e85f3ec1-05f6-45ca-bb30-1de663dd1ff0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas

                                                                                                                                      Â

Pirmosios

instancijos teismo                                     Civilinė byla Nr. 2A-362-544/2011

Teisėjas

Eduardas Meidus                                         Proceso Nr.

2-50-3-01833-2010-8

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 18.2.2; 114.4;

114.11; Â 121.18; 125.7;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja),

Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai GirdziuÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Erikai Patupytei, atsakovės atstovei advokatei Ingai Visockytei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo

P. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-82/2011 pagal ieÅ¡kovo P. G. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Švyturys – Utenos alus“ dėl  atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

NUSTATĖ:

IeÅ¡kovas P. G. prašė pripažinti  atsakovės UAB „Švyturys - Utenos alus“ generalinio direktoriaus 2010-10-01 potvarkį Nr. 64P nepagrįstu, panaikinti drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo ir grÄ Å¾inti į ankstesnį darbÄ , priteisti vidutinį darbo (darbo dienos) užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 23 131,32 Lt, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kiniui pagrįsti nurodė, kad  pas atsakovę dirbo nuo 1980-04-01 ir per visÄ dirbtÄ laikÄ nebuvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, pavestÄ darbÄ atlikdavo tinkamai. 2010-10-01 potvarkyje Nr. 64P nurodyta, kad drausminė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2010-09-20 iÅ¡eidamas iÅ¡ įmonės teritorijos buvo neblaivus. 2010-09-20 dirbo nuo 14.30 val. iki 23.00 val., darbo metu buvo blaivus. Blaivus buvo ir po darbo, tačiau 23.40 val. einant iÅ¡Â atsakovės bendrovės teritorijos IÄ® „Argus“ apsaugos darbuotojas  patikrino jo

ir K. G. neblaivumÄ Â abejotinai veikusiu alkotesteriu. K. G. alkotesteris neveikė,  o jam buvo parodytas neblaivumas

1,148 promilės alkoholio. Apsaugos darbuotojo praÅ¡ymu parašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad darbo metu buvo blaivus. Joks aktas dėl neblaivumo nebuvo suraÅ¡ytas. Kadangi turi problemų, gydytojo nurodymu privalo atlikti burnos skalavimÄ skysčiu „Listerin“ bei naudoti vaistus „Dantosept“, po ko ir buvo patikrintas alkotesteriu. Ginčijamame  potvarkyje nenurodyta konkreti LR DK 235 str. dalis ir punktas, tačiau, kadangi atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str.

3 d. 2 p., mano, jog galimai pažeidė LR DK 235 str. 2 d. 8 p. Be to, potvarkyje nurodyta, kad atleistas ir dėl Darbo tvarkos taisyklių 4.9 punkto pažeidimo, kuriame nurodyta, kad darbuotojams neleidžiama įeiti ar bÅ«ti darbe neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų ar toksinių medžiagų. Alkotesteriu buvo patikrintas pasibaigus kasdieninės darbo dienos trukmei, todėl nebuvo nustatyta reikÅ¡mingų faktų visumos: darbuotojo neblaivumo, Å¡ios bÅ«klės nustatymo darbo metu, neblaivaus darbuotojo buvimo darbe, kuri yra bÅ«tina minėto darbo drausmės pažeidimo faktui konstatuoti. Vadovaujantis LR DK 297 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina darbuotojÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 3-6).

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1980-03-27 ieÅ¡kovas buvo priimtas pas atsakovę automatikos baro Å¡altkalviu. Atsakovės UAB „Švyturys – Utenos alus“ generalinis direktorius 2010-10-01 potvarkiu Nr.64P nuo 2010-10-05  ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas dėl to, kad ieÅ¡kovas 2010-10-20, iÅ¡eidamas iÅ¡ įmonės teritorijos, apsaugos poste buvo sulaikytas neblaivus. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodė, kad iÅ¡ atsakovės Elektros ir automatikos baro vadovo V.

N. tarnybinio praneÅ¡imo, iÅ¡ R. J. IÄ® Saugos tarnybos „Argus“ Apsaugos darbuotojos B. A. praneÅ¡imo, iÅ¡ Dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo įtarimo 2010-09-20 akto duomenų matyti, kad 2010-09-20 d. 23.40 val. ieÅ¡kovas, einantis iÅ¡ darbo, buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatyta 1,148 promilės alkoholio koncentracija, jis buvo iÅ¡raudęs, iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, buvo pasiÅ«lyta vykti į gydymo įstaigÄ pasitikrinti, tačiau jis atsisakė. Å ias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai

B. A., D. M., A. T., kurie parodė, kad  einantį iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ Â patikrino su alkotesteriu, jo parodymai buvo 1,148 promilės alkoholio, iÅ¡ ieÅ¡kovo burnos sklido alkoholio kvapas. Jam buvo

siÅ«lyta vykti į gydymo įstaigÄ pasitikrinti, bet jis atsisakė. Liudytojas V. N. parodė, kad jis dirba UAB „Švyturys - Utenos alus“

elektros ir automatikos baro vadovu ir sekančiÄ dienÄ Â pokalbyje su įmonės vadovu ieÅ¡kovas prisipažino, kad rÅ«binėje po darbo iÅ¡gėrė su sandėlio darbininkais. Vadovas liepė gera valia iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, o Å¡iam nesutikus, duotas laikas per 3 dienas paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovo  argumentus, kad jis atleistas neteisėtai, nes alkotesteris buvo be patikros arba dėl vaistų vartojimo galėjo bÅ«ti parodytas neblaivumas, teismas laikė neįtikinamais,  prieÅ¡taraujančiais byloje surinktiems įrodymams, kuriais abejoti nėra pagrindo (b. l. 97-99).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Â ieÅ¡kinį tenkinti. Mano, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant LR CPK 185 str.

1 d., CPK 270 str. 4 d. 3 p.,  DK 235 str. 2 d. 8 p. reikalavimus ir neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ .  Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad DK 235 str. 2 d. 8 p. taikomas tik tada, kai nustatoma reikÅ¡mingų faktų visuma: darbuotojo neblaivumas, Å¡i jo bÅ«klė nustatoma darbo metu, neblaivus darbuotojas yra darbe, o tokios aplinkybės įrodytos nebuvo. Jei darbuotojas yra neblaivus pasibaigus darbo dienos trukmei, tai negali bÅ«ti laikoma Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Darbo tvarkos taisyklių 4.9 p. nustatyta, kad darbuotojams draudžiama įeiti į bendrovę neblaiviems, bÅ«ti darbe neblaiviems, bet nėra įtvirtintas draudimas iÅ¡eiti iÅ¡ bendrovės teritorijos neblaiviems. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2010-09-20 ieÅ¡kovas alkotesteriu buvo patikrintas pasibaigus kasdieninės darbo dienos trukmei 23.40 val. kasdienio nepertraukiamo poilsio metu, o darbo metu buvo blaivus, kÄ patvirtino liudytojai V. B., K. G., N. G., V. N.. Teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, pagrįstų įrodymais ir nenustatė reikÅ¡mingų faktų visumos, todėl be pagrindo ginčijamÄ potvarkį pripažino pagrįstu. Mano, kad teismas vadovavosi iÅ¡imtinai subjektyviais suinteresuotų apsaugos darbuotojų B. A., D. M., A. T.,

V. N. parodymais, bet nepasisakė dėl liudytojų V. B., K. G., N. G. duotų parodymų, o Å¡ie patvirtino, kad apsaugos poste buvo du alkotesteriai, iÅ¡ kurių vienas abejotinai veikė ir rodė neteisingus duomenis. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kuriuo alkotesteriu 2010-09-20 buvo atliktas jo patikrinimas, nes 2010-09-20 akte nenurodytas alkotesterio numeris. Atsakovas 2011-01-06 pažymoje pateikė teismui duomenis ir apie tai, kad alkotesterio Nr. 620301 patikra atlikta 2010-10-27 (po 2010-09-20). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti iÅ¡vados, kad 2010-09-20 apie 23.40 val. ieÅ¡kovo blaivumas buvo patikrintas sertifikuoti, identifikuotu ir tinkamu naudoti alkotesteriu ir užfiksuotas rezultatas nėra klaidingas. Byloje nėra dokumento, kuriuo jis bÅ«tų siunčiamas į gydymo įstaigÄ neblaivumo patikrinimui, todėl teigia, kad apsaugos darbuotoja buvo suinteresuota nenustatyti tikrosios ieÅ¡kovo bÅ«klės. Pats asmeniÅ¡kai į gydymo įstaigÄ nevyko, nes jo darbo dienos laikas jau buvo pasibaigęs, jis buvo blaivus ir nemanė, kad bus atliekamas darbo drausmės pažeidimo tyrimas. Liudytojai V. B., B. A., A. T. paliudijo, kad įvykio metu nebuvo suraÅ¡ytas aktas, siuntimas į gydymo įstaigÄ . Teismas neteisingai nustatė, kad jis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus po darbo. Nors V. N. siÅ«lė jam iÅ¡eiti iÅ¡ darbo LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, tačiau jis bÅ«damas įsitikinęs, kad alkoholio nevartojo, nesutiko. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog jo neblaivumo negalėjo sukelti vaistai, nes neįvertino vaistų „Dentosept“ informaciniame lapelyje nurodytos informacijos, kad Å¡io vaisto viena iÅ¡ sudėtinių dalių yra 60-70% etanolis ir preparatas yra skirtas vartoti iÅ¡ iÅ¡orės burnos skalavimui. Liudytojas K. G. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie ieÅ¡kovo dantų problemÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad atstumas tarp persirengimo patalpų ir iÅ¡važiavimo apsaugos posto yra tik apie 150 metrų, be to laiko tarpas nuo burnos skalavimo iki patikrinimo alkotesteriu buvo labai trumpas (b. l. 102-106).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2010-09-20 d. 23.40 val. ieÅ¡kovo blaivumo patikrinimÄ atliko samdomos apsaugos įmonės „Argus“ darbuotoja

B. A. dalyvaujant apsaugos darbuotojas D.

M. ir A. T.. Apsaugos įmonės darbuotojai patvirtino, kad apeliantas po darbo be pagrindo grįžo į rÅ«binę, iÅ¡ kurios buvo papraÅ¡ytas grįžti, buvo iÅ¡gėręs, iÅ¡ jo sklido alkoholio kvapas, dėl ko ir buvo patikrintas. Apelianto teiginys, kad liudytojai turi suinteresuotumÄ byloje, nepagrįstas. Tikrinant ieÅ¡kovÄ buvo laikomasi visų procedÅ«rinių taisyklių, jam žodžiu buvo pasiÅ«lyta nuvykti į gydymo įstaigÄ ir pakartotinai pasitikrinti. Pagal Patikros sertifikatÄ Nr. 0724070 alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas ieÅ¡kovas, yra tinkamas naudojimui tinkamai veikė. Darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, reikÅ¡mingi DK 235 str. 2 d. 8 p. taikymui, darbdavio gali bÅ«ti nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka pagal teisės aktus. Teismų praktika vadovaujasi tuo, jog įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek suraÅ¡yti aktai ir kitokie faktiniai duomenys. Darbuotojo bÅ«sena fiksuojama tÄ dienÄ darbe suraÅ¡ytu aktu, jame turėtų bÅ«ti nurodyti požymiai, pagal kuriuos ta bÅ«sena yra nustatyta. Pagal DK 235 str. 2 d. 8 p. darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neatsižvelgiant į neblaivumo ar apsvaigimo mastÄ . Atsakovės darbuotojai E. P. ir V.

N. patvirtino, kad kitÄ dienÄ ieÅ¡kovas buvo atvykęs pas juos pokalbiui ir prisipažino gėręs alkoholį po darbo su bendradarbiais. 2010-09-21 ieÅ¡kovas pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad į darbÄ atvyko blaivus, darbo metu alkoholio nevartojo, kad turi problemÄ su dantimis ir vartojo vaistus „Dentosept“, tačiau įrodymų apie tai, kad Å¡ių vaistų vartojimas buvo priežastis nustatyti 1,148 promilės girtumÄ liko nepagrįsta prielaida. Atsakovės darbo tvarkos taisyklių 4.7 p. nurodo, kad darbuotojas privalo informuoti padalinio vadovÄ ar darbdavį apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus. Darbdavys apie tai, kad ieÅ¡kovas vartoja vaistus, kurie gali sukelti 1,148 promilės girtumÄ , informuotas nebuvo. IeÅ¡kovas pirminiame paaiÅ¡kinime neteikė argumentų apie tai, kad minėtas vaistas gali sukelti ieÅ¡kovo girtumÄ ir jam yra paskirtas gydytojo, ir tai nurodė tik po atleidimo iÅ¡ darbo. Darbo tvarkos taisyklių 4.9 punktas nurodo, kad darbuotojams draudžiama įeiti į bendrovę neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Minėtas draudimas apima ir buvimÄ bendrovės teritorijoje neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. DK 235 str. 2 d. 8 p. prasme sÄ voka „darbe“ paprastai suprantama kaip bet kuri darbuotojo darbovietės vieta, kurioje darbuotojas turi bÅ«ti darbo funkcijoms atlikti ir apima visÄ darbdavio teritorijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas automatiko pareigose, bet koks apsvaigimas darbe galėjo sukelti skaudžių pasekmių ne tik pačiam ieÅ¡kovui, bet ir kitiems darbuotojams. Todėl atsakovas prarado bet kokį pasitikėjimÄ dėl  tokio ieÅ¡kovo elgesio ir įvertino tai kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį pagrįstai paskyrė todėl drausminę nuobaudÄ (b. l. 111-114).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

  Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas P. G. nuo 1980-03-27 pagal darbo sutartį Nr. 289 dirbo pas atsakovę UAB „Švyturys – Utenos alus“ automatikos baro Å¡altkalviu, o atsakovės generalinis direktorius 2010-10-01 potvarkiu Nr. 64P jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo tvarkos pažeidimÄ , ir su juo nuo 2010-10-05 nutraukta darbo sutartis pagal DK

136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.) (b. l. 8, 16-27, 67, 68, 72-75). Faktinių atleidimo pagrindu buvo tai, kad 2010-10-20  23.40 val. ieÅ¡kovas, po darbo pamainos iÅ¡eidamas iÅ¡ įmonės teritorijos, apsaugos poste buvo sulaikytas neblaivus, tuo pažeidė bendrovės Darbo tvarkos taisyklių 4.9 p. reikalavimÄ , numatantį, kad darbuotojams draudžiama įeiti į bendrovę neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, bÅ«ti darbe neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (b. l. 8, Darbo tvarkos taisyklių 4.9 p.).

Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nenustatyta DK 235 str. 2 d. 8 p. numatyto pažeidimo sudėtį sudarančių faktų visuma: darbuotojo neblaivumas darbo metu darbe, tačiau tai neturi esminės reikÅ¡mės, nes bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda skirta ir darbo sutartis su juo nutraukta nustačius fakto, sudarančio DK 235 str. 2 d. 11 p. numatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos pažeidimo, sudėtį. Vertindama apeliacinio skundo argumentus Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai, Å¡iuo atveju ir atsakovės darbo tvarkos taisyklės. DK 235 str. 2 d. nurodytas Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. DK 235 str. 2 d. 11 p. numatyta, kad Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais laikomi ne tik pažeidimai, nurodyti DK 235 str. 2 d. 1-10 punktuose, bet ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Pastarųjų sÄ raÅ¡as DK nėra pateiktas. Pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas ir nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 str. 2 d. 1-10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymų leidėjo pozicijÄ dėl darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka. Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų (CPK 3 str. 7 d.).

Taigi ir Å¡iuo atveju aplinkybes, pagrindžiančias ieÅ¡kovo nusižengimo priskyrimÄ prie Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, turėjo įrodyti ir, teisėjų kolegijos nuomone, įrodė darbdavys (atsakovas), pateikdamas faktinius ir teisinius duomenis, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovo atlikti veiksmai, įvertinus visas jų kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai buvo įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas ir už jį teisėtai buvo skirta DK 237 str. 1 d. 3 p. nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokių faktinių duomenų pagrindu sprendžia apie tai, kad darbdavys (atsakovė) įrodė, jog ieškovo veiksmai pagal Darbo tvarkos taisyklių 4.9 p. nuostatas, pobūdį, padarinius ir kitas nustatytas aplinkybes pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 235 str. 2 d. 11 p). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK

178 str.). Tai bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, ji galioja ir darbo bylose, kadangi CPK XX skyriaus nuostatos ypatumų paskirstant įrodinėjimo pareigas nenustato. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas  padarė tokius procesinės teisės normų pažeidimus, kurie sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nes iÅ¡ jo turinio matyti, kad teismas įvertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai bei įrodymų visetÄ , iÅ¡ kurio ir padarė iÅ¡vadas apie nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tai, kad teismo sprendime nenurodyti visi motyvai ir iÅ¡sami argumentacija dėl visų įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų, yra CPK normų pažeidimas, tačiau Å¡is pažeidimas vertintinas viso teismo procesinio sprendimo kontekste. Pagal CPK 329 str. 1 d., procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Todėl vien dėl teismo sprendimo motyvų neiÅ¡samumo nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nes visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiomis faktiniais duomenimis ir kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieÅ¡kinį, o iÅ¡ teismo sprendimo visumos yra aiÅ¡kÅ«s jo priėmimo motyvai.

Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo šios

bylos įrodymų vertinimo. Iš saugos tarnybos „Argus“ apsaugos darbuotojos B. A. tarnybinio pranešimo, 2010-09-29 Elektros ir

automatikos baro vadovas V. N. kreipimosi į administracijÄ Â dėl drausminės nuobaudos taikymo ieÅ¡kovui, iÅ¡ UAB „Švyturys – Utenos alus“ Dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo įtarimo 2010-09-20 akto, su kuriuo ieÅ¡kovas buvo supažindintas, tačiau pasiraÅ¡yti atsisakė,  duomenų nustatyta, kad 2010-09-20 23.40 val. ieÅ¡kovas, iÅ¡eidamas po darbo iÅ¡ bendrovės teritorijos, kontrolės poste buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatyta 1,148 promilės alkoholio koncentracija, jis buvo iÅ¡raudęs, iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 11-14). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kinime apsaugos darbuotojams nurodė, kad darbo metu (jo pamaina tęsėsi iki 23.00 val.) buvo blaivus (b. l. 14, 15), tačiau neneigė, kad yra neblaivus patikrinimo metu 23.40 val. Å io fakto atsakovas neneigė ir paaiÅ¡kinime darbdaviui 2010-09-24 paaiÅ¡kinime (b. l. 10). B. A., kuri yra apsaugos darbuotoja, patvirtino, kad ieÅ¡kovui tinkamai veikiančiu  ir metrologiÅ¡kai patikrintu alkotesteriu nurodytu laiku tikrai buvo nustatytas 1.148 promilių neblaivumas, kad ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ ir atsisakė vykti į gydymo įstaigÄ , jei nesutinka su rodmenimis. Ji taip pat parodė, kad ne kartÄ Ä¯tarė, jog ieÅ¡kovas yra neblaivus darbe, nuo jo jautė alkoholio kvapÄ , dėl to ieÅ¡kovÄ buvo įspėjusi (b. l. 92). Liudytojas V. N., baro, kuriame dirbo ieÅ¡kovas, vadovas, parodė, kad 2010-09-20 ieÅ¡kovo darbe neblaivaus nepastebėjo, tačiau sekančiÄ dienÄ jam buvo praneÅ¡ta, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo jis buvo sulaikytas neblaivus. IeÅ¡kovas prie jo ir administracijos vadovo pripažino, kad po darbo iÅ¡gėrė su sandėlio darbininkais (b. l. 92). Liudytojas A. G., A. T., D. M. (apsaugos darbuotojai) patvirtino, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ buitinių patalpų liepė eiti į postÄ neblaivumo patikrinimui, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo elgesio, paraudusių akių, nuo jo sklidusio alkoholio kvapo buvo matyti, jog jis yra neblaivus (b. l. 92-93). Å ių įrodymų turinys sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais, todėl jų visuma duoda pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodyta, jog 2010-09-20 d.

23.40 val. ieškovas atsakovės teritorijoje prie išvažiavimo vartų buvo sulaikytas neblaivus (1.148 promilės), ir tuo padarė Darbo tvarkos taisyklių

4.9 punkto,  imperatyviai numatančio, kad darbuotojams draudžiama įeiti į bendrovę neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, bÅ«ti darbe neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, pažeidimÄ , kurį atsakovas įvertino kaip darbo tvarkos pažeidimÄ , kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (DK 235 str. 1 d., 2 d. 11 p.) ir nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad minėtų saugos darbuotojų parodymai yra suinteresuotų asmenų parodymai, tačiau Å¡iam argumentui pagrįsti nepateiktÄ jokių objektyvių duomenų. Minėti asmenys nėra pavaldÅ«s atsakovei, nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad minėti asmenys suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti ieÅ¡kovui ir turi su juo kokių nors asmeniÅ¡kumų. Apeliantas neginčija, kad jis buvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis ir jų 4.9 punkto draudimas jam buvo žinomas. Apeliacinio skundo argumentas, kad Å¡is draudimas darbuotojams draudė įeiti į bendrovę neblaiviems, bÅ«ti darbe neblaiviems, tačiau nedraudė iÅ¡eiti iÅ¡ bendrovės teritorijos neblaiviems, yra nepriimtinas ir vertintinas kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės minėta lokalinį teisės aktÄ traktuojant sau palankia linkme.Â

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad darbo metu buvo blaivus, kuri pagrįsta darbuotojų V. B., K. G., N. G., V. N. (tiesioginio vadovo) parodymais, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutinka iÅ¡ dalies. Minėti liudytojai parodė, kad nepastebėjo, jog ieÅ¡kovas darbe darbo vietoje darbo laiku bÅ«tų buvęs neblaivus. Atsakovė ir  neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovas iki savo pamainos laiko pabaigos 23.00 val. darbo vietoje buvo neblaivus. Tačiau iÅ¡ ginčijamame potvarkyje nurodyto faktinio darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovo  atleidimo pagrindu buvo ne DK

235 str. 2 d. 8 p. numatytas pažeidimas (darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų), bet DK 235 str. 2 d. 11 punkte numatytas kitas nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka, t. y . tai, kad ieÅ¡kovas pažeidė bendrovės Darbo tvarkos taisyklių 4.9 p.  imperatyvų reikalavimÄ , numatantį, kad darbuotojams draudžiama įeiti į bendrovę neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, bÅ«ti darbe neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Todėl minėtų liudytojų parodymų iÅ¡samaus turinio neatskleidimas teismo sprendime Å¡iuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo 2010-09-21 buvo raÅ¡tu pareikalauta pasiaiÅ¡kinti ir pateikti visus įrodymus dėl įvykio (b. l. 9), todėl DK 136 str. 4 d., 240 str. 1 d. reikalavimų laikytasi. Nors reikalavime nurodyta, kad pasiaiÅ¡kinimo reikalaujama dėl to, kad ieÅ¡kovas 2010-09-20 darbe buvo neblaivus, tačiau ieÅ¡kovas neginčija supratęs, jog reikalaujama pasiaiÅ¡kinti dėl 2010-09-20 d. 23.40 val. jam nustatyto neblaivumo apsaugos kontrolės poste ir dėl to darbdaviui pasiaiÅ¡kino nurodydamas, kad darbo metu ir laiku buvo blaivus, alkoholio nevartojo, tačiau po darbo panaudojo vaistus „Dentosept“, po ko buvo patikrintas alkotesteriu ir jam buvo liepta pasiaiÅ¡kinti dėl neblaivumo (b. l. 10). Tuo metu nebuvo iÅ¡tirtos visos nagrinėjamo atveju aplinkybės ir įrodymai, todėl darbdavys, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, laikÄ ir vietÄ , turėjo pagrįsto pagrindo įtarti, kad ieÅ¡kovas neblaivus galėjo bÅ«ti ir darbo vietoje. Â

IeÅ¡kovas nurodo, kad neblaivumo bÅ«senÄ jam galėjo sukelti tirpalo „Dentosept“, kuriame yra 60-70 procentų etanolio, vartojimas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog taip bÅ«ti negali (b. l. 28). Teisėjų kolegija apelianto argumentus Å¡iuo aspektu vertina nepagrįstais. Minėtas tirpalas, jeigu jį ieÅ¡kovas ir vartojo, turėjo bÅ«ti vartojamas iÅ¡ iÅ¡orės burnos skalavimui. Jo informacijos lapelyje nurodyta, kad preparatas gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus įtakos nedaro (b. l. 28), todėl jo vartojimas laikantis rekomenduojamo dozavimo ir vartojimo metodo tokio lygio neblaivumo bÅ«senos sukelti negalėjo.

IeÅ¡kovas 2011-02-22 teismo posėdyje  paaiÅ¡kino, kad vaistus gėrė, o ne vartojo iÅ¡ iÅ¡orės (b. l. 90), ir tai padarė žinodamas apie etanolio koncentracijÄ jame, todėl, jei kaip teigia, tirpalÄ vartojo pagal gydymo tikslais esant bÅ«tinybei, užfiksavus neblaivumÄ darbovietės teritorijoje, turėjo pateikti atitinkamus medicininius dokumentus Å¡iai savo versijai pagrįsti. Apeliantas teigia, kad byloje nėra dokumento, kuriuo jis bÅ«tų buvęs siunčiamas į gydymo įstaigÄ . Tačiau Darbo tvarkos taisyklių V dalyje prie darbdavio įsipareigojimų nėra numatyta, kad jis kiekvienu atveju privalo siųsti neblaivų darbuotojÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , tuo labiau, kad darbuotojas buvo po darbo ir tikrinimo valandÄ neginčijo, jog buvo neblaivus (b. l. 14).

Apeliantas taip pat nenurodo, koks norminis aktas, jo nuomone, tokiÄ pareigÄ darbdaviui numato. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes nuvykti į gydymo įstaigÄ neblaivumo (blaivumo) nustatymui, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo nurodydamas, kad to nedarė, nes, nežiÅ«rint alkotesterio parodymų, save laikė blaiviu ir viskas vyko po darbo. Neblaivumas gydymo įstaigoje asmens praÅ¡ymu gali bÅ«ti nustatytas bet kuriuo paros metu, todėl ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas, jog jis nesikreipė į gydymo įstaigÄ , nes buvo po darbo, neįrodo, kad ieÅ¡kovui pasitikrinti neblaivumÄ nebuvo objektyvių galimybių.

IÅ¡ atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė pagal Darbo tvarkos taisyklių 5.3, 5.4 p. reikalavimus neblaivumui nustatyti buvo numačiusi naudoti technines priemones (alkotesterį), kuriuo neblaivumÄ turėjo teisę tikrinti apsaugos darbuotojai bei kad įmonės alkotesteriams buvo atlikta metrologinė patikra (b. l. 64-66). K. G. parodymai, kad apsaugos poste buvo du alkotesteriai, iÅ¡ kurių vienas jo patikrinimo metu neparodė rodmenų, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes liudytojas neturi specialių žinių vertinti alkotesterio techninei bÅ«klei, pagal pateiktus dokumentus abu atsakovės valdomi prietaisai buvo tvarkingi ir patikrinti, o tai, kad nebuvo parodyti kurio nors  tikrinamo asmens rodmenys, dar nereiÅ¡kia, kad prietaisas neveikia ar veikia nepatikimai, nes rezultatas gali bÅ«ti neparodomas dėl įvairių priežasčių, tame tarpe – ir tikrinamajam ne pagal reikalavimus pučiant į alkotesterį.

Jeigu  ieÅ¡kovas teigė, kad jis buvo apsvaigęs nuo vaistų, o alkotesteris neveikė (veikė blogai), tai jis Å¡iÄ aplinkybę privalo įrodyti, tačiau Å¡iuo atveju to padaryta nebuvo ir patikimų įrodymų Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikta (CPK 178 str.).

Pagal drausminių nuobaudų parinkimo taisykles (DK 238 str.) skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, ankstesnį darbuotojo darbÄ . Kaip jau minėta, byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo tvarkos darbuotojo pažeidimas. Teisėjų kolegija nesutinka, kad, jei darbuotojas yra neblaivus įmonės teritorijoje  pasibaigus darbo dienos trukmei, tai negali bÅ«ti laikoma Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teismų praktika yra nuosekli, kad neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su tolesniu jo darbu. Šiuo atveju neblaivumas nustatytas ne darbo vietoje ir ne darbo laiku, tačiau praėjus 40 minučių po darbo pamainos pabaigos, kai įmonėje buvo daug darbuotojų, galėjusių matyti ieÅ¡kovo bÅ«klę, važinėjo transportas, buvo vykdomas vagystės tyrimas, ir tai kenkė atsakovės prestižui. Esant tokiam neilgam laiko tarpui po pamainos pabaigos darbdaviui kilo pagrįstos abejonės, ar nebuvo pradėta vartoti alkoholį dar darbo laiku, o ieÅ¡kovui dirbant automatiko darbÄ tai įtakojo pasitikėjimo praradimÄ ieÅ¡kovu. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams sveikas ir saugias darbo sÄ lygas, jis atsako už Å¡ios pareigos neįvykdymÄ ir netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Vienas iÅ¡ bÅ«dų tam užtikrinti yra neblaivių asmenų nuÅ¡alinimas nuo darbo, taip pat užtikrinimas, kad teritorijoje, kurioje vyksta gamybos procesai, važinėja transporto priemonės ir pan., nebÅ«tų neblaivių asmenų, kÄ turėtų užtikrinti Darbo tvarkos taisyklių 4.9 p. imperatyvaus reikalavimo laikymasis. Nors ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ dirbo pas atsakovę, jam nebuvo paskirta drausminių nuobaudų (b. l. 69), tačiau liudytoja

B. A., kuri prisiekė teismui ir kurios parodymais netikėti nėra pagrindo, patvirtino teismui, jog ir anksčiau yra pastebėjusi ieÅ¡kovÄ teritorijoje neblaivų ir dėl to jį įspėjusi. Esant Å¡iurkščiam darbo drausmės pažeidimui, net ir nemaÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä turintis darbuotojas, gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo už vienkartinį pažeidimÄ , jeigu nėra labai svarių argumentų, kurie leistų tokiÄ nuobaudÄ vertinti per griežta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė turėjo pagrindÄ minėtÄ pažeidimÄ Ä¯vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , sudarantį pagrindÄ taikyti DK 136 str. 3 d.

2 p., 235 str. 2 d. 11 p., 237 str. 1 d. 3 p. ir šių teisės normų nepažeidė.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad aptarti bei kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia netinkamo procesinės ar materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindÄ naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš ieškovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.1 d., b. l. 109).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R I A:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡  ieÅ¡kovoÂ

P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 (septynis)

Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas

– Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija:                                                        Zina

MickevičiÅ«tė                                                                                                                Â

                                                                                   Ramunė

Čeknienė

                                                                                  Â

                                                                                   Birutė

Valiulienė