sutartyje numatyto atlyginimo dalį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neteisingai aiÅ¡kina Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ , kuris nustato, jog bankrutuojančios įmonės administratorius per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės Å«kinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia Å«kinę komercinę veiklÄ , ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos praneÅ¡a suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys.

Å iuo atveju ta aplinkybė, kad bankroto procesas 2010 m. spalio 25 d. ieÅ¡kovui pradėtas ne teismo nutarties pagrindu, neÅ¡alina Ä®BÄ® nuostatų laikymosi (Ä®BÄ® 13 str. 1 d.) Taigi, bankroto administratorius turėjo teisę nutraukti Sutartį, nes jokia teisės norma neįpareigoja bankrutuojančios įmonės toliau vykdyti sudarytas sutartis. Todėl atsakovo reikalavimas dėl ieÅ¡kovo mokėtinos baudos ar negautų pajamų už neatliktÄ darbų dalį netenkintas pagrįstai. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Dėl palÅ«kanų pagal ieÅ¡kovo ir UAB „Kauno verslo rÅ«mai“ paskolos sutartisNagrinėjama byla iÅ¡kelta 2011 m. kovo 2 d.

Aptariamos paskolos sutartys sudarytos 2007 m. gruodžio 22 d., 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. rugsėjo 9 d. (t. 2, b.l. 29-31, 32-33, 34-35). Paskolos turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos atitinkamai 2009 m. gruodžio 21 d., 2009 m. vasario 1 d., 2009 m. rugsėjo 15 d. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas Å¡ias paskolas nustatytais terminais yra grÄ Å¾inęs ar kontrahentas bÅ«tų jų reikalavęs jų grÄ Å¾inimo teismine ar kita tvarka, o ieÅ¡kovas apskritai nėra pateikęs įrodymų, kad jis bÅ«tų realiai sumokėjęs palÅ«kanas pagal Å¡ias sutartis (CPK 12, 178 str.).

Todėl vien jau dėl Å¡ios priežasties – neįrodyto palÅ«kanų sumokėjimo – Å¡io reikalavimo tenkinti nebuvo pagrindo ir jis skundžiamu sprendimu netenkintas pagrįstai. Be to, bet kuriuo atveju teisėjų kolegija, kaip jau minėta, sutinka su pirmosios teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės tai buvo ieÅ¡kovo verslo rizika. Dėl procesinių palÅ«kanų dydžio IeÅ¡kovas teigia, kad jam turėjo bÅ«ti priteistos 8,18 proc. dydžio palÅ«kanos remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimu, nes pagal Å¡io įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ minėtas įstatymas nereglamentuoja palÅ«kanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat draudimo įmonių mokamomis draudimo iÅ¡mokomis. Atsakovai visiÅ¡kai pagrįstai nurodo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne dėl to, kad atsakovas bÅ«tų praleidęs kokius nors mokėjimų terminus pagal sandorius, o dėl nuostolių atlyginimo. Dėl actio PaulianaPagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti. Taigi, actio Pauliana paskirtis yra atstatyti skolininko mokumÄ tokį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio kreditoriaus atžvilgiu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. lapkričio 17 d.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu A. K. buvo nemokus, kad sudaręs ginčijamÄ sandorį pablogino dirbtinai savo finansinę padėtį ir taip pakenkė ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus turtinėms teisėms, byloje nėra jokių duomenų, kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, Be to, teismas sutiko su atsakovų praÅ¡ymu taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymas nėra siejamas vient tik su skolininko nemokumo sÄ lyga, ji gali bÅ«ti taikoma ir tuomet, kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Patys atsakovai nurodo, kad tarp jų buvo sudaryta dovanojimo sutartis, taigi, atsakovas savo turtÄ dukrai perleido neatlygintinai. Akivaizdu, kad tokiu atveju kreditoriaus galimybės patenkinti savo reikalavimÄ yra sumažinamos, tokiu bÅ«du pažeidžiamos kreditorių teisės. Sudaryti sandorį atsakovas pareigos neturėjo, sandoris yra neatlygintinis, taigi, Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumo klausimas esminės reikÅ¡mės apskritai neturi (CK 6.66 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas į atsakovÄ turėjo galiojančiÄ reikalavimo atlyginti nuostolius teisę, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados pripažįstant, kad atsakovas pažeidė savo kaip projektuotojo pareigas ir priteisiant nuostolių atlyginimÄ . Atsakovai iÅ¡ esmės savo atsikirtimus dėl galimybės tenkinti aptariamÄ reikalavimÄ actio Pauliana pagrindu grindžia ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu. Teisėjų kolegija nesutinka ir su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo priimtu argumentu.

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. IeÅ¡kovas nurodo, kad įmonė apie ginčijamÄ sandorį sužinojo 2010 m. rugsėjo 23 d. Bankroto procedÅ«ros ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtos 2010 m. spalio 25 d., ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas operatyviai – teisme gautas 2011 m. vasario 25 d. Å iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas, jei jį skaičiuoti nuo ginčijamo sandorio sudarymo datos (2009 m. lapkričio 17 d.), bÅ«tų praleistas apie tris mėnesius.

Akivaizdu, kad tam, jog paskirtas administratorius galėtų susipažinti su įmonės dokumentais, iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik įmonės, bet ir jos skolininkų sudarytus sandorius, parengti tinkamai procesinius dokumentus, teismui reikalingas protingas laiko tarpas. Teisėjų kolegijos nuomone, trijų-keturių terminas nagrinėjamu atveju nėra nepateisinamai ilgas, juolab, kad ieÅ¡kovas (įmonė laikotarpiu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) taip pat neprivalėjo tÄ pačiÄ ar sekančiÄ dienÄ po ginčijamo sandorio sudarymo apie jį sužinoti.

Be to, įmonės administratoriaus teisė ginti kreditorių (ir vieÅ¡Ä jį) interesÄ negalėtų bÅ«ti pernelyg apribota ieÅ¡kinio senaties taikymo aspektu tais atvejais, kai pati įmonė, prasidedant faktinei jos nemokumo bÅ«senai, savo iniciatyva nesiima realizuoti savo reikalavimo teisių. Ä®monės bankroto administratorius gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Kasacinis teismas yra konstatavęs ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu.

BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad netgi jei ir bÅ«tų pagrindas pripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , atsižvelgiant į Å¡ios bylos aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ginčijamo sandorio pagrindu priskirtinas įmonei, kuriai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumÄ (taikant ieÅ¡kinio senaties institutÄ ), tačiau ir ieÅ¡kovo, jo kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus (per bankroto administratorių), ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas.Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ netenkinti nebuvo pagrindo.

Dėl 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo CPK 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu inter alia teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su termino priimti papildomÄ sprendimÄ praleidimu, nes, atsakovo manymu, teisėjo atostogos nėra svarbi priežastis.

Kaip minėta, teismas papildomÄ sprendimÄ gali priimti ir savo iniciatyva. CPK 277 straipsnyje nustatytas dvideÅ¡imties dienų terminas papildomo sprendimo priėmimui nėra naikinamasis, pirmosios instancijos teismas jį atnaujino. Akivaizdu, kad, nelaikant teisėjo atostogų svarbia priežastimi terminui atnaujinti, priimti papildomÄ sprendimÄ byloje teismo iniciatyva apskritai gali tapti iÅ¡ esmės nebeįmanoma net ir tuo atveju, jei jo priėmimu bÅ«tų suinteresuoti visi dalyvaujantys byloje asmenys. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad Å¡ioje byloje papildomu sprendimu buvo iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, kuris faktiÅ¡kai jau ir buvo iÅ¡spręstas pagrindinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje (tik neįtrauktas į rezoliucinę dalį).Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su argumentais, kad atsakovai yra apskritai atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Å iuo pagrindu jie atleistini (ir buvo atleisti) nuo žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį (kaip ieÅ¡kovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį). Tuo tarpu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nuo žyminio mokesčio atleidžiama tik įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys (nagrinėjamu atveju - atsakovai) nuo žyminio mokesčio nėra atleidžiami pirmosios instancijos teisme, jie atleidžiami tik už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, neturi esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui, todėl iÅ¡samiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai įvertino/neįvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo rizikos prisiėmimu, CK 6.66 straipsnio sÄ lygų egzistavimu, dėl ko priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl skundžiamo sprendimo dalis naikinama ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas, dalis sprendimo pakeistina (CPK 326 str. 1 d. 2, 3 p. p., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsižvelgiant į tai, kad mažinama ieÅ¡kovui priteistina suma, tenkinamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, perskaičiuotinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 96 str. 1 d.). Ä®vertinant ieÅ¡kovui priteistinÄ nuostolių sumÄ Â (578 415,50 Lt) bei vidutinę buto rinkos vertę (507 000 Lt – t. 2, b.l. 46), žyminis mokestis skaičiuotinas nuo bendros Å¡ių reikalavimų sumos - 1 085 415,50 Lt. (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 11 p.).Å alys nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių             Atsakovų atžvilgiu pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti. 2012 m. spalio 25 d. apeliacinės instancijos teismas sumažino jų mastÄ iki 1 134 757,66 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ atsakovų priteistina suma mažinama, tikslinga sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ dar kartÄ . Teisėjų kolegija, mažindama anksčiau buvusį mastÄ , įvertina ne tik sumÄ kuri yra iÅ¡ atsakovų priteisiama, bet ir tai, kad nuo priteisiamos sumos yra priteisiamos procesinės palÅ«kanos (apie 29 000 Lt per metus), kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti taip užtikrintas.                                        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u s p r e n d ė :                          Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2009 m. lapkričio 27 d. tarp A.

K. ir G. K. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 6444 negaliojančia ir taikyti restitucijÄ .              Šioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia ir grÄ Å¾inti butÄ atsakovui A. K.. Nustatyti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io buto nukreiptinas ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ reikalavimų pagal šį teismo sprendimÄ patenkinimui.              Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis priteista ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ pirmÄ ja eile iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iÅ¡ A.

K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) 803 331 Lt skolai ir nuostoliams atlyginti; nuo priteistos 803 331 Lt sumos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2011 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 12 033 Lt žyminis mokestis - sumažinti priteistÄ sumÄ iki 578 415,50 Lt bei padidinti žyminio mokesčio sumÄ iki 14 854 Lt.             KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi (turto areÅ¡to akto Nr. 0111002095) taikytÄ , o Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi pakeistÄ turto areÅ¡to mastÄ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, A.

K., J. K. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areÅ¡tÄ sumažinti iki 650000 Lt. Kiti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi taikyti suvaržymai ir apribojimai lieka galioti.             Teisėjai                                                    Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė                                                                  Alvydas PoÅ¡kus