e86e65c8-d8fb-4a2c-ad7f-1537a48d7f5d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI2-485-386/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01993-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.2; 55.1.3; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2020 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja asociacija Klaipėdos zoologijos sodas (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovės atstovas), priteisti 500 € turtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjos vadovui 2018 m. gegužės 8 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Atsakovės atstovas 2018 m. birželio 25 d. nutarimu patraukė pareiÅ¡kėjos direktorių administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2, 4 dalis, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį ir paskyrė galutinę subendrintÄ 180 € baudÄ , konfiskuojant 8 namines pelėdas. Teigia, kad atsakovės atstovai pelėdas iÅ¡sivežė nesuraÅ¡ydami jokio paėmimo akto ir jas paliko saugoti trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui.

Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 minėtÄ atsakovės atstovo nutarimÄ panaikino, iÅ¡skyrus pagal ANK 309 straipsnio 3 dalį dėl informacijos nepateikimo apie F dujų ar OAM sunaudojimÄ , todėl buvo panaikintas ir pelėdų konfiskavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018 atmetė atsakovės atstovo skundÄ ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ .

Nurodo, kad atsakovės atstovas privalėjo grÄ Å¾inti visas paimtas pelėdas, tačiau 2019 m. rugpjūčio 29 d. grÄ Å¾ino tik 6 iÅ¡ jų, o dėl kitų dviejų pateikė duomenis, kad jos nugaiÅ¡o. PaaiÅ¡kina, jog pasidomėjus pas gydytojus veterinarus dėl gaiÅ¡enos tyrimo aktuose nurodytų nugaiÅ¡imo priežasčių atsiradimo paaiÅ¡kėjo, kad nugaiÅ¡imo priežastis lėmė netinkamos laikymo sÄ lygos ir netinkamas šėrimas. Teigia, kad atsakovės atstovas, neteisėtai paėmęs ir negrÄ Å¾inęs 2 pelėdas, padarė pareiÅ¡kėjai žalÄ , kurios dydis yra pelėdų vertė.

Pagal Eurazijos regioninės zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos duomenis tokios vienos pelėdos vidutinė kaina yra 250 €. Teigia, kad minėtos pelėdos priklauso pareiÅ¡kėjai, nes ji pelėdas 2013 m. balandžio 2 d. gavo dovanų iÅ¡ Hadonynės zoologijos sodo. Mano, jog atsakovės atstovas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paėmęs pelėdas privalėjo užtikrinti tinkamas jų laikymo sÄ lygas ir jas iÅ¡saugoti, net jei tam pasitelkia trečiuosius asmenis, o jų neiÅ¡saugojęs – privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Departamentas, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018 pareiÅ¡kėjos vadovui, subendrinus paskirtas nuobaudas už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, 315 straipsnio 2 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 180 € baudÄ bei konfiskavo 8 namines pelėdas (srix aluco). 2018 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo aktu BÄ® Lietuvos zoologijos sodui buvo perduotos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paimtos 8 naminės pelėdos (strix aluco).

PareiÅ¡kėjos vadovas Klaipėdos apylinkės teismui pateikė skundÄ dėl 2018 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018, kurį teismas 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 tenkino iÅ¡ dalies, t. y. pakeitė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 25 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį nutraukė, o kitÄ nutarimo dalį paliko nepakeistÄ .

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d., iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . BÄ® Lietuvos zoologijos sodo atstovas 2019 m. vasario 21 d. elektroniniu paÅ¡tu DepartamentÄ informavo, jog 2019 m. vasario 18 d. rado 2 kritusias namines pelėdas, kurios buvo paimtos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. gyvÅ«nų perdavimo aktu Nr. P-04 BĮ Lietuvos zoologijos sodas Departamento Klaipėdos valdybai perdavė 6 konfiskuotas namines pelėdas, kurių vertė 173,77 €. PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėja nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko Departamento pareigÅ«nai ir dėl ko atsirado žala, todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti ir todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti 500 € turtinę žalÄ turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Mano, kad nepagrįsti pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog pelėdų nugaiÅ¡imo priežastis lėmė netinkamos laikymo sÄ lygos ir netinkamas šėrimas ir teigia, kad Å¡ias aplinkybes patvirtina BĮ Lietuvos zoologijos sodas paaiÅ¡kinimas su priedais. Taip pat mano, kad nepagrįstai pareiÅ¡kėja nurodo ir vidutinę vienos naminės pelėdos kainÄ 250 €, vadovaudamasi Eurazijos regioninės zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos „EARAZA“ 2018 m. gegužės 30 d. raÅ¡tu, kadangi skirtingose valstybėse kainos gali labai skirtis dėl skirtingo valstybių ekonomikos lygio, paukščių pasiÅ«los ir paklausos bei kitų veiksnių.

Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. gyvÅ«nų perdavimo akte Nr. P-04 nurodyta, kad vienos naminės pelėdos vertė 28,962 €. Trečiasis suinteresuotas asmuo BÄ® Lietuvos zoologijos sodas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė. Byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės proceso Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl 500 € turtinės žalos, pareiÅ¡kėjos teigimu, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjai asociacijai Klaipėdos zoologijos sodas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Dėl neteisėtų veiksmų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003).

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi bÅ«ti atlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt.).

Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginamo priteisimo LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės neteisėti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiÅ¡kus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumÄ , tekstų taikymo ar aiÅ¡kinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ ir kt. <...> kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktÅ«rÄ ) tokiu bÅ«du, kad tie uždaviniai bÅ«tų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų vieÅ¡ojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-689-2018 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjos direktorius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 180 € bauda, konfiskuojant 8 namines pelėdas.

Nutarime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktu Nr. (6)-LT1-258 nustatyta, jog pareiškėjos direktorius neįgyvendino aplinkosauginių reikalavimų – be kita ko, pareiškėja laikė ir eksponavo 8 vienetus naminių pelėdų, neturėdama joms išduotų komercinių naudojimo sertifikatų, be to, 5 vienetai naminių pelėdų buvo neženklintos ir kad tuo buvo pažeisti Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 65 punktas bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 pakeitė NutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį nutraukė, o kitÄ Nutarimo dalį paliko nepakeistÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-417/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-586/2018 paliko nepakeistÄ .

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo aktu Lietuvos zoologijos sodui buvo perduotos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paimtos 8 naminės pelėdos. Pelėdoms bÅ«nant Lietuvos zoologijos sode, 2019 m. vasario 18 d. 2 pelėdos iÅ¡ 8 krito, o likusios vėliau buvo grÄ Å¾intos pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėjos teigimu, praÅ¡omo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį sudaro atsakovės atstovo neteisėtai konfiskuotų ir negražintų 2 naminių pelėdų vertė.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog atsakovės atstovas padarė pareiÅ¡kėjai žalÄ neteisėtai paimdamas ir negrÄ Å¾indamas 2 pelėdas, tačiau konkrečiai neįvardija kokias teisės aktų normas pažeidus pareiÅ¡kėjai buvo padaryta žala bei abstrakčiai nurodo, jog Departamentas privalėjo grÄ Å¾inti visas paimtas pelėdas bei užtikrinti tinkamas jų laikymo sÄ lygas ir pelėdas iÅ¡saugoti, net jei tam pasitelkia trečiuosius asmenis, o jų neiÅ¡saugojęs – privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Teigia, jog pasidomėjus pas gydytojus veterinarus dėl gaiÅ¡enos tyrimo aktuose nurodytų nugaiÅ¡imo priežasčių atsiradimo paaiÅ¡kėjo, kad nugaiÅ¡imo priežastis lėmė netinkamos pelėdų laikymo sÄ lygos ir netinkamas šėrimas. Kiek tai susiję su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, pažymėtina, jog bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginamo priteisimo LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, buvo prieÅ¡ingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, LVAT Å¡io pobÅ«džio bylose ne kartÄ akcentavo ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose, kur yra priimamas procesinis sprendimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį nusižengimÄ , bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019).

LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Kita vertus, procesinis sprendimas, kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų tokio pobÅ«džio administracinėms byloms reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio nusižengimo protokolo teisėtumui reikÅ¡mingos aplinkybės. IÅ¡ esmės tokio administracinio nusižengimo bylos nutraukimo reikÅ¡mės aiÅ¡kinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2016 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1143-143/2016).

ANK 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksÄ atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo už padarytÄ teisės pažeidimÄ , atitinkantį Å¡iame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksÄ , jeigu Å¡is padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigÅ«nai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda vadovaudamiesi Å¡iuo kodeksu ir jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus:

1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus;

2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras;

3) atlikti parodymÄ atpažinti;

4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje;

6) atlikti eksperimentÄ ;

7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus;

8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismÄ dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo;

9) gauti specialisto paaiškinimus;

10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus;

11) kreiptis į policijÄ dėl administracinį nusižengimÄ padariusio asmens atvesdinimo, kai Å¡is atsisako atvykti į nurodytÄ vietÄ apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieÅ¡kos. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ . Å io kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suraÅ¡ymo data ir vieta, tyrimÄ atlikusio ir protokolÄ suraÅ¡iusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė;

Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymas neraÅ¡yti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolÄ raÅ¡antį pareigÅ«nÄ ; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo praÅ¡ymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, jei Å¡is reikalavimas buvo pareikÅ¡tas; kiti bylai iÅ¡nagrinėti bÅ«tini duomenys.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas priima nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nagrinėdami minėtÄ administracinio nusižengimo bylÄ bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog iÅ¡ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-KLA-ANR_P-275-2018 (toliau – ir Protokolas), kurio pagrindu vėliau buvo priimtas Nutarimas, turinio matyti, jog galimai padarytų administracinių nusižengimų esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinius nusižengimus.

Nurodė, kad Protokole, nors ir nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiÅ¡kėjos direktorius pažeidė, tačiau neaiÅ¡ku, kokiu pažeidimu koks teisės aktas ir konkreti teisės akto norma buvo pažeista, kada pažeidimas padarytas, kokį administracinį nusižengimÄ padarė pareiÅ¡kėjos direktorius, pažeisdamas teisės aktus. Konstatavo, jog toks Protokolas negali bÅ«ti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Kaip minėta, Nutarimu pareiÅ¡kėjos direktorius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 315 straipsnio 2 dalį, 346 straipsnio 1 dalį. Tačiau iÅ¡nagrinėję administracinio nusižengimo bylÄ , bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiÅ¡kėjos direktorių pripažino kaltu tik pagal ANK 309 straipsnio 3 dalį. ANK 303 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neteisėtas saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų gaudymas, žalojimas, naikinimas, Å¡ių gyvÅ«nų ar jų dalių paėmimas iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos arba kitoks neteisėtas Å¡ių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas Å¡ių gyvÅ«nų lizdų, olų ar kitų bÅ«stų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudÄ asmenims nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno Å¡imto dvideÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų.

Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prekybos laukiniais gyvÅ«nais taisyklių pažeidimas užtraukia baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už Å¡io straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų konfiskavimÄ . ANK 309 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacijos apie gaminamas, tiekiamas rinkai, importuojamas, eksportuojamas, naudojamas, surenkamas, recirkuliuojamas, regeneruojamas, suardomas fluorintas Å¡iltnamio efektÄ sukeliančias dujas ir jų miÅ¡inius, eksploatuojamÄ fluorintų Å¡iltnamio efektÄ sukeliančių dujų ir jų miÅ¡inių turinčiÄ Ä¯rangÄ nepateikimas Europos SÄ jungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡ios informacijos nuslėpimas ir (arba) iÅ¡kraipymas užtraukia baudÄ nuo dviejų Å¡imtų iki trijų Å¡imtų eurų.

ANK 315 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybinėse gamtos iÅ¡teklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose, kompleksinėse schemose nustatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų neįgyvendinimas laiku arba jų įgyvendinimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudÄ nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto dvideÅ¡imt eurų. Å io straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad Už Å¡io straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriamas gyvÅ«nų konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nai privalo bÅ«ti registruojami ir ženklinami pagal gyvÅ«nų registravimÄ ir ženklinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Prekybos laukiniais gyvÅ«nais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 658/831/743 „Dėl Prekybos laukiniais gyvÅ«nais taisyklių patvirtinimo“ 65 punkte nustatyta, jog draudžiama į Lietuvos RespublikÄ Ä¯vežti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priede nurodytų rÅ«Å¡ių egzempliorius neturint teigiamos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto iÅ¡vados dėl numatomų gyvÅ«nų laikymui skirtų vietų įvertinimo Bendrosios kompetencijos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad institucija, suraÅ¡iusi NutarimÄ , atsiliepime nurodė, jog tai, kad pareiÅ¡kėjos direktorius eksponavo 8 namines pelėdas, buvo žinoma nuo 2013 metų ir kad iÅ¡ 2016 m. lapkričio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. (6)-LT2-6 matyti, jog institucija buvo nurodžiusi ženklinti tik 3 iÅ¡ 8 pelėdų, kas ir buvo padaryta.

Taip pat nustatė, jog pareiÅ¡kėjos direktoriaus atstovas advokatas nurodė, kad tai, jog privalomuoju nurodymu buvo nurodyta paženklinti tik 3 pelėdas, pareiÅ¡kėjos direktorius suprato, kad kitų pelėdų ženklinti nereikia, dėl to ir neženklino. Teismai iÅ¡aiÅ¡kino, jog ANK 21 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ neatsako asmuo, kuris Å¡iame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija ir vertino, kad Å¡iuo atveju nustatyta, jog institucijos privalomÄ jį nurodymÄ pareiÅ¡kėjos direktorius suprato kaip oficialiÄ konsultacijÄ , todėl likusių pelėdų ir nežymėjo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog formaliai pažeidimas buvo padarytas, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ANK 21 straipsnį ir nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su naminėmis pelėdomis, buvo pakankamai surinkta įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti atitinkamose ANK straipsnių dalyse bei kad įsitikinimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo pagrįstas visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Kaip minėta, bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, jog formaliai pažeidimas buvo padarytas, tačiau aplinkybes, susijusias su 2016 m. lapkričio 23 d. privalomuoju nurodymu Nr. (6)-LT2-6, įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir Å¡iuo atveju taikė ANK 21 straipsnį. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas); turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėjÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 687 straipsnyje nurodyta, jog turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimÄ vykdo institucija, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – institucija, kurios pareigÅ«nas priėmė nutarimÄ .

ANK 688 straipsnyje nurodyta, jog turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimas vykdomas paimant konfiskuotÄ daiktÄ ir pajamas bei priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktÄ ir Å¡ias pajamas valstybės nuosavybėn. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato konfiskuoto, beÅ¡eimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grÄ Å¾inimo ir Å¡io turto, pripažinto atliekomis, nuraÅ¡ymo tvarkÄ ; valstybės perimtinÄ turtÄ , atsižvelgiant į turto rÅ«Å¡is, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos įstatymuose nustatytos valstybės institucijos Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 103 punkte nurodyta, kad konfiskuotus ar kitaip valstybei perduotinus gyvus ar negyvus laukinius augalus ar gyvÅ«nus, jų dalis ar gaminius iÅ¡ jų privalo apskaityti valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje jie yra.

Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkÄ tvirtina Aplinkos ministerija. Atvejus, kuriais juos bÅ«tina sunaikinti (negyvi laukiniai augalai ar gyvÅ«nai, jų dalys ar gaminiai iÅ¡ jų yra sugedę, mažaverčiai, jų negalima panaudoti mokslo ir (ar) mokymo tikslams, o gyvi laukiniai augalai ar gyvÅ«nai užkrėsti pavojingų ligų sukėlėjais, ligoti, smarkiai sužaloti, yra kitų priežasčių) nustato Aplinkos ministerija.

Valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini negyvi laukiniai augalai ar gyvÅ«nai, jų dalys ar gaminiai iÅ¡ jų, per 30 dienų nuo Å¡ių daiktų patekimo jų žinion privalo kreiptis į Aplinkos ministerijÄ (ar jos įgaliotÄ institucijÄ ) dėl Å¡ių daiktų laikymo, tolesnio perdavimo sÄ lygų; o gyvų augalų ar gyvÅ«nų konfiskavimo ar kitokio perdavimo atveju – nedelsdama, t. y. ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ . Aplinkos ministerija (ar jos įgaliota institucija), gavusi tokį paklausimÄ , per 30 dienų (o gyvų augalų ar gyvÅ«nų konfiskavimo ar kitokio perdavimo atveju – nedelsdama, t. y. tÄ pačiÄ darbo dienÄ ) nuo paklausimo gavimo privalo informuoti valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvÅ«nai, jų dalys ar gaminiai iÅ¡ jų, kur ir kokiomis sÄ lygomis privaloma šį turtÄ laikyti, kada, kur ir kokiomis sÄ lygomis perduoti arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi augalai ar gyvÅ«nai, taip pat ir Å¡viežiai pagautos žuvys, konfiskavimo ar kitokio patekimo jų žinion atveju į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ privalo kreiptis nedelsdama.

Å io apraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentÅ«ra, gavusi tokį paklausimÄ , per 30 dienų (o gyvų augalų ar gyvÅ«nų konfiskavimo ar kitokio patekimo valstybės ar savivaldybės institucijos žinion atveju – nedelsiant) nuo paklausimo gavimo dienos raÅ¡tu informuoja, o skubiais atvejais Å¡is raÅ¡tas iÅ¡siunčiamas faksu ar elektroniniu paÅ¡tu valstybės ar savivaldybės institucijai, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvÅ«nai, jų dalys ar gaminiai iÅ¡ jų, kur ir kokiomis sÄ lygomis privaloma Å¡iuos daiktus perduoti arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Å io apraÅ¡o 71 punkte nustatyta, jog Aplinkos apsaugos agentÅ«ra, gavusi Valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini laukiniai augalai ar gyvÅ«nai, paklausimÄ , dėl galimybės juos perduoti gyvų laukinių gyvÅ«nų atveju pirmiausia kreipiasi į Lietuvos zoologijos sodÄ (1 punktas); perduodamiems gyvÅ«nams turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos, nustatytos Laukinių gyvÅ«nų naudojimo taisyklėse. Å io ApraÅ¡o 11 punkte nurodyta, kad gyvus ar negyvus laukinius augalus ar gyvÅ«nus, jų dalis ar gaminius iÅ¡ jų priimanti institucija arba asmenys, nurodyti ApraÅ¡o 71 punkte, turi juos naudoti mokslo, mokymo tikslais.

Šio aprašo 12 punkte nustatyta, kad mokslo ar mokymo institucijos (gyvų gyvūnų atveju – ir Asmenų, nurodytų Aprašo 71 punkte) priimti gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų gali būti naudojami priėmusios institucijos nuožiūra, tačiau draudžiama priimtus gyvus ar negyvus laukinius augalus ar gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų naudoti kitais nei mokslo ar mokymo tikslais. Šio aprašo 14 punkte nurodyta, kad jei gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų prarado savo pirminę vertę, sunyko ar žuvo dėl institucijos, kurios žinioje jie buvo, kaltės ir dėl to tretieji asmenys patyrė žalos, ji atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja nenurodė ir teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui vykdant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ - bÅ«tų pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai bei bÅ«tų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai. Be to, kaip matyti iÅ¡ aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, Departamento pareigÅ«nams nagrinėjamu atveju nėra pavesta realizuoti, saugoti ar atlikti kitus veiksmus su konfiskuotu ir valstybei perduotu turtu – gyvais gyvÅ«nais.

Kita vertus, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paimtų 2 naminių pelėdų kritimÄ Lietuvos zoologijos sode lėmė bÅ«tent netinkamos jų laikymo sÄ lygos. PareiÅ¡kėja pateikė T. V. veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojo T. V. 2019 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , kuriuo atsakyta į pareiÅ¡kėjos užklausimÄ dėl dviejų pelėdų gaiÅ¡imo, turint tik patologinę anatominę diagnozę – hepatitas, enteritis ir kuriame nurodytos galimos kritimo priežastys (netinkama mityba (sugedę paÅ¡arai, toksinai ir t. t.), endoparazitai (pirmuonys, helmintai), bakteriniai susirgimai, stresas, netinkamos laikymo sÄ lygos.

Toks paaiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų apie paaiÅ¡kinimÄ pateikusio asmens kompetencijÄ . Be to, pareiÅ¡kėja pateikė elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ , kuriame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centro vadovas Prof. dr. A. P. (kuris, be kita ko, pasirašė ant minėtų 2 pelėdų gaiÅ¡enų tyrimų aktų) nurodė, jog įtakos pelėdų kritimui galėjo turėti įvairÅ«s veiksniai: patogenai, laikymo sÄ lygos, mityba bei kiti aplinkos veiksniai.

Taigi įvardijamos tik galimos kritimo priežastys, tačiau nėra žinoma kas konkrečiai lėmė 2 pelėdų kritimÄ , nors kitos 6 pelėdos, laikytos tomis pačiomis sÄ lygomis ir tÄ patį laikotarpį, iÅ¡gyveno ir nėra duomenų, kad bÅ«tų pablogėjusi jų bÅ«klė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamento pareigÅ«nai, kiek tai nagrinėjamu atveju susiję su konfiskuotomis naminėmis pelėdomis, suraÅ¡ydami ProtokolÄ ir priimdami NutarimÄ bei vykdydami administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teismas nenustatė aplaidumo, pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, akivaizdaus, t. y. aiÅ¡kaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ teigti, kad Departamento pareigÅ«nai bÅ«tų iÅ¡ anksto nusistatę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ar jos darbuotojus ar kitaip bÅ«tų suinteresuoti jÄ nubausti ar paveikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Departamento pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius esminės CK 6.271 straipsnyje nustatytos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų taip pat priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančiÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Konstatavus, jog pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: Atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atmesti pareiÅ¡kėjos asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Laimutė Jokubauskaitė