2020-06-23 Nr. AB-12760-3-62-3-01727-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1082-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01727-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki skundo teismui padavimo dienos buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyveno perpildytuose būriuose, kuriuose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 1 d. 11 būrio 1 brigadoje gyveno 34 žmonės, o laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. 11 būrio 1 brigadoje gyveno 19 žmonių, 16 būrio 8 kameroje gyveno tryse. Šių patalpų plotą dar labiau mažino jose įrengtų baldų užimamas plotas, be to, nebuvo poilsio kambario bei rūbų ar batų džiovyklos. Pareiškėjas teigė, kad taip pat nebuvo sieninio laikrodžio, termometro, lentynų knygoms, dėžių daiktams susidėti. Atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių būryje, sanitarinių įrenginių skaičius buvo nepakankamas, todėl nebuvo sąlygų laikytis higienos. Dušuose vandens maišytuvai veikė blogai, bėgo tik šaltas arba tik karštas vanduo. Drabužius skalbėsi šaltame vandenyje, o džiovintis juos galėjo tik lauke, visiems pasidžiauti neužtekdavo vietos. Pažymėjo, kad skalbimo mašinos nebuvo iki 2018 m. vasario 9 d. Gyvenamosiose patalpose baldai yra pasenę, gyvenamosios patalpos neremontuotos, skyla sienos, dažai nusilupę, krenta tinkas. Gyvenamosios patalpos dezinfekuojamos nepakankamai ir neefektyviai, patalpose veisiasi kenkėjai. Nurodė, kad 11 būrio 1 brigadoje tamsu, nes yra tik 3 lempos, kurios ne visada dega, apšvietimas nesiekia 200 lx. Minėtos gyvenimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, prilygo kankinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio prasme. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Priėjo išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo, be to nurodė, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos įstaigos 2-o sektoriaus 11 būryje poilsio kambarys nuteistiesiems nebuvo įrengtas, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, 16 būryje yra įrengtas poilsio kambarys. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos aprūpinamos inventoriumi atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kiekvieną būrį, tačiau dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. 11 ir 16 būrio prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji galėjo skalbtis savo asmeninius drabužius patys, būrio kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu. Dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji gali skalbti dušinėje, kur karštas vanduo yra nuolat.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Paaiškino, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose. Duomenų apie neigiamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo / neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. Prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

6. Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepimu.

7. Dėl atsakovo prašymo taikyti sutrumpintą ieškinio senatį pareiškėjas nurodė, kad neturėjo galimybės ankščiau kreiptis į teismą dėl įvairių trukdymų. Akcentavo, kad atsakovo atstovo atsiliepime pateikta informacija apie miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą neatitinka tikrovės, kadangi ginčo laikotarpiu 11 būrio 1 brigadoje 19 asmenų buvo laikoma tik nuo 2016 m. liepos 1 d. Sutiko su atsakovo duomenimis dėl 16 būrio 8 brigados. Nurodė, kad nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko, kadangi nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. kiekvieną vakarą 20.30 val. iki 6.30 val. yra rakinami, tai esant reikalui negalėtų išsikviesti pagalbos. Pažymėjo, kad parazitų naikinimo darbai atliekami labai retai. Teigė, kad nežino kur yra skalbykla ir neturi galimybės išsiskalbti savo asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir skundą tenkinti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Teismas konstatavo, jog atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikęs ieškinio senaties terminą teismas vertino ginčui aktualų laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktu nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl priėjo išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

11. Teismas, remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., buvo paskirtas į 11 būrio 1 brigadą, kurios plotas 60,60 kv. m., įrengta 19 miegamųjų vietų. Minėtais duomenimis teismas nustatė, kad vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 3,18 kv. m. (60,60/19) ploto. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas buvo laikomas 16 būrio 8 brigadoje, kurios plotas 17,84 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos. Taigi, kaip nurodė teismas, vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 4,94 kv. m. (14,84/3) ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 11 būrio 1 brigadoje bei 16 būrio 8 brigadoje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

12. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu brigadoje buvo laikoma daugiau asmenų nei atsakovo atstovas nurodo atsiliepime. Pareiškėjas nurodė, kad 11 būrio 1 brigadoje 19 asmenų buvo laikoma tik nuo 2016 m. liepos 1 d., o iki tol buvo laikomi 34 žmonės. Atsakovo atstovas atsikirtimo į pareiškėjo argumentus nepateikė, tačiau teismui pateikė 2018 m. spalio 4 d. pažymą dėl nuteistojo R. K. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. nuteistųjų skaičius 11 būrio 1 brigadoje kito nuo 22 iki 29, taigi ir minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas kito nuo 2,06 kv. m. iki 2,75 kv. m. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjui kalint 11 būrio 1 brigadoje nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą.

13. Teismo nuomone, atsakovo atstovas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie nuteistųjų skaičių 11 būrio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, nusprendė, jog Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. 11 būrio 1 brigadoje buvo daugiau nei 19 nuteistųjų, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog pareiškėjui būnant ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ginčo patalpoje nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą.

14. Nustatytais duomenimis, pareiškėjui būnant 11 būrio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. liepos 1 d. (315 parų) nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas priėjo išvadą, kad kamerose buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

15. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose nėra poilsio kambarių. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus 16 būryje yra įrengtas poilsio kambarys, tačiau 11 būryje poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, todėl šį pažeidimą pripažino nustatytu.

16. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose nebuvo skalbiami drabužiai, neįrengta drabužių džiovykla, dėl ko asmeninius drabužius skalbė rankomis po šaltu vandeniu, o džiovino miegamojoje patalpoje ant lovų galų, radiotorių, vamzdžių. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą kiekvienam būriui turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Taisyklių 6 punkte numatyta išimtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimą būryje, tačiau nurodė, kad 2-ame sektoriuje yra veikianti skalbykla ir džiovykla, kurioje galima skalbtis asmeninius apatinius ir viršutinis drabužius, 11 ir 16 būrio prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji galėjo skalbtis savo asmeninius rūbus patys, būrio kiemuose buvo įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji galėjo džiautis savo asmeninius drabužius, pateikė tai patvirtinančią Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymą Nr. 88-561. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami deklaratyviais teiginiais.

17. Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens netiekimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti taip pat teismo atmesti, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens atskiro įrengimo kiekviename būryje.

18. Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, grindė nepakankamu sanitarinių įrenginių kiekiu 11 būryje. Nurodė, kad vienu tualetu ir viena prausykla naudojosi visi 11 būrio nuteistieji. 11 būrio 1 brigados patalpose nebuvo sieninio laikrodžio, termometro, lentynų knygoms bei dėžių daiktams. Teismas nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų; sieninis laikrodis – vieno būrio gyvenamųjų patalpų koridoriuje, vienas kambarinis termometras būryje. Knygų lentynų bei dėžių daiktams susidėti būriuose ši norma nereglamentuoja. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017 m. birželio 7 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Sieninio laikrodžio, kambarinio termometro, knygų lentynų bei dėžių daiktams susidėti būriuose teisės aktai nereglamentuoja. Atsakovo pateiktais duomenimis 11 būrio prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai ir 4 pisuarai, 11 būryje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo 67 iki 99 nuteistųjų. Teismas vertino, kad sanitarinių įrenginių kiekis ginčo būryje neatitiko teisės aktų reikalavimų.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Nurodė, kad darbai atliekami du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų plitimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo teismas nustatė, kad 11 būryje kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad blakės ir tarakonai naikinami nepakankamai, tačiau remiantis bylos duomenimis teismas nenustatė, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas vertino, kad bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi, plitimo, netinkamo jų naikinimo gyvenamosiose patalpose.

20. Pareiškėjas nurodė, kad 11 būrio 1 brigadoje buvo tamsu, patalpoje buvo tik 3 lemputės, kurios ne visada degė, apšvietimas nesiekė 200 lx. Teismas nurodė, kad nors byloje nepateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl netinkamo apšvietimo koeficientų, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog patalpose buvo tamsu, apšvietimas nesiekė 200 lx., bet nenurodė ir nedetalizavo, kokiais konkrečiai laikotarpiais buvo netinkamas apšvietimas, nedetalizavo kokiu būdu apskaičiavo patalpos apšvietos parametrus, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis adminnistracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus patalpoje, kurioje gyveno. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų klimatinių ir sanitarinių sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

21. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad pataisos namų administracija gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus neremontuoja, baldai seni, skyla sienos, dažai nusilupę, krenta tinkas, tačiau teismas pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

22. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Be to, pareiškėjas aiškiai nedetalizavo ir nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl neturėjimo galimybės išsikviesti pareigūnus, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas nurodė, kad vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.

23. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas priėjo išvadą, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 315 parų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, pakankamo skaičiaus sanitarinių įrenginių, nesuteikė teisės į poilsio ir laisvalaikio kambarį pareiškėjui kalint 11-ame būryje, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 24. Atsakovas Pravieniškių PN-AK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Pažymi, kad Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

26. Nurodo, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimų vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamųjų vietų skaičius.

27. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo atstovo nurodytų argumentų, kad pareiškėjas su skundais, jog reikia laukti eilėse prie sanitarinių mazgų į Ūkio skyrių nesikreipė.

28. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. K. skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Aplinkybė, kad atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

32. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjui bausmę atliekant 11 būrio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d iki 2018 m. liepos 1 d. (315 parų) nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą. Be to, pažymėtina, kad teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, t. y. 2018 m. spalio 4 d. pažyma Nr. 42-17021 „Dėl nuteistojo R. K.“, todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, apskaičiuodamas minimalų, vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, nesivadovavo oficialiais rašytiniais duomenimis, atmetamas.

34. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą aktualų teisinį reguliavimą, į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas laisvalaikio (poilsio) kambarys, priėjo išvadą, kad pareiškėjo aplinkybės dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikytinos nustatytomis. Kadangi atsakovas neįvykdė teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai konstatuotas pažeidimas. Taip pat nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino sanitarinių įrenginių kiekio, atitinkančio Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų.

35. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

36. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (315 parų nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, neužtikrinta teisė į poilsio ir laisvalaikio kambarį, neužtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sanitarinių įrenginių kiekis), kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovo atstovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti net keli pažeidimai, egzistavę dalį arba visą ginčo laikotarpį. Teismų praktikoje tokio pobūdžio pažeidimai paprastai yra vertinami kaip neteisėti veiksmai, sukeliantys asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais.

38. Atsižvelgdama į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinusi Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškėjui priteisti mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys