Appeal dismissed; insurer's claim for subrogation against employer rejected due to lack of evidence of employee fault.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the insurance company's appeal against the first-instance judgment, which rejected the insurer's subrogation claim against the employer. The insurer argued that the employee was at fault for a traffic accident in Germany, but the employer consistently denied liability while police records were incomplete. The court upheld the lower court's decision because over six years had passed, making it impossible to reconstruct the accident or prove the employee's negligence beyond reasonable doubt.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 12 ir 178 dalyse; CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte: When the statute of limitations for reconstructing an accident has expired, a claim for subrogation against an employer cannot be supported without direct evidence of the employee's fault.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? CivilinÄ byla Nr. 2A-601-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15378-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DalÄs BurdulienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-13-435/2019 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âBeljanaâ, dÄl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys â akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ, R.
K.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 14 153,54 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas (t.1, b. l. 3â5). NurodÄ, kad 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje dÄl R. K., vairavusio transporto priemonÄ VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonÄ BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio R.
D. S. abipusÄs kaltÄs įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. R. K. buvo samdomas atsakovÄs darbuotojas ir minÄtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Eismo įvykio dienÄ atsakovÄ buvo transporto priemonÄs VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkÄ, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonÄ VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau â TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.
Pagrindinis teisÄs aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus vadovaujasi žaliosios kortelÄs valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDÄ® â ,,Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostataiâ) (paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos spendimu dÄl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).
Kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonÄ nÄra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybÄs nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentÄjusiojo asmens Å¡alies nacionalinis draudikų biuras), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalÄ ir jÄ atlygina nukentÄjusiems asmenims. AtlyginÄs žalÄ nukentÄjusiems asmenims, pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄtas sumas bei atlyginti dÄl žalos administravimo patirtas iÅ¡laidas žalÄ sukÄlusios neapdraustos transporto priemonÄs registracijos valstybÄs nacionaliniam draudikų biurui (Å¡iuo atveju â ieÅ¡kovui).
Atsižvelgiant į tai, kad minÄtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybÄje narÄje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasiraÅ¡Ä Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybÄs â Vokietijos â nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÃRO GRÃNE KARTE E.V.), vadovaudamasis Vokietijos teisÄs nuostatomis bei Vokietijos teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgdamas į abipusÄ eismo įvykio dalyvių kaltÄ (50/50), atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikÄ reikalavimÄ 14 153,54 Eur sumai ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonÄs registracijos valstybÄs â Lietuvos â nacionaliniam draudikų biurui.
IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybÄs nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus, sumokÄjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 14 153,54 Eur.
IeÅ¡kovas, sumokÄjÄs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dÄl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokÄtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (Å¡iuo atveju â atsakovÄs) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju â atsakovÄs), raÅ¡tu kreipÄsi į atsakovÄ, reikalaudamas grÄ Å¾inti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokÄtus 14 153,54 Eur, taÄiau iki Å¡io ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos atsakovÄ reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokÄjo.
2. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ âBeljanaâ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 13-23). NurodÄ, kad nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu, nes eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis policijos pateikta eismo įvykio deklaracija dÄl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio, nurodytas ne uždarosios akcinÄs bendrovÄs â Beljanaâ darbuotojas, bet kitas eismo įvykio dalyvis, vairavÄs transporto priemonÄ BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
IeÅ¡kovas, 2015 m. kovo 5 d. atsakydamas į UAB âBeljanaâ 2015 m. vasario 4 d. atsakymÄ , nurodÄ, jog 2013 m. spalio 9 d. eismo įvykyje buvo pripažinta abiejų vairuotojų kaltÄ, ko pasÄkoje yra mokama 50 procentų patirtos žalos, dar kartÄ pareikalaudamas ieÅ¡kovui atlyginti transporto priemone (vilkiku) padarytÄ Å¾alÄ . AtsakovÄ 2015 m. gegužÄs 21 d. atsakymu nurodÄ, jog puspriekabÄ âROLFUS PEGASUSâ, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu UAB DK âPZU Lietuvaâ pagal įprastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimo sutarties liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 28 d. imtinai, o vadovaujantis Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog junginio padarytÄ Å¾alÄ apmoka transporto priemonÄs ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinÄs atsakomybÄs draudikai, todÄl už žalos administravimÄ ir atlyginimÄ nukentÄjusiesiems asmenims yra atsakingi tiek ieÅ¡kovas, tiek ir UAB DK âPZU Lietuvaâ, kadangi jų civilinÄ atsakomybÄ yra solidari.
Be to, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad iÅ¡moka iÅ¡mokÄta atsižvelgiant į kitos valstybÄs (nagrinÄjamu atveju Vokietijos) civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kinyje nenurodo. NagrinÄjamu atveju treÄiasis asmuo, vairavÄs atsakovei priklausanÄiÄ transporto priemonÄ, nebuvo pripažintas kaltu dÄl eismo įvykio. Koblemco policijos prezidiumo Mendlg policijos nuovados tarnybinÄs grupÄs suraÅ¡ytame praneÅ¡ime apie eismo įvykį nurodyta, jog bÅ«tent asmuo, vairavÄs gabaritais platesnÄ nei leidžia Vokietijos Kelių eismo kodekso nuostatos transporto priemonÄ BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkÄ treÄiojo asmens vairuojamÄ atsakovei priklausanÄiÄ transporto priemonÄ, dÄl ko lenkimo metu abi transporto priemonÄs susidÅ«rÄ Å¡onine puse.
Akivaizdu, jog priežastinis ryÅ¡ys dÄl eismo įvykio kilimo atsirado bÅ«tent dÄl transporto priemonÄ BMW 5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens kaltų veiksmų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡ viso nenurodo (t. y. aiÅ¡kiai ir nuosekliai nepaaiÅ¡kina) iÅ¡ ko kyla ieÅ¡kiniu reikalaujama 14 1153,64 Eur suma, kaip ji apskaiÄiuota, kokie raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡iÄ sumÄ patvirtina.
3. TreÄiasis asmuo akcinÄ draudimo bendrovÄ (toliau â ADB) âGjensidigeâ (buvÄs pavadinimas UAB DK âPZU Lietuvaâ) pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡Ä bylÄ sprÄsti teismo nuožiÅ«ra (t.2, b. l. 63-66). NurodÄ, kad 2013 m. sausio 28 d. sudarÄ puspriekabÄs âRolfo Pegasusâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinÄs privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs (toliau â TPVCAP) draudimo sutartį. Å ia TPVCAP draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 28 d. buvo apdrausta nurodytÄ transporto priemonÄ naudojanÄių valdytojų civilinÄ atsakomybÄ dÄl žalos padarymo nukentÄjusiems tretiesiems asmenims.
TreÄiojo asmens pareiga mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda iÅ¡ su draudÄju sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties. TreÄiajam asmeniui pareiga atlyginti puspriekabÄs valdytojo padarytÄ Å¾alÄ atsirastų tik tuo atveju, jeigu puspriekabÄ prieÅ¡ eismo įvykį atsikabintų nuo vilkiko ir jos valdytojui kiltų civilinÄ atsakomybÄ. TaÄiau nei ieÅ¡kovas, nei atsakovÄ nepateikÄ duomenų, jog žala buvo padaryta dÄl to, jog puspriekabÄ atsikabino.
AtsakovÄs pateiktas Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo sprendimas neturi įtakos nagrinÄjamos bylos dalyvių teisiniams santykiams, kadangi teismas iÅ¡vadas savo sprendime grindÄ Vokietijos teisÄs normomis. Å iame sprendime nÄra nurodytos ginÄo Å¡alys, kurios, tikÄtina, yra Vokietijoje veikiantys draudikai, todÄl nÄra pagrindo manyti, kad sprendime iÅ¡dÄstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai turi bÅ«ti taikomi subjektams, kurie abu yra Lietuvoje veikiantys asmenys. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4.
Kauno apylinkÄs teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ (t.5, b. l. 161-170) . IÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âBeljanaâ priteisÄ 3 177,46 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisÄ 75,81 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Sprendimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. Teismas nustatÄ, kad 2013 m. spalio 9 d.
Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rÄ dvi transporto priemonÄs â VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo R. K., ir BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo R. D. S., ko pasÄkoje buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonÄ VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÃRO GRÃNE KARTE E.V.), atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikÄ reikalavimÄ 14 153,54 Eur sumai Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (1 t., b. l. 10â41; 56â109).
Eismo įvykio dienÄ atsakovÄ buvo transporto priemonÄs VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkÄ, R. K. buvo samdomas atsakovÄs darbuotojas (1 t., b. l. 6, 7). Lietuvos nacionalinis draudikų biuras sumokÄjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 14 153,54 Eur (1 t., b. l. 24). IeÅ¡kovas pateikÄ pretenzijÄ atsakovei dÄl 14 153,54 Eur (48 869,34 Lt) iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. AtsakovÄ nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu, kadangi eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis policijos pateikta eismo įvykio deklaracija dÄl 2013 m. spalio 9 d.
įvykusio eismo įvykio, nurodytas ne UAB âBeljanaâ darbuotojas, bet kitas eismo įvykio dalyvis, vairavÄs transporto priemonÄ BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26). AtsakovÄ nurodÄ, kad pagal Vokietijos FederacinÄs Respublikos teisÄs aktų nuostatas ir Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR279/08 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , sukabintų velkanÄios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu Å¡ių transporto priemonių junginio padarytÄ Å¾alÄ atlygina po 50 proc., neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonÄ atsikabino nuo velkanÄios, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudÄjai yra susitarÄ kitaip.
NurodÄ, kad Å¡iuo atveju priekaba (duomenys neskelbtini) turÄjo galiojantį civilinÄs atsakomybÄs draudimÄ , todÄl žalos administravimÄ ir atlyginimÄ turi perimti UAB DK PZU Lietuva. 1.2. Teismas nurodÄ, kad įprastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties Liudijimas (Dublikatas) (2 t., b. l.
31) patvirtina, kad puspriekabÄ âROLFUS PEGASUSâ, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu UAB DK âPZU Lietuvaâ pagal įprastinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimo sutarties liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 28 d. imtinai. 1.3. Teismas konstatavo, kad po eismo įvykio R. K. nebuvo Vokietijos Federacijos greitkelių policijos pareigÅ«nų apklaustas dÄl autoįvykio aplinkybių, iÅ¡ jo nepaimtas joks paaiÅ¡kinimas, jam nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ vertÄjÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad Vokietijos Federacijos policija atliko tyrimÄ be autoįvykyje dalyvavusio asmens apklausos ir padarÄ iÅ¡vadas neįvertinusi Å¡io asmens argumentų ir nuomonÄs. TodÄl toks eismo įvykio tyrimas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡samus ir objektyvus, juolab kai kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens â Vokietijos pilieÄio R. D. S. parodymai buvo vertinami. 1.4. Teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus pirminius Vokietijos policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytus įvykio dokumentus (praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį) nurodÄ, kad apraÅ¡ant eismo įvykio eigÄ konstatuota, kad metalinio tilto statybos aikÅ¡telÄs ribose R.
K. savo vilkiku su priekaba važiavo deÅ¡iniÄ ja, o R. D. S. â kairiÄ ja iÅ¡ dviejų eismo juostų; R. D. S. savo lengvuoju automobiliu statybų aikÅ¡telÄs ribose norÄjo aplenkti deÅ¡iniÄ ja kelio juosta važiavusį vilkikÄ su priekaba, taÄiau lenkimo metu abi transporto priemonÄs susidÅ«rÄ Å¡onine puse. Nurodyta, kad statybų aikÅ¡telÄs ribose kairiÄ ja eismo juosta gali važiuoti tik ne platesnÄs nei 2,00 m transporto priemonÄs, kas nustatyta Kelių eismo kodekso 41 straipsnio 264 ženklu, konstatuojant, kad R.
D. S. vairuojamas lengvasis automobilis yra 2,094 m. ploÄio (1 t., b. l. 13). Å ioje Deklaracijoje jokių duomenų apie tai, kad vilkikÄ su priekaba vairavÄs R. K. bÅ«tų staigiai stabdÄs, keitÄs eismo juostas arba kad jo vairuojamÄ vilkikÄ bÅ«tų sumÄtÄ, nÄra, tokių duomenų policijos pareigÅ«nams suraÅ¡ant praneÅ¡imÄ apie autoįvykį nenurodÄ ir R. D. S.. 1.5. Vokietijos Federacijos greitkelių policijos ataskaitoje (1 t., b. l.
69) fiksuota, kad:
1) R. K. važiavo ne didesniu 60 km/h greiÄiu, kai leistinas greitis buvo 80 km/h;
2) R. K. vairuojamas vilkikas nestabdÄ ir neužfiksuota jokių stabdymo žymių;
3) smÅ«gis buvo užfiksuotas ne Å¡oninÄje, o galinÄje vilkiko puspriekabÄs dalyje;
4) abi transporto priemonÄs važiavo ta paÄia kryptimi, taÄiau savo juosta;
5) R. K. eismo juostos nekeitÄ. 1.6. Ä®vertinÄs Sprendimo 21â23 punktuose Vokietijos pareigÅ«nų fiksuotas eismo įvykio aplinkybes, o taip pat teismo posÄdyje apklausto R. K. paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmÄs sutampa su Å¡iais duomenimis, teismas konstatavo, kad policijos dokumentuose užfiksuoti pirminiai duomenys apie eismo įvykį ne tik neįrodo R. D. S. paaiÅ¡kinime bendrovei Sixt nurodyto žalos apraÅ¡ymo (1 t., b. l. 65), kur nurodoma, kad vilkikas staigiai stabdÄ ir metÄsi į Å¡onÄ , ko pasÄkoje įvyko Å¡oninis smÅ«gis, bet prieÅ¡ingai â paneigia lengvojo automobilio vairuotojo minÄtame paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes. 1.7.
Koblemco policijos prezidiumo Mendlg policijos nuovados tarnybinÄs grupÄs suraÅ¡ytame praneÅ¡ime apie eismo įvykį nurodyta, jog bÅ«tent asmuo, vairavÄs gabaritais platesnÄ nei leidžia Vokietijos Kelių eismo kodekso nuostatos transporto priemonÄ BMW 5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkÄ R. K. vairuojamÄ atsakovei priklausanÄiÄ transporto priemonÄ, dÄl ko lenkimo metu abi transporto priemonÄs susidÅ«rÄ Å¡onine puse, kas reiÅ¡kia, jog iÅ¡kart po eismo įvykio buvo konstatuotas BMW 5 vairuotojo R.
D. S. Kelių eismo kodekso konkretaus straipsnio pažeidimas (1 t., b. l. 6), kas ir sÄ lygojo eismo įvykį. 1.8. Teismas sutiko su atsakovÄs argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonÄ BMW neturÄjo pilno âKaskoâ draudimo (1 t., b. l. 57), kaltÄs perkÄlimas R. K. buvo naudingas R. D. S., kadangi tokiu atveju pastarasis galÄjo bÅ«ti atleistas nuo prievolÄs atlyginti nuomotai transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ . TodÄl tikÄtina, kad vÄlesni R. D. S. paaiÅ¡kinimai policijai galÄjo skirtis nuo pirminių. 1.9.
NurodÄ, kad iÅ¡ praneÅ¡imo apie eismo įvykį antro lapo dÄl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio (1 t., b. l.
15) matyti, kad buvo nubausti abiejų transporto priemonių valdytojai. Vilkiko vairuotojo R. K. atsakomybÄ dÄl eismo įvykio grindžiama trimis Kelių eismo taisyklių (vok. Strafienverkehrsgesetz (StVG)) pažeidimais â Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipa, 1 straipsnio 1 pastraipa ir 49 straipsniu, iÅ¡ kurių du yra formalÅ«s, o 2 straipsnio 2 pastraipa numato reikalavimÄ važiuoti kaip įmanoma laikantis deÅ¡inÄs (3 t., b. l. 145). Kokiu pagrindu buvo konstatuotas R. K. nurodytos teisÄs normos pažeidimas, įrodymų nÄra.
Byloje esantys duomenys paneigia buvus tokį teisÄs normos pažeidimÄ . 1.10. Teismas sprendÄ, kad atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykio tyrimo iÅ¡vados padarytos neapklausus autoįvykyje dalyvavusio asmens R. K., vien tik aplinkybÄ, jog R. K. buvo nubaustas 100,00 Eur bauda už tai, kad pažeistas reikalavimas važiuoti kaip įmanoma laikantis deÅ¡inÄs, teismo nuomone, pati savaime neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp R. K. veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos bei jo kaltÄs dÄl autoįvykio. 1.11.
Be to, teismas nurodÄ, kad negalima vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais Vokietijos teismo sprendimais, nes sprendimuose analizuojamos faktinÄs aplinkybÄs yra kitokios, nei tiriamos Å¡ioje civilinÄje byloje (Å¡ioje byloje nÄra jokių įrodymų apie tai, kad vilkikas bÅ«tų iÅ¡važiavÄs iÅ¡ savo juostos, keitÄs kryptį, staiga stabdÄs ar atlikÄs kokį kitÄ staigų manevrÄ , taip pat nÄra situacijos, kad nÄra galimybÄs nustatyti nei vieno eismo įvykio dalyvio kaltÄs, kadangi BMW 5 Vairuotojo kaltÄ buvo fiksuota iÅ¡kart po įvykio ) bei ir dÄl to, kad nÄra žinoma, ar Å¡ie teismų sprendimai yra galutiniai ir įsiteisÄjÄ. 1.12.
Teismas konstatavo, kad R. K. dÄl 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio nebuvo sudaryta galimybÄ pateikti bet kokius paaiÅ¡kinimus, kas reiÅ¡kia, kad tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai, kas kelia abejonių dÄl jo objektyvumo. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nÄra galimybÄs nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp R. K. veiksmų/ neveikimo ir atsiradusios žalos bei jo kaltÄs dÄl įvykusio eismo įvykio. Nuo eismo įvykio praÄjo daugiau nei 6 metai, kas reiÅ¡kia, kad galimybÄs atkurti eismo įvykį ir surinkti daugiau įrodymų, nei pateikta byloje, yra itin menkos.
T. y. atsakovÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio nÄra įrodyta, todÄl ieÅ¡kovo regresinis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. 1.13. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos 3 177,46 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (vertimo iÅ¡laidas, žyminį mokestį); prie bylos prijungti pateikiamus dokumentus (t.6, b. l. 2-12).
Apeliaciniame skunde nurodoma: 1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas nuostatas bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ pozicijÄ dÄl įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄs įgyvendinimo tokio pobÅ«džio bylose, dÄl ko priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ . Ä®rodinÄti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisÄ sukurianÄius faktus, taÄiau neturi įrodinÄti tÄ teisÄ paneigianÄių faktų â tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. 1.2.
TeisÄ susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas Biuras įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms: transporto priemonÄs valdytojo civilinei atsakomybei dÄl eismo įvykio; kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokÄta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus. Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . 1.3. Esant Å¡alių ginÄui dÄl faktinį reikalavimo pagrindÄ sudaranÄių aplinkybių, biurui tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybÄs teisÄs aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybÄs teismo sprendimo), pagal kurias teismas galÄtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinÄ atsakomybÄ.
Tuo tarpu atsakovui, kelianÄiam abejones dÄl ieÅ¡kovo įrodinÄjamo užsienio teisÄs turinio, tenka pareiga teikti kitokį užsienio teisÄs turinį, nei įrodinÄja ieÅ¡kovas, pagrindžianÄius įrodymus. Atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ . Tik tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybÄje vykstantį žalos administravimo procesÄ arba jam nebuvo sudarytos galimybÄs jame dalyvauti, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. 1.4.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas pateikÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ pagrindžianÄius įrodymus: Vokietijos policijos praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, kuriame nurodyta, kad abiem eismo įvykyje dalyvavusiems vairuotojams buvo paskirtos baudos; Vokietijos Kelių eismo kodekso straipsnių, kurių pagrindu eismo įvykio dalyviams skirtos baudos, vertimus į lietuvių kalbÄ ; Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktÄ Oldenburgo teismo 2013-11-15 sprendimÄ byloje, kurioje faktinÄs aplinkybÄs analogiÅ¡kos Å¡ios bylos aplinkybÄms.
Remdamasis byloje pateiktu Vokietijos policijos praneÅ¡imu bei nurodytu Vokietijos teismo sprendimu, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras konstatavo abipusÄ (po 50 %) Å¡iai bylai aktualaus eismo įvykio dalyvių kaltÄ. Atsakovei nesutinkant su aplinkybÄmis, kad ieÅ¡kovo pateiktame Oldenburgo teismo 2013-11-15 sprendime yra analogiÅ¡kos aplinkybÄs Å¡ioje byloje nagrinÄjamoms aplinkybÄms, ieÅ¡kovas pateikÄ Brandenburgo apylinkÄs teismo 2017-01-13 sprendimÄ civilinÄje byloje, kurioje kaltÄs klausimas buvo sprendžiamas situacijoje, kuomet 2,06 metrų ploÄio lenkianti transporto priemonÄ, judÄjusi juosta, kurioje gali važiuoti ne platesnÄs nei 2 metrų ploÄio transporto priemonÄs, susidÅ«rÄ su lenkiama transporto priemone.
Vokietijos teismas ir tokiu atveju padalino eismo įvykio dalyvių kaltÄ. IeÅ¡kovas taip pat pateikÄ Vokietijos civilinio kodekso 249 straipsnį, kuriame įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas; įstatymÄ dÄl advokatų honoraro; iÅ¡traukÄ iÅ¡ Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013-02-15 sprendimo Nr. VI ZR 363/11, pagal kurį nukentÄjusioji Å¡alis gali reikÅ¡ti pretenzijas dÄl negalÄjimo naudotis transporto priemone; Vokietijos FederalinÄs automobilių reikalų laisvos profesijos nepriklausomų ekspertų asociacijos pateiktÄ oficialiÄ informacijÄ dÄl ekspertų honorarų (Biuro 2015-10-23 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pagrindžianÄius įrodymus. 1.5.
Nurodo, kad papildomai teikia biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ , kurioje dar kartÄ detalizuojami bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme biuro pateikti įrodymai bei pagrindžiamas biuro reikalavimas. Taip pat iÅ¡vadoje paminÄtÄ R. K. paaiÅ¡kinimÄ , kurį jis pats pateikÄ Vokietijos policijai. Å io dokumento pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau â teismui pasiremiant tikrovÄs neatitinkanÄiais R. K. paaiÅ¡kinimais. IÅ¡vadoje nurodyta, kad pateiktas atsakomybÄ Ä¯rodantis dokumentas nÄra eismo įvykio deklaracija, bet oficiali Soblenco policijos prezidiumo Mendig policijos nuovados parengta pažyma apie eismo įvykį, eismo įvykio dalyvius, aplinkybes, nustatytus kaltininkus bei abiejų vairuotojų pažeistus teisÄs aktus.
Policijos pažymoje nurodytos abiejų vairuotojų pažeistos kelių eismo taisyklÄs, įvardintos paskirtos baudos už administracinius pažeidimus. Remiantis policijos pažyma, nustatyta abipusÄ vairuotojų atsakomybÄ. Nurodo, kad reikia atsižvelgti į byloje pateiktÄ pilnÄ policijos pažymÄ (2015-07-27 ieÅ¡kinio Nr. S-7681-(4.11.) 3 priedas), kartu su atsakovÄs vairuotojo R. K. paraÅ¡u patvirtintomis eismo įvykio aplinkybÄmis. Remiantis minÄta pažyma matyti, kad ir R. K. po eismo įvykio buvo apklaustas, t. y., priimant sprendimÄ dÄl kaltÄs, buvo objektyviai įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių parodymai bei įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybÄs. Pats R.
K. savo paaiÅ¡kinime patvirtino jo atliktÄ stabdymo manevrÄ . Be to, į įvykio vietÄ atvykÄ ir jÄ betarpiÅ¡kai apžiÅ«rÄjÄ Vokietijos policijos pareigÅ«nai konstatavo, jog lenkimo metu abi transporto priemonÄs susidÅ«rÄ Å¡onine puse. BÅ«tent minÄtos aplinkybÄs ir tapo pagrindu remtis Oldenburgo teismo 2013-11-15 sprendimu dalinant kaltÄ pusiau. Brandenburgo teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 31 C 71/16, patvirtina aplinkybÄ, kad eismo įvykių dalyvių kaltÄ buvo padalinta pagrįstai. 1.6.
AtsakovÄ, nesutikdama su pareikÅ¡tu reikalavimu, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais ir nepateikÄ kitokį Vokietijos teisÄs turinį, nei įrodinÄjo biuras, pagrindžianÄių įrodymų. AtsakovÄ gali ir neteikti tokių įrodymų, taÄiau tokiu atveju atsakovei, kaip subjektui, nepasirinkusiam tinkamų gynybos priemonių, turi tekti neigiamos bylos baigties pasekmÄs, o ne biuro pateikti įrodymai pripažįstami mažiau tikÄtinais negu atsakovÄs abejonÄs. 1.7. SkundžiamÄ sprendimÄ priÄmÄs teismas ignoravo Vokietijos teisÄ, kuria remiantis buvo nustatyta abipusÄ eismo įvykio dalyvių kaltÄ, dÄl ko netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. 1.8.
Sprendžiant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, kuomet faktinį reikalavimÄ pagrindžianÄius įrodymus (tokioje apimtyje, kaip numatyta LAT praktikoje) byloje pateikia tik biuras, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle (o ne reikalauti aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo), o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo turi bÅ«ti daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. 1.9.
Teismas neturÄjo realaus pagrindo abejoti reikalavimo pagrįstumu, nes jis buvo paremtas iÅ¡imtinÄ kompetencijÄ , apimanÄiÄ ir užsienio valstybÄje taikomų teisÄs aktų nuostatų aiÅ¡kinimÄ , administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinÄio subjekto â Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisÄs aktų nuostatomis. 1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikÄ didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ atsakovÄs bei jos darbuotojo, t. y. tik suinteresuotų bylos baigtimi subjektų teiginiams.
Teismas nepagrįstai atsakovÄs argumentų nevertino kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į aplinkybÄ, kad bÅ«tent atsakovÄ nevykdÄ pareigos apdrausti jam priklausanÄios transporto priemonÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. Tai atsakovÄ daro sistemingai, nes biure administruotų ir vis dar administruojamų bylų, kuriose žala padaryta atsakovÄs valdomomis neapdraustomis transporto priemonÄmis, skaiÄius yra 76 bylos bei yra suinteresuota iÅ¡vengti žalos atlyginimo.
Be to, atsakovÄ, teigdama, jog jos darbuotojas nÄra kaltas dÄl eismo įvykio, nesiÄmÄ jokių veiksmų kad bÅ«tų atlyginta eismo įvykio metu jai padaryta žala. 1.11. NeaiÅ¡ku dÄl kokių priežasÄių pirmosios instancijos teismas Vokietijos policijos pareigÅ«nų parengtÄ oficialų dokumentÄ â policijos ataskaitÄ , kuriame apraÅ¡ytas eismo įvykio mechanizmas bei nurodyta informacija apie paskirtas baudas eismo įvykio dalyviams, vadina âdeklaracijaâ. DÄl Å¡ios klaidos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisÄsaugos institucijos pateikto dokumento â policijos ataskaitos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ. 1.12.
Pats R. K., bÅ«damas 2013-10-09 eismo įvykio dalyviu, turÄjo bÅ«ti aktyvus bei domÄtis tyrimu, teikti paaiÅ¡kinimus. IÅ¡vadoje paminÄtas R. K. paaiÅ¡kinimas įrodo, kad R. K. suprato, ko iÅ¡ jo nori Vokietijos policijos pareigÅ«nai, jiems jokių pretenzijų nereiÅ¡kÄ. Be to, R. K. sumokÄjo jam paskirtÄ baudÄ , nors ir teigia, jog nepasidomÄjo už kÄ moka. 1.13. AtsakovÄ buvo tinkamai informuota apie Å¡ios žalos administravimo procedÅ«ras, t. y., jai buvo sudarytos visos galimybÄs dalyvauti Å¡iame procese, bet tuo nepasinaudojo, taÄiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybÄs nevertino. 1.14.
AtsakovÄ dar 2013-12-17 buvo informuota apie Vokietijoje vykstantį 2013-10-09 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , t. y. buvo sudarytos galimybÄs tiek dalyvauti minÄtame procese, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ UAB âBeljanaâ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl naujų įrodymų prijungimo; apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (t.6, b. l. 20-27). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. AtsakovÄ turÄjo teisÄ teikti įrodymus, paneigianÄius ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taÄiau atsakovÄ neprivalÄjo pateikti kitokį užsienio teisÄs turinį pagrindžianÄių įrodymų.
Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovÄ byloje apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais bei nepagrįstu abejonių kÄlimu, taÄiau Å¡ių faktinių duomenų pakako tam, kad pirmosios instancijos teismas konstatuotų, jog nÄra aplinkybių, pagrindžianÄių ieÅ¡kovo reikalavimÄ . 2.2. NagrinÄjamo pobÅ«džio bylose vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybÄs nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžianÄiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta.
Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nÄra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir treÄiųjų asmenų santykiams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3k-3-24/2014). T. y. nors ieÅ¡kovas pateikÄ Vokietijos teisÄs aktų nuostatomis paremtus įrodymus, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad įrodymai yra pakankami ieÅ¡kinio pagrįstumui įrodyti. 2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad ieÅ¡kovo pateikta teismų praktika yra Vokietijos FederacinÄs Respublikos pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovas nepateikÄ duomenų, kad tokia praktika yra galutinÄ ir patvirtinta Vokietijos Federacijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo.
Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nagrinÄjamoje byloje turÄjo bÅ«ti analizuojamos ir atsakovÄs darbuotojo, treÄiojo asmens R. K., civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, įskaitant kaltÄs klausimÄ , o visuma duomenų patvirtino, kad vairuotojo kaltÄ nagrinÄtoje situacijoje nebuvo nustatyta. 2.4. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ Vokietijos policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytus eismo įvykio dokumentus ir pagrįstai sprendÄ, kad jame vartojamos formuluotÄs ir nurodytos aplinkybÄs neleidžia teigti, jog treÄiasis asmuo yra kaltas dÄl eismo įvykio.
Pirmosios instancijos teismas tyrÄ ir kitus į bylÄ pateiktus oficialius dokumentus, t. y. Vokietijos Federacijos greitkelių policijos ataskaitÄ , Koblemco policijos prezidiumo Mendlg policijos nuovados tarnybinÄs grupÄs suraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ ir kt., taÄiau iÅ¡ jų turinio pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatÄ atsakovÄs atsakomybÄs už atsiradusiÄ Å¾alÄ . 2.5. Vokietijos draudikų biuras nepateikÄ Ä¯rodymų, kad dÄl eismo įvykio kalta bÅ«tent atsakovÄ, nes į bylÄ buvo pateikti formalÅ«s įrodymai, kurie yra prieÅ¡taringi.
Pirmosios instancijos teismas tyrÄ bei analizavo tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovÄs ir treÄiojo asmens į bylÄ pateiktus įrodymus ir apie kiekvienÄ iÅ¡ įrodymų argumentuotai nurodÄ, kodÄl juos atmeta arba suteikia jiems mažesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovas privalÄjo byloje įrodyti, kad atsakovÄ yra kalta dÄl eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos. 2.6. IeÅ¡kovas nepateikÄ tiesioginių įrodymų dÄl Vokietijos teisÄs turinio ir jo aiÅ¡kinimo, kurie pagrįstų R.
K. kaltÄ dÄl eismo įvykio. IeÅ¡kovas į bylÄ nebuvo pateikÄs nei Vokietijos Federacijos greitkelių policijos eismo įvykio tyrimo medžiagos, eismo įvykio metu užfiksuotų liudytojų parodymų ar kitų su ginÄo eismo įvykiu susijusių Vokietijos teismų sprendimų. Nors iÅ¡ bylos medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tyrimas buvo atliekamas, taÄiau jokių su juo susijusių duomenų ieÅ¡kovas teismui nepateikÄ, nors tokiÄ pareigÄ turÄjo. 2.7. IeÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai neturÄtų bÅ«ti prijungti prie bylos.
Bylos nagrinÄjimas truko keturis su puse metų. Per tokį ilgÄ laikotarpį ieÅ¡kovas turÄjo visas galimybes ieÅ¡koti įrodymų, juos gauti, praÅ¡yti iÅ¡sireikalauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovas praÅ¡o dokumentus prijungti prie civilinÄs bylos, motyvuojant tuo, kad Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau, t. y. teismui, pasiremiant tikrovÄs neatitinkanÄiais R. K. paaiÅ¡kinimais, priÄmus nepagrįstÄ sprendimÄ . TaÄiau bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas ne tik neteikÄ kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų, nepraÅ¡Ä iÅ¡ kur nors jų iÅ¡reikalauti, taÄiau net ir neužsiminÄ apie jų egzistavimÄ .
Naujus įrodymus ieÅ¡kovas pateikÄ tik teismui priÄmus jam nepalankų sprendimÄ . TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). AbsoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl teismas bylÄ nagrinÄja tik apeliacinio skundo ribose.
8. Byloje kilo ginÄas dÄl žalos, padarytos eismo įvykio Vokietijoje metu, atlyginimo regreso tvarka. DÄl naujų įrodymų priÄmimo 9. IeÅ¡kovÄ su apeliaciniu skundu pateikÄ treÄiojo asmens R. K. paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, kurį jis pateikÄ Vokietijos policijai (2 priedas). IeÅ¡kovÄ mano, kad Å¡io dokumento pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo todÄl, kad teismas priÄmÄ sprendimÄ remdamasis tikrovÄs neatitinkanÄiais R. K. paaiÅ¡kinimais.
10. AtsakovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ Å¡Ä¯ dokumentÄ turÄjo pateikti pirmosios instancijos teismui, per ilgÄ bylos nagrinÄjimÄ tokia procesine teise nepasinaudojo, net neužsiminÄ apie jo egzistavimÄ , todÄl praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus atmestinas.
11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklÄ, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dÄl proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių naujų įrodymų priÄmimÄ apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perfrazavus Å¡iÄ taisyklÄ, darytina iÅ¡vada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisÄs teikti naujus įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme.
Toks draudimas â ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Kaip žinoma, bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka paskirtis â neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turÄtų neribotÄ procesinÄ galimybÄ teikti apeliacinÄs instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.
TodÄl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybÄ, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus paÅ¡alina (ar sumažina) procesinÄs staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybÄ, užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrÄžtumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
12. TeisÄjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovÄ nenurodÄ, jog neturÄjo objektyvių galimybių pateikti apeliacinÄs instancijos teismui teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ jau pirmosios instancijos teisme. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinÄjama nuo 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d., keletÄ kartų buvo sustabdyta, t. t. ir dÄl naujų įrodymų pateikimo bei jų iÅ¡reikalavimo. AtsakovÄs pozicija, jog jos darbuotojas nekaltas dÄl eismo įvykio, ieÅ¡kovei buvo žinoma dar iki bylos iÅ¡kÄlimo teisme, nes atsakovei buvo teikiamos pretenzijos, į kurias ji atsakÄ.
Byloje buvo sprendžiama, ar atsakovÄs darbuotojas turÄjo galimybes prieÅ¡ jam skiriant baudÄ paaiÅ¡kinti savo pozicijÄ dÄl eismo įvykio. TodÄl bÅ«tinybÄ pateikti tik apeliacinÄs instancijos teisme teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsirado jau bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, kur jis bÅ«tų iÅ¡tirtas, t. t. iÅ¡klausant šį paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡iusio asmens R. K. argumentus. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄ Ä¯rodymu, kuris nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme, grindžia apeliacinį skundÄ , nepaisydama CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų draudimų.
13. TeisÄjų kolegija vertina, jog ieÅ¡kovÄ, turÄdama didelÄ patirtį analogiÅ¡kų ginÄų nagrinÄjimo teisme ir turÄdama objektyvias galimybes naujus įrodymus pateikti bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, piktnaudžiauja įrodymų vÄlesnio pateikimo teise (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). DÄl to nauji įrodymai dÄl ginÄo esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme nepriimami ir nevertinami. DÄl ginÄo esmÄs 14.
Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis. Jame dalyvavo atsakovÄs UAB âBeljanaâ transporto priemonÄ â VOLVO FM 42R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. Galiojantį UAB DK PZU Lietuva civilinÄs atsakomybÄs draudimÄ turÄjo tik Å¡ios transporto priemonÄs priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonÄ, kuri susidÅ«rÄ su R. D. S. vairuojamu BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovÄs darbuotojas treÄiasis asmuo R.
K.. Eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÃRO GRÃNE KARTE E.V.) bei pateikÄ reikalavimÄ 14 153,54 Eur sumai Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris jÄ atlygino ir kreipÄsi į teismÄ su regresiniu reikalavimu atsakovei.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas byloje vertino atsakovo prieÅ¡taravimus dÄl eismo įvykio kilimo priežasÄių ir nustatÄ, kad Vokietijoje teismo procesas dÄl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio nevyko; po eismo įvykio R. K. nebuvo Vokietijos Federacijos greitkelių policijos pareigÅ«nų apklaustas dÄl eismo įvykio aplinkybių ir iÅ¡ jo nepaimtas joks paaiÅ¡kinimas; jam nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ vertÄjÄ .
Teismas, įvertinÄs Vokietijos Federacijos greitkelių policijos ataskaitÄ , Vokietijos policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytÄ PraneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, atsakovÄs ir treÄiojo asmens R. K. paaiÅ¡kinimus sprendÄ, kad vien tik aplinkybÄ, jog R. K. buvo nubaustas 100,00 Eur bauda už reikalavimo važiuoti kaip įmanoma laikantis deÅ¡inÄs kelio juostos pažeidimÄ , teismo nuomone, pati savaime neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp R. K. veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos bei jo kaltÄs.
16. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovui nuosavybÄs teise priklausanÄios transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonÄs VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo â atsakovo darbuotojo dalinÄs kaltÄs (50 %) klausimÄ dÄl 2013 m. spalio 9 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, netinkamai paskirstÄ byloje įrodinÄjimo naÅ¡tÄ bei netinkamai įvertino byloje pateiktus ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ pagrindžianÄius įrodymus, dÄl ko priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių procesinÄs teisÄs normų pažeidimus ir dÄl tokių pažeidimų galÄjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡sprÄsta byla.
17. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kruopÅ¡Äiai iÅ¡tyrÄ byloje surinktus įrodymus ir teisingai skundžiamame teismo sprendime (21 punktas) citavo bei vertino Koblenco policijos prezidiumo Mending policijos nuovados PraneÅ¡imo apie eismo įvykį ir jo priedų turinį (1 t., b. l. 13-41). PažymÄtina, kad PraneÅ¡imo pirmajame lape apraÅ¡ant eismo įvykio eigÄ yra nurodyta, jog atsakovÄs transporto priemonÄ važiavo deÅ¡iniÄ ja kelio juosta ir nÄra jokių žinių apie Å¡ios transporto priemonÄs padÄtį deÅ¡inÄje kelio juostoje.
NepažymÄta, kad Å¡i transporto priemonÄ keitÄ padÄtį kelio juostoje, nenurodyta, jog vairuotojas pažeidÄ Kelių eismo kodekso reikalavimus. Tuo tarpu dÄl kairiÄ ja kelio juosta važiavusios transporto priemonÄs nurodyta, kad ji statybų aikÅ¡telÄs ribose norÄjo aplenkti deÅ¡iniÄ ja kelio juosta važiuojantį dalyvį ir bÅ«tent lenkimo metu abi transporto priemonÄs susidÅ«rÄ Å¡onine puse. PažymÄta, kad statybų aikÅ¡telÄs ribose kairiÄ ja eismo juosta gali važiuoti tik ne platesnÄs nei 200 m. transporto priemonÄs ir tai yra nustatyta Kelių eismo kodekso 41 straipsnio 264 ženklu, o lengvasis automobilis yra 2,094 m. ploÄio.
18. Pranešimo apie eismo įvykį antrajame lape (1 t., b. l.
15) nurodyta, kad R. K. padarÄ Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipos, 1 straipsnio 2 pastraipos ir 49 straipsnio pažeidimus ir jam paskirta 100 Eur bauda, o kitas eismo dalyvis â Kelių eismo kodekso 5 straipsnio 3 pastraipos, 1 straipsnio 2 pastraipos ir 49 straipsnio pažeidimus ir jam paskirta 145 Eur bauda. Abiem eismo dalyviams pritaikyto 1 straipsnio 2 pastraipos nuostatos reglamentuoja, kad kiekvienas eismo dalyvis turi elgtis taip, kad kitiems nebÅ«tų padaryta žala, nekiltų didesnÄ grÄsmÄ ar pan. nei tai bÅ«tų neiÅ¡vengiama dÄl aplinkybių, kitiems nebÅ«tų daromos kliÅ«tys ar kiti patirtų sunkumų (3 t., b. l. 143), o 2 straipsnio 2 pastraipoje įvirtinta, kad reikia važiuoti kaip įmanoma labiau laikantis deÅ¡inÄs pusÄs â ne tik esant dvipusiam eismui, įkalnÄse, posÅ«kiuose ar esant blogam matomumui.
Kitas eismo dalyvis R. D. S. padarÄ Kelių eismo kodekso 5 straipsnio, numatantį atvejus, kai lenkimas yra draudžiamas, pažeidimÄ (3 t., b. l. 150). Tuo tarpu prie abiem eismo dalyviams skirtų baudų paminÄtas 49 straipsnis reglamentuoja administracinius teisÄs pažeidimus, t. y. jame nurodyta, kokie pažeidimai laikomi administracinÄs teisÄs pažeidimais (3 t., b. l. 152, 154, 156, ).
19. Prie PraneÅ¡imo pridÄtoje medžiagoje yra Asmens anketa apie R. K. (b. l. 27-29), kurioje nurodyta, kad jis padarÄ eismo draudimo deÅ¡iniÄ ja juosta pažeidimÄ . Taip pat yra Asmens informavimas apie jo teises (b. l. 31), kuriame keturkampe žyma pažymÄta, jog asmuo nepripažįsta padarÄs eismo pažeidimÄ , o prie âjei ne, trumpai pagrįsti:â â nurodyta âžr. lapÄ â. Å iame dokumente nÄra treÄiojo asmens paraÅ¡o, tik policijos komisarÄs paraÅ¡as, nurodytas lapas prie Å¡io dokumento nepridÄtas, taÄiau pastarasis dokumentas patvirtina treÄiojo asmens argumentus, kad eismo įvykio vietoje jis savo kaltÄs nepripažino. AnalogiÅ¡koje anketoje apie kitÄ eismo įvykio dalyvį (1 t., b. l.
17) nurodyta, kad jis âlenkÄ, nepaisant neaiÅ¡kios eismo padÄtiesâ, o Asmens informavime apie pažeidimÄ nÄra visai jokių žymų, t. t. žinių, kad R. D. S. bÅ«tų nurodÄs į atsakovÄs vairuotojo neteisÄtus veiksmus ar jo kaltÄ dÄl eismo įvykio (1 t., b. l. 19).
20. Byloje nÄra ginÄo, kad teismo procesas dÄl 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio Vokietijoje nevyko, todÄl teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokiu atveju atsakovo prieÅ¡taravimai turÄjo bÅ«ti vertinami regresinio ieÅ¡kinio byloje. Tuomet ieÅ¡kovui, siekianÄiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas, teko pareiga įrodyti Å¡ias sÄ lygas:
1) transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ dÄl eismo įvykio; ir 2) kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokÄta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegijos 2017 m. lapkriÄio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
21. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliantÄ neteisingai nurodo, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tokio pobÅ«džio bylose kaip Å¡i, teismai civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų nenustatinÄja, o tik vertina, ar pakanka byloje pateiktų įrodymų apie eismo įvykio Å¡alies civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų turinį, jų taikymo praktikÄ byloje. IeÅ¡kovÄs nurodytoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. lapkriÄio 13 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-495/2014 nÄra iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad teismai tokio pobÅ«džio bylose civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų nenustatinÄja.
PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje nurodyta, kad Å¡alims buvo pasiÅ«lyta papildomai pateikti įrodymus apie savo reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžianÄias aplinkybes, apie eismo įvykį Norvegijoje, įvykio kaltininkÄ , žalÄ . Nutartyje buvo konstatuota, kad teismai vertino visas kasatoriaus civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas. TodÄl apeliantÄs argumentai dÄl to, kad pirmosios instancijos teismas byloje neturÄjo pagrindo nustatinÄti civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, yra neteisingi.
22. Pirmosios instancijos teismas vertino visus ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktus duomenis apie eismo įvykio eigÄ ir iÅ¡ jų visumos negalÄjo nustatyti kokie duomenys leido Vokietijos pareigÅ«nams sprÄsti, kad atsakovÄs vairuotojas pažeidÄ Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipoje įvirtintus reikalavimus važiuoti kaip įmanoma labiau laikantis deÅ¡inÄs pusÄs. Be to, toks pats pažeidimas buvo konstatuotas ir kito vairuotojo veiksmuose, nors jis eismo įvykio metu iÅ¡važiavo iÅ¡ deÅ¡inÄs kelio pusÄs, norÄdamas atlikti lenkimÄ . IeÅ¡kovo atstovas 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posÄdyje, atsakydamas į teismo klausimÄ , kokiame dokumente yra nurodyta atsakovÄs transporto priemonÄs padÄtis deÅ¡inÄje kelio juostoje, ar kas patvirtina padarytÄ pažeidimÄ , paaiÅ¡kino, kad apie tai galima sprÄsti tik iÅ¡ to, kad bauda yra paskirta pagal Kelių eismo kodekso 2 straipsnio 2 pastraipÄ .
23. TeisÄjų kolegija iÅ¡klausÄ ir atsakovÄs darbuotojo R. K. paaiÅ¡kinimus dÄl eismo įvykio aplinkybių, duotus 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posÄdyje. TeisÄjų kolegija negali sutikti su ieÅ¡kove, kad Å¡is asmuo davÄ tikrovÄs neatitinkanÄius paaiÅ¡kinimus. R. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ deÅ¡inÄs kelio pusÄs nebuvo iÅ¡važiavÄs, jam nebuvo poreikio keisti kelio juostÄ , nes priekyje važiavo transporto priemonÄ, kuri užÄmÄ beveik abi juostas. Jis važiavo leistinu greiÄiu, į jo vairuojamÄ transporto priemonÄs galÄ atsitrenkÄ kita transporto priemonÄ. Kadangi jis buvo nekaltas, jo vairuojama transporto priemonÄ buvo apgadinta nežymiai (nulenktas galinio posÅ«kio žibinto laikiklis, kurį jis atstatÄ), todÄl policijos pareigÅ«nai jam leido važiuoti toliau, kÄ jis ir padarÄ ir apie jo kaltÄ nieks neminÄjo. PastebÄtina, kad PraneÅ¡imo antrajame lape nurodyta bauda (1 t., b. l.
15) jam buvo paskirta tik sekanÄiÄ dienÄ po eismo įvykio â 2013 m. spalio 11 d. Taigi, R. K. paaiÅ¡kinimai dÄl eismo įvykio eigos atitinka PraneÅ¡ime apie eismo įvykio aplinkybes nurodytus duomenis, todÄl jų negalima laikyti neatitinkanÄiais tikrovÄs. TreÄiasis asmuo teismo posÄdyje taip pat paaiÅ¡kino, kad reikalavimÄ sumokÄti baudÄ jam atsiuntÄ Ä¯ namus. BaudÄ sumokÄjo net neįsigilinÄs už kÄ ji skirta, nes važinÄjant užsienyje jis ne kartÄ buvo baustas už greiÄio virÅ¡ijimÄ , todÄl manÄ, kad ir vÄl gavo baudÄ už tÄ patį pažeidimÄ , net darbdaviui apie tai neprasitarÄ. Ä® ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ , kodÄl baudos neginÄijo, treÄiasis asmuo atsakÄ, kad nemoka vokieÄių kalbos, ja neraÅ¡o, žino atskirus žodžius, o iÅ¡ kolegų patirties žino, kad įrodyti, jog esi nekaltas, praktiÅ¡kai neįmanoma (garso įraÅ¡as nuo 1:02:10 iki 1:17:40).
24. TeisÄjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma suponuoja labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo kodekso 5 straipsnio 3 pastraipos pažeidimas, jam atliekant draudžiamÄ atsakovÄs transporto priemonÄs lenkimÄ ir jÄ apgadinant, dargi, tamsiu paros metu, lyjant lietui ir esant Å¡lapiai kelio dangai (CPK 185 straipsnis). TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad tarp atsakovÄs transporto priemonÄs (jos valdytojo veiksmų) ir eismo metu padarytos žalos nÄra priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų.
Kadangi transporto priemonÄ, vairuojama R. D. S., iÅ¡važiavo iÅ¡ deÅ¡inÄs eismo juostos ir susidÅ«rÄ su atsakovÄs transporto priemone atlikdama lenkimÄ , o eismo įvykio tyrimo medžiagoje policijos pareigÅ«nai nepažymÄjo, kad atsakovÄs transporto priemonÄ keitÄ eismo juostÄ , tai ieÅ¡kovÄs užimta pozicija byloje, kad negalima buvo nustatyti dÄl kieno kaltÄs įvyko eismo įvykis, yra nepagrįsta. PastebÄtina, kad abiem transporto priemonÄms laikantis kuo arÄiau deÅ¡inÄs kelio pusÄs, eismo įvykis apskritai nebÅ«tų įvykÄs. Kadangi ieÅ¡kovÄ klydo, teigdama, jog negalima nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sukÄlÄ eismo įvykį ir žalÄ , tai jos pasirinktu užsienio teisÄs turiniu teismas neturÄjo pagrindo remtis dÄl faktinių aplinkybių netapatumo.
25. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodÄ, kad į bylÄ pateikÄ Oldenburgo AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. lapkriÄio 15 d. sprendimÄ (3 t., b. l. 51-65), kuriuo Vokietijos teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ , kurios faktinÄs aplinkybÄs analogiÅ¡kos Å¡ios bylos aplinkybÄms: transporto priemonÄs A (kaip ir Å¡ioje byloje â vairuojama R. D. S.) ir B (kaip ir Å¡ioje byloje â vairuojama atsakovo darbuotojo R. K.) važiavo viena kryptimi kelio atkarpoje, kurioje vykdomas kelio remontas bei yra susiaurintos važiavimo juostos.
Transporto priemonÄ A lenkÄ transporto priemonÄ B. Lenkimo manevro metu transporto priemonÄs susidÅ«rÄ. Kadangi minÄtoje byloje eismo įvykio eiga tiksliai nebuvo nustatyta ir nei vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių negalÄjo įrodyti eismo įvykio neiÅ¡vengiamumo, Vokietijos teismas priÄmÄ sprendimÄ padalinti eismo įvykio dalyvių kaltÄ pusiau â po 50 %. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad Å¡iame teismo sprendime nurodytos aplinkybÄs yra netapaÄios ir teisÄjų kolegija su tuo sutinka.
26. PaminÄtame sprendime nurodyta, kad lengvojo automobilio vairuotojas tvirtino, jog eismo įvykio vietoje galiojanÄio draudimo lenkti nebuvo, vilkiko vairuotojas užvažiavo ant vidurinÄs linijos ir pasuko į kairiÄ juostÄ , kai lengvojo automobilio vairuotojas, atlikdamas lenkimÄ , elgÄsi teisingai. Vilkiko vairuotojas tvirtino, kad niekada nebuvo iÅ¡važiavÄs iÅ¡ deÅ¡inÄs kelio juostos. Teismas nustatÄ, kad eismo įvykio vietoje galiojo draudimas lenkti ir neaiÅ¡ku, kuri iÅ¡ transporto priemonių iÅ¡suko iÅ¡ juostos, kuria važiavo, todÄl atsižvelgus į ypatingas aplinkybes kaltÄ padalino per pusÄ.
Teismas nurodÄ, kad negalima teigti, kad lengvojo automobilio vairuotojas pažeidÄ eismÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus. Tuo tarpu nagrinÄjamu atveju byloje nÄra ginÄo, kad iÅ¡ deÅ¡inÄs kelio juostos iÅ¡suko R. D. S. vairuojama transporto priemonÄ ir nÄra duomenų, kad tai padarÄ atsakovÄs transporto priemonÄ. Vokietijos pareigÅ«nai nustatÄ, kad Kelių eismo kodekso 5 straipsnio, draudžianÄio lenkimÄ , pažeidimÄ padarÄ R. D. S. ir jam už šį pažeidimÄ paskyrÄ baudÄ .
TodÄl negalima teigti, kad nagrinÄjamoje byloje negalima nustatyti, kurio iÅ¡ vairuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala.
27. ApeliantÄ nurodÄ, kad teismas galÄjo remtis Brandenburgo apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimu civilinÄje byloje (5 t., b. l. 84-97), kurioje kaltÄs klausimas buvo sprendžiamas situacijoje, kuomet 2,06 metrų ploÄio lenkianti transporto priemonÄ, judÄjusi juosta, kurioje gali važiuoti ne platesnÄs nei 2 metrų ploÄio transporto priemonÄs, susidÅ«rÄ su lenkiama transporto priemone. Vokietijos teismas ir tokiu atveju padalino eismo įvykio dalyvių kaltÄ (konstatuota net 60 % lenkiamos transporto priemonÄs vairuotojo (mÅ«sų aptariamu atveju â atsakovo darbuotojo) kaltÄs ir tik 40 % - lenkusios transporto priemonÄs vairuotojo kaltÄs).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebÄjimais, kad nÄra žinių apie Å¡io teismo sprendimo įsiteisÄjimÄ . ApeliantÄ apie tai nenurodÄ ir apeliaciniame skunde. TaÄiau Å¡iame sprendime paaiÅ¡kinta, jeigu vilkikas, važiuodamas per vidurinÄ linijÄ , kliudÄ gretimoje juostoje važiuojantį, bet Å¡iai gretimai juostai pagal Kelių eismo taisyklių 41 straipsnio 264 per platų lengvÄ jį automobilį, todÄl vilkikui tenkanti atsakomybÄs dalis yra didesnÄ nei lengvojo automobilio.
TaÄiau jau minÄta, kad nagrinÄjamoje byloje esanÄiuose oficialiuose dokumentuose nÄra užfiksuota, kad atsakovÄs transporto priemonÄ važiavo per vidurinÄ linijÄ . Be to, paminÄtame sprendime nurodyta, kad atsakomybÄ gali bÅ«ti padalinta tuomet, jeigu neįmanoma iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡ abiejų transporto priemonių paliko kelio juostÄ , kuria važiavo. NagrinÄjamu atveju nustatyti, kas atliko lenkimÄ ir iÅ¡važiavo į kairiÄ jÄ kelio juostÄ , galima pagal Vokietijos pareigÅ«nų atliktÄ eismo įvykio eigos apraÅ¡ymÄ ir tai padarÄ ne atsakovÄs transporto priemonÄ (jos valdytojas).
28. TodÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovÄ pirmiau aptartu užsienio teisÄs turiniu nepagrindÄ atsakovÄs transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos dÄl priežastinio ryÅ¡io su atsiradusia žala, nes sprendimuose apraÅ¡ytos eismo įvykio aplinkybÄs nelaikytinos tapaÄiomis. TodÄl ieÅ¡kovÄs argumentai, kad atsakovÄ turÄjo teikti ieÅ¡kovÄs pateiktÄ užsienio teisÄs turinį paneigianÄius duomenis, nesuponuoja iÅ¡vados apie neteisingai paskirstytÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ (CPK 12, 178 straipsniai).
29. ApeliantÄ nurodo, kad atsakovÄ buvo pasyvi, nesidomÄjo eismo įvykio tyrimo aplinkybÄmis, nors 2013 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tu buvo informuota apie Vokietijoje vykstantį 2013 m. spalio 9 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , t. y. jai buvo sudarytos galimybÄs tiek dalyvauti minÄtame procese, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus. Byloje yra duomenys, kad atsakovÄ Ä¯ šį raÅ¡tÄ atsakÄ 2013 m. gruodžio 30 d. el. laiÅ¡ku nurodydama, jog jos vairuotojas nekaltas ir ji laukia iÅ¡ Vokietijos policijos dokumentų (5 t., b. l. 129).
PastebÄtina, kad R. K. 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ karto po eismo įvykio jis apie jį praneÅ¡Ä savo darbdaviui. AtsakovÄ pateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymus, kad ji nuo 2013 m. spalio 17 d. dÄjo pastangas gauti duomenis apie eismo įvykį, t. y. dar negavusi ieÅ¡kovÄs praneÅ¡imo kreipÄsi į Kobleco policijos prezidiumo Mending policijos greitkelio skyrių. Atsakovei buvo nurodomas kitas asmuo į kurį reikia kreiptis ir tik paskutiniu 2014 m. rugpjÅ«Äio 7 d. raÅ¡tu atsakovei buvo praneÅ¡ta, kad su dokumentais ji gali susipažinti tik per advokatÄ (5 t., b. l. 148-155).
Atsakovei pateiktuose raÅ¡tuose nÄra žinių apie atsakovÄs vairuotojo kaltÄ dÄl eismo įvykio ir jo aplinkybes, todÄl negalima netikÄti atsakove, kad apie tai, jog dÄl eismo įvykio yra kaltinamas jos darbuotojas, atsakovÄ sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 2014 m. liepos 16 d. pretenzijos, į kuriÄ ji atsakovÄ.
30. Taigi, teisÄjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieÅ¡kovei, kad atsakovÄ elgÄsi labai pasyviai. AtsakovÄ nuo pat įvykio ir nuosekliai neigÄ savo vairuotojo kaltÄ, kas suponavo pagrindÄ ieÅ¡kovei, siekianÄiai regresinio reikalavimo patenkinimo, imtis visų galimų veiksmų tokiai atsakovÄs pozicijÄ paneigti, siekti paÅ¡alinti bet kokias abejonÄs dÄl atsakovÄs transporto priemonÄs valdytojo kaltÄs, kuomet policijos tyrimas buvo neiÅ¡samus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuo eismo įvykio praÄjo daugiau nei 6 metai, todÄl galimybÄs atkurti eismo įvykį ir surinkti daugiau įrodymų, nei pateikta byloje, yra itin menkos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkriÄio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
TodÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymų visumÄ vertindamas pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu, teisingai sprendÄ, kad nagrinÄjamoje byloje atsakovÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio nÄra įrodyta, todÄl ieÅ¡kovo regresinį reikalavimÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ (CPK 185 straipsnis, 12, 178 straipsnis). DÄl bylos procesinÄs baigties 31.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ materialiÄ sias ir proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias ginÄo teisinius santykius, nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles. TodÄl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).
33. AtsakovÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 605 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžianÄius įrodymus. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose âDÄl civilinÄse bylose priteisto užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas)â (2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijų redakcija) nustatytais maksimaliais teisinių paslaugų dydžiais, rekomenduojamas maksimalus užmokesÄio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 1 317,60 Eur, todÄl apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovÄs turÄtos 605 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âBeljanaâ, juridinio asmens kodas 135730095, 605,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai DalÄ BurdulienÄ Raimondas Buzelis Arvydas Žibas