e8633f98-3a23-4a2b-aef3-d9eab055d366 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1730-422/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01302-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei Romai Katinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui L.

K., atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. K. praÅ¡ymÄ atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas L. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ 684,29 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Lt ir 29 ct) už 2008 metų spalio ir gruodžio mėn.PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad jis yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas. Per 2008 metų spalio ir gruodžio mėn. jam buvo neiÅ¡mokėta 684,29 Lt darbo užmokesčio priemokų suma. Å i suma buvo neiÅ¡mokėta dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatų taikymo, kai priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio teismo pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 procentų riba prieÅ¡taravo Konstitucijai, jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, netaikant 70 procentų ribos. Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, t. y. veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, tačiau teismui manant, kad pareiÅ¡kėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl Lietuvos valstybės sunkios finansinės padėties bei taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .PareiÅ¡kėjas, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta, todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

PraÅ¡ymas tenkintinas.L. K. teismo praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį už nepagrįstai apribotÄ priedų ir priemokų mokėjimÄ . PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 684,29 Lt priemokų ir priedų dalis, virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos ( b.l. 9).

Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso Å¡alių nėra.Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) buvo nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose A1-638/2005 ir A662-1735/2010 (ABTÄ® 13 str., 20 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atliko savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu yra iÅ¡nykęs.PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas 3 metų senaties terminas. PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 16 d.

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ prašė taikyti senatį, tačiau, kadangi pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti už 2008 metų spalio ir gruodžio mėn., laikytina, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nevirÅ¡ija trejų metų, nustatytų Darbo kodekso 298 straipsnyje, L. K. reikalavimas tenkintinas, jam priteistina 684,29 Lt neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.Atsakovas praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, kadangi Å¡ių metų patvirtintame biudžete pataisos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo nepriemokai sumokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.

Toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal Å¡ias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (Teismų įstatymo 33 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teisėja n u s p r e n d ž i a:

PraÅ¡ymÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui L. K. iÅ¡ atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 684,29 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Lt ir 29 ct).Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Janina Vitunskienė