e86e9e96-e123-443e-862d-0894b62a04bb · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00368-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, nuteistajam J. L., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui, nukentėjusiojo R.

K. atstovei advokatei Andželikai VosyliÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė tariamÄ teisę, naudodamas prieÅ¡ R. K. psichinę ir fizinę prievartÄ , padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, o bÅ«tent: 2012 m. kovo 17 d. apie 7 val., R. K. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡gauti iÅ¡ R. K. 100 000 litų (28 962 Eur) skolÄ , pasikvietė nukentėjusįjį pasikalbėti į kiemÄ , kur nenustatyti asmenys pagriebę jį už drabužių įsitempė į garaÅ¾Ä , grasindamas užmuÅ¡ti, kartu su nenustatytais asmenimis rankomis bei kojomis sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, reikalaudamas grÄ Å¾inti pinigus, po to suriÅ¡o rankas, ant galvos uždėjo maiÅ¡Ä , prievarta įsodino į jo naudojamÄ automobilį „Audi A3“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, automobiliui sustojus, iÅ¡tempė už drabužių iÅ¡ automobilio, nutempė į – M. S. priklausančiÄ pirtį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), numetė ant grindų, gulinčiam sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, uždėtÄ maiÅ¡Ä aplink kaklÄ verždami smaugė, numovę kelnes nudegino jam deÅ¡inę Å¡launį įkaitintu metaliniu žarstekliu, grasino pakiÅ¡ti po ledu, jeigu negrÄ Å¾ins pinigų, suduodant ne mažiau kaip 18 smÅ«gių, sukėlė nukentėjusiam R.

K. fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, deÅ¡inėje ausies kauÅ¡elio-deÅ¡inio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairės ausies kauÅ¡elio srityje, deÅ¡inės akies vokų-deÅ¡inio skruosto srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, pilvo kairėje pusėje, deÅ¡iniame klube, kairiame žaste, deÅ¡iniame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje, kairiame rieÅ¡e ir nudeginimų deÅ¡inėje Å¡launyje, kraujosruvos deÅ¡inės akies obuolio junginėje.Nuteistasis J.

L. skundžia šį Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, o bÅ«tent pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, klaidingai nustatė faktines aplinkybes, nepatikrino ir nepaneigė jo alibi, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir kaltinimo liudytojų prieÅ¡taringais parodymais, kaip tariamai neabejotinais ir patikimais, nors jų reikiamai neiÅ¡analizavo, neatliko iÅ¡samios analizės ir neįvertino esminių prieÅ¡taravimų, todėl nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamų ir patikimų įrodymų, kad galėtų priimti apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį, byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir neobjektyviai.

Mano, kad teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis ir samprotavimais bei itin prieÅ¡taringais ir abejotinais įrodymais, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijÄ , priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, t.y. preziumavo, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu neturėjo gynėjo, gynėsi pats, visÄ laikÄ savo kaltę neigė. Teigia, kad dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo alibi, kad tuo metu buvo visiÅ¡kai kitoje vietoje – Airijoje, kur dirba. Nurodo, kad alibi patikrinimas vienas iÅ¡ svarbiausių nusikaltimo tyrimo uždavinių, jo nepatikrinus ir neiÅ¡tyrus gali kilti labai sunkių pasekmių – pažeista kaltinamojo nekaltumo prezumpcija ir pažeistos jo procesinės teisės ir garantijos.

Patvirtindamas savo alibi jis pateikė dokumentus, kad tuo metu dirbo Airijoje vienoje kompanijoje bei įmonės pažymÄ , kad įvykio metu jis dirbo savo darbovietėje Dubline. Nors du kartus tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visgi nepatikrinus ir nepaneigus jo alibi, byla buvo atnaujinta ir perduota teismui. Tik teisme pradėjus naudotis teisine advokato pagalba suprato, kad reikia pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų jo alibi, todėl jo praÅ¡ymu buvo apklausti net septyni liudytojai, kurie savo parodymais visiÅ¡kai patvirtino jo alibi.

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, Å¡ie liudytojai nebuvo Å¡aliÅ¡ki, davė teisingus parodymus. Tai, kad teismas suabejojo E. V. parodymais, skunde nuteistasis pažymi, jog teismas pats nesiėmė veiksmų paÅ¡alinti jam kylančias abejones, neanalizavo, jog minėtas liudytojas turėjo pakankamai laiko iÅ¡vykti ir vėl grįžti iÅ¡ Airijos į LietuvÄ . Be to, nurodo, jog teismas nepagrįstai teigė, jog jo pateikta pažyma iÅ¡ darbovietės Airijoje, neinformatyvi ir nepatvirtinanti, kad tuo metu jis buvo Airijoje, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, Å¡is dokumentas suraÅ¡ytas ant firminio blanko, kuriame nurodyti visi reikiami įmonės rekvizitai, dokumento suraÅ¡ymo data.

Pažymoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis dirbo įmonėje nuo 2012 iki 2014 m. bei ten dirbo ir 2012 m. kovo 15, 16, 17 ir 19 dienomis, Å¡iÄ pažymÄ pasirašė kompetentingas įmonės darbuotojas C. M.. Nei teismas, nei kaltintojas nesiėmė jokių veiksmų patikrinti Å¡io dokumento tikrumÄ , duomenų pagrįstumÄ , nors teismas Å¡ia pateikta pažyma suabejojo, o abejonėmis nuosprendžio grįsti negalima. Nurodytos pažymos pagrįstumÄ Ä¯rodo ir Airijos Valstybinio mokesčių departamento apie jo mokamus mokesčius suvestinė bei apklaustų septynių liudytojų ir jo paties paaiÅ¡kinimai.

Nurodytas alibi yra realus ir visiÅ¡kai įrodytas, jis nėra paneigtas, kadangi jis gali bÅ«ti paneigiamas tik konkrečiais duomenimis, o ne samprotavimais ir prielaidomis.Dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, apeliantas nurodo, jog teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir spėlionėmis, iÅ¡skirtinai abejotinais, nenuosekliais ir labai prieÅ¡taringais konfliktiÅ¡ko, didelį prieÅ¡iÅ¡kumÄ reiÅ¡kiančio nukentėjusiojo bei akivaizdžiai suinteresuotų Å¡ios bylos baigtimi liudytojų – nukentėjusiojo artimų giminaičių prieÅ¡taringais parodymais, taip pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ .

Šį savo teiginį nuteistasis skunde grindžia tuo, jog nukentėjusysis yra nuteistas Baltarusijos Respublikoje, kur bandė įrodyti, jog bÅ«tent jis pakiÅ¡o nukentėjusįjį, tačiau teismas, iÅ¡analizavęs ir patikrinęs R. K. versijas, jas atmetė, priėmė apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs. Tai įrodo, jog R. K. melavo Baltarusijos pareigÅ«nams, teismui, taip apkalbėjo jį, kad neva tai jis pakiÅ¡o jam narkotikus. Be to, Å¡ios bylos duomenys patvirtina, jog tarp jo ir nukentėjusiojo Å¡eimos įsivyravę konfliktiÅ¡ki santykiai bÅ«tent dėl bylos Baltarusijoje, dėl ko nukentėjusysis su žmona iniciavo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimÄ .

Pažymi, jog kaltinimas dalyje dėl grasinimų susidoroti yra nutrauktas, kas tik įrodo, kad jis nepagrįstai nukentėjusiojo ir jos žmonos buvo kaltinamas, todėl negali bÅ«ti jų parodymai laikomi patikimais, kadangi Å¡ioje byloje jie taip pat jį apkalba duodami melagingus parodymus. Be to, mano, jog svarbu atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiojo žmona kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl sumuÅ¡imo praėjus daugiau kaip metams, ir tik tada, kai jos vyrÄ sulaikė Baltarusijoje, kas įrodo, jog sumanymas jį apkaltinti kilo tik siekiant įrodyti nukentėjusiojo tariamÄ nekaltumÄ Baltarusijos byloje.

Skunde nurodo, jog nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ Ä¯rodo ir specialisto iÅ¡vada, kurioje buvo tirtas ir konstatuotas R. K. padarytas sveikatos sutrikdymas. Teismo med. ekspertui nukentėjusysis nenurodė, kad sužalojimus padarė bÅ«tent jis, o tvirtino, jog sumušė miÅ¡ke iÅ¡ matymo pažįstamas ir nepažįstami asmenys. Manytina, kad iÅ¡ kart po įvykio duoti parodymai yra teisingiausi. Å i aplinkybė taip pat patvirtina ir tai, jog R. K. galimai galėjo sumuÅ¡ti jo nekartÄ ieÅ¡kojusieji asmenys, kuriems buvo skolingas.

Aplinkybę, jog jis buvo muÅ¡amas pirtyje paneigė ir apklausta liudytoja (pirties savininkė), kuri nurodė, jog apeliantas nėra ėmęs pirties raktų, o tvarkydama pirtį niekada nėra radusi lipnios juostos, maiÅ¡o, vielos ar jų dalių, kaip tÄ nurodė nukentėjusysis ir jo brolis. Be to tvirtina, kad teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo duotų parodymų, jog buvo muÅ¡amas vienoje pirties patalpų, o parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, jog keliuose pirties kambariuose.

Nesutapo ir minėtų asmenų parodymai dėl to, kuo buvo suriÅ¡tos nukentėjusiojo rankos. Nukentėjusiojo nurodomÄ aplinkybę dėl pirties patvirtina tik jo brolio parodymai, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nusikaltimo vieta nėra neginčijamai ir patikimai nustatyta. Byloje nenustatyti ir nerasti jokie nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, nesurasti ir nenustatyti kiti asmenys, su kuriais, kaip nurodoma, jis veikdamas bendrai padarė nusikaltimÄ , neaiÅ¡ku kiek jų buvo. Nurodo, jog liudytojo (nukentėjusiojo brolio) parodymuose yra ir kitų esminių prieÅ¡taravimų.

Liudytojas nurodė, jog jis užrakino pirties duris ir raktÄ atidavė, tačiau negalėjo nurodyti kokia spyna pirtyje buvo, o liudytoja (pirties savininkė) taip pat paneigė, kad buvo davusi pirties raktus. Be to, jis nepranešė apie sumuÅ¡tÄ brolį policijai, nurodė, kad tai neva buvo ne jo reikalas ir jis nesikiÅ¡o. Nukentėjusiojo žmonos parodymuose taip pat yra esminių prieÅ¡taravimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė mačiusi apeliantÄ ir dar 1 asmenį, iÅ¡sivežančius jos vyrÄ , kitos apklausos metu be jo teigė mačiusi jau 2 asmenis, o trečiÄ kartÄ jau 3 nepažįstamus vyrus.

Teigė, kad ant galinės automobilio sėdynės matė neva nukentėjusįjį ir dar 3 vyrus, t.y. net keturis vyrus. Tačiau byloje nustatyta, kad automobilio langai yra tamsinti, todėl ji niekaip negalėjo nieko matyti, duoti parodymai akivaizdžiai neteisingi. Be to, jos parodymai prieÅ¡tarauja paties nukentėjusiojo parodymams, kuriuose jis tvirtino, jog buvo vežamas ant priekinės sėdynės. Nors liudytoja matė savo vyrÄ muÅ¡amÄ ir per prievartÄ iÅ¡vežama, tačiau pažymėtina, jog ji nesikreipė dėl to į policijÄ ir nepranešė apie padarytÄ nusikaltimÄ .

Esminių prieštaravimų nurodo esant ir kitų liudytojų parodymuose, kuriais teismas rėmėsi kaip patikimais kaltės įrodymais. Nukentėjusiojo brolio žmona parodė, jog labai gerai prisimenanti, kad jis 2012 m. kovo 12 d. buvo atvažiavęs automobiliu „BMW“, kai tuo tarpu tiek nukentėjusysis, tiek pastarojo žmona nurodė, kad buvo jis atvykęs automobiliu „Audi A3“. Liudytoja R. A. parodė, kad ji nežino kada ir dėl ko buvo sumuštas brolis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji parodė, kad brolis jai sakė, jog kaltinamasis buvo jį išvežęs į pirtį ir ten dėl kažko sumušęs. Visos šios aplinkybės, apelianto manymu, kelia abejones parodymų patikimumu ir teisingumu. Dėl nusikalstamos veikos tikslo ir motyvo bei kitų liudytojų parodymų: apeliantas tvirtina, kad byloje nenustatytas ir neįrodytas nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas, dėl ko nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Byloje nesurinkta neabejotinų ir patikimų įrodymų, jog jis siekė iÅ¡gauti iÅ¡ R. K. 100 000 litų skolÄ . Å is nukentėjusiojo teiginys, kad neva buvo investuota tokia suma, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovėje jie abu su nukentėjusiuoju dirbo eiliniais darbuotojais, todėl nei vienas iÅ¡ jų negalėjo investuoti į tÄ verslÄ . Be to nurodo, jog nukentėjusiojo žmonos parodymai dėl skolos prieÅ¡taringi, nes ji nurodė, jog jos vyras nebuvo už niekÄ skolingas, vėliau teigė, jog pusę metų vyras mokėjo jam po kelis tÅ«kstančius litų, o dar vėliau teigė, kad 2-3 metus mokėdavo po 2-3 tÅ«kstančius litų, nors jei tiek bÅ«tų mokėję – bÅ«tų susidariusi jau reikalaujama suma ir nereiktų nieko reikalauti.

Liudytojai dėl šio klausimo nurodė visiškai kitokias aplinkybes, o būtent, kad nukentėjusysis buvo iš jo pavogęs pinigų, apie 70 000 litų, nors pats nukentėjusysis apie vagystę nėra davęs parodymų, o jis pats taip pat neigia šias aplinkybes. Todėl nelaikytini nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patikimais. Skunde dėl kitų bylos aplinkybių ir įrodymų nurodoma, jog nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, jog jo kaltę patvirtina ir liudytojų L.

J., Ra. Ka., Ri. Ka., M. G., T. V. ir A. D. bei iÅ¡ dalies R. P. parodymai. Dalies Å¡ių liudytojų parodymai byloja apie tai, kad aplinkybę, jog jis sumušė nukentėjusįjį girdėjo iÅ¡ paties nukentėjusiojo. Liudytojo A. D. parodymai, kad jis maždaug prieÅ¡ 4 metus buvo atvykęs apžiÅ«rėti R. K. ir matė mėlynes, tačiau nežino iÅ¡ kur ir kokiomis aplinkybėmis jos atsirado, taip pat R. P. parodymai, kad jis nebuvo atvykęs į R. K. sÅ«naus gimtadienį – niekaip neįrodo jo kaltės. Minėta liudytoja ir jos vyras nurodė, jog savo namuose įvykio dienÄ jo nematė, kas tik patvirtina, kad jis buvo Airijoje.

Kiti bylos duomenys taip pat niekaip neįrodo, kad bÅ«tent jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų galima akivaizdžiai matyti, kad A. K. aktyviai siekė, kad jos vyras bÅ«tų iÅ¡teisintas Baltarusijoje ir, kad buvo aktyviai veikiama siekiant neteisingai ir nepagrįstai jį apkaltinti, dėl ko teismas, pažeisdamas proceso taisykles, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį, kuris yra naikintinas. Nukentėjusiojo R. K. atstovė advokatė A.

VosyliÅ«tė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atmesti nuteistojo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad apeliantas iÅ¡ esmės ginčija nuosprendį nurodydamas, kad jis pateikė teismui alibi, tad atstovė atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo pateikti teismui dokumentai tik patvirtina ir įrodo, kad tuo laikotarpiu jis dirbo Airijos bendrovėje, tačiau neįrodo, jog konkrečiomis dienomis jis buvo ten, o ne Lietuvoje. Pats nuteistasis praÅ¡ydamas Å¡ių pažymų nurodė, kokios datos turi bÅ«ti įraÅ¡ytos.

Be to, atstovės tvirtinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apelianto alibi patvirtina neÅ¡aliÅ¡ki ir nuoseklÅ«s septynių liudytojų parodymai, kadangi jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, tie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi yra susiję su nuteistuoju. Tai, jog nuteistasis parodė, kad liudytojas E. V. nupirkęs automobilį grįžo į LietuvÄ ir vėl kitÄ dienÄ su juo iÅ¡vyko į AirijÄ â€“ nėra pagrįstas jokiais automobilio pirkimo pardavimo dokumentais, o tik atstumų ir laikų skaičiavimais, iÅ¡trauktais iÅ¡ interneto.

Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuoseklÅ«s liudytojų parodymai apie tai, kaip matė iÅ¡vežamÄ nukentėjusįjį iÅ¡ namų, kaip matė jį sumuÅ¡tÄ , kaip jį persekiojo nuteistasis dėl pinigų ir pan. Tai, kad tyrimo dalis dėl grasinimų nutraukta nesant nusikalstamos veikos sudėties, dar nepatvirtina, kad nuteistasis nepersekiojo nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos, kad jie nebuvo bauginami ir nebijojo.

O tai, kad ekspertui iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis nenurodė kas jį sumušė – jis aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino, kad jam buvo daromas spaudimas. Be to, pažymėjo, kad pirtis ir buvo miÅ¡ke, o nukentėjusiojo brolis nurodė, kad pasiėmęs iÅ¡ pirties brolį, jos raktus atidavė nuteistajam, kuris buvo suinteresuotas sunaikinti visus įkalčius, dėl ko pirties savininkė ir nerado nurodytų daiktų, juo labiau reiktų įvertinti ir tÄ aplinkybę, kad pirties apžiÅ«ra vyko daugiau nei po kelerių metų.

Apelianto argumentai dėl parodymų patikimumo nėra pagrįsti ir Å¡iose dalyse: dėl nukentėjusiojo suriÅ¡imo atsiliepime tvirtinama, jog bÅ«nant su maiÅ¡u ant galvos, nukentėjusysis galėjo tik jausti su kuo suriÅ¡tos jo rankos. Dėl muÅ¡imo keliose patalpose, nurodoma, jog nukentėjusysis per vienÄ patalpÄ buvo įtemptas į kitÄ , kur ir buvo muÅ¡amas. Be to, nukentėjusysis per galines dureles buvo į įstumtas į automobilį žemyn galva į priekį, todėl tame nėra jokių prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymų.

Nustatyti tam tikri netikslumai ar prieÅ¡taravimai neduoda pagrindo jų laikyti nepatikimais. Nors apeliantas ginčija ir tai, kad nėra nustatytas nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, tačiau atsiliepime nukentėjusiojo atstovė nurodo, jog tikslas buvo nustatytas – siekis iÅ¡gauti iÅ¡ nukentėjusiojo skolÄ . PrieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo ir jo žmonos Å¡ioje dalyje nėra, kadangi jie abu nurodė, kad nuteistasis reikalavo grÄ Å¾inti 100 000 litų, o tai, kad kitų liudytojų parodymuose užfiksuoti skirtingi skolų dydžiai, nėra pagrįsta, kadangi pats nuteistasis jiems nurodė skirtingas skolos atsiradimo aplinkybes ir nusikalstamos veikos padarymo tikslÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs įrodymų visumÄ , kuri sudaro vieningÄ grandinę, kurios duomenys atitinka vieni kitus ir juos papildo, konstatavo, kad J. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , o tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja atskirus liudytojų parodymus, nepaneigia jo kaltės.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas skundÄ palaikė ir prašė tenkinti, o prokurorė bei nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J.

L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretÅ«s praÅ¡ymai paprastai nustato aiÅ¡kesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobÅ«džio praÅ¡ymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Nuteistasis nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad J.

L. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieÅ¡tarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo nuosprendžio turiniui. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.Esminis skundo argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis J. L. atžvilgiu priimtas nepaneigus jo nurodyto alibi, t.y. kad įvykio metu jis nebuvo Lietuvoje, o dirbo Airijoje. Vienais svarbiausiais įrodymais, kuriais nuteistasis remiasi tvirtindamas savo nebuvimÄ Lietuvoje – tai Airijos Valstybinės mokesčių inspekcijos departamento dokumentu, kuris nurodo, jog apeliantas 2012-2014 m. dirbo Airijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei Å¡ios įmonės darbuotojų pažyma apie tai, kad J.

L. jų įmonėje dirbo 2012-2014 metų laikotarpyje, taip pat nurodant konkrečias dienas, į kurias įeina ir įvykio diena – 2012 m. kovo 17 d. Kaip ir minėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei nukentėjusiojo atstovės advokatės atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Airijos Valstybinės mokesčių inspekcijos suvestinėje yra tik nurodoma, kad 2012-2014 metais nuteistasis dirbo minėtoje įmonėje, tačiau tai nėra tinkamas įrodymas pagrįsti, kad įvykio dienÄ jis buvo Airijoje, o ne Lietuvoje, kadangi kaip nurodė ir pats nuteistasis, minėtu darbo Airijoje laikotarpiu jis nekartÄ buvo grįžęs į LietuvÄ .

Å i aplinkybė pažymoje neatsispindi. Nors apeliantas su gynėju nurodo, jog Airijos bendrovės pažyma yra pakankamas įrodymas, ji nėra nuginčyta, vis tik pažymėtina, jog byloje yra dvi skirtingų asmenų pažymos, suraÅ¡ytos tÄ pačiÄ dienÄ (t. 5, b. l. 8 ir 175). Å iose pažymose iÅ¡ esmės nurodoma vienodu stiliumi paraÅ¡yta analogiÅ¡ka informacija, kad nuteistasis toje bendrovėje dirbo nuo 2012 m. iki 2014 m. įskaitant 2012 m. kovo 15, 16, 17, 19 dienomis. Visgi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios pažymos negali bÅ«ti laikytinos patikimais įrodymais.

Å i iÅ¡vada daroma atsižvelgiant ne tik į tai, kad pats nuteistasis galimai paprašė nurodyti konkrečias datas, kurios įeina į 2012-2014 m. laikotarpį, tačiau nėra aiÅ¡kus ir minėtų pažymų autentiÅ¡kumas. Atkreiptinas dėmesys, jog pažymoje, esančioje t. 5, b. l. 8 net ir bendrovės rekvizitai suraÅ¡yti su klaidomis, be to, analogiÅ¡kas pažymas iÅ¡davė du skirtingi asmenys, kai tuo tarpu esant oficialiai užklausai į bendrovę, į jÄ turėtų atsakyti vienas, tam kompetentingas asmuo, todėl Å¡ie duomenys nelaikytini patikimais, nuteistojo kaltę paneigiančiais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje yra ir Å¡ios bendrovės direktoriaus atsakymas nuteistajam, kuriame nurodoma nuteistojo charakteristika ir iÅ¡dirbtas laikas bendrovėje (t. 3, b. l. 107), todėl kyla pagrįsta abejonė, kad jau kitas pažymas su konkrečiais laikais nurodė dar du, visiÅ¡kai skirtingi asmenys, kurių darbo pozicija bendrovėje nėra žinoma. Nuteistasis pateikė eilę dokumentų apie tai, kokius mokesčius Airijoje mokėjo, apie darbo iÅ¡mokas ir pan., todėl akivaizdu, jog turėjo galimybę pateikti ir konkretų darbo grafikÄ , darbo apskaitos žiniaraščio kopijÄ ar panaÅ¡iÄ informacijÄ , kuri patvirtintų jog įvykio dienÄ jis tikrai dirbo, tačiau tai nebuvo padaryta.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas pats nepasireikalavo oficialių duomenų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių duomenų iÅ¡reikalavimas bÅ«tų dar labiau užvilkinęs bylos nagrinėjimÄ , todėl siekiant proceso operatyvumo, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pakankamai kitų nuteistojo alibi paneigiančių įrodymų, toks duomenų nereikalavimas laikytinas pagrįstu, nepažeidžiančiu nuteistojo teisių.Dėl nuteistojo iniciatyva kviestų liudytojų parodymų:

Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, dėl kurių teisme nuteistojo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai, apie neva kartu su nuteistuoju praėjus savaitei po gimimo dienos Å¡vęstÄ jo gimtadienį Airijoje, kuriuose yra neatitikimų ir prieÅ¡taravimų, nėra laikytini patikimais. Nors nuteistasis ir jo gynėjas tvirtina, kad Å¡ie liudytojai yra patikimi, jų suinteresuotumu nereiktų abejoti, vis tik pritartina ir nukentėjusiojo atstovės pozicijai, kad palankia bylos baigtimi nuteistajam gali bÅ«ti suinteresuoti ir liudytojai, kurių vienas yra kartu su nuteistuoju įkÅ«ręs bendrÄ verslÄ Airijoje, su kitu nuteistasis buvo teistas kitoje byloje, kitas buvo suinteresuotas įsidarbinti pas nuteistÄ jį bendrovėje ir pan.

Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų pasakojimas apie gimtadienio Å¡ventimo aplinkybes yra prieÅ¡taringos, taip pat pagrįstai teismui kilo abejonių jų patikimumu ir įvertinus tai, kad pats nuteistasis apie buvimÄ Airijoje prisiminė tik vėliau, ir tik teisminio nagrinėjimo metu prisiminęs nurodė apie Airijoje Å¡vęstÄ gimimo dienÄ , kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pradžioje aiÅ¡kiai ir iÅ¡ karto nurodė apie Å¡ventę, vykusiÄ Lietuvoje, tad keista, kad kiti asmenys, buvę tik svečiai, tik kartÄ Å¡ventę su nuteistuoju, labai aiÅ¡kiai atsimena visas Å¡ventės aplinkybes ir konkrečiÄ Å¡ventės datÄ bei Å¡ventės dalyvius.Pats nuteistasis 2013 m. rugsėjo 13 d. apklausoje nurodė, kad su nukentėjusiuoju 2012 m. kovo 11 d.

Å¡ventė savo gimtadienį ir gal po savaitės ant R. K. kÅ«no pamatė įvairių mėlynių ir apibrozdinimų (t. 1, b. l. 103-104) Å¡ioje apklausoje jis nenurodė jokių duomenų, kad buvo iÅ¡vykęs į užsienį. 2014 m. spalio 1 d. apklausoje jis jau nurodė, kad buvo iÅ¡vykęs į AirijÄ , galimai grįžo 2012 m. kovo 18-19 d. (t. 2, b. l. 146), kai dabar tvirtina, ir pateikta pažyma byloja, kad 2012 m. kovo 19 d. jis dirbo Airijoje. Nuteistojo akistatos su nukentėjusiojo broliu G. K. metu, nuteistasis nurodė, kad G.

K. nurodytu laiku jis galėjo bÅ«ti atvykęs pas jį į namus, tačiau neliepė pasiimti brolio iÅ¡ pirties (t. 2, b. l. 156-157). Visos Å¡ios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti J. L. parodymų nenuoseklumÄ , kadangi akivaizdu, jog nuteistasis savo parodymus bandė derinti prie konkrečių situacijų, byloje surinktų įrodymų ir visais įmanomais bÅ«dais stengiantis iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės.Atkreiptinas dėmesys ir į skundo argumentus dėl E. V. vykimo kartu su nuteistuoju į AirijÄ .

Skunde pateikiami paskaičiavimai, kad E. V. pilnai pakako laiko ryte iÅ¡vykti lėktuvu į AirijÄ , o sekančios dienos vakarÄ jau bÅ«ti Lietuvoje ir vėl iÅ¡vykti į AirijÄ , pateikiami duomenys apie kelionės trukmes ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nuteistasis pateikė tik jam aktualiÄ ir naudingÄ informacijÄ iÅ¡ internetinio tinklalapio „lt.toponavi.com“, kuriame nurodoma, jog vykstant automobiliu iÅ¡ Dublino į Marijampolę, kelionės trukmė yra 24,1 valandos, tačiau pažymima, kad, pavyzdžiui, kitame internetiniame tinklalapyje „http://www.della.lt/distance“ nurodoma, kad preliminari kelionės trukmė iÅ¡ Dublino į Marijampolę yra 33 val. 42 min.

Kaip teisingai nurodė ir nukentėjusiojo atstovė, nuteistasis pateikdamas savo apskaičiavimus visiÅ¡kai neįvertino aplinkybių ne tik apie pačiÄ kelionės trukmę, tačiau ir apie iÅ¡silaipinimÄ iÅ¡ lėktuvo, nuvykimÄ Ä¯ automobilio pirkimo vietÄ , jo įsigijimo trukmę, kelionės keltais trukmę, sustojimų skaičių ir vieno asmens galimybę vykti tokiÄ ilgÄ distancijÄ be poilsio. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis vienoje iÅ¡ savo apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kartu su juo vykusių asmenų nepažįsta (t. 3, b. l. 118-121), todėl ne tik iÅ¡ E. V. iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos laikÄ patvirtinančios pažymos, bet ir iÅ¡ aukščiau paminėtų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis tikrai nevyko kartu su E. V. 2012 m. kovo 12 d.Nuteistasis skunde taip pat ginčija ir nukentėjusiojo bei jam artimų asmenų duotų parodymų nuoseklumÄ , tvirtina, kad parodymai yra prieÅ¡taringi, todėl negali bÅ«ti laikomi patikimais jo kaltę patvirtinančiais įrodymais.Nors nuteistasis ginčija nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ , tačiau teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo nuosprendyje padarytoms iÅ¡vadoms, jog nukentėjusiojo duoti paaiÅ¡kinimai ir aplinkybės apie J.

L. veiksmus prieÅ¡ jį, patvirtinti kitais byloje surinktais ir nepaneigtas bylos duomenimis. Tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos narių bei kitų asmenų parodymus, bei tam tikrus jų parodymų nesutapimus, jau pirmosios instancijos teisme buvo tai įvertinta ir pasisakyta, jog toks tam tikrų netikslumų buvimas neturi įtakos bendrai visų parodymams, esminių aplinkybių nepaneigia, todėl tokie esantys parodymų neatitikimai, įvertinus apklausų kiekį, praėjusį laikotarpį po įvykio, nėra tokie, kurie kliudytų priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pritaria nukentėjusiojo atstovės argumentams, jog liudytojos M. S. parodymai nepaneigia J. L. kaltės, kadangi ji apklausų metu nurodė, jog pažinojo tik nukentėjusiojo ir nuteistojo uoÅ¡vį, kurio žentų nežinojo, tad net jei J. L. ir bÅ«tų ėmęs iÅ¡ jos pirties raktus – ji nebÅ«tų supratusi, kad tai P. P. žentas. Atsižvelgiant į tai, kad ji pirtį nuomojo daugeliui žmonių, ji neatsiminė ir negalėjo atsakyti, ar kada buvo davusi raktus nuo pirties nuteistajam, be to, kartu pažymėjo, jog bÅ«davo, kad raktus paimdavo vienas asmuo, o grÄ Å¾indavo – visai kitas.

Ji taip pat nurodė, kad nėra radusi lipnios juostos pirtyje, tačiau, kaip ir nurodė nukentėjusiojo atstovė ir tai patvirtinta liudytojo G. K. parodymais, pirties raktus jis atidavė nuteistajam, kuris turėjo galimybę nuvykęs sunaikinti bet kokius nusikalstamos veikos pėdsakus. Aplinkybė, jog nukentėjusiojo brolis po praėjusio gana ilgo laiko negalėjo tiksliai atsakyti, kokia buvo spyna, nepaneigia aplinkybių dėl nukentėjusiojo paėmimo iš pirties. Be to, taip pat atmestinas ir skundo argumentas, kad nukentėjusysis pats negalėjo tiksliai nurodyti kur jį mušė, kadangi R.

K. teigė, kad jį vilko per patalpÄ Ä¯ kitÄ , kas tik patvirtina, jog jis nebuvo tik vienoje vietoje.Nuteistasis savo skunde ginčija ir tai, kad nepagrįstai byloje konstatuotas jo nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas, kadangi jis neturėjo nei tikslo, nei motyvų veikti prieÅ¡ nukentėjusįjį. Nuteistojo skundo argumentas, kad asmenys jį Å¡meižia vien tik tam, kad nori iÅ¡sisukti nuo Baltarusijos byloje priimto sprendimo, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka ir bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kimas buvo paduotas tik po to, kai nukentėjusysis buvo suimtas Baltarusijos Respublikoje, tačiau pažymėtina, kad Å¡ie du procesai yra visiÅ¡kai nesusiję, kadangi kiekvienoje byloje įrodymai yra renkami ir tiriami bei vertinami atskirai.

Minėtas Baltarusijos Respublikos nuosprendis jau įsiteisėjęs. Nukentėjusysis ir jo sutuoktinė patvirtino aplinkybę, kad anksčiau į teisėsaugos institucijas nesikreipė tik dėl to, kad jiems buvo daromas spaudimas, jie buvo bauginami, jautėsi persekiojami, todėl remiantis šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis pagrįstomis išvadomis atmestini ir skundo argumentai, jog nukentėjusysis jį apžiūrėjusiam specialistui nurodė, kad ne J. L., o kiti asmenys jį sumušė.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis pagrindė savo pozicijÄ , kodėl jis apžiÅ«rimas nepasakė tiesos ir nesikreipė į pareigÅ«nus. Nors nuteistasis tvirtina, kad jokių pinigų jis iÅ¡ R. K. nereikalavo, kadangi pastarasis nebuvo jam skolingas, tačiau vis tik atkreiptinas dėmesys, kad nors ir yra tam tikrų byloje prieÅ¡taravimų dėl pinigų reikalavimo pagrindo bei sumos (pavogti ar paskolinti, 70 000 Lt ar 100 000 Lt), tačiau vis tik dauguma byloje apklaustų liudytojų ir kitų duomenų patvirtino, kad J.

L. motyvas buvo gauti pinigus ir, kad nesutarimai tarp J. L. ir R. K. vyko bÅ«tent dėl pinigų. Apie tai, kad galimai nukentėjusysis buvo pavogęs pinigus iÅ¡ nuteistojo, dalinai patvirtino ir pats J. L. nukentėjusiojo žmonos darytame garso įraÅ¡e, todėl netikėti Å¡iais nukentėjusiojo ir kitų asmenų parodymais, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė motyvus, kodėl J. L. pripažįsta kaltu bei kodėl remiasi atitinkamais parodymais ir įrodymais, o kitus atmeta kaip nepatikimus ir nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria, todėl iÅ¡ esmės nesikartoja.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamajame posėdyje patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas. Su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į visÄ tai kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino.

IÅ¡vados dėl J. L. kaltės padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡samiai motyvuotos. Jokio pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu, kolegijos nuomone, nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai :              Kęstutis Dargužis Jurgis KiÅ¡kis Danguolė Å iugždinytė