e86aa75a-85af-4fcc-a9ca-4079368bd357 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-180-730/2012(Proceso Nr. 2-06-3-04783-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 35.1; 35.5; 36.2; 38; 42.10.;44.5.1.; 45.6; 63; 99.5.; 114.1.; 114.9.3.;114.11.; 116.1.;(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Laurai Norvilaitei, Simonai Šukytei, Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovei B. Š., ieškovės atstovui advokatui Mantui Liugui, atsakovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, civilinėje byloje pagal ieškovės B.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei S. G. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės 70590,00 Lt nuostolių (b.l. 135-138). Nagrinėjant bylÄ teisme (b.l. 172), ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ sumažino iki 36130,00 Lt (CPK 42 straipsnio 1 dalis).Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1997 metais atsakovė nebuvo AB "Klaipėdos namų statybos kombinatas" narė ir ji negalėjo tiesiogiai įsigyti buto, todėl atsakovė kartu su ieÅ¡kove konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡damos savo valiÄ sukÅ«rė prievolinius santykius.

IeÅ¡kovė kaip AB „Klaipėdos namų statybos kombinato“ narė įsipareigojo savo lėšomis nupirkti 3-ų kambarių, 76,68 kv.m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo paimti lengvatinę paskolÄ ir nupirkti nurodytÄ butÄ . 1997-12-10 ieÅ¡kovė įvykdė savo įsipareigojimus ir nupirko nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau buto pirkimo - pardavimo sutarties su atsakove negalėjo sudaryti iki jai bus suteikta lengvatinė paskola. 1999-02-08 ginčo butas buvo apdraustas nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas‘ sutiko suteikti atsakovei paskolÄ bÅ«stui pirkti su sÄ lyga, jog ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ys laidavimo sutartį.

IeÅ¡kovė neturėjo priežasčių nepasitikėti atsakove, kuri tuo metu buvo ieÅ¡kovės sÅ«nėno A. S. sugyventinė, augino dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos A. G. ir A. S. sÅ«nų M. S., todėl sutiko laiduoti už atsakovę. Klaipėdos vykdomajame komitete 1999-02-13 atlikus visus lengvatinės paskolos formalumus, buvo sudaryta buto pardavimo sutartis. Sutartyje atsakovė įsipareigojo sumokėti nurodytÄ buto kainÄ â€“ 100000,00 Lt, padengti visas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, susijusias su perkamu butu.

IeÅ¡kovė patyrė 51750,00 Lt buto pirkimo iÅ¡laidų, 48250,00 Lt įrengiant butÄ , 850,00 Lt buto draudimo iÅ¡laidų, 300,00 Lt turto vertinimo, 200,00 Lt teisinių paslaugų iÅ¡laidų, 35000,00 Lt paskolos R. R. grÄ Å¾inimo iÅ¡laidų, grÄ Å¾ino už atsakovę 63580,00 Lt paskolos, 4060,00 Lt palÅ«kanų, negavo 14800,00 Lt įmokos pagal buto pardavimo sutartį, viso 218790,00 Lt. Atsakovė jai grÄ Å¾ino 85200,00 Lt ir 63000,00 Lt, iÅ¡ viso 148200,00 Lt.Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kininę senatį ieÅ¡kovės reikalavimams, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutikimo motyvais nurodė aplinkybes, kad 1999-02-09 Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure su ieÅ¡kove sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį. Nors ieÅ¡kovė už butÄ buvo sumokėjusi 51750,00 Lt, jį atsakovei pardavė už 100000,00 Lt. 14800,00 Lt dydžio buto kainos dalį atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį, o likusiÄ 85200,00 Lt - iÅ¡ banko gavusi paskolÄ . IeÅ¡kovė kaip tuometinio atsakovės sugyventinio giminaitė sutiko laiduoti už paskolos sutartį.

IeÅ¡kovė sutiko mokėti paskolÄ ir palÅ«kanas už atsakovę iÅ¡ gautų už butÄ pinigų su sÄ lyga, kad Å¡ias įmokas atsakovė jai vėliau grÄ Å¾ins. Atsakovei 2004 metais iÅ¡siskyrus su sugyventiniu, ieÅ¡kovė pareikalavo grÄ Å¾inti nurodytas sumas. Atsakovei 2004-12-14 paskolos sutarties su Nordea Bank Finland pagrindu buvo suteiktas 98000,00 Lt kreditas, iÅ¡ kurio atsakovė 63000,00 Lt sumÄ pervedė ieÅ¡kovei, 21619,36 Lt sumÄ pervedė kreditoriui pagal 1999-02-09 paskolos sutartį, tokiu bÅ«du atsiskaitydama su ieÅ¡kove ir kreditoriumi.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti 14800,00 Lt ir 51750,00 Lt įmokas už butÄ , nes ieÅ¡kovė nuo 1999-02-09 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , iki Å¡iol jokių reikalavimų nepateikė, todėl yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį (b.l. 81, 143). Nagrinėjant bylÄ teisme, ieÅ¡kovė, jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė, atsakovės atstovė ieÅ¡kinio nepripažino.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. 1997-12-10 AB „Klaipėdos namų statyba“ iÅ¡duotoje pažymoje nurodyta, jog ieÅ¡kovei leidžiama savo lėšomis dalyvauti buto, esančio (duomenys neskelbtini), statyboje, sumokant už buto pirkimÄ 51750,00 Lt. 1998-02-04 pažyma įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo rejestro knygoje (b.l. 7, 30). 1997-12-15 patalpų nuomos sutarties pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡nuomojo A.

S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1, 2 punktais nuomininkui suteikta teisė nemokėti nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalinius patarnavimus, tačiau jis įpareigotas savo lėšomis iki 1998-12-15 atlikti nebaigtus apdailos darbus ir santechnikos prietaisų pastatymo darbus (civilinė byla Nr. 2-834-122/2010, b.t. 1, b. l. 12). 1997-12-15 R. R. su atsakovės sugyventiniu A. S. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ kreditorė suteikė 35000,00 Lt paskolÄ skolininkui vidaus remonto darbams atlikti.

Sutartyje atlikti įraÅ¡ai, kad A. S. 2006-02-09 grÄ Å¾ino paskolÄ â€“ 31875,00 Lt mokėjimo pavedimu ir 3125,00 Lt grynais (civilinė byla Nr. 2-834-122/2010, b.t. 1, b.l. 19-20). 1999-02-08 DUAB „Baltijos garantas“ ir ieÅ¡kovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 011560, pagal kuriÄ nekilnojamasis turtas apdraustas laikotarpiu nuo 1999-02-09 iki 2009-02-08, kasmet iki kiekvienų metų vasario 8 d. sumokant 170,00 Lt įmokÄ (b.l. 57). 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. 653047, pagal kuriÄ bankas įsipareigojo suteikti atsakovei 85200,00 Lt paskolÄ laikotarpiui iki 2009-01-05 butui pirkti, o atsakovė įsipareigojo naudoti paskolÄ pagal paskirtį, grÄ Å¾inti jÄ bankui pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ ir nustatytomis datomis (b.l. 9-10). 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir ieÅ¡kovė sudarė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo kreditoriui įvykdyti visas prievoles, kylančias iÅ¡ 1999-02-09 paskolos sutarties Nr. 653047, tai yra padengti 85200,00 Lt paskolÄ ar jos dalį, nesumokėtas palÅ«kanas, delspinigius (b.l. 11-12, 31). 1999-02-09 Klaipėdos 4-ajame notarų biure ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1194, kurioje nurodyta buto kaina – 100000,00 Lt, sumokėta buto kainos dalis – 14800,00 Lt.

Sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo gavusi 85200,00 Lt lengvatinę paskolÄ iÅ¡ AB „Lietuvos taupomasis bankas“ iki 1999-02-15 pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ nesumokėtÄ buto kainos dalį (civilinės bylos Nr. 2-834-122/2010, b.t.1, b.l. 131). 2005-12-14 atsakovė ir Nordea Bank Finland Plc sudarė kreditavimo sutartį Nr. 05/12/132 L, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 98000,00 Lt kreditas Å¡eimos poreikių tenkinimui (b.l. 106-118). 2006-01-25 atsakovė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė 63000,00 Lt sumÄ , nurodydama pavedimo pobÅ«dį „sÄ skaitos papildymas“ (b.l. 14). 2009-09-29 „Swedbank“, AB kaip AB „Lietuvos taupomasis bankas“ teisių perėmėjas nurodė, kad kreditas pagal 1999-02-09 paskolos sutartį Nr. 653047 grÄ Å¾intas 2006-01-12 dienÄ , o per laikotarpį nuo 2006-01-12 kreditoriui grÄ Å¾inta 21619,36 Lt (b.l. 13, 33).

IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2006-01-12 kreditoriui „Swedbank“, AB sumokėjo 52368,64 Lt kredito dalį, 4498,92 Lt palÅ«kanų ir 1,56 Lt delspinigių (b.l. 53-55, 160, 181). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė CK 6.237 straipsnio, 6.242 straipsnio nuostatomis, t. y. materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobÅ«džio asmenų pareiga elgtis sÄ Å¾iningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita, padarydamas Å¡iam nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is. Å is turto iÅ¡reikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Formuojama teismų praktika, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos Å¡iuo bÅ«du, kai jų negalima apginti kitais bÅ«dais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; kt.).Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintÄ supratimÄ faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiÅ«riu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiÅ«riu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai atlikto vertinimo rezultatas. Å iuo požiÅ«riu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiÅ¡kai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiÅ«riu bÅ«tų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali bÅ«ti Å¡alutiniai, netiesioginiai, nereikÅ¡mingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų bÅ«ti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panaÅ¡aus pobÅ«džio abejonės. Dėl 14800,00 Lt priteisimo , 51750, 00 Lt, 48250,00 Lt panaudojimo.IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė praturtėjo 14800,00 Lt suma, kadangi ji nesumokėjo jai 14800,00 Lt pagal Å¡alių sudarytÄ 1999-02-09 Klaipėdos 4-ajame notarų biure buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1194.

IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, kadangi ieÅ¡kovė sumokėjo Klaipėdos NSK 51750,00 Lt, 48250,00 Lt panaudojo buto įrengimui, o atsakovė jai dalies Å¡ių iÅ¡laidų neatlygino.Atsakovė įrodinėjo, jog ji už iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytÄ butÄ pagal 1999-02-09 pirkimo – pardavimo sutartį yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, sumokėdama jai 100000,00 Lt.Remiantis formuojama teismų praktika, kadangi ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog atsakovė praturtėjo pagal sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.Formuojama teismų praktika, kad įstatymas neįpareigoja ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005).Byloje kilo Å¡alių ginčas dėl nekilnojamojo daikto, tai yra buto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo tuo aspektu, ar pirkėja įvykdė pareigÄ sumokėti visÄ Å¡alių sutartÄ kainÄ už nupirktÄ daiktÄ .Sutarties sudarymo metu galiojusio (1964 m., 1998-12-15, įsigaliojo 1998-12-31) CK 253 straipsnyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtÄ pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ , CK 255 straipsnyje nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartį bÅ«tina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti vieÅ¡ame registre, CK 256 straipsnyje nustatyta, kad parduodamo turto kaina nustatoma Å¡alių susitarimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

Tokiu bÅ«du, Å¡alių sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nustatė privalomÄ notarinę formÄ , tokia sutartis turėjo bÅ«ti registruojama vieÅ¡ajame registre, konkreti daikto kainos sumokėjimo tvarka įstatymu numatyta nebuvo, todėl Å¡alys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje turėjo galimybę numatyti joms priimtinÄ atsiskaitymo tvarkÄ . Sutarties 2 punktu Å¡alys numatė, kad buto kaina yra 100000,00 Lt, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė 14800,00 Lt gavo iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , o likusiÄ 85200,00 Lt sumÄ atsakovė įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovei iki 1999-02-15, pervedant į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ Nr. 45149 AB „Lietuvos taupomasis bankas“, Klaipėdos m. skyriaus Manto filiale, paskolÄ iÅ¡ AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (civilinės bylos Nr. 2-834-122/2010, b.t.1, b.l. 131).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė sutartyje nustatytu terminu ir tvarka pervedė per bankÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 85200,00 Lt sumÄ Lt.CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Prie oficialių raÅ¡ytinių įrodymų priskiriami ir notarų patvirtinti dokumentai (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Taigi notaro patvirtinta sutartis pripažįstama prima facie, tai yra didesnę galiÄ turinčiu, įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Byloje dalyvaujantis asmuo, ginčijantis tam tikras aplinkybes, visų pirma turi paneigti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius didesnės galios įrodymus. Prima facie įrodymu patvirtintas aplinkybes paneigti liudytojų parodymais gali bÅ«ti leidžiama tik konstatavus, kad draudimas juos panaudoti prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Pripažįstama, kad byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių, jog ieÅ¡kovė negavo iÅ¡ atsakovės 14 800,00 Lt prieÅ¡ 1999-02-09 buto pirkimo - pardavimo Nr. 1194 sutarties sudarymÄ . Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Teismui pasiÅ«lius, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl sutarties ar jos dalies dėl atsiskaitymų pagal ginčo sutartį (2 punkto) pripažinimo negaliojančiais (b.l. 172).

Todėl teismas laiko neįrodytomis ieÅ¡kovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, jog ji negavo iÅ¡ atsakovės 14800,00 Lt prieÅ¡ 1999-02-09 buto pirkimo - pardavimo Nr. 1194 sutarties sudarymÄ .Byloje įrodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė už ginčo butÄ sumokėjo Klaipėdos NSK 51750,00 Lt, tačiau pripažįstama, kad byloje neįrodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė ginčo buto įrengimui panaudojo 48250,00 Lt savo asmeninių lėšų. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad už ieÅ¡kovės lėšas buvo atlikti ginčo buto įrengimo darbai, kad buto įrengimo darbams buvo panaudoti 35000,00 Lt, kuriuos ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino už A.

S. R. R., gautus pagal jų 1997-12-15 sudarytÄ paskolos sutartį. Teismo nuomone, fakto, jog parduodant ginčo butÄ , jo vertė buvo 100000,00 Lt, nepakanka įrodyti, jog už ieÅ¡kovės 48250,00 Lt buvo atlikti ginčo buto įrengimo darbai (100000,00 Lt – 51750,00 Lt = 48250,00 Lt). Be to, civilinėje byloje Nr. 2-834-122/2010 ieÅ¡kovas A. S., kuris yra ieÅ¡kovės sÅ«nėnas, įrodinėjo, kad jis už savo lėšas įrenginėjo ginčo butÄ (b.l. 87-89), byloje ieÅ¡kovė dalyvavo trečiuoju asmeniu, su ieÅ¡kiniu sutiko (b.l. 44, 125).IÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė pati pripažįsta pirmiau įrengusi butÄ , o po to sudariusi buto pirkimo – pardavimo sandorį (b. l. 136), Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė patvirtino savo paaiÅ¡kinimais, nagrinėjant bylÄ (b.l. 171-172).

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė atliko savo lėšomis kokius tai buto įrengimo darbus.Teismo nuomone, aplinkybės, kad ieÅ¡kovė patvirtina, jog buto įrengimo darbai buvo atlikti iki buto pirkimo – pardavimo sandorio įforminimo, yra pagrindas vertinti, kad Å¡alių tikrieji ketinimai buvo iÅ¡reikÅ¡ti sudarytu sandoriu, įvertinant visas aplinkybes taip, kaip jas vertintų esant analogiÅ¡koms sÄ lygoms protingi asmenys.

Teismo nuomone, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, protingi asmenys, sudarydami tokio pobÅ«džio sandorį, konkrečiai daikto pardavėjas parduotų daiktÄ už tokiÄ kainÄ , į kuriÄ bÅ«tų įskaičiuotos visos jo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su buto daikto įsigijimu, įrengimu, remontu ir pan., kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, jog į buto kainÄ (100000,00 Lt) buvo įskaičiuotos visos iÅ¡laidos, o buto kainÄ atsakovė sumokėjo, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės į jokių papildomų iÅ¡laidų atlyginimÄ .Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ Å¡alių sudarytÄ ginčo sandorį pripažinti niekiniu ex officio, teismo nuomone, nėra (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), sandoris yra galiojantis, ieÅ¡kovė, nei paties sandorio, nei jo tam tikrų sÄ lygų neginčija.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė manydama, kad jos interesai buvo pažeisti sudarant ginčo sandorį, tai yra ji negavo Å¡alių susitarimu nustatytos kainos, kaina buvo nereali, savo interesus turi ginti ginčydama sandorį ar tam tikras jo sÄ lygas, remiantis sandorių negaliojimo institutu. Kaip nurodyta, ieÅ¡kovė nesutiko reikÅ¡ti reikalavimo dėl sandorio, ar jo dalies nuginčijimo (b.l. 172).Teismas, pripažinęs, kad prievolinio teisinio santykio Å¡alies teisės yra pažeistos ir turi bÅ«ti ginamos civilinės teisės nustatytomis priemonėmis, privalo tinkamai taikyti teisę ir atsisakyti taikyti ieÅ¡kovo pasirinktÄ jo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , jeigu tai nesiderina su to teisės instituto prigimtimi ir ypatumais.

Jeigu ieÅ¡kovas pasirenka netinkamÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , tai yra pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimui atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. spalio 6 d. civilinėje byloje 3K-3-455/2008, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-94/2009, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-253/2009).Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad, jog byloje yra įrodytos aplinkybės, kad atsakovė įvykdė savo pareigÄ sumokėti visÄ Å¡alių sutartÄ kainÄ už nupirktÄ daiktÄ .

Dėl paskolos padengimo 63580,00 Lt, 4060,00 Lt palÅ«kanų, 850,00 Lt draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo, 300,00 Lt už vertinimo paslaugas, 200,00 Lt už teisines paslaugas priteisimo.Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovė 1999-02-09 laidavimo sutartimi įsipareigojo kreditoriui AB „Lietuvos taupomasis bankas“ įvykdyti visas prievoles, kylančias iÅ¡ 1999-02-09 paskolos sutarties Nr. 653047, tai yra padengti 85200,00 Lt paskolÄ ar jos dalį, nesumokėtas palÅ«kanas, delspinigius (b.l. 11-12, 31).

Nagrinėjant bylÄ , ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog ji pagal laidavimo sutartį grÄ Å¾ino 4600,00 Lt palÅ«kanų (b.l. 172). Pripažįstama byloje įrodytomis aplinkybes, jog ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 1999-02-09 iki 2006-01-01 kaip laiduotoja grÄ Å¾ino atsakovės kreditoriui AB „Lietuvos taupomasis bankas“, vėliau „Swedbank“, AB 63580,00 Lt paskolos ir 4498,92 Lt palÅ«kanų pagal paskolos 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir atsakovės sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 653047.

Å ias aplinkybes, teismas laiko įrodytomis vertinant kredito panaudojimo ataskaitas (civilinė byla Nr. 2-834-122/2010, b.l. 133-140), pažymas apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , apie sumokėtas įmokas (b.l. 13, 181), kasos pajamų orderius apie ieÅ¡kovės įmokas 1999 – 2000 metais (b.l. 160). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė ieÅ¡kovei 2006-01-25 grÄ Å¾ino 63000,00 Lt ieÅ¡kovės sumokėtos paskolos. Atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei jos sumokėtos 580,00 Lt paskolos ir 4498,92 Lt sumokėtų palÅ«kanų.

Atsiliepime atsakovė pripažino, jog buvo Å¡alių susitarimas, kad ieÅ¡kovė laiduotų už atsakovę su sÄ lyga, kad ji sumokėtÄ paskolÄ ir palÅ«kanas ieÅ¡kovei grÄ Å¾ins (b.l. 81).Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis).Prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę, įvykdyti jÄ kreditoriui kartu su skolininku.

Å ios prievolės prieÅ¡ kreditorių mastÄ paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimÄ mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali bÅ«ti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visiÅ¡kÄ , o dalinę atsakomybę už skolininkÄ . Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininkÄ atsako prieÅ¡ kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ , netesybų sumokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis).Kai laiduotojas įvykdo pagrindinę prievolę, pagrindinė prievolė pasibaigia tiek jo, tiek skolininko atžvilgiu, atitinkamai pasibaigia kreditoriaus reikalavimo teisė į juos, o prievolę įvykdęs laiduotojas perima kreditoriaus teises ir įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ , tai yra teisę pareikÅ¡ti skolininkui regresinį reikalavimÄ (CK 6.83 straipsnis).Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, faktinėms aplinkybėms pripažįstama, kad atsakovė yra įgijusi prievolę ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 580,00 Lt paskolos ir 4498,92 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso 5078,92 Lt (CK 6.83 straipsnio 1 dalis).Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, 1999-02-08 DUAB „Baltijos garantas“ ir ieÅ¡kovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 011560, pagal kuriÄ butas apdraustas laikotarpiu nuo 1999-02-09 iki 2009-02-08, kasmet iki kiekvienų metų vasario 8 d. sumokant 170,00 Lt įmokÄ kiekvienais metais, ieÅ¡kovė mokėjo įmokas (b.l. 57), atsakovė Å¡ių aplinkybių neginčijo.

Pagal 1999-02-09 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir atsakovės sudarytÄ paskolos sutartį (sutarties 3.7 punktas), atsakovė buvo įgijusi pareigÄ apdrausti visam paskola naudojimosi laikotarpiui įkeistÄ bankui butÄ nuo visų galimų sunaikinimo ar sugadinimo rizikų banko naudai. CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininkÄ ir nustatyti tokie Å¡ios teisės įgyvendinimo teisės padariniai, reiÅ¡kiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Tai reiÅ¡kia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininkÄ , pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, kÄ jis už skolininkÄ sumokėjo pradiniam kreditoriui.IeÅ¡kovė prievolę kreditoriui apdrausti ginčo butÄ už atsakovę įvykdė, tai yra visam paskolos naudojimosi laikotarpiui (iki 2006-01-12) buvo apdraudusi ginčo butÄ , mokėjo įmokas, todėl pripažįstama, kad atsakovė yra įgijusi prievolę ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 850,00 Lt draudimo įmokų (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys).IeÅ¡kovės praÅ¡omus priteisti 300,00Lt už vertinimo paslaugas, 200,00 Lt už teisines paslaugas teismas pripažįsta kaip iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų, susijusių su 14800,00 Lt grÄ Å¾inimu, 51750,00 Lt, 48250,00 Lt panaudojimu, teismas laiko, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra 1999-02-09, todėl ieÅ¡kinio senačiai skaičiuoti taikytinos galiojančio CK nuostatos.

Teismas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laiko 1999-02-09, kadangi ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog atsakovė įsigydama iÅ¡ jos butÄ 1999-02-09 nesumokėjo jai visos buto kainos, kas teismo nuomone, rodo, jog tuo metu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai suvokė, jog jos teisės pažeistos. Vertinant Å¡iuo atveju ginčo Å¡alių materialinių teisinių santykių, taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1. 125 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2009-02-09.

Sutinkamai su CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia, reikalavimams dėl paskolos, palÅ«kanų, draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo, kuriuos pripažino regresiniais, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laiko 2006-01-12, tai yra atsakovei įvykdžius savo prievolę kreditoriui AB „Lietuvos bankas“, tokiu bÅ«du pasibaigus ir ieÅ¡kovės prisiimtų prievolių vykdymui už atsakovę, apie tai ieÅ¡kovei buvo žinoma.

Esant regreso teisei į žalos padariusį asmenį (CK 6.280 straipsnis), dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2009-01-12.Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovė reikalavimus pareiÅ¡kė pasibaigus įstatymo nustatytiems ieÅ¡kinio senaties terminams, kas yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Formuojama teismų praktika, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti, ar nėra priežasčių ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 2002-12-20 Nr. 39 20.7 punktas). Ä®statyme nereikalaujama, kad ieÅ¡kovas pateiktų praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ . Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ gali nusverti interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-265/2009).CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

CK arba kituose įstatymuose nenustatytos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius bÅ«tų pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, reikalavimo teisėtumÄ , Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Pripažįstama, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl paskolos, palÅ«kanų, draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti. Å iuo atveju teismas vadovaujasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais (1.5 straipsnis).

Teismo nuomone, Å¡ie reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovė pati pripažino, jog buvo įsipareigojusi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei visÄ jos sumokėtÄ paskolÄ , palÅ«kanas, tarp Å¡alių santykiai buvo labai artimi, kas sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovei pagrįstai tikėtis, jog atsakovė savo pareigÄ Ä¯vykdys, reikalavimams pareikÅ¡ti nustatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovė yra garbaus amžiaus, tiek ji, tiek jos sutuoktinis yra pensininkai, turintys sveikatos sutrikimų, duomenų apie kitokio pobÅ«džio Å¡eimos pajamas, iÅ¡skyrus socialines iÅ¡mokas, nėra.

Atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė nuolatos rinko įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, kas rodo, kad rengėsi ginti savo pažeistas teises, neatsisakė nuo jų gynimo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinus, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai yra pagristi neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino, teismo nuomone, bÅ«tų pažeisti teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi pirmiausia nustatyti:

1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis);

2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis);

3) nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos. IÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje.Byloje yra įrodymai apie ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 100,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 9), 200,00 Lt už teisines paslaugas (b.l. 149), 300,00 Lt iÅ¡laidų turto vertinimui (b.l. 18), 40,00 Lt mokestis už pažymÄ (b.l. 182), 15,00 Lt mokestis už archyvinę paieÅ¡kÄ teikiant įrodymus (b.l. 183), iÅ¡ viso 655,00 Lt.

Teismas, vertindamas iÅ¡laidų už teisines paslaugas, turto vertinimÄ , pažymas pobÅ«dį, jog jos buvo turėtos pasirengiant bylos nagrinėjimui teisme, renkant įrodymus, siekiant įrodyti reikalavimų pagrindu nurodytas aplinkybes, pripažįsta jas bÅ«tinomis, pagrįstomis iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).Byloje yra įrodymai apie atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 3500,00 Lt už advokato teisines paslaugas (b.l.

98) Pripažįstama, kad ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 16 procentų, nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 84 procentai (reikalavimas 36130,00 Lt, patenkinta 5928,92 Lt). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 104,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendžiant dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į pakankamai nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to nedideles atsakovės atstovės darbo ir laiko sÄ naudas, jog bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės tapačios byloje Nr. Nr. 2-834-122/2010 buvusioms faktinėms aplinkybėms, kurioje atstovė taip pat atstovavo atsakovę, ieÅ¡kovės turtinę padėtį, todėl nustato, kad atsakovė turėjo bÅ«tinų ir pagrįstų 1100,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai, tai taikant jų įskaitymÄ galutinė bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kuri priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei, yra 995,20 Lt (1100,00 Lt – 104,80 Lt). Mokėtina žyminio mokesčio dalis nuo 36130,00 Lt yra 1083,00 Lt, ieÅ¡kovė paduodama ieÅ¡kinį sumokėjo 100,00 Lt dydžio žyminį mokestį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies 2011-05-17 buvo atleista. Kadangi ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, iÅ¡ jos žyminio mokesčio dalis nepriteistina, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai iÅ¡ Å¡alių priteistinos valstybei iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Taikytos 2011-05-17 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įvykdymo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie kitokio pobÅ«džio turtÄ , kad teismas turėtų galimybę spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto. Atsakovė yra deklaravusi savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį, Lietuvoje nedirba.

Esant tokioms aplinkybėms, panaikinus taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nebÅ«tų užtikrintas sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog areÅ¡tuoto turto vertė žymiai virÅ¡ija patenkinto ieÅ¡kinio sumÄ , atsakovė turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, praÅ¡ant areÅ¡tuoti mažesnės vertės turtÄ , taikyti kitokio pobÅ«džio sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones (CPK 148 straipsnis).Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei B.

Å . iÅ¡ atsakovės S. G. 5928,92 Lt (penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis Lt 92 ct) žalos atlyginimo.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei S. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės B. Å . 995,20 Lt (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis Lt 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B. Å . valstybei 15,00 Lt (penkiolika Lt 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).Priteisti iÅ¡ atsakovės S. G. valstybei 160,28 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Lt 28 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (157,28 Lt žyminio mokesčio ir 3,00 Lt iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).2011-05-17 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), areÅ¡tÄ palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimui įsiteisėjus, iÅ¡skirti iÅ¡ Å¡ios civilinės bylos civilinę bylÄ Nr. 2-834-122-2010.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja             Erinija Kazlauskienė