2026-02-04 Nr. AB-2785-3-61-3-03541-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-92-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03541-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tete-a-tete“ kazino (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. DIE-489 „Dėl atlikto UAB „Tete-a-tete“ kazino“ planinio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-25-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl šio Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo; 2) panaikinti pareiškėjui paskirtą 15 000 Eur baudą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Bendrovė nuo 2003 m. vykdo azartinių lošimų veiklą, turi Tarnybos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) nustatyta tvarka išduotas licencijas organizuoti lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, savo veikloje naudoja registruotus prekių ženklus „Cbet“ ir „Cbetkazino“, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje www.cbet.lt.

2.2. Pareiškėjo atžvilgiu Tarnyba priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 2.1 papunktyje konstatavo, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su asmenimis, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ nuostatas, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Už tai pareiškėjui paskirta 15 000 Eur bauda.

2.3. Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su 7 užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, Bendrovė pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo Įsakymo nėra aišku, kuo pasireiškė tariamas ALĮ 201 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Nors Tarnyba laikė, kad ji teikė paslaugas užsienyje, tačiau jos motyvai suponuoja išvadą, kad Bendrovė neva netinkamai vykdė veiklą. Tarnyba neturėtų teisės vertinti minėtus Bendrovės veiksmus, nes jie nepriskirtini atsakovo kompetencijai. Tarnybos veiklos teritorija apsiriboja Lietuvos valstybės teritorijos ribomis. Tarnybai nesuteikiama teisė vertinti ūkio subjektų veiksmus, atliekamus už Lietuvos teritorijos ribų.

2.4. Atsakovas Įsakyme netinkamai pritaikė teisės aktus ir juos interpretavo subjektyviai, nepagrįstai išplėsdamas teisės aktų nuostatų taikymo bei jų kvalifikavimo ribas. Įstatymo leidėjas preziumavo, kad nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos (ALĮ 12 str. 6 d.). Įsakyme nėra užfiksuota, jog Bendrovė teikia ir / ar teikė paslaugas už Lietuvos Respublikos ribų, priešingai, Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra būtent Lietuvos Respublika, t. y. kur teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Todėl Įsakymo teiginiai, kad nuotolinių lošimų organizatoriams draudžiama sudaryti galimybę lošti asmenims, prisijungiant prie nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių teikiamų nuotolinių lošimų iš užsienio valstybių teritorijų, yra nepagrįsti.

2.5. Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. DI-605 yra patvirtinta Pranešimo apie asmenį, kuriam draudžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pavyzdinė forma (toliau – ir Forma), kurioje Tarnyba yra išvardinusi visus atvejus (baigtinį jų sąrašą), kada asmuo negali dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šiame sąraše nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodoma, kad vienas iš tokių atvejų būtų tuomet, kai asmuo yra užsienio pilietis ir / arba asmuo nuotolinio lošimo paslaugomis naudojasi iš užsienio valstybės. Faktą, kad užsienio piliečiai gali dalyvauti Lietuvos bendrovių organizuojamuose lošimuose, patvirtina ir kitos ALĮ nuostatos.

2.6. Tarnybos direktorius 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. DIE-450 taip pat yra patvirtinęs Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 2 punkte nustatyta, kad jis taikomas bendrovėms, turinčioms licencijas ir leidimus organizuoti azartinius lošimus bei bendrovėms, turinčioms loterijų veiklos licenciją, kuria suteikiama teisė vykdyti loterijų veiklą Lietuvos Respublikoje. Taigi šis Aprašas yra taikomas ir nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, įskaitant pareiškėją. Apraše nėra nurodoma, kad kai kurios jo nuostatos yra netaikomos nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, todėl akivaizdu, kad juo vienodai privalo vadovautis visos bendrovės, nepriklausomai nuo vykdomos azartinių lošimų veiklos rūšies.

2.7. Atsakovo argumentas, kad prašymai neleisti lošti galioja tik Lietuvos Respublikoje, o užsienietis prašymą neleisti lošti gali pateikti tik atvykęs į Tarnybą arba naudojantis elektroniniais valdžios vartais identifikuodamas savo tapatybę, tuo atveju jeigu jam yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas, ankščiau nurodytų faktų nepaneigia. Prašymų neleisti lošti pateikimo Tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Tarnyba. Taigi ALĮ yra užtikrinta visų fizinių asmenų, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, teisė pateikti prašymą neleisti lošti pas Lietuvoje lošimų veiklos licenciją turinčias bendroves, tiek Tarnybai, tiek lošimų organizatoriui. Tuo tarpu vien tai, kad Tarnyba savo pačios priimtu aktu nenumatė galimybės pateikti prašymus neleisti lošti tiesiogiai azartinių lošimų organizatoriams nuotoliniu būdu (nors, pavyzdžiui, nuotolinio lošimo sutartys tokiu būdu gali būti sudaromos), laikytina tik pačios Tarnybos netinkamu ALĮ nuostatų įgyvendinimu. Tačiau ši aplinkybė niekaip neriboja lošimų organizatorių teisės teikti nuotolinių lošimų paslaugas klientams iš užsienio.

2.8. Nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos nuotoliniu būdu lošimo organizatoriaus interneto svetainėje. ALĮ nenustato jokių reikalavimų vietai / teritorijai, iš kurios asmuo turi prisijungti prie lošimų organizatoriaus interneto svetainės, kad galėtų sudaryti nuotolinio lošimo sutartį elektroninio ryšio priemonėmis; ir tokiu būdu būtų nepagrįstai ribojamos asmenų teisės gauti paslaugas ir jie būtų diskriminuojami be jokio teisinio pagrindo.

2.9. Tarnyba, plečiamai aiškindama ALĮ nuostatas, Bendrovei taikė sankcijas už teisės aktuose aiškiai nenustatytus draudimus ir nepaisė bendrojo leidimo metodo, pažeidė Tarnybai taikomą principą: „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ ir nepagrįstai apribojo Bendrovės ūkinės veiklos laisvę.

2.10. Ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ALĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui) ir juos aiškinančiai teismų praktikai.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Planinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė neturi kitų šalių kompetentingų institucijų išduotų licencijų organizuoti azartinius lošimus. 2016 m. rugsėjo 21 d. Bendrovei buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus (Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. DI-596). Bendrovė patvirtino, kad ji nesiima pati veiksmų, kad apribotų klientus, kurie patenka į Bendrovės interneto svetainę ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

4.2. Tarnyba nustatė, kad Bendrovė nuotolinio lošimo sutartis sudaro ne su Lietuvos Respublikoje nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu esančiais asmenimis, teikia paslaugas klientams, kurie lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

4.3. Klientų IP adreso duomenys patvirtina, kad Bendrovė sudaro galimybę asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti nuotolinio lošimo sutartis su Bendrove ir naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis. Kiti dokumentai, tokie kaip užsieniečio pasas, gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai, taip pat patvirtina pastarąją aplinkybę. Iš Bendrovės duomenų bazėje pateikiamos informacijos matyti, kad asmenų paskyros Bendrovės duomenų bazėje yra aktyvios, nurodoma šių asmenų prisijungimo prie Bendrovės interneto svetainės, kur organizuojami nuotoliniai lošimai, data bei laikas, kas įrodo jų dalyvavimą Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose.

4.4. ALĮ suteikia teisę Tarnybai veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl Tarnybos išduota licencija bei leidimas organizuoti nuotolinius lošimus Bendrovei suteikia teisę šiuos lošimus organizuoti tik Lietuvos Respublikoje.

4.5. Skundžiamame Įsakyme nurodytos tiek ALĮ 201 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktinės aplinkybės, tiek teisinis tokio pažeidimo argumentavimas bei pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su septyniais užsienio valstybių piliečiais, kurie buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ 205 straipsnio 3 dalį, ALĮ 201 straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla.

4.6. Bendrovei Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka už konstatuotus pažeidimus buvo paskirta 15 000 Eur bauda, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad Bendrovės pažeidimas padarytas tyčia.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tete-a-tete“ skundą tenkino – panaikino Įsakymo dalį dėl šio įsakymo 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo ir 3.1 papunkčiu už šį pažeidimą paskirtos 15 000 Eur baudos.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2016 m. rugsėjo 21 d. Bendrovei buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus (Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. DI-596) (toliau – ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus).

6.2. Tarnyboje 2021 m. spalio 6 d. buvo pradėtas Bendrovės planinis nuotolinių lošimų organizavimo veiklos patikrinimas pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-25-(7.3). Planinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė neturi kitų šalių kompetentingų institucijų išduotų licencijų organizuoti azartinius lošimus. Bendrovė patvirtino, kad Bendrovė nesiima pati veiksmų, kad apribotų klientus, kurie patenka į Bendrovės interneto svetainę ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip pat neturi prievolės riboti prieigos iš užsienio besijungiantiems asmenims, nes toks draudimas nėra nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose azartinius lošimus.

6.3. Tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-3 „Dėl informacijos užfiksavimo iš nuotolinio lošimo įrenginio“ užfiksuota, kad prisijungus prie Bendrovės nuotolinių lošimų programinės įrangos ir patikrinus keletą atsitiktinai pasirinktų klientų, nustatyta, kad Bendrovė sudaro nuotolinio lošimo sutartis ne su Lietuvos Respublikoje esančiais asmenimis, teikia paslaugas klientams, kurie lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

6.4. Skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su asmenimis, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ 205 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Įsakymo 3 punktu pritarta Tarnybos Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo ir Įsakymo 3.1 papunkčiu nutarta už šio Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo ir Bendrovei paskirtos baudos neteisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 3 dalį, o Bendrovė nesutiko, kad ALĮ draudžia lošėjams jungtis iš užsienio, nurodydama, kad tokio draudimo / apribojimo nėra.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, nagrinėjamu atveju konstatuodama pažeidimą rėmėsi ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bendro pobūdžio apribojimu, jog draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką bei tuo, kad užsienyje esančių asmenų dalyvavimas azartiniame lošime yra draudžiamas, nes nenumatytas nei Įstatyme, nei Reglamente.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas organizavo lošimus turėdamas leidimą (licenciją) organizuoti nuotolinius lošimus. Bendrovė veikė pagal Nuotolinio lošimo reglamentą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. DIE-504, (toliau – ir Reglamentas). Su nuotoliniuose lošimuose dalyvavusiais asmenimis buvo sudarytos nuotolinio lošimo sutartys, kaip tai numato ALĮ 202 straipsnio 1 dalis. Taigi lošimai atitiko nurodytus ALĮ požymius tuo aspektu, kad buvo užtikrintas žaidimo taisyklių laikymasis, su lošėjais sudarytos sutartys.

10. Teismas pabrėžė, kad esminis klausimas byloje yra tas, ar aplinkybė, jog lošėjas lošia nuotoliniu būdu iš užsienio, keičia vertinimą dėl lošimo teisėtumo.

11. Įvertinęs ALĮ 12 straipsnio 6 dalyje pateiktą nuotolinio lošimo organizavimo vietos apibrėžimą, teismas konstatavo, kad negalima teigti, jog Bendrovė viršijo licencijos ribas tuo aspektu, kad organizavo lošimą ne Lietuvoje. Teismas akcentavo, kad Reglamente nėra numatyta nei draudimo lošti lošėjams iš užsienio, nei leidimo tai daryti.

12. Įvertinęs ALĮ nuostatas, teismas konstatavo, kad nuotoliniam lošimui taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir fiziniam lošimui, jeigu nenustatyta kitaip. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuotoliniams lošimams specialų reguliavimą nustato ALĮ antrasis-1 (prim) skirsnis. Teismas atkreipė dėmesį, kad ALĮ išvardija asmenų grupes (amžiaus, pareigų, prašymo neleisti lošti pateikimo), kuriems draudžiama lošti, tačiau nei jose, nei kitose šio įstatymo straipsniuose nenumatytas draudimas lošti užsieniečiams ar esant užsienyje.

13. Teismas vertino kaip nereikšmingus Tarnybos argumentus, kad norint pateikti prašymą nelošti Tarnybai, taikomi papildomi reikalavimai (kaip, pavyzdžiui, turėti Lietuvos Respublikos asmens kodą). Teismo vertinimu, ALĮ nuotoliniam lošėjui numato pakankamas garantijas, iš ALĮ nuostatų niekaip neseka, kad lošimams iš užsienio jos būtų netaikomos. Priešingai – 203 straipsnio 10 dalis nustato, kad ginčams, kylantiems iš nuotolinio lošimo sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Tokia nuostata turi stiprią indikaciją, kad numatomas prisijungimas prie lošimo iš užsienio.

14. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 81, 101, 102, 103 straipsniais ir antruoju-1 skirsniu įstatymo (2015 m. birželio 8 d., TAR Nr. 2015-08980), kuriuo ir buvo numatyta galimybė organizuoti nuotolinius lošimus, aiškinamajame rašte nurodytu įstatymo tikslu ir uždaviniais bei priėjo prie išvados, kad šiuo teisės aktu buvo siekiama, kad elektroninių ryšių priemonėmis organizuojami lošimai patektų į licencijavimo ir kontrolės sritį, tokiu būdu apsaugant lošėjų interesus. Teismo vertinimu, tokiam tikslui neprieštarauja prie licencijuoto organizatoriaus pagal nustatytas taisykles organizuojamų lošimų prisijungimas iš užsienio.

15. Sistemiškai įvertinęs ALĮ nuostatas, taip pat teisinio reguliavimo parengiamuosius dokumentus (pranc. travaux préparatoires), teismas priėjo prie išvados, kad jei įstatymų leidėjas būtų ketinęs riboti lošimus iš užsienio, tokį ribojimą ir būtų įtvirtinęs ALĮ. Teismas pabrėžė, kad analogiškai kaip iš užsienio atvykęs asmuo gali dalyvauti lošime fiziškai, jis tai gali daryti ir nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, įstatymu negali būti sureguliuota kiekviena smulkmena, bet tai nereiškia, kad lošimas, turintis tam tikrų požymių, kurie nėra aptarti įstatyme (pavyzdžiui, tam tikras objektų atvaizdavimas, spalvų parinkimas, kt.) tampa neteisėtu.

16. Teismas akcentavo, kad principai ir taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti klientų (lošėjų) interesus buvo pilnai įgyvendinti, lošimai vyko pagal Reglamentą, kuris buvo patvirtintas Tarnybos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, manydama, kad ALĮ nenumato ar riboja galimybę lošti iš užsienio, galėjo tokį apribojimą numatyti Reglamente. Anot teismo, šiuo atveju atsakovas nepagrindė kuo nukenčia asmenų interesai, jeigu leidžiama lošti prisijungus iš užsienio.

17. Apibendrinęs teismas priėjo prie išvados, kad ginčo atveju Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė ALĮ, vien todėl, kad leido lošti asmenims prisijungus iš užsienio.

18. Įvertinęs ALĮ nustatytas baudos skyrimo taisykles bei atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad paskirta maksimali sankcija neatitinka proporcingumo kriterijaus net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad Bendrovė padarė pažeidimą.

19. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad Įsakymo dalis dėl 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo ir paskirtos 15 000 Eur baudos naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams.

III. 20. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismo pateiktas teisinio reguliavimo aiškinimas yra nepagrįstas. Tarnyba, išduodama licencijas ir leidimus organizuoti lošimus ir vykdydama lošimų organizatorių priežiūrą, veikė ALĮ griežtai nustatytose ribose. Asmuo nuotoliniuose lošimuose gali dalyvauti tik iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nes Bendrovė licenciją vykdyti nuotolinio lošimo veiklą gavo tik Lietuvoje. Be to, ALĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Kadangi Tarnybos funkcijos, vykdant bendrovių veiklos priežiūrą, ir kompetencija yra griežtai apribotos Lietuvos Respublikos teritorija, o Bendrovei licencija nuotolinio lošimo veiklai išduota Lietuvoje, todėl jungimasis ir lošimas nuotoliniuose lošimuose iš užsienio valstybių teritorijos yra draudžiamas (nes nereglamentuotas ALĮ), o tai privalo užtikrinti lošimo organizatoriai. Azartinių lošimų veikloje yra draudžiama tai, ko nenumato įstatymas, o galima tik tai, kas aiškiai nurodyta įstatyme (ALĮ). Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais ir netinkamai aiškino ir taikė ALĮ nuostatas. Teismas, sprendime konstatuodamas, kad jei lošimas, turintis tam tikrų požymių, nėra aptartas įstatyme, netampa neteisėtu, faktiškai legalizavo Bendrovės taikomą lošimų organizavimo modelį, nors ALĮ, kaip pagrindinis lošimo organizavimo tvarką nustatantis norminis teisės aktas, galimybės priimti lošėjus iš užsienio valstybių teritorijų nenumato.

21.2. Įvertinus ALĮ nustatytą lošimų reguliavimą, akivaizdu, kad nei lošimų organizatoriai, nei Tarnyba neturi veikimo laisvės ir savo veiklą gali vykdyti tik griežtai laikantis ALĮ nuostatų. Atsižvelgiant į tai, teismas, teigdamas, kad jeigu įstatymų leidėjas būtų ketinęs riboti lošimus iš užsienio, tokį ribojimą ir būtų įtvirtinęs ALĮ, formuoja ydingą praktiką, suteikiančią teisinę galimybę lošimus organizuoti, teikiant paslaugas klientams, kurie lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Dėl to paneigiamas ALĮ nustatytas lošimų reguliavimas, lošimų organizatoriams suteikiama teisė pasirinkti veiklos modelį. Tokiu būdu teismo sprendimas pažeidžia valdžių padalijimo principą, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktą įstatymus leidžia Seimas, o teismai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (109 str. 3 d.) ir teisėkūros teisės neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-648/2023).

21.3. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatyme nustatytus viešojo administravimo subjektui suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, nesant ALĮ nustatytų kriterijų, neturi galimybės įvertinti, ar lošimus organizuojančių bendrovių vykdoma veikla, susijusi su lošėjų iš užsienio lošimu, atitinka reikalavimus, o negalėdama įvertinti vykdomos veiklos, Tarnyba tuo pačiu negali užtikrinti tokios veiklos priežiūros ir kontrolės. Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti, ar Bendrovės vykdomas veiklos modelis atitinka ALĮ reikalavimus ir tokiai veiklai vykdyti išduoti leidimą, nes teisės aktuose nėra kriterijų, kuriais vadovaujantis, galima konstatuoti, kad Bendrovė, teikdama paslaugas klientams, kurie lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos, atitinka teisės aktų reikalavimus, veikia proporcingai ir tinkamai. Tarnybos funkcijos, teisės ir pareigos nurodytos ALĮ 28 ir 29 straipsniuose. Nei nurodytos ALĮ nuostatos, nei kiti įstatymai Tarnybai nesuteikia teisės lošimų organizavimo reglamentuose ar kituose teisės aktuose sukurti naujų, bendro pobūdžio teisės normų ir nustatyti draudimą lošėjams jungtis iš užsienio valstybių teritorijos, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad Tarnyba galėjo tokį apribojimą numatyti Reglamente.

21.4. Azartinių lošimų veikloje yra draudžiama tai, ko nenumato įstatymas, o galima tik tai, kas aiškiai nurodyta įstatyme (ALĮ). Skundžiamame Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su septyniais užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ 205 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla.

22. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 9 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti minėtą sprendimą nėra pagrindo.

23.2. Atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad asmuo nuotoliniuose lošimuose gali dalyvauti tik iš Lietuvos Respublikos teritorijos, aiškiai prieštarauja galiojančiam ALĮ reglamentavimui, kitaip minėtos nuostatos inkorporavimas į Įstatymo projektą, kilusio ginčo metu, būtų nereikalingas ir juridines technikos požiūriu vertintinas kaip perteklinis. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo dalykas atitinka ALĮ nuostatas, t. y. kad nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos (ALĮ 12 str. 6 d.). Kadangi pareiškėjas nuotolinio lošimo paslaugas teikia Lietuvoje, tame tarpe ir asmenims, kurie lošimo momentu faktiškai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas teikė minėtas paslaugas ALĮ 12 straipsnio 6 dalies apimtyje. Todėl visi dviprasmiškumai, kylantys iš įstatymo nuostatų vertinimo ir / ar interpretavimo turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teisinių argumentų bei faktinių aplinkybių visumos pagrindu darytina pagrįsta išvada, jog atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad asmuo nuotoliniuose lošimuose gali dalyvauti tik iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nes Bendrovė licenciją vykdyti nuotolinio lošimo veiklą gavo tik Lietuvoje yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

23.3. Pati Tarnyba savo teisės aktu yra numačiusi, jog nuotolinius lošimus organizuojančios bendrovės gali teikti paslaugas kitų šalių piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie prie lošimų svetainės jungiasi iš Lietuvos teritorijos, ar iš kitos valstybės teritorijos. Patvirtindama Formą ir Aprašą, Tarnyba aiškiai patvirtino faktą ir sukūrė teisėtą lūkestį lošimų organizatoriams, kad jie turi teisę teikti nuotolinių lošimų paslaugas (sudaryti nuotolinio lošimo sutartis) su asmenims, kurių buvimo vieta lošimo momentu yra užsienyje. Taigi, remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad jungimasis ir lošimas nuotoliniuose lošimuose iš užsienio valstybių teritorijos yra draudžiamas (nes nereglamentuotas ALĮ), yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

23.4. Lietuvoje nėra įtvirtinta absoliutaus azartinių lošimų veiklos draudimo, o yra nustatyti tik tam tikri šios veiklos ribojimai. Įstatymų leidėjas nėra uždraudęs lošimų organizatoriams sudaryti nuotolinio lošimo sutartis su užsienyje esančiais asmenimis ir teikti jiems lošimų paslaugas, jei asmuo lošimo momentu nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu įstatymų leidėjas būtų ketinęs šiuos veiksmus uždrausti, jis neabejotinai tokį draudimą įstatymuose būtų įtvirtinęs tiesiogiai ir nedviprasmiškai.

23.5. ALĮ 10 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė lošimų organizavimo draudimų ir apribojimų baigtinį sąrašą. Taigi, jei įstatymo leidėjo valia būtų buvus, kad asmuo nuotoliniuose lošimuose gali dalyvauti tik iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tokią nuostatą būtų įtvirtinęs įstatyme. Juo labiau, kad ALĮ projekte dalyvavo tiek Lietuvos Respublikos finansų ministerija, tiek pats atsakovas kaip ekspertas, todėl tokias įžvalgas ir pasiūlymus galėjo pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad nuotoliniai žaidimai organizuojami Lietuvoje ir tinkamai palygino, kad užsieniečiai gali dalyvauti antžeminiuose kazino, B kategorijos lošimuose Lietuvoje, todėl ir nuotoliniuose lošimuose asmenys gali dalyvauti nepriklausomai nuo lošimo metu esančios lošėjo vietos. Įsakymu Tarnyba taikė sankcijas Bendrovei už ALĮ aiškiai nenustatytus draudimus, plečiamai aiškindama teisės aktų nuostatas.

23.6. Atsakovas iš esmės pats sutinka, kad neturi įgaliojimų vertinti tai, kad pareiškėjas, teikdamas paslaugas klientams, kurie lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos, atitinka teisės aktų reikalavimus, veikia proporcingai ir tinkamai. Todėl taip ir lieka neaišku, kodėl atsakovas skyrė baudą pareiškėjui, jei jo pačio teigimu neturi aukščiau nurodytų įgaliojimų. Šiuo atveju, nuotolinių lošimų paslaugos suteikimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje: nuotolinių lošimų suteikimo paslaugos procesas apdorojamas sistemoje, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai iš kur jungiasi asmuo, nuotolinių lošimų veiksmas vis tiek vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi šis lošimo būdas yra būtent nuotolinio lošimo organizavimas, tai valstybei plačiąja prasme „neturėtų rūpėti“ iš kur prie nuotolinių lošimų jungiasi asmuo (iš Lietuvos ar užsienio), kadangi nuotolinio lošimo faktas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokesčius lošimų organizatorius moka Lietuvoje, asmenų ir lošimų organizatorių piniginių operacijų srautai vyksta tik per Lietuvoje esančius bankus, apribojimai taikomi lošėjams Lietuvoje, lošėjų teisės ir pareigos nustatytos ALĮ, kuris galioja Lietuvos Respublikoje. Tai dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas būtų ketinęs šiuos veiksmus uždrausti, jis neabejotinai tokį draudimą įstatymuose būtų įtvirtinęs tiesiogiai.

23.7. Tarnyba prieš patvirtindama pareiškėjo parengtą Reglamentą manydama, kad ALĮ nenumato ar riboja galimybę lošti iš užsienio, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, galėjo tokį apribojimą numatyti Reglamente. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs Bendrovei ar viešai prieinamą informaciją, kad pagal ALĮ organizuojant nuotolinius lošimus negalima leisti lošti iš užsienio. Priešingai – suteikus nuotolinio lošimo leidimą ir patvirtinus Reglamentą, Bendrovė turėjo tvirtą pagrindą tikėtis, kad prie jos organizuojamų lošimų galima jungtis ir iš užsienio, nes akivaizdu, kad nuotolinė lošimo galimybė atveria prieigą, kuri nėra apribota tam tikros teritorijos. Nesant akivaizdaus, aiškiai išreikšto draudimo įstatyme, ši aplinkybė tampa reikšminga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. DIE-489 „Dėl atlikto UAB „Tete-a-tete“ kazino“ planinio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-25-(7.3)“ 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo (ALĮ 205 str. 3 d., 201 str. 1 d.) ir 3.1 papunktyje paskirtos 15 000 Eur baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu UAB „Tete-a-tete“ kazino skundą patenkino ir ginčijamus Įsakymo papunkčius panaikino. Nustatęs, kad ALĮ nuostatos numato galimybę vykdyti lošimus nuotoliniu būdu ir nėra draudimo lošti nuotoliniu būdu iš užsienio, pareiškėjas turėjo Tarnybos išduotą leidimą vykdyti lošimus nuotoliniu būdu, teismas sprendė, kad Tarnyba nepagrįstai konstatavo pažeidimą bei tuo pagrindu skyrė baudą.

26. Apeliaciniame skunde Tarnyba prašo minėtą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisinį reguliavimą, pabrėžia, kad Tarnybos funkcijos, vykdant bendrovių veiklos priežiūrą, ir kompetencija yra griežtai apribotos Lietuvos Respublikos teritorija, pareiškėjui išduota licencija galioja tik veiklai vykdyti Lietuvos Respublikoje, azartinių lošimų veikloje yra draudžiama tai, ko nenumato įstatymas, o galima tik tai, kas aiškiai nurodyta įstatyme. Tarnybos įsitikinimu, teismas formuoja ydingą praktiką, kai ALĮ nustatytas lošimų reguliavimas, lošimų organizatoriams suteikiama teisė pasirinkti veiklos modelį. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais.

27. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Bendrovei buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus (Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. DI-596). Skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su asmenimis, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ 205 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Įsakymo 3 punktu pritarta Tarnybos Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo ir Įsakymo 3.1 papunkčiu nutarta už šio Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.

29. ALĮ 205 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas – lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos bei lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą. Įstatymų leidėjas šioje normoje pasisako dėl konkretaus asmens, kuriam paneigiama galimybė lošti. Taigi siekiant inkriminuoti šią nuostatą lošimų organizatoriui, kaip teisei priešingą veiką, turi būti nustatyta, jog lošimų organizatorius, turėdamas informacijos, kad lošime dalyvauja asmuo, kuriam yra draudžiama lošti, šios aplinkybės nepaiso ir suteikia tokią galimybę lošėjui.

30. ALĮ 10 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama lošti savo bendrovės organizuojamuose lošimuose asmenims (patiems, per kitą asmenį arba pagal kito asmens išduotą įgaliojimą) – lošimus organizuojančios bendrovės steigėjams, akcininkams, juos kontroliuojantiems asmenims, lošimus organizuojančios bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir visiems bendrovės darbuotojams. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą ir kontrolę, gali lošti tik kontrolės vykdymo metu Tarnybos nustatyta tvarka. ALĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama jaunesnius kaip 21 metų asmenis įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys faktiniai duomenys, nurodytas įstatyminis teisinis reguliavimas neleidžia prieiti prie išvados, kad fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje ir kurie sudarė nuotolinio lošimo sutartis su Bendrove, ir jiems Bendrovė leido dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pateko į asmenų sąrašą, kuriems draudžiama lošti, todėl Bendrovei negalėjo būti inkriminuotas ALĮ 205 straipsnio 3 dalis.

32. ALĮ 201 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nuotolinių lošimų organizavimui tuo atveju, kai yra 1) gauta Tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir 2) kai Tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. Kitokiu atveju nuotolinio lošimo organizavimas būtų neteisėtas, t. y. tam, kad būtų galima organizuoti nuotolinius lošimus yra būtini įstatymų leidėjo nurodytos institucijos (Licencijas organizuoti lošimus išduoda, patikslina, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijos galiojimą Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; ALĮ 4 str.) išduoti dokumentai (licencija ir leidimas) bei lošimų organizatoriaus parengtas nuotolinių lošimų organizavimo reglamento patvirtinimas atliktas tos pačios institucijos, kuri išdavė licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus.

33. Pateiktas ALĮ 201 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės (Bendrovei išduotas leidimas (licencija) bei Tarnybos direktorius 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. DIE-504 patvirtino Nuotolinio lošimo reglamentą pagal kurį veikė Bendrovė) leidžia teigti, kad ir ši teisės norma taip pat negalėjo būti inkriminuota Bendrovei. Minimoje teisės normoje nieko nepasisakoma apie draudimą asmeniui turinčiam teisę lošti (priešingai nenustatyta), dalyvauti lošime nuotoliniu būdu organizuojamose lošimuose Lietuvos Respublikoje, lošėjui fiziškai nesant Lietuvos Respublikoje.

34. Nors pagal ALĮ 1 straipsnį šio įstatymo paskirtis yra nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, o pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos, šios nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog jose įtvirtintas akivaizdus draudimas dalyvauti nuotoliniame lošime asmeniui, nepatenkančiam į asmenų, nurodytų ALĮ 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse, kategorijas, tačiau fiziškai nesančiam Lietuvos Respublikoje.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimybė asmeniui taikyti konkrečią poveikio priemonę už ALĮ pažeidimus yra sietina su tam tikrų sąlygų nustatymu – turi būti nustatyta konkreti neteisėta asmens veika ir tos neteisėtos veikos padarymas apibrėžtas konkrečiame teisės akte (jo dalyje(se)). Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje akcentuojama, kad poveikio priemonių taikymas asmenims už padarytus pažeidimus turi būti grindžiamas tikslia teisine kvalifikacija, aiškiai nurodant, kokios teisės akte nustatytos taisyklės ar draudimo asmuo nesilaikė. Nesant aiškios nustatytos taisyklės ar imperatyvaus draudimo, nėra ir teisėto pagrindo taikyti sankcijas. Pažymėtina, kad tai ne tik paneigia asmens teisę žinoti kaltinimo ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui priimti objektyvų, visapusišką sprendimą.

36. Pažymėtina, kad panašios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2024 m. spalio 23 d. sprendime Nr. eA-673-556/2024 bei 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-47-552/2025.

37. Nors Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus teismų sprendimus, konstatuoja, kad faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios nagrinėjamai bylai, todėl vadovautis Tarnybos cituojama praktika pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

38. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė