2016-02-25 Nr. AB-4472-3-61-3-01717-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-206-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01717-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Idamas“, uždaroji akcinė bendrovė „Profektus novus“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 4S-624 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 137950 vertinimo“.

Paaiškino, kad 2014 m. vasario 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) sprendimu Nr. 4S-624 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 137950 vertinimo“ atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti viešojo pirkimo „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“ (Nr. 137950), organizuojamo atviro konkurso būdu (toliau – ir Viešasis pirkimas, Pirkimas), procedūras ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai Pirkimo procedūrų nutraukimą patvirtinančius dokumentus.

Nurodė, kad Pirkimo sutarties projekto 34 punktas neprieštarauja skelbime apie Pirkimą nurodytai informacijai, o iš Viešojo pirkimo sąlygų, įskaitant ir Pirkimo sutarties projektą, yra aiškūs paslaugų teikimo, atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, sutarties pratęsimo terminai. Pirkimo sutarties projekto 34 punkto nuostata, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, neprieštarauja teisės aktams ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) apibrėžtą prievolės įvykdymo sampratą, t. y. 6.123 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (t. y. taikoma visiems įsipareigojimams, kylantiems iš šalių sudarytos sutarties). Šiuo atveju būtina skirti sutartimi perkamų paslaugų teikimo terminą (Pirkimo sutarties projekto 2 p.) nuo kitų prievolių įvykdymo termino, pavyzdžiui, net ir pasibaigus paslaugų teikimo terminui, lieka galioti prievolė sumokėti už paslaugas (Pirkimo sutarties projekto 10, 11 p.), teikti garantiją suteiktoms paslaugoms ir įvykdyti kitus įsipareigojimus (pavyzdžiui, Pirkimo sutarties projekto 19, 20 p.). Pirkimo sutarties projekto 2.1 punkte yra aptartas Sutarties pratęsimas dėl nenumatytų aplinkybių, kurios nepriklauso nuo Paslaugų teikėjo (teisminiai ginčai, trečiųjų šalių neveikimas arba netinkamas veikimas ar kitos objektyvios aplinkybės ir kt.), tačiau ne ilgiau nei 6 mėnesiams, t. y. kaip matyti iš šios Pirkimo sutarties projekto nuostatos, minėtas punktas bendrąja prasme reglamentuoja perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (Paslaugos teikėjo) santykius, pratęsiant Paslaugų teikimo sutartį dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo tiekėjo, nustatant maksimalų Sutarties pratęsimo terminą, tuo tarpu Sutarties projekto 35 punktas aptaria specialiąją sąlygą, kada gali būti pratęstas Paslaugų teikimo terminas, tuo atveju, jei egzistuoja objektyvios aplinkybės ir yra Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pratęsimas, t. y. šiuo atveju papildoma Paslaugų teikimo termino pratęsimo sąlyga yra siejama su Projekto finansavimo ir administravimo sutartimi, t. y. turi susiklostyti papildomi sutartiniais santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir Viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros.

Tarnyba nenustatė savarankiškų pagrindų ir nemotyvavo, kad Pirkimo dokumentai yra neaiškūs, netikslūs ar dviprasmiški todėl, kad jie prieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams. Tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos) 23 punktas numato, kad keičiant subrangovus, subteikėjus ar subtiekėjus turi būti paisoma šių sąlygų, jeigu šios sąlygos buvo nurodytos pirkimo dokumentuose: 1. derinimas turi būti vykdomas su perkančiąją organizacija; 2. turi būti patikrinta keičiamų subrangovų, subteikėjų ar subtiekėjų kvalifikacija pagal pirkimo dokumentus, t. y. nustatyta, kad subteikėjai gali būti keičiami tik esant svarbioms aplinkybėms, kurių buvimą patvirtina perkančioji organizacija, subteikėjų kvalifikacija negali būti mažesnė nei buvo ankstesnių subteikėjų, keitimas įforminamas papildomu susitarimu, o perkančioji organizacija turi teisę reikalauti įrodyti keičiamų subteikėjų kvalifikaciją. Atsakovas savo išvadoje vertino tik dalį Pirkimo sutarties projekto sąlygos (nurodydamas „esant labai svarbioms priežastims ir jei tai pripažintų bei patvirtintų Paslaugų gavėjas“), be to, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, kokiam teisės aktui ši Sutarties projekto nuostata prieštarauja ir kokia apimtimi subteikėjų keitimo tvarka yra neaiški, bei nepateikė rekomendacijų, kaip turėtų būti formuluojama subteikėjų keitimo tvarka, kartu pažeisdamas VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Atsakovas, konstatuodamas tariamą perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, vadovavosi VPĮ 44 straipsnio nuostata. Jeigu perkančioji organizacija pateikia skelbimą apie pirkimą elektroninėmis priemonėmis, taip pat šiomis priemonėmis suteikia galimybę tiekėjams tiesiogiai ir be apribojimų susipažinti su visais pirkimo dokumentais, tokiu atveju ji gali sutrumpinti trumpiausią pasiūlymų pateikimo terminą nuo 52 dienų iki 40 dienų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbimą apie pirkimą parengė ir perdavė elektroninėmis priemonėmis (VPĮ 23 str.), skelbimas iš Viešųjų pirkimų tarnybos buvo išsiųstas 2013 m. gegužės 31 d., o pirminis pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas 2013 m. liepos 16 d. 10.00 val. (vėliau pasiūlymų pateikimo terminas buvo nukeltas iki 2013 m. liepos 23 d., šią aplinkybę patvirtina skelbimas, susijęs su papildoma informacija, informacija apie neužbaigtą procedūrą arba pataisa), t. y. perkančioji organizacija nepažeidė Įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminų nustatymą pirkimo dokumentuose, todėl Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti tarimai neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų.

Pažymėjo, kad perkančioji organizacija į visų tiekėjų pateiktus paklausimus atsakė teisės aktų ir Pirkimo sąlygų nustatyta tvarka. Nors skelbime apie Pirkimą pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2013 m. liepos 16 d. (Pirkimo sąlygų 31 p.), tačiau terminas pateikti pasiūlymus buvo pratęstas iki 2013 m. liepos 23 d. (dalyviai apie šią aplinkybę buvo informuoti perkančiosios organizacijos pranešimu 2013 m. liepos 17 d., pranešimo Nr. 2142759). Taigi Pirkimo sąlygos buvo paaiškintos 2013 m. liepos 10 d., t. y. likus 13 dienų iki susipažinimo su pasiūlymais ir pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, todėl tiekėjai turėjo pakankamai laiko susipažinti su pateiktais atsakymais ir parengti pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Be to, dalyvis turėjo įvertinti Pirkimo sąlygų 32 punkto nuostatą, kad kol nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti pateiktą savo pasiūlymą CVP IS priemonėmis, neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Tai sudaro sąlygas dalyviui, gavus teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus Viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimus, modifikuoti savo pasiūlymą atsižvelgus į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus. Papildomai pažymėjo, kad UAB „Compservis“ nepateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymo šiame viešajame pirkime, tačiau pateikė 4 pretenzijas. Viešųjų pirkimų tarnyba nevertino aplinkybės, kad dalyvis UAB „Compservis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų atmesti pateiktas pretenzijas kaip nepagrįstas neginčijo ir dėl tariamai pažeistų teisių nesikreipė į teismą bei teismine tvarka Viešojo pirkimo sąlygų (jų paaiškinimų) neginčijo (VPĮ 93–95 str., Civilinio proceso kodekso 5 str.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 40-1022 (skelbiama viešai www.vilnius.lt) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 10.3 punkte nustatyta, kad Komisija, atlikdama viešuosius pirkimus, vertina tiekėjų kvalifikacinius duomenis ir priima sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio teikėjo kvalifikacinių duomenų. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija posėdžio, vykusio 2013 m. rugsėjo 3 d., metu vertino trijų dalyvių, pateikusių pasiūlymus šiame Viešajame pirkime (UAB „Idamas“ (1), ūkio subjektų grupės: UAB „Profectus novus“ ir Deloite Advisory Sp. z. o.o. (2), UAB „Innodea“ (3)), kvalifikaciją, nustatė, kurie dalyviai (ne)atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, pateikė išsamius motyvus, kodėl dalyvio UAB „Innodea“ kvalifikacija neatitinka Viešojo pirkimo sąlygų, Komisijos protokolą pasirašė visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai (2013 m. rugsėjo 3 d. posėdžio protokolas Nr. 22p.-9A). Taigi perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija savo darbo veikloje vadovavosi Administracijos direktoriaus patvirtintu Darbo reglamentu, t. y. įvertino kiekvieno dalyvio kvalifikaciją ir priėmė sprendimą dėl kiekvieno dalyvio kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygas.

Viešųjų pirkimų tarnyba neįvertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 40-1023 (skelbiama viešai www.vilnius.lt) buvo patvirtintas Viešųjų pirkimų procedūrų vadovas (toliau – Viešųjų pirkimų procedūrų vadovas). Be to, Sprendime nurodytas argumentas, kad Komisijos narė vienasmeniškai priėmė sprendimą nukelti susipažinimo su finansiniu pasiūlymu Komisijos posėdžio terminą iš 2013 m. lapkričio 26 d. į 2013 m. gruodžio 3 d., neatitinka faktinių Pirkimo aplinkybių. Viešųjų pirkimų komisija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad dalyvis – ūkio subjektų grupė UAB „Profectus novus“ ir Deloite Advisory Sp.z.o.o pateikė prašymą nukelti susipažinimo su pasiūlymų, kuriose nurodytos kainos, datą, 2013 m. lapkričio 25 d. vykusio posėdžio metu tenkino šį dalyvio prašymą (2013 m. lapkričio 25 d. protokolas Nr. 22p.-14). Tai nelėmė dalyvių interesų, kadangi sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant dalyvių lygiateisiškumo principų (dalyviai apie šią aplinkybę buvo informuoti, finansinio pasiūlymo vertinimo data buvo nurodyta visiems dalyviams vienoda ir faktinis susipažinimas su pasiūlymais dėl visų dalyvių taip pat įvyko nurodytu laiku).

Pagal Pirkimo sąlygų 10.8 ir 10.9 punktus, dalyvis turėjo teisę pateikti vieną iš alternatyvių kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų: arba paslaugos gavėjo pažymą, arba deklaraciją. Šiuo konkrečiu atveju tiekėjas UAB „Idamas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė deklaraciją apie atitiktį Pirkimo sąlygų 10.8 ir 10.9 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (šią aplinkybę pripažino ir nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba skundžiamame sprendime) bei įvykdytų sutarčių sąrašą, perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti, kad UAB „Idamas“ papildomai pateiktų gavėjo pažymas arba paaiškintų, dėl kokių aplinkybių šios pažymos nebuvo pateiktos (Pirkimo dokumentai nenumatė sąlygos, kad tiekėjas gali deklaracija pateikti tik tokiu atveju, jei perkančiajai organizacijai pagrindžia, kodėl nebuvo pateiktos pažymos). Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą iš šio dalyvio reikalauti pateikti papildomą informaciją (dokumentus). Priešingu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų pažeidusi VPĮ 32 straipsnio 7 dalį bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Ši Viešųjų pirkimų tarnybos išvada prieštarauja faktinei situacijai, kadangi UAB „Idamas“ perkančiajai organizacijai pateikė 2013 m. liepos 15 d. UAB „Idamas“ ir subteikėjo M. V. sudarytą susitarimą, kuriuo subteikėjas sutiko būti įdarbintas UAB „Idamas“, pastarajam laimėjus Viešąjį pirkimą (Sutarties 1.5 p.). Viešųjų pirkimų tarnyba netinkamai nustatė sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes.

Pirkimo dokumentų 10.12.3 punktas numatė, kad duomenų bazių valdymo specialistas turi turėti duomenų bazių valdymo sistemų kvalifikaciją, o tokio specialisto atitiktis šį kvalifikacinį reikalavimą yra įrodoma kvalifikaciją patvirtinančio Certified database developer (duomenų bazių kūrimas ir programavimas) arba Certified database administrator (duomenų bazių projektavimas ir administravimas) arba lygiaverčio dokumento kopija. UAB „Idamas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė subteikėjui M. V. išduotą sertifikatą „ORACLE Certified Associate MySQL 5“. Perkančioji organizacija kvalifikaciniuose reikalavimuose numatė, kad paslaugų teikėjas gali pateikti analogiškus sertifikatus, kurie užtikrintų reikiamą paslaugų teikėjo eksperto kvalifikaciją vykdant duomenų bazių programavimo (kūrimą) ir administravimo/ projektavimo veiklas. Atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygose nurodyti „Certified database developer“ arba „Certified database administrator“ sertifikatai yra suteikiami duomenų bazių valdymo (programuotojams, administratoriams) specialistams, kurie projektuoja, administruoja duomenų bazes ir (arba) jas programuoja. Šiuo atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė reikalaujamos srities bendrus duomenų bazių valdymo specialisto (programuotojo ar administravimo) atitikties reikalavimams sertifikatus, nenurodančius tam tikro lygio, t. y. pradedantysis, pažengęs ir pan., priešingai nei skundžiamame Sprendime konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba. „ORACLE1 Certified Associate MySQL2 5“ sertifikatas atitinka prašomą „Certified database administrator“ srities sertifikatą, nes nurodo duomenų bazių valdymo sistemos (Oracle MySQL) specialisto (SQL kalba) kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygas.

Viešojo pirkimo sąlygų 10.6 punkte nustatyta, jog tiekėjo vidutinės visos veiklos pajamos per pastaruosius trejus metus turi būti ne mažesnės kaip 660 000 Lt. Be to, tame pačiame Viešojo pirkimo sąlygų punkte išaiškinta, jog tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai yra pastarųjų 3 finansinių metų arba laiko nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) pelno (nuostolio) ataskaitos, jeigu teikėjas fizinis asmuo – metinės pajamų deklaracijos arba šalies, kurioje registruotas teikėjas, atitinkamas dokumentas. Tai reiškia, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai turėjo pateikti 3 paskutinių finansinių metų peno (nuostolio) ataskaitas. UAB „Innodea“ yra įregistruotas 2011 m. vasario 8 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis dalyvis savo veiklą vykdė mažiau nei 3 finansinius metus. Pagal su pasiūlymu pateiktus pirminius dokumentus, teikėjo UAB „Innodea“ vidutinių metinių visos veiklos pajamų per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos, t. y. 2011 finansiniais metais ir 2012 finansiniais metais, suma neatitiko reikalaujamos (suma sudarė apie 601,5 tūkst. Lt ), tačiau dalyvis perkančiajai organizacijai papildomai pateikė 2013 m. sausio-birželio mėn. pelno ataskaitą su kuria dalyvio pajamų suma sudarytų apie 785,8 tūkst. Lt, tačiau Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad turi būti pateikta informacija apie „vidutines metines visos veiklos pajamas per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos“. Todėl perkančioji organizacija šiuo atveju vertino vidutines metines veiklos pajamas per pastaruosius 2 finansinius metus, Viešųjų pirkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 3 d. protokoliniu nutarimu Nr.22 p.-9A nutarta, kad šio tiekėjo pateikti dokumentai nepagrindžia jo kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 10.6 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Jeigu perkančioji organizacija būtų vertinusi dalyvio 2013 m. sausio-birželio mėn. pelno ataskaitą, būtų pažeidusi kitų dalyvių teises ir teisėtus interesus bei viešųjų pirkimų principus. Pažymėjo, kad UAB „Innodea“ pateikta tarpinė 2013 m. sausio-birželio mėn. pelno ataskaita negali būti laikoma tinkamu dokumentu, kadangi tai nėra finansinių metų ataskaita.

Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija net kelis kartus aiškiai nurodė tiekėjui UAB „Innodea“, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad paslauga bus suteikta lietuvių kalba, ir pažymėjo, kad pateikti ne visų specialistų sutikimai dalyvauti projekte. Minėta VPĮ norma nenustato, kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis dėl duomenų patikslinimo, todėl esant aplinkybei, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, aiškiai nurodžius, kokie yra nepateikti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir net kelis kartus paprašius pateikti trūkstamus įrodymus, negali būti pripažįstami, kaip neatitinkantys Įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatos ir esmės bei pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus. Kadangi dalyvis UAB „Innodea“ prašomų kvalifikacinių dokumentų, patvirtinančių atitiktį kvalifikacijai, nepateikė iki perkančiosios organizacijos raštuose Nr. A39-339(3.10.15-EM6) ir A39-381(3.10.15-EM6) nurodyto termino, nors papildė savo pasiūlymą, pateikdamas kitų specialistų papildytus gyvenimo aprašymus, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad šis dalyvis neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir atmetė jo pasiūlymą (VPĮ 39 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 43.11.4 punkto nuostata, dalyvio ūkio subjektų grupės UAB „Profectus novus“ ir Deloite Advisory Sp. z. o.o. pateiktas pasiūlymas, priešingai nei sprendime nurodė Tarnyba, nebuvo pakeistas, o funkcinių privalumų kriterijus T2 įvertintas pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nenumato Komisijos pareigos, gavus ekspertinį vertinimą atlikusių ekspertų išvadas, protokoluose nurodyti savarankiškus motyvus (Pasiūlymų vertinimo rekomendacijų 55 p.), kadangi tokiu atveju būtų paneigta ekspertinio vertinimo esmė ir paskirtis.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko su pareiškėjo prašymu, prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad išanalizavo Pirkimo dokumentus ir 2014 m. vasario 19 d. rašte Nr. 4S-624 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 137950 vertinimo“ (toliau – ir Vertinimo išvada) pagrįstai nustatė, jog skelbime apie Pirkimą nurodyta viešojo pirkimo–pardavimo sutarties trukmė – 26 mėnesiai su galimybe 1 kartą pratęsti 6 mėnesiams (skelbimo apie Pirkimą II.2.3 ir II.3 p.), o Pirkimo sąlygų 3 priede „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimo sutartis“ (toliau – ir Sutarties projektas) 34 punkte nustatyta: „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo“. Atsižvelgus į nagrinėjamas Pirkimo dokumentų sąlygas, akivaizdu, kad minėtos Pirkimo dokumentų nuostatos susijusios su viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimu, yra neaiškios ir dviprasmiškos, neaišku, ar viešojo pirkimo–pardavimo sutarties maksimali trukmė 32 mėnesiai (su pratęsimu), ar ji galios iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo (t. y. viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo terminas neapibrėžtas konkrečiu terminu, išreikštu mėnesiais). Vadinasi, nepaisant to, jog, pareiškėjo teigimu, Sutarties projekto 34 punktas neprieštarauja CK nuostatoms, visų pirma, pareiškėjas, rengdamas Pirkimo dokumentus ir ketindamas sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, turi vadovautis jam privalomomis VPĮ nuostatomis.

Vertinimo išvadoje nustatytas pažeidimas susijęs ne su keičiamu subtiekėjų kvalifikacijos patikrinimu, bet su pačia subteikėjų keitimo tvarka – t. y. Sutarties projekte nėra aptarta, kokioms aplinkybėms atsiradus, subteikėjai galės būti keičiami.

Atsakovas kategoriškai nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas pažeidė VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes nepateikė pareiškėjui rekomendacijų. Atsakovas periodiškai teikia metodinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms (pateikiami viešai prieinami informaciniai pranešimai internetiniame tinklalapyje), rengia rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ir pan. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą pagalbos ar konsultacijos rengiant Pirkimo dokumentus.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Vertinimo išvadoje nenustatė VPĮ 44 straipsnio 2 dalies pažeidimo, todėl skundas dėl šios dalies yra absoliučiai nepagrįstas. Tačiau Vertinimo išvadoje labai aiškiai nustatyti pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, neteisėti, pažeidžiantys Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, veiksmai jam bendraujat su tiekėju UAB „Compservis“. Pareiškėjas nesistengė laiku paaiškinti UAB „Compservis“ Pirkimo sąlygų, kad jis turėtų pakankamai laiko susipažinti su Pirkimo objektu ir galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus. Atsakovas suskaičiavo, kad iš viso, teikdamas prašymus, UAB „Compservis“ pateikė pareiškėjui daugiau nei 20 klausimų, susijusių su Pirkimo sąlygų technine specifikacija (t. y. su Pirkimo objektu). Pareiškėjas visą mėnesį delsė atsakyti į UAB „Compservis“ paklausimus, susijusius su Pirkimo objektu, ir jokiais argumentais nepateisino tokio savo neveikimo. Pareiškėjas formaliai rėmėsi VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pareiškėjas klaidina teismą skunde teigdamas, jog „<...> Pirkimo sąlygos buvo paaiškintos 2013 m. liepos 10 d., t. y. likus 13 dienų iki susipažinimo su pasiūlymais ir pasiūlymų pateikimo termino pabaigos <...>“. Pirkimo sąlygas pareiškėjas paaiškino likus mažiau nei 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino, o pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas tik 2013 m. liepos 16 d. – tik tuomet, kai UAB „Compservis“ pateikė pareiškėjui pretenziją. Visos nurodytos faktinės aplinkybės įrodo pareiškėjo sąmoningą neveikimą (vengimą bendradarbiauti ir aiškinti Pirkimo sąlygas), laikytiną VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimu. Faktas, kad UAB „Compservis“ taip ir nepateikė pasiūlymo Pirkimui dar labiau sustiprina tokią išvadą, kadangi negalima atmesti galimybės, jog būtent dėl pareiškėjo sąmoningo neveikimo UAB „Compservis“ nusprendė nekonkuruoti dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Be to, nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytos atsakomybės asmenims, kurie realiai nevykdo viešojo pirkimo procedūrų ar nepriima galutinių sprendimų viešajame pirkime. Šiuo atveju Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai nėra komisija, kuriai pavesta atlikti ir kuri atlieka Pirkimą, todėl negalima tokia situacija, kai Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai patys sprendžia dėl tam tikrų Pirkimo procedūrų (šiuo atveju – dėl būtinybės tikslinti tiekėjų kvalifikaciją) atlikimo. Nepaisant pareiškėjo nusistatytos pranešimų teikimo, užklausimų tiekėjams pateikimo tvarkos, Komisija turėjo priimti sprendimus dėl tiekėjų, pateikusių pasiūlymus Pirkimui, kvalifikacijos duomenų tikslinimo ir kreipimosi į juos su prašymais tokius duomenis patikslinti. Komisijai nepriėmus tokių sprendimų, Vertinimo išvadoje pagrįstai nustatytas VPĮ 16 straipsnio 1 („Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą“) ir 3 („Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai“) dalių pažeidimai.

Pirkimo sąlygų 10.8 ir 10.9 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai būti įvykdžius bent 1 sutartį, o atitiktį jiems pagrindžiantys dokumentai: „<...> įvykdytų <...> sutarčių sąrašas <...>, įrodymui apie paslaugų suteikimą teikėjai pateikia gavėjo pažyma, o jos nesant – teikėjo deklaraciją“. Pirkimo sąlygose nustatyti ne alternatyvūs kvalifikaciją įrodantys dokumentai, o subsidiarūs – dalyviai turėjo pateikti pažymas, o tik joms nesant – teikėjo deklaraciją. Pagal faktines bylos aplinkybes, tiekėjas UAB „Idamas“ kartu su pasiūlymu pateikė teikėjo deklaraciją, nurodydamas tokių sutarčių pradžias ir pabaigas, tačiau pareiškėjo Komisija nesikreipė į UAB „Idamas“ paaiškinti kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančius dokumentus (pateikti gavėjo pažymas, paaiškinti, dėl kokių priežasčių jos nebuvo pateiktos), tokiu būdu pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatas.

VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos taip: tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jei jie realiai įrodys, jog disponuos tais ištekliais viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo metu. Galimybės tiekėjui remtis subjektų pajėgumais neturi sąlygoti formalizuotas jų ryšių teisinis pobūdis. Kitų ūkio subjektų pajėgumais pasitelkti ketinantis tiekėjas turi vieną pareigą – įrodyti perkančiajai organizacijai, kad, vykdant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, kito asmens pajėgumai ir ištekliai jam bus prieinami. VPĮ nereglamentuoja, kokiais konkrečiai dokumentais ar priemonėmis tiekėjas turi įrodyti, jog, vykdant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, jam bus prieinami kito ūkio subjekto ištekliai. Paprastai tai gali būti ketinimų protokolas, sutartis ar preliminari sutartis su ūkio subjektu. Tačiau tai yra vertinamojo pobūdžio klausimas.

UAB „Idamas“ pateiktas paaiškinimas, sutikimas ir susitarimas negali būti laikomi tinkamais jo pasitelkto subteikėjo atitikties Pirkimo sąlygų 10.5 punkto reikalavimą pagrindžiančiai įrodymais bei įrodymais, kad UAB „Idamas“ galės pasitelkti subteikėjo pajėgumais visą viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo laikotarpį, nes: 1) pateiktas sutikimas ir susitarimas nelaikytini sutartimi dėl įdarbinimo, preliminaria sutartimi įdarbinimo ar ketinimo protokolu, kadangi nei sutikimu, nei susitarimu subteikėjas neįsipareiogoja įsidarbinti pas UAB „Idamas“ (aplinkybės dėl įsidarbinimo, priklauso ne nuo UAB „Idamas“ ar subteikėjo valios, o nuo Pareiškėjo – asmens, kuris nėra Susitarimo šalis); 2) Sutikimo išdavimo data (2013 m. rugpjūčio 15 d.) – vėlesnė, nei pasiūlymų pateikimo data (2013 m. liepos 22 d.), todėl toks dokumentas apskritai neturi būti vertinamas kaip įrodantis UAB „Idamas“ (subteikėjo) atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pasiūlymų pateikimo dieną; 3) Teikėjas Nr. 2 taip pat nepateikė dokumento, išduoto ne anksčiau nei 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, patvirtinančio subteikėjo M. V. teisę verstis individualia veikla. Taigi byloje nėra pateikta duomenų apie UAB „Idamas“ pasitelkto subteikėjo M. V. atitiktį Pirkimo sąlygų 10.5 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui bei nepateikta tinkamų įrodymų, pagrindžiančių UAB „Idamas“ galimybę pasitelkti subteikėjo ištekliais visam viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Todėl Vertinimo išvadoje pagrįstai nustatytas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Atsakovas nesutiko su pateiktais paaiškinimais dėl UAB „Idamas“ kvalifikacijos vertinimo ir manė, jog pateikti paaiškinimai nepaneigia Vertinimo išvadoje nustatytų VPĮ 32 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų pažeidimo, vertinant UAB „Idamas“ pateiktus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas, susipažinęs su Pirkimo dokumentais, nustatė, jog UAB „Idamas“ pasitelktam subteikėjui M. V. išduotas ORACLE Certified Associate MySQL 5 sertifiktas skirtas pradedantiesiems, jame nėra aiškiai nurodyta specialistui suteikiama duomenų bazių valdymo kvalifikacija ir apimtis, todėl savaime negali būti laikomas lygiaverčiu Pirkimo sąlygų 10.12.3 punkte nustatytiems prašomiems pateikti sertifikatams.

Pareiškėjas turėjo vertinti UAB „Innodea“ atitiktį Pirkimo sąlygų 10.6 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą nuo UAB „Innodea“ įregistravimo dienos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir nustatyti, kad UAB „Innodea“ atitinka Pirkimo sąlygų 10.6 nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Atsižvelgus į VPĮ 32 straipsnio 1 dalies prasmę, tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, svarbu ne formalus pateiktų dokumentų atitikimas Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o objektyvus įsitikinimas pajėgumais ir kompetencija. Kaip pagrįstai nustatyta Vertinimo išvadoje, UAB „Innodea“ atitiktį Pirkimo sąlygų 10.12 punkte nustatytą reikalavimą dėl užtikrinimo, kad paslaugos bus teikiamos lietuvių kalba, objektyviai įrodo UAB „Innodea“ pateiktų specialistų gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodytas labai geras lietuviu kalbos mokėjimas arba kad lietuvių kalba – gimtoji kalba. Atsižvelgus į UAB „Innodea“ kartu su pasiūlymu pateiktą specialistų sąrašą, jų gyvenimo aprašymus ir kitus dokumentus, nėra pagrindo abejoti ar daryti išvados, jog UAB „Innodea“ nėra kompetentingas paslaugas suteikti lietuvių kalba, todėl jo pasiūlymo atmetimas kvalifikacijos tikrinimo procedūros etape laikytinas nepagrįstu. Be to, aplinkybė, kad UAB „Innodea“ nepateikė savo paties darbuotojo J. G. sutikimo dalyvauti projekte, taip pat negali būti vertinama kaip pagrįsta ir pakankama pripažinti UAB „Innodea“ neatitinkančiu Pirkimo sąlygų 10.12 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Matydama, jog UAB „Innodea“ pateikė 5 specialistų, kurie nėra UAB „Innodea“ darbuotojai, sutikimus laimėjimo atveju dalyvauti projekte, tačiau nepateikė savo paties darbuotojo sutikimo, turėjo pakartotinai kreiptis į UAB „Innodea“ su konkrečiu ir aiškiu prašymu pateikti šio darbuotojo rašytinį sutikimą.

Atsakovo įsitikinimu, nesuteikęs galimybės UAB „Profectus novus“ paaiškinti savo pasiūlymo, pareiškėjas nesudarė galimybių jam apginti savo teisių, vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Komisija 2013 m. lapkričio 8 d. posėdyje formaliai nutarė pritarti Ekspertų komisijos suteiktiems techninių pasiūlymų vertinimų balams (Ekspertų komisijos 2013 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolas Nr. A27-198(2.1.13-EM), nesvarstė dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas Vertinimo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad Komisija neužtikrino VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad „<...Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė <..->“, laikymosi. Komisija protokoluose, susijusiuose su tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų ekonominio naudingumo vertinimu, turėtų nurodyti ne tik skirtus sudedamuosius balus ir formalius argumentus, t. y. perrašyti Pirkimo sąlygose nurodytus balų suteikimo aprašymus, bet išsamiai motyvuoti tiekėjo pasiūlymo privalumus ir trūkumus techninės specifikacijos atžvilgiu.

Pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkinių įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenagrinėjo UAB „Profectus novus“ pretenzijos, kadangi pareiškėjas 2013 m. lapkričio 28 d. pranešė UAB „Profectus novus“ apie 2013 m. lapkričio 26 d. Komisijos priimtą sprendimą, tik tuomet UAB „Profectus novus“ tapo aiškios visos aplinkybės, kuriomis jis galėjo remtis teikdamas savo pretenziją ir formuluodamas argumentus, todėl UAB „Profectus novus“ Pretenzija buvo pateikta nepraleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 15 dienų termino. VPĮ 94 straipsnyje įtvirtinti terminai nėra naikinamieji. Pareiškėjas, gavęs tiekėjo pretenziją, net ir praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, turėtų svarstyti, ar pretenzija yra pagrįsta ar ne.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profectus novus“ prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 4S-624, kuriuo buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“, kol Tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo.

Teismui buvo svarbu nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad, sprendžiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimų panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Tarnyba nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybė (perkančioji organizacija) neužtikrino VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų, įpareigojančių tiksliai ir aiškiai, be dviprasmybių, parengti pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, taip pat laikytis skaidrumo principo (VPĮ 3 str. 1d.), be to, buvo nustatyta ir kitų VPĮ įstatymo pažeidimų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 18 d. pateikė skundą teismui, prašė ginčo sprendimą panaikinti, tačiau pareiškėjo viešųjų pirkimo komisija, apsvarsčiusi Tarnybos sprendimą dėl atviro konkurso procedūrų nutraukimo, 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu nutarė nutraukti el. atviro konkurso „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“ pirkimo procedūras ir apie tai 2014 m. balandžio 11 d. raštu informavo Tarnybą. Teismo posėdyje patvirtinta, kad šiuo metu yra paskelbtas naujas atviras konkursas, kurio rezultatai dar nėra aiškūs.

Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešojo administravimo sistemos subjektas ir jos pagal kompetenciją priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nustatytus turinio reikalavimus. Teismo vertinimu, Tarnyba, nustačiusi VPĮ pažeidimus, turėjo teisę nutraukti pareiškėjo viešojo pirkimo „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“ (Nr. 137950), organizuojamo atviro konkurso būdu, procedūras ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai Pirkimo procedūrų nutraukimą patvirtinančius dokumentus.

Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, aiškiai suformuluotos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas neprieštarauja Tarnybos tikslams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Priimdama ginčo sprendimą, Tarnyba savo kompetencijos neviršijo ir įstatymo nepažeidė, nes VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktas suteikia teisę Tarnybai nutraukti pirkimo procedūras, nustačius šio įstatymo pažeidimų, t. y. sieja nutraukimą su nustatytais pažeidimais. Taigi, teismas darė išvadą, kad Tarnyba, ginčo sprendimu turėjo teisę įpareigoti pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras, šis sprendimas neprieštarauja nei protingumo, nei teisingumo principams ir laikytinas proporcinga priemone siekiant užtikrinti viešąjį interesą (VPĮ 82 str. 2 d. 6 p.).

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos ginčo sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo viešųjų pirkimo komisija, esant ginčui teisme, 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukė atviro konkurso pirkimo procedūras, apie tai 2014 m. balandžio 11 d. raštu informavo Tarnybą bei paskelbė naują atvirą konkursą (pirkimas Nr. 154778) dėl projekto „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tipinių veiklos procesų ir procedūrų visapusiškas tyrimas ir optimizavimas“ (http://old.vilnius.lt/newvilniusweb/objects/pirkimai/detales2.php?pbid=2398). Pareiškėjas, panaikindamas atvirą konkursą ir paskelbdamas naują atvirą konkursą, pripažino Tarnybos ginčo sprendime nustatytus VPĮ pažeidimus, todėl toks atviro konkurso nutraukimas nėra pažeidęs pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų daugiau nei tai reglamentuota VPĮ nuostatomis. Tarnyba vykdė jai pavestas VPĮ nustatytas funkcijas ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (VPĮ 82 str. 1 d. 2 p.), turėjo pakankamą pagrindą pasinaudoti šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose suteiktomis teisėmis. Perkančiosios organizacijos pateiktų su Pirkimu susijusių dokumentų patikrinimas buvo atliktas per protingą terminą.

Teismas akcentavo, kad teismo sprendimo panaikinti ginčijamą administracinį aktą prasmė yra grąžinti pareiškėją į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu ginčijamo akto nebūtų. Šiuo atveju ginčijamo sprendimo panaikinimas (ar jo palikimas galioti) niekaip nedarytų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl teismas laikė, kad ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o tai yra pagrindas skundą atmesti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl atvirojo konkurso nutraukimo negalėjo laiku įsisavinti Europos Sąjungos paramos fondo ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto, yra pagrįsti, nes tai atlikti draudė Tarnybos ginčo sprendimas. Tačiau, kokią tai galėjo turėti įtaką pareiškėjo veiklos ekonominiams rodikliams, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tarnybos veiksmais nutraukiant atvirąjį konkursą ir jų galbūt neigiamu poveikiu pareiškėjo veiklos ekonominiams rodikliams.

Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinti pareiškime išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p., 57 str.).

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Akcentuoja, kad viso teisminio nagrinėjimo metu palaikė pareikštą skundą ir nesutiko su Tarnybos nustatytais pažeidimais. Procedūrų nutraukimą lėmė ne sutikimas su atsakovo sprendimu, bet galimybė įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai taikė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai atsisakė vertinti bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pažymi, kad teisme yra vertinama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Tai, kad pareiškėjas nutraukė viešą konkursą, nedaro administracinio proceso beprasmiu, kadangi Tarnybos priimami aktai privalo atitikti jiems nustatytus reikalavimus. Akcentuoja, kad, ginčijamą sprendimą pripažinus neteisėtu, pareiškėjas įgytų teisę į žalos atlyginimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė ginčijamo sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, tačiau teismas tik formaliai konstatavo, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų keliamais reikalavimais – ir tik formaliai išdėstė šių teisės normų turinį. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnybos taikytoms poveikio priemonėms nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tačiau teismas nevertino nei vieno pareiškėjo argumento. Tokia situacija, pareiškėjo nuomone, prilygintina sprendimui be motyvų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apie ginčijamo sprendimo įtaką pareiškėjo teisiniam statusui – sprendimas nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pažymi, kad teisines pasekmes sukelia ne pažeidimų konstatavimas ginčijamame sprendime, bet nustatytas įpareigojimas pareiškėjui nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

Mano, kad tokiu atveju, jei pareiškėjas nutraukė viešojo pirkimo procedūras, jis patvirtino, jog sutinka su atsakovo priimtu sprendimu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtent taip kvalifikuoja perkančiosios organizacijos veiksmus, jai įvykdžius atsakovo nustatytus įpareigojimus (2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, teismo posėdžio metu aiškinosi bylos aplinkybes, pateikė proceso šalims klausimų, o pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylas dalykas – Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 4S-624 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 137950 vertinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo atsakovo sprendimu pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nustačius viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, įpareigotas nutraukti vykdomo atviro konkurso „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“ procedūras ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, pateikti atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai tai patvirtinančius dokumentus (t. II, b. l. 8–13).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, jog pareiškėjas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukė atviro konkurso pirkimo procedūras, apie tai 2014 m. balandžio 11 d. raštu informavo atsakovą bei paskelbė naują atvirą konkursą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinamas teisinių pasekmių pareiškėjui nebesukeltų, o tai, teismo vertinimu, yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad viso teisminio nagrinėjimo metu palaikė pareikštą skundą ir nesutiko su atsakovo nustatytais pažeidimais. Procedūrų nutraukimą lėmė ne sutikimas su atsakovo sprendimu, bet galimybė įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Pažymi, kad, ginčijamą sprendimą pripažinus neteisėtu, pareiškėjas įgytų teisę į žalos atlyginimą.

Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija.

Nustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas, atsakydamas į ginčijamą atsakovo sprendimą, 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu nutraukė atviro konkurso pirkimo procedūras, apie tai 2014 m. balandžio 11 d. informavo atsakovą (t. III, b. l. 73, 74).

Kaip matyti iš šių aplinkybių, pareiškėjas iš esmės įvykdė visus įpareigojimus, išdėstytus ginčijamame atsakovo sprendime. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimas pagal nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes tinkamai neapgintų pareiškėjo teisių.

Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Teismas imasi nagrinėti tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1283/2008).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsakovo sprendimas, vertinant šį aktą jo priėmimo metu, pareiškėjui sukėlė aiškias ir konkrečias teisines pasekmes – t. y. nustatė tam tikrus įpareigojimus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas šiuos įpareigojimus įvykdė ir tokiam pareiškėjo veiksmui įvertinti ir nustatyti jo teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai neturi reikšmės aplinkybės, nulėmusios tokį pareiškėjo sprendimą.

Šiuo konkrečiu momentu pareiškėjas prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto aktą, kuriame nustatytus įpareigojimus pareiškėjas yra įvykdęs, t. y. nors pats administracinis aktas nėra panaikintinas, tačiau yra įvykdyti jame dėstomi reikalavimai. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, jog akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo teisinė padėtis. Tačiau nagrinėjamoje byloje buvusios teisinės padėties atkūrimas yra objektyviai neįmanomas, kadangi pareiškėjas visus jam ginčijamu sprendimu nustatytus reikalavimus įvykdė: nutraukė viešojo pirkimo procedūras, apie tai informavo atsakovą bei inicijavo naują viešąjį pirkimą, t. y. jis nebegali būti grąžinamas į padėtį, buvusią prieš jam įvykdant atsakovo sprendime išdėstytus įpareigojimus.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nebėra pagrindo naikinti atsakovo sprendimo, nes tokio reikalavimo patenkinimas objektyviai negali apginti pareiškėjo teisių. Net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nebepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomo argumento, jog ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimas sudarytų sąlygas pareiškėjui įgyti teisę į žalos atlyginimą, pažymėtina, kad

konkretaus akto panaikinimas nėra būtinoji sąlyga reikšti reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl ir nepanaikinus skundžiamo akto, bet konstatavus jo neteisėtumą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių gynimo, pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, todėl klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas atskirai ir, esant nustatytoms sąlygoms civilinei atsakomybei atsirasti, turi būti sprendžiama dėl turtinės žalos atlyginimo būdo ir/ ar dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552 -314/2013).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad, pareiškėjui įvykdžius ginčijamame atsakovo sprendime nurodytus įpareigojimus, šio atsakovo sprendimo panaikinimas nebeturėtų įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė