2020-04-01 Nr. AB-6684-3-61-3-01045-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3292-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01045-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl potvarkio, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 patvirtintų Atleidžiamų Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijus (toliau – ir Atrankos kriterijai); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2018 m. vasario 27 d. potvarkį Nr. SP-90 „Dėl A. G. atleidimo“ (toliau – ir Potvarkis); 3) grąžinti į tarnybą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, panaikinus pareigybę nuo 2018 m. vasario 28 d., Potvarkiu buvo atleistas iš Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento Vidaus audito analizės skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo (toliau – ir Analizės skyrius, vedėjas) pareigų, pažeidžiant teisės aktų normas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerijoje dirbo nuo 1982 m. sausio 1 d., tarnybos stažas – 36 metai ir 2 mėnesiai, išsilavinimas – universitetinis, socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties magistras, kvalifikacija – inžinierius ekonomistas. Atleidimo metu pareiškėjas ėjo Analizės skyriaus vedėjo pareigas. Per visą tarnybos laiką jo tarnybinė veikla 3 kartus buvo vertinama labai gerai, kiti kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimai – gerai, turi du apdovanojimus, tarnybinių nuobaudų neskirta, nebuvo pradėta jokių tarnybinių patikrinimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad senatvės pensijos amžius sukanka 2020 m. rugpjūčio 24 d., atleidimo iš tarnybos dieną iki senatvės pensijos sukakties dienos buvo likę mažiau nei 3 metai.

4. Pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. buvo supažindintas su Ministerijos 2017 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. JP-412 dėl pareigybės panaikinimo, o su nauja Ministerijos struktūra, naujai įsteigtų pareigybių sąrašu, struktūrinių padalinių nuostatomis, naujai įsteigtų pareigybių aprašymais supažindintas nebuvo. Įspėjimo laikotarpiu negavo siūlymo užimti laisvas pareigybes. Per Ministerijos dokumentų valdymo sistemą 2017 m. gruodžio 7 d. buvo informuotas apie Atrankos kriterijus. 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į Ministerijos personalo skyrių domėdamasis, ar nėra laisvų pareigybių, ar neketinama jam pasiūlyti užimti laisvas pareigybes, tačiau atsakymo nesulaukė. Elektroniniu laišku 2018 m. vasario 23 d. buvo informuotas apie Atleidžiamų Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) posėdį, numatytą 2018 m. vasario 27 d. Prie laiško buvo pridėtas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjo pareigybės aprašymas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. buvo supažindintas su Potvarkiu nuo 2018 m. vasario 28 d. atleisti jį iš pareigų. 2018 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku kreipėsi į personalo skyriaus vedėją, domėjosi Atrankos komisijos darbo rezultatais. Elektroniniu laišku tą pačią dieną buvo informuotas, kad Atrankos komisija darbą baigė po darbo valandų, todėl atrankos į vyriausiojo specialisto pareigas rezultatai dar nežinomi.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atrankoje į Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigas dalyvavo 3 pretendentai, tačiau vertinamas buvo tik vienas, kadangi jis ir kita pretendentė neatitiko pareigybei nustatyto anglų kalbos mokėjimo lygio reikalavimo. Tą dieną buvo informuotas ir apie 2018 m. vasario 27 d. vykusios atrankos į Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas rezultatus.

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš pareigų buvo atleistas dėl pareigybės panaikinimo. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turi pirmenybės teisę būti paliktas tarnyboje pagal du kriterijus – turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamą darbo stažą, iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip treji metai.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad vienintelis argumentas, kodėl jam nebuvo pasiūlytos A lygio 15 kategorijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjo pareigos buvo tas, kad jis neturi anglų kalbos mokėjimo B1 lygio. Pokalbio su Atrankos komisija metu buvo trumpai pašnekintas anglų kalba ir konstatuota, kad užsienio kalbos mokėjimo lygis neatitinka pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo „mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu“. Jam nebuvo pasiūlyta teisės aktuose nustatyta tvarka pasitikrinti kalbos lygį. Pareiškėjas nurodė, kad anglų kalbą moka gerai. 1999 m. „Dvynių sutartyje“ buvo paskirtas grupės vadovu atstovauti Lietuvos valstybei kaip kandidatei derybose stojant į Europos sąjungą (toliau – ir ES). 2005 m. lapkričio–2006 m. sausio mėn. dalyvavo 24 akademinių valandų trukmės ES dokumentų specializuotuose anglų kalbos rašymo kursuose. Šis faktas rodo, kad turi gerą ir pakankamą anglų kalbos žinojimą, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad jis neturi anglų kalbos B1 lygio ir nesiūlė užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigų. Atsižvelgiant į tai, buvo netinkamai realizuota pirmenybės teisė būti paliktam tarnyboje.

8. Pareiškėjas, išanalizavęs Atrankos kriterijų turinį, darė išvadą, kad juose nerealizuota imperatyvi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisės norma – darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti. Atrankos kriterijuose aprašytos tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio asmens psichologinės ir dalykinės savybės, kurių neįmanoma objektyviai patikrinti. Pareiškėjo manymu, Atrankos kriterijai prieštarauja DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai imperatyviai įstatymo normai, o jo neatrinkimas siūlyti užimti pareigas yra neteisėtas. Atrankos kriterijuose balų suteikimo tvarka ir metodika nereglamentuota, neaptarta, kokiomis savybėmis turi pasižymėti darbuotojas, kad jam būtų suteikta 10 balų, 9 balai ir t. t., todėl vertinimas yra neobjektyvus ir pagrįstas tik subjektyvia vertintojo nuomone. Atrankos kriterijuose nėra aptarta, kokia tvarka bus užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti įgyvendinimas. Atrankos kriterijai nebuvo suderinti su darbo taryba, jei jos nėra – su profesine sąjunga, todėl vien šiuo pagrindu Atrankos kriterijai yra neteisėti ir naikintini. Atranka pagal DK 57 straipsnio 3 dalį turėjo būti vykdoma, remiantis tarnautojų oficialiais ir objektyviai patikrinamais duomenimis apie pretendentus ir jų tarnybos rezultatus (formalų išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo duomenis, kasmetinio vertinimo rezultatus, skatinimu, drausmines nuobaudas ir kitus objektyvius duomenis).

9. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad:

9.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 patvirtintomis Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių (toliau – ir Užsienio kalbų tikrinimo taisyklės) 26–27 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalimi, vedėjo pareigybės aprašymo 6.6. punktu, jam turėjo būti įskaitytas B1 anglų kalbos lygis.

9.2. Atrankos komisijos vertinimas buvo formalus, neobjektyvus, nemotyvuotas ir iš esmės neteisėtas, nes Atrankos kriterijuose nėra nustatyta balų suteikimo tvarka; buvo pasirinktas Atrankos kriterijuose nenustatytas pareiškėjo anglų kalbos žinių patikrinimo būdas; Atrankos komisija nesivadovavo DK 57 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pareiškėjas turi pirmenybės teisę būti paliktas darbe; Atrankos komisijos nare buvo paskirta politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja; su atrankos rezultatais pareiškėjas buvo supažindintas tik 2018 m. vasario 28 d., todėl nebeliko laiko realizuoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją; anglų kalbos reikalavimas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjo A lygio 15 kategorijos pareigybei nustatytas be aiškaus pagrindo.

9.3. Pareiškėjo darbo stažas, patirtis, vesti mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, kasmetinio vertinimo rezultatai patvirtina, kad pareiškėjas turi aukštą kvalifikaciją vidaus audito srityje, anglų kalbos žinių B1 lygį bei pranoksta valstybės tarnautojų, kuriems buvo pasiūlytos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 15 kategorijos pareigos, kvalifikaciją.

9.4. Atsakovo pareiškėjui teikiami siūlymai dėl laisvų pareigybių Ministerijoje neatspindėjo realios padėties, atsakovas nerealizavo VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Pareiškėjas būtų atitikęs ir būtų pretendavęs į šias pareigybes, jei jos būtų atsakovo pasiūlytos: Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybė; Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybė; Veiklos valdymo departamento Finansų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigybė; Valstybės turto valdymo departamento Viešojo sektoriaus finansų ataskaitų konsolidavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybė.

9.5. Atsakovo Laisvų ir patvirtintų pareigybių 2018 m. vasario 28 d. sąrašo duomenimis pareiškėjo atleidimo dieną Ministerijoje buvo 80 laisvų pareigybių, iš kurių 15 pareigybių buvo laisvos daugiau kaip 6 mėnesiai, o 5 pareigybės buvo laisvos ilgiau kaip 1 metus. Todėl Ministerija turėjo pareigą ir galimybę pasirūpinti pareiškėju ir pasiūlyti jam užimti laisvą pareigybę. Atsakovas nesuteikė informacijos apie laisvas pareigybes.

9.6. Dalis pareigybių aprašymų buvo rengiami atbulinėmis datomis. Tai patvirtina aplinkybė, kad su atsakovo 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateiktų laisvų pareigybių aprašymų pavadinimai beveik visiškai nesutampa su atsakovo atsiliepimo 27 priedu pateiktų laisvų ir patvirtintų pareigybių sąrašu 2018 m. vasario 28 d. bei Valstybės registro 2018 m. kovo 27 d. duomenimis.

10. Atsakovas Ministerija atsiliepimuose su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

11. Atsakovas paaiškino, kad finansų ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K- 373 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtas sprendimas nuo 2018 m. kovo 1 d. atlikti struktūrinius pertvarkymus Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamente. Ministerija 2017 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. IP-412 „Dėl pareigybės panaikinimo“ pasirašytinai informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. naikinama jo užimama pareigybė. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę.

12. Kadangi Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti finansų ministro sprendimais, atsakovas darė išvadą, kad Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento struktūriniai pakeitimai atlikti kompetentingo subjekto ir nėra pagrindo teigti, kad šie struktūriniai pakeitimai atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas skunde nekvestionuoja Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento struktūrinių pokyčių.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 200 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamente (toliau – ir Metodologijos departamentas) buvo patvirtinta 15 valstybės tarnautojų pareigybių. Atlikus struktūrinius pokyčius, vietoje Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento su 15 valstybės tarnautojų pareigybių buvo įsteigtas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyrius (toliau – ir Metodologijos skyrius) su 7 valstybės tarnautojo pareigybėmis. Įgyvendinti Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento struktūriniai pokyčiai leis užtikrinti operatyvesnę informacijos sklaidą ir tikslesnę komunikaciją apie vidaus audito būklę, efektyvesnę vidaus audito sistemos analizę bei problemų identifikavimą ir nagrinėjimą, geresnę vidaus audito analizės metodinės veiklos ir įstaigų konsultavimo vidaus audito klausimais kokybę.

14. Atsakovas nurodė, kad visi finansų ministro priimti administraciniai aktai, būtini Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento struktūrinei pertvarkai įgyvendinti, įsigaliojo nuo 2018 m. kovo 1 d., iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo ir naujų pareigybių įsteigimo. Pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos metu egzistavo visa reikiama informacija, kurios pagrindu buvo galima spręsti apie jo galimybę toliau dirbti valstybės tarnyboje.

15. Atsakovo teigimu, Ministerija be atskiro pareiškėjo prašymo neprivalėjo jam teikti informacijos apie visas laisvas (steigiamas) karjeros valstybės tarnautojų pareigas, taip pat teikti kitus duomenis apie struktūrinius organizacinius pertvarkymus, kiek tai nėra tiesiogiai susiję su įstatyme numatytos garantijos būti perkeltam į kitas pareigas įgyvendinimu. Visi finansų ministro įsakymai, ministerijos kanclerio potvarkiai yra registruojami ir saugomi ministerijos dokumentų valdymo padalinyje. Pareiškėjas su visais finansų ministro įsakymais, kurie yra susiję su ministerijoje atliekamais struktūriniais pokyčiais, galėjo nevaržomai susipažinti Dokumentų valdymo skyriuje. Atsakovas pažymėjo, kad struktūrinės pertvarkos vyko visoje ministerijoje, ne tik Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamente (iš daugiau kaip 20 ministerijos administracijos padalinių, tik 6 administracijos padaliniai nebuvo susiję su struktūrinėmis pertvarkomis). Ministerijos administracijos padalinių ir jų struktūrinių padalinių vadovai buvo periodiškai informuojami ir kviečiami į strategines sesijas, į planuojamų pokyčių pristatymus, buvo viešai pristatyta planuojama ministerijos administracijos struktūra ir skirtas laikas diskusijoms ir pasiūlymams dėl naujos struktūros. Ministerijos vidiniame intraneto puslapyje buvo sukurta atskira skiltis „Pokyčių dienoraštis“, skirta ministerijoje vykdomiems pokyčiams, taip pat padalinių vadovams buvo nuolat akcentuojama ir primenama, kad bet kokiais klausimais, susijusiais su pokyčiais, gali kreiptis į finansų viceministrus pagal kuruojamas veiklos sritis, finansų ministro patarėją, atsakingą už pokyčių valdymą, ministerijos kanclerį ar Personalo skyrių.

16. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas užėmė Departamento Analizės skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigas, todėl jam galėjo siūlyti tik A lygio 16 kategorijos arba, jo sutikimu, žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Įvertinusi pareiškėjo dalykines savybes, t. y. įgytą išsilavinimą, turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, užsienio kalbos mokėjimą, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, nebuvo pasiūlyta užimti laisvų (steigiamų) to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kadangi tokių pareigų, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nebuvo.

17. Atsakovo manymu, finansų ministras, turėdamas diskrecijos laisvę, patvirtindamas Atrankos kriterijus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Klausimas dėl Atrankos kriterijų nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi pareiškėjui patarėjo pareigos nebuvo pasiūlytos dėl to, kad jis neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, o ne dėl taikytų atrankos kriterijų.

18. Atsakovas, pasisakydamas dėl Atrankos kriterijų turinio teisėtumo ir atrankos rezultatų, nurodė, kad VTĮ nereglamentuoja, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybės teisę būti paskirti į kitas to paties lygio ir tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Tais atvejais, kai yra keli valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus atitinkantys valstybės tarnautojai, kurių pareigybės yra naikinamos, pretenduojantys užimti laisvas valstybės tarnautojo pareigas, pagal teisės analogiją turi būti taikomos DK nuostatos. Atsakovas pažymi, kad Atrankos kriterijai buvo patvirtinti, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, pagal kurią valstybės tarnybai yra keliami profesionalumo ir kvalifikaciniai reikalavimai, taip pat atsižvelgta į Ministerijos vietą valstybės institucinėje sistemoje, ministerijai keliamus uždavinius ir nustatytas funkcijas. Vertinimo kriterijai yra reikšmingi tarnautojų kvalifikacijai įvertinti ir yra orientuoti į atitinkamoms pareigybėms keliamus specialiuosius reikalavimus. Atsakovo manymu, Atrankos kriterijai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio teisės akto turiniui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė konkrečių ir objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, leidžiančių abejoti Atrankos komisijos narių objektyvumu, vertinant atleidžiamų valstybės tarnautojų kvalifikaciją. Atsakovas pažymi, kad nei tvirtinant Atrankos kriterijus, nei vykdant atrankos procedūras pagal patvirtintus kriterijus, darbo tarybos Ministerijoje dar nebuvo, iki DK įsigaliojimo Ministerijoje nebuvo veikiančios profesinės sąjungos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Atrankos kriterijai yra neteisėti, nes nesuderinti su darbo taryba, yra teisiškai nepagrįsti.

19. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginiai, kad Atrankos komisija negali vertinti valstybės tarnautojų kvalifikacijos, yra teisiškai nepagrįsti ir vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Atsakovo teigimu, vien formalūs valstybės tarnautojo kvalifikaciją apibūdinantys kriterijai, tokie kaip išsilavinimas, valstybės tarnautojo stažas, kvalifikacijos kėlimas, tarnybinės veiklos vertinimas, skatinimas ar tarnybinės nuobaudos nėra ir negali būti vieninteliais kriterijais, apibūdinančiais valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Būtina įvertinti praktinius ir realius konkrečiai pareigybei būtinus gebėjimus.

20. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Potvarkio 2.2 papunktį, Ministerija privalo pareiškėjui išmokėti šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, mokant VTĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kompensaciją už priverstinę pravaikštą, jeigu pareiškėjo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, galėtų gauti tik už laikotarpį, už kurį jam nebuvo mokama išeitinė išmoka. Atsakovo manymu, skunde nurodytas reikalavimas priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, yra nepagrįstas.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje eI-232-426/2019 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracini teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas šią bylą, 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4014-261/2019 minėtą teismo sprendimą iš dalies panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog atitinka Metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigybei keliamą specialų reikalavimą mokėti anglų kalbą B1 lygiu, todėl atsakovas negalėjo jam siūlyti šių pareigų. Teisėjų kolegija nurodė, kad Atrankos kriterijai laikytini ne norminiu, bet individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas teismui bendra tvarka; pažymėjo, kad Atrankos komisijos nustatyti rezultatai darbdaviui nėra privalomi, todėl, net ir neginčijus/ ar nenuginčijus Finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-449, kuriuo buvo patvirtinti Atrankos kriterijai, teismas privalo patikrinti pareiškėjo pirmumo teisę užimti Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, taip pat patikrinti ar nebuvo kitų laisvų pareigų, kurios galėjo būti pasiūlytos pareiškėjui.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Teismas nustatė, kad:

23.1. Pareiškėjas Ministerijos Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamente užėmė Vidaus audito analizės skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. IK-373 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1K-374 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“, 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-413 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“, 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-62 „Dėl finansų ministro 2017 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1K-374 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ pakeitimo“, 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. IK-63 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1K-98 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ ir 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. IK-99 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“ Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamente įgyvendinti.

23.2. Atsakovas 2017 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. IP-412 „Dėl pareigybės panaikinimo“ pasirašytinai informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. naikinama jo užimama pareigybė. Finansų ministras 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 patvirtino Atrankos kriterijus. Ginčijamu Potvarkiu pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 28 d. atleistas iš pareigų, panaikinus vedėjo pareigybę. Potvarkis priimtas, vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, DK 146 straipsnio 2 dalimi.

23.3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nurodė, kad teismas privalo patikrinti pareiškėjo pirmumo teisę užimti jo pasirinktas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.

24. Teismas nurodė, kad VTĮ 43 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatytos garantijos karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama: paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjui apie pareigybės panaikinimą buvo pranešta 2017 m. spalio 31 d., o iš pareigų pareiškėjas atleistas 2018 m. vasario 28 d. Atsižvelgdamas į minėtas VTĮ 43 straipsnio nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistas VTĮ nustatytas pranešimo apie panaikinamą pareigybę įteikimo pareiškėjui terminas, t. y. atsakovas nepažeidė atleidimo procedūrą reglamentuojančių taisyklių.

26. Teismas analizavo VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias karjeros valstybės tarnautojų kitas garantijas, ir DK 57 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, VTĮ nereglamentuota, todėl taikytinas DK. Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius – jų kvalifikacija (išskyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei išrinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Tokia nuostata įtvirtinta Darbo kodekso 57 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-539-05, 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

27. Teismas iš Kadrų įskaitos asmens lapo duomenų nustatė, kad pareiškėjas Ministerijoje yra įgijęs ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą. Skundžiamo 2018 m. vasario 27 d. Potvarkio priėmimo dieną pareiškėjui iki senatvės pensijos buvo likę mažiau nei trys metai. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas priskirtinas DK 57 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytiems darbuotojams, turintiems pirmenybės teisę likti dirbti. Teismas nurodė, kad atitinkamas valstybės tarnautojas konkuruoti dėl paskyrimo į laisvas valstybės tarnautojo pareigas gali tik su tais valstybės tarnautojais, kurių kvalifikaciją apibrėžiantys rodikliai yra tokie patys, kaip ir jo, o tokių pareigų Ministerijoje nebuvo, todėl darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui pasiūlyti užimti lygiavertes ar kitas pareigas ir taikyti pirmenybės teisę likti dirbti.

28. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1743-09), pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

29. Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjui nebuvo pasiūlyta užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, nurodė, kad pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba.

Komentare dėl Darbo kodekso 57 straipsnio išaiškinimo nurodyta, kokias sąlygas turi atitikti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijai. Atrankos kriterijuose turi būti darbdavio nustatyti papildomi kriterijai, atitinkantys įmonės veikos specifiką ir poreikius, ir taikomi tais atvejais, kai keli darbuotojai turi pirmenybės teisę likti darbe pagal DK 57 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatytus kriterijus. Nurodyta, kad tokių kriterijų pavyzdžiais galėtų būti: užsienio kalbų mokėjimas; specifiniai darbo įgūdžiai; stažo įmonėje trukmė; ir kiti panašūs kriterijai. Atrankos kriterijuose draudžiami kriterijai, kurie negali būti taikomi atliekant darbuotojų, su kuriais bus nutraukta darbo sutartis Darbo kodekso 57 straipsnio pagrindu. Tai bet kokie diskriminacinio pobūdžio kriterijai, pavyzdžiui, susiję su darbuotojų lytimi arba amžiumi. Komentare nurodoma darbuotojų atrankos kriterijų nustatymo ir vertinimo tvarka: 1) atrankos kriterijai suderinami su darbo taryba (o kai jos nėra – su profesine sąjunga). Rezultatas – rašytinis pasitarimų protokolas, kuriame nustatomi suderinti atrankos kriterijai; 2) darbdavio sprendimu sudaroma darbuotojų atrankos komisija, kurioje vienas iš narių turi būti darbuotojų atstovas, ir patvirtinami atrankos kriterijai; 3) komisija atlieka planuojamų atleisti darbuotojų situacijos vertinimą pagal atrankos kriterijus ir teikia siūlymą darbdaviui dėl konkrečių darbuotojų palikimo darbe.

30. Teismas, įvertinęs ginčijamų Atrankos kriterijų turinį, sprendė, kad jie atitinka atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijams keliamas sąlygas. Juose aptartos dalykinės savybės būtinos įvertinti darbuotojo asmeninius įgūdžius, efektyvumą, gebėjimą užtikrinti rezultatus ir t. t. diskriminacinio pobūdžio kriterijai nėra nurodyti. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atrankos kriterijai yra neteisėti, todėl ir pagrindo panaikinti Atrankos kriterijus nėra.

31. Teismas konstatavo, kad buvo taikomi tinkami Atrankos kriterijai į Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, pareiškėjo teisės neatrinkus jo į minėtas pareigas nebuvo pažeistos. Šią išvadą teismas padarė, įvertinęs Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento Vidaus audito analizės vedėjo pareigybės aprašymą ir Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus ir funkcijas ir nustatęs, kad pareiškėjo atliekamos pareigos apėmė siauresnę darbo sritį, nei numatyta Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausiajam specialistui, kuris turės vykdyti veiklą vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos srityje; pareiškėjo dalykinė kompetencija apima siauresnę veiklos sritį nei nustatyta Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei; pareiškėjas konkrečiai nepagrindė, kad specialiuosius reikalavimus jis atitinka, tik abstrakčiai nurodė, jog jo studijuoti dalykai, ilgametis darbas Ministerijoje, baigti mokymai, kasmetiniai vertinimai, dalyvavimas projektuose atitinka minėtai pareigybei keliamus reikalavimus; pareiškėjas taip pat neįrodė, kad specialieji reikalavimai buvo nustatyti neteisėtai ir nepagrįstai, jog jie nėra realiai susiję su šioms pareigybėms nustatytomis atliekamomis funkcijomis bei uždaviniais; byloje nebuvo duomenų, kad nurodytos pareigybės aprašyme specialieji reikalavimai buvo įtvirtinti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nustatyti tik formaliai, siekiant užkirsti kelią pareiškėjui likti valstybės tarnyboje.

32. Teismas, konstatavęs, kad Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo reikalavimus grąžinti pareiškėją į tarnybą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką atmetė kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo.

33. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas netenkino prašymo atlyginti teismo išlaidas.

III. 34. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde, patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui ir 2018 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, dėl Atrankos kriterijų turinio teisėtumo, t. y., kad Atrankos kriterijuose aprašytos tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio asmens psichologinės ir dalykinės savybės, kurių neįmanoma objektyviai patikrinti, atrankos kriterijuose nėra realizuota imperatyvi DK 57 straipsnio 3 dalies teisės norma, Atrankos kriterijuose neaptarta, kokiomis savybėmis turi pasižymėti darbuotojas, kad jam būtų suteikta 10 balų, 9 balai ir t. t., todėl pareiškėjas daro išvadą, kad vertinimas yra neobjektyvus ir pagrįstas tik subjektyvia vertintojo nuomone. Pareiškėjo manymu, Atrankos komisija negali egzaminuoti ir vertinti tarnautojų kvalifikacijos. Atranka pagal DK 57 straipsnio 3 dalį turėjo būti vykdoma, remiantis tarnautojų oficialiais ir objektyviais patikrinamo duomenimis apie pretendentus ir jų tarnybos rezultatus (formalų išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo duomenis, kasmetinio vertinimo rezultatus, skatinimu, drausmines nuobaudas ir kitus objektyvius duomenis). Šių pagrindų turėjo užtekti konstatuoti, kad individualus administracinis aktas (Atrankos kriterijai) prieštarauja DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai normai. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasirėmė „Infolex“ publikuojamu DK 57 straipsnio komentaru ir išsamesnio teisinio vertinimo neatliko.

36. Pareiškėjui kelia nuostabą tai, kad teismas suabejojo pareiškėjo kompetencija užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, nors dėl šio aspekto ginčo net nebuvo, to niekada neginčijo ir atsakovas. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjas buvo vertinamas užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, o tai de jure (teisiškai) reiškia, kad minimalius būtinus kvalifikacijos reikalavimus nustatytus šiose pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose pareiškėjas atitiko. Pareiškėjo manymu, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią asmens tinkamumą pareigoms apsprendžia asmens kvalifikacijos atitikimas pareigybės specialiesiems reikalavimams, o ne prieš tai vykdytų ir naujos pareigybės funkcijų turinys. Šiuo atveju teismas pareiškėjo kvalifikaciją įvertino ne pagal jo kvalifikacijos atitikimą Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas aprašyme nustatytiems specialiems reikalavimams, o pagal pareiškėjo vykdytų ir pretenduojamų užimti pareigybės aprašymo funkcijas, pabrėždamas, kad pareigybės aprašymų funkcinė analizė parodė, kad pareiškėjas dirbo siauresnėje funkcinėje srityje nei kiti pretendentai. Pareiškėjas akcentuoja, kad Ministerijos Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento Vidaus audito analizės skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigose dirbo daug metų, jo darbas kasmetinio vertinimo išvadoje visada buvo vertinamas gerai arba labai gerai, pareiškėjas buvo kitų atrankoje dalyvavusių tarnautojų vadovas, todėl teiginys, kad pareiškėjo patirtis buvo siauresnė, nei kitų pretendentų ir, kad jis neatitiko Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Pareiškėjo teigimu, jis visiškai atitiko specialiuosius reikalavimus, nustatytus Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme ir turėjo pakankamą kvalifikaciją ir patirtį užimti šias pareigas.

37. Pareiškėjas nurodo, kad Atrankos komisijos 2018 m. vasario 27 d. posėdžio protokolas Nr. 1 yra skundžiamo administracinio akto, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas, sudėtinė ir motyvuojamoji dalis. Būtent Atrankos komisijos sprendimo pagrindu, įformintu šiame protokole, pareiškėjui nebuvo pasiūlyta užimti pareigų ir pareiškėjas skundžiamu potvarkiu buvo atleistas. Tačiau šiame protokole nėra jokių motyvų, kuriais būtų paaiškinta ir pagrįstas suteiktas įvertinimas balais, tarp jų ir pareiškėjo. Atsakovas taip ir nepateikė bei nepaaiškino Atrankos komisijos sprendimo motyvų, tame problemos neįžvelgė ir teismas, nors tai yra esminis skundžiamo administracinio akto trūkumas - nėra faktinių motyvų.

38. Pareiškėjas nurodo, kad penkias laisvas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas buvo pasiūlyta užimti L. N., V. K., M. Č., A. K., I. Š.. Šių asmenų duomenys detaliai išanalizuoti 2018 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Pareiškėjas, apžvelgęs savo ir minėtų asmenų duomenis apie kvalifikaciją, daro išvadą, kad pareiškėjo kvalifikacija pranoksta kitų atrankoje dalyvavusių pretendentų kvalifikaciją. Atsakovas neįrodė, kokių objektyvių duomenų pagrindu pareiškėjo kvalifikacija buvo laikoma žemesnė nei minėtų asmenų. Pirmosios instancijos teismas šiuos esminę reikšmę turinčius argumentus ignoravo, jų teisiškai neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

39. Teismas taip pat nepasisakė dėl Atrankos komisijos sudėties. Pareiškėjas pažymi, kad iš 5 vertinime dalyvavusių asmenų 3 asmenys (t. y. dauguma) nebuvo finansų ministro paskirti Atrankos komisijos nariais, todėl Atrankos komisijos sprendimai vien šiuo pagrindu yra neteisėti, nes buvo priimti netinkamos sudėties, atitinkamai neteisėti atrankos rezultatai ir neteisėtas pareiškėjo atleidimas.

40. Pareiškėjas pažymi, kad spendimas dėl pareiškėjo atleidimo buvo priimtas ankščiau nei Atrankos komisija priėmė sprendimą, todėl pareiškėjui nebeliko laiko realizuoti savo teises pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį (gauti visą informaciją apie esamas to paties lygio ar žemesnės kategorijos laisvas pareigybes, šią informaciją apsvarstyti ir pretenduoti į laisvas pareigybes). Šios aplinkybės vienareikšmiškai parodo, kad buvo vykdoma menama atranka ir, kad atsakovas buvo priėmęs sprendimą pareiškėją atleisti dar iki Atrankos komisijos posėdžio, o vykdyta atranka tebuvo imitacinė akcija. Taigi, atsakovas, vykdydamas atranką, šiurkščiai pažeidė DK 57 straipsnio 3 dalį ir VTĮ 43 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, nors, pareiškėjo nuomone, vien šių aplinkybių pakanka Potvarkį panaikinti.

41. Pareiškėjas pakartoja 2018 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad dalis pareigybių aprašymų buvo rengiamos atbulinėmis datomis. Pareiškėjo manymu, atsakovo teiginius ir pateiktus duomenis apie neesančias pareiškėjui tinkamas laisvas pareigybes šioje byloje reikia laikyti nepatikimais, nes duomenys su skirtingais dokumentais nedera ir tarpusavyje prieštarauja. Akcentuoja, kad jam turėjo būti siūlomos laisvos pareigybės, kaip pavyzdį nurodo Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybę; mano, kad daliai pareigybių atsakovas yra nustatęs perteklinius reikalavimus (dėl užsienio kalbų mokėjimo ir kt.), kurie niekaip nesusiję su pareigybių aprašymuose nurodytomis tarnautojų funkcijomis.

IV. 42. Atsakovas Ministerija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

43. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl atrankos kriterijų turinio teisėtumo ir atrankos rezultatų, pakartoja atsiliepime į patikslintą skundą nurodytus argumentus. Taip pat akcentuoja, kad patvirtinti Atrankos kriterijai yra tiesiogiai susiję su valstybės tarnautojų pareigybėms keliamais specialiaisiais kvalifikaciniais reikalavimais, nustatytomis funkcijomis, nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir nėra diskriminacinio pobūdžio, atrankos kriterijai yra aiškūs, yra atskleistas jų turinys, išsamiai paaiškinta jų esmė. Atrankos kriterijai buvo vienodai taikomi visiems Ministerijos valstybės tarnautojams, dalyvavusiems atrankose pagal DK 57 straipsnio 3 dalį. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Atrankos kriterijuose nėra reglamentuota balų suteikimo tvarka ir metodika, atsakovas pažymi, kad Atrankos komisijos darbas buvo organizuojamas ir sprendimai priimami pagal patvirtintą atrankos komisijos darbo reglamentą, o pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių suabejoti Atrankos komisijos narių objektyvumu, vertinant pareiškėjo kvalifikaciją.

44. Atsakovo manymu, teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir neįrodė, kad jo kvalifikacija yra ženkliai aukštesnė už kitų atrankoje dalyvavusių tarnautojų. Atsakovas pažymi, kad visi atrankoje dalyvavę valstybės tarnautojai turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl teigti, kad pareiškėjo turimas išsilavinimas patvirtina jo aukštesnę kvalifikaciją lyginant su kitais atrankoje dalyvavusiais tarnautojais, yra teisiškai nepagrįsta. Taip pat darbo patirties trukmė pati savaime nėra vertybė ir rodiklis, lemiantis darbuotojo kvalifikacijos lygmenį. Be to, visi pareiškėjo paminėti asmenys turėjo daugiau kaip 10 metų darbo patirtį. Vadovaujamojo darbo patirtis taip pat nėra laikytina rodikliu, lemiančiu aukštesnę pareiškėjo kvalifikaciją, kadangi pareiškėjas pretendavo į vyriausiojo specialisto pareigas, kurioje vadovavimo gebėjimai buvo nebūtini. Pareiškėjas nuo 2001 m. „labai gerai“ buvo vertinamas tik 3 kartus, kvalifikacijos kėlimo kursuose dalyvavo ne tik pareiškėjas, bet ir kiti jo paminėti valstybės tarnautojai, o paskutinį kartą pareiškėjas kėlė kvalifikaciją 2014 m.

45. Taip pat, atsakovo manymu, teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo kvalifikaciją, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo dalykinė kompetencija apima siauresnę veiklos sritį. Atsakovas pažymi, kad, išanalizavus pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojančius dokumentus (pareigybės aprašymą, veiklos vertinimo išvadas), galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo darbo patirtis buvo išimtinai tik organizacinio bei koordinacinio pobūdžio (organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą; teikti departamento direktoriui ataskaitas apie skyriaus darbą; organizuoti metinių vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitų analizę, organizuoti ir kontroliuoti metinės vidaus audito tarnybų veikimo ataskaitos parengimą ir kt.). Tačiau Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, į kurią pretendavo pareiškėjas, yra platesnio pobūdžio, lyginant su buvusia pareiškėjo Vidaus audito analizės skyriaus vedėjo pareigybe.

46. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad Atrankos komisijos sprendimai yra neteisėti, nes priimti netinkamos sudėties, yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad, atsižvelgus į tai, jog vykdyta Ministerijos struktūrinė pertvarka apėmė daugelį Ministerijos administracijos padalinių, kurie iš esmės buvo gana skirtingi savo turiniu (funkcijomis, veiklos sritimis ir pan.), buvo priimtas sprendimas patvirtinti nuolatinę atrankos komisiją iš pastovių komisijos narių ir į kiekvieną konkrečią atranką kiekvienu konkrečiu atveju kviestis papildomai tuos valstybės tarnautojus, kurie būtų kompetentingi pagal savo kvalifikaciją ir veiklos sritį vertinti atitinkamus darbuotojus. Todėl, vadovaujantis Atrankos komisijos Darbo reglamento 9.4 ir 10.4 papunkčiais, komisijos pirmininko sprendimu į atranką, kurioje dalyvavo pareiškėjas, ir buvo pakviestas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vedėjas D. M. (buvęs Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento direktorius), Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė I. M. bei Veiklos valdymo departamento direktorė D. P.. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tokia pati darbuotojų atrankos praktika buvo taikoma ne išimtinai pareiškėjui, bet visoms Ministerijoje vykdomoms tokio pobūdžio atrankoms.

47. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atranka buvo imitacinė akcija ir Ministerija buvo priėmusi sprendimą pareiškėją atleisti iš pareigų dar iki Atrankos komisijos posėdžio, pažymi, kad Atrankos komisijos posėdis vyko realiai ir buvo teisėtas, tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4014-261/2019. Atsakovo manymu, Ministerija, supažindindama pareiškėją su Atrankos komisijos posėdžio rezultatais ir priimtu sprendimu atleisti jį iš pareigų kitą darbo dieną po Atrankos komisijos posėdžio, nepažeidė jokių imperatyvių teisės aktų nuostatų, o tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas kitą dieną po vykusios atrankos, nesudaro pagrindo teigti, kad Atrankos komisijos posėdis buvo fiktyvus ir imitacinis.

48. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad dalis pareigybių aprašymų buvo rengiamos atbulinėmis datomis, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateiktų laisvų pareigybių aprašymų pavadinimai beveik visiškai nesutampa su atsakovo atsiliepimo priedu pateiktu laisvų ir patvirtintų pareigybių sąrašu 2018 m. vasario 28 d. bei Valstybės tarnybos registro 2018 m. kovo 27 d. duomenimis apie Ministerijos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. laisvų pareigybių ir pareigybių aprašymų sąrašu. Atsakovas nurodo, kad Valstybės tarnautojų registras nėra viešasis teisės aktų registras, o tai reiškia, kad VTĮ ar poįstatyminius teisės aktus įgyvendinantys individualaus pobūdžio teisės aktai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento, o ne nuo jų įvedimo į Valstybės tarnautojų registrą. Be to, visi apelianto ar teismo prašyti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir juos patvirtinantys teisės aktai buvo pateikti į nagrinėjamą administracinę bylą, todėl pareiškėjo teiginys, kad tam tikri valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai neegzistavo arba buvo rengiami atbulinėmis datomis, vien tik todėl, kad jie nėra ar nebuvo suvesti į valstybės tarnautojų registrą, yra teisiškai nepagrįstas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.21)-6K-1804696 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Ministerija pateikė informaciją apie visas 2018 m. kovo 1 d. buvusias laisvas valstybės tarnautojų pareigybes. Tačiau 2018 m. balandžio 24 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą 27 priede buvo pateikta informacija apie laisvas valstybės tarnautojų pareigybes 2018 m. vasario 28 d. Tai reiškia, kad dalis valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimų keitėsi dėl to, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. dauguma Misterijos administracijos padalinių buvo reorganizuoti.

49. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Ministerija, vykdydama atranką pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą pabaigoje, pažeidė DK 57 straipsnio 3 dalį ir VTĮ 43 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pažymi, kad DK nereglamentuoja, kada turėtų būti atlikta atrankos procedūra pagal DK 57 straipsnio 3 dalį. Darbdavio pareiga siūlyti valstybės tarnautojui kitas to paties lygio ir tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas yra iki darbuotojo pareigybės panaikinimo dienos. Nagrinėjamu atveju, Ministerija pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį privalėjo pareiškėjui siūlyti kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas nuo pranešimo pareiškėjui apie jo pareigybės panaikinimą dienos iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo dienos. Pareiškėjui kitos karjeros valstybės tarnautojo pareigos Ministerijoje nebuvo pasiūlytos iki jo pareigybės panaikinimo dienos todėl, kad laisvų valstybės tarnautojo pareigybių, kurioms jų aprašyme nebūtų nustatyti jokie specialieji reikalavimai, ir kurias būtų buvę galima be jokių išlygų pasiūlyti pareiškėjui, Ministerijoje nebuvo, o visoms laisvoms valstybės tarnautojo pareigybėms, kurios buvo pareiškėjo pranešimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiu, buvo nustatyti atitinkami specialieji reikalavimai, kurių, įvertinus pareiškėjo kvalifikaciją, praktinius gebėjimus ir dalykines savybes, pastarasis neatitiko. Visoms laisvoms valstybės tarnautojo pareigybėms buvo nustatytas specialusis anglų kalbos mokėjimo (ne mažesniu kaip B1 lygiu) kvalifikacinis reikalavimas, kurio pareiškėjas neatitiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 50. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra A lygio 16 kategorijos valstybės tarnautojo, kuris turi pirmumo teisę pasilikti dirbti DK 57 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, atleidimo iš valstybės tarnybos panaikinus jo pareigybę teisėtumas ir pagrįstumas.

51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 patvirtintų Atleidžiamų Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijų panaikinimo bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2018 m. vasario 27 d. potvarkio Nr. SP-90 „Dėl A. G. atleidimo“ bei pareiškėjo grąžinimo į tarnybą atmetė. Teismas padarė išvadas, kad nėra pagrindo naikinti Atrankos kriterijus, pareiškėjui Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė negalėjo būti siūloma, nes pareiškėjo dalykinė kompetencija ir funkcijos, užimant pareigas Metodologijos departamento Analizės skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigose apėmė siauresnę veiklos sritį, kitų pareigybių atsakovas neturėjo siūlyti, nes nebuvo tokių, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų.

52. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad atranka pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, turėjo būti grindžiama oficialiais ir objektyviai patikrinamais duomenimis apie pretendentus ir jų tarnybos rezultatus. Šiais duomenimis, o ne buvusios pareigybės aprašymu turi būti remiamasi, sprendžiant dėl tarnautojo atitikties pareigybės, į kurią pretenduojama, bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Teigė, kad į Atrankos komisijos sudėtį neteisėtai buvo įtraukti 3 asmenys, kurie nebuvo ministro įsakymu įtraukti į komisijos sudėtį. Teismas sprendime apskritai nevertino, kad Atrankos komisijos posėdžio protokolas negalėjo būti teisėtu pagrindu priimti Potvarkį dėl pareiškėjo atleidimo, neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl jo kvalifikacijos ir kompetencijos užimti vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybę, nenagrinėjo argumentų dėl galimybės užimti kitas skunde nurodytas pareigybes, kurių atsakovas nepagrįstai nepasiūlė.

53. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamente įgyvendinti struktūriniai pertvarkymai: Finansų ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. IK-373 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1K-374 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“, 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-413 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“, 2018-02-13 įsakymu Nr. 1K-62 „Dėl finansų ministro 2017 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1K-374 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ pakeitimo“, 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. IK-63 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1K-98 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ ir 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. IK-99 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, vietoj Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamentas, kuriame buvo 15 valstybės tarnautojų pareigybių ir du skyriai –Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos ir priežiūros skyrius bei Vidaus audito analizės skyrius buvo įsteigtas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyrius su 7 valstybės tarnautojo pareigybėmis. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, į naujai įsteigto skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigas bei A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas jis nebuvo atrinktas konstatavus, kad jis neatitinka specialiojo reikalavimo A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigoms mokėti užsienio kalbą B1 lygiu, o A lygio 14 kategorijos pareigos nebuvo siūlytos dėl to, kad jo kvalifikacija nebuvo aukštesnė negu kitų į šias pareigas pretendavusių asmenų, nepaisant aplinkybės, kad įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius pareiškėjui sukanka 2020 m. rugpjūčio 24 d.

54. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4014-261/2019 pateiktus išaiškinimus, iš naujo pagrįstai netyrė aplinkybių dėl pareiškėjo atitikties Metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigybei keliamam specialiam reikalavimui mokėti anglų kalbą B1 lygiu, tačiau turėjo įvertinti pareiškėjo ginčijamus Atrankos kriterijus, atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, kad Atrankos komisijos nustatyti rezultatai darbdaviui nėra privalomi, todėl, net ir neginčijus/ ar nenuginčijus Finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-449, kuriuo buvo patvirtinti Atrankos kriterijai, teismas privalo patikrinti pareiškėjo pirmumo teisę užimti Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (toliau – ir A lygio 14 kategorijos pareigos), taip pat patikrinti ar nebuvo kitų laisvų pareigų, kurios galėjo būti pasiūlytos pareiškėjui.

55. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. VTĮ 43 straipsnyje nustatytos garantijos karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama: paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. VTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi VTĮ nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybę likti tarnyboje tuo atveju, kai yra panaikinamos jų pareigybės ir yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius, byloje taikytinos Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalies nuostatos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje, ir jam iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai, taigi turi pirmenybės teisę būti paliktas dirbti DK 57 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais. Pirmenybė likti darbe minėtais pagrindais taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų.

56. DK 57 straipsnio 3 dalyje nurodytos garantijos yra siejamos su priežastimis, dėl kurių darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo, jos taikomos, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. DK 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perteklinę darbo funkciją atliekant keletui darbuotojų, o atleidžiant tik dalį iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris formuoja Darbo kodekso nuostatų taikymo teismų praktiką, 2020 m. sausio 2 d. nutartyje civilinė byla Nr. e3K-3-152-248/2020 pažymėjo, kad DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbuotojų atrankos procedūra taikytina tik darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atžvilgiu, todėl valstybės tarnautojų pareigybės šioje atrankos procedūroje neturi dalyvauti.

57. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamo Finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-449, kuriuo buvo patvirtinti Atrankos kriterijai, tiek, kiek jų taikymas numatytas valstybės tarnautojams, kvestionuojamo Atrankos komisijos 2018 m. vasario 27 d. protokolas Nr. 1 bei Atrankos komisijos priimti nutarimai, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo. Tokia išvada reiškia, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl Finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-449 patvirtintų Atrankos kriterijų panaikinimo, taip pat nėra pagrindo nagrinėti bei vertinti Atrankos komisijos 2018 m. vasario 27 d. protokolo Nr. 1 bei Atrankos komisijos priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjo argumentai dėl jo pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, tiek atsakovo atsikirtimai į skundą faktiškai buvo grindžiami aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo bei kitų pretendavusių į tas pačias pareigas asmenų išsilavinimą, patirtį valstybės tarnyboje, veiklos vertinimą, t. y. objektyviai patikrinamais duomenimis, taigi, ginčo sprendimui Atrankos komisijos protokole užfiksuotas vertinimas faktiškai nėra reikšmingas.

58. Aptariamu atveju yra reikšmingas VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtintos garantijos tinkamas įgyvendinimas, suponuojantis institucijos (įstaigos) pareigą būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų užimti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą iš pareigų pripažinti neteisėtu.

59. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A438-1743/2009, A143-227/2011 ir kt.). Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3106/2011; 2012 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-421/2012). Be to, specialieji reikalavimai – profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialiųjų žinių bei įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su valstybės tarnautojo reputacija, asmeninėmis savybėmis, turi būti konstituciškai pateisinami, kaip pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime. Priešingu atveju, būtų pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis užimti pareigas valstybinėje tarnyboje.

60. Kiek tai susiję su garantijomis valstybės tarnautojui būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018).

61. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje akcentuojamas principas, kad nagrinėjant bylas dėl galbūt neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, įrodinėjimo našta, jog atleidimas buvo teisėtas inter alia (be kita ko) buvo užtikrinta valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas, tenka atsakovui (valstybės įstaigai (institucijai), iš kurios atleistas valstybės tarnautojas) <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018). Nagrinėjamu atveju minėtas principas reiškia, kad atsakomybė už sprendimo dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagrįstumą ir teisėtumą tenka atsakovui ir jam tenka pareiga įrodyti, jog pareiškėjas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų A lygio 14 kategorijos pareigybės reikalavimų, kad jo kvalifikacija pagal objektyviai patikrinamus duomenis yra mažesnė negu kitų valstybės tarnautojų, kurie buvo atrinkti A lygio 14 kategorijos pareigybei. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama šias bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgia į šalių procesiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, dėl kurių ginčo nėra, ir iš naujo neatlieka įrodymų tyrimo byloje atsižvelgdama į didelę bylos apimtį bei aplinkybę, kad šalys nėra pareiškę tokių prašymų.

62. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo tinkamumą užimti Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybę, atsižvelgdamas į anksčiau užimtas pareiškėjo Departamento Analizės skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigas, nurodė, kad jo dalykinė kompetencija ir funkcijos apėmė siauresnę veiklos sritį, negu numatyta naujai pareigybei, todėl pagrįstai nebuvo atrinktas. Tačiau, ką pagrįstai nurodė pareiškėjas apeliaciniame skunde, toks pareigybių aprašymų palyginimas nėra tinkamas būdas patvirtinti /ar paneigti valstybės tarnautojo atitikimą naujos pareigybės bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, jo reikiamai kvalifikacijai įvertinti. Sprendžiant dėl valstybės tarnautojo, pretenduojančio užimti tam tikras pareigas, tinkamumo, turi būti atsižvelgiama į pareigybės aprašyme keliamus tikslus, nurodomas funkcijas, su tuo susijusius bendruosius ir specialiuosius reikalavimus; turi būti vertinamas asmens išsilavinimas, kvalifikacija, konkreti reikšminga patirtis valstybės tarnyboje, tarnybinės veiklos vertinimas bei kitos objektyvios aplinkybės, kurios gali būti reikšmingos. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmenybės teisę būti paliktam dirbti DK 57 straipsnio 3 dalies nuostatos sieja su darbuotojo kvalifikacija, kuri nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Taigi, byloje, skirtingai negu nurodo atsakovas, neturi būti įrodyta, kad pareiškėjo kvalifikacija buvo aukštesnė, negu kitų į tas pačias pareigas pretendavusių valstybės tarnautojų, pakanka nustatyti aplinkybes, patvirtinančias, kad jo kvalifikacija nėra žemesnė.

63. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybė buvo pasiūlyta kitiems pretendentams – L. N., V. K., I. Š., A. K., anksčiau užėmusioms buvusio Metodologjos departamento kito – Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos ir priežiūros skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, ir M. Č., užėmusiai minėto skyriaus vedėjo pavaduotojos A lygio 15 kategorijos pareigas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo siūloma A lygio 14 kategorijos pareigybė, nes jo dalykinė kompetencija ir funkcijos, einant Analizės skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigas, apėmė siauresnę veiklos sritį, negu numatyta naujai pareigybei, pažymi, kad toks vertinimas yra neišsamus ir nepakankamas, nes juo nėra pagrindžiama, kokio konkretaus bendrojo ar specialaus reikalavimo aptariamai pareigybei (t. y. nurodyto pareigybės aprašymo 6 punkte) neatitiko pareiškėjas. Atsakovas, kuriam tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti, pagrįstų argumentų dėl to byloje nepateikė. Vien ta aplinkybė, kaip kad nurodo pareiškėjas, jog jam buvo leista pretenduoti užimti minėtą pareigybę, patvirtina, kad jis atitiko šiai pareigybei keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.

64. Spręsdama dėl pareiškėjo kvalifikacijos, teisėjų kolegija nustatė, kad tiek pareiškėjas, tiek kitos pretendentės atitiko pareigybei keliamus išsilavinimo reikalavimus; pareiškėjo kvalifikacija Tarnybinės veiklos vertinimo išvadose 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. buvo vertinama maksimaliais balais (4 iš 4), kitų pretendenčių – žemiau (L. N. 2017 m. 3 iš 4 balų, nurodyta tobulinti kvalifikaciją vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės ir teisės aktų rengimo srityse; V. K. ir I. Š. 2015 m. ir 2016 m. 3 iš 4 balų, nurodoma tobulinti kvalifikaciją;

M. Č. ir A. K. 2017 m. 3 iš 4 balų, nurodyta tobulinti žinias, susijusias su vidaus audito ir finansų kontrolės sričių naujovėmis). Atsakovo argumentas, kad pareiškėjui trečia kvalifikacinė klasė buvo suteikta tik nuo 2016 m. kovo 1 d., tuo tarpu visi kiti pretendentai turėjo pirmą arba antrą kvalifikacines klases, nesudaro pagrindo pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip žemesnę, nes jo pareigybės kategorija buvo aukštesnė negu kitų pretendenčių, tai suponuoja vertinimą, kad to paties lygio aukštesnei pareigybės kategorijai yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai.

Pripažindama iš dalies atsakovo argumentus dėl patirties reikšmės užimant vienas ar kitas pareigas reikšmingais, visgi, teisėjų kolegija juos nagrinėjamu atveju laiko nepakankamais dėl jų nekonkretumo (žr. nutarties 63 p.) kad pareiškėjo kvalifikacija būtų įvertinta kaip žemesnė negu likusių pretendenčių. Pažymėtina, kad po Metodologijos departamento pertvarkos dalis tų funkcijų, kurias atliko Analizės skyrius, taip pat ir pareiškėjas, buvo įtraukta į Metodologijos skyriaus naujos A lygio 14 kategorijos pareigybės aprašymą (7.6 p. – analizuoti vidaus audito tarnybų veiklos metines ataskaitas, 7.7 p. – analizuoti kaip viešuosiuose juridiniuose asmenyse veikia finansų kontrolė, 7.9 p. – rengti ir teikti Vyriausybei ir Seimo Audito komitetui metinę vidaus audito tarnybų veikimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ataskaitą, ir kt.), tačiau šios papildomos funkcijos kitoms pretendentėms nebuvo kliūtimi dėl tam tikros patirties stokos užimti aptariamas pareigas, ir tai paneigia atsakovo atlikto vertinimo objektyvumą.

Be to, atsakovo 2018 m. balandžio 24 d. pažyma apie pareiškėjo darbą patvirtina, kad pareiškėjo darbo patirtis buvo platesnė, negu vidaus auditas, jis yra dirbęs biudžeto apskaitos, atskaitomybės sudarymo, buhalterijos tvarkymo bei ūkio srityse. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas byloje neįrodė, kad pareiškėjas neatitiko aptariamos A lygio 14 kategorijos pareigybės bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, ar kad jo kvalifikacija buvo žemesnė, negu kitų pretendentų, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, jam turėjo būti pasiūlyta užimti aptariamas Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.

65. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo pasiūlyta užimti Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, nes jis atitiko šiai pareigybei keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, ir jo kvalifikacija nebuvo žemesnė negu kitų valstybės tarnautojų, kurioms šios pareigos buvo pasiūlytos, konstatuoja, kad jis iš valstybės tarnybos buvo atleistas neteisėtai, pažeidžiant VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje ir DK 57 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkte įvirtintas garantijas. Nustatytų aplinkybių pagrindu pripažinus atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, nėra pagrindo nagrinėti kitų pareiškėjo argumentų dėl jo galimybių įgyvendinti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją užimti kitas tos pažios ar žemesnės kategorijos pareigas, tokia aplinkybių analizė byloje būtų perteklinė ir neturėtų teisinės reikšmės rezultatui byloje.

66. Pripažinus atleidimą neteisėtu, pareiškėją grąžinti į Metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos pareigas nėra galimybės, ankstesnė jo pareigybė yra panaikinta. Apeliacinės instancijai nėra pateikta duomenų apie šiuo metu esančias laisvas pareigybes, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų ir galėtų užimti. Todėl jo teisės apginamos, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat jam priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam jo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus tarnybos santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši jo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 str. 4 d., VTĮ 5 str.). Ši bendra suma mažintina pareiškėjui išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu. Taip pat pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

67. Pareiškėjas atleistas 2018 m. vasario 28 d. Jam skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. kovo 1 d. (pirmadienis) iki 2019 m. vasario 28 d. ir sudaro 12 x 1087,77 Eur (mėnesio vidutinis darbo užmokestis, pažyma IV t., b. l.722)=13 053,24 Eur. Be to, pareiškėjui turėtų būti priteisiama kompensacija, kurios dydis, atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybos santykių trukmę, sudarytų šešis vidutinius darbo užmokesčius, tačiau įskaičius tokio paties dydžio jam išmokėtą išeitinės išmokos sumą, priteistina suma nepasikeičia. Minėta, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Todėl nuo 2020 m. balandžio 1 d. už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo pareiškėjui priteisiama po 72,52 Eur (dienos VDU).

68. Teisėjų kolegija, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, jo atleidimas iš valstybės tarnybos pripažįstamas neteisėtu, laikoma, kad valstybės tarnybos santykiai pasibaigė šio sprendimo priėmimo dieną ir jam priteisiamos teisės aktuose numatytos išmokos, tačiau atmetamas reikalavimas dėl Finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 patvirtintų Atrankos kriterijų panaikinimo.

69. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 6 811,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (2019 m. balandžio 19 d., 2020 m. vasario 19 d. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

70. Šioje administracinėje byloje pareiškėjui atstovavo advokatas T. Š., kurio įgaliojimus patvirtina 2018 m. kovo 20 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 20-T/18. Pareiškėjas, pagrįsdamas teismo išlaidas, pateikė Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2018 m. kovo 30 d. 677,60 Eur PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2018/67 už skundo parengimą ir pateikimą teismui; 2018 m. liepos 27 d. 1 439,90 Eur PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2018/159 už atsiliepimo duomenų analizę, ruošimąsi teismo posėdžiui, rašytinių paaiškinimų rengimą (2018 m. liepos 10–11 d., 8 val.), atsiliepimo duomenų analizę, ruošimąsi teismo posėdžiui, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimą (2018 m. liepos 12–13 d., 6 val.), pasiruošimą teismo posėdžiui (2 val.), atstovavimą 2018 m. liepos 24 d. teismo posėdyje (1 val.); 2019 m. balandžio 15 d. 4 693,59 Eur PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2019/57 už Finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikto rašto dėl papildomos informacijos pateikimo analizę administracinėje byloje Nr. eI-2432-968/2018 (2018 m. rugpjūčio 31 d., 18 val.), rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą administracinėje byloje Nr. eI-2432-968/2018 (2018 m. gruodžio 17 d., 10 val.), pasiruošimą teismo posėdžiui, Finansų ministerijos 2019 m. sausio 17 d. pateikto rašto analizę (2019 m. sausio 17 d., 3 val.), atstovavimą 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (4 val.), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo analizę ir apeliacinio skundo parengimą administracinėje byloje Nr. eI-232-426/2019, dvynių sutarties ištraukos vertimą (pagal 2018 m. balandžio 9 d. teismo nutartį).

71. Byloje pateiktas banko „Swedbank“ Šedbaro advokatų profesinės bendrijos sąskaitos išrašas 2018 m. kovo 20 d.–2019 m. balandžio 16 d., Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2018 m. kovo 21 d. 500 Eur pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 0999455, 2019 m. balandžio 15 d. 4 693,59 Eur pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 0999494 patvirtina, kad pareiškėjas su advokatų kontora už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

72. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

73. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

74. Iš pareiškėjo prašymų (2019 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. vasario 19 d.) ir pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti teismo išlaidas už skundo teismui parengimą ir pateikimą teismui, atsakovo atsiliepimo, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikto rašto ir dokumentų analizę, pasirengimą teismo posėdžiams, rašytinių paaiškinimų, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą 2 teismo posėdžiuose, dvynių sutarties ištraukos vertimą, apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. parengimą ir pateikimą teismui.

75. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas sprendžia pagal Rekomendacijų 8.2, 8.10, 8.16, 8.19 punktuose nurodytus koeficientus už skundo, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, prašymo, paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į paskutinio pateikto apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas datą.

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla pagal pateiktus dokumentus yra didelės apimties (11 tomų); ginčas kilęs iš tarnybinių teisinių santykių, kurį sprendžiant buvo remiamasi analogiško pobūdžio bylose suformuota teismų praktika; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjui atstovavo tas pats advokatas, todėl, rengiant procesinius dokumentus ir ruošiantis teismo posėdžiams, ginčo teisiniai santykiai advokatui nebuvo nauji; taip pat tai, kad reikalavimas panaikinti Atrankos kriterijus nėra pagrindinis, todėl jo atmetimas neturi esminės reikšmės bylos rezultatui – pareiškėjo pažeistų teisių apgynimui; atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjui už minėtas suteiktas teisines paslaugas priteistina iš atsakovo 4 500 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. G. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2018 m. vasario 27 d. potvarkį Nr. SP-90 „Dėl A. G. atleidimo“, nustatyti, kad pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai Lietuvos respublikos finansų ministerijoje pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo dieną – 2020 m. balandžio 1 d.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 13 053,24 (trylika tūkstančių penkiasdešimt tris eurus ir dvidešimt keturis centus) euro ir už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo po 72,52 (septyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt du centus) euro (dienos vidutinio darbo užmokesčio).

Likusius pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 4 500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų teismo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Spendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė