N-575-770-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-770/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00025-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 7 d., apie 14.55 val., Panevėžyje, Kerbedžio gatvėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 21 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2011 m. balandžio 7 d. nutarimu V. R. už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 30 Lt bauda.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, taip pat policijos pareigūnų R. B. ir V. V. rašytiniais paaiškinimais bei teisme duotais parodymais, kurie yra objektyvūs, nuoseklūs ir teisingi, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. parodymus, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, o policijos pareigūnai netinkamai vertino ginčo situaciją, teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, V. R. asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik paliekant galioti asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato 2011 m. balandžio 7 d. nutarimą. Teigia, jog jokio pažeidimo nepadarė, o policijos pareigūnai jį melagingai apkaltino. Pažymi, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas 2010 m. lapkričio 7 d., o pareigūnai paaiškinimus surašė tik 2011 m. vasario 2 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju V. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti objektyviais, nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais policijos pareigūnų parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti.

Aplinkybė, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas 2010 m. lapkričio 7 d., o pareigūnai paaiškinimus surašė 2011 m. vasario 2 d., V. R. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. R. kaltės daryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas