e877ee8f-d984-4b45-ac7f-6bdd6e1f2fc2 · Å iaulių apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-951/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20311-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 2.4.2.1.; 2.4.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio,

sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

nuteistojo E. L. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

nukentėjusiajam R. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. L. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta 2 metų laisvės atėmimas ir 1638,56 Eur bauda, baudÄ sumokant iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

Procesas dėl nukentėjusiojo R. B. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. L. ir E. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, įvykdė plėšimÄ , t. y. 2022-05-30 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia E. L. rankos delnu vienÄ kartÄ sudavus nukentėjusiajam R. B. į galvos sritį ir jam padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ â€“ nubrozdinimÄ kaktoje, ir nukentėjusiajam R. B. nuo suduoto smÅ«gio parkritus ant lovos, ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, E. S. perÅ¡oko nukentėjusįjį ir iÅ¡ kairės marÅ¡kinių virÅ¡utinės kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir pagrobė nukentėjusiajam R. B. priklausančius 500 eurų, o prieÅ¡ pasiÅ¡alinant E. S. ir E. L. iÅ¡ nukentėjusiojo R. B. namų E. L. pagrobė po kėde buvusį 1 litro talpos degtinės butelį „Lithuania“, kurio vertė 15 eurų, taip viso pagrobė nukentėjusiajam R. B. priklausančio turto už 515 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį - nuosprendį.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad nusikaltimas buvo padarytas neplanuotai, nesitariant, jis nematė, kaip E. S. iÅ¡traukė pinigus iÅ¡ nukentėjusiojo, nematė, kad nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį, nes tuo metu jis buvo kieme. IÅ¡ nukentėjusiojo namų išėjęs E. S. jam pasakė, kad iÅ¡ R. B. iÅ¡traukė pinigus. Nurodo, kad pas nukentėjusįjį jis buvo atėjęs tik kitos dienos vakare, nukentėjusysis jam sakė, kad E. S. jo atžvilgiu veikė nusikalstamai. Nors jam E. S. už pinigus, paimtus iÅ¡ nukentėjusiojo, nupirko tik žiebtuvėlį, jis nukentėjusiajam grÄ Å¾ino pusę pagrobtos sumos.

2.2. Akcentuoja, kad nukentėjusysis keitė savo parodymus apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl reikalinga jį iÅ¡kviesti į teismo posėdį bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnį, be to, prašė paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.

3.1. Nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka, jog šis nusikaltimas traktuojamas kaip plėšimas, E. L. nežinojo, kad jis paėmė pinigus iš nukentėjusiojo R. B., kai jiedu apsistumdė, nes jie su E. L. iš anksto nebuvo susitarę.

3.2. Akcentuoja, kad jis pripažįsta nusikaltęs, tačiau teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu, neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, turi dvi mažametes mergaites, neatsižvelgė ir į tai, jog jis atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis E. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad jis įvykdė plėšimÄ , teigdamas, jog jis įvykdė vagystę, E. L. nedalyvaujant, be to, kelia bausmės individualizavimo klausimÄ ir praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę bausmę.

Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

7. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-693/2019, 6 punktas). Vien tai, kad nuteistieji turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos ir bylos faktines aplinkybes atitinkančios iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų E. L. ir E. S. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

9. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad sumanymas pagrobti svetimÄ turtÄ gali kilti tiek prieÅ¡ panaudojant smurtÄ , tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017, 6.1 punktas). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad fizinis smurtas buvo panaudotas siekiant pagrobti svetimÄ turtÄ .

10. Baudžiamajame įstatyme bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ä®statyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, gestu, mimika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2017, 21 punktas). Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki nusikalstamos veikos pabaigos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ .

11. Nors nagrinėjamu atveju nuteistieji E. L. ir E. S. pateiktuose apeliaciniuose skunduose neigia 2022 m. gegužės 30 d. kartu įvykdę plėšimÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016, 5.1 punktas). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, E. L., apklaustas įtariamuoju 2022-06-09, kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ nukentėjusiojo namuose jis, E. S. ir R.

B. girtavo, kai R. B. prigėrė, norėjo miego ir liepė jiems iÅ¡eiti, jis supyko, kad R. B. varo namo, tai su savimi pasiėmė butelį, iÅ¡eidamas matė, kaip E. S. stumdėsi su R. B., matė, kad traukė pinigus iÅ¡ marÅ¡kinių kiÅ¡enės, matė, kaip iÅ¡traukė kažkiek kupiÅ«rų, tačiau kiek ten jų buvo, nematė, jis ėjo pro duris, pinigų vogti neketino, E. S. taip padarė nieko nesakęs, nesitaręs, vienas pats, kur E. S. padėjo pinigus, jis nežino, tÄ vakarÄ kartu su juo nebuvo ir niekur nevažiavo, sutiko tik dėl nepilno butelio, o jokių smÅ«gių nesudavė, pinigų nevogė (1 t., b. l. 115-116).

E. L. 2022-06-30 vykusios akistatos su E. S. metu parodė, kad jis R. B. pastÅ«mė, nuo ko nukentėjęs nugriuvo ant lovos, po ko E. S. perÅ¡oko per R. B. į kitÄ pusę ir paėmė iÅ¡ jo kiÅ¡enės pinigus, tai matė, dar E. S. lauke jam tuos pinigus parodė, kupiÅ«ros buvo tokios: viena kupiÅ«ra po 200 eurų, trys kupiÅ«ros po 100 eurų, tada abu sėdo į taksi ir iÅ¡vyko į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę, ten jis tuos pinigus ir leido, visko pirko (1 t., b. l. 126-127). E. L., apklaustas įtariamuoju 2022-08-03, iÅ¡ esmės patvirtino 2022-06-30 vykusios akistatos metu nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad pinigus pavogė E. S., tačiau abu juos kartu leido, kalti abu, tvirtino, jog nėra ko ginčytis dėl smÅ«gių, suduotų R.

B., nes jis tikrai galėjo jam suduoti vienÄ smÅ«gį delnu į galvÄ , bet tikrai ne tris smÅ«gius (1 t., b. l. 121-122). Dar daugiau, E. L., apklaustas įtariamuoju 2022-09-07, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2022-05-30 apie 21.00 val. namuose pas R. B., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sumušė R. B. ir tyčia sudavė jam rankos delnu vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, nuo ko R. B. nugriuvo ant lovos, o tuo metu jam sumuÅ¡us nukentėjusįjį R. B., jo draugas E. S. pagrobė iÅ¡ R.

B. 500 eurų, kuriuos jie su E. S. iÅ¡leido pirkdami alkoholį ir „baliavodami“ (1 t., b. l. 135-137). Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad įtariamasis E. S., apklaustas įtariamuoju 2022-06-16, savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ buvo pas R. B., gėrė alkoholį - alų ir degtinę, visi buvo neblaivÅ«s, su jais taip pat alkoholį vartojo E. L., vienu momentu tarp E. L. ir R. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu rankos delnu, tikrai ne vienÄ kartÄ E. L. R.

B. sudavė per galvÄ , po ko R. B. liepė jiems iÅ¡eiti lauk, nieko nelaukę jie išėjo, jokio nugerto degtinės butelio nei jis, nei E. L. nepasiėmė, jis tikrai jokių 500 eurų neėmė, o, ar juos galėjo paimti E. L., nematė (2 t., b. l. 14-16). 2022-06-30 vykusios akistatos tarp E. S. ir E. L. metu E. S. parodė, kad jis paėmė tuos 500 eurų, kitus parodymus duos tik teisme (1 t., b. l. 126-128). IÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-07 vykusios apklausos metu pripažino savo kaltę ir paaiÅ¡kino, kad jis su draugu E. L. padarė plėšimÄ , 2022-05-30 apie 21.00 val. namuose pas R.

B., adresu (duomenys neskelbtini), E. L. sumušus R. B., jis kažkaip peršoko nukentėjusįjį R. B. ir iš R. B. kairės marškinių viršutinės kišenės ištraukė ir pagrobė 500 eurų, kuriuos su E. L. jie išleido pirkdami alkoholį, „baliavodami“ (2 t., b. l. 31-33). Tokia nuteistųjų E. L. ir E. S. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, analizė rodo, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui nuteistieji savo kaltę dėl plėšimo įvykdymo pripažino visiškai.

Dar daugiau, iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji tvirtino, jog kaltinimas jiems yra aiÅ¡kus, pripažįsta padarę nusikaltimÄ . E. L. teismui teigė, kad su E. S. gėrė pas R. B., R. B. jiems padavė 100 eurų, kad parneÅ¡tų alkoholio, nukentėjęs turėjo daug pinigų, likusius pinigus R. B. įsikiÅ¡o į marÅ¡kinių kiÅ¡enę, nukentėjusysis nuvirto ant lovos, tada jis pasiėmė likusį neiÅ¡gertÄ 0,7 l talpos degtinės butelį ir išėjo per duris, E. S. traukė iÅ¡ kiÅ¡enės pinigus, nematė, kiek pinigų E. S. iÅ¡traukė, sakė, kad buvo 500 eurų.

E. S. teismui paaiÅ¡kino, kad girtavo pas nukentėjusįjį namuose, buvo nemažai iÅ¡gėrę, kai įvyko konfliktas, E. L. su R. B. susipyko, apsistumdė, R. B. nuvirto, jis bandė padėti, bet pasitaikė tokia situacija ir grumtynių metu iÅ¡traukė pinigus, nukentėjusysis ir E. L. nematė, kad jis iÅ¡traukė pinigus, E. L. apie tuos pinigus jis pasakė lauke, iÅ¡einant iÅ¡ buto, E. L. paėmė tÄ likusį butelį, iÅ¡sikvietė taksi, nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje už nukentėjusiojo pinigus pavalgė, iÅ¡gėrė.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes aiÅ¡kino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pripažino visas esmines plėšimo įvykdymo aplinkybes. Dėl ko, nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, buvo visos sÄ lygos, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

12. Pačių nuteistųjų nurodyta ir aukščiau aptarta 2022-05-30 įvykių seka nukentėjusiojo R. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas, bet ne vagystė (kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis E. S.). Be to, plėšimo įvykdymo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-06, parodė, kad E. L. be jokių priežasčių 2-3 kartus jam delnu sudavė į veidÄ , dėl ko jis nukrito ant lovos, ant kurios sėdėjo, dėl suduotų smÅ«gių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 5 balais, po to E. L., jam matant, nuo stalo paėmė nepradarytÄ degtinės butelį ir su E. S. išėjo, jiems išėjus, jis iÅ¡orinėje marÅ¡kinių kiÅ¡enėje pasigedo 500 eurų: vienas banknotas buvo 200 eurų ir trys banknotai po 100 eurų, kiÅ¡enė, kurioje jis laikė pinigus, yra užsegama saga, todėl pinigai patys iÅ¡kristi negalėjo, kas iÅ¡ kiÅ¡enės galėjo pavogti pinigus, jis nematė, po įvykio jis iÅ¡ karto paskambino pagalbos numeriu ir iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus (1 t., b. l. 8-12).

Nukentėjusysis, 2022-06-23 apklaustas papildomai, iÅ¡ esmės nurodė tapačias įvykio aplinkybes kaip ir pirmosios apklausos metu bei papildomai tvirtino, kad, mano, jog E. S. veikė kartu su E. L., kai E. L. jam trenkė, jis nukrito ant lovos, atsigulė, tada jam iÅ¡ deÅ¡inės sėdėjęs E. S. perÅ¡oko į kitÄ jo kÅ«no pusę ir jam iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė tuos pinigus, o butelis buvo paimtas E. L. (1 t., b. l. 53-55). Apklausiamas 2022-07-04, 2022-08-09, 2022-08-25 nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog jo atžvilgiu buvo smurtauta ir pagrobtas jam priklausantis turtas, tačiau, kaip matyti, R.

B. papildomų apklausų metu patikslino, jog jam E. L. sudavė ne 3 smÅ«gius, bet vienÄ , po ko jis griuvo Å¡onu ant lovos (1 t., b. l. 59-60, 64-66). Tai, kad 2022-05-30 įvykio metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pagrobtas turtas (butelis alkoholinio gėrimo ir pinigai) bei jo atžvilgiu smurtauta („per galvÄ â€œ), R. B. nurodė ir telefoninio pokalbio metu, po įvykio skambindamas Bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 45-47). Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes įrodo ir byloje esantis dokumentas – specialisto iÅ¡vada Nr. G 812/2022(04), kurioje pažymėta, kad R.

B. padarytas nubrozdinimas kaktoje, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad rastas kūno sužalojimas, kuriam padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu daiktu ar buku kietu paviršiumi, padarytas paros bėgyje iki 2022-05-31 1 val. 25 min. R. B. pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 101).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , po ko galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aptartų taisyklių nepažeidė. Byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibÅ«dinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, buvo nustatinėjamos leistinais įrodymais – nuteistųjų paaiÅ¡kinimais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais bei procesų dalyvių parodymus patvirtinančiais raÅ¡ytiniais duomenimis, o teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ . Taip pagrįstai spręsta, jog E. L. ir E. S. įvykdė plėšimÄ .

14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, jog fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tik nuteistasis E. L., o E. S. R. B. atžvilgiu nesmurtavo, nepaneigia apelianto E. S. kaltės dėl plėšimo įvykdymo. Kaip rodo byloje esantys duomenys, abu nuteistieji įvykio metu buvo pas nukentėjusįjį, E. L. atlikus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. rankos delnu sudavus R. B. į galvos sritį, po ko R. B. nukrito ant lovos, ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, Å¡alia buvęs E. S. iÅ¡ nukentėjusiojo marÅ¡kinių kiÅ¡enės iÅ¡traukė 500 Eur ir juos pagrobė, o prieÅ¡ pasiÅ¡alinant E. S. ir E. L. iÅ¡ nukentėjusiojo R. B. namų, E. L. pagrobė 1 litro talpos degtinės butelį „Lithuania“, kurio vertė 15 eurų. Tiek iÅ¡ pačių kaltinamųjų paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad E. S. buvo Å¡alia E. L., kai Å¡is smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, bet neteisėtų smurtinių veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ nukentėjusįjį, nesiekė nutraukti, prieÅ¡ingai, konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiam E. L. elgesiui, be to, pasinaudodamas situacija, pagrobė nukentėjusiojo pinigus (500 Eur), nors turėjo visas galimybes savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ , imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ jo akivaizdoje daromai nusikalstamai veikai ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir praneÅ¡ti apie, jo nuomone, vykdomÄ nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019, 27 punktas), tačiau užuot taip pasielgęs, kaip minėta, jis pagrobė 500 Eur ir kartu su E. L. pasiÅ¡alino iÅ¡ nukentėjusiojo namų. Be to, kaip ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pripažino patys nuteistieji E. L. ir E. S. po nusikaltimo įvykdymo iÅ¡sikvietė taksi, nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje už nukentėjusiojo pinigus pavalgė, iÅ¡gėrė.

15. Ä®vertinus nagrinėjamÄ situacijÄ , teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistieji pagrobė svetimÄ , R. B. priklausantį, turtÄ , panaudodami fizinį smurtÄ ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, suprato veikos pavojingumÄ , be to, kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų suvokė, kad daro nusikalstamÄ veikÄ su kitu asmeniu, nuteistiesiems savo elgesiu iÅ¡reiÅ¡kiant savo sutikimÄ dėl daromo nusikaltimo, tiesiogiai sudarant sÄ lygas jų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. L. ir E. S. įvykdė plėšimÄ veikdami kartu.

Dėl nukentėjusiojo R. B. parodymų

16. Kaip minėta, nuteistasis E. L. kėlė klausimÄ dėl nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo, teigdamas, jog nukentėjusysis keitė savo parodymus apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, t. y. iÅ¡ esmės apeliantas kėlė įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) klausimÄ .

17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iÅ¡ svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019). Ä®rodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018).

18. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ iÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019).

19. Å iuo atveju pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuteistiesiems pripažinus visas esmines plėšimo įvykdymo aplinkybes, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, neapklausiant nukentėjusiojo R. B.. Todėl nesutiktina su apelianto E. L. teiginiu, jog nukentėjusysis keitė savo parodymus apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

20. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, nukentėjusysis R. B. buvo apklaustas ne kartÄ . Kaip rodo byloje esantys jo apklausų protokolai, kurių turinys analizuotas 12 punkte, R. B. viso ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tiek vykdytų apklausų metu, tiek 2022-06-30 vykusios akistatos su E. S. metu (2 t., b. l. 22-24), iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes apie jo atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ ir pagrobtÄ turtÄ . Jo duoti parodymai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinami kaip pakankamai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalizuoti. Nukentėjusysis aiÅ¡kiai įvardijo, kuris iÅ¡ asmenų naudojo fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, teigdamas, jog tai E. L., įvardijo, kuris pagrobė jo turtÄ , nurodydamas, kad E. S. jam iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė 500 Eur, o butelį paėmė E. L.. Be to, kaip jau buvo pažymėta, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos įvykio aplinkybės buvo nurodytos ir telefoninio pokalbio metu, kai po įvykio R. B. skambino Bendrajam pagalbos centrui. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad 2022-07-04, 2022-08-09 vykusių papildomų apklausų metu nukentėjusysis tik patikslino, jog jam E. L. sudavė ne 3 smÅ«gius, bet vienÄ , po ko jis griuvo Å¡onu ant lovos. Å iame kontekste pabrėžtina, kad toks faktinės aplinkybės dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus patikslinimas negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas atmesti nukentėjusiojo parodymus. NatÅ«ralu, kad kiekvienÄ kartÄ naujai apklausiant asmenį parodymai gali skirtis. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jam suduoto smÅ«gio ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Dėl nuteistajam E. L. paskirtos bausmės

21. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

22. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. L. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

23. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. L. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto bÅ«damas 10 kartų teistas, 2023-02-27 buvo nuteistas jau vienuoliktÄ kartÄ (1 t., b. l. 160-175), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 176), vykdantis individualiÄ veiklÄ (1 t., b. l. 178). Kadangi E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teismas Å¡iÄ aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, įvertindamas tai, kad E. L. savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ nuteistajam, įvertindamas tai, kad E. L. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, bei tai, kad jis apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas teistas, teistumui neiÅ¡nykus, pagrįstai nustatė ir dvi E. L. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. L. ne kartÄ teistas už nusikaltimus nuosavybei, taip pat nusikaltimus žmogaus sveikatai, aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, neiÅ¡nykus teistumui, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Å ie duomenys leidžia teismui spręsti, kad Å¡is nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , jam tikslinga skirti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - terminuotÄ laisvės atėmimÄ , artimÄ sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, bausmę mažinant vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Dėl nuteistajam E. S. paskirtos bausmės ir jam nustatytų atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių

25. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

26. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės: areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. Nagrinėjamu atveju apeliantui pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta nežymiai mažesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), kuri, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas E. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, jog apeliantas padarė vienÄ baigtÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , nusikalto bÅ«damas teistas 11 kartų (2 t., b. l. 67-83), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 85-86), vykdantis individualiÄ veiklÄ (2 t., b. l. 88-89).

27. PrieÅ¡ingai, nei E. S. teigia savo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, įvertindamas tai, kad apeliantas savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei nustatė Å¡iÄ aplinkybę kaip lengvinančia E. S. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, kad apelianto atžvilgiu dėl jo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Å iÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, skiriant bausmę, buvo teisingai pažymėta, kad apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, E. S. padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

28. Kaip minėta, nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-272-976/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-272-976/2017).

29. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. S. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, tuo metu, kai dar nebuvo atlikęs jam Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021-12-23 nuosprendžiu dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirtos 40 parų areÅ¡to bausmės ir sumokėjęs 33 MGL (1650 Eur) dydžio baudos, areÅ¡to bausmę atliko tik 2022-07-08. Taigi, naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, E. S. padarė neiÅ¡nykus teistumui (BK 97 straipsnis). Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sÄ lygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvimo, todėl keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. S. yra teisiamas jau dvyliktÄ kartÄ , aptariamÄ apysunkį nusikaltimÄ padarė neatlikęs ankstesniu Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021-12-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaip matyti, jo atžvilgiu yra atliekamas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos neigiamai apeliantÄ charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, o anksčiau E. S. skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju vienai iÅ¡ bausmės paskirčių – atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas) įgyvendinti Å¡velnesnės už laisvės atėmimÄ bausmės nebepakanka.

31. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus – aptariamu atveju negali bÅ«ti laikomos reikÅ¡mingomis sprendžiant apie E. S. skiriamos bausmės rūšį ar dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde selektyviai dėstomos tik, apelianto nuomone, teigiamai jį apibÅ«dinančios aplinkybės, bet nutylimi kiti svarbÅ«s jo asmenybės aspektai – tai, kad praeityje teistas net vienuolika kartų už įvairaus pobÅ«džio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei, valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, transporto eismo saugumui, valdymo tvarkai, kad jis ne kartÄ atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimÄ , už kurį jis nuteistas Å¡ioje byloje, jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, daugelį padarytų nusikalstamų veikų iÅ¡ esmės sÄ lygojo alkoholio vartojimas, kas rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios įtakos nuteistojo elgesio teigiamai korekcijai neturėjo.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo E. S. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį iÅ¡imtinai teigiamai, nenustatyta. Todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad E. S. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiÅ¡kia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo E. S. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymÄ paskirta bausmė, kuri pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1638,56 Eur bauda (2 t., b. l. 181-182), nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl skirti Å¡velnesnę bausmę nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikÅ¡mingų ir iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį. E. S. skirta bausmė visiÅ¡kai atitinka tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ .

Dėl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

33. Å iaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistajam E. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Å važas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, praÅ¡oma iÅ¡ E. L. valstybės naudai priteisti 110 Eur už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

34. Å iaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistajam E. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius StaÅ¡kus. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, praÅ¡oma iÅ¡ E. S. valstybės naudai priteisti 50 Eur už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Å i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų E. L. ir E. S. apeliacinius skundus. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi nusprendė atmesti Å¡iuos apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Gynėjai nuteistiesiems E. L. ir E. S. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir praÅ¡omos priteisti už nuteistųjų E. L. ir E. S. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodytos iÅ¡laidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos nuteistųjų turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistieji E. L. ir E. S. yra dirbantys, vykdantys individualiÄ veiklÄ , yra palyginti jauno amžiaus, be to, nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkiÄ turtinę padėtį. PraÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidų sumos, kurios yra realios ir pagrįstos (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis įrodytas minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymomis ir gynėjų pateiktais praÅ¡ymais dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimo), adekvačios suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistųjų E. L. ir E. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistųjų E. L. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš E. L. valstybės naudai 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš E. S. valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Ilona Jakubėnienė

Nerijus Masiulis