e865e8bf-b8dd-4c9d-a3fa-8e6450a5df99 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1252-601/2011Proceso Nr. 2-19-3-00991-2010-7                                      Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 35.4; 35.5; 40.1; 40.2; 44.2.4.1; 44.5.1; 44.5.2; 60; 61; 121.18; 121.19.4; 121.20; 121.21 (S) Pirmos instancijos teismo teisėjas Rimantas Paulaitis KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovo M.

Stankevičiaus firmos „Manvesta“ atstovui advokatui Justui Jankauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Romedita“ apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-74/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB „Romedita“ ieÅ¡kinį atsakovui M. Stankevičiaus firmai „Manvesta“ dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 12 867,90 Lt skolos, 203,38 Lt palÅ«kanų, 8,28 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 196 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų rengimÄ .Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010-10-22 preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino (b. l. 41).Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus, praÅ¡ydamas panaikinti 2010-10-22 preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 67-70).Atsiliepimu į prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovas prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 87-93).Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu preliminarų sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendime nustatė, kad tarp Å¡alių 2010-04-16 d. ir 22 d. buvo sudarytos trys automobilių pervežimo užsakymai – sutartys: 2010-04-16 sutartis Nr. 2010/04-111 ir pagal jÄ sumokėti 4 512,12 Lt, 2010-04-22 sutartis Nr. 2010/04/166 ir pagal jÄ sumokėti 4 177,89 Lt ir 2010-04-22 sutartis Nr. 2010/04/177 pagal jÄ sumokėti 4 177,89 Lt. Viso 12 867,90 Lt. Pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovas įsipareigojo pervežti atsakovo lengvuosius automobilius iÅ¡ Vokietijos į PrancÅ«zijÄ , o atsakovas įsipareigojo už pervežimus atsiskaityti.

IeÅ¡kovas įvykdė sutartyse nurodytus įsipareigojimus ir pristatė atsakovo krovinį į nurodytus PrancÅ«zijos miestus, kÄ patvirtina CMR važtaraščiai. Atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros bendrai 12 867,90 Lt sumai, kurios turėjo bÅ«ti apmokėtos iki 2010-06-29. 2010-08-23 atsakovas raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , jog sÄ skaitų apmokėjimas yra sulaikomas. 2010-08-31 atsakovui buvo iÅ¡siųsta pretenzija dėl apmokėjimo, tačiau skolos atsakovas neapmokėjo.

Be sudarytų trijų sutarčių, taip pat tarp Å¡alių 2010-06-28 buvo sudaryta automobilių pervežimo sutartis Nr. 2010/06-172, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo pervežti tretiesiems asmenims priklausančių 10 vnt. naujų automobilių Volkswagen Polo iÅ¡ Ispanijos į ItalijÄ . Å io pervežimo metu ieÅ¡kovui priklausantis autovežis patyrė autoįvykį, dėl kurio buvo sugadintas krovinys, tačiau ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo ir nesiėmė bÅ«tinų veiksmų dėl krovinio gelbėjimo darbų.

Ispanijos Respublikoje registruota įmonė „Gruas Rubio Pubill“ atliko ieÅ¡kovui priklausančio autovežio bei krovinio gelbėjimo ir transportavimo darbus, taip pat suteikė plotÄ autovežiui ir kroviniui. Atsakovas buvo priverstas tuo rÅ«pintis ir už suteiktas paslaugas atsakovui pateikė apmokėti sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. 40243 ir 54600 6524,12 EUR (22526,48 Lt) sumai. Atsakovas, siekdamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus prieÅ¡ trečiuosius asmenis, įvykdė prievolę už ieÅ¡kovÄ ir apmokėjo Ispanijos įmonės pateiktas sÄ skaitas. 2010-08-10 atsakovas ieÅ¡kovui pateikė pretenzijÄ Nr. 10-104 praÅ¡ydamas kompensuoti atsakovo patirtus nuostolius – 6524,12 EUR.

IeÅ¡kovui laiku neatsiskaičius dėl minėtų nuostolių kompensavimo, ir toliau delsiant atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, susijusius su ieÅ¡kovo autovežio ir krovinio gelbėjimo, transportavimo ir saugojimo darbais, atsakovas 2010-09-08 atliko vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ 3726,80 EUR t. y. 12 867,90 Lt pagal sÄ skaitas sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. ROM0000583, ROM0000586 ir ROM0000587, t. y. įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ , kilusį iÅ¡ ieÅ¡kovo prievolės atlyginti atsakovui patirtus nuostolius – 6524,12 EUR, susijusius su krovinio pervežimu pagal atsakovo užsakymÄ Nr. 2010/06-172.

Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teismas laikė, jog atsakovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai (2010-09-07), neturėjo jokių įsiskolinimų ieÅ¡kovui, kadangi atsakovo prievolė atsiskaityti už ieÅ¡kinyje minimas paslaugas pasibaigė įskaitymu. Teismas nurodė, jog nesutikdamas su atsakovo atliktu įskaitymu, ieÅ¡kovas privalėjo kreiptis į teismÄ dėl 2010-09-08 atlikto įskaitymo (b. l. 77, 80, 81) sandorio nuginčijimo, o ne dėl skolos priteisimo, todėl teismas panaikino preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetė bei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo:

1) panaikinti teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus įskaitant ir sumokėtus pinigus už procesinių dokumentų parengimÄ . Motyvuose nurodo:

1) atsakovas atliko nesÄ Å¾iningÄ Ä¯skaitymÄ 2010-09-08 t. y. tik po to kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ (2010-09-07) su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo;2) atsakovas neginčijo pinginės prievolės dėl kurios pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, tuo tarpu ieÅ¡kovas niekada nesutiko su atsakovo 2010-08-10 pateikta pretenzija pagal kuriÄ buvo atliktas įskaitymas;3) teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti ar atsakovo atliktas įskaitymas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o:

1) apelianto apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;

2) priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) atsakovas atliko vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , laikantis teisės aktų reikalavimų (atsakovo įskaitytas reikalavimas visiÅ¡kai padengia apelianto reikalavimÄ , abu reikalavimai galiojantys ir vykdytini (apelianto prievolė atsirado dėl jo neveikimo, dėl ko pats atsakovas turėjo imtis veiksmų ir savo lėšomis eliminuoti aplinkybes dėl kurių galėjo kilti dar didesnė žala, taigi atsakovo patirti nuostoliai atsirado dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl ir pareiga atlyginti nuostolius tenka jam);2) prievolių atsiradimo pagrindas (viena prievolė gali bÅ«ti atsiradusi ir iÅ¡ delikto), neturi reikÅ¡mės įskaitymo teisėtumui;3) 2010-10-21 (teismui gavus ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ ir priėmus ieÅ¡kinį) atsakovo prievolė atsiskaityti už ieÅ¡kinyje minimas paslaugas buvo jau pasibaigusi 2010-09-08 atliktu įskaitymu, taigi atsakovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai neturėjo įsiskolinimų ieÅ¡kovui.        Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.        Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d., 4 p.).        Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pagal krovinių pervežimo sutartis Nr. 2010/04-111, Nr. 2010/04-166, Nr. 2010/04-177, atliko atsakovui krovinių pervežimus, už kuriuos atsakovas, pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas –faktÅ«ras Nr. ROM 0000583, Nr. ROM 0000586, Nr. ROM 0000587, turėjo iki 2010 m. birželio 29 d. sumokėti 12 867,90 Lt, tačiau neapmokėjo. 2010 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas pranešė, kad apmokėjimas pagal Å¡ias sutartis sustabdomas iki bus iÅ¡siaiÅ¡kinta galutinė nuostolių suma, susijusi su krovinio pervežimu pagal užsakymÄ Nr. 2010/06-172. 2010 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui pretenzijÄ Nr. 10-104, praÅ¡ydamas kompensuoti nuostolius – 6 524,12 EUR, susijusius su įvykdytu krovinio pervežimu pagal užsakymÄ Nr. 2010/06-172 (b. l. 73, kurio metu ieÅ¡kovo autovežis patyrė autoįvykį, o atsakovas apmokėjo pateiktas firmos „Gruas Rubio Pubil“ sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. 40243, 20463 už autovežio bei krovinio gelbėjimo ir transportavimo, saugojimo darbus (b. l. 74). 2010 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu atsakė į pateiktÄ pretenzijÄ , nurodydamas, jog nesutinka su pareikÅ¡ta pretenzija, iÅ¡dėstydamas nesutikimo motyvus (b. l. 71-72). 2010 m. rugsėjo 8 d. atsakovas padarė įskaitymÄ , sumažindamas ieÅ¡kovo skolÄ (6 524,12 EUR) savo įsiskolinimu ieÅ¡kovui pagal minėtas sÄ skaitas-faktÅ«ras, t. y. 12 867,90 Lt (b. l. 80-81).        Byloje kilo ginčas, ar įvyko įskaitymas ir ar jis pagrįstas.        Vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo. IÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuojama kita Å¡alis. Tai reiÅ¡kia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tik bÅ«tina, kad kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡tų apie šį teisinį veiksmÄ . Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sÄ lygas.

IÅ¡ CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini;

Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alies su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-624/2006).         Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už atliktas krovinių pervežimo paslaugas, turėjo patikrinti, ar atsakovo pareiÅ¡kimas apie įskaitymÄ atitiko įstatymo nustatytas sÄ lygas (ieÅ¡kovas nesutiko su padarytu įskaitymu ir ginčijo jo pagrįstumÄ ), tačiau teismas apsiribojo tik konstatavimu fakto, kad atsakovo prievolė pasibaigė įskaitymu, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netirdamas ir netikrindamas įskaitymo pagrįstumo (visiÅ¡kai nepagrįstai nurodydamas, jog ieÅ¡kovas nesutikdamas su atliktu įskaitymu, privalėjo ginčyti įskaitymo sandorį, o ne kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo), priėmė sprendimÄ be motyvų, kas yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) bei neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), dėl ko byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

        Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo padaryto įskaitymo pagrįstumÄ byloje bÅ«tina surinkti tam bÅ«tinus įrodymus ir nustatyti tam tikras aplinkybes:

1) nustatyti ar apie įskaitymÄ buvo praneÅ¡ta ieÅ¡kovui (CK 6.131 str. 2 d.), kuris tvirtina, kad praneÅ¡imo apie įskaitymÄ negavęs (b. l. 119). Tai, kad praneÅ¡imas apie įskaitymÄ buvo siunčiamas registruotu paÅ¡tu, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog registruotas laiÅ¡kas pasiekė adresatÄ . Å ias aplinkybes įrodyti (patvirtinti) turi atsakovas (CPK 178 str.);

2) surinkti įrodymus, t. y.

a) gauti krovinio transportavimo važtaraÅ¡tį, kuris patvirtintų krovinio, dėl kurio vyksta ginčas, vežimÄ , b) gauti firmos „Gruas Rubio Pubil“ sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. 40243, 20463 už autovežio bei krovinio gelbėjimo ir transportavimo, saugojimo darbus, kurių pagrindu buvo daromas įskaitymas, c) gauti duomenis apie tai, kad atsakovas apmokėjo firmai „Gruas Rubio Pubil“ pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. 40243, 20463, nes tik apmokėjus atsakovui gali atsirasti pagrindas įskaitymui, - kuriuos turėjo pateikti atsakovas, grįsdamas savo atsikirtimus (CPK 178 str.);

3) nustatyti, ar ieÅ¡kovas nėra iÅ¡ dalies apmokėjęs firmai „Gruas Rubio Pubil“ už suteiktas gelbėjimo paslaugas, nes ieÅ¡kovas atsakydamas į atsakovo pretenzijÄ nurodė, kad už dalį gelbėjimo darbų atsiskaitė. Å ios aplinkybės netirtos, neaiÅ¡ku ar ne už tuos pačius darbus apmokėta, už kuriuos apmokėjo (jeigu apmokėjo) ir atsakovas;

4) paÅ¡alinti neaiÅ¡kumÄ dėl gautų ir apmokėtų (atsakovo teigimu) sÄ skaitų-faktÅ«rų Nr. 40243, Nr. 20463, nes vienuose dokumentuose nurodomos Å¡ios sÄ skaitos-faktÅ«ros (pretenzija (b. l. 74), atsakymas į pretenzijÄ (b. l. 71-72)), o kituose vietoj sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 20463 nurodoma sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 54600 (prieÅ¡taravimai (b. l. 68), priminimas 9b. l. 75), praÅ¡ymas atlyginti patirtus nuostolius (b. l. 96), atsiliepimas į apeliacinį skundÄ (b. l. 132)).5) nustatyti, ar neatlygino praÅ¡omų nuostolių draudimo bendrovė, į kuriÄ atsakovas kreipėsi (b. l. 95-96).       Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines (reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir sprendimo motyvavimÄ ), ir materialines (reglamentuojančias įskaitymÄ ) teisės normas, dėl ko teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.n u t a r i a :

               Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.        Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.        Kolegijos pirmininkas                                                                                            Evaldas Burzdikas Kolegijos teisėjai                                                                                             RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                                                                                                                                                        Albinas Čeplinskas