e862670b-e342-4205-85e1-a5f49eaac1fc · Plungės rajono apylinkės teismas

Proceso Nr       Proceso Nr. 4-33-3-00520-2012-5                                                            Administracinė byla Nr. A2.6.-625-363/2012            Procesinio sprendimo kategorija 52.2. (S) PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 1 d.Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas GasiÅ«nas iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje V.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė :Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ V. J. pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis, bÅ«damas neblaivus, 2012 m. liepos 30 d., 00.40 val., Rietavo sav., kelio TelÅ¡iai-Žarėnai-Tverai-Laukuva 22,98 km., vairavo be valstybinės techninės apžiÅ«ros automobilį Mazda 323, kurio valst.

Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio sankasÄ , taip pat pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir tokiais veiksmais vengė nusistatyti girtumÄ .Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).Atsakomybė už LR ATPK 127 str. 3 d. nurodyta pažeidimÄ kyla tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), be to pažeidimas yra padaromas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Nepadarius žalos kitiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms, kroviniams, keliams, kelio ir kitiems įrenginiams arba kitokiam turtui, nėra laikoma, kad buvo padarytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktÄ nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal minėtÄ KET punktÄ nukentėjusiuoju negali bÅ«ti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas ar valdytojas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Byloje nėra duomenų, jog V. J. sugadino ar apgadinto kitÄ transporto priemonę ar bet kokį kitÄ eismo įvykio vietoje buvusį turtÄ , kelio, kelio įrenginius ir pan. IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK virÅ¡ininko 2012-10-01 raÅ¡to Nr.30-44-S-1665 matyti, kad nurodyti eismo įvykio metu padarytos žalos negali.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijÄ apie eismo įvykį numatyta KET (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu ir Å¡iuo metu galiojančios KET numato pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 231.4 p., 234. p.). Nenustačius, kad bÅ«tų sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas, pareiga apie įvykį praneÅ¡ti policijai neatsiranda.Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V.

J. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, be to pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir tokiais veiksmais vengė nusistatyti girtumÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokole V. J. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 126 str. 4 d.LR ATPK 126 str. 4 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.Vairuotojai pagal Å¡iÄ teisės normÄ atsako už vengimÄ teisės aktuose nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ).

Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų) (Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452). IÅ¡ Å¡ių Taisyklių turinio matyti, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali bÅ«ti nustatomas dviem bÅ«dais: tikrinimo arba medicininės apžiÅ«ros pagalba.

Taigi, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ (apsisprendimÄ ) policijos pareigÅ«no reikalavimu nesitikrinti. Nei bylos medžiagoje nei administracinio teisės pažeidimo protokole visiÅ¡kai nenurodyta, kaip buvo iÅ¡reikÅ¡tas policijos pareigÅ«no reikalavimas pasitikrinti blaivumÄ bei kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu V. J. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti tikrintis blaivumÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad norint kvalifikuoti asmens pažeidimÄ pagal LR ATPK 126 str. 4 d. bÅ«tina nustatyti asmens girtumÄ , t.y. turi bÅ«ti nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų apskritai, kokiais įrodymais ir kaip buvo nustatytas V. J. inkriminuojamas Å¡iame straipsnyje nurodytas pažeidimas.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bylos medžiaga grÄ Å¾intina protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai trÅ«kumų Å¡alinimui ir procesinio sprendimo priėmimui iÅ¡ naujo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsniu, n u t a r i a : grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK V. J. iÅ¡keltÄ administracinę bylÄ pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., 126 str. 4 d., 123 str. 1d., trÅ«kumų Å¡alinimui ir procesinio sprendimo priėmimui iÅ¡ naujo.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                       (parašas)                                       Vaidas Gasiūnas