e86be8cf-c7fc-4296-9efc-d80d100571e4 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Algirdas JaliniauskasPranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                                 Bylos Nr. 1A-519-317/2011Teisėjas: Rimantas Grigas                                          Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01475-2008-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo UrbÅ¡io ir Jurgiui KiÅ¡kiui, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei ir Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, gynėjui Tadui Blažiui, nuteistajam E. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 227 str. 3 d.

– 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :              E. R. nuteistas už tai, jog 2008-11-07 apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 187, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-ojo bÅ«rio vyresniajam patruliui R. K. tarnybiniame automobilyje raÅ¡ant administracinį teisės pažeidimo protokolÄ už padarytÄ pažeidimÄ kelių eismo taisyklių 235 punkto- „Vairavimas automobilio, kurio priekiniai Å¡oniniai stiklai tamsinti plėvele“, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimÄ , pasiÅ«lė jam kyšį ir ant tarnybinio automobilio priekinės palangės padėjo segtuvÄ su dokumentais, kuriame buvo įdėta 50 litų kupiÅ«ra Nr. AB2534497.Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nuosprendyje teismas rėmėsi LR BK 95 straipsnio 2003-05-04 redakcija, nors nuo Å¡ios straipsnio redakcijos priėmimo iki nusižengimo padarymo dienos ir nuo nusižengimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos LR BK 95 straipsnis buvo ne kartÄ keistas.

Jo teigimu, LR BK 95 str. redakcija, įsigaliojusi įstatymu Nr. XI-901(2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792, 2010-06-29), galiojanti Å¡iuo metu ir galiojusi nuosprendžio priėmimo dienÄ , nustato, kad senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sulaikomas arba kuriÄ jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar į teismÄ .Apelianto teigimu, jam paskelbus paieÅ¡kÄ 2010-11-26 nutartimi, senaties eiga turėjo atsinaujinti 2010-12-09, kuomet jis pats atvyko susipažinti su bylos medžiaga į Kauno apygardos teismÄ , kur tuo metu turėjo bÅ«ti nagrinėjami jo bei jo gynėjo atskirieji skundai Å¡ioje byloje.

Pakartotinai kaltinamasis į Kauno apygardos teismÄ atvyko 2011-03-17, kur jam buvo pateikta susipažinimui baudžiamosios bylos Nr. 1-447-311/2011 medžiaga. Nagrinėjant bylÄ , 2011-04-06 teisiamojo posėdžio metu teismas buvo informuotas apie Å¡ias aplinkybes ir buvo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti Å¡iuos duomenis arba padaryti vienos valandos pertraukÄ , kad suteikti galimybę pristatyti reikalingus dokumentus į bylÄ , tačiau praÅ¡ymai protokoline teismo nutartimi buvo atmesti, motyvuojant proceso vilkinimu. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai buvo skaičiuoti netinkamai, jie yra suėję iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl nuosprendis naikintinas, o byla nutrauktina.Apeliantas taip pat nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t.y.

LR BK 40 str. Byloje surinkta medžiaga ir nustatytos sÄ lygos, leidžiančios asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi jis pirma kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Skundo autoriaus teigimu, galiojantys teisės aktai nenustato kurioje baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo stadijoje kaltinamasis turi pareikÅ¡ti kaltės pripažinimÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Nuosprendžio priėmimo metu jo pozicija dėl pareikÅ¡tų kaltinimų buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta ir užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole.

Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo neatsižvelgti į jo pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Teismas neteisingai nustatė, kad jis dėl savo nusikalstamų veiksmų visiÅ¡kai nesigailėjo. Tokia teismo nuostata neturi jokio teisinio pagrindo, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. 2011-04-06 teisiamojo posėdžio protokole yra aiÅ¡kiai užfiksuota, jog jis savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta pilnai ir dėl savo veiksmų gailisi. Nusikaltimu nepadaryta jokios materialinės ar kitokios žalos, kuri turėtų bÅ«ti atlyginta.

Yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis bylos duomenimis, jis per 32 savo gyvenimo metus nėra padaręs jokios kitos nuskalstamos veikos, kaltinamas baudžiamojo nusižengimo - Å¡velniausios nusikalstamos veikos rÅ«Å¡ies padarymu, o tai laikytina pakankamu pagrindu manyti, kad baudžiamajam įstatymui nebus nusižengta ir ateityje. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas be pagrindo suabejojo laiduotojos patikimumu. Be to, teismas savo iniciatyva galėjo kviesti laiduotojÄ , įpareigoti pateikti reikiamus dokumentus į bylÄ , ar savo nuožiÅ«ra iÅ¡sireikalauti asmenį charakterizuojančiÄ medžiagÄ iÅ¡ duomenų registrų.

PraÅ¡ymas laiduoti buvo pasiraÅ¡ytas pačios laiduotojos, byloje nenustatyta jokių aplinkybių leidžiančių teigti, jog praÅ¡ymas buvo pasiraÅ¡ytas ne pačios laiduotojos ar paraÅ¡as buvo suklastotas.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, jog jis padarė apysunkį nusikaltimÄ , kad kaltu visiÅ¡kai neprisipažino. Jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir savo kaltę visiÅ¡kai pripažino bei gailisi.             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. R. ir jo gynėjas T.

Blažys prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.Prokurorė prašė nuteistojo E. R. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestinas.Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ bei motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė E. R. pritaikyti tinkamai.Dėl LR BK 95 str. nuostatų taikymoLR BK 95 str. nuo nusikalstamos veikos padarymo 2008-11-07 iki nuosprendžio priėmimo dienos 2011-04-07 buvo ne kartÄ keistas.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl senaties taikymo, vadovavosi LR BK 95 str. 2003-05-04 redakcija. Pagrįstai skunde nurodoma, jog tokios įstatymo redakcijos nebuvo. Tačiau LR BK 95 straipsnis buvo keistas 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495 (Žin., 2003, Nr. 38-1733) ir įsigaliojo nuo 2003-05-01, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, nurodydamas LR BK 95 str. 2003-05-04 redakcijÄ , padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ , kuris įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi.E. R. atžvilgiu palankiausia yra LR BK 95 str. 1 d. redakcija, priimta 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495 (Žin., 2003, Nr. 38-1733), kuri numatė, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.BaudžiamÄ jį nusižengimÄ numatytÄ LR BK 227 str. 3 d.

E. R. padarė 2008-11-07. LR BK 95 str. 2 d. numatyta, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Dėl to, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas galėjo sueiti 2010-11-07. Apkaltinamasis nuosprendis E. R. atžvilgiu buvo priimtas praėjus dvejiems metams ir penkiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai taikė LR BK 95 str. nuostatas, nes Å¡ios straipsnio 3 d. numatyta, jog tuo atveju, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu, t.y. 2010-08-30 apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo E. R. paieÅ¡ka. Dėl to senaties eina sustojo. E. R. buvo surastas ir pristatytas į teismo posėdį 2010-09-23 t.y. senaties terminas buvo sustojęs 23 dienas. Tačiau kaltinamajam ir toliau nevykstant į teismo posėdžius, 2010-10-27 apylinkės teismo nutartimi vėl buvo paskelbta paieÅ¡ka. 2010-10-29 kaltinamajam E. R. atvykus į Kauno miesto apylinkės teismÄ , į paskirtų posėdžiui baudžiamųjų bylų raÅ¡tinę susipažinti su bylos medžiaga, 2010-10-29 teismo nutartimi kaltinamojo E. R. paieÅ¡ka nutraukta.

             E. R. neatvykus į 2010-11-23 teisiamÄ jį posėdį, teismas priėmė nutartį kaltinamÄ jį atvesdinti į 2010-11-26 teisiamÄ jį posėdį. Minėta atvesdinimo nutartis buvo pavesta vykdyti Vilniaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos areÅ¡tinės ir konvojavimo skyriui. Tačiau į 2010-11-26 teisiamÄ jį posėdį E. R. nebuvo atvesdintas. Dėl to, teismas 2010-11-26 teismo nutartimi paskelbė kaltinamojo E. R. paieÅ¡kÄ . Pagal minėtÄ teismo nutartį Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK pradėjo paieÅ¡kÄ .

             Nors E. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010-11-26 nutartimi paskelbtos paieÅ¡kos senaties eiga turėjo atsinaujinti 2010-12-09, kuomet jis pats atvyko susipažinti su bylos medžiaga į Kauno apygardos teismÄ , tačiau kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius byloje esantiems raÅ¡ytiniams duomenims. Nors E. R. ir buvo atvykęs į Kauno apygardos teismÄ susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau jam paieÅ¡kÄ buvo paskelbęs ne Kauno apygardos teismas, o Kauno miesto apylinkės teismas ir pastarajam nebuvo žinomos Å¡ios aplinkybės. Akivaizdu, jog kaltinamasis buvo atvykęs ne pas konkretų teisėjÄ , o į teismo raÅ¡tinę, nors LR BPK 40 str. teismu pripažįsta tik teismo teisėjÄ ar teisėjų kolegijÄ , o LR BK 95 str. 4d. nustato, jog senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuomet asmuo sulaikomas arba kuriÄ jis atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar teismÄ .

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio policijos nuovados pareigÅ«nai, vykdantys E. R. paieÅ¡kÄ , 2010-12-08 buvo iÅ¡siuntę paklausimÄ Ä¯ policijos įstaigÄ pagal ieÅ¡komo asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , tikslu nustatyti ar E. R. gyvena nurodytu adresu, tačiau E. R. nebuvo surastas. 2010-01-10 Vilniaus apskrities VPK Asmenų paieÅ¡kos skyrius taip pat paskelbė paieÅ¡kÄ E. R., kaip asmens įtariamo nusikalstamos veikos padarymu. Be to, vykdant paieÅ¡kÄ , 2011-02-26 buvo susisiekta su kaltinamojo seserimi, kuri nurodė, kad nežino kur gyvena jos brolis.

Su E. R. buvo susisiekta tik 2011-02-17 ir, tai tik telefonu. Šio pakalbio metu E. R. nurodė, jog yra išvykęs į komandiruotę ir iš jos grįš kovo 4 d. ( t. 3 b. l. 135).             Nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į tai, jog 2010-03-18 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu E. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Su šiuo nutarimu E. R. buvo supažindintas pasirašytinai.

Taip pat jis buvo įspėtas apie pasekmes už kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygų nesilaikymÄ .             IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog vykdant 2010-11-26 apylinkės teismo nutartį dėl paieÅ¡kos paskelbimo, E. R. buvo surastas tik 2011-04-04 (t. 3 b. l. 165). Taigi, nuo Å¡ios dienos ir vėl atsinaujino senaties eiga. Kolegija, atsižvelgusi į senaties eigos sustojimo laikotarpį, daro iÅ¡vadÄ , jog E. R. atžvilgiu priimant apylinkės teismo nuosprendį, nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Dėl Å¡ių motyvų nėra pagrindo tenkinti Å¡iÄ apeliacinio skundo dalį.              Dėl LR BK 40 str. nuostatų taikymo             Pagal LR BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Tačiau, tai gali bÅ«ti padaryta tik esant visumai įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ .

             LR BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.              Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktikÄ , net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti sprendimÄ atleisti asmenį nuo atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Tik padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamÄ sprendimÄ .             Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo E. R. atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos paminėto įstatymo nuostatos, nes nėra nustatytos visos bÅ«tinos jo sÄ lygos.              Privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga yra ta, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiÅ¡kinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.

             Pagal teismų praktikÄ , kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, atsipraÅ¡o nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytÄ Å¾alÄ ir pan.).

Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.             IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apklausiamas įtariamuoju, E. R. kaltu neprisipažino (t. 1 b. l. 81). Teisminio nagrinėjimo metu E. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltu taip pat neprisipažino (t. 3 b. l. 176-178). Tik paskutiniojo žodžio metu jis formaliai pripažino savo kaltę ir nurodė, jog gailisi (t. 3 b. l. 196).Kolegija, įvertinusi E. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad E. R. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Jis savo kaltę pripažino tik formaliai, paskutiniojo žodžio metu ir verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, siekdamas iÅ¡vengti teistumo, nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tokį jo prisipažinimÄ laikyti nuoÅ¡irdžiu ir pakankamu LR BK 40 str. taikymui.              Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti ir LR BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyto pagrindo t.y. manyti, jog E. R. tikrai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Å¡i E. R. veika nebuvo atsitiktinė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė pateikė įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenis apie šį fizinį asmenį, iÅ¡ kurio matyti, jog 2009-06-17 Vilniaus m. 1 PK buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. 12-1-2048-9 ir Nr. 12-1-1289-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d. padarymo, o 2011-04-04 E. R. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ .

BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, jog E. R. yra eilę kartų baustas ir administracinėmis nuobaudomis.             Atsižvelgusi į Å¡iuos duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog E. R. nėra padaręs daugiau nusikalstamų veikų, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų ateityje.              Nesant dviejų LR BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .             Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.n u t a r ė:             Nuteistojo E. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Algirdas Jaliniauskas Teisėjai:                                                                 Algerdas Urbšys                                                                  Jurgis Kiškis