2019-09-25 Nr. AB-18072-3-61-3-02445-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-658-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02445-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. C. (V. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. (V. C.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. liepos 4 d. gautas pareiškėjo V. C. skundas atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF), kuriame pareiškėjas prašė: 1) išreikalauti iš atsakovo visą Pensijos bylą Nr. 204630; 2) panaikinti VSDF priimtą sprendimą ir priimti naują.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė, jog paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 m. liepos 22 d. skundo trūkumams pašalinti. 2019 m. liepos 26 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.

2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas, atsakydamas į siūlymą pašalinti nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė procesinį dokumentą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, įvertinęs tai, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

Pareiškėjas V. C. 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šios nutarties išaiškinimo. Prašyme nurodė, jog teismas, priimtame sprendime detaliai nenurodė, kokiems konkretiems skundui keliamiems reikalavimams neatitinka jo skundas, kokias konkrečiai aplinkybes pareiškėjas išdėstė neaiškiai ir painiai, taip pat neišaiškino kaip pašalinti naujo skundo neatitikimus, painumus, nenurodė termino trūkumams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties išaiškinimo atmetė.

Teismas, įvertino tai, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame procesiniame dokumente, kurį teikė šalindamas 2019 m. liepos 4 d. skundo trūkumus, tinkamai nepašalino teismo nustatytų pirminio skundo trūkumų, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus, ir konstatavo, jog teismo nustatyti trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus negali būti pradėta administracinė procedūra. Teismas pažymėjo, jog tiek 2019 m. liepos 8 d., tiek ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartys yra aiškios ir nereikalaujančios papildomo išaiškinimo.

III. Pareiškėjas V. C. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 60–62) kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį (procesiniame dokumente suformuluotame prašyme padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant kad skundžiama nutartis yra 2019 m. rugsėjo 26 d., b. l. 62) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo vertinimu, teismas, atsisakydamas tenkinti jo prašymą dėl nutarties išaiškinimo, nutartimi privalo įrodyti, kad jo prašomas nutarties išaiškinimas neturi reikšmės, ir kad teismas neprivalo paaiškinti priimto sprendimo motyvacijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo V. C. prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties išaiškinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš esmės savo atskiruoju skundu kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą pareiškėjas teigia, kad nebuvo įgyvendinta jo teisė teikti prašymą dėl nutarties išaiškinimo.

ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Savo teise kreiptis į teismą dėl nutarties išaiškinimo pareiškėjas pasinaudojo 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikdamas prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I-4290-541/2019 (b. l. 56). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pagrindo išaiškinti nutartį nėra, kadangi ji – aiški ir motyvuota.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytos proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti ar nutartimi priimtas sprendimas yra nesuprantamas ir negali būti vykdomas. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, dėl kurios išaiškinimo kreipėsi pareiškėjas, konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, administracinė teisena pagal pateiktą skundą negali būti pradėta. Skundžiama 2019 m. rugpjūčio 26 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas pažymėjo, jog prašomoje išaiškinti nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodytas teismo nutarimas – pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, taip pat išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu per įstatyme numatytą terminą.

Teismo nutartis atmesti pareiškėjo prašymą išaiškinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį negali būti suprantama kaip pareiškėjo teisės į tokio prašymo teikimą neigimas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą padarė išvadą, kad pagrindo aiškinti ir taip aiškią bei motyvuotą nutartį nėra. Prašomos išaiškinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, vienareikšmė ir nereikalaujanti papildomo išaiškinimo. Be to, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad ne tik Vilniaus apygardos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjo skundas yra nepriimtinas, bet ir 2019 m. liepos 8 d. nutartyje (b. l. 28–29) pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, nurodyta, kaip pareiškėjas gali juos pašalinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme išaiškinti pirmosios instancijos teismo nutartį nurodyti argumentai yra susiję ne su minėtos nutarties rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su procesinio pobūdžio klausimais. Taigi pareiškėjo nurodyti argumentai nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti išaiškinti savo nutartį. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. C. (V. C.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė