Legislator Case Law & Legislation
e85fa3d3-4107-4bcd-8ba5-731e266b5b0f AI generated

Appeal dismissed; insurer's claim for subrogation against employer rejected due to lack of evidence of employee fault.

Case Number e85fa3d3-4107-4bcd-8ba5-731e266b5b0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the insurance company's appeal against the first-instance judgment, which rejected the insurer's subrogation claim against the employer. The insurer argued that the employee was at fault for a traffic accident in Germany, but the employer consistently denied liability while police records were incomplete. The court upheld the lower court's decision because over six years had passed, making it impossible to reconstruct the accident or prove the employee's negligence beyond reasonable doubt.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 12 ir 178 dalyse; CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte: When the statute of limitations for reconstructing an accident has expired, a claim for subrogation against an employer cannot be supported without direct evidence of the employee's fault.

Keywords

AI generated
subrogation claim employee fault statute of limitations traffic accident burden of proof insurer liability civil subrogation

Cited Legislation

AI generated
CPK 185 straipsnis
CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnis
CPK 302 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-601-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15378-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-435/2019 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“, dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, R.

K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 14 153,54 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b. l. 3–5). Nurodė, kad 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje dėl R. K., vairavusio transporto priemonę VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio R.

D. S. abipusės kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. R. K. buvo samdomas atsakovės darbuotojas ir minėtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ – ,,Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos spendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

Kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens Å¡alies nacionalinis draudikų biuras), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalÄ ir jÄ atlygina nukentėjusiems asmenims. Atlyginęs žalÄ nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas iÅ¡laidas žalÄ sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovui).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos – nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.), vadovaudamasis Vokietijos teisės nuostatomis bei Vokietijos teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgdamas į abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę (50/50), atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 14 153,54 Eur sumai ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos – nacionaliniam draudikų biurui.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 14 153,54 Eur.

IeÅ¡kovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (Å¡iuo atveju – atsakovės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju – atsakovės), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 14 153,54 Eur, tačiau iki Å¡io ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.

2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Beljana“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 13-23). Nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu, nes eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis policijos pateikta eismo įvykio deklaracija dėl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio, nurodytas ne uždarosios akcinės bendrovės „ Beljana“ darbuotojas, bet kitas eismo įvykio dalyvis, vairavęs transporto priemonę BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas, 2015 m. kovo 5 d. atsakydamas į UAB „Beljana“ 2015 m. vasario 4 d. atsakymÄ , nurodė, jog 2013 m. spalio 9 d. eismo įvykyje buvo pripažinta abiejų vairuotojų kaltė, ko pasėkoje yra mokama 50 procentų patirtos žalos, dar kartÄ pareikalaudamas ieÅ¡kovui atlyginti transporto priemone (vilkiku) padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovė 2015 m. gegužės 21 d. atsakymu nurodė, jog puspriekabė „ROLFUS PEGASUS“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimo sutarties liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 28 d. imtinai, o vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog junginio padarytÄ Å¾alÄ apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai, todėl už žalos administravimÄ ir atlyginimÄ nukentėjusiesiems asmenims yra atsakingi tiek ieÅ¡kovas, tiek ir UAB DK „PZU Lietuva“, kadangi jų civilinė atsakomybė yra solidari.

Be to, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad iÅ¡moka iÅ¡mokėta atsižvelgiant į kitos valstybės (nagrinėjamu atveju Vokietijos) civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kinyje nenurodo. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, vairavęs atsakovei priklausančiÄ transporto priemonę, nebuvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Koblemco policijos prezidiumo Mendlg policijos nuovados tarnybinės grupės suraÅ¡ytame praneÅ¡ime apie eismo įvykį nurodyta, jog bÅ«tent asmuo, vairavęs gabaritais platesnę nei leidžia Vokietijos Kelių eismo kodekso nuostatos transporto priemonę BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė trečiojo asmens vairuojamÄ atsakovei priklausančiÄ transporto priemonę, dėl ko lenkimo metu abi transporto priemonės susidÅ«rė Å¡onine puse.

Akivaizdu, jog priežastinis ryÅ¡ys dėl eismo įvykio kilimo atsirado bÅ«tent dėl transporto priemonę BMW 5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens kaltų veiksmų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡ viso nenurodo (t. y. aiÅ¡kiai ir nuosekliai nepaaiÅ¡kina) iÅ¡ ko kyla ieÅ¡kiniu reikalaujama 14 1153,64 Eur suma, kaip ji apskaičiuota, kokie raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡iÄ sumÄ patvirtina.

3. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (t.2, b. l. 63-66). Nurodė, kad 2013 m. sausio 28 d. sudarė puspriekabės „Rolfo Pegasus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (toliau – TPVCAP) draudimo sutartį. Å ia TPVCAP draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 28 d. buvo apdrausta nurodytÄ transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

Trečiojo asmens pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda iÅ¡ su draudėju sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Trečiajam asmeniui pareiga atlyginti puspriekabės valdytojo padarytÄ Å¾alÄ atsirastų tik tuo atveju, jeigu puspriekabė prieÅ¡ eismo įvykį atsikabintų nuo vilkiko ir jos valdytojui kiltų civilinė atsakomybė. Tačiau nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė nepateikė duomenų, jog žala buvo padaryta dėl to, jog puspriekabė atsikabino.

Atsakovės pateiktas Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas neturi įtakos nagrinėjamos bylos dalyvių teisiniams santykiams, kadangi teismas išvadas savo sprendime grindė Vokietijos teisės normomis. Šiame sprendime nėra nurodytos ginčo šalys, kurios, tikėtina, yra Vokietijoje veikiantys draudikai, todėl nėra pagrindo manyti, kad sprendime išdėstyti išaiškinimai turi būti taikomi subjektams, kurie abu yra Lietuvoje veikiantys asmenys. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.5, b. l. 161-170) . Iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“ priteisė 3 177,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė 75,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1.1. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 9 d.

Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė dvi transporto priemonės – VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo R. K., ir BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo R. D. S., ko pasėkoje buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.), atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 14 153,54 Eur sumai Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (1 t., b. l. 10–41; 56–109).

Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, R. K. buvo samdomas atsakovės darbuotojas (1 t., b. l. 6, 7). Lietuvos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 14 153,54 Eur (1 t., b. l. 24). IeÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl 14 153,54 Eur (48 869,34 Lt) iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu, kadangi eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis policijos pateikta eismo įvykio deklaracija dėl 2013 m. spalio 9 d.

įvykusio eismo įvykio, nurodytas ne UAB „Beljana“ darbuotojas, bet kitas eismo įvykio dalyvis, vairavęs transporto priemonę BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26). Atsakovė nurodė, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų nuostatas ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR279/08 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , sukabintų velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu Å¡ių transporto priemonių junginio padarytÄ Å¾alÄ atlygina po 50 proc., neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudėjai yra susitarę kitaip.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju priekaba (duomenys neskelbtini) turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimÄ , todėl žalos administravimÄ ir atlyginimÄ turi perimti UAB DK PZU Lietuva. 1.2. Teismas nurodė, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Liudijimas (Dublikatas) (2 t., b. l.

31) patvirtina, kad puspriekabė „ROLFUS PEGASUS“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimo sutarties liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 28 d. imtinai. 1.3. Teismas konstatavo, kad po eismo įvykio R. K. nebuvo Vokietijos Federacijos greitkelių policijos pareigÅ«nų apklaustas dėl autoįvykio aplinkybių, iÅ¡ jo nepaimtas joks paaiÅ¡kinimas, jam nebuvo užtikrinta teisė į vertėjÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Vokietijos Federacijos policija atliko tyrimÄ be autoįvykyje dalyvavusio asmens apklausos ir padarė iÅ¡vadas neįvertinusi Å¡io asmens argumentų ir nuomonės. Todėl toks eismo įvykio tyrimas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡samus ir objektyvus, juolab kai kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens – Vokietijos piliečio R. D. S. parodymai buvo vertinami. 1.4. Teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus pirminius Vokietijos policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytus įvykio dokumentus (praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį) nurodė, kad apraÅ¡ant eismo įvykio eigÄ konstatuota, kad metalinio tilto statybos aikÅ¡telės ribose R.

K. savo vilkiku su priekaba važiavo deÅ¡iniÄ ja, o R. D. S. – kairiÄ ja iÅ¡ dviejų eismo juostų; R. D. S. savo lengvuoju automobiliu statybų aikÅ¡telės ribose norėjo aplenkti deÅ¡iniÄ ja kelio juosta važiavusį vilkikÄ su priekaba, tačiau lenkimo metu abi transporto priemonės susidÅ«rė Å¡onine puse. Nurodyta, kad statybų aikÅ¡telės ribose kairiÄ ja eismo juosta gali važiuoti tik ne platesnės nei 2,00 m transporto priemonės, kas nustatyta Kelių eismo kodekso 41 straipsnio 264 ženklu, konstatuojant, kad R.

D. S. vairuojamas lengvasis automobilis yra 2,094 m. pločio (1 t., b. l. 13). Å ioje Deklaracijoje jokių duomenų apie tai, kad vilkikÄ su priekaba vairavęs R. K. bÅ«tų staigiai stabdęs, keitęs eismo juostas arba kad jo vairuojamÄ vilkikÄ bÅ«tų sumėtę, nėra, tokių duomenų policijos pareigÅ«nams suraÅ¡ant praneÅ¡imÄ apie autoįvykį nenurodė ir R. D. S.. 1.5. Vokietijos Federacijos greitkelių policijos ataskaitoje (1 t., b. l.

69) fiksuota, kad:

1) R. K. važiavo ne didesniu 60 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 80 km/h;

2) R. K. vairuojamas vilkikas nestabdė ir neužfiksuota jokių stabdymo žymių;

3) smūgis buvo užfiksuotas ne šoninėje, o galinėje vilkiko puspriekabės dalyje;

4) abi transporto priemonės važiavo ta pačia kryptimi, tačiau savo juosta;

5) R. K. eismo juostos nekeitė. 1.6. Ä®vertinęs Sprendimo 21–23 punktuose Vokietijos pareigÅ«nų fiksuotas eismo įvykio aplinkybes, o taip pat teismo posėdyje apklausto R. K. paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės sutampa su Å¡iais duomenimis, teismas konstatavo, kad policijos dokumentuose užfiksuoti pirminiai duomenys apie eismo įvykį ne tik neįrodo R. D. S. paaiÅ¡kinime bendrovei Sixt nurodyto žalos apraÅ¡ymo (1 t., b. l. 65), kur nurodoma, kad vilkikas staigiai stabdė ir metėsi į Å¡onÄ , ko pasėkoje įvyko Å¡oninis smÅ«gis, bet prieÅ¡ingai – paneigia lengvojo automobilio vairuotojo minėtame paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes. 1.7.

Koblemco policijos prezidiumo Mendlg policijos nuovados tarnybinės grupės suraÅ¡ytame praneÅ¡ime apie eismo įvykį nurodyta, jog bÅ«tent asmuo, vairavęs gabaritais platesnę nei leidžia Vokietijos Kelių eismo kodekso nuostatos transporto priemonę BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė R. K. vairuojamÄ atsakovei priklausančiÄ transporto priemonę, dėl ko lenkimo metu abi transporto priemonės susidÅ«rė Å¡onine puse, kas reiÅ¡kia, jog iÅ¡kart po eismo įvykio buvo konstatuotas BMW 5 vairuotojo R.

D. S. Kelių eismo kodekso konkretaus straipsnio pažeidimas (1 t., b. l. 6), kas ir sÄ lygojo eismo įvykį. 1.8. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė BMW neturėjo pilno „Kasko“ draudimo (1 t., b. l. 57), kaltės perkėlimas R. K. buvo naudingas R. D. S., kadangi tokiu atveju pastarasis galėjo bÅ«ti atleistas nuo prievolės atlyginti nuomotai transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ . Todėl tikėtina, kad vėlesni R. D. S. paaiÅ¡kinimai policijai galėjo skirtis nuo pirminių. 1.9.

Nurodė, kad iš pranešimo apie eismo įvykį antro lapo dėl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio (1 t., b. l.

15) matyti, kad buvo nubausti abiejų transporto priemonių valdytojai. Vilkiko vairuotojo R. K. atsakomybė dėl eismo įvykio grindžiama trimis Kelių eismo taisyklių (vok. Strafienverkehrsgesetz (StVG)) pažeidimais – Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipa, 1 straipsnio 1 pastraipa ir 49 straipsniu, iÅ¡ kurių du yra formalÅ«s, o 2 straipsnio 2 pastraipa numato reikalavimÄ važiuoti kaip įmanoma laikantis deÅ¡inės (3 t., b. l. 145). Kokiu pagrindu buvo konstatuotas R. K. nurodytos teisės normos pažeidimas, įrodymų nėra.

Byloje esantys duomenys paneigia buvus tokį teisės normos pažeidimÄ . 1.10. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykio tyrimo iÅ¡vados padarytos neapklausus autoįvykyje dalyvavusio asmens R. K., vien tik aplinkybė, jog R. K. buvo nubaustas 100,00 Eur bauda už tai, kad pažeistas reikalavimas važiuoti kaip įmanoma laikantis deÅ¡inės, teismo nuomone, pati savaime neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp R. K. veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos bei jo kaltės dėl autoįvykio. 1.11.

Be to, teismas nurodė, kad negalima vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais Vokietijos teismo sprendimais, nes sprendimuose analizuojamos faktinės aplinkybės yra kitokios, nei tiriamos Å¡ioje civilinėje byloje (Å¡ioje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad vilkikas bÅ«tų iÅ¡važiavęs iÅ¡ savo juostos, keitęs kryptį, staiga stabdęs ar atlikęs kokį kitÄ staigų manevrÄ , taip pat nėra situacijos, kad nėra galimybės nustatyti nei vieno eismo įvykio dalyvio kaltės, kadangi BMW 5 Vairuotojo kaltė buvo fiksuota iÅ¡kart po įvykio ) bei ir dėl to, kad nėra žinoma, ar Å¡ie teismų sprendimai yra galutiniai ir įsiteisėję. 1.12.

Teismas konstatavo, kad R. K. dėl 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio nebuvo sudaryta galimybė pateikti bet kokius paaiškinimus, kas reiškia, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, kas kelia abejonių dėl jo objektyvumo. Iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp R. K. veiksmų/ neveikimo ir atsiradusios žalos bei jo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei 6 metai, kas reiškia, kad galimybės atkurti eismo įvykį ir surinkti daugiau įrodymų, nei pateikta byloje, yra itin menkos.

T. y. atsakovės civilinė atsakomybė dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta, todėl ieÅ¡kovo regresinis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. 1.13. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos 3 177,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (vertimo iÅ¡laidas, žyminį mokestį); prie bylos prijungti pateikiamus dokumentus (t.6, b. l. 2-12).

Apeliaciniame skunde nurodoma: 1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ pozicijÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės įgyvendinimo tokio pobÅ«džio bylose, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Ä®rodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. 1.2.

Teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas Biuras įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms: transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . 1.3. Esant Å¡alių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, biurui tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybės teismo sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė.

Tuo tarpu atsakovui, keliančiam abejones dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, tenka pareiga teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ . Tik tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį žalos administravimo procesÄ arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. 1.4.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė reikalavimo faktinį pagrindÄ pagrindžiančius įrodymus: Vokietijos policijos praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, kuriame nurodyta, kad abiem eismo įvykyje dalyvavusiems vairuotojams buvo paskirtos baudos; Vokietijos Kelių eismo kodekso straipsnių, kurių pagrindu eismo įvykio dalyviams skirtos baudos, vertimus į lietuvių kalbÄ ; Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktÄ Oldenburgo teismo 2013-11-15 sprendimÄ byloje, kurioje faktinės aplinkybės analogiÅ¡kos Å¡ios bylos aplinkybėms.

Remdamasis byloje pateiktu Vokietijos policijos praneÅ¡imu bei nurodytu Vokietijos teismo sprendimu, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras konstatavo abipusę (po 50 %) Å¡iai bylai aktualaus eismo įvykio dalyvių kaltę. Atsakovei nesutinkant su aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovo pateiktame Oldenburgo teismo 2013-11-15 sprendime yra analogiÅ¡kos aplinkybės Å¡ioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, ieÅ¡kovas pateikė Brandenburgo apylinkės teismo 2017-01-13 sprendimÄ civilinėje byloje, kurioje kaltės klausimas buvo sprendžiamas situacijoje, kuomet 2,06 metrų pločio lenkianti transporto priemonė, judėjusi juosta, kurioje gali važiuoti ne platesnės nei 2 metrų pločio transporto priemonės, susidÅ«rė su lenkiama transporto priemone.

Vokietijos teismas ir tokiu atveju padalino eismo įvykio dalyvių kaltę. IeÅ¡kovas taip pat pateikė Vokietijos civilinio kodekso 249 straipsnį, kuriame įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas; įstatymÄ dėl advokatų honoraro; iÅ¡traukÄ iÅ¡ Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-15 sprendimo Nr. VI ZR 363/11, pagal kurį nukentėjusioji Å¡alis gali reikÅ¡ti pretenzijas dėl negalėjimo naudotis transporto priemone; Vokietijos Federalinės automobilių reikalų laisvos profesijos nepriklausomų ekspertų asociacijos pateiktÄ oficialiÄ informacijÄ dėl ekspertų honorarų (Biuro 2015-10-23 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pagrindžiančius įrodymus. 1.5.

Nurodo, kad papildomai teikia biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ , kurioje dar kartÄ detalizuojami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme biuro pateikti įrodymai bei pagrindžiamas biuro reikalavimas. Taip pat iÅ¡vadoje paminėtÄ R. K. paaiÅ¡kinimÄ , kurį jis pats pateikė Vokietijos policijai. Å io dokumento pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau – teismui pasiremiant tikrovės neatitinkančiais R. K. paaiÅ¡kinimais. IÅ¡vadoje nurodyta, kad pateiktas atsakomybę įrodantis dokumentas nėra eismo įvykio deklaracija, bet oficiali Soblenco policijos prezidiumo Mendig policijos nuovados parengta pažyma apie eismo įvykį, eismo įvykio dalyvius, aplinkybes, nustatytus kaltininkus bei abiejų vairuotojų pažeistus teisės aktus.

Policijos pažymoje nurodytos abiejų vairuotojų pažeistos kelių eismo taisyklės, įvardintos paskirtos baudos už administracinius pažeidimus. Remiantis policijos pažyma, nustatyta abipusė vairuotojų atsakomybė. Nurodo, kad reikia atsižvelgti į byloje pateiktÄ pilnÄ policijos pažymÄ (2015-07-27 ieÅ¡kinio Nr. S-7681-(4.11.) 3 priedas), kartu su atsakovės vairuotojo R. K. paraÅ¡u patvirtintomis eismo įvykio aplinkybėmis. Remiantis minėta pažyma matyti, kad ir R. K. po eismo įvykio buvo apklaustas, t. y., priimant sprendimÄ dėl kaltės, buvo objektyviai įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių parodymai bei įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės. Pats R.

K. savo paaiÅ¡kinime patvirtino jo atliktÄ stabdymo manevrÄ . Be to, į įvykio vietÄ atvykę ir jÄ betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėję Vokietijos policijos pareigÅ«nai konstatavo, jog lenkimo metu abi transporto priemonės susidÅ«rė Å¡onine puse. BÅ«tent minėtos aplinkybės ir tapo pagrindu remtis Oldenburgo teismo 2013-11-15 sprendimu dalinant kaltę pusiau. Brandenburgo teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 31 C 71/16, patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykių dalyvių kaltė buvo padalinta pagrįstai. 1.6.

Atsakovė, nesutikdama su pareikÅ¡tu reikalavimu, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais ir nepateikė kitokį Vokietijos teisės turinį, nei įrodinėjo biuras, pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė gali ir neteikti tokių įrodymų, tačiau tokiu atveju atsakovei, kaip subjektui, nepasirinkusiam tinkamų gynybos priemonių, turi tekti neigiamos bylos baigties pasekmės, o ne biuro pateikti įrodymai pripažįstami mažiau tikėtinais negu atsakovės abejonės. 1.7. SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas ignoravo Vokietijos teisę, kuria remiantis buvo nustatyta abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė, dėl ko netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. 1.8.

Sprendžiant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, kuomet faktinį reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus (tokioje apimtyje, kaip numatyta LAT praktikoje) byloje pateikia tik biuras, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle (o ne reikalauti aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. 1.9.

Teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti reikalavimo pagrįstumu, nes jis buvo paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimÄ , administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis. 1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ atsakovės bei jos darbuotojo, t. y. tik suinteresuotų bylos baigtimi subjektų teiginiams.

Teismas nepagrįstai atsakovės argumentų nevertino kritiškai, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtent atsakovė nevykdė pareigos apdrausti jam priklausančios transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tai atsakovė daro sistemingai, nes biure administruotų ir vis dar administruojamų bylų, kuriose žala padaryta atsakovės valdomomis neapdraustomis transporto priemonėmis, skaičius yra 76 bylos bei yra suinteresuota išvengti žalos atlyginimo.

Be to, atsakovė, teigdama, jog jos darbuotojas nėra kaltas dėl eismo įvykio, nesiėmė jokių veiksmų kad bÅ«tų atlyginta eismo įvykio metu jai padaryta žala. 1.11. NeaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas Vokietijos policijos pareigÅ«nų parengtÄ oficialų dokumentÄ â€“ policijos ataskaitÄ , kuriame apraÅ¡ytas eismo įvykio mechanizmas bei nurodyta informacija apie paskirtas baudas eismo įvykio dalyviams, vadina „deklaracija“. Dėl Å¡ios klaidos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisėsaugos institucijos pateikto dokumento – policijos ataskaitos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. 1.12.

Pats R. K., bÅ«damas 2013-10-09 eismo įvykio dalyviu, turėjo bÅ«ti aktyvus bei domėtis tyrimu, teikti paaiÅ¡kinimus. IÅ¡vadoje paminėtas R. K. paaiÅ¡kinimas įrodo, kad R. K. suprato, ko iÅ¡ jo nori Vokietijos policijos pareigÅ«nai, jiems jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Be to, R. K. sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ , nors ir teigia, jog nepasidomėjo už kÄ moka. 1.13. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie Å¡ios žalos administravimo procedÅ«ras, t. y., jai buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti Å¡iame procese, bet tuo nepasinaudojo, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. 1.14.

Atsakovė dar 2013-12-17 buvo informuota apie Vokietijoje vykstantį 2013-10-09 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , t. y. buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Beljana“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų prijungimo; apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.6, b. l. 20-27). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Atsakovė turėjo teisę teikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , tačiau atsakovė neprivalėjo pateikti kitokį užsienio teisės turinį pagrindžiančių įrodymų.

Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovė byloje apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais bei nepagrįstu abejonių kėlimu, tačiau Å¡ių faktinių duomenų pakako tam, kad pirmosios instancijos teismas konstatuotų, jog nėra aplinkybių, pagrindžiančių ieÅ¡kovo reikalavimÄ . 2.2. Nagrinėjamo pobÅ«džio bylose vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta.

Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-24/2014). T. y. nors ieškovas pateikė Vokietijos teisės aktų nuostatomis paremtus įrodymus, tačiau tai nereiškia, kad įrodymai yra pakankami ieškinio pagrįstumui įrodyti. 2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo pateikta teismų praktika yra Vokietijos Federacinės Respublikos pirmosios instancijos teismo, ieškovas nepateikė duomenų, kad tokia praktika yra galutinė ir patvirtinta Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo.

Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti analizuojamos ir atsakovės darbuotojo, trečiojo asmens R. K., civilinės atsakomybės sÄ lygos, įskaitant kaltės klausimÄ , o visuma duomenų patvirtino, kad vairuotojo kaltė nagrinėtoje situacijoje nebuvo nustatyta. 2.4. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Vokietijos policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytus eismo įvykio dokumentus ir pagrįstai sprendė, kad jame vartojamos formuluotės ir nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog trečiasis asmuo yra kaltas dėl eismo įvykio.

Pirmosios instancijos teismas tyrė ir kitus į bylÄ pateiktus oficialius dokumentus, t. y. Vokietijos Federacijos greitkelių policijos ataskaitÄ , Koblemco policijos prezidiumo Mendlg policijos nuovados tarnybinės grupės suraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ ir kt., tačiau iÅ¡ jų turinio pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė atsakovės atsakomybės už atsiradusiÄ Å¾alÄ . 2.5. Vokietijos draudikų biuras nepateikė įrodymų, kad dėl eismo įvykio kalta bÅ«tent atsakovė, nes į bylÄ buvo pateikti formalÅ«s įrodymai, kurie yra prieÅ¡taringi.

Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės ir trečiojo asmens į bylÄ pateiktus įrodymus ir apie kiekvienÄ iÅ¡ įrodymų argumentuotai nurodė, kodėl juos atmeta arba suteikia jiems mažesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo byloje įrodyti, kad atsakovė yra kalta dėl eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos. 2.6. IeÅ¡kovas nepateikė tiesioginių įrodymų dėl Vokietijos teisės turinio ir jo aiÅ¡kinimo, kurie pagrįstų R.

K. kaltę dėl eismo įvykio. IeÅ¡kovas į bylÄ nebuvo pateikęs nei Vokietijos Federacijos greitkelių policijos eismo įvykio tyrimo medžiagos, eismo įvykio metu užfiksuotų liudytojų parodymų ar kitų su ginčo eismo įvykiu susijusių Vokietijos teismų sprendimų. Nors iÅ¡ bylos medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tyrimas buvo atliekamas, tačiau jokių su juo susijusių duomenų ieÅ¡kovas teismui nepateikė, nors tokiÄ pareigÄ turėjo. 2.7. IeÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai neturėtų bÅ«ti prijungti prie bylos.

Bylos nagrinėjimas truko keturis su puse metų. Per tokį ilgÄ laikotarpį ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes ieÅ¡koti įrodymų, juos gauti, praÅ¡yti iÅ¡sireikalauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovas praÅ¡o dokumentus prijungti prie civilinės bylos, motyvuojant tuo, kad Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, t. y. teismui, pasiremiant tikrovės neatitinkančiais R. K. paaiÅ¡kinimais, priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ . Tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas ne tik neteikė kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų, neprašė iÅ¡ kur nors jų iÅ¡reikalauti, tačiau net ir neužsiminė apie jų egzistavimÄ .

Naujus įrodymus ieÅ¡kovas pateikė tik teismui priėmus jam nepalankų sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylÄ nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

8. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos eismo įvykio Vokietijoje metu, atlyginimo regreso tvarka. Dėl naujų įrodymų priėmimo 9. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė trečiojo asmens R. K. paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, kurį jis pateikė Vokietijos policijai (2 priedas). IeÅ¡kovė mano, kad Å¡io dokumento pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo todėl, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis tikrovės neatitinkančiais R. K. paaiÅ¡kinimais.

10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovė šį dokumentÄ turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, per ilgÄ bylos nagrinėjimÄ tokia procesine teise nepasinaudojo, net neužsiminė apie jo egzistavimÄ , todėl praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus atmestinas.

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perfrazavus Å¡iÄ taisyklę, darytina iÅ¡vada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę, užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė nenurodė, jog neturėjo objektyvių galimybių pateikti apeliacinės instancijos teismui teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ jau pirmosios instancijos teisme. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., keletÄ kartų buvo sustabdyta, t. t. ir dėl naujų įrodymų pateikimo bei jų iÅ¡reikalavimo. Atsakovės pozicija, jog jos darbuotojas nekaltas dėl eismo įvykio, ieÅ¡kovei buvo žinoma dar iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, nes atsakovei buvo teikiamos pretenzijos, į kurias ji atsakė.

Byloje buvo sprendžiama, ar atsakovės darbuotojas turėjo galimybes prieÅ¡ jam skiriant baudÄ paaiÅ¡kinti savo pozicijÄ dėl eismo įvykio. Todėl bÅ«tinybė pateikti tik apeliacinės instancijos teisme teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsirado jau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur jis bÅ«tų iÅ¡tirtas, t. t. iÅ¡klausant šį paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡iusio asmens R. K. argumentus. Tuo tarpu ieÅ¡kovė įrodymu, kuris nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme, grindžia apeliacinį skundÄ , nepaisydama CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų draudimų.

13. Teisėjų kolegija vertina, jog ieÅ¡kovė, turėdama didelę patirtį analogiÅ¡kų ginčų nagrinėjimo teisme ir turėdama objektyvias galimybes naujus įrodymus pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Dėl to nauji įrodymai dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teisme nepriimami ir nevertinami. Dėl ginčo esmės 14.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis. Jame dalyvavo atsakovės UAB „Beljana“ transporto priemonė – VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Galiojantį UAB DK PZU Lietuva civilinės atsakomybės draudimÄ turėjo tik Å¡ios transporto priemonės priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę, kuri susidÅ«rė su R. D. S. vairuojamu BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovės darbuotojas trečiasis asmuo R.

K.. Eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) bei pateikė reikalavimÄ 14 153,54 Eur sumai Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris jÄ atlygino ir kreipėsi į teismÄ su regresiniu reikalavimu atsakovei.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas byloje vertino atsakovo prieÅ¡taravimus dėl eismo įvykio kilimo priežasčių ir nustatė, kad Vokietijoje teismo procesas dėl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio nevyko; po eismo įvykio R. K. nebuvo Vokietijos Federacijos greitkelių policijos pareigÅ«nų apklaustas dėl eismo įvykio aplinkybių ir iÅ¡ jo nepaimtas joks paaiÅ¡kinimas; jam nebuvo užtikrinta teisė į vertėjÄ .

Teismas, įvertinęs Vokietijos Federacijos greitkelių policijos ataskaitÄ , Vokietijos policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytÄ PraneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, atsakovės ir trečiojo asmens R. K. paaiÅ¡kinimus sprendė, kad vien tik aplinkybė, jog R. K. buvo nubaustas 100,00 Eur bauda už reikalavimo važiuoti kaip įmanoma laikantis deÅ¡inės kelio juostos pažeidimÄ , teismo nuomone, pati savaime neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp R. K. veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos bei jo kaltės.

16. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo – atsakovo darbuotojo dalinės kaltės (50 %) klausimÄ dėl 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naÅ¡tÄ bei netinkamai įvertino byloje pateiktus ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ pagrindžiančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimus ir dėl tokių pažeidimų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir teisingai skundžiamame teismo sprendime (21 punktas) citavo bei vertino Koblenco policijos prezidiumo Mending policijos nuovados PraneÅ¡imo apie eismo įvykį ir jo priedų turinį (1 t., b. l. 13-41). Pažymėtina, kad PraneÅ¡imo pirmajame lape apraÅ¡ant eismo įvykio eigÄ yra nurodyta, jog atsakovės transporto priemonė važiavo deÅ¡iniÄ ja kelio juosta ir nėra jokių žinių apie Å¡ios transporto priemonės padėtį deÅ¡inėje kelio juostoje.

Nepažymėta, kad Å¡i transporto priemonė keitė padėtį kelio juostoje, nenurodyta, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo kodekso reikalavimus. Tuo tarpu dėl kairiÄ ja kelio juosta važiavusios transporto priemonės nurodyta, kad ji statybų aikÅ¡telės ribose norėjo aplenkti deÅ¡iniÄ ja kelio juosta važiuojantį dalyvį ir bÅ«tent lenkimo metu abi transporto priemonės susidÅ«rė Å¡onine puse. Pažymėta, kad statybų aikÅ¡telės ribose kairiÄ ja eismo juosta gali važiuoti tik ne platesnės nei 200 m. transporto priemonės ir tai yra nustatyta Kelių eismo kodekso 41 straipsnio 264 ženklu, o lengvasis automobilis yra 2,094 m. pločio.

18. Pranešimo apie eismo įvykį antrajame lape (1 t., b. l.

15) nurodyta, kad R. K. padarė Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipos, 1 straipsnio 2 pastraipos ir 49 straipsnio pažeidimus ir jam paskirta 100 Eur bauda, o kitas eismo dalyvis – Kelių eismo kodekso 5 straipsnio 3 pastraipos, 1 straipsnio 2 pastraipos ir 49 straipsnio pažeidimus ir jam paskirta 145 Eur bauda. Abiem eismo dalyviams pritaikyto 1 straipsnio 2 pastraipos nuostatos reglamentuoja, kad kiekvienas eismo dalyvis turi elgtis taip, kad kitiems nebūtų padaryta žala, nekiltų didesnė grėsmė ar pan. nei tai būtų neišvengiama dėl aplinkybių, kitiems nebūtų daromos kliūtys ar kiti patirtų sunkumų (3 t., b. l. 143), o 2 straipsnio 2 pastraipoje įvirtinta, kad reikia važiuoti kaip įmanoma labiau laikantis dešinės pusės – ne tik esant dvipusiam eismui, įkalnėse, posūkiuose ar esant blogam matomumui.

Kitas eismo dalyvis R. D. S. padarė Kelių eismo kodekso 5 straipsnio, numatantį atvejus, kai lenkimas yra draudžiamas, pažeidimÄ (3 t., b. l. 150). Tuo tarpu prie abiem eismo dalyviams skirtų baudų paminėtas 49 straipsnis reglamentuoja administracinius teisės pažeidimus, t. y. jame nurodyta, kokie pažeidimai laikomi administracinės teisės pažeidimais (3 t., b. l. 152, 154, 156, ).

19. Prie PraneÅ¡imo pridėtoje medžiagoje yra Asmens anketa apie R. K. (b. l. 27-29), kurioje nurodyta, kad jis padarė eismo draudimo deÅ¡iniÄ ja juosta pažeidimÄ . Taip pat yra Asmens informavimas apie jo teises (b. l. 31), kuriame keturkampe žyma pažymėta, jog asmuo nepripažįsta padaręs eismo pažeidimÄ , o prie „jei ne, trumpai pagrįsti:“ – nurodyta „žr. lapÄ â€œ. Å iame dokumente nėra trečiojo asmens paraÅ¡o, tik policijos komisarės paraÅ¡as, nurodytas lapas prie Å¡io dokumento nepridėtas, tačiau pastarasis dokumentas patvirtina trečiojo asmens argumentus, kad eismo įvykio vietoje jis savo kaltės nepripažino. AnalogiÅ¡koje anketoje apie kitÄ eismo įvykio dalyvį (1 t., b. l.

17) nurodyta, kad jis „lenkė, nepaisant neaiÅ¡kios eismo padėties“, o Asmens informavime apie pažeidimÄ nėra visai jokių žymų, t. t. žinių, kad R. D. S. bÅ«tų nurodęs į atsakovės vairuotojo neteisėtus veiksmus ar jo kaltę dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 19).

20. Byloje nėra ginčo, kad teismo procesas dėl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio Vokietijoje nevyko, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokiu atveju atsakovo prieÅ¡taravimai turėjo bÅ«ti vertinami regresinio ieÅ¡kinio byloje. Tuomet ieÅ¡kovui, siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas, teko pareiga įrodyti Å¡ias sÄ lygas:

1) transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio; ir 2) kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neteisingai nurodo, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokio pobÅ«džio bylose kaip Å¡i, teismai civilinės atsakomybės sÄ lygų nenustatinėja, o tik vertina, ar pakanka byloje pateiktų įrodymų apie eismo įvykio Å¡alies civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinį, jų taikymo praktikÄ byloje. IeÅ¡kovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 nėra iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad teismai tokio pobÅ«džio bylose civilinės atsakomybės sÄ lygų nenustatinėja.

PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje nurodyta, kad Å¡alims buvo pasiÅ«lyta papildomai pateikti įrodymus apie savo reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, apie eismo įvykį Norvegijoje, įvykio kaltininkÄ , žalÄ . Nutartyje buvo konstatuota, kad teismai vertino visas kasatoriaus civilinės atsakomybės sÄ lygas. Todėl apeliantės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas byloje neturėjo pagrindo nustatinėti civilinės atsakomybės sÄ lygų, yra neteisingi.

22. Pirmosios instancijos teismas vertino visus ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus duomenis apie eismo įvykio eigÄ ir iÅ¡ jų visumos negalėjo nustatyti kokie duomenys leido Vokietijos pareigÅ«nams spręsti, kad atsakovės vairuotojas pažeidė Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipoje įvirtintus reikalavimus važiuoti kaip įmanoma labiau laikantis deÅ¡inės pusės. Be to, toks pats pažeidimas buvo konstatuotas ir kito vairuotojo veiksmuose, nors jis eismo įvykio metu iÅ¡važiavo iÅ¡ deÅ¡inės kelio pusės, norėdamas atlikti lenkimÄ . IeÅ¡kovo atstovas 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje, atsakydamas į teismo klausimÄ , kokiame dokumente yra nurodyta atsakovės transporto priemonės padėtis deÅ¡inėje kelio juostoje, ar kas patvirtina padarytÄ pažeidimÄ , paaiÅ¡kino, kad apie tai galima spręsti tik iÅ¡ to, kad bauda yra paskirta pagal Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipÄ .

23. Teisėjų kolegija iÅ¡klausė ir atsakovės darbuotojo R. K. paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, duotus 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje. Teisėjų kolegija negali sutikti su ieÅ¡kove, kad Å¡is asmuo davė tikrovės neatitinkančius paaiÅ¡kinimus. R. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ deÅ¡inės kelio pusės nebuvo iÅ¡važiavęs, jam nebuvo poreikio keisti kelio juostÄ , nes priekyje važiavo transporto priemonė, kuri užėmė beveik abi juostas. Jis važiavo leistinu greičiu, į jo vairuojamÄ transporto priemonės galÄ atsitrenkė kita transporto priemonė. Kadangi jis buvo nekaltas, jo vairuojama transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai (nulenktas galinio posÅ«kio žibinto laikiklis, kurį jis atstatė), todėl policijos pareigÅ«nai jam leido važiuoti toliau, kÄ jis ir padarė ir apie jo kaltę nieks neminėjo. Pastebėtina, kad PraneÅ¡imo antrajame lape nurodyta bauda (1 t., b. l.

15) jam buvo paskirta tik sekančiÄ dienÄ po eismo įvykio – 2013 m. spalio 11 d. Taigi, R. K. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio eigos atitinka PraneÅ¡ime apie eismo įvykio aplinkybes nurodytus duomenis, todėl jų negalima laikyti neatitinkančiais tikrovės. Trečiasis asmuo teismo posėdyje taip pat paaiÅ¡kino, kad reikalavimÄ sumokėti baudÄ jam atsiuntė į namus. BaudÄ sumokėjo net neįsigilinęs už kÄ ji skirta, nes važinėjant užsienyje jis ne kartÄ buvo baustas už greičio virÅ¡ijimÄ , todėl manė, kad ir vėl gavo baudÄ už tÄ patį pažeidimÄ , net darbdaviui apie tai neprasitarė. Ä® ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ , kodėl baudos neginčijo, trečiasis asmuo atsakė, kad nemoka vokiečių kalbos, ja neraÅ¡o, žino atskirus žodžius, o iÅ¡ kolegų patirties žino, kad įrodyti, jog esi nekaltas, praktiÅ¡kai neįmanoma (garso įraÅ¡as nuo 1:02:10 iki 1:17:40).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma suponuoja labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo kodekso 5 straipsnio 3 pastraipos pažeidimas, jam atliekant draudžiamÄ atsakovės transporto priemonės lenkimÄ ir jÄ apgadinant, dargi, tamsiu paros metu, lyjant lietui ir esant Å¡lapiai kelio dangai (CPK 185 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės transporto priemonės (jos valdytojo veiksmų) ir eismo metu padarytos žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Kadangi transporto priemonė, vairuojama R. D. S., iÅ¡važiavo iÅ¡ deÅ¡inės eismo juostos ir susidÅ«rė su atsakovės transporto priemone atlikdama lenkimÄ , o eismo įvykio tyrimo medžiagoje policijos pareigÅ«nai nepažymėjo, kad atsakovės transporto priemonė keitė eismo juostÄ , tai ieÅ¡kovės užimta pozicija byloje, kad negalima buvo nustatyti dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis, yra nepagrįsta. Pastebėtina, kad abiem transporto priemonėms laikantis kuo arčiau deÅ¡inės kelio pusės, eismo įvykis apskritai nebÅ«tų įvykęs. Kadangi ieÅ¡kovė klydo, teigdama, jog negalima nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sukėlė eismo įvykį ir žalÄ , tai jos pasirinktu užsienio teisės turiniu teismas neturėjo pagrindo remtis dėl faktinių aplinkybių netapatumo.

25. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad į bylÄ pateikė Oldenburgo Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ (3 t., b. l. 51-65), kuriuo Vokietijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kurios faktinės aplinkybės analogiÅ¡kos Å¡ios bylos aplinkybėms: transporto priemonės A (kaip ir Å¡ioje byloje – vairuojama R. D. S.) ir B (kaip ir Å¡ioje byloje – vairuojama atsakovo darbuotojo R. K.) važiavo viena kryptimi kelio atkarpoje, kurioje vykdomas kelio remontas bei yra susiaurintos važiavimo juostos.

Transporto priemonė A lenkė transporto priemonę B. Lenkimo manevro metu transporto priemonės susidÅ«rė. Kadangi minėtoje byloje eismo įvykio eiga tiksliai nebuvo nustatyta ir nei vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių negalėjo įrodyti eismo įvykio neiÅ¡vengiamumo, Vokietijos teismas priėmė sprendimÄ padalinti eismo įvykio dalyvių kaltę pusiau – po 50 %. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iame teismo sprendime nurodytos aplinkybės yra netapačios ir teisėjų kolegija su tuo sutinka.

26. Paminėtame sprendime nurodyta, kad lengvojo automobilio vairuotojas tvirtino, jog eismo įvykio vietoje galiojančio draudimo lenkti nebuvo, vilkiko vairuotojas užvažiavo ant vidurinės linijos ir pasuko į kairiÄ juostÄ , kai lengvojo automobilio vairuotojas, atlikdamas lenkimÄ , elgėsi teisingai. Vilkiko vairuotojas tvirtino, kad niekada nebuvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ deÅ¡inės kelio juostos. Teismas nustatė, kad eismo įvykio vietoje galiojo draudimas lenkti ir neaiÅ¡ku, kuri iÅ¡ transporto priemonių iÅ¡suko iÅ¡ juostos, kuria važiavo, todėl atsižvelgus į ypatingas aplinkybes kaltę padalino per pusę.

Teismas nurodė, kad negalima teigti, kad lengvojo automobilio vairuotojas pažeidė eismÄ reglamentuojančius teisės aktus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad iÅ¡ deÅ¡inės kelio juostos iÅ¡suko R. D. S. vairuojama transporto priemonė ir nėra duomenų, kad tai padarė atsakovės transporto priemonė. Vokietijos pareigÅ«nai nustatė, kad Kelių eismo kodekso 5 straipsnio, draudžiančio lenkimÄ , pažeidimÄ padarė R. D. S. ir jam už šį pažeidimÄ paskyrė baudÄ .

Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

27. Apeliantė nurodė, kad teismas galėjo remtis Brandenburgo apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje (5 t., b. l. 84-97), kurioje kaltės klausimas buvo sprendžiamas situacijoje, kuomet 2,06 metrų pločio lenkianti transporto priemonė, judėjusi juosta, kurioje gali važiuoti ne platesnės nei 2 metrų pločio transporto priemonės, susidūrė su lenkiama transporto priemone. Vokietijos teismas ir tokiu atveju padalino eismo įvykio dalyvių kaltę (konstatuota net 60 % lenkiamos transporto priemonės vairuotojo (mūsų aptariamu atveju – atsakovo darbuotojo) kaltės ir tik 40 % - lenkusios transporto priemonės vairuotojo kaltės).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad nėra žinių apie Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimÄ . Apeliantė apie tai nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tačiau Å¡iame sprendime paaiÅ¡kinta, jeigu vilkikas, važiuodamas per vidurinę linijÄ , kliudė gretimoje juostoje važiuojantį, bet Å¡iai gretimai juostai pagal Kelių eismo taisyklių 41 straipsnio 264 per platų lengvÄ jį automobilį, todėl vilkikui tenkanti atsakomybės dalis yra didesnė nei lengvojo automobilio.

Tačiau jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje esančiuose oficialiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad atsakovės transporto priemonė važiavo per vidurinę linijÄ . Be to, paminėtame sprendime nurodyta, kad atsakomybė gali bÅ«ti padalinta tuomet, jeigu neįmanoma iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡ abiejų transporto priemonių paliko kelio juostÄ , kuria važiavo. Nagrinėjamu atveju nustatyti, kas atliko lenkimÄ ir iÅ¡važiavo į kairiÄ jÄ kelio juostÄ , galima pagal Vokietijos pareigÅ«nų atliktÄ eismo įvykio eigos apraÅ¡ymÄ ir tai padarė ne atsakovės transporto priemonė (jos valdytojas).

28. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė pirmiau aptartu užsienio teisės turiniu nepagrindė atsakovės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl priežastinio ryÅ¡io su atsiradusia žala, nes sprendimuose apraÅ¡ytos eismo įvykio aplinkybės nelaikytinos tapačiomis. Todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovė turėjo teikti ieÅ¡kovės pateiktÄ užsienio teisės turinį paneigiančius duomenis, nesuponuoja iÅ¡vados apie neteisingai paskirstytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Apeliantė nurodo, kad atsakovė buvo pasyvi, nesidomėjo eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, nors 2013 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tu buvo informuota apie Vokietijoje vykstantį 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , t. y. jai buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus. Byloje yra duomenys, kad atsakovė į šį raÅ¡tÄ atsakė 2013 m. gruodžio 30 d. el. laiÅ¡ku nurodydama, jog jos vairuotojas nekaltas ir ji laukia iÅ¡ Vokietijos policijos dokumentų (5 t., b. l. 129).

Pastebėtina, kad R. K. 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ karto po eismo įvykio jis apie jį pranešė savo darbdaviui. Atsakovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad ji nuo 2013 m. spalio 17 d. dėjo pastangas gauti duomenis apie eismo įvykį, t. y. dar negavusi ieÅ¡kovės praneÅ¡imo kreipėsi į Kobleco policijos prezidiumo Mending policijos greitkelio skyrių. Atsakovei buvo nurodomas kitas asmuo į kurį reikia kreiptis ir tik paskutiniu 2014 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu atsakovei buvo praneÅ¡ta, kad su dokumentais ji gali susipažinti tik per advokatÄ (5 t., b. l. 148-155).

Atsakovei pateiktuose raÅ¡tuose nėra žinių apie atsakovės vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio ir jo aplinkybes, todėl negalima netikėti atsakove, kad apie tai, jog dėl eismo įvykio yra kaltinamas jos darbuotojas, atsakovė sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės 2014 m. liepos 16 d. pretenzijos, į kuriÄ ji atsakovė.

30. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieÅ¡kovei, kad atsakovė elgėsi labai pasyviai. Atsakovė nuo pat įvykio ir nuosekliai neigė savo vairuotojo kaltę, kas suponavo pagrindÄ ieÅ¡kovei, siekiančiai regresinio reikalavimo patenkinimo, imtis visų galimų veiksmų tokiai atsakovės pozicijÄ paneigti, siekti paÅ¡alinti bet kokias abejonės dėl atsakovės transporto priemonės valdytojo kaltės, kuomet policijos tyrimas buvo neiÅ¡samus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei 6 metai, todėl galimybės atkurti eismo įvykį ir surinkti daugiau įrodymų, nei pateikta byloje, yra itin menkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymų visumÄ vertindamas pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinė atsakomybė dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta, todėl ieÅ¡kovo regresinį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 185 straipsnis, 12, 178 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 31.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiÄ sias ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

33. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijų redakcija) nustatytais maksimaliais teisinių paslaugų dydžiais, rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 1 317,60 Eur, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“, juridinio asmens kodas 135730095, 605,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas