2024-05-22 Nr. AB-8254-3-61-3-02270-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-194-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02270-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Sistem“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. KT-129 (toliau – ir 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas).

2. Pareiškėja grindė skundą šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. pareiškėja yra privati ekspertė;

2.2. pareiškėja atliko statinio trijų projektų „A“, „B“ ir „C“ laidos sprendinių tyrimą, kurio metu nustatė, kad: statybos leidimas išduotas pagal techninio projekto „B“ laidą; prieš tai įstatymų nustatyta tvarka buvo atlikta techninio projekto „B“ laidos ekspertizė, kuri buvo patvirtinta statytojo; pagal techninio projekto „B“ laidą atlikti statybos darbai; statybos darbai atlikti pagal projektą, atitiko techninius reikalavimus, vėdinimo sistemos buvo išbandytos ir buvo pripažinta, kad jos yra tinkamos naudoti ir pastatas buvo priduotas; pastato techninės priežiūros žurnale įrašų apie vėdinimų sistemų gedimus, tariamus nuostolius nebuvo; objekte matuojant ortakių temperatūras, ortakių viduje ir ortakių išorėje matavimų duomenys atitiko projekte nurodytas patalpų grupes;

2.3. pareiškėja, atlikusi tyrimą, nurodė tyrimų eigą, atliktų matavimų duomenis, atsakė į visus teismo užduotus klausimus, išvadas pagrindė tyrimais ir tyrimų rezultatais, todėl nepažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų;

2.4. Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos parengtų ekspertizės aktų įforminimas neatitinka metodologijos, nepagrįsta;

2.5. už atliktą ekspertizę pareiškėjai apmokėta teismo sprendimu iš teismo depozitinės sąskaitos;

2.6. pareiškėja iš teismo nėra gavusi jokio nurodymo grąžinti pinigus už atliktą ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą;

2.7. pareiškėja nepažeidė Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) principų dėl lėšų grąžinimo.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodydamas, kad:

3.1. Tarybai yra suteikti riboti įgaliojimai, nagrinėjant asmenų skundus dėl teismo ekspertų veiksmų vertinimo, nes jos kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai;

3.2. teismo eksperto veiksmai, susiję su ekspertizės atlikimu, be kita ko, ir metodų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu, yra teismo eksperto proceso veiksmai;

3.3. ekspertizės aktų išvadų bei teismo ekspertų proceso veiksmų vertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai;

3.4. skundžiamas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas priimtas, atsižvelgus į Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-195-413/2021, (toliau – ir Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimas) (sprendime nurodytas Nr. e2-195-413/2020 laikomas rašymo apsirikimu), ir į ekspertizės aktų turinio struktūros formaliuosius trūkumus;

3.5. nėra toleruotina situacija, kai vietoje pagalbos teismui nustatyti tiesą byloje, teismui pateikiami ekspertizės aktai, turintys esminių trūkumų, taip iš esmės trukdant teismui vykdyti teisingumą;

3.6. įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė aiškią ekspertizės akto struktūrą, nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti kiekvienoje ekspertizės akto dalyje;

3.7. Taryba, neperžengdama savo kompetencijos ribų, t. y. nevertindama pareiškėjos ekspertizės aktų turinio bei juose pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, formaliuoju aspektu peržiūrėjusi ekspertizės aktus, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos pateikti ekspertizės aktai neatitinka jiems keliamų reikalavimų: juose nenurodyti tyrimo metodai (Įstatymo 27 str. 3 d. 2 p.), ekspertizės aktų išvados nėra pagrįstos tyrimo rezultatais (Įstatymo 27 str. 3 d. 3 p.);

3.8. Taryba padarė pagrįstą išvadą, kad nustatyti pareiškėjos ekspertizės aktų trūkumai, nėra suderinami su Kodekse įtvirtintais principais (5.4, 6.3 ir 12.1 p.);

3.9. Taryba, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, neskyrė pareiškėjai jokių poveikio priemonių, numatytų Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje;

3.10. Tarybai kilus abejonėms dėl pareiškėjos kvalifikacijos, buvo pagrįstai pasiūlyta valstybės įmonei Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrui (toliau – ir Centras) svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu pareiškėja buvo įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą;

3.11. nuo 2022 m. gegužės 1 d. Centro vykdytos viešojo administravimo funkcijos perduotos naujai įsteigtai viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (toliau – ir Agentūra), kuriai suteikta teisė atsižvelgti arba ne į Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime pateiktą pasiūlymą;

3.12. Agentūros sprendimas, o ne Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas galėtų sukelti pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sistem“ nepateikė atsiliepimo į skundą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu nuspręsta atmesti pareiškėjos skundą.

6. Teismas nustatė:

6.1. UAB „Sistem“ 2022 m. sausio 18 d. skundu kreipėsi į Tarybą, prašydama įvertinti pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, veiksmus, pateikiant 2020 m. vasario 19 d. ekspertizės aktą ir 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktą (toliau – ir Ekspertizės aktai), nes, UAB „Sistem“ vertinimu, Ekspertizės aktuose pateiktos išvados nėra pakankamai aiškios bei išsamios; pareiškėja neatliko jokių tyrimų bei nenaudojo metodų ar priemonių, rėmėsi tik civilinės bylos medžiaga, ją analizavo ir vertino; pareiškėja nepagrįstai atsisakė grąžinti pinigus už Ekspertizės aktuose pateiktas neišsamias bei neaiškias išvadas;

6.2. Taryba 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. KT-S-1 (22) „Dėl paaiškinimų pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl UAB „Sistem“ skundo;

6.3. pareiškėja 2022 m. vasario 15 d. paaiškinime „Dėl UAB „Sistem“ skundo „Dėl eksperto profesinės etikos principų pažeidimo“ Tarybai nurodė, kad prieštarauja UAB „Sistem“ skunde nurodytiems argumentams; pareiškėjai, kaip teismo ekspertei, pavesta atlikti statinio projekto, o ne statinio ekspertizes, todėl ekspertizė buvo atlikta išnagrinėjus statinių (jų dalių) projektinę dokumentaciją; ekspertizės atliktos sąžiningai, savarankiškai pasirenkant tyrimo būdus, kurie atitinka Įstatymo reikalavimus;

6.4. Taryba, išnagrinėjusi UAB „Sistem“ skundą ir įvertinusi su skundu susijusią medžiagą, priėmė 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo nusprendė kreiptis į Centrą dėl pareiškėjos, kaip teismo ekspertės kvalifikacijos, kurios pagrindu pareiškėja, kaip teismo ekspertė, buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo, taip pat, pripažino, kad neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl sumų, priklausančių teismo ekspertams nustatymo, vertinimo ir apmokėjimo, todėl UAB „Sistem“ skundo dalį dėl atsisakymo grąžinti pinigus (bylinėjimosi išlaidas) už Ekspertizės aktuose pateiktas neišsamias ir neaiškias išvadas, paliko nenagrinėtą. Šiame sprendime nurodyta, kad: Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendime konstatuota, jog nei viena iš Ekspertizės aktų išvadų nėra tinkamai motyvuotos, nes neaprašyti išsamūs ekspertizės objekto tyrimai, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, į kai kuriuos klausimus iš viso neatsakyta (pvz., pirmosios ekspertizės 3 kl.), todėl teismas negali vadovautis tokiomis išvadomis; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimas neįsiteisėjęs, todėl Taryba, neperžengdama savo kompetencijos ribų, t. y. nevertindama Ekspertizės aktų turinio bei juose pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, formaliuoju aspektu peržiūrėjusi Ekspertizės aktus, nustatė, jog pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, pateikti Ekspertizės aktai neatitinka tokio pobūdžio rašytiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes juose nėra nurodyti tyrimo metodai, išvados nėra pagrįstos tyrimo rezultatais; pažeisti Kodekse nurodyti profesionalumo (5 p.), profesinių sprendimų skaidrumo (6 p.) bei tyrimo išsamumo (12 p.) principai, kurie yra esminiai ir sukeliantys abejonę ne tik pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, kvalifikacijos tinkamumu turimų specialiųjų žinių prasme, bet ir teisinių žinių, susijusių su ekspertinio tyrimo atlikimu ir jo įforminimo metodologija prasme; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įskaitant sumų, priklausančių teismo ekspertams nustatymo, vertinimo ir apmokėjimo klausimus pagal kompetenciją sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88–93 str.);

6.5. pareiškėja nesutinka su Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalimi, kuria nuspręsta kreiptis į Centrą su siūlymu svarstyti jos kvalifikacijos, kurios pagrindu ji buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (5 str. 1, 2, 5, 10 ir 11 d., 27 str. 1 d., 3 d. 2 ir 3 p.), Kodekso normomis (5.4, 6.3 ir 12.1 p.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.3 punktu, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) normomis (2 p., 3 p., 25 p.).

8. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1006-413/2019, paskirta statinio projekto ekspertizė, pavesta ją atlikti pareiškėjai, kaip teismo ekspertei, kuriai pavesta atsakyti į tokius klausimus, nurodant konkrečią techninio ar darbo projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą („A“, „B“ ar „C“), dėl kurios sprendinių yra keliamas klausimas:

1) Ar Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ naujos statybos projekto keitimo „B“ laidoje yra numatytas rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakių, suprojektuotų pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengimas šilumos izoliacija? Jeigu padengimas šilumos izoliacija nenumatytas, ar toks sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus?;

2) Ar rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakių, suprojektuotų pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengimas šilumos izoliacija būtų ekonomiškai naudingas, darytų sistemų valdymą patikimesnį ir/ar būtų išvengta kondensacijos?;

3) Kokie darbai/medžiagos reikalingos norint šiuo metu rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakius, įrengtus pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengti šilumos izoliacija, kokią darbų/medžiagų kaina?;

4) Ar, atsižvelgiant į Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ naujos statybos projekto keitimo „C“ laidos šildymo-vėdinimo dalyje nurodytas patalpų oro temperatūras, šildymo-vėdinimo sprendinius ir teisės aktus, minėtame projekte turėjo būti numatyta rekuperacinių sistemų oro tiekimo/ šalinimo ortakių padengimas šilumos izoliacija?;

5) Ar Ž. R. projektavimo biuro parinkti techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „B“ laidos sprendiniai dėl ortakių nepadengimo šilumos izoliacija yra galimi pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus;

6) Ar Ž. R. projektavimo biuro parinkti techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „C“ laidos sprendiniai dėl ortakių nepadengimo šilumos izoliacija yra galimi pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus;

7) Pagal kokią Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą buvo pastatytas prekybos paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)?;

8) Pagal kokią darbo projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą buvo pastatytas prekybos paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)?;

9) Ar pagal teisės aktus turėjo būti atlikta Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „C“ laidos bendroji ekspertizė?;

10) Pagal kokią Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą buvo parengta darbo projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „A“ laida?

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarta paskirti papildomą ekspertizę, pavesti ją atlikti pareiškėjai, kaip teismo ekspertei, pavesti atsakyti į tokius klausimus:

1) Ar rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakių, suprojektuotų pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengimas šilumos izoliacija būtų ekonomiškai naudingas, darytų sistemų valdymą patikimesnį ir/ar būtų išvengta kondensacijos?;

2) Ar, atsižvelgiant į Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ naujos statybos projekto keitimo „C“ laidos šildymo-vėdinimo dalyje nurodytas patalpų oro temperatūras, šildymo-vėdinimo sprendinius ir teisės aktus, minėtame projekte turėjo būti numatyta rekuperacinių sistemų oro tiekimo/ šalinimo ortakių padengimas šilumos izoliacija?

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu nuspręsta atmesti UAB „Sistem“ ieškinį, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-20011-962/2018, kuriuo patenkintas priešieškinys, paskirstytos bylinėjimosi išlaidas. Šiame sprendime teismas, be kita ko, konstatavo, kad nei viena iš teismo paskirtos ekspertizės išvadų (Ekspertizės aktai) nėra tinkamai motyvuotos, nes neaprašyti išsamūs ekspertizės objekto tyrimai, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, į kai kuriuos klausimus iš viso neatsakyta, todėl teismas negali vadovautis tokiomis išvadomis.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-447-450/2022, (toliau – ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartis) nutarta Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Sistem“ ieškinys atmestas, panaikinti ir bylos dalį dėl 7 674 Eur nuostolių atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat teismo sprendimo dalį, kuria preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1262-945/2022, (toliau – ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimas) UAB „Sistem“ ieškinys patenkintas iš dalies.

9. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėja, kaip teismo ekspertė, surašė Ekspertizės aktus.

10. Teismas, remdamasis aptartais Kauno apygardos teismo 2021 spalio 19 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimu ir nustatęs, kad teismai nesivadovavo Ekspertizės aktais dėl jų trūkumo, padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 spalio 19 d. sprendime konstatuota aplinkybė, jog nei viena iš teismo paskirtos ekspertizės išvadų (Ekspertizės aktai) nėra tinkamai motyvuotos, nes neaprašyti išsamūs ekspertizės objekto tyrimai, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, į kai kuriuos klausimus iš viso neatsakyta, yra neginčytinai nustatyta.

11. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nurodyta ir Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime, Tarybai formaliuoju požiūriu įvertinus Ekspertizės aktus.

12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime nurodytą išvadą.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, kaip teismo ekspertė, rengdama Ekspertizės aktus, akivaizdžiai nesilaikė Kodekso 5.4, 6.3 ir 12.1 punktuose nurodytų profesionalumo, skaidrumo ir išsamumo principų ir tai leido Tarybai suabejoti pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, kvalifikacija.

14. Teismas konstatavo, kad Tarybos sprendimas kreiptis į Centrą su siūlymu svarstyti pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, kvalifikacijos, kurios pagrindu ji buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir atitinka Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies nuostatas.

15. Teismas padarė išvadą, kad Taryba, priimdama 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi teisės aktais, jos priimtas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant nebuvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėja, kartodama ginčo faktines aplinkybes, Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo sprendimu, grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

17.1. pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir aplaidžiai;

17.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kaip teismo ekspertė, pažeidė Kodekso principus, yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime ir Tarybos atsiliepime į skundą nurodytos skirtingos Kodekso normos, kurias pažeidė pareiškėja, kaip teismo ekspertė. Vien ši aplinkybė pagrindžia ir tai, kad Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu, nes yra nedetalus ir abstraktus, Tarybai atsiliepime į skundą nurodžius tikslesnes Kodekso normas, kurias neva pažeidė pareiškėja, kaip teismo ekspertė;

17.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino, kad Taryba neatliko jokio tyrimo, ar pareiškėja, kaip teismo ekspertė, savo veiksmais pažeidė atitinkamus Kodekse nustatytus principus, nenustatė, kurie šių principų elementai buvo pažeisti. Pareiškėja nepažeidė profesionalumo principo, nes Ekspertizės aktus surašė pagal turimą kompetenciją, byloje nenustatyta, kad pareiškėja nebuvo susipažinusi su ekspertizei atlikti aktualiais įstatymais, pareiškėja nuolat kelia kvalifikaciją, tinkamai ir laiku išlaiko atestacijas, Ekspertizės aktus pateikė laiku. Pareiškėja nepažeidė skaidrumo principo, nes Ekspertizės aktuose aiškiai nurodė naudotus metodus, priemones, detaliai aprašė ekspertizės eigą, atliktus veiksmus, etapus, gautus rezultatus, motyvuotas išvadas. Pareiškėja nepažeidė išsamumo principo, nes pareiškėja, kaip ekspertė, vyko apžiūrėti objekto, paisė šalių ir teismo nurodymų, išsamiai tyrė ir vertino visą pateiktą medžiagą ir duomenis, atliko visus reikalingus atlikti veiksmus, siekiant atsakyti į teismo užduotus klausimus. Ekspertizės aktai paremti tyrimais, nurodyti tyrimo metodai, o išvados pagrįstos tyrimo rezultatais. Išvados, kad pareiškėja, kaip teismo ekspertė, nepažeidė aptartų principų, nepaneigia tai, kad Taryba atsiliepime nurodė patikslintus Kodekso punktus, t. y. pažeistų principų elementus, kuriuos neva pareiškėja, kaip teismo ekspertė, pažeidė;

17.4. pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes nemotyvuotas, jame perrašyti Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo motyvai;

17.5. pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas Įstatymo normas. Teismas taikė neaktualią Įstatymo redakciją, nes vadovavosi Įstatymo 27 straipsniu, nors 2020 m. vasario 19 d. ekspertizės akto surašymo metu ekspertizės aktui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įstatymo 24 straipsnyje. Teismas, vertindamas 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktą, turėjo vadovautis jau kita Įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2020 m. liepos 1 d. Tačiau iš teismo sprendimo turinio tokio atribojimo nėra;

17.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo, nes Ekspertizės aktai atitinka jiems keltus aktualioje Įstatymo redakcijoje nustatytus reikalavimus;

17.7. pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taryba turėjo kompetenciją priimti sprendimą kreiptis į Centrą su siūlymu svarstyti pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, kvalifikacijos, kurios pagrindu ji buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą, nepagrįsta. UAB „Sistem“ skunde nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, kvalifikacijos. Savo ruožtu Taryba nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų abejonę dėl pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, kvalifikacijos;

17.8. pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nes nei teismas, nei tuo pačiu Taryba nesikreipė į pareiškėją, kad ji pateiktų įrodymus apie savo kvalifikaciją;

17.9. pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taryba, priimdama 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, nepagrįsta. Taryba viršijo (peržengė) jai sutektą kompetenciją, nes vertino pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, Ekspertizės aktų išvadas. Taryba neturi jai suteiktos kompetencijos paneigti ekspertizės išvadas. Ekspertizės aktai ir juose padarytos išvados nėra paneigtos, nėra atlikta kita analogiška ekspertizė, paneigianti pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, Ekspertizės aktuose padarytas išvadas. Tarybai suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai nepažeidė Kodekse įtvirtintų ekspertų veiklos principų, nevertinant teismo eksperto atlikto ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Tai, kad Taryba vertino Ekspertizės aktų formaliuosius trūkumus, nurodyta tik Tarybos atsiliepime į skundą, tai nenurodyta Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime. Iki šiol civilinėje byloje, kurioje buvo atliktos teismo ekspertizės, nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriame vienareikšmiai ir galutinai būtų konstatuota, jog pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, atliktos teismo ekspertizės ir Ekspertizės aktai surašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad UAB „Sistem“ nebuvo patenkinta Ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie aktai savaime nėra aiškūs ir išsamūs;

17.10. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime nurodytą išvadą, nepagrįsta. Visus argumentus pareiškėja nurodė skunde;

17.11. pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, o teismas, tinkamai neišaiškinęs jos teisės turėti atstovą, nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, neįpareigojo pateikti papildomus argumentus ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius skundą. Teismo posėdyje teismas apribojo pareiškėjos teisę teikti papildomus reikšmingus paaiškinimus, žodžiu papildyti skundą, neleido pateikti argumentų, paaiškinimų, pagrindžiančių Ekspertizės aktų išvadų pagrįstumą;

17.12. Taryba nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu, nes jis buvo neįsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje nenurodyti jokie Ekspertizės aktų trūkumai, o bylą nagrinėjant antrą kartą – Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendime apskritai nevertintas Ekspertizės aktų turinys, nepadaryta išvada, kad jie neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

18. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą, atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Taryba, laikydamasi tos pačios pozicijos, kuri išdėstyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pritaria teismo padarytoms išvadoms, teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Taryba nurodo, kad kiekvieno Kodekse nustatyto principo turinys detalizuotas papunkčiuose ir bent vieno iš jų pažeidimas laikytinas atitinkamo principo pažeidimu. Todėl nepriklausomai nuo to, ar teismo ekspertas pažeidžia vieną ar visus Kodekse įtvirtintus atitinkamo principo papunkčius, jis laikomas pažeidusiu atitinkamą principą. Taryba atkreipia dėmesį, kad pasikeitus Įstatymo redakcijai, ginčui aktualus reglamentavimas išliko identiškas. Formalus netikslumas, nurodant ne tą Įstatymo straipsnį, nėra esminis pažeidimas ir nesudaro savarankiško pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Be to, pati pareiškėja skunde nurodė ne Įstatymo 24 straipsnį, o 27 straipsnį. Šiuo aspektu pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes ir argumentus, kurių nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sistem“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. UAB „Sistem“ patikslino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalis, kurioje buvo vertinami Ekspertizės aktai dėl vėdinimo sistemų ortakių izoliacijos, o kita šio sprendimo dalis buvo panaikinta ir perduota byla šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėja, Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su Kauno apygardos teismo vertinimu dėl Ekspertizės aktų, t. y. kad vadovautis Ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis negalima.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo kreiptis į Centrą dėl teismo eksperto kvalifikacijos, kurios pagrindu teismo ekspertas buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Atsižvelgus į tai, byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Taryba 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu nutarė kreiptis į Centrą dėl teismo eksperto (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) kvalifikacijos, kurios pagrindu teismo ekspertas (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo.

23. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad Taryba viršijo savo kompetencijos ribas, pažymėtina, kad Įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu nagrinėjant skundus Tarybai kyla pagrįstų abejonių dėl teismo eksperto kvalifikacijos, ji turi teisę siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai kvalifikaciją suteikiančiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejonė dėl teismo eksperto kvalifikacijos gali kilti iš įvairių aplinkybių. Įstatymas nenumato, kad Taryba privalo reikalauti duomenų apie pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, kvalifikaciją. Taigi, Taryba turėjo įstatymu numatytą kompetenciją priimti tokį sprendimą, koks yra išdėstytas Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime. Todėl šiuo aspektu aptarti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

24. Kaip matyti iš Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo turinio Taryba formaliuoju aspektu peržiūrėjo Ekspertizės aktus ir nustatė, jog pareiškėjos pateikti Ekspertizės aktai neatitinka tokio pobūdžio rašytiniems dokumentams keliamų reikalavimų, kaip antai Ekspertizės aktuose nėra nurodyti tyrimo metodai, o Ekspertizės aktų išvados nėra pagrįstos tyrimo rezultatais.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo turinį, daro išvadą, kad Taryba nesvarstė ir nepasisakė dėl teismo ekspertei (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai) suformuluotų klausimų, nevertino Ekspertizės aktų turinio bei juose pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo iš esmės. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Taryba paneigė Ekspertizės aktus, atmetami.

26. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Ekspertizės aktai surašyti laikantis Įstatymo nuostatų metodologijos, Taryba, priėmusi ginčijamą sprendimą, taikė netinkamą Įstatymo redakciją.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos techninės ekspertizės aktas buvo surašytas 2020 m. vasario 19 d., o papildomos teismo ekspertizės aktas buvo surašytas 2021 m. kovo 18 d. Todėl vertinant šių dokumentų atitiktį Įstatymui būtina taikyti tas Įstatymo redakcijas, kurios galiojo Ekspertizės aktų surašymo metu.

28. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1161 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Naujos redakcijos Įstatymo redakcijoje įsigaliojusioje nuo 2020 m. liepos 1 d. (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3028 redakcija) 27 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi: teismo ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Kaip matyti, ginčui aktualus Įstatyme nustatytas reglamentavimas išliko identiškas. Todėl darytina išvada, kad Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo netikslumas, nurodant neteisingą Įstatymo straipsnį, nėra esminis ir nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti nei Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą, nei pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Pažymėtina, kad teismo eksperto paskirtis – padėti teismui nustatyti tiesą byloje, atliekant teismo nutartimi pavestą ekspertizę, parengiant ekspertizės aktą bei duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu. Tai reiškia, kad be teismo eksperto turimų specialių žinių, teismo sprendimo priėmimas būtų apsunkintas arba apskritai neįmanomas, todėl nėra toleruotina situacija, kai vietoje pagalbos teismui pateikiami su esminiais trūkumais ekspertizės aktai ir tuo trukdoma vykdyti teisingumą.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1035-822/2020 išaiškinta, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė aiškią ekspertizės akto, kuriuo įforminami teismo ekspertizės rezultatai, struktūrą, bei nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti kiekvienoje jo dalyje – įžanginėje, tiriamojoje ir išvadose. Būtent išvadose (sudėtinėje ekspertizės akto dalyje) formuluojami motyvuoti ir tyrimo eiga pagrįsti atsakymai į teismo ekspertui užduotus klausimus.

31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su statybos techninės ekspertizės aktu, surašytu 2020 m. vasario 19 d., ir papildomos teismo ekspertizės aktu, surašytu 2021 m. kovo 18 d., daro išvadą, kad Taryba, konstatuodama, jog Ekspertizės aktuose nėra nurodyti tyrimo metodai, išvados nėra pagrįstos tyrimo rezultatais, padarė teisingas išvadas. Dėl to pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Ekspertizės aktai surašyti laikantis Įstatymo nuostatų, atmetami.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas formalus, abstraktaus pobūdžio, Tarybos atsiliepime į skundą buvo iš esmės patikslintas Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas.

33. Iš Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo turinio matyti, kad Taryba nustatė reikiamus faktus, nurodė taikytinas teisės normas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime nurodyti konkretūs Kodekso punktai ir principai kurie pažeisti (Kodekso 5, 6 ir 12 p.). Aplinkybė, kad Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendime nėra nurodyti konkretūs Kodekso punktų papunkčiai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu iš esmės tik inicijuojama administracinė procedūra dėl teismo eksperto (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) kvalifikacijos, patikrinimo ir galutinai sprendimas dėl teismo eksperto (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) kvalifikacijos juo nesprendžiama, laikytina pagrindžianti tik formalaus pobūdžio pažeidimą, kuris nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą. Kartu pažymėtina, kad sutiktina su Tarybos pozicija, jog kiekvieno principo tyrinys detalizuotas Kodekso papunkčiuose ir bent vieno iš jo pažeidimas laikytinas savarankišku atitinkamo principo pažeidimu. Todėl nepriklausomai nuo to, ar teismo ekspertas (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) pažeidžia Kodekse įtvirtintą papunktį ar visus tą punktą sudarančius papunkčius, tai bet kuriuo atveju yra atitinkamo etikos principo pažeidimas.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ir Taryba, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusiu ir šiuo metu panaikintu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu.

35. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą, kurio 41 punkte nurodė, kad: „Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad nei viena iš teismo paskirtos ekspertizės išvadų (2020 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktų (t. 4, b. 1. 11–16; t. 5–7) nėra tinkamai motyvuotos, nes neaprašyti išsamūs ekspertizės objekto tyrimai, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, į kai kuriuos klausimus iš viso neatsakyta (pvz., pirmosios ekspertizės 3 kl.), todėl vadovautis tokiomis išvadomis teismas negali.“

36. Priešingai nei nurodoma pareiškėjos apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino ne visą sprendimą, o tik Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Sistem“ ieškinys atsakovams Ž. R. projektavimo biurui, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, UAB „Ekspertika“ dėl 7 674 Eur nuostolių atlyginimo atmestas, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat priešingai nei nurodo pareiškėja, tai nebuvo civilinės bylos dalis, kurioje buvo atliekama teismo ekspertizė. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su vėdinimo sistemų ortakių izoliacija, t. y. ta dalimi, kurioje pareiškėja, kaip teismo ekspertė, atliko ekspertizę. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su Kauno apygardos teismo vertinimu dėl ekspertizės. Todėl atmetami aptarti pareiškėjos argumentai.

37. Pareiškėjos vertinimu, jai nebuvo tinkamai išaiškinta teisė į atstovą, teismo posėdyje nebuvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, įpareigojant pareiškėją pateikti papildomus teisinius argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius skundą, nebuvo leista pasisakyti.

38. Dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, kad ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Šis įstatymas yra viešai paskelbtas. Tai, kad yra teisė ir galimybė proceso šaliai savo interesus gintis, naudojantis advokato pagalba, yra plačiai žinoma visuomenėje. Iš 2022 m. spalio 18 d. įvykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasisakyti. Todėl teisėjų kolegija nenustatė esminių teismo proceso pažeidimų.

39. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištyręs, priėmė sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 p., 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan