e8666100-655f-461c-a807-e86e81acf214 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-334-618/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01259-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.10.5.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Larisos Å imanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptasija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptasija“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M.

Å . ir J. Č. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laiptasija“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 12 269 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes: 1.1.

IeÅ¡kovė ir A. P. panaudos sutarties pagrindu patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliavo ir laikė didelės apimties įrangÄ ir žaliavas, tarp kurių buvo ir kompiuterizuotos medžio apdirbimo staklės HOMAG GENIUS. Pasikeitus patalpų savininkui, 2017 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovė pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu M. Å .. 2018 m. liepos 31 d. Å«kinis pastatas su jame esančia įranga buvo iÅ¡nuomotas atsakovui J. Č., Å¡alims pasiraÅ¡ant triÅ¡alę negyvenamųjų patalpų nuomos – įrangos nuomos sutartį.

Po nuomos sutarties su atsakovu J. Č. nutraukimo, 2020 m. liepos 10 d. ieškovės atstovas A. P. pastebėjo, kad medžio apdirbimo staklių, buvusių patalpose, nebėra, todėl dėl patalpų savininko M. Š. ir patalpų nuomininko J. Č. kaltės ieškovė patyrė nuostolius dėl staklių praradimo.

2. Atsakovas M. Å . pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai: 2.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kad medžio apdirbimo staklės buvo atsakovui priklausančiose patalpose, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu ieÅ¡kovė įgijo į atsakovÄ reikalavimo teisę. 2.2. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių nebuvo susitarimų dėl turto pasaugos, todėl jis nėra atsakingas už patalpose laikomÄ Ä¯rangÄ â€“ ginčo stakles.

Kadangi, atsakovo nuomone, jis nėra užvaldęs ieÅ¡kovės staklių, todėl nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ar prisidėjęs prie jų dingimo, o už tariamÄ staklių dingimÄ yra atsakinga tik ieÅ¡kovė, kaip daikto savininkė. 2.3. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ savo tariamai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovė turėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ grÄ Å¾inti daiktÄ natÅ«ra, o ne nuostolių atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, praÅ¡ant atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę, kurios sÄ lygų ieÅ¡kovė taip pat neįrodė. 2.4.

Ieškiniu prašoma priteisti nuostolių suma yra neaiški ir nepagrįsta, taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimais atlyginti ieškovės išlaidas staklių sumontavimui, pervežimui, remontui, nes šios išlaidos nėra susijusios su staklių rinkos verte.

3. Atsakovas J. Č. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovui M. Å . ir 17,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Ä®vertinęs įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo staklės 2015 m.

– 2016 m., kai patalpomis faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovė, buvo pristatytos ir sumontuotos Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, apie faktinę ginčo staklių buvimo vietÄ Å¡iuo metu byloje nepateikta. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad 2017 m. birželio 20 d. iÅ¡nuomojus patalpas ieÅ¡kovei ir 2018 m. iÅ¡nuomojant patalpas atsakovui J. Č., ginčo medžio apdirbimo staklės tikrai ten buvo. IeÅ¡kovės atstovo pateikta staklių nuotrauka nepagrindžia, kad ten užfiksuotos bÅ«tent tos staklės, dėl kurių dingimo kilo ginčas.

Iš nuotraukos neįmanoma užfiksuoto daikto indentifikuoti kaip ginčo staklių, be to, negalima nustatyti, kada ši nuotrauka daryta. 2020 m. liepos 27 d. konstatuojant faktines aplinkybes, dalyvaujant antstoliui, į patalpas įeita nebuvo, todėl šis dokumentas taip pat nepatvirtina staklių buvimo/nebuvimo patalpoje. 4.2. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovę ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai dėl ginčo staklių perdavimo pasaugos ar kitais pagrindais. Pasikeitus patalpų savininkui, 2017 m. birželio 20 d. patalpų nuomos sutartį su atsakovu M.

Å . sudarė ieÅ¡kovė UAB „Laipstaja“. Pagal 2018 m. liepos 31 d. triÅ¡alę sutartį ieÅ¡kovė net nėra Å¡ios sutarties Å¡alis, nes Å¡ia sutartimi patalpų savininkas M. Å . J. Č. iÅ¡nuomojo patalpas, o A. P. – jam asmeniÅ¡kai priklausančiÄ Ä¯rangÄ . IÅ¡nuomotos įrangos sÄ raÅ¡as prie 2018 m. liepos 31 d. triÅ¡alės sutarties patvirtina, kad ginčo staklės atsakovui J. Č. nebuvo iÅ¡nuomotos. IÅ¡nuomojant patalpas, nebuvo sudarytas joks daiktų, liekančių patalpose, sÄ raÅ¡as, kas tikėtina, sudarant daiktų pasaugos sutartį, bÅ«tų buvę padaryta.

Kitų įrodymų, kad tarp Å¡alių buvo žodinis ar kitokio pobÅ«džio susitarimas dėl ginčo turto pasaugos, į bylÄ nepateikta. 4.3. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei priklausantis turtas buvo laikomas ar paliktas ginčo patalpose, nesant kitų įrodymų, negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovų prievolės saugoti šį turtÄ ir grÄ Å¾inti savininkui iÅ¡saugotÄ prisiėmimas. Atsakovų vykdoma veikla nėra susijusi su saugojimo paslaugų teikimu. Aplinkybės, kad tam tikri ieÅ¡kovės atstovo daiktai yra likę ginčo patalpose iki Å¡iol, pasaugos teisinių santykių egzistavimo tarp Å¡alių taip pat nepagrindžia ir nereiÅ¡kia, kad atsakovai buvo įsipareigoję saugoti turtÄ .

Be to, atsakovai tvirtina, kad ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė raginimus ieÅ¡kovei atlaisvinti patalpas. 4.4. RaÅ¡ytinė pasaugos sutartis dėl ginčo turto tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovės atstovas nagrinėjamu atveju kitais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neįrodė, kad staklės buvo perduotos atsakovams, todėl atsakovai neįsipareigojo saugoti ieÅ¡kovės daiktų ir nėra atsakingi už jų iÅ¡saugojimÄ . Be to, ieÅ¡kovė nepagrindė, kad ginčo staklės 2017 m. birželio 20 d. patalpų nuomos sutarties sudarymo metu vis dar buvo atsakovui M.

Å . priklausančiose patalpose ir kad staklės liko stovėti patalpose po to, kai patalpa buvo iÅ¡nuomota atsakovui J. Č.. Ä®rodymų, kurie patvirtintų perdavimo ir įsipareigojimo saugoti bei iÅ¡saugoti ieÅ¡kovės ginčo turtÄ , byloje nėra. 4.5. Teismas motyvavo, kad atsakovas J. Č. neigia aplinkybes, kad telefonu ieÅ¡kovės vadovui sakęs, jog stakles iÅ¡vežė atsakovas M. Å ., liudytojos S. B., kuri yra A. P. sugyventinė, duoti paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, nes ji gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad A. M., kuris sargavo patalpose, kuriose buvo laikomos staklės, taip pat patvirtino, jog stakles iÅ¡vežė M. Å ., neįrodytos, kadangi A. M. teismo posėdžio metu nebuvo iÅ¡klausytas, keletÄ kartų atsakovo M. Å . praÅ¡ymu kviestas neatvyko, todėl ieÅ¡kovės atstovo nurodytų aplinkybių savaime nepakanka jų pripažinimui įrodytomis. 4.6. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad stakles buvo galima pakrauti ir iÅ¡ patalpos iÅ¡vežti tik patalpų valdytojui atsakovui J.

Č. sudarius tam sÄ lygas, t. y. patekti į jo nuomojamas patalpas ir ten užsiimti staklių iÅ¡montavimo ir pakrovimo darbais, kadangi objektyviais įrodymais tai nepagrįstÄ . Nurodė, kad į ginčo patalpas turėjo galimybę pateikti tiek ieÅ¡kovės atstovas, tiek atsakovai, tiek kiti asmenys, pavyzdžiui ten dirbęs A. M., kuris, atlikdamas sargo pareigas, galėjo į patalpas įleisti ir paÅ¡alinius asmenis. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad tuo tikslu bÅ«tų organizuota speciali technika ar atlikti aktyvÅ«s jų iÅ¡vežimo ar pasiruoÅ¡imo veiksmai.

Nepateikti duomenys, kad tokį sudėtingÄ Ä¯rangos iÅ¡vežimÄ kas nors matė ar užfiksavo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus A. P. paaiÅ¡kinimus, kad jis į ginčo patalpas negalėjo patekti, kadangi Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2020 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovės atstovas betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo patalpÄ , kurioje jo teigimu buvo laikomos dingusios staklės, todėl labiau tikėtina, kad jis taip pat, kaip ir prieÅ¡ tai nurodyti asmenys, A. M. leidus, galėjo patekti į patalpas ir stakles iÅ¡sigabenti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai: 5.1. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkeldamas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovams, be to dar nepagrįstai užkirsdamas galimybę gauti įrodymus (atsisakydamas apklausti liudytojus), pažeidė įrodinėjimo taisykles nevertindamas visos įrodymų visumos, įrodymus vertindamas nesivadovaudamas logikos dėsniais, sprendimÄ pagrįsdamas prielaidomis. 5.2.

Nurodė, kad teismas neskiria sutartinės civilinės atsakomybės nuo deliktinės: sprendimas motyvuotas tuo, kad Å¡alys nebuvo sudariusios pasaugos sutarties, nors ieÅ¡kovė tokios sutarties sudarymu ir negrindė ieÅ¡kinio, tačiau teismas spręsdamas deliktinės atsakomybės klausimÄ argumentavo civilinio kodekso normomis dėl pasaugos sutarties. Deliktinė atsakomybė taikoma, kai nėra sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai delikto klausimÄ sprendė remdamasis pasaugos sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis.

Nei atsakovas M. Š. kaip patalpų savininko, nei atsakovo J. Č. kaip patalpų nuomininko veiksmų (neveikimo) protingai negalima paaiškinti kaip atsargių, rūpestingų, kai tokios masto staklės dingsta iš patalpų ir jie tariamai to nepastebėjo. Teismas konstatavo, kad staklės patalpose buvo sumontuotos, o aplinkybė, kad jas išsivežė ieškovė – ne. Konstatavus, kad staklės patalpose buvo būtent atsakovams teko pareiga įrodyti, kad jas ieškovė išsivežė, nes jie valdė patalpas, staklių išvežimas reikalavo tam tikro pasirengimo, technikos ir pan. ko be atsakovų žinios nepavyktų padaryti. 5.3.

Pažymėjo, kad teismas pažeidė ieškovės teises procese atsisakydamas apklausti liudytojais 2020 m. liepos 10 d. įrangos patikrinimo akte nurodytus asmenis – A. M., R. R.. Atsakovo atstovei atsisakius jų apklausos, ieškovės atstovas su tuo nesutiko ir paprašė šiuos liudytojus iškvieti, jeigu reikia, taikyti procesinės prievartos priemones. Tačiau teismas atsisakė juos kviesti, motyvuodamas tuo, kad minėti liudytojai neatvyko jau ne į pirma posėdį, šalis galėjo pasirūpinti jų atvykimu.

Teismas toleravo liudytojų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymÄ ir tai panaudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nors Å¡iuos liudytojus apklausti prašė, taigi turėjo apsirÅ«pinti ir jų atvykimu atsakovas. Visos bylos Å¡alys rėmėsi A. M. teiginiais: ieÅ¡kovė, jog jis kad, kad stakles iÅ¡vežė M. Å ., atsakovas – kad ieÅ¡kovė, abu atsakovai nurodė, kad A. M. galėjo įleisti į patalpas. A. M. teiginiais rėmėsi ir byloje apklausta liudytoja. Be to, atsakovas J. Č. nurodė, kad stakles galėjo iÅ¡sivežti ir R.

R.. Taigi teismas iÅ¡ esmės užkirto galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje tiesÄ , iÅ¡sklaidyti byloje kilusius prieÅ¡taravimus dėl A. M. paaiÅ¡kinimų, abejones dėl R. R. veiksmų. Teismas koncentracijos principu paneigė pareigÄ teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir įvykdyti teisingumÄ . Tokiomis aplinkybėmis, prielaidomis grįsto sprendimo negalima laikyti nei teisingu, nei pagrįstu.

6. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas M. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ argumentai: 6.1. Nurodė, kad teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, o teismo iÅ¡vadas grindė byloje esančių įrodymų visetu. Teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad perdavė atsakovams saugoti jai priklausančias ginčo medžio apdirbimo stakles HOMAG CNC yra pagrįstos - ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir taip pažeidė CPK 178 straipsnį. BylÄ nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo staklės 2017 m. birželio 20 d. iÅ¡nuomojus patalpas ieÅ¡kovei ir 2018 m. iÅ¡nuomojant patalpas atsakovui J. Č., Å«kiniame pastate tikrai buvo. Byloje taipogi nėra ginčo, kad J. Č. ginčo staklių nesinuomojo. Taigi ieÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kina skundžiamo teismo sprendimo turinį ir nepagrįstai teigia, esÄ teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , neva įpareigojęs ieÅ¡kovę įrodyti, jog ji ginčo staklių neiÅ¡vežė.

Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodoma, apie ieÅ¡kovės pareigÄ Ä¯rodyti minėtas aplinkybes (ginčo staklių neiÅ¡vežimÄ iÅ¡ atsakovui M. Å . priklausančių patalpų). PrieÅ¡ingai, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo staklės patalpose – Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) – laikotarpiu 2017 m. birželio 20 d. - 2018 m. buvo. Taigi ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad ginčo staklės laikotarpiu 2017 m. birželio 20 d. - 2018 m. buvo atsakovui M.

Å . priklausančiose patalpose, o ne, kaip neteisingai teigiama apeliaciniame skunde, įrodyti tariamÄ ginčo staklių neiÅ¡vežimÄ . Vertinant ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ matyti, kad ieÅ¡kovė Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, naujų argumentų ar įrodymų paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes neteikia, vadinasi, sutinka, kad ginčo staklių atsakovui M. Å . priklausančiose patalpose nebuvo jau 2017 m. birželio 20 d. Todėl mano, jog ieÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kina įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias nuostatas. 6.2.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų, o taipogi ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumo nepagrindžia ir ieÅ¡kovės iÅ¡ konteksto iÅ¡imtos liudytojų apklausos stenogramos. Pavieniai iÅ¡ konteksto iÅ¡imti liudytojų paaiÅ¡kinimai neturi jokios įrodomosios galios ir negali bÅ«ti vertinami atsietai nuo byloje esančių įrodymų visumos. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, esÄ teismas, priimdamas ieÅ¡kovės skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė rodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, nevertindamas visos įrodymų visumos, įrodymus vertindamas nesivadovaudamas logikos dėsniais, sprendimÄ grįsdamas prielaidomis, yra iÅ¡ esmės nepagrįsti. 6.3.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neskiria deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės ir nepagrįstai, vertindamas atsakovų veiksmų teisėtumÄ , rėmėsi sutartinės civilinės atsakomybės – pasaugos sutartinėmis nuostatomis. IeÅ¡kovė prašė atsakovams taikyti solidariai civilinę atsakomybę už ginčo staklių neiÅ¡saugojimÄ . IÅ¡ nurodyto seka, kad ieÅ¡kovė atsakovų neteisėtus veiksmus siejo bÅ«tent su atsakovų pareiga ginčo stakles saugoti, todėl pagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡omos civilinės atsakomybės taikymas – tariamas ieÅ¡kovei priklausančio turto saugojimo pareigos pažeidimas buvo analizuotas pasaugos sutarties nuostatų kontekste.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, esÄ prašė atsakovams taikyti deliktinę atsakomybę, pagal kuriÄ atsakovų neteisėti veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimo kontekste, tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė, kaip konkrečiai bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos yra susijusios su atsakovų tariama pareiga saugoti ieÅ¡kovei priklausančias medžio apdirbimo stakles. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovams taikymo stokoja elementarios logikos.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismo priteisti iÅ¡ atsakovų nuostolių atlyginimÄ už jai priklausančio turto neiÅ¡saugojimÄ prašė taikyti atsakovams bÅ«tent sutartinę civilinę atsakomybę, nors pati ieÅ¡kovė pripažino, kad pasaugos teisinių santykių tarp Å¡alių nebuvo, turtas saugoti atsakovams perduotas nebuvo. 6.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pati ieÅ¡kovė kaip turto savininkė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga (lot. bonus pater familias). Remiantis ieÅ¡kovės nurodomomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovė paliko jai priklausančias didelės vertės stakles atsakovui priklausančiame Å«kiniame pastate neužtikrindama Å¡io turto apsaugos.

Galiausiai, apleidusi turtÄ , ieÅ¡kovė jo ilgus metu neieÅ¡kojo, nesirÅ«pino ir juo nesidomėjo. 2020 m. liepos 10 d. nustačiusi, jog staklių atsakovui priklausančiame Å«kiniame pastate nėra, tik 2022 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nuostolių priteisimo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovės direktorius teigė, kad nežino, kur yra staklės, todėl mano, kad jo patirtus nuostolius turėtų atlyginti atsakovai. Vadinasi, ieÅ¡kovė jai priklausančiu didelės vertės turtu nesirÅ«pino, buvo jį apleidusi, palikusi be priežiÅ«ros, tuo tarpu vėliau pareiÅ¡kė atsakovams jokiais įrodymais nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, motyvuodama tuo, esÄ atsakovai galėjo šį turtÄ pasisavinti.

IÅ¡ nurodyto seka, kad pačios ieÅ¡kovės neveikimas galėtų bÅ«ti pagrindas jai taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. 6.5. Nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ pati užtikrinti, kad liudytojai, kurių parodymais ji grindžia savo procesinę pozicijÄ , dalyvautų teismo posėdyje. Å iuo aspektu reikÅ¡minga tai, kad civilinis procesas negali trukti be galo dėl neatvykstančių į teismo posėdį liudytojų, nes tokiu atveju gaiÅ¡inamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai).

Juo labiau, kad ieškovė vykstančiame teismo procese negalėjo pagrįsti, kodėl atsakovui M. Š. atsisakius nurodytų liudytojų apklausos, šie liudytojai turėtų būti apklausiami ieškovės prašymu.

6. Atsakovas J. Č. atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne) priėmimo 9. IeÅ¡kovė teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ . IeÅ¡kovės teigimu iÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakovai, motyvuodami tuo, kad vienas be kito negali ieÅ¡kovės atstovų įleisti į patalpas, nurodydavo nesuderinamus laikus, t. y. vienas darbo valandomis, kitas – po darbo valandų.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus, tačiau sprendime konstatavo, kad patekti į patalpas ieškovei kliūčių nebuvo, prašo pateiktus įrodymus vertinti, pridėti prie bylos.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

11. Sprendžiant ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų priėmimo klausimÄ , visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) negali bÅ«ti savitikslis, t. y. konkretus praÅ¡omas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus – Å¡alių elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kadangi ieÅ¡kovė Å¡iuos įrodymus pateikė pavėluoti ir juos galėjo pateikti ankščiau. IÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡omų prie bylos pridėti naujų įrodymų elektroninio susiraÅ¡inėjimo nustatyta, kad ieÅ¡kovė teikia į bylÄ susiraÅ¡inėjimÄ , kuris vyko 2021 m. liepos 8 d. – 2021 m. liepos 25 d. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nuostolių priteisimo pirmosios instancijos teisme gautas 2022 kovo 1 d. IeÅ¡kovė nenurodo dėl kokių priežasčių Å¡io susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu nepateikė kartu su ieÅ¡kiniu ar 2022 m. birželio 29 d. vykusio pirmo posėdžio metu. Å iuos įrodymus pateikė 2022 m. gruodžio 12 d. prieÅ¡ teismo posėdį, kuriuo metu civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta.

13. Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei Å¡iuo aspektu suformuluotÄ teismų praktikÄ , įvertinęs naujai pateiktų įrodymų turinį, Å¡ių įrodymų pateikimo aplinkybes pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė praÅ¡omus prie bylos pridėti raÅ¡ytinius įrodymus pateikė pavėluotai. RaÅ¡ytiniai įrodymai – elektroninis susiraÅ¡inėjimas, kuris vyko daugiau nei prieÅ¡ pusę metų iki ieÅ¡kinio pateikimo, galėjo bÅ«ti pateikti kartu su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių priteisimo ar bent jau pirmo posėdžio metu.

Ä®rodymai nebuvo pateikti laiku ir dėl to ieÅ¡kovė turi prisiimti atsakomybę ir iÅ¡ to kylančias pasekmes dėl pavėluotai teikiamų įrodymų nepriėmimo. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo 14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo medžio apdirbimo staklės HOMAG CNC, dėl kurių praradimo iÅ¡ atsakovų reikalavo priteisti nuostolių atlyginimÄ 2015 m. – 2016 m., kai patalpomis faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovė, buvo pristatytos ir sumontuotos Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų apie Å¡iai dienai faktinę ginčo staklių buvimo vietÄ byloje nebuvo pateikta.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad 2017 m. birželio 20 d. išnuomojus patalpas ieškovei ir 2018 m. išnuomojant patalpas atsakovui J. Č., ginčo medžio apdirbimo staklės HOMAG CNC ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), tikrai buvo. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovų nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl ginčo staklių HOMAG CNC pasaugos, šalių nesiejo ir kitokie sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas byloje pateiktais duomenimis vertino, kad į ginčo patalpas turėjo galimybę patekti tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovai, tiek kiti asmenys, pavyzdžiui ten dirbęs A.

M., kuris, atlikdamas sargo pareigas, galėjo į patalpas įleisti ir pašalinius asmenis. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino atsakovų paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neskiria sutartinės civilinės atsakomybės nuo deliktinės ir, atsisakydamas apklausti liudytojus, pažeidė ieškovės procesines teises.

15. Bylos duomenimis nustatytos tokios toliau dėstomos reikÅ¡mingos aplinkybės, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Laiptasija“, kaip panaudos gavėjos, atstovaujamos įmonės direktoriaus A. P., ir panaudos davėjo R. – M. R. 2014 m. spalio 20 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis. Sutartimi panaudos davėjas laikinai ir neatlygintinai ieÅ¡kovei UAB „Laiptasija“ perdavė naudotis nurodytu adresu esantį Å«kinį pastatÄ . Sutartyje nurodyta, kad patalpų naudojimo paskirtis be kita ko apima įmonės įrengimų, žaliavų ir produkcijos sandėliavimÄ (3.1. punktas). 2017 m. birželio 20 d. tarp ieÅ¡kovės, kaip nuomininkės, ir atsakovo M.

Å . (nuomotojas) pasiraÅ¡yta negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. 2018 m. liepos 31 d. sutartimi nurodytas Å«kinis pastatas ir jame esanti įranga pagal sÄ raÅ¡Ä , buvo iÅ¡nuomoti atsakovui J. Č. (nuomininkas), pasiraÅ¡ant atsakovui M. Å . (nuomotojas-1), A. P. (nuomotojas-2) triÅ¡alę negyvenamųjų patalpų nuomos – įrangos nuomos sutartį. Sutarties priedu Nr. 1 nustatyta, kad atsakovui J. Č. A. P. perdavė naudotis jam priklausančiÄ Ä¯rangÄ , kuri nurodyta sutarties prieduose.

Ginčo staklės įrangos nuomos sutartimi ar kitais pagrindais nebuvo perduotos naudotis atsakovams.

16. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, neteisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir dėl to nepagrįstai, vertindamas atsakovų veiksmų teisėtumÄ , rėmėsi sutartinės civilinės atsakomybės – pasaugos sutartinėmis nuostatomis.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio nuostatÄ , civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sÄ voka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje bÅ«tina identifikuoti jos rūšį, kad bÅ«tų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rÅ«Å¡ies taikymo sÄ lygas.

18. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

19. KonkretÅ«s sutartiniai įsipareigojimai tarp Å¡alių vertintini kaip jų nusistatytas lex specialis (specialusis įstatymas) bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai atžvilgiu. Dėl to nustatant galimai už žalÄ atsakingo asmens veiksmų teisėtumÄ (net ir nukentėjusiajam pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl deliktinės atsakomybės taikymo), nekonstatavus aiÅ¡kiai neteisėtų teisės normas pažeidžiančių veiksmų, pirmiausia vertintina veiksmų atitiktis Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygoms (iÅ¡skyrus atvejus, jei bÅ«tų nustatyta, kad Å¡ios pažeidžia ar prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms) ir tik tuomet, jei konkreti veikla (neveikimas) nesiejama su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, spręstina, ar ji vykdyta (susilaikyta nuo veiksmų) laikantis bendro pobÅ«džio atidumo ir rÅ«pestingumo pareigos.

Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ ir ginčo iÅ¡sprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos bÅ«do efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintos ginčo aplinkybės, Å¡alis siejančios teisės ir pareigos ir Å¡ių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo bÅ«do tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).

20. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

21. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015 aiÅ¡kiai nurodė, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama Å¡alių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis. Plėtodamas Å¡iÄ taisyklę ir pabrėždamas jos svarbÄ , kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti.

Pavyzdžiui, jeigu Å¡alis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Taigi, kasacinio teismo praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai įsitvirtinusi prancÅ«ziÅ¡kosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetÄ sutartinės atsakomybės taikymui.

Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimÄ , visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-313/2021, 31 punktas).

22. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo, turi nurodyti aiÅ¡kų faktinį nuostolių atsiradimo pagrindÄ ir turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti to pagrindo buvimÄ . Taigi, jeigu ieÅ¡kovas nuostolių atsiradimÄ kildina iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, jis visų pirma ir turi įrodyti tokių santykių buvimÄ .

23. Teisės kreiptis į teismÄ prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo Å¡alims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 20 punktas).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

25. Teismų praktikoje pripažįstama ieÅ¡kovo teisė reikÅ¡ti alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog alternatyviųjų ieÅ¡kovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyviųjų ieÅ¡kinio reikalavimų nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

26. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas Å¡alims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nors teismas turi pareigÄ tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), tačiau Å¡i teismo pareiga nereiÅ¡kia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos Å¡alių, faktines aplinkybes), nei keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , peržengiant pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

27. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡alių faktiniams santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas taikant bÅ«tent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis, ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021).

28. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybÄ Ä¯gyvendinimas reiÅ¡kia ir gynybos bÅ«dų pasirinkimÄ . Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieÅ¡kovei pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos bÅ«do – reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieÅ¡kovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ ir ginčo iÅ¡sprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos bÅ«do veiksmingumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , turi įvertinti ginčo aplinkybes, Å¡alių santykių specifikÄ , Å¡alis siejančias teises ir pareigas ir Å¡ių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo bÅ«do tinkamumÄ .

29. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė taikyti atsakovams atsakomybę už ginčo staklių neiÅ¡saugojimÄ , nurodė, kad atsakovui J. Č. nustojus mokti A. P. nuomos mokestį už jam iÅ¡nuomotÄ Ä¯rangÄ , įrangos nuomos sutartis su juo buvo nutraukta ir 2020 m. liepos 10 d. A. P. atvyko į patalpas tam, kad užaktuotų savo ir ieÅ¡kovės įrangÄ ir likusias žaliavas, turint tikslÄ Ä¯rangÄ ir žaliavas iÅ¡kraustyti iÅ¡ patalpų ir pervežti į kitÄ saugojimo vietÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes dėl ginčo staklių, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovę ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai dėl ginčo staklių perdavimo pasaugos ar kitais pagrindais, nepateikta duomenų, kad tarp Å¡alių buvo žodinis ar kitokio pobÅ«džio susitarimas dėl ginčo staklių pasaugos. Teismas konstatavo, kad pasaugos sutartis dėl ginčo patalpose galimai palikto turto nebuvo sudaryta, todėl pasaugos institutÄ reglamentuojančios CK normos, nustatančios saugotojo atsakomybės pagrindus, Å¡iuo atveju netaikytinos ir atsakovams nekyla sutartinė atsakomybė bei prievolė atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

30. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju ginčo sprendimui taikytina sutartinė atsakomybė, kadangi turėjo bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė. Nurodo, kad turėjo bÅ«ti taikoma generalinio delikto taisyklė, pagal kuriÄ atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , subjektyvioji neteisėtumo sÄ lygos pusė – kaltė preziumuojama. Taigi, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigÄ Ä¯rodyti atsakovų veiksmų neteisėtumÄ (CPK 178 straipsnis).

32. Veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

33. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė reiÅ¡kė savo reikalavimus, jai tenka pareiga įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ . IeÅ¡kovė atsakovų neteisėtus veiksmus siejo bÅ«tent su atsakovų pareiga ginčo stakles saugoti, todėl pagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡omos civilinės atsakomybės taikymas – ieÅ¡kovei priklausančio turto saugojimo pareigos pažeidimas pirmosios instancijos teismo buvo analizuotas pasaugos sutarties nuostatų kontekste. Å iuo aspektu akcentuotina tai, kad nors ieÅ¡kovė nurodo, kad prašė atsakovams taikyti deliktinę atsakomybę, pagal kuriÄ atsakovų neteisėti veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimo kontekste, tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė, kaip konkrečiai bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos yra susijusios su atsakovų pareiga saugoti ieÅ¡kovei priklausančias medžio apdirbimo stakles, kurias ji buvo palikusi atsakovui M.

Š. priklausančiose patalpose. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

35. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat didelį dėmesį skyrė įrodymų vertinimui, Å¡alių paaiÅ¡kinimams pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, nevertino visos įrodymų visumos, įrodymus vertino nesivadovaudamas logikos dėsniais, sprendimÄ grindė prielaidomis. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei perkėlė pareigÄ Ä¯rodyti, kad ji neiÅ¡vežė iÅ¡ atsakovui M. Å . priklausančių patalpų ginčo staklių.

36. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu apie ginčo staklių neiÅ¡vežimÄ iÅ¡ atsakovui M. Å . priklausančių patalpų pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodoma, kaip teigia ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo staklės patalpose – Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) – laikotarpiu 2017 m. birželio 20 d. - 2018 m. buvo. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad ginčo staklės laikotarpiu 2017 m. birželio 20 d. – 2018 m. buvo atsakovui M. Å . priklausančiose patalpose, o ne, kaip neteisingai teigiama apeliaciniame skunde, įrodyti tariamÄ ginčo staklių neiÅ¡vežimÄ . Taigi, šį apeliacinio skundo argumentÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi ieÅ¡kovė savaip interpretuodama teismo sprendimÄ padaro neteisingÄ iÅ¡vadÄ .

37. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ . IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

38. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad teismas analizavo visÄ bylos medžiagÄ ir iÅ¡vadas grindė įrodymų visuma, iÅ¡samiai pasisakydami dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo įrodymų turinio. Tai, kad ieÅ¡kovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismų iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad atsakovas J. Č. patvirtino, jog ginčo stakles iÅ¡sivežė atsakovas M. Å .. Kaip nustatyta bylos duomenimis posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas A. P. paaiÅ¡kino, kad atsakovas J. Č. telefonu jam pasakė, kad stakles iÅ¡sivežė atsakovas M. Å .. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė taip pat grindžia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų atsakovų paaiÅ¡kinimų stenogramomis, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai juos vertino.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė cituoja teismo posėdžio metu apklausos ir baigiamųjų kalbų metu atsakovų iÅ¡sakytÄ pozicijÄ . Pirmiausiai pažymėtina, kad pavieniai iÅ¡ konteksto iÅ¡imti atsakovų paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu neturi jokios įrodomosios galios ir negali bÅ«ti vertinami atsietai nuo byloje esančių įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismui, iÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo posėdžio, nustatyta, kad apklausiamas teismo posėdžio metu atsakovas J.

Č. nurodytas ieÅ¡kovės atstovo A. P. telefoninio pokalbio aplinkybes kategoriÅ¡kai paneigė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad be ieÅ¡kovės atstovo ir jo sugyventinės, kuri byloje taip pat buvo apklausta liudytoja, paaiÅ¡kinimų apie tai, kad telefoninio pokalbio metu atsakovas J. Č. nurodė, kad ginčo stakles iÅ¡sivežė atsakovas M. Å ., jokių kitų ieÅ¡kovės atstovo pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikta (CK 178 straipsnis).

39. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovės teises procese atsisakydamas apklausti liudytojais 2020 m. liepos 10 d. įrangos patikrinimo akte nurodytus asmenis – A. M., R. R.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeistos ieÅ¡kovės procesinės teisės atsisakius apklausti ir liudytojÄ S. B., tačiau Å¡i liudytoja pirmosios instancijos teisme buvo apklausta. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus.

40. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylÄ norimus pateikti įrodymus, todėl Å¡ie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimÄ apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų.

41. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimÄ apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų – Å¡alių lygybės ir rungimosi. Turi bÅ«ti įvertinta, ar vienai ginčo Å¡aliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi Å¡alys savo pozicijÄ byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sÄ lygomis, ar teismai iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo Å¡alių pateiktus praÅ¡ymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

42. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 31 d. atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bÅ«tent atsakovas M. Å . iÅ¡reiÅ¡kė procesinį praÅ¡ymÄ liudytojais byloje apklausti 2020 m. liepos 10 d. įrangos patikrinimo akte nurodytus asmenis – A. M., R. R. ir S. B., o ne ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį atsakovo M. Å . praÅ¡ymÄ dėl liudytojų iÅ¡kvietimo ir nutarė atsakovo įvardintus asmenis apklausi byloje liudytojais. Liudytoja S. B., kaip ir minėta, byloje buvo apklausta. Pirmosios instancijos teismas jos parodymus vertino kritiÅ¡kai, kadangi ji yra ieÅ¡kovės atstovo A. P. sugyventinė, yra galimai suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojai A. M. ir R. R. kviečiami į teismo posėdį neatvyko, pirmosios instancijos teisme jie nebuvo apklausti. Atsakovas M. Å ., kuris prašė nurodytus asmenis apklausti liudytojais, neužtikrino jų dalyvavimo teismo posėdyje, atsisakė Å¡ių liudytojų apklausos.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės teisė į tinkamÄ procesÄ buvo pažeista. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodomi liudytojai, kaip ir minėta, buvo kviečiami atsakovo praÅ¡ymu. Pirmosios instancijos teismui tenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti jo nurodytus liudytojus, pastarieji į teismo posėdį neatvyko. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovės teises procese atsisakydamas apklausti liudytojais 2020 m. liepos 10 d.

įrangos patikrinimo akte nurodytus asmenis – A. M., R. R.. Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nesiėmė priemonių atsakovo praÅ¡ymo įvykdymui užtikrinti – liudytojams teismo Å¡aukimai buvo siunčiami, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo suteikta galimybė atsakovui įrodinėti savo pozicijÄ remiantis liudytojų parodymais, taip užtikrinant lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų įgyvendinimÄ .

Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigÄ turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo Å¡alys (CPK 12, 178 straipsniai), dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) ir kitus teisingo proceso principus, pagrįstai, atsakovui atsisakius savo praÅ¡ymo kviesti liudytojus, atsisakė papildomai atidėti teismo posėdį tam, jog dar kartÄ bÅ«tų Å¡aukiami tie patys liudytojai tik jau ieÅ¡kovės praÅ¡ymu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė, matydama bÅ«tinumÄ apklausti liudytojus A. M. ir R. R., turėjo pareigÄ pati užtikrinti, kad liudytojai, kurių parodymais ji nori grįsti savo procesinę pozicijÄ , dalyvautų teismo posėdyje. Dėl procesinės bylos baigties 44. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktikÄ , todėl atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

47. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ jos priteistinas atsakovo M. Å . apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, t. y. 1 000 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui M. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptasija“ 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjos AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė