2013-08-21 Nr. AB-4248-3-64-3-00299-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-414/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00299-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių: „Ramunėlės vaistinė“, „Satera“, „Aniužė“ „Limest“, „Apkaba“, „Mūsų butas“, „Vagos prekyba“, „Biržų duona“, „Dukantas“, taip pat V. J. įmonės, E. J., M. J., V. E., G. K., S. S. įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių: „Ramunėlės vaistinė“, „Satera“, „Aniužė“ „Limest“, „Apkaba“, „Mūsų butas“, „Vagos prekyba“, „Biržų duona“, „Dukantas“, taip pat V. J. įmonės, E. J., M. J., V. E., G. K., S. S. įmonės skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 23-28), prašydami panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. T-32 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) rengimo“ (toliau – ir Sprendimas). Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr.T-32 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ nusprendė: 1) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesti sudaryti jungtinės veiklos sutartį tarp visų žemės sklypo naudotojų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo finansavimo, planavimo tikslų, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymo ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimo, o ši sutartis bus pagrindas registruojant turtines teises į pastatytą (rekonstruotą, remontuotą) statinį ar jo dalis; 2) pavesti sudaryti trišalę sutartį tarp planavimo organizatoriaus, plano rengėjo ir mokėtojų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo; 3) pritarti, kad būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; 4) nustatyti, kad planavimo organizatorius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjai, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir šiame sklype esančių patalpų savininkai, nesutinka su skundžiamu Sprendimu ir prašo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjai skunde nurodė, kad savivaldybė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nepaisė žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų interesų, neatsižvelgė į visuomenės poreikius bei susidariusią sudėtingą teisinę-faktinę situaciją dėl šioje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto statuso (nuosavybės). Paaiškino, jog tarp detaliojo plano iniciatoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šiaulių lyra“ ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų vyksta ginčai dėl nuosavybės teisių į šioje teritorijoje esančius statinius. Detalusis planas galimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, pareiškėjų ginčijamame Sprendime nurodyti darbai priskiriami parengiamiesiems darbams, o parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje išduodami dokumentai yra tik prielaidos galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei žemės sklypo planui, kuriais ir būtų įtakojamos pareiškėjų teisės. Įvertinęs nustatytą teisinį reglamentavimą ir skundžiamo dokumento turinį, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo procedūros, jis pareiškėjams sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą.

Sprendė, jog konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., Aprašo 39–41 p.). Nurodė, jog akivaizdu, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų, todėl šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Nesutikdami su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjai šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Teismas taip pat pastebėjo, kad detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuota pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjams, kaip suinteresuotiems asmenims dėl 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T-32 pagrindu leisto rengti detalaus plano, teisės aktai, tarp jų ir Teritorijų planavimo įstatymas, Taisyklės bei Aprašas, numato procedūras, kuriomis pareiškėjai turės teisę pasinaudoti, kad tiek rengiant detalųjį planą, tiek žemės sklypo planą nebūtų nepažeistos jų teisės bei teisėti interesai.

II. Pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės: „Ramunėlės vaistinė“, „Satera“, „Aniužė“ „Limest“, „Apkaba“, „Mūsų butas“, „Vagos prekyba“, „Biržų duona“, „Dukantas“, taip pat V. J. įmonė, E. J., M. J., V. E., G. K., S. S. įmonė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, kad detaliojo planavimo tikslas šiuo atveju prieštarauja teisės aktų reikalavimas, todėl remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi detalusis planas negali būti rengiamas. Tvirtina, jog tarp patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų yra kilęs ginčas, prokuratūra atlieka tyrimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių lyra“ veiksmų įregistruojant savo nuosavybės teisę į šiuo adresu esančią automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat išreiškia abejones dėl kitų UAB „Šiaulių lyra“ veiksmų teisėtumo teritorijų planavimo procese.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmetamas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis numato, kad parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Taisyklių 27.1 punkte, kuriame planavimo tikslų ir uždavinių nustatymas, planavimo darbų programos parengimas ir patvirtinimas yra priskiriami parengiamojo etapo darbams.

Pareiškėjų ginčijamu Sprendimu yra nuspręsta: 1) Pavesti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti jungtinės veiklos sutartį tarp visų žemės sklypo naudotojų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo finansavimo, planavimo tikslų, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymo ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimo, o ši sutartis bus pagrindas registruojant turtines teises į pastatytą (rekonstruotą, remontuotą) statinį ar jo dalis; 1.1) pavesti sudaryti trišalę sutartį tarp planavimo organizatoriaus, plano rengėjo ir mokėtojų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo; 2) pritarti, kad būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; 3) nustatyti, kad planavimo organizatorius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Įvertinusi aptariamo Sprendimo pirmojo punkto turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog įpareigojimas pavesti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti Sprendime nurodytas sutartis jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, todėl toks sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šioje Sprendimo dalyje pareiškėjams nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų sprendimų, galinčių turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad panaikinus šią Sprendimo dalį, kaip to prašo pareiškėjai, bus kažkokiu būdu įgyvendintos ar apgintos galimai pažeistos jų teisės. Šioje Sprendimo dalyje nurodytos bendros nuostatos bei sprendžiami tam tikri vidaus administravimo klausimai – pavedimas administracijos direktoriui. Juo išreikšta valia dėl ketinamos vykdyti veiklos, o ne tam tikras administracinis sprendimas, kuris savarankiškai galėtų paveikti pareiškėjų teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai akivaizdžiai negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti šią Sprendimo, kuris yra vidaus administravimo aktas, dalį, tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų jiems materialinių teisinių pasekmių, konstatuotina, jog jų reikalavimas panaikinti Sprendimą šioje dalyje negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje pareiškėjai ginčija tokį dokumentą, nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka.

Ginčijamo Sprendimo antrajame punkte įtvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės pritarimas rengti detalųjį planą ir trečiajame punkte išreikšta jos valia paskirti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių planavimo organizatoriumi yra sprendimai dėl teritorijų planavimo pradžios, t. y. prielaidos detaliojo planavimo procedūroms pradėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje išduodami dokumentai yra prielaidos galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei žemės sklypo planui, kuriais būtų daroma įtaka tam tikrų asmenų teisėms (pvz., žr. 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-868/2011).

Paprastai sprendimas pritarti detaliojo plano rengimui ir paskirti planavimo organizatorių niekaip nelemia pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų. Tokio pobūdžio sprendimai tėra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, t. y. tik vieni iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl tokių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Pareiškėjai nenurodo kokios konkrečios jų teisės ir kokiu būdu yra pažeidžiamos sprendimu, kuriuo pritariama detaliojo plano rengimui, jų argumentai dėl šio sprendimo neteisėtumo yra abstraktaus pobūdžio, todėl jie nesuteikia teismui pagrindo prieiti prie kitokios išvados. Pažymėtina, jog subjektų, galinčių būti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriais ratas, yra apibrėžtas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:

1) savivaldybės administracijos direktorius;

2) valstybinės žemės valdytojai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Pareiškėjai nenurodė kokios jų teisės ir kokiu būdu pažeidžiamos detaliojo planavimo organizatoriumi paskyrus įstatymo numatytą subjektą, neišreiškė valios ir nenurodė pagrindo bei sąlygų taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

Pažymėtina, jog nesutikdami su aptartais procedūriniais sprendimais, pareiškėjai nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, jog aptariamos Sprendimo dalies teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių: „Ramunėlės vaistinė“, „Satera“, „Aniužė“ „Limest“, „Apkaba“, „Mūsų butas“, „Vagos prekyba“, „Biržų duona“, „Dukantas“, taip pat V. J. įmonės, E. J., M. J., V. E., G. K., S. S. įmonės atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Virgilijus Valančius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė