2026-02-25 Nr. AB-4075-3-61-3-06977-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-46-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06977-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. V., R. Š. ir A. Z. (teisių ir pareigų perėmėjos – D. M. ir R. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. V., R. Š. ir A. Z. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bionalis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekostruktūra“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl atrankos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. V., R. Š. ir A. Z. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. gegužės 15 d. atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-4994 „Dėl UAB „Bionalis“ trijų vėjo elektrinių Tauragės rajono savivaldybėje, Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose statybos ir eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bionalis“ planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

2. Pareiškėjai skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Išvada nepagrįstai konstatuota, kad UAB „Bionalis“ planuojamai ūkinei veiklai – trijų vėjo elektrinių statybai ir eksploatavimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjai netoli planuojamų statyti vėjo elektrinių nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypus, nuolat gyvena, todėl Išvada jiems yra itin svarbi. Pastačius vėjo elektrines pareiškėjų veikla bus apribota (be kita ko, nes leidus statyti vėjo jėgaines, dalis sklypų patektų į apsaugos zoną, kurioje negalima jokia naujų statinių statyba), elektrinės gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Be to, šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas.

2.2. Agentūra neatsižvelgė į tai, kad UAB „Ekostruktūra“ 2023 m. kovo 8 d. raštas Nr. 23-480 (toliau – ir Atrankos informacija) patvirtina, kad šiuo atveju net nėra žinoma, kokios vėjo elektrinės bus įrengiamos, atitinkamai negalima vertinti elektrinių specifikacijų.

2.3. Išvadoje nepatikslinta, kokią būtent „mažiau triukšmingą“ techniką planuojama naudoti, nenurodyta, kaip paukščių ir šikšnosparnių monitoringas galėtų padėti išvengti paukščių žūties ir neigiamo jiems poveikio. Be to, nenurodyta ką reiškia, „reikšmingesnės žūtys“, t. y. kiek paukščių turi žūti, kad būtų imtasi priemonių. Išvadoje nenurodyta, kokių priemonių (ar jos pakankamos) bus imtasi jei vykdomos veiklos metu paaiškės, kad daromas didesnis poveikis aplinkai.

2.4. Išvadoje, vertinant būsimą triukšmą, remiamasi tik Atrankos informacijoje nurodytais teiginiais. Šiuo atveju numatytos trys vėjo elektrinės, dėl to triukšmas gali viršyti 40 dB triukšmo lygį. Be to, nėra aišku, kokios vėjo jėgainės būtų pastatytos, kad būtų galima tiksliai nustatyti, koks triukšmo lygis ir kokiu atstumu bus skleidžiamas. Be to, prognozinis triukšmas vertintas neatsižvelgiant į skirtingų šaltinių keliamą triukšmą, toks vertinimas yra netikslus.

2.5. Teiginys, kad šešėliavimas nebus didesnis nei 7 val. per metus, yra nepagrįstas. Neaišku, ar šiuo aspektu naudota programa yra patikima, pagal kokią metodiką ir kaip apskaičiuotas toks šešėliavimo (mirgėjimo) laikas.

2.6. Atsakovo išvada apie infragarsą yra nepagrįsta, nes Agentūra rėmėsi infragarso ir elektromagnetinės spinduliuotės aprašymais, o išvadą teikia apie triukšmo lygį. Be to, Agentūra nevertino vėjo elektrinių sukeliamo infragarso ir elektromagnetinės spinduliuotės bei jų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Nėra pagrindo vadovautis Infragarso ir žemų dažnių garso matavimo protokole užfiksuoto patikrinimo duomenimis, kadangi neaišku, kokios elektrinės, kokio galingumo ir aukščio yra tirtame rajone. Taip pat nėra duomenų, koks atstumas nuo vėjo elektrinių iki gyvenamosios aplinkos, kurioje buvo atliekamas tyrimas.

2.7. Šiuo atveju buvo pateiktos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės, tačiau nepaskaičiuota, kokį elektromagnetinį lauko intensyvumą sukurs būtent planuojamos statyti vėjo elektrinės. Neaišku, ar vėjo elektrinės ir jų veikla neviršys nustatytų normų. Informacijoje atrankai duomenų apie vėjo elektrinių keliamą vibraciją nėra, nepateikti jokie skaičiavimai ir neatlikti tyrimai, pagrindžiantys konkrečias išvadas.

2.8. Nebuvo pagrįsta, kaip bus užtikrinama, jog visų trijų vėjo elektrinių galia bus išlaikyta iki 5 MW. Kiekviena elektrinė yra 5 MW, t. y. bendra vėjo elektrinių galia bus 15 MW. Be to, neaišku kas ir kaip užtikrins, kad galia nebūtų viršyta, nes, priešingu atveju, poveikio vertinimas neatitiktų esamos situacijos.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad Planuojama ūkinė veikla (toliau – ir PŪV) neturės reikšmingo poveikio / rizikos žmonių sveikatai.

4.2. Dėl nepateiktos numatytų statyti konkrečių vėjo elektrinių specifikacijos nurodė, kad Atrankos informacijoje analizuoti keli vėjo elektrinių modeliai pagal konkrečias specifikacijas. Planuojama, kad tai gali būti modeliai Enercon E 66, Enercon E 70, Enercon E 82 arba kitų analogiškų techninių ir akustinių parametrų elektrinės.

4.3. Atlikus paukščių ir šikšnosparnių stebėjimo tyrimus bus identifikuotos jautriausios vėjo elektrinėms paukščių ir šikšnosparnių rūšys ir vėjo elektrinių galimas poveikis bei numatytos priemonės to poveikio sumažinimui. Monitoringo metu bus nustatyta, kurios paukščių rūšys naudoja analizuojamą teritoriją, identifikuoti paukščiams ir šikšnosparniams pavojingesnes vietas bei parinkti būtinas poveikio mažinimo priemones.

4.4. Abejonės dėl neatitikimo visuomenės sveikatos saugos reikalavimams yra nepagrįstos. Atrankos informacijoje pateiktas tiek kiekybinis (triukšmo, šešėliavimo), tiek aprašomasis vertinimas, kuriame remtasi analoginio objekto tyrimais (infragarso) ir moksliniais tyrimais (elektromagnetinės spinduliuotės) bei pagrįsta, kad planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai.

4.5. Viršnorminė triukšmo zona (45 dBA) sieks iki 85 m spinduliu nuo planuojamų vėjo elektrinių, šioje zonoje gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų teritorijų nėra. Vėjo elektrinių keliamo infragarso lygis bus žymiai mažesnis nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal teisės aktus, todėl jis neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekels. Vėjo elektrinių generatorių kuriamas elektromagnetinio lauko intensyvumas prie pat elektrinių generatorių nesieks didžiausių leistinų verčių. Vėjo elektrinių sukeliama šešėliavimo trukmė ties artimiausių gyvenamųjų teritorijų sklypų ribomis neviršys rekomenduojamos 30 val. / metus vertės, todėl planuojamų vėjo elektrinių sparnų rotacijos sukeliamo neigiamo šešėliavimo poveikio arčiausiai esančioje gyvenamojoje aplinkoje nebus. Atrankos informacijoje pateiktas atliktas visos PŪV – trijų vėjo elektrinių sukeliamo šešėliavimo artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje įvertinimo modeliavimas WindPRO programa.

4.6. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Tauragės departamentas 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. (7-11 14.3.5 Mr)2-11841 pasiūlė priimti atrankos išvadą, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstė ginčui aktualias aplinkybes ir nesutiko su skundu, prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo PŪV nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jos apsaugos teritorijas. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi įgalinimų ir kompetencijos vertinti Išvados.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bionalis“ atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi šiai pagrindiniais argumentais:

9.1. Dalis pareiškėjų argumentų yra ne dėl tariamo jų teisių pažeidimo, o dėl kitų klausimų.

9.2. Išvadoje yra aiškiai nurodyti planuojamų vėjo elektrinių parametrai, o tai, koks konkrečiai tuos parametrus atitinkantis vėjo elektrinės modelis bus pasirinktas, yra teisiškai nereikšminga.

9.3. Pareiškėjų pageidavimas, kad būtų nurodyta, kokia planuojama naudoti „mažiau triukšminga“ technika, yra nepagrįstas, pareiškėjai dirbtinai kvestionuoja atskiras Išvados nuostatas. Paukščių ir šikšnosparnių monitoringas bus atliktas dar net nepradėjus eksploatuoti vėjo elektrinių, eksploatacijos metu irgi bus vykdomas paukščių ir šikšnosparnių monitoringas. Monitoringo metu specialistai numatys, kokių priemonių reikia (jei reikia) imtis neigiamam poveikiui išvengti ir pan.

9.4. Pareiškėjai nenurodė, kokius atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo reglamentuojančius teisės aktus atsakovas pažeidė, o su tuo susiję pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti. Išvadoje yra pasisakyta ir dėl vėjo elektrinių sukeliamo triukšmo, o pareiškėjai įrodymų, kurie patvirtintų, kad triukšmo lygis viršys leistiną, nepateikė. Nors pareiškėjai teigia, kad neaišku, kuo vadovaujantis atitinkami teiginiai padaryti, tačiau patys nurodo, jog buvo atliktas modeliavimas su WindPRO.

II

10. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė; priteisė iš pareiškėjų solidariai trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bionalis“ naudai 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas, be kita ko, nustatė šias aplinkybes:

11.1. Agentūra išnagrinėjo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ 2023 m. kovo 8 d. raštu Nr. 23-480 pateiktus UAB „Bionalis“ PŪV – trijų vėjo elektrinių Tauragės rajono savivaldybėje, Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose statybos ir eksploatavimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Kadangi Atrankos informacija buvo nepakankama atrankos išvadai dėl PAV būtinumo priimti, Agentūra 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-3346 paprašė papildyti Atrankos informaciją.

11.2. Agentūra per Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, t. y. 2023 m. kovo 23 d. gavo dviejų suinteresuotos visuomenės atstovų – R. Š. ir M. V. prieštaravimus dėl PŪV ir prašymą stabdyti pradėtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kurie buvo persiųsti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (UAB „Bionalis“), kuris 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 23-500 pateikė pagal Agentūros pastabas pataisytą PŪV informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. Papildytoje Atrankos informacijoje taip pat yra įvertinti ir visuomenės pasiūlymai.

11.3. Agentūra įvertino suinteresuotos visuomenės prašymuose pateiktus pastebėjimus ir keliamus klausimus – Agentūra 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (30-2)- A4E-5229 ir 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-5230 atsakė suinteresuotai visuomenei kaip įvertinti jos pateikti pasiūlymai priimant atrankos išvadą.

11.4. Agentūra 2023 m. gegužės 15 d. priėmė byloje skundžiamą atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-4994 (Išvada), kuria sprendė, kad UAB „Bionalis“ PŪV – trijų vėjo elektrinių Tauragės r. sav., Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose statybai ir eksploatavimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

12. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi PAV įstatymo (2 str. 2, 7 d., 3 str. 1 d., 7 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (49 str. 9 d.), nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl PŪV vertinimo.

13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) subjektai, vadovaudamiesi PAV įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pagal kompetenciją, nurodytą PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, pritarė planuojamai ūkinei veiklai ir atlikti PAV nepaprašė.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Išvadoje nepateiktos numatytų statyti konkrečių vėjo elektrinių specifikacijos. Teismas pažymėjo, kad tiek Išvadoje, tiek Atrankos informacijoje nurodyta, jog planuojamos statyti vėjo elektrinės, kurių modeliai gali būti Enercon E 66, Enercon E 70, Enercon E 82 (arba kitų analogiškų techninių akustinių parametrų elektrinės), nurodyta planuojamų statyti vėjo elektrinių charakteristika. Be to, Atrankos informacijoje nurodyta, kad jei bus nuspręsta rinktis kitus modelius, bus renkamasi iš tokių modelių, kurių techniniai ir akustiniai parametrai yra analogiški.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neteisingai interpretuoja Atrankos informacijoje nurodytus duomenis apie planuojamas statyti vėjo elektrines. Atrankos informacijoje aiškiai ir nedviprasmiškai pateikta planuojamų statyti vėjo elektrinių charakteristika, įskaitant tai, jog planuojama statyti tris vėjo elektrines, kurių visų suminė galia bus iki 5MW, t. y. Atrankos informacijoje nenurodyta, jog bendra suminė vėjo elektrinių galia bus 15 MW. Pareiškėjų argumentai (prielaidos) dėl vėjo elektrinių galios padidinimo yra susiję ne su Išvada, o su tariamais trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veiklos pakeitimais, tačiau tokie argumentai nėra reikšmingi vertinant Išvados teisėtumą. Atsakovas sprendė klausimą, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos PAV, atrankos dėl PAV tikslas nėra išspręsti, kaip vėliau (jau po atrankos atlikimo) bus vykdoma atitinkamos ūkinės veiklos kontrolė.

16. Teismas, įvertinęs Išvados turinį, nurodė, kad planuojama pastatyti tris nuo 98 m iki 120 m bendro konstrukcijos aukščio vėjo elektrines, kurių stiebo aukštis 79–85 m, rotoriaus diametras 70–82 m, skleidžiamas triukšmo dydis iki 104,5 dBA, nakties metu triukšmas apribojamas iki 101,1 dBA. Teismas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad visų pareiškėjų veikla žemės sklypuose pastačius vėjo elektrines bus apribota. Teismas pažymėjo, kad vėjo elektrinių stiebo aukštis bus 79–85 m, o jį padauginus iš 4, gaunama 316–340 m.

Jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo spręstų statyti vėjo elektrines, kurių stiebo aukštis siektų didžiausią aukštį – 85 m, šį skaičių padauginus 4, gaunama 340 m. Nors pareiškėjai nurodė, kad tokiu atveju skaičiuojant atstumą nuo vėjo elektrinės stiebo iki pareiškėjo žemės sklypo ribos būtų 317 m., o tai yra mažesnis atstumas nei 340 m., tačiau teismas nurodė, kad pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalį yra skaičiuojamas atstumas ne nuo žemės sklypo ribos, o iki gyvenamojo namo.

Patys pareiškėjai nurodė, kad iki pastato, kuris bus pertvarkytas į poilsio namą, yra 373 m, o iki jo gyvenamojo namo – 379 m, o tai yra didesnis atstumas nei minėti 340 m. Be to, net jei atstumas iki gyvenamųjų namų būtų mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais padaugintas iš 4, vėjo elektrinių statymas būtų negalimas tik neįvykdžius papildomų sąlygų, t. y. negavus gyventojų sutikimo, arba nenusprendus statyti žemesnes atrankos dokumente įvertintas elektrines. Pasisakydamas dėl pareiškėjo M. V. žemės sklypo ir vėjo elektrinės stiebo atstumo, teismas pažymėjo, kad minėtas atstumas siekia 348 metrus, o tai yra didesnis atstumas nei 340 m.

Be kita to, kaip nurodė patys pareiškėjai, šiame sklype pareiškėjas planuoja rekonstruoti ūkio pastatą į gyvenamąjį namą 450 metrų atstumu nuo planuojamų statyti elektrinių (kas yra toliau nei 340 m). Dėl pareiškėjos A. Z. žemės sklypo ir vėjo elektrinės stiebo atstumo teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjai nurodė, jog planuojamos statyti vėjo elektrinės yra per arti pareiškėjos žemės sklypo, tačiau nenurodė konkrečių skaičiavimų, kad minėtas atstumas yra mažesnis nei 316–340 m. Dėl to teismas vertino, jog šiuo atveju minimalūs teisės aktuose įtvirtinti atstumai tarp planuojamų vėjo elektrinių stiebų aukščių ir pareiškėjų žemės sklypuose esančių statinių nėra pažeisti.

17. Teismas pažymėjo, kad teiginiai apie galimą poveikį paukščiams ar šikšnosparniams nėra susiję su pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimais. Taip pat Tauragės rajono savivaldybės administracija, kuri yra atsakinga už PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, 2023 m. kovo 20 d. raštu informavo, kad atrankai dėl PAV pastabų ir pasiūlymų neturi ir atlikti PAV nepaprašė. Be to, Išvados 6 skyriuje pateiktos nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios privalo būti įvykdytos įgyvendinant PŪV. Teismas pabrėžė, kad prielaidos ar tik subjektyvi nuomonė apie tikėtiną galimą žalą, pavyzdžiui, paukščiams, nesudaro pagrindo pripažinti Išvados nepagrįsta. Pareiškėjų keliamos abejonės dėl žalos gamtai yra nepagrįstos objektyviais duomenimis.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su Išvadoje pateiktais skaičiavimais dėl triukšmingumo lygio, nepateikė galinčių minėtus skaičiavimus paneigti kitų įrodymų, o rėmėsi tik savo subjektyviais samprotavimais. Be to, NVSC Tauragės departamentas 2023 m. kovo 15 d. rašte nurodė, kad prognozuojamas planuojamų vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo lygis dienos vakaro ir nakties laikotarpiais gyvenamoje aplinkoje neviršys nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių. Todėl pareiškėjų argumentai dėl triukšmo lygio buvo atmesti.

19. Atmesdamas pareiškėjų argumentus, kad vėjo elektrinių prognozinis triukšmas vertintas neatsižvelgiant į skirtingų šaltinių keliamą triukšmą, teismas pažymėjo, kad aplinkos triukšmas buvo modeliuojamas „CADNA A“ (Computer Aided Noise Abatement) programine įranga, kuri įtraukta į rekomenduojamų programinių paketų, skirtų vertinti poveikį aplinkai, sąrašą. Gauti modeliavimo rezultatai buvo lyginami su norminiais triukšmo lygiais. Pareiškėjai nepateikė konkrečių rodiklių, kurie būtų suskaičiuoti neteisingai. Be to, Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkos triukšmo modeliavimas „CADNA A“ programine įranga yra tinkamas.

20. Dėl su šešėliavimu susijusių argumentų teismas pažymėjo, kad už PŪV veiksnius, darančius įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai, šiuo konkrečiu atveju yra atsakingas NVSC Tauragės departamentas, kuris 2023 m. kovo 15 d. raštu nurodė, jog šešėliavimo artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje įvertinimui atliktas modeliavimas programa WindPRO, kad, pačiu blogiausiu variantu, laikant, kad visų pastatų visi langai yra orientuoti į VE („Green House Mode“), ištisus metus pučia vėjas ir suka vėjavarčius šešėliavimo trukmė gyvenamosiose sodybose siektų iki 7 val. 46 min per metus, todėl rekomenduojama 30 val. metinė trukmė nebus viršijama. Dėl to teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad nėra, aišku kuo remiantis Agentūra padarė tokią išvadą. Kadangi pareiškėjai nepateikė šiuos paskaičiavimus paneigiančio kompetentingų institucijų atlikto vertinimo, jų deklaratyvūs bendro pobūdžio pamąstymai, kad neaišku, kiek patikima naudota WindPRO programa, kad skaičiavimai nelogiški, teismo teigimu, nepaneigia minėto modeliavimo rezultatų.

21. Vertindamas argumentus dėl aprašomojo infragarso vertinimo, teismas pažymėjo, kad Išvados sudedamoji dalis yra tiek Atrankos informacija, tiek kompetentingų viešojo administravimo subjektų raštuose pateikti duomenys. Nors pareiškėjai nurodė, kad neaišku, kokie tyrimai ir su kokiomis vėjo elektrinėmis atlikti, tačiau Atrankos informacijoje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad infragarsas ir žemo dažnio garsai nėra prognozuojami, t. y. jie nėra modeliuojami, šiuos dydžius galima tik vertinti taikant analogiją, kur jie buvo išmatuoti. Remdamasis matavimo, atlikto šalia ginčo vietos, protokolo duomenimis, trečiasis suinteresuotas asmuo sprendė, kad taikant analogiją infragarso ir žemo dažnio garso ribiniai dydžiai nebus viršyti. Teismo teigimu, kadangi infragarso ir žemo dažnio garso sklidimui lauke ir patalpose vertinimo programų ir metodikų nėra, prognozuojamas numatomų statyti vėjo jėgainių infragarso ir žemo dažnio garso sklidimas pagrįstai vertinamas pagal jau pastatytų, pagal savo parametrus analogiškų vėjo jėgainių atliktus laboratorinių tyrimų duomenis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracini teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktai nereglamentuoja infragarso ir žemo dažnio sklaidos aplinkoje, tokio garso skvarba yra aktuali pastatuose. Infragarso, žemo dažnio garso, vibracijos sklaidos modeliai nėra nustatyti, šiuos poveikio aplinkai aspektus galima vertinti tik juos išmatavus (prie jau esamų jėgainių), dėl šių aplinkybių tokie konkretūs duomenys negalėjo būti įtraukti į PAV. Todėl pareiškėjų argumentus, kad Išvadoje nevertinti infragarso, žemo dažnio garso sklaida, vibracija, buvo atmesti.

22. Teismas pažymėjo, kad Atrankos informacijoje pateiktos išvados, jog vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai mažas. Sveikatos sutrikimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės – nenumatomi. Be to, NVSC Tauragės departamentas 2023 m. kovo 15 d. raštu pasiūlė pritarti Atrankos Išvadai ir nenurodė, jog elektromagnetinė spinduliuotė keltų rizika aplinkui gyvenančių asmenų sveikatai. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodė, jog vėjo jėgainėms, kurių generatoriai gamina žemos įtampos elektros energiją ir sukelia pramoninio dažnio elektromagnetinę spinduliuotę, visuomenės sveikatos saugos reikalavimai aktualūs ir taikytini tik vėjo jėgaines prižiūrintiems darbuotojams, tačiau nekelia rizikos aplinkui gyvenančių žmonių sveikatai. Atsižvelgęs į tai teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Išvadoje nepateikta elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų.

23. Teismas nustatė, kad prieš priimant ginčijamą atrankos Išvadą, Agentūra išnagrinėjo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ pateiktus dokumentus, įvertino suinteresuotos visuomenės prašymuose pateiktus pastebėjimus ir keliamus klausimus, kreipėsi į poveikio aplinkai vertinimo subjektus, kurie atlikdami savo srities nustatytas funkcijas, pateikė (papildė Atrankos informaciją) Agentūrai išvadas, Agentūra analizavo vėjo elektrinių veiksnius, galinčius turėti riziką žmonių sveikatai. Taip pat NVSC Tauragės departamentas 2023 m. kovo 15 d. raštu pasiūlė pritarti Atrankos Išvadai, ir nurodė, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Todėl teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Išvadoje neištirtas poveikis visuomenės sveikatai bei jog Išvada priimta atsižvelgus tik į Atrankos informaciją.

24. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, kad šiuo atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos planavimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas viešasis interesas planuojant teritorijas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju vyko ne teritorijų planavimas, o PAV įstatymo reglamentuojama atranka dėl PAV. Todėl, pareiškėjų minimos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju yra neaktualios.

25. Teismas sprendė, kad Išvada taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjų netenkina Išvados rezultatas, neleidžia konstatuoti, jog joje atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

III

26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjų skundą prašymą tenkinti – panaikinti Išvadą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti UAB „Bionalis“ PŪV – trijų vėjo elektrinių Tauragės r. sav., Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose statybai ir eksploatavimui – atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pareiškėjai yra suinteresuotos visuomenės nariai, turintys teisę ginti viešąjį interesą, kreipdamiesi į administracinius teismus aplinkosaugos srityje ir nurodydami, be kita ko, motyvus, susijusius su paukščiais ir šikšnosparniais, priešinga teismo išvada yra nepagrįsta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-950-415/2018. Teismas šiuo aspektu privalėjo taikyti Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 (toliau – ir Reikalavimų aprašas), tačiau šio aprašo netaikė. Todėl teismas neįvertino, kad Išvadoje efektyvumo vertinimas nėra numatytas. Tai lemia, kad net atlikus monitoringą, nebus aiškus neigiamas poveikis paukščiams ir šikšnosparniams, nėra aišku, kaip bus siekiama išvengti žūčių ir neigiamo poveikio, kokie metodai, numatyti Reikalavimų aprašo, 18 punkte bus taikomi. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovas naudoja sąvokas, kurios nenumatytos teisės aktuose, teismų praktikoje – „reikšmingesnės žūtys“, šiuo atveju liko neatskleista, kiek, teismo vertinimu, paukščių turi žūti, kad būtų imamasi konkrečių priemonių tam užkirsti kelią. Sprendime PAV įstatymo nuostatos aiškinamos priešingai įstatymui ir suformuotai administracinei jurisprudencijai. Teismas neatsižvelgė, kad Išvadoje nenumatyta konkrečių priemonių, kurios užkirstų kelią reikšmingam neigiamam aplinkos poveikiui, ir nepagrįstai nenustatė, kad PŪV darys tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį gyvūnijai.

27.2. Nei atsakovas, nei teismas nevertino, kad Atrankos informacijoje įrašytos abstrakčios ir deklaratyvios tezės, kurios perkeltos į Išvadą. Iš išvados turinio nėra aišku, kokią konkrečiai mažiau triukšmingą techniką numatoma naudoti.

27.3. Teismas nepagrįstai suteikė esminę reikšmė faktui, kad Tauragės savivaldybės administracija „poveikio aplinkai vertinimo nepaprašė“, nes būtent PŪV organizatorius turėjo pateikti konkrečius duomenis apie realias ir įgyvendinamas priemones ir metodus, iš kurių būtų galima nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį PŪV poveikį aplinkos elementams, taip pat – ir biologinei įvairovei: paukščiams ir šikšnosparniams.

27.4. Teismas nepagrįstai atsiejo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo klausimus, kadangi šios sritys turi tiesioginių sąsajų, nagrinėjamu atveju – ir kraštotvarką. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos yra neaktualios ir neegzistuoja viešasis interesas planuojant teritorijas. Pareiškėjai, siekdami ginti viešąjį interesą, jo pažeidimą sieja su atliktu nepakankamu PŪV poveikio aplinkai vertinimu, darkomu kraštovaizdžiu, teisės į darnią, saugią ir sveiką aplinką, šioje vietovėje pažeidimu, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą.

27.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Išvada atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjai bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Skundo teismui motyvai nebuvo abstraktaus pobūdžio teiginiai, jie buvo susiję su objektyviai egzistuojančiais Išvados trūkumais, kuriuos turėjo paneigti atsakovas, o ne pareiškėjai. Teismas nevertino, kad Išvadoje nurodyta deklaratyvių, objektyviais duomenimis nepagrįstų teiginių, nepateikti skaičiavimai, t. y. Išvadoje remiamasi prielaidomis, nėra duomenų apie panaudotų matavimo prietaisų metrologinę patikrą, todėl skaičiavimai gali būti nepatikimi, Išvada nepagrįsta aktualiomis ir taikytinomis teisės aktų nuostatomis.

27.6. PAV yra orientuotas į konkretaus projekto įgyvendinimą. Jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius neturi konkrečių duomenų dėl vėjo elektrinės modelio, negalima ir konkrečiai atsakyti, ar PAV turi būti atliekamas. Išvadoje ir Atrankos informacijoje nurodyta, kad neaišku, kokio modelio vėjo elektrinės iš pateiktųjų bus statomos. Todėl negalima teigti, kad administracinis sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis ir faktais. Nežinant tikslių planuojamų įrengti vėjo elektrinių modelių, planuojamų įrengti vėjų elektrinių parametrų, apie tokius duomenis negalima spręsti iš pavyzdžiams pateiktų elektrinių specifikacijų. Būsimos elektrinės ir jų duomenys gali visiškai neatitikti pateiktų pavyzdžių, ir nėra aišku, ar jos tuo metu dar bus rinkoje.

27.7. Teismas neįvertino, kad Atrankos informacijos 3 priede pateikiama specifikacija yra pateikta anglų kalba, vertimas nepateiktas. Tokiu būdu dalis Išvados yra surašyta nesilaikant valstybinės kalbos principo ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą. Šis pažeidimas lemia Išvados neteisėtumą. Konstitucinio valstybinės kalbos principo pažeidimas turėjo esminės reikšmės ir viešinant Atrankos informaciją.

27.8. Teismas, konstatuodamas, kad vėjo elektrinių suminė galia bus iki 5MW, padarė nepagrįstą išvadą. Atrankos informacijoje pateiktame 3 priede yra numatytos skirtingų galių vėjo elektrinių modeliai. Kadangi nėra žinoma, kokio modelio vėjo elektrinės bus pasirinktos, nėra aiški ir jų suminė galia.

27.9. Atrankos informacijoje neatsakyti klausimai dėl akustinio triukšmo ribinių dydžių gyvenamosiose teritorijose, neįvertintos triukšmo amplitudės moduliacijos, pulsacijos, aerodinaminės moduliacijos, kurios turi reikšmingą įtaką sklindančiam triukšmui iš vėjo jėgainių. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjai turėjo pateikti triukšmo paskaičiavimus – tokia pareiga yra numatyta atrankos proceso dalyviams ir būtent pagal ją Agentūrą turi priimti atrankos išvadą dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

27.10. Atrankos informacijoje nėra PAV procedūros elemento – triukšmo monitoringo plano. Neparengus šio plano, vėjo jėgainių valdytojai įgalinami nestebėti, nekontroliuoti ir neįrengti triukšmo mažinimo priemonių, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas). Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nei Išvadoje, nei Atrankos informacijoje nėra informacijos apie kompensacijas ar atlyginimą už žalą žmonių sveikatai, turtui ar aplinkai.

27.11. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose konstatavo, jog aplinkos triukšmo modeliavimas „CADNA A“ programine įranga yra tinkama. Nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra neaktualios.

27.12. Teismas nevertino, kad Išvadoje nebuvo analizuojamas planuojamų statyti vėjo elektrinių sukeliamas infragarsas, žemas dažnis, neatsižvelgta į tyrimų dėl infragarso ir žemo dažnio poveikio žmonių sveikatai duomenis ir išvadas. Teismo sprendime padarytos prieštaringos išvados – viena vertus, nurodoma, kad nėra infragarso ir žemo dažnio garso sklidimui lauke ir patalpose vertinimo programų ir metodikų, tačiau nurodoma, kad dėl to „prognozuojamas numatomų statyti vėjo jėgainių infragarso ir žemo dažnio garso sklidimas pagrįstai vertinamas pagal jau pastatytų, pagal savo parametrus analogiškų vėjo jėgainių atliktus laboratorinių tyrimų duomenis. Išvadoje turėjo būti pateikti konkretūs infragarso ir žemo dažnio duomenys.

27.13. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Išvadoje ir Atrankos informacijoje naudoti netikslūs šešėlių sklaidos vertinimo parametrai. Šešėlių modeliavimo rezultatai nėra tikslūs ir neatitinka realybės. Taip pat neaišku, kokie tyrimai ir su kokiomis vėjo elektrinėmis atlikti. Planuojamos statyti vėjo elektrinių keliamas infragarsas gali būti visai kitoks nei kitur veikiančių vėjo elektrinių. Be to, planuojama statyti net tris vėjo elektrines, o ne vieną. Taip pat buvo nepagrįstai vadovautasi konkretaus matavimo protokolo duomenimis.

27.14. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VE elektromagnetinė spinduliuotė nekelia rizikos aplinkui gyvenančių žmonių sveikatai. Išvadoje ir Atrankos informacijoje šiuo aspektu nėra jokių skaičiavimų ir tyrimų. Atrankos informacijoje nepaskaičiuota, netirta ir nenurodyta, kokį elektromagnetinį lauko intensyvumą sukurs būtent planuojamos statyti vėjo elektrinės. Neaišku, ar vėjo elektrinės ir jų veikla neviršys nustatytų normų. Agentūra šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

27.15. Teismas neįvertino, kad atsakovas nepasisakė dėl poveikio visuomenės sveikatai. Teismas neatsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas ir planuojamų įrengti vėjo jėgainių poveikis aplinkai psichologiniu aspektu, t. y. neįvertintas vizualinis poveikis, sukeliamas sparnų rotacijos, įskaitant šešėlių mirgėjimą ir sparnų spindėjimą, galimas poveikis gretimuose sklypuose gyvenančių gyventojų sveikatai. Vėjo elektrinės planuojamos kelis kartus didesniu atstumu iki gyvenamųjų namų nei pats bokštų aukštis, o tai reiškia, kad paprasčiausias buvimas netoli vėjo elektrinių (netoli pareiškėjų sklypai), ėjimas ar pasivaikščiojimas ne toli jų jau yra pavojingas sveikatai. Išvadoje ir Atrankos informacijoje nebuvo pateikti ir buvo naudoti netikslūs šešėlių sklaidos vertinimo parametrai, pateikti klaidingi duomenys dėl šešėlių mirgėjimo modeliavimo, nėra konkrečių vėjo elektrinių keliamo triukšmo pučiant vėjui paskaičiavimų, neparengtas triukšmo monitoringo planas. Daugelis techninio pobūdžio vertinimų yra paremti prielaidomis.

27.16. Atrankos informacijoje nėra identifikuojami ir aprašomi jokie kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai – socialiniai ir psichologiniai. Neatskleista, koks galėtų būti konkrečios PŪV poveikis konkrečios teritorijos demografijai bei socialiniams veiksniams. Pirmosios instancijos teismas šių klausimų neįvertino ir neužtikrino, kad PAV atrankos procese būtų laikomasi PAV įstatymo 7 straipsnio reikalavimų.

27.17. Teismas neatsižvelgė, kad nebuvo atliktas suminis vertinimas kraštovaizdžiui – vizualinė tarša.

27.18. Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pastačius vėjo elektrines, veikla pareiškėjų žemės sklypuose nebus apribota. Teismas neįvertino, kad pastačius elektrines, bus apribotos žemės savininkų teisės į jų žemės sklypus, keičiant jų paskirtį į kitą, nes PŪV teritorijoje virštriukšmyje niekas negalės statyti savo gyvenamųjų ar rekreacinių pastatų, todėl yra apribojama konstitucinė nuosavybės teisė laisvai disponuoti savo turtu. Dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sanitarinėse apsaugos zonose reikalavimų, pareiškėjas R. Š. negalės verstis planuota turizmo veikla. Šio asmens sklype, 2019 m. pastatytas gyvenamasis namas, pastatas – sandėlis, ūkinis pastatas, įkurta ūkininko sodyba. Jis nuolat gyvena būtent šiame sklype esančiame gyvenamajame name. Viena iš planuojamų statyti vėjo elektrinių yra daug arčiau nei nurodytas atstumas iki pareiškėjo sklypo. Atstumas nuo planuojamos vėjo jėgainės iki sklypo ribos yra 317 metrai, iki ūkinio pastato, kuris bus pertvarkytas į poilsio namą, yra 373 metrai; iki gyvenamojo namo – 379 metrai. Leidus statyti vėjo jėgaines, dalis sklypo patektų į apsaugos zoną, kurioje negalima jokių naujų statinių statyba.

27.19. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. V. paaiškino, kad siūlė alternatyvą – įrengti vėjo elektrines kitame jo žemės sklype, tačiau planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nesutiko. Teismas neturėjo atsiriboti nuo alternatyvių galimybių vertinimo, tačiau to nepadarė, nors tai yra susiję su geriausio prieinamo gamybos būdo analize ir taip būtų išvengta nebūtino nuosavybės teisės ribojimo. Be to, planuojama statyti vėjo elektrinė iki pareiškėjo M. V., žemės sklypo, ribos yra 348 metrai. Šiame sklype M. V. ūkio paskirties pastatas, kurį planuojama rekonstruoti į gyvenamąjį namą – būtų 450 metrų atstumu nuo planuojamų statyti elektrinių. Jis planuoja turizmo veiklą savo žemės sklype.

27.20. Planuojamos statyti vėjo elektrinės yra per arti pareiškėjos A. Z. (teisių ir pareigų perėmėjos – D. M. ir R. V.) žemės sklypo. Be to, UAB „Tauvestas“ pripažįsta, kad vėjo elektrinės stiebo aukštį metrais padauginus iš 4, į šią teritoriją, kurioje veikla apribojama dėl elektrinių statybos, patenka apeliantų sklypų dalys.

27.21. Atrankos informacijos rengėjai nėra pateikę žemės savininkų sutikimų, kad jų nuosavybė patektų į nustatytas virštriukšmio, šešėliavimo ir kitos fizikinės taršos zonas. Atrankos informacijoje nėra nagrinėtas galimas PŪV poveikis nuosavybės nusidėvėjimui – nekilnojamojo turto vertės pokyčiui dėl gretimybės su vėjo jėgainių parku, taip pat nenagrinėtas reikšmingas poveikis turto vertės mažėjimui. Išvadoje šie galimi neigiami poveikiai net nebuvo ištirti ir įvertinti, dėl jų nepasisakė ir teismas.

27.22. Teismo sprendimas yra formalus, paremtas ne išsamiu reikšmingų bylai faktinių aplinkybių ir objektyvių duomenų nagrinėjimu, o labiau PAV subjektų deklaratyviais raštais, nors jie savaime nereiškia, kad PAV nėra reikalingas ar kad Išvada yra teisėta ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas, be kita ko, nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsakinga už PŪV vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti, 2023 m. gegužės 5 d. rašte nurodė, kad atrankos informacijai pastabų, pasiūlymų neturi ir atlikti poveikio aplinkai vertinimo nepaprašė. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose atskirų reikalavimų vėjo jėgainių įrengimui nėra nustatyta, todėl šio PAV subjekto išvada net negalėjo būti kitokia. Tai patvirtina teismo formalų požiūrį į bylos nagrinėjimą, kuris nėra suderinamas su konstituciniu teisėtumo principu.

28. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Suinteresuotos visuomenės atstovai nei Agentūrai, nei teismui nepateikė argumentų, kad planuojamos vėjo elektrinės numatytose vietose darys reikšmingą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams.

29.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-406 (kuriuo buvo patvirtintas Reikalavimų aprašas) 2 punkte yra numatyta išimtis netaikyti Reikalavimų aprašo reikalavimų PAV procedūroms, pradėtoms iki 2024 m. sausio 1 d. UAB „Bionalis“ atrankos dėl PAV administracinė procedūra buvo pradėta 2023 m. kovo 8 d., todėl šiuo atveju Reikalavimų aprašo nuostatos netaikytinos.

29.3. Teritorijų planavimo procesas ir PAV procesas yra savarankiški procesai ir reglamentuojami skirtingais teisės aktais. Šiuo konkrečiu atveju, planuojamų vėjo elektrinių statybai bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl atrankos dėl PAV procedūra buvo atlikta iki statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos. Planuojamų vėjo elektrinių statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir juose nurodytiems reglamentams. Tauragės rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. 19-1059 informavo, kad atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo pastabų ir pasiūlymų neturi. Be to, sanitarines apsaugos zonas (toliau – SAZ) reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Nuo 2022 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme reikalavimo vėjo elektrinėms nustatyti sanitarinės apsaugos zonas ar jas tikslinti nebeliko, vėjo elektrinėms SAZ nėra reglamentuota.

29.4. Agentūra atrankos dėl PAV procedūrą atliko ir priėmė Atrankos išvadą atliko valstybine kalba. Pagrindiniame atrankos informacijos dokumente visa informacija pateikta valstybine kalba, taip pat ir planuojamų vėjo elektrinių charakteristikos, todėl suinteresuota visuomenė turėjo visas galimybes detaliai susipažinti PŪV ir atrankos dėl PAV informacija. Suinteresuota visuomenė atrankos dėl PAV procese turėjo teisę teikti pasiūlymus atrankos informacijai dėl PŪV ir jos poveikio aplinkai vertinimo, tačiau nepareiškė pageidavimo gauti atrankos informacijos prieduose pateiktos vėjo elektrinių specifikacijos išrašų, kita kalba.

29.5. Pareiškėjai neteisingai supranta suminę galią. Suminė galia yra planuojama paduoti į tinklą elektros galia, kuri reguliuojama ir nustatoma elektros tinklų valdytojo. Todėl atrankos informacijoje pateiktas duomuo (ne daugiau nei 5 kW) nereiškia Atrankos informacijoje nurodytų vėjo elektrinių galios sumos. Be to, atrankos informacijos prieduose nurodoma planuojamų vėjo elektrinių nominali galia, o ne minimali galia. Vėjo elektrinių modelio instaliuota galia neturi tiesioginės įtakos vėjo elektrinių daromam poveikiui aplinkai. Vėjo elektrinių modelio instaliuotos galios keitimas pats savaime (jeigu nekeičiamas bendras vėjo elektrinių aukštis, rotorius, vėjo elektrinių skaičius ir išdėstymas teritorijoje) negali daryti kitokio neigiamo poveikio aplinkai, nei buvo įvertinta atliekant atrankos dėl PAV procedūrą.

29.6. Visuomenės pasiūlymai iš esmės yra prieštaravimai PŪV, tačiau Lietuvoje verslui, pramonei, žemės ūkiui, energetikai ir kitoms veiklos, kad jos galėtų vystytis ir plėtotis nekenkdamos žmonių sveikatai, yra nurodytos reglamentuotos poveikio sveikatai normos arba rekomenduotinos normos remiantis kitų šalių pavyzdžiu. Šios normos yra numatytos vadovaujantis ES teisės aktais ir tyrimais, nuo kada yra keliamas neigiamas poveikis žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. Abejonės dėl neatitikimo visuomenės sveikatos saugos reikalavimams yra nepagrįstos.

Atrankos dokumente nustatyta, kad PŪV atitinka teisės aktų reikalavimus, pateikiami skaičiavimai. Visuomenei taip pat nurodyta, kad prieš išduodant statybos leidimą yra tikrinama, ar atliktos visos procedūros, todėl jei kuri procedūra būtų praleista, vėjo elektrinės negalėtų išduotas statybos leidimas. Atrankos informacijoje pateiktas tiek kiekybinis (triukšmo, šešėliavimo), tiek aprašomasis vertinimas, kuriame remtasi analoginio objekto tyrimais (infragarso) ir moksliniais tyrimais (elektromagnetinės spinduliuotės) bei pagrįsta, kad planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai.

Atrankos informacijoje nustatyta, kad PŪV atitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ keliamus reikalavimus. Viršnorminė triukšmo zona (>45 dBA) sieks iki 85 m spinduliu nuo planuojamų vėjo elektrinių, šioje zonoje gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų, gyvenamųjų teritorijų nėra. Statybos metu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius gali pasirinkti kitus tuo metu rinkoje prieinamus analogiškus, panašių charakteristikų skirtingų gamintojų vėjo elektrinių modelius, kurių poveikis aplinkai nebus didesnis nei įvertintas atrankos informacijoje ar poveikio aplinkai vertinime.

Įprastai vėjo elektrinių projektavimo etape, žinant tikslius vėjo elektrinių parametrus, triukšmo ir šešėliavimo sklaidos skaičiavimai pakartojami, siekiant įsitikinti, ar pasirinktas vėjo elektrinių modelis neviršija įvertinto poveikio mąsto. NVSC Tauragės departamentas pasiūlė priimti atrankos išvadą, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Be to, pareiškėjai nepateikia kitų triukšmo, šešėliavimo, infragarso, poveikio visuomenės sveikatai apskaičiavimo metodikų ar duomenų, kurie galėtų paneigti teismo nurodytus argumentus.

29.7. Agentūra, atlikdama atranką dėl PAV, nustatė, kad PŪV nesukels reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui. Planuojama veikla į kraštovaizdžio aspektu saugomas teritorijas nepatenka, estetinių vertybių, regyklų, apžvalgos taškų artimoje PŪV teritorijoje nėra. PŪV įgyvendinimas nesukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ar joms artimoms teritorijoms. Tauragės rajono savivaldybės administracija informavo, kad atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo pastabų ir pasiūlymų neturi ir atlikti poveikio aplinkai vertinimo nepaprašė. Agentūra išsiaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingo kriterijaus, sąlygojančio PAV atlikimą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat informavo, kad atrankos informacijai dėl PAV pastabų neturi ir poveikio aplinkai vertinimo atlikti nereikalauja.

29.8. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad nebuvo įvertintas PŪV suminis poveikis ir pažymi, kad arčiau kaip 5 km atstumu nėra suplanuotų, statomų ir pastatytų vėjo elektrinių. Net ir įvertinus PAV įstatymo nuostatas nėra pasiekiami PAV įstatymo 1 priedo 3.6.2 papunktyje nurodyti atstumo ir vėjo elektrinių bokštų skaičiaus dydžiai. PŪV nesiriboja su kitų ūkio subjektų pastatytomis, statomomis ar planuojamomis statyti vėjo elektrinėmis ar vėjo elektrinių parku 5 km ar mažesniu atstumu.

29.9. Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su teritorijų planavimu, nurodo, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti vėjo elektrinės, ir jų vietos neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1-850, sprendinių 7.6 punkte nurodyta, kad: „Kadangi Tauragės rajonas patenka į didesnę nei 5,5 m/s vidutinio metinio vėjo greičio zoną, tikslinga rajone įrengti vėjo jėgainių parkus. Pasiekti, kad rajone naudojant vėjo energiją būtų pagaminama ne mažiau kaip 6 proc. suvartojamos rajone elektros energijos“. Tauragės rajono savivaldybės administracija taip pat informavo, kad atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo pastabų ir pasiūlymų neturi.

30. Iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, PŪV organizatorius turės gauti gyventojų sutikimus (jei atstumas iki gyvenamųjų namų ar rekreacinių teritorijų bus mažesnis negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4) arba negavus sutikimų, statyti žemesnes elektrines, kurios atrankos dokumente įvertintos (vertinti keli vėjo elektrinių modeliai, kur stiebo aukštis galimas nuo 79 iki 85 m) arba vėjo elektrinių nestatyti. Agentūra taip pat pažymi, kad priešingai, nei galima suprasti iš apeliaciniame skunde pateikiamos argumentacijos, nei sprendimas dėl PAV, nei atrankos išvada dėl PAV nesuteikia teisės statyti vėjo elektrinių. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyviai pagrįstų argumentų, paremtų konkrečiais matavimais ar teisės aktų normomis, todėl teismo sprendimas ir šiuo klausimu yra pagrįstas.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bionalis“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Pareiškėjų argumentus dėl įrodinėjimo naštos nepagrįsto perkėlimo paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių kontrargumentų. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Išvados panaikinimo, todėl jie turėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

32.2. Reikalavimų aprašas šiuo atveju netaikomas, nes ginčo procedūra buvo pradėta iki šio teisės akto įsigaliojimo.

32.3. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjai neteigė, kad jie kreipiasi į teismą gindami viešąjį interesą. Pareiškėjai nesirėmė 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimta Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), ir t.t. – tokius argumentus pareiškėjai nurodė tik apeliaciniame skunde. Kadangi pareiškėjai kreipėsi į teismą gindami savo privatų interesą, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad skundo motyvai apie galimą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams nėra susiję su pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimais.

32.4. Apeliantai nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo argumentus paneigiančių argumentų, o tik bando tęsti bylinėjimąsi (teikia naujus, pirmosios instancijos teismui neteiktus, argumentus), arba iš esmės nereaguodami į teismo argumentus, kartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus savo teiginius, ir pan. Pareiškėjai remiasi bendro pobūdžio teiginiais, dirbtinai kvestionuoja Išvados motyvus (pvz., dėl triukšmingos technikos). Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos.

32.5. Ūkinė veikla bus vykdoma taip, kaip tą numato teisės aktai. Minimalūs teisės aktuose įtvirtinti atstumai tarp planuojamų vėjo elektrinių stiebų aukščių ir pareiškėjų žemės sklypuose esančių statinių nėra pažeisti (to neginčija ir patys pareiškėjai). Atliekant atranką neturėjo būti pateikti jų sutikimai, to nenumato teisės aktai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta alternatyva – įrengti vėjo elektrines kitame jo žemės sklype, tačiau šie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, todėl nevertintini, be to, šie argumentai yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai įvertino, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, o tai, kad apeliantas pageidauja alternatyvų, nelemia teisės aktų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-950-415/2018 ).

32.6. Argumentai, kad Atrankos informacijoje nėra nagrinėtas galimas PŪV poveikis nuosavybės nusidėvėjimui, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliaciniame procese nevertintini, be to, pareiškėjai nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kuri buvo pažeista. Į PAV neįeina projekto poveikis materialinių vertybių vertei.

32.7. Apeliacinio skundo argumentai, kad vėjo elektrinių keliamas triukšmas turi būti vertinamas pagal Lietuvos standartą LST EN 61400-11:2003/A1:2006 „Vėjo turbinų generatorių sistemos. 11 dalis. Akustinio triukšmo matavimo metodai“, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, ir yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad standartai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose yra nustatyta, kad jie privalomi, o šiuo atveju pareiškėjai jokio teisės akto, kuris numatytų privalomą jų nurodomo standarto taikymą, nenurodė. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, „CADNA A: programa gali būti naudojama įvairiam triukšmui (ne tik kelių ir geležinkelių triukšmui) vertinti, tą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atlikti tyrimai, kurių pareiškėjai nepaneigė, patvirtina, kad prognozuojamas planuojamų vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo lygis gyvenamoje aplinkoje neviršys nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių.

32.8. Pareiškėjai, nepaisydami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytų išaiškinimų, abstrakčiai nurodė, kad teismas nepagrįstai teigė, jog apeliantai turėjo pateikti triukšmo paskaičiavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad atrankos proceso metu triukšmo paskaičiavimai buvo pateikti. Apeliaciniame skunde painiai dėstoma, kad neparengtas triukšmo monitoringo planas, triukšmo prevencijos veiksmų planas, tačiau tokie argumentai nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, todėl nevertintini. Tačiau, dėstydami deklaratyvius teiginius apie neparengtą triukšmo monitoringo planą, triukšmo prevencijos veiksmų planą ir pan., pareiškėjai neįvardijo konkrečios teisės normos, kuri buvo pažeista.

32.9. Teismo sprendimas nėra prieštaringas – savaime suprantama, kad nesant infragarso ir žemo dažnio garso sklidimui lauke ir patalpose vertinimo programų ir metodikų, tai yra įvertinama kitais būdais. Šiuo atveju vėjo elektrinių dar nėra, todėl dar nėra ir kaip jas ištirti (skirtingai, nei vėjo elektrinių, kurios jau pastatytos, kurių skleidžiamas infragarsas ir žemas dažnis gali būti išmatuotas, kurios pagal savo parametrus analogiškos ir todėl jų tyrimo duomenimis galima remtis, atveju). Priešingai, nei teigia pareiškėjai, yra žinoma, kokio konkretaus modelio vėjo elektrinę bus statoma, tokie duomenys pateikti Atrankos informacijoje. Jokių įrodymų, kad infragarsas ar žemas dažnis turės reikšmingą poveikį žmonių sveikatai, pareiškėjai nepateikė.

32.10. Argumentai dėl šešėlių sklaidos nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir yra nepagrįsti, pareiškėjai nenurodė pažeistų teisės normų, pareiškėjai nepaneigė, kad net ir imant blogiausią variantą, šešėliavimo trukmė gyvenamosiose sodybose siektų iki 7 val. 46 min per metus, o rekomenduojama 30 val. metinė trukmė nebūtų viršyta.

32.11. Argumentų dėl teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo pareiškėjai nebuvo nurodę pirmosios instancijos teismui, šie argumentai suformuoti neaiškiai.

32.12. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjų argumentus dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio.

32.13. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodę argumentų dėl dokumentų, surašytų ne lietuvių kalba. Be to, pareiškėjų akcentuojamoje specifikacijoje iš esmės yra pateikti skaičiai, o anglų kalba nurodyti tik keletas žodžių. Pareiškėjai neteigė, kad nesupranta, kas parašyta tame Atrankos informacijos 3 priede pateiktoje specifikacijoje, priešingai – mini, kas yra numatyta Atrankos informacijoje pateiktame 3 priede.

32.14. Pareiškėjai argumentų dėl suminės galios nebuvo nurodę pirmosios instancijos teismui, o su tuo susijusius argumentus (dėl bendros galios), pirmosios instancijos teismas atsakė tinkamai. Pareiškėjų minimas aplinkybes įvertins atitinkamos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atlikdamos ūkinės veiklos kontrolę.

32.15. Argumentai dėl kraštovaizdžio nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjai taip pat nenurodė konkrečių teisės normų, kurios šiuo atveju tariamai buvo pažeistos. Apie kraštovaizdį yra pasisakyta Atrankos informacijoje ir Išvadoje, t. y. nurodyta, kad vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui yra laikomas nereikšmingu.

32.16. Pareiškėjų teiginiai apie jų nurodytą pažymą dėl poveikio visuomenės sveikatai nėra pagrįsti jokiomis teisės normomis. Be to, pareiškėjai klaidingai teigia, kad poveikis visuomenės sveikatai nebuvo įvertintas.

32.17. UAB „Bionalis“ planuojama vėjo energetikos srities ūkinė veikla yra itin svarbi, tai –viešajam interesui priskiriama ir svarbia viešajam saugumui laikoma planuojama ūkinė veikla Pareiškėjai siekia sukliudyti įgyvendinti aplinkai ir visuomenei naudingas vėjo energetikos iniciatyvas, sudaryti prielaidas pažeisti Lietuvos įsipareigojimus klimato kaitos srityje ir pan. UAB „Bionalis“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o nepagrįstą apeliacinį skundą tenkinti jokio teisinio pagrindo nėra.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra PŪV poveikio aplinkai vertinimo subjektas pagal kompetenciją, tačiau įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, su skundo motyvais aplinkosaugos srityje nesutinka, taip pat palaiko savo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir motyvus. Šiuo atveju pareiškėjai nepagrindė, kad Išvados dalis dėl galimo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams daro poveikį ir pareiškėjams, ar pažeidžia jų subjektines teises į sveiką ir švarią aplinką ar interesus. Išvada negalėjo būti grindžiama Reikalavimų aprašu, nes jis tuo metu nebuvo priimtas, be to, jis netaikomas procedūroms, pradėtoms iki jo įsigaliojimo.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NVSC vertinimu teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje LVAT 2025 m. spalio 1 d. nutartimi mirusi pareiškėja A. Z. buvo pakeista jos teisių perėmėjomis D. M. ir R. V..

38. R. V. 2026 m. sausio 8 d. prašymu informavo teismą, kad ji siekia tęsti pareiškėjos A. Z. pradėtą teisminį procesą ir palaiko visus pareiškėjų reikalavimus.

39. D. M. 2025 m. spalio 15 d. laišku informavo teismą, jog ji atsisako dalyvauti nagrinėjamos bylos procese. Atsižvelgiant į šį D. M. pranešimą ir vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu D. M. šalintina iš bylos šalių sąrašo.

40. Nagrinėjamos bylos dalykas – Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. gegužės 15 d. atrankos išvados, kuria konstatuota, kad UAB „Bionalis“ planuojamai ūkinei veiklai – trijų vėjo elektrinių Tauragės r. sav., Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose statybai ir eksploatavimui – poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, pagrįstumas ir teisėtumas.

41. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir PAV įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede.

42. UAB „Bionalis“ planuojama ūkinė veikla – trijų vėjo elektrinių Tauragės r. sav., Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose statyba ir eksploatavimas – patenka į PAV įstatymo 2 priedo 3.8.1 punkte numatą veiklą, todėl šiai veiklai būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

43. Pagal PAV įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, o pagal 7 straipsnio 2 dalį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas aplinkos ministro nustatyta tvarka rengia informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti ir pateikia ją atsakingajai institucijai. Vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi atsakingoji institucija, nagrinėjamu atveju atsakovas, išnagrinėjęs atrankos informaciją, atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atsižvelgdama šios straipsnio dalies 1–3 punktuose nurodytus aspektus.

44. PAV įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (ar) kokybinis pokytis, kurio siekiant išvengti ar kurį siekiant sumažinti, kompensuoti arba siekiant atkurti tai, kas pažeista, būtina numatyti atitinkamas priemones. PAV 4 straipsnyje, įtvirtinančiame poveikio aplinkai vertinimo tikslus, be kitų, 1 dalies 4 punkte numatyta nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti. Sistemiškai vertinant įstatymo nuostatas, laikytina, kad atrankos metu nustačius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai pagrįstą tikimybę, turi būti sprendžiama dėl poveikio aplinkai vertinimo, apimančio priemones išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti.

45. Ginčijama atrankos išvada konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai – trijų vėjo elektrinių Tauragės r. sav., Tauragės sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose statybai ir eksploatavimui, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atranka buvo atliekama, vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 3.8.1 punktu – planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 50 ar daugiau metrų (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), išskyrus PAV įstatymo 1 priedo 3.10 papunktyje nurodytą veiklą.

46. Atrankos išvados 7 dalyje išdėstyti motyvai, kuriais remtasi priimant išvadą. Nurodoma, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija nesiriboja su saugomomis ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, kad planuojamos ūkinės veiklos vietoje vykdomi darbai nepakeis aplinkinių teritorijų hidrologinio režimo ar kitaip nepaveiks „Natura 2000“ teritorijose saugomų gamtinių buveinių, kad planuojamos ūkinės veiklos vietos atstumas (dėl saugomų griežlių ir tulžių ekologinių poreikių ypatumų) yra pakankamas nuo paukščių apsaugai svarbių teritorijų, kad poveikis saugomiems paukščiams nepasireikštų, kad numatyta poveikio paukščiams stebėsena ir savalaikis vėjo elektrinių sustabdymas bei apsaugos priemonių taikymas esant poreikiui leis užkirsti kelią saugomų paukščių žūčiai sezoninių migracijų metu, o kitose vertinamose „Natura 2000“ teritorijose saugomos rūšys ir natūralios buveinės yra išskirtinai susijusios tik su „Natura 2000“ teritorijomis ir nejautrios vėjo elektrinių poveikiui per atstumą, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Taip pat nurodoma, kad pagal atrankos informacijoje pateiktus atliktus triukšmo sklaidos skaičiavimo rezultatus, dienos ir vakaro metu prognozuojamas vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo lygis gyvenamoje aplinkoje neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių (dienos 55 dBA, vakaro 50 dBA, nakties 45 dBA).

Taip pat nurodoma, kad šešėliavimo artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje įvertinimui atlikto modeliavimo rezultatai parodė, kad didžiausią mirgėjimo / šešėliavimo poveikį jaus gyventojai adresu (duomenys neskelbtini), kur šešėliavimas sieks iki 7 val. 46 min. per metus ir neviršys rekomenduojamos 30 val. / metus vertės, todėl planuojamų vėjo elektrinių sparnų rotacijos sukeliamo neigiamo šešėliavimo poveikio arčiausiai esančioje gyvenamojoje aplinkoje nebus. Taip pat nurodoma, kad vėjo elektrines planuojama statyti neurbanizuojamoje teritorijoje – žemės ūkio teritorijų zonoje, intensyvaus žemės ūkio su prioritetine augalininkystės – gyvulininkystės specializacija vidutinės ūkinės vertės žemėse, ūkinė veikla planuojama teritorijoje, kur labai mažas teritorijų vaizdingumo laipsnis ir nėra išskirta turizmui skirtų vietų, į gamtinio karkaso teritorijas nepatenka, planuojama ūkinė veikla neprieštarauja Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Nurodoma, kad planuojama veikla į kraštovaizdžio aspektu saugomas teritorijas nepatenka, estetinių vertybių, regyklų, apžvalgos taškų artimoje teritorijoje nėra, maksimalus planuojamų vėjo elektrinių stiebo aukštis numatomas 85 m ir 850 m atstumu nuo analizuojamų vėjo elektrinių įrengimo vietų nėra ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijų ar ypač raiškių kraštovaizdžio kompleksų ir kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų, todėl remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsniu, vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui yra laikomas nereikšmingu.

Nurodoma, kad planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje (5 km atstumu) suplanuotų, statomų ar pastatytų kitų vėjo elektrinių nėra, suminis poveikis nenumatomas. Atrankos išvados 7 dalyje taip pat nurodoma, kad artimiausias gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuo planuojamos vėjo elektrinės nutolęs 368 m atstumu. Kiti gyvenamieji namai yra 388–850 m atstumu. Artimiausios dvi suplanuotos gyvenamos teritorijos pagal patvirtinus teritorijų planavimo dokumentus nutolusios apie 310–350 m atstumu. Visuomeninės paskirties objektai nutolę daugiau kaip 3 km.

Atrankos informacijoje išnagrinėtas vėjo elektrinių galimas poveikis gyvenamajai teritorijai ir visuomenės sveikatai bei pagrįsta, kad PŪV neturės reikšmingo poveikio žmonių sveikatai. Vėjo elektrinės planuojamos kelis kartus didesniu atstumu iki gyvenamųjų namų (apie 368–850 m atstumu) nei pats bokštų aukštis (bendras elektrinės aukštis maksimaliai gali siekti iki 120 m), taip apsaugant gyvenamąsias aplinkas. Taip pat nurodoma, kad planuojama ūkinė veikla į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ar jos apsaugos nepatenka, neigiamas poveikis nekilnojamosios kultūros vertybėms nenumatomas.

Nurodoma, kad vėjo elektrinės į Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, biotopus nepatenka, vėjo elektrinių statyba ir eksploatavimas nedarys poveikio tokioms buveinėms, nes nebus vykdomi jokie su elektrinių veikla susiję darbai, nebus naikinamos saugomos pievos, nevažinės transportas, nebus įrengiamos statybų aikštelės ar kitaip nebus ardoma žolinė danga. Nurodoma, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje nėra aptikta vertingų saugomų gyvūnų ar augalų rūšių, jų augaviečių ar radaviečių. Artimiausi nedideli miškeliai nutolę 690–740 m atstumu.

Intervencija į miškus nenumatoma, elektrinės planuojamos žemės ūkio paskirties sklypuose, želdinių kirtimai nereikalingi, teritorija neapaugusi medine augalija, žemė dirbama, dėl veiklos nenumatomi hidrologinio režimo pokyčiai ar buveinių sunaikinimas.

47. Įvertinus atrankos išvados 7 dalyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atliko pagal visus PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytus būtinus įvertinimo aspektus.

48. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog neatsižvelgiant į tai, jog reikšmingas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai nebuvo nustatytas, atrankos išvados 6 dalyje yra numatyta eilė priemonių neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią, t. y. derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimas, komunikacinių tinklų tiesimas betranšėjiniu būdu, triukšmingų darbų nevykdymas paukščių perėjimo metu, ilgalaikė paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programa, triukšmo zonų mažinimas ribojant vėjo elektrinių veiklą nakties metu.

49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimta atrankos išvada bei pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantams.

50. Pažymėtina, kad tiek ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, tiek 134 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad skunde (apeliaciniame skunde) nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, (įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes). ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys. Šios teisės normos suponuoja bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų nelaikė suinteresuotos visuomenės dalimi, turinčia teise ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą aplinkos apsaugos srityje.

52. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teisme pareiškėjai nesirėmė Orhuso konvencija ir neidentifikavo savęs kaip suinteresuotos visuomenės tikslu ginti viešąjį interesą, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjų skundą pilna apimtimi, t. y. išnagrinėjo ir skundo dalį, susijusią su planuojamos ūkinės veiklos galimu poveikiu aplinkai, tame tarpe paukščiams ir šikšnosparniams. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nedarė kliūčių pareiškėjams teikti savo argumentus aplinkos apsaugos srityje. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis paukščiams ir šikšnosparniams nėra susijęs su pareiškėjų, kaip ginčo teritorijoje turinčių nekilnojamojo turto asmenų galimais jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimais, nes pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų kaip planuojamos ūkinės veiklos galima žala paukščiams ir šikšnosparniams įtakoja pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ginčo atrankos išvadą netaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtinto „Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis aprašas buvo priimtas jau po ginčo atrankos išvados priėmimo ir įsigaliojo tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Be to Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-406 antrame punkte yra nurodyta, jog Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašas netaikomas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo.

54. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsiejo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo klausimus. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir teritorijų planavimas yra atskiros, savarankiškos, turinčios skirtingus tikslus procedūros ir yra reglamentuojamos atskirais įstatymais. PAV įstatymas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo nesieja su teritorijų planavimo dokumentais. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad ginčo planuojama ūkinė veikla (vėjo elektrinių statyba) prieštarautų kokiam nors galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui. Priešingai, Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1-850 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“, sprendinių 7.6 punkte nurodyta, kad: „Kadangi Tauragės rajonas patenka į didesnę nei 5,5 m/s vidutinio metinio vėjo greičio zoną, tikslinga rajone įrengti vėjo jėgainių parkus. Pasiekti, kad rajone naudojant vėjo energiją būtų pagaminama ne mažiau kaip 6 proc. suvartojamos rajone elektros energijos“. Pagal Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius „Žemes naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinys M 1:50000“, vėjo elektrinės numatomos intensyvaus žemės ūkio su prioritetine augalininkystės – gyvulininkystės specializacija vidutinės ūkinės vertės žemėse, žemės ūkio paskirties sklypuose. Pagal Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius „Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinys M 1:50000“, vėjo elektrinės numatomos teritorijose, kur labai mažas teritorijų vaizdingumo laipsnis ir nėra išskirta turizmui skirtų vietų.

55. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad poveikio aplinkai vertinimo klausimas sietinas su teritorijų planavimu dėl būtinumo nustatyti planuojamos ūkinės veiklos sanitarines apsaugos zonas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 50 straipsnio 1 punktą vėjo elektrinėms sanitarinės apsaugos zonos nėra nustatomos. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 5 dalį vėjo jėgainių statyba nėra privaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

56. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad ginčo atrankos išvada neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Teismo kolegijos vertinimu byloje ginčijamoje atrankos išvadoje yra nurodyti šios išvados teisinis ir faktinis pagrindai bei šios atrankos išvados motyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įvertino visus planuojamos ūkinės veiklos veiksnius, kurie gali daryti poveikį aplinkai, jų visumą, planuojamos ūkinės veiklos mastą, atsižvelgė į atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dalyvių išvadas, nustatė priemones numatomam poveikiui sumažinti bei jų veiksmingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą atliko ir priėmė atrankos išvadą nepažeisdama VAĮ 28 straipsnio nuostatų ir administracinę procedūrą atliko valstybine kalba, nes pagrindiniame atrankos informacijos dokumente visa informacija pateikta valstybine kalba, tame tarpe ir aprašytos planuojamų vėjo elektrinių charakteristikos.

57. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl atrankos išvados pagrįstumo, nes nėra tiksliai žinoma kokio modelio vėjo elektrines ketinama įrengti. Sutiktina su tuo, jog atrankos informacijoje bei ginčo atrankos išvadoje nėra konkrečiai nurodoma kokio konkretaus modelio vėjo elektrinės bus įrengiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuolatini technikos tobulėjimą, ilgą planavimo, projektavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmę, yra sudėtinga ir gal būt net neįmanoma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroje nurodyti konkretų vėjo elektrinės modelį. Tačiau nagrinėjamu atveju vėjo elektrinių pavyzdiniai modeliai yra nurodyti ir, kolegijos vertinimu, svarbiausia yra nurodyti planuojamų įrengti modelių techniniai ir akustiniai parametrai (planuojama pastatyti tris nuo 98 m iki 120 m bendro konstrukcijos aukščio vėjo elektrines, kurių stiebo aukštis 79–85 m, rotoriaus diametras 70-82 m, skleidžiamas triukšmo dydis iki 104,5 dBA, nakties metu triukšmas apribojamas iki 101,1 dBA, suminė trijų vėjo elektrinių galia priklausomai nuo modelio sieks iki 5 MW). Todėl darytina išvada, kad planuojamų vėjo elektrinių techniniai ir akustiniai parametrai yra aiškūs, o būtent parametrai ir apsprendžia vėjo elektrinių poveikį aplinkai.

58. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl atrankos išvados pagrįstumo tuo aspektu, kad visų trijų pavyzdinių vėjo elektrinių Enercon E-66/18.70 – 1 800,0 kW (1,8 MW); Enercon E-70 E4 – 2 300,0 kW (2,3 MW), Enercon E-82 E4 TES – 3 000,0 kW (3 MW) suminė galia yra didesnė nei planuojami 5 MW, todėl negalima įvertinti triukšmo lygio. Apeliacinės instancijos teismas šioms apeliantų abejonėms nepritaria. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį suminė galia yra planuojama paduoti į tinklą elektros galia, kuri reguliuojama ir nustatoma elektros tinklų valdytojo. Todėl atrankos išvadoje ir informacijoje pateiktas dydis – ne daugiau 5 kW – nereiškia atrankos informacijoje nurodytų vėjo elektrinių galios sumos. Kartu pažymėti, kad vėjo elektrinės galia, šiuo atveju vėjo elektrinių Enercon E-66/18.70 – 1 800,0 kW (1,8 MW); Enercon E-70 E4 – 2 300,0 kW (2,3 MW), Enercon E-82 E4 TES – 3 000,0 kW (3 MW), neturi esminės įtakos triukšmo lygiui, ką patvirtina atrankos informacijoje pateikiami duomenys (atrankos informacijos 20 puslapis, 4 lentelė, maksimalus keliamas triukšmas vėjo elektrinės Enercon E-66 – 103 dB(A), Enercon E-70 – 104,5 dB(A), Enercon E-82 104 dB(A)).

59. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju vėjo elektrinių keliamas triukšmas turėjo būti vertinamas pagal Lietuvos standartą LST EN 61400-11:2003/A1:2006 „Vėjo turbinų generatorių sistemos. 11 dalis. Akustinio triukšmo matavimo metodai“. Apeliacinės instancijos teismas šį pareiškėjų argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad standartai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose yra nustatyta, kad jie privalomi. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodo jokio teisės akto, kuris numatytų privalomą Lietuvos standarto LST EN 61400-11:2003/A1:2006 taikymą.

60. Atrankos informacijos dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju triukšmo tarša buvo modeliuojama „CADNA A“ programa. Ši programa yra viena iš pirmaujančių pasaulyje programinių įrangų, skirta aplinkos triukšmo modeliavimui, skaičiavimui ir vertinimui, ji yra viena pagrindinių ir dažniausiai naudojamų programų vėjo elektrinių keliamam triukšmui vertinti. Ji leidžia itin tiksliai prognozuoti garso sklaidą atvirose erdvėse, atsižvelgiant į specifinius vėjo energetikos faktorius. „CADNA A“ programa naudoja tarptautiniu mastu pripažintus skaičiavimo metodus, tokius kaip ISO 9613-2 (bendrasis metodas), Nord2000 (pažangesnis modelis) arba Harmonoise, kurie leidžia įvertinti garso sklaidą dideliais atstumais. Skirtingai nei paprasti triukšmo šaltiniai, vėjo elektrinės triukšmas tiesiogiai priklauso nuo vėjo greičio ir krypties. „CADNA A“ programa leidžia įvesti skirtingus vėjo profilius ir įvertinti, kaip kinta triukšmo lygis pučiant vėjui nuo jėgainės link gyvenamųjų pastatų. Ši programinė įranga įvertina žemės paviršiaus sugertį, reljefo nelygumus bei esamus pastatus, kurie gali veikti kaip barjerai arba atspindėti garsą. Ši programa yra Aplinkos ministerijos rekomenduojamų modelių sąraše ir naudojama rengiant oficialias Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitas planuojamiems vėjo parkams.

61. Nagrinėjamoje byloje ginčijama atrankos išvada bei atrankos informaciniai dokumentai patvirtina, kad pagal „CADNA A“ programa atliktus triukšmo sklaidos skaičiavimo rezultatus, dienos ir vakaro metu prognozuojamas vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo lygis ties artimiausia gyvenama sodyba (sklypo riba) siektų iki 38,9 dB(A), nakties metu apribojus vėjo elektrinių triukšmingumą iki 101,1 dBA, prognozuojamas vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo lygis ties artimiausia gyvenama aplinka siektų iki 35,4 dB(A), kas neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011m. birželio 13d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių (dienos 55 dBA, vakaro 50 dBA, nakties 45 dBA). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atrankos išvadoje pateiktas triukšmo taršos dydžiais, nes byloje nėra pateikta jokių kitų, nurodytus dydžius paneigiančių tyrimų ar paskaičiavimų.

62. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo atrankos išvadoje nebuvo analizuojamas planuojamų statyti vėjo elektrinių sukeliamas infragarsas, žemas dažnis, neatsižvelgta į tyrimų dėl infragarso ir žemo dažnio poveikio žmonių sveikatai duomenis ir išvadas. Su šiuo apeliantų argumentų teisėjų kolegija nesutinka, nes atrankos išvados 61 punkto septintoje pastraipoje atsakovas įvertino vėjo elektrinių sukeliamą infragarsą bei nurodė, kad analoginio objekto tyrimais (infragarsas) nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla atitinka HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ keliamus. Šią atsakovo išvadą patvirtina atrankos dokumentuose pateikti „Geišių vėjo jėgainių parko Jurbarko r.“ infragarso ir žemadažnio garso sklaidos ir dydžių matavimai, kurie byloje niekaip nėra paneigti.

63. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl atrankos išvadoje ir atrankos informacijoje panaudotų šešėlių sklaidos vertinimo parametrų. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų keliamas abejones atmeta kaip nepagrįstas. Atrankos informacija patvirtina, kad buvo atliktas modeliavimas taikant programą WindPRO. Ši programa yra viena populiariausių pasaulyje programinės įrangos paketų, skirtų vėjo jėgainių parkų projektavimui, planavimui ir vertinimui. Programa be kitų galimybių taikoma poveikio aplinkai vertinimui, nes modeliuoja šešėliavimą (mirgėjimą) ir vizualinę įtaką kraštovaizdžiui. Pažymėtina, kad Lietuvos teisinėje bazėje tiesioginio higienos normatyvo, kuris nustatytų konkrečias leistinas vėjo jėgainių šešėliavimo (mirgėjimo) ribas, šiuo metu nėra, todėl vadovaujamasi tarptautinėmis rekomendacijomis (Vokietijos ar Airijos pavyzdžiai) ir šešėliavimo riba laikoma ne daugiau kaip 30 valandų per metus.

64. Byloje pateikta atrankos informacija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo modeliuojamas blogiausias variantas, nustatant, kad visų pastatų visi langai yra orientuoti į vėjo jėgaines („Green House Mode“), ištisus metus pučia vėjas ir suka vėjavarčius. Šiomis sąlygomis šešėliavimo sklaidos rezultatai parodė, kad šešėliavimo trukmė gyvenamosiose sodybose siektų iki 7 val. 46 min per metus, kas reiškia jog rekomenduojama metinė trukmė nebūtų viršyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atlikto modeliavimo rezultatais, nes juos paneigiančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Apeliantų argumentai, kad buvo sumodeliuotas nerealus vėjo elektrinės veiklos modelis, taip pat atmetami kaip nepagrįsti, nes kaip minėta buvo modeliuojamas blogiausias variantas, t. y. apeliantams pats nepalankiausias, daugiausia šešėliavimo sukeliantis modelis. Akivaizdu, kad modeliuojant ne tokius nepalankius apeliantams elektrinės veiklos modelius, šešėliavimo trukmė gyvenamosiose sodybose siektų dar mažesnius dydžius.

65. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vėjo elektrinės elektromagnetinė spinduliuotė nekelia rizikos aplinkui gyvenančių žmonių sveikatai. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes atrankos informacijoje pateikti duomenys, viešai prieinami atviri duomenys, mokslinės studijos patvirtina, kad vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai mažas. Vėjo jėgainėje pagrindiniai elektromagnetinio lauko šaltiniai yra generatorius ir transformatorius. Šie įrenginiai yra gondoloje aukštai virš žemės. Elektromagnetinio lauko stiprumas labai sparčiai mažėja tolstant nuo šaltinio. Kadangi generatorius yra iškeltas labai aukštai, jo sukuriamas laukas žemės paviršiuje (kur vaikšto žmonės) yra praktiškai neišmatuojamas arba nesiskiria nuo natūralaus gamtos fono ir nesiekia didžiausių leistinų verčių pagal HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“. Šias išvadas patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kuris yra kompetentingas visuomenės sveikatos klausimais, Tauragės departamento 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. (7-11 14.3.5 Mr)2-11841, kuriuo pasiūlyta pritarti atrankos išvadai.

66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovė atrankos išvadoje nepasisakė dėl poveikio visuomenės sveikatai, kad byloje taip pat nėra pažymos dėl poveikio visuomenės sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstu. Pažymėtina, kad atrankos dėl poveikio aplinkai procedūrą reglamentuojantis PAV įstatymas nenumato jokios pažymos dėl poveikio visuomenės sveikatai pateikimo. Kita vertus atsakovo priimtos atrankos išvados 7.7 punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad atrankos informacijoje išnagrinėtas vėjo elektrinių galimas poveikis gyvenamajai teritorijai ir visuomenės sveikatai bei pagrįsta, kad PŪV neturės reikšmingo poveikio žmonių sveikatai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad triukšmo lygis gyvenamoje aplinkoje neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604. Kartu pažymėtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas, kuris pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą yra atsakingas už PŪV veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. (7-11 14.3.5 Mr)2-11841 pasiūlė priimti atrankos išvadą, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

67. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad pastačius vėjo elektrines, veikla apeliantų žemės sklypuose nebus apribota. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad pastačius vėjo elektrinę, bus apribotos žemės savininkų teisės į jų žemės sklypus, keičiant jų paskirtį į kitą, nes planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje virštriukšmyje niekas negalės statyti savo gyvenamųjų ar rekreacinių pastatų, todėl yra apribojama konstitucinė nuosavybės teisė laisvai disponuoti savo turtu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstus ir iš esmės nereikšmingus nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl atrankos išvados. Pagal PAV įstatymo 4 straipsnio 2 dalį atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Šios teisinės procedūros rezultatas pats savaime nesuteikia teisės ūkio subjektui vykdyti vienokią ar kitokią statybą ar ūkinę veiklą ir niekaip neapriboja žemės savininkų ar kito nekilnojamojo turto savininkų teisių į jų turtą. Kaip ir numatyta PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) išdavimo. Vadinasi tik po šios atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ūkinę veiklą, šiuo atveju vėjo jėgaines statyti, ketinantis ūkio subjektas galės siekti gauti statybą leidžiantį dokumentą ir gauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 12, 14, 15, 16 dalyse numatytus nekilnojamojo turto savininkų sutikimus ar sudaryti minėtose teisės normose numatytus susitarimus, jei toks poreikis kiltų įvertinus statinių projektinius sprendinius.

68. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atrankos informacijoje nėra nagrinėtas galimas planuojamas ūkinės veiklos poveikis nuosavybės nusidėvėjimui – nekilnojamojo turto vertės pokyčiui dėl gretimybės su vėjo jėgainių parku, taip pat nenagrinėtas reikšmingas poveikis turto vertės mažėjimui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstus, nes PAV įstatymas nenumato kad vykdant atranką dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai turi būti vertinamas galimas planuojamas ūkinės veiklos poveikis nuosavybės vertės pokyčiui.

69. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių duomenų nei pagrįstų argumentų, kurie galėtų sukelti abejones ginčo atrankos išvadoje bei atrankos informacijoje pateikta informacija, atliktais skaičiavimais bei atsakovo atrankos išvadoje padarytu sprendimu. Apeliaciniame skunde išdėstytas subjektyvus bendro pobūdžio nesutikimas su atrankos išvada bei planuojama ūkine veikla prieštarauja veiklos organizatoriaus ir visuomenės interesų derinimo ir pusiausvyros principams, tokio pobūdžio prieštaravimai laikytini nepakankamais paneigti teisėtus planuojamos veiklos organizatoriaus lūkesčius, neturi jam sukelti neproporcingų kliūčių.

70. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

71. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bionalis“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

73. Nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, todėl jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

74. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bionalis“ prašo priteisti jam iš pareiškėjų (apeliantų) M. V., R. Š. ir A. Z. (teisių ir pareigų perėmėja R. V.) bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimamas apginant trečiojo suinteresuoto asmens interesus, todėl UAB „Bionalis“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

75. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

76. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

77. Byloje esantys, UAB „Bionalis“ atstovo advokato R. K. pateikti duomenys: 2024 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymo kopija, patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatui 2 359,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimą.

78. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už šias teisines paslaugas (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) galimo priteisti dydžio 2 743,39 Eur (2 110,3 Eur x 1,3).

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 2 359,50 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Iš nagrinėjamos bylos šalių sąrašo pašalinti D. M..

Pareiškėjų M. V., R. Š. ir A. Z. (teisių ir pareigų perėmėja R. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bionalis“ naudai lygiomis dalimis iš pareiškėjų M. V., R. Š. ir A. Z. (teisių ir pareigų perėmėja R. V.) 2 359,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė