2013-05-08 Nr. AB-1542-3-61-3-01433-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA822-23/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01433-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo J. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį patenkino iš dalies bei priteisė pareiškėjui 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė tuo, jog teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir teismo sprendimą gavo jau po apskundimui numatyto termino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 gruodžio 12 d. nutartimi nustatė, kad tikslinga kreiptis į pareiškėją ir prašyti jo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kada jam buvo įteiktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir nustatė terminą pateikti minėtus įrodymus.

Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl apribotos judėjimo laisvės jam yra sudėtinga pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, taip pat nurodė, kad negali daryti įtakos siunčiamai korespondencijai. Taip pat pridėjo dokumentą, pareiškėjo vertinimu, įrodantį pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo datą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasties.

II. Pareiškėjas 2013 m. kovo 1 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti terminą apskųsti minėtą sprendimą. Prašyme nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, apribojusių jo galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo procesinės teisės yra suvaržytos. Nurodo, kad skundžiamą sprendimą gavo tik 2012 m. spalio 26 d., o apeliacinį skundą padavė 2012 m. lapkričio 5 d., bet pataisos namų administracija jį išsiuntė tik 2012 m. lapkričio 7 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas tenkintinas. Terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas. Apeliacinis skundas priimtinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2012 m. spalio 8 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2012 m. spalio 22 d. Tačiau pirmasis pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2012 m. lapkričio 8 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. 2013 m. kovo 1 d. (pašto spaudas ant voko) pareiškėjas teismui pateikė naują apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo nuorašą pareiškėjui išsiuntė laikydamasis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų – 2012 m. spalio 9 d. (b. l. 43), tačiau pareiškėjas teigia, kad šį teismo sprendimą gavo jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Iš byloje esančių dokumentų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. rašto Nr. I-3337-121/2012 „Dėl voko įteikimo“ su atžymomis, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012 m. spalio 15 d. rašto Nr. 9-22463 „Dėl laiško persiuntimo“, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2013 m. vasario 25 d. pažymos Nr. 9/09-72) nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo ne anksčiau nei 2012 m. spalio 22 d. Pažymėtina, kad laiškas buvo neregistruotas, todėl tikslių duomenų apie jo įteikimą nėra.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, kad skundžiamą teismo sprendimą pareiškėjas gavo ne anksčiau nei 2012 m. spalio 22 d., pareiškėjo teiginius, kad jis apeliacinį skundą paruošė 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. neviršydamas įstatymo suteikiamo 14 dienų termino apeliaciniam skundui paduoti, tačiau laiškas buvo išsiųstas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tik 2012 m. lapkričio 7 d., paštui įteiktas lapkričio 8 d. (spaudai ant voko), įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes, pareiškėjo siekį apskųsti teismo nutartį, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, kurio laisvė yra suvaržyta, veikė pakankamai operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu bei ir per protingą terminą pateikė teismui apeliacinį skundą. Šiuo atveju bylos duomenų visuma patvirtina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkintinas, terminas atnaujintinas, o pareiškėjo atskirasis skundas priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka, nes jis iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą priimti.

Išsiųsti skundo nuorašą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, bei pasiūlyti per keturiolika dienų pateikti teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė