2020-07-22 Nr. AB-14302-3-61-3-03351-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-205-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilutės vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-743 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-067 vykdytojui UAB „Šilutės vandenys“, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas). Taip pat pareiškėjas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija; toliau – Rekomendacijos) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. sausio 7 d. pateikė paraišką dėl projekto „Nuotekų tvarkymo inftrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“ (toliau – Projektas) finansavimo (toliau – Paraiška). Aplinkos ministro 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-965 „Dėl finansavimo skyrimo projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-099 pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (toliau – Priemonė) Projekto įgyvendinimui buvo skirtas 4 591 845,97 Eur dydžio finansavimas.

Projekto vykdytojas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA, Agentūra) 2011 m. sausio 7 d. sudarė Projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“ (toliau – Projektas) (projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-067) finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria įtvirtinti tokie stebėsenos rodikliai: „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 2 236.

„Gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema (skaičius)“ – 8. 2013 m. birželio 3 d. buvo sudarytas Sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo pakeisti Projekto stebėsenos rodikliai: „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 2 257. Gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema (skaičius) – 8. 2014 m. spalio 21 d. sudarytas dar vienas Sutarties pakeitimas (toliau – Susitarimas Nr. 4), kuriuo dar kartą pakeisti Projekto stebėsenos rodikliai:

„Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 1 921; „Gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – 299; „Gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema (skaičius)“ – 8. Susitarimu Nr. 4 taip pat pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelės „Projekto loginis pagrindimas“ veiklos Nr. 1.1.1 eilutė, nurodyta, kad „prie nuotekų šalinimo tinklų bus suteikta galimybė prisijungti 761 būstams, prie vandentiekio tinklų bus suteikta galimybė prisijungti 131 būstams.“

3. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. informavo Bendrovę, jog nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m, liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 „Dėl VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-067/IT02 (toliau – Išvada, Tyrimo išvada arba Pažeidimo tyrimo išvada) konstatuota, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, nepasiekimas 14,99 proc., ir rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas – 35,07 proc. Akcentuota, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 459 184,6 Eur.

4. Pareiškėjo teigimu, tiek Agentūra, priimdama Tyrimo išvadą, tiek Ministerija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 1911 punkto nuostatą dėl rodiklių nepasiekimo priežasčių ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, netinkamai įvertino aplinkybę, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo ir nežinomų Sutarties pasirašymo metu. Pareiškėjo įsitikinimu, APVA ar Ministerija turėjo taikyti ne griežčiausią sankciją, bet imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrintas stebėsenos rodiklių pasiekimas, t. y. nustatyti papildomą terminą stebėsenos rodikliams pasiekti. Pažymėjo, kad Įsakyme visai neatsižvelgta į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis. Pareiškėjo teigimu, 10 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams.

5. Pareiškėjas nurodė, kad ne tik Tyrimo išvadoje pateiktame sąraše nurodytos priežastys turi būti vertinamos. Pateiktas sąrašas negali būti laikomas baigtiniu. Stebėsenos rodikliai buvo nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotasis asmuo, nukrypdami nuo PAFT 1911 punkto reikalavimų, netinkamai įvertino stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, todėl nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog Projekto vykdytojas yra atsakingas už stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimą. Esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų neprisijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

6. Pareiškėjo teigimu, jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas Projekto vykdytojui užkerta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir/ar nuotekų surinkimo tinklų.

7. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl prisijungimo prie naujų inžinerinių tinklų neprivalomumo sąlygojo tai, jog dalis būstų neprisijungė/atsisakė prisijungti prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų naujų inžinerinių tinklų, o tai atitinkamai turėjo esminės įtakos stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ įgyvendinimui tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojai neturi imperatyvios pareigos prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, dalis gyventojų (būstų) atsisakė jungtis/neprisijungė prie naujos infrastruktūros, remdamiesi priežastimis, kurios niekaip nepriklauso nuo Projekto vykdytojo.

8. Pagrįstomis gyventojų nesijungimo prie naujų tinklų priežastimis Pažeidimo tyrimo išvadoje pripažinti šie veiksniai: „būstas tapo negyvenamas“, „būstai neturi sanitarinio mazgo ir gyventojai neturi lėšų jam įsirengti“, „gyventojai įsirengė individualius nuotekų tvarkymo įrenginius“, „gyventojų skaičiaus sumažėjimas“. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad Agentūra neatsižvelgė į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis.

9. Pareiškėjo nuomone, Pažeidimo tyrimo išvada laikytina nepagrįsta ir dėl to, kad atliekant skaičiavimus nebuvo tinkamai atsižvelgta į Macikų socialinės globos namų, kurie yra prijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, gyventojų skaičių. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-1030 Projekto vykdytojui buvo perduoti eksploatuoti Macikų socialinės globos namams priklausantys geriamojo vandens gręžiniai bei nuotekų valymo įrenginiai. Šia infrastruktūra naudojosi ir dalis Macikų k. gyventojų. Įvykdžius Projektą, Macikų socialinės globos namai bei jų gyventojai buvo prijungti prie naujai įrengtų centralizuotų tinklų, o gręžiniai bei nuotekų valymo įrenginiai tapo nebenaudojami, todėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T1-2488 nuotekų valymo įrenginiai, spaudiminė kanalizacija ir siurblinė buvo grąžinti Šilutės rajono savivaldybei. Macikų socialinės globos namuose yra įrengti nuolat gyvena 409 gyventojai. Nepaisant to, kad 2013 m. liepą pasirašyta viena geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, pagal kurią tiekiama 409 gyventojams, šie gyventojai turėjo būti priskaičiuoti prie pasiekimo rodiklių. Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, kad Agentūra negali šio būsto skaičiuoti kitaip nei buvo skaičiuota Sutarties pakeitimo Nr. 4 metu, nepaneigia tos aplinkybės, kad dėl Macikų socialinės globos namų pobūdžio faktiškai prie naujų tinklų prisijungė žymiai daugiau gyventojų negu Agentūros paskaičiuota nagrinėjamu atveju formalus koeficiento taikymas skaičiavimuose lemia žymaus pasiektų stebėsenos rodiklių sumažėjimą, kuris turi esminę reikšmę finansinei korekcijai taikyti.

10. Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatant mastą, kiek gyventojų skaičiaus sumažėjimas galėjo turėti įtakos stebėsenos rodiklių nepasiekimui, nepagrįstai į skaičiavimus nebuvo įtraukti 73 gyventojai (nuotekų tinklai) ir 68 gyventojai (vandentiekio tinklai), kurių neprisijungimas prie naujai įrengtų tinklų Pažeidimo tyrimo išvadoje buvo pripažintas įvykusiu dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Pažeidimo tyrimo išvadoje turėjo būti nustatyta, kad 59 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 9 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, kurio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Pareiškėjas nesutinka su trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimu į pasiektų rodiklių skaičių neįtraukti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki Pažeidimo tyrimo išvados prijungtų gyventojų skaičių. Kadangi Pažeidimo tyrimo išvada parengta tik 2017 m. rugpjūčio 23 d., pareiškėjo manymu, nepagrįsta iki šios išvados parengimo ir pažeidimo konstatavimo dienos pasiektus rodiklius laikyti pažeidimu, todėl stebėsenos rodikliai, pasiekti iki Pažeidimo tyrimo išvados pateikimo, turėjo būti įtraukti į pasiektų rodiklių skaičių. Atkreipė dėmesį į tai, jog stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti dar ir dėl to, jog buvo pakeistas teisinis reguliavimas dėl rezultato stebėsenos rodiklių ir jų skaičiavimo tvarkos.

11. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nepasisakyta ir nevertinta, ar nurodytas Aprašo 34 punkto pažeidimas lėmė ir/ar galėjo lemti nacionalinio ir/arba Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą. APVA neužtikrino visapusiško, išsamaus ir objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių ištyrimo, todėl, pareiškėjo manymu, priėmė nepagrįstą ir teisės aktų nuostatoms prieštaraujančią Išvadą dėl tariamo pažeidimo konstatavimo. Pareiškėjas tinkamai įgyvendino Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros ir ginčo tarp šalių dėl to nėra.

12. Rekomendacijų 263.2 punkte nustatytą finansinės korekcijos dydį ir pritaikyta finansinė korekcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pareiškėjas aiškino, kad finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota ir nuo nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos, kas nesusiję su Įsakyme konstatuotu pažeidimu. Kadangi stebėsenos rodikliai nustatyti skirtingoms pareiškėjos veikloms, Pareiškėjo nuomone, finansinių korekcijų taikymo principai turi būti taikomi tik tai Projekto finansavimo daliai, kuri skirta būtent tai veiklai. Agentūros Tyrimo išvada bei atitinkamai Įsakymas neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 dalį.

13. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas neatitinka imperatyvių teisės normų dėl vertinimo, kada nėra pradedamas pažeidimo tyrimas, kada nėra taikomos finansinės korekcijos, taip pat neatitinka imperatyvių įpareigojimų leisti ištaisyti galimus pažeidimus, nustatant papildomą terminą. Taip pat neatitinka proporcingumo principo.

14. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

15. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju Agentūros darbuotojai (projektų vadovai), tikrindami Ataskaitą po projekto užbaigimo, nustatė, kad Projekto apimtyje nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes atsakovas nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad įtarimas dėl pažeidimo neturėjo būti inicijuojamas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų, bei su tuo susijusias rizikas.

17. Pareiškėjo skundo argumentus dėl aplinkybių, kurių jis teigė nežinojęs Sutarties pasirašymo metu, vertino kaip nepagrįstus. Projekto įgyvendinimo metu tokios aplinkybės tikrai turėjo būti žinomos, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis.

18. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą vertino ir sprendė dėl visų skunde nurodytų aplinkybių ir jų įtakos stebėsenos rodiklių pasiekimui/nepasiekimui. Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti per Apraše nustatytą terminą – iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas sukelia teisines pasekmes, prielaidas pažeidimui konstatuoti.

19. Atsakovas pabrėžė, kad Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. vamzdžių tiesimas nėra savitikslis. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau nei 90 proc., buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas. Be to, tinklų tiesimas nėra savitikslis, svarbu, kad nutiestais tinklais naudotųsi gyventojai ir taip būtų užtikrinta tiek pastarųjų sveikata, geriant tinkamos kokybės vandenį, tiek aplinkos apsauga tinkamai surenkant ir išvalant nuotekas. Dėl šios priežasties Sutarties 1 priedo 7 punkte įtvirtinti stebėsenos rodikliai, kurių pasiekimas yra svarbus sėkmingai įgyvendinto projekto indikatorius.

20. Projekto esmė ir tikslai buvo numatyti Finansavimo sąlygų aprašo 7, 8 ir 34 punktuose. Ir tai sudarė ne vien naujų nuotekų ar vandentiekio tinklų nutiesimą, tačiau ir 34 punkte numatytų stebėsenos rodiklių pasiekimą. Ministerija pabrėžė, jog dar tik teikiant paraišką dėl Projekto finansavimo, būsimasis projekto vykdytojas turėjo būti paskaičiavęs ir paraiškoje nurodęs preliminarius tiek tiesiamų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų kiekius, tiek nurodęs minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Minėti skaičiavimai buvo perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Paskaičiuota suma buvo skirta visiems Finansavimo sutarties elementams, konkrečiu atveju – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir/ar nuotekų tinklams, tiek ir Sutarties 1 priedo 7 punkte numatytiems stebėsenos rodikliams.

21. Pagal trečiojo suinteresuotojo asmens turimus duomenis, Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas, šiuo atveju, pareiškėjui nepasiekus nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, daro išvadą, jog projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso. Teigė, kad atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

22. Remiantis tuo, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto, 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tuo, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte bei Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte numatytos pažeidimo sąlygos, todėl pareiškėjo teiginys, jog Agentūra „nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo tariamą pažeidimo egzistavimą dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo bei įpareigojo Projekto vykdytoją grąžinti dalį išmokėtų finansinės paramos lėšų“ yra neteisingas ir nepagrįstas.

23. Atsakovas pažymėjo, kad tiek Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą, parinkdama taikytinos finansinės pataisos dydį, tiek Ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Įsakymas buvo priimtas remiantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Lėšų grąžinimo taisyklės), 5.2.3, 8,1 papunkčiais ir 11 punktu, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d, nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), Aprašo nuostatomis. Netinkamų finansuoti išlaidų suma Agentūroje paskaičiuota remiantis Rekomendacijų 263.2 punktu. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jai gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, sąlygojusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.

24. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Aplinkos ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

25. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Įsakymas neatitinka VAI 8 straipsnio reikalavimų motyvuoti jį bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo ir proporcingumo principų. Tai, kad pareiškėjas faktines pažeidimo tyrimo aplinkybes vertina priešingai nei trečiasis suinteresuotasis asmuo ar atsakovas, nesuteikė pagrindo spręsti dėl Įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

26. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais dėl Įsakymo neteisėtumo. Pažymėjo, kad PAFT numato ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, o teisę. Atitinkamai PAFT nustato terminą, per kurį Ministerija turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Vertinamu atveju atsakovas, nepraleisdamas PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdamas duomenų dėl Projekto vykdytojo skundo, teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą.

27. Trečiasis suinteresuotasis asmuo APVA atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

28. APVA sutiko su pareiškėjo argumentais, jog rodiklių nepasiekimas savaime nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, tačiau ir pažeidimo tyrimo iniciavimo (pradėjimo). Tačiau įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nustatė, kad rodikliai nėra pasiekti iki Apraše nurodytos datos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

29. Agentūra nesutiko pareiškėjo argumentu, kad rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir buvusiu nežinomomis Sutarties pasirašymo metu. Sutarties pasirašymo metu taip pat galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, pareiškėjas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų.

30. APVA pažymėjo, kad tiek ankstesnės redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (galiojusiame iki 2014 m. spalio 31 d.), tiek naujos redakcijos įstatyme nebuvo nustatyta besąlyginio imperatyvo gyventojams jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas šiuo klausimu iš esmės nepakito ir nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad gyventojai turės privalomai jungtis prie nutiestų centralizuotų tinklų. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nepalankaus teisinio reguliavimo nelaikytina veiksniu, kurio įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

31. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įsivertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Bendrovės įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. vamzdžių tiesimas nėra savitikslis. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai.

32. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas. Nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, jam buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų Projektų vykdytojas pagal Sutartį neįvykdė.

33. Netinkamų finansuoti išlaidų suma apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 263.2 punktu, kuriame nurodyta, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas, taikomos finansinės korekcijos ir 261.2 punkte numatytu atveju.

34. Agentūra nurodė, kad, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Aplinkos ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu, t. y. parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

35. Pareiškėjas skunde teigė, kad turėjo būti suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodiklių pasiekimui. Agentūra pažymėjo, kad toks įsitikinimas klaidingas, nes nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose išdėstytų sąlygų visetui, pažeidimo ištaisymas negalimas.

36. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjęs terminas, per kurį Bendrovė turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis yra naikinamasis. Apraše ir kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir/arba atnaujinti. Be to, Projekto vykdytojui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti.

37. Agentūros įsitikinimu, Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Išvada atitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.

II. 38. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šilutės vandenys“ skundą atmetė.

39. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Paraišką dėl Projekto finansavimo. Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-965 „Dėl finansavimo skyrimo projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-099 pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ Projekto įgyvendinimui pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ buvo skirtas 4 591 845,97 Eur dydžio finansavimas.

Pareiškėjas 2011 m. sausio 7 d. su APVA sudarė Sutartį, kuria įtvirtinti tokie stebėsenos rodikliai: „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 2 236. „Gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema (skaičius)“ – 8. 2011 m. birželio 17 d. susitarimu Nr. 1 prie Projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose“ finansavimo ir administravimo sutarties, dalis Sutarties sąlygų buvo išdėstyta nauja redakcija, pakeistas Projekto biudžetas. 2013 m. birželio 3 d. susitarimu Nr. 2 prie Projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“ finansavimo ir administravimo sutarties, dalis Sutarties sąlygų buvo išdėstyta nauja redakcija, pakeisti Sutarties 1 ir 2 priedai, įtvirtinti fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai: nutiesti apie 6,9 km vandentiekio ir apie 26,9 km nuotekų tinklų, prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų numatyta prijungti 2 236 gyventojus, rekonstruoti 3 nuotekų valymo įrenginius, Macikų gyvenvietėje (Šilutės raj. sav.) papildomai nutiesti apie 0,398 km nuotekų tinklų, suteikiant galimybę prisijungti 8 būstams. 2013 m. spalio 4 d. susitarimu Nr. 3 prie Projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“ finansavimo ir administravimo sutarties dalis Sutarties sąlygų buvo išdėstyta nauja redakcija, pakeistas finansavimo pabaigos terminas – iki 2014 m. spalio 25 d., pakoreguotas Projekto veiklų įgyvendinimo grafikas.

40. Pareiškėjas 2017 m. sausio 20 d. pateikė Ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 3 nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ataskaitoje nurodyti pasiekti stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 261, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 81, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 8. Pasiekti stebėsenos rodikliai buvo patikslinti Projekto vykdytojo 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 15V- (1.19)-271 „Dėl projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-067“ stebėsenos rodiklių pasiekimo“, kuriame buvo nurodyti faktiniai iki 2017 m. balandžio 10 d. Projekto rodiklių pasiekimai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 455, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 123.

41. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. informavo Bendrovę, kad nustatė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, nepasiekimas 14,99 proc., ir rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas – 35,07 proc. ir konstatavo, kad pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 459 184,6 Eur. Ginčijamu Įsakymu aplinkos ministras nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta Projekto vykdytojui išmokėta 425 008,44 Eur, iš jų 380 270,71 Eur ES fondų lėšos ir 44 737,73 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (1 punktas) Projekto vykdytojas grąžintinas lėšas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalėjo pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos banko sąskaitą (2 punktas).

42. Teismo vertinimu, PAFT ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti. APVA Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d. faktiškai pasiekti stebėsenos rodikliai: „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – pasiektas 75,01 proc., lyginant su Susitarime Nr. 4 numatytuoju – 1 441 gyventojai iš 1 921 gyventojo;

„Gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – pasiektas 37,46 proc., lyginant su Susitarime Nr. 4 numatytuoju – 112 gyventojai iš 299 gyventojų; „Gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema (skaičius)“ – 8; faktiškai prie nuotekų tinklų prijungta 582 būstų, prie vandentiekio tinklų – 46 būstai. Pagrindžiančiais dokumentais pripažintos kasmet pateiktos abonentinių sutarčių ataskaitos (2013–2016 m.), patvirtintos UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus.

APVA įvertino pareiškėjo pateiktus su 2017 m. gegužės 23 d. 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštais papildomus duomenis, įvertino nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis (tos pačios priežastys nurodomos ir skunde): 1) „nesudaromos paslaugų teikimo sutartys, nes būstai tapo negyvenamais po Projekto inicijavimo pradžios“ (APVA įvertino kad 23 būstų neprijungimas prie nuotekų ir vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti; 2) „Būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir neturi lėšų jam įsirengti“ yra priežastis, kuri pripažinta pagrįsta vertinant gyventojų neprijungimą prie tinklų ir laikytinas 10 gyventojų neprijungimas įvykusiu dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti; 3) „atsisakymas jungtis prie tinklų tų būstų savininkų, kurie individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (įsirengė gręžinį) ir/ar nuotekų tvarkymu (nuotekų tvarkymo įrenginiu) po projekto inicijavimo pradžios“ 2 būstų iš Saugų seniūnijos laikytinas objektyviu, kuriam įtakos pareiškėjas negalėjo daryti.

Dėl Macikų socialinės globos namų Sutartyje nurodyto rodiklio buvo įvertintas kaip vienas būstas ir tai buvo įvertinta Susitarimo Nr. 4 sudarymo metu. Šios aplinkybės pagrįsta nebegalėjo būti vertinamos kitaip. Be to, Išvadoje konstatuota, kad pateiktos seniūnijų raštuose nurodytos priežastys: rengimasis parduoti būstą, nebaigta statyba, savo šulinio vandens vartojimas, planas, kad prie nutiestų tinklų būstai prisijungs 2017 m., negali būti vertinamos pagrįstomis aplinkybėmis, nes nenurodoma jokių aplinkybių, kodėl gyventojai neprisijungė iki 2016 m. pabaigos.

Teismo vertinimu, Projekto vykdytojo nurodytos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, t. y. gyventojai turi vandens šulinį, vandens kokybė tenkina; ruošiasi parduoti namą; ketina prisijungti 2017 m; neturi lėšų; gyventojai senyvo amžiaus ar asocialūs nelaikytinos tokiomis, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Pažymėtina, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo vertinamas kaip veiksnys, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Šios aplinkybės detaliai Tyrimo išvadoje įvertintos. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kurie jau buvo įvertinti, tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaneigė.

43. Teismas nurodė, jog Išvadoje nustatytų rodiklių nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Išvadoje, vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, pripažinta, kad turėjo įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui, kurios pareiškėjas negalėjo sumažinti.

44. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Atsižvelgęs į tai, darė išvada, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Priešingai, teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Todėl teisinio reglamentavimo pasikeitimas pagrįstai nepripažintas aplinkybė, pateisinančią stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą.

45. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių APVA neįvertino kaip sudarančių pagrindą nenustatyti pažeidimo, kadangi šių aplinkybių atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo metu. Stebėsenos rodiklio nepasiekimą pateisinančia aplinkybe taip pat nelaikytina ir teisinio reglamentavimo kaita.

46. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ yra 14,99 proc. ir „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ 35,07 proc. reikšmės ir tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

47. Vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos dydis 10 proc. nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Ginčijamu Įsakymu, priimtu vadovaujantis APVA Pažeidimo tyrimo išvada, netinkamomis finansuoti lėšomis pripažinta 459 184,60 Eur suma, kurią pareiškėjas įpareigotas pervesti atsakovui. Teismo vertinimu, remiantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pagrįstai taikyta viena didžiausia finansinė korekcija būtent nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Pareiškėjo argumentai dėl galimo sankcijos diferencijavimo už atskirus nepasiektus stebėsenos rodiklius laikytini nepagrįstais.

48. Dėl sankcijos proporcingumo teismas nurodė, jog dviejų stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastas yra ženklus. Nuo minimalios 10 proc. ribos, pažeidimo tyrimas nebūtų pradedamas. Nustatytas ženklus viršijimas minimaliam rodiklio nepasiekimo procentui (dėl naujų vandentiekio tinklų), kuriam esant yra taikoma minėto dydžio finansinė korekcija. Taigi, tyrimas buvo pradėtas dėl dviejų stebėsenos rodiklių, kurių pareiškėjas neįgyvendino, o finansinė korekcija taikyta viena didžiausia Rekomendacijose nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, nepasiekimas 14,99 proc., ir rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas – 35,07 proc. ir taip pareiškėjas pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, pritaikius 10 proc. finansinę korekciją, teisėtai ir pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 459 184,6 Eur suma. Teismas sprendė, jog Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytiems pažeidimams.

III. 49. Pareiškėjas UAB „Šilutės vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

50. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar ginčui aktualių redakcijų Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktai neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; 2) ar Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui.

51. Be to, pareiškėjas prašo teismo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, Projektų administravimo taisyklių (2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.

52. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų nuotekų tinklų prisijungusių gyventojų ir aplinkybių, nulėmusių gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas. Be to, teismas neįvertino, jog nėra visų pažeidimo sudėties elementų – neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo kaltės. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų.

53. Nei viena Sutarties nuostata neįpareigoja pareiškėjo įrengti nuotekų tinklus (įvadus) gyventojų privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekį ir sanitarinius prietaisus būstuose, be kurių gyventojų prisijungimas prie pareiškėjo nutiestų tinklų yra neįmanomas. Pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto pažeidimas. Teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų tvarkymo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Be to, pareiškėjas Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad Aplinkos ministerija nesiims iniciatyvos įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatas, apribojančias galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

54. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Teismas neįvertino, kad stebėsenos rodikliai yra nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu. Esminė priežastis – teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų būste geriamajam vandeniui naudoti ir nuotekoms šalinti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Be to, stebėsenos rodiklių nepasiekimą pateisinančiomis priežastimis taip pat turėjo būti pripažintas pakeistas teisinis reguliavimas dėl rezultato stebėsenos rodiklių ir jų skaičiavimo tvarkos. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis Agentūros administruojamoje GIS. APVA.LT neprijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičius jau yra tik 5,9 proc., vandentiekio tinklų – tik 9,7 proc., t. y., abu rodikliai yra mažesni nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklio reikšmių, o tai reiškia, kad vadovaujantis Metodikos 262.2 punktu nėra pagrindo pažeidimui konstatuoti. Be to, nustatant stebėsenos rodiklių nepasiekimą šio apeliacinio skundo pateikimo dieną nėra įtraukti būstai, kurie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis sudarė po 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvadoje jau buvo pripažinti neprijungtais iki 2016 m. gruodžio 31 d. dėl veiksnių, kurių įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Taigi pareiškėjas sudarė visas sąlygas gyventojų prisijungimui.

55. Teismas tinkamai neįvertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad jam buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Projektui skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Toks pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis dėl galimų nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetams atsiradimo, ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Įsakymu pritaikytos finansinės korekcijos prieštaravimo finansinių korekcijų tikslui, tinkamai neįvertino, kokia konkrečiai žala buvo ar galėjo būti padaryta nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui.

56. Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti. Teismas nepagrįstai visą riziką ir atsakomybę už stebėsenos rodiklio įtvirtinimą Sutartyje perkėlė išimtinai Projekto vykdytojui, visiškai ignoruodamas aplinkybę, kad Sutartį pasirašė ne tik pareiškėjas, bet ir Agentūra, kuri pagal teisės aktus turėjo pareigą įsitikinti, kad projekto uždaviniai yra pasiekiami, t. y. realūs. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar Sąjungos biudžetams.

57. Bedrovė pažymi, kad faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje šiai Kretingos vandenų byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pritaikius finansines korekcijas, pareiškėjui būtų apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti priskirtas viešąsias paslaugas, būtų pažeistas ir visuomenės bei viešasis interesas.

58. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, jog buvo atliktos visos Projekto veiklos ir pareiškėjas ėmėsi visų priemonių stebėsenos rodikliui pasiekti, o netikslingos ir neproporcingos finansinės korekcijos turėtų didelę neigiamą įtaką tolesnei pareiškėjo veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu. Aplinkybė, kad po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų, privalo būti vertinama atitinkamai pridedant šiuos gyventojus prie bendro stebėsenos rodiklio dydžio. Net jeigu būtų pripažinta, kad objektyviai egzistuoja pažeidimas, pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją arba nuspręsti netaikyti atsakomybės, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

59. Prašymą ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, jo nurodytose Finansavimo sąlygų aprašo normose įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai (nuo 2011 m. birželio 22 d. – naujai prijungti gyventojai) turės vandens tiekimo sutartis (pagal šiuo metu galiojančią Aprašo 34 punkto redakciją ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.), nustatyta neatsižvelgus į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

60. Prašymą ištirti Rekomendacijų 263.2 punkto teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad jame įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai (atskirai dėl nepajungimo prie nuotekų, atskirai prie vandentiekio tinklų ir atskirai tik nuo šių tinklų verčių), todėl prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Metodikos 263.2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, kadangi finansinės korekcijos dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatymais, o poįstatyminiu teisės aktu, o įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra nurodyta tokia finansinės korekcijos taikymo galimybė.

61. Prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjas grindžia tuo, kad pareiškėjo klausimas prejudiciniam sprendimui priimti yra tiesiogiai susijęs su Sąjungos teisės taikymu – bendrojo proporcingumo principo (SESV 5 str., 69 str.), taip pat Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 98 straipsnio normų aiškinimu ir taikymu. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju susiklosčiusi situacija dėl poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų griežtų finansinių korekcijų taikymo, neatsižvelgiant į projekto vykdytojo veiksmus viso Projekto vykdymo metu, neatitikimo proporcingumo principui nėra akivaizdi, ypač atsižvelgiant į tai, jog poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytos skirtingos finansinių korekcijų taikymo ribos.

62. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

63. Atsakovas nurodo, jog teismas pažymėjo, kad pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu (2011 m. sausio 7 d.) galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui bei nuotekų šalinimui. Atsižvelgęs faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų sutektą galimybę gyventojams individualiai pasirūpinti geriamuoju vandeniu arba įsirengti individualius nuotekų šalinimo įrenginiu, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

64. Atsakovo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Pareiškėjas neginčija, kad teisės aktai nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neįpareigoja gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, pareiškėjas taip pat neneigia, kad teisinis reglamentavimas jam buvo žinomas. Kadangi pažeidimo nustatymui svarbu yra nustatyti ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, su kuo sutinka ir pats pareiškėjas, nėra pagrindo spręsti, kad vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, nenumatantis imperatyvios pareigos gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, laikytinas aplinkybe, kuri nebuvo nežinoma Sutarties sudarymo metu, sudaranti prielaidas nepradėti pažeidimo tyrimo, o jį pradėjus nutraukti nenustačius pažeidimo. Atsakovo nuomone, teismo sprendimo pagrįstumo nepaneigė ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo ketinama apriboti galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Šios aplinkybės negalėjo sukurti pareiškėjui pagrįstų lūkesčių, kad minėtos įstatymų leidybos iniciatyvos bus besąlygiškai įgyvendintos.

65. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas, sudarydamas Sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudama finansavimą, prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog aplinkybėmis, kurios buvo nežinomos Sutarties sudarymo metu laikytina tai, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai neturi finansinių galimybių prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dalis gyventojų apskritai neturi sanitarinių mazgų arba naudoja vandenį iš šulinių / gręžinių, turi individualius nuotekų šalinimo įrenginius, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus.

66. Net ir įvertinus aplinkybę, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo padidėjo pareiškėjo stebėsenos rodiklis, tai negali būti pripažinta pagrįstu veiksniu, kuris nepriklausė nuo pareiškėjo, nes nauji stebėsenos rodikliai buvo įtvirtinti šalių susitarimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti susitarimą, todėl konstatuotina, kad jis laisva valia prisiėmė iš jo kylančius įsipareigojimus ir turėjo tai suvokti, todėl teisinio reglamentavimo pasikeitimas šiuo atveju negali būti pripažintas aplinkybe, pateisinančia stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą.

67. Vykdant Sutartį bei planuojant pasirašyti Susitarimą dėl sutarties pakeitimo, pareiškėjas galėjo teikti APVA informaciją apie būstus, nurodant adresus, kurie negali ir neplanuoja prisijungti prie bendrovės tiesiamų tinklų. APVA, sudarydama susitarimą dėl sutarties pakeitimo, remdamasi pareiškėjo pateikta informacija būtų turėjusi galimybę nurodytus būstus atimti iš Sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės. Tokią informaciją vandentvarkos projektų vykdytojai teikė APVA, o pastaroji atsižvelgusi į nurodytas priežastis ir informaciją, suderinusi su projektų vykdytojais, šalių susitarimais tikslino stebėsenos rodiklius. Tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas ir tokios informacijos APVA neteikė.

68. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pateiktu Sutarties nuostatų aiškinimu. Jis Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 p.), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Taigi, pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

69. Atsakovas pažymi, kad Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatytas terminas (2016 m. gruodžio 31 d.), per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis - nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir/arba atnaujinti.

70. Dėl galimybės ištaisyti pažeidimą atsakovas nurodo, kad nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose išdėstytų sąlygų visetui, pažeidimo ištaisymas yra negalimas.

71. Dėl sankcijos atitikimo viešajam interesui, proporcingumo principui ir finansinių korekcijų tikslui atsakovas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdamas Paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl jam tenka prisiimti visas iš Sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes, todėl, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą. Atsižvelgus į tai, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra ženklus, kad nepasiekti abu Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą.

72. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytos bylos neturi precedento galios, nes jų faktinės aplinkybės yra skirtingos. pareiškėjo nurodoma Kretingos vandenų byla sudaro pagrindą konstatuoti pažeidimą, tačiau ne spręsti dėl atleidimo nuo pareigos grąžinti Projekto finansavimui išmokėtą Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų dalį, projekto vykdytojui pažeidus Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas, ženkliai nepasiekus Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių, lėmusių Projekto finansavimo dydį Sutarties sudarymo metu.

73. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas ištirti Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktus yra nepagrįstas ir atmestinas, nes Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo.

74. Atsakovo nuomone, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu.

75. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

76. Agentūros nuomone, pareiškėjo teiginys, jog jokios Sutarties nuostatos neįpareigojo jo prijungti gyventojų, yra nepagrįstas ir atmestinas. Priešingai, prijungti konkretų skaičių gyventojų pareikėjas įsipareigojo tą nurodydamas Paraiškoje bei Sutartyje. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog gyventojų prijungimas buvo Sutartyje numatytas įsipareigojimas, kurį jis privalėjo įgyvendinti ir kurio jis siekė. Priešingu atveju, jie šis įsipareigojimas (gyventojų prijungimas) nebuvo privalomas pagal Sutartį, nėra aišku, dėl kokių priežasčių Projekto vykdytojas dėjo pastangas šiam rodikliui pasiekti.

77. Agentūra sutinka su pareiškėjo argumentais, jog rodiklių nepasiekimas per se nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, tačiau ir pažeidimo tyrimo pradėjimo. Tačiau svarbu tai, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nustačius, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

78. Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Agentūros įsitikinimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, nebuvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, yra nepagrįsti, ne šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomas Sutarties pasirašymo metu. Net ir vertinant, kad šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.

79. Tiek ankstesnės redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (galiojusiame iki 2014 m. spalio 31 d.), tiek naujos redakcijos įstatyme nebuvo nustatyta besąlyginio imperatyvo gyventojams jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas šiuo klausimu iš esmės nepakito, nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad gyventojai turės privalomai jungtis prie nutiestų centralizuotų tinklų.

80. Dėl pareiškėjo nurodomos gyventojų nesijungimo priežasties dėl finansinių galimybių neturėjimo Agentūra pažymi, jog pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įsivertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Kiekvienas, protingai veikiantis verslo subjektas, turi įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Pareiškėjas duomenų, jog tai buvo atlikta, nepateikė.

81. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog viena iš stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių yra teisinio reglamentavimo kitimas. Šią priežastį pareiškėjas nurodyti tik kreipdamasis į teismą. Agentūra nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pasikeitęs teisinis reguliavimas suteikė papildomą metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti.

82. Agentūra pabrėžia, jog sutartys, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustenat pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką nustato teisės aktai. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką eilėje analogiškų bylų taikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

83. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nebuvo įrodyta, jog kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai (ES ar nacionaliniam biudžetui buvo padaryta žala) jokiu būdu nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jeigu nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba sukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių.

84. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad tiek Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą bei parinkdama taikytinos finansinės pataisos dydį, tiek Aplinkos ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis.

85. Agentūra nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma UAB „Kretingos vandenų“ byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai, nes joje buvo nepasiektas tik vienas stebėsenos rodiklis ir jo nepasiekimas buvo 12 proc., t. y. tik 2 proc. daugiau nei toleruotina 10 proc. rodiklio nepasiekimo riba, o šioje byloje nepasiekti abu stebėsenos rodikliai ir nepasiekimo mastas yra didelis (14,99 ir 35,07 proc.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 86. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-743 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-067 vykdytojui UAB „Šilutės vandenys“, grąžinimo“ kuriuo nustatyta, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

87. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

88. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

89. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

90. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

91. Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2011 m. sausio 7 d. sudarė projekto „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra Šilutės rajone (Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje„ Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute, Saugose)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-067, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-067. Sutarties priedo Nr. 1 7 lentelėje buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 2 236, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 8 (II t., b. l. 178). Sutarties nuostatos buvo keičiamos ir 2014 m. spalio 21 d. šalių susitarimu Nr. 4 (toliau – ir Susitarimas), be kita ko, buvo pakeisti ir nustatyti tokie Projekto stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 921, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinkle“ – 299, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 8 (II t., b. l. 185–186).

92. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežasčių ir jų vertinimo, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2011 m. sausio 7 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

93. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

94. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) pareiškėjui žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

95. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

96. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

97. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

98. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

99. 2017 m. sausio 20 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 3 (patikslinta 2017 m. kovo 9 d.) pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 112 gyventojai iš planuotų 299, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 441 gyventojų iš planuotų 1 921.

100. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvados (II t., b. l. 85–96) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog Susitarimu nustatant stebėsenos rodiklius buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti nustatyti tokie rodikliai: gyventojai, prisijungę prie nuotekų tinklų – 1 848, gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų – 288. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai ir gyventojai neturi lėšų jam įsirengti (10 gyventojų), būstai tapo negyvenami (58 gyventojų), 5 gyventojai individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu ir/ar nuotekų tvarkymu, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie nuotekų tinklų neprijungti 57, o prie vandentiekio tinklų – 7 gyventojai. Iš viso 130 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 75 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų buvo sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 14,99 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pasiekimas sudaro 35,07 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė vieno iš nustatytų trijų stebėsenos rodiklių.

101. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino po šios datos prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičių.

102. Pagal Rekomendacijų 261.2 punktą įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

103. Pagal Rekomendacijų 263 punktą nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas 261.1 ir 261.2 punktuose nustatytais atvejais, taikomos finansinės korekcijos: kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai) – 5 proc. finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) (Rekomendacijų 263.2 p.).

104. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties sąlygų, nes, kaip jau minėta, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktą pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu.

105. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

106. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

107. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

108. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

109. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

110. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

111. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

112. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr., Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

113. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

114. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

115. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr., Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

116. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

117. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

118. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

119. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

120. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr., 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

121. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

122. Pareiškėjas prašo priteisti 38 Eur žyminio mokesčio ir 6 292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur, o apeliacinės instancijos teismui – 15 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

123. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

124. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

125. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokatų B. V. ir L. V. iš Advokato Vilio ir partnerių kontoros AVIP (2017 m. spalio 2 d. atstovavimo sutartis). Pareiškėjas patirtoms išlaidoms už advokatų suteiktas teisines paslaugas pagrįsti pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0874 3 146 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0897 3 416 Eur sumai. Minėtose sąskaitose nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos vykdant 2017 m. rugsėjo 29 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 21F-(4.64)-69 bei nurodytas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos bylos numeris. Šios sąskaitos apmokėtos atitinkamai 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. sausio 22 d.

126. Pareiškėjas pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad prašoma priteisti 2 800 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. II ketvirtį sudarė 838,7 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už skundo teismui parengimą būtų 2 096,75 Eur.

127. Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur išlaidas už atstovavimą pareiškėjui ir kitoms vandentvarkos įmonėms, ginčijančioms analogiškus įsakymus, derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Šios išlaidos laikytinos tiesiogiai nesusijusiomis su byla, be to, kaip matyti, atstovauta ne tik pareiškėjui, išlaidos nedetalizuotos, todėl nepagrįstos ir pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos.

128. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 335 Eur už atskirojo skundo parengimą, 50 Eur už prašymo atidėti posėdį parengimą, 121 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą pareiškėjui 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, 420 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje. Šios išlaidos grindžiamos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, kurios išrašytos iki aptariamų teisinių paslaugų suteikimo, sąskaitose nenurodyta, kad jos yra išankstinės. Apmokėjimas pagal pateiktas sąskaitas taip pat atliktas iš esmės iki teisinių paslaugų suteikimo. Todėl prašomos priteisti išlaidos už aptartas teisines paslaugas laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos.

129. Pareiškėjas prašo priteisti 2 316 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 50 Eur už pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. gegužės 25 d., o mokėjimai už išlaidas atlikti 2017 m. gruodžio ir 2018 m. sausio mėnesį. Taigi išlaidos, kurias pareiškėjas pagrindė aptartais dokumentais, patirtos iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos laikytinos nesusijusiomis su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

130. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 134,75 Eur suma (38 Eur + 2 096,75 Eur) patirtų teismo išlaidų atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-743 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-067 vykdytojui UAB „Šilutės vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ naudai 2 134,75 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė