e85dd0bb-288b-4946-b39d-ae4d2b13a275 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2586-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01335-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas N. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-6 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn., pažeidžiant kalinimo sÄ lygas, kameros bÅ«davo perpildytos, vienam asmeniui tekdavo mažiau, negu 3,6 kv. m., iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ bendro kameros ploto kameroje esančių baldų plotÄ , faktiÅ¡kai tenkantis bendras plotas buvo dar mažesnis, kuriuo turėjo dalintis 7-12 žmonių.

TrÅ«ko spintų ir spintelių asmeniniams daiktams susidėti, trÅ«ko apÅ¡vietimo, neskaidrÅ«s langų stiklai, visi kaimynai rÅ«kė, nebuvo patalpų nerÅ«kantiems arba norintiems mesti rÅ«kyti, pasivaikščiojimo kimelio plotas apie 16 kv. m., vienu metu Å¡iuo kiemeliu naudojosi nuo 7 iki 12 asmenų, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui, kamerose nebuvo karÅ¡to vandens, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, tualetinis popierius netinkamas ir jo iÅ¡duodama per mažai, duÅ¡as tik vienÄ kartÄ per savaitę, dušų patalpos avarinės bÅ«klės, kamerose Å¡alta, drėgna, buvo tarakonų bei žiurkių, čiužiniuose parazitai, čiužiniai seni, permirkę drėgme, buvo draudžiama turėti kompiuterius, pledus, muzikos grotuvus, maisto energetinė vertė nuo 1300 iki 1500.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ .PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (6, 91 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (91 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (32-43 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-06-16 pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2013-06-14 iki 2013-11-28 skirtingose kamerose su dar 2-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,91 iki 6,35 kv. m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiÅ¡kėju asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovas dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu Å iaulių visuomenės sveikatos centras jo laikymo kamerų netikrino. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Atsakovas nurodė, kad ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Atsakovas nurodė, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei langai yra skaidraus stiklo ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Atsakovas nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Visuomenės sveikatos centras ne vienÄ kartÄ pasisakė, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nebuvo pateikęs, 2013-06-14 parašė praÅ¡ymÄ bÅ«ti kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl rÅ«kančiųjų laikymo su nerÅ«kančiais yra abstraktÅ«s ir neįrodyti.Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Atsakovas negali pateikti duomenų, kada pareiÅ¡kėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad teisė nusiprausti kartÄ per savaitę duÅ¡e jam buvo suteikta.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI asmenys buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius, visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas, be to, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigyti parduotuvėje.

Dėl aprūpinimo patalyne ir jos būklės atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos UN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymÄ Nr. 1 R-139 „ Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. PareiÅ¡kėjas neskundžia fakto, kad jam patalynė nebuvo iÅ¡duodama ar per mažai iÅ¡duodama, o skundžia tik jos atitikimÄ higienos reikalavimams. Atsakovas pažymi, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims iÅ¡duotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių plonumas ir kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas.

Vis dėlto įstaigoje iÅ¡duodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalynės yra abstraktÅ«s ir neįrodyti, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo.Atsakovas nurodo, kad nuteistiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais arba artimųjų perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ar garso grotuvais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Jei pareiškėjas nesinaudojo suteiktomis teisėmis, tai nėra jokio teisinio pagrindo Šiaulių TI pareigūnų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui atsirasti.Dėl aprūpinimo būtinomis higienos priemonėmis atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos UN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1 R-139 „ Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybe, jog tariamai jam iÅ¡duodavo per mažai tualetinio popieriaus, t.y. neginčija to fakto, kad tualetinis popierius jam buvo iÅ¡duodamas, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu ir kokybe. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui buvimo Å iaulių TI metu buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės pagal nustatytas higienos normas. Å iaulių TI pareigÅ«nai negali bÅ«ti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais nustatytomis normomis, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos neturi pagrindo.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo N. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2016-06-16 pažymos Nr. 60/09-22309 (45-47 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas N. K.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2013-06-14 iki 2013-11-28, viso 95 dienas. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 106 buvo laikomas nuo 2013-06-14 iki 2013-06-20 su dar 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,91 kv. m., kameroje Nr. 19 – nuo 2013-06-28 iki 2013-09-23 su dar 4-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,20 iki 3,52 kv. m., kameroje Nr. 56 – nuo 2013-11-14 iki 2013-11-19 su dar 4-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,90 iki 3,81 kv. m., kameroje Nr. 52 – nuo 2013-11-21 iki 2013-11-26 su dar 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,31 kv. m., ir kameroje Nr. 10 – nuo 2013-11-26 iki 2013-11-28 su dar 5-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,32 iki 2,71 kv. m.Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matosi, kad tik 9 dienas kamerose Nr. 106 ir 56 pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, net 84 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, kada jam pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 2 dienas pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kėjas tas dienas buvo laikomas tose kamerose užtikrinant jam minimaliÄ ploto normÄ , nėra galimybės, atsakovas pateikė tik duomenis apie kameroje buvusių asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2016-06-16 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 86 dienas (84 + 2) buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kameros plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas (49-52 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrÄ laikotarpį buvo itin mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes laikytina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Å¡alta, drėgna, trÅ«ko apÅ¡vietimo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo metu jo laikymo kamerose patikrinimų nebuvo atlikta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės, pateikė tik vienÄ Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ (72-79 b. l.), iÅ¡ kurio matosi, kad 2013 m. birželio 26 d. Å iaulių TI buvo atlikta valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė tikslu įvertinti laisvės atėmimo vietos atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, gyvenamosios kameros Å¡io patikrinimo metu nebuvo tikrinamos. 2016-06-20 Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-420 (49-52 b. l.) nurodyta tik tai, kad įstaigoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose gali bÅ«ti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis, Å iaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ , natÅ«raliÄ apÅ¡vietÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, Å iaulių TI patalpos Å¡altuoju metų laiku Å¡ildomos centralizuotai, Å¡iluma tiekiama iÅ¡ miesto tinklų, įstaiga tiekiamo Å¡ildymo parametrų nereguliuoja.

Taigi pats atsakovas patvirtina, kad Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose galėjo bÅ«ti Å¡alta, drėgna, per mažas apÅ¡vietimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų teiginių dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės, ir konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikoma sÄ lygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 22 punkto, numatančio, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta - 200 lx, ir 25 punkto, reglamentuojančio, kad oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 18-22° C, Å¡iltuoju – 18-28° C, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir pasivaikščiojimo trukmės, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, karÅ¡to vandens kamerose nebuvimo, naudojimosi duÅ¡u, tarakonų ir graužikų, kitų parazitų kamerose buvimo, patalynės bÅ«klės, higienos priemonių – tualetinio popieriaus - trÅ«kumo, per mažos maisto energetinės vertės, laikymo su rÅ«kančiais asmenimis, pledų, kompiuterių, muzikos grotuvų draudimo, baldų kamerose trÅ«kumo.LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (88 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) (49-52, 89 b. l.).

Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. birželio 26 d. patikrinimo metu (72-79 b. l.) nustatė, kad Å iaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti ant pastato stogo, jų yra 21, valomi periodiÅ¡kai, drėkinami pagal poreikį, kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, sergantiems tuberkulioze skirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis, kuris dezinfekuojamas po kiekvieno suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo. PareiÅ¡kėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemelių dydis teisės aktais nereglamentuojamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – neatitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos, nėra unitazo, tik skylė grindyse.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-06-20 pažymoje Nr. 62/08-420 nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose, šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisės aktai nenumato (49-52 b. l.).

Taigi pats atsakovas pripažįsta, jog Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose unitazai pareiškėjo laikymo metu nebuvo įrengti, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai kamerose buvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, todėl darytina išvada, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose pareiškėjo laikymo jose laikotarpiais neatitiko tuo metu galiojusios higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo karšto vandens.

Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Higienos normos 27 p. numatė, kad karšto ir šalto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose.

Taigi, Å¡ilto vandens tiekimas į kameras nebuvo reglamentuotas, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo tarakonų ir žiurkių. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

IÅ¡ byloje esančios Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-420 (49-52 b. l.) matosi, kad įstaigoje atliekama kamerų dezinfekcija, kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du; deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“, o teritorijoje – „Broditop“ pasta, deratizacija pagal planÄ atliekama kartÄ per mėnesį. IÅ¡ byloje esančio 2013-07-09 Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-224 taip pat matyti, kad įstaigos patalpose ir teritorijoje reguliariai atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (72-79 b. l.).

Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiima priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl papildomos deratizacijos jo laikymo kamerose atlikimo ir buvo atsisakyta tai padaryti, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad čiužiniuose veisėsi parazitai ir erkės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-420 (49-52 b. l.) nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje naudojamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį; daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį; patalynė ir rankÅ¡luosčiai keičiami ir apie keitimÄ yra pažymima; pagal atžymas ji iÅ¡duodama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , pasinaudojus duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, atžymint tai AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant iÅ¡duotų vienetų skaičių, po kiekvienu įraÅ¡u suimtieji ar nuteistieji pasiraÅ¡o; iÅ¡duodant patalynę ir rankÅ¡luosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ patalynę bei inventorių; sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros; kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių); dezinfekuojama po 50 min. 110° C.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-06-26 patikrinimo metu nustatyta, kad minkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, įrengtos dvi dezinfekavimo kameros, kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių, pagalvių), dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas vedamas (72-79 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės dezinfekavimo, jos bÅ«klės pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, todėl Å¡i skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad praustis po duÅ¡u buvo galima tik kartÄ per savaitę 15 min., duÅ¡o patalpa avarinės ir antisanitarinės bÅ«klės, sienos ir lubos apėjusios pelėsiu ir grybeliu.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

IÅ¡ byloje esančios 2016-06-20 Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymos matosi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, kabyklos rÅ«bams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, kiekvienÄ kartÄ einant praustis duÅ¡e bėga karÅ¡tas vanduo, kurio temperatÅ«ros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik duÅ¡o rageliai; tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija, 2015 metais duÅ¡o patalpos suremontuotos iÅ¡ pagrindų (49-52 b. l.). 2013 m. birželio 26 d.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-224 (72-79 b. l.) nurodyta, kad prausimosi-Å¡varinimo patalpose yra 2 duÅ¡inės su 8 duÅ¡o rageliais, patalpose pelėsių nėra, daugkartinio naudojimosi prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami, kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plauÅ¡inėmis, rankÅ¡luosčiu, muilu, tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. Taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų duÅ¡o patalpose nenustatė, pareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad netinkamas tualetinis popierius, jo buvo iÅ¡duodama per mažai, tik vienas rulonėlis per mėnesį. Nuteistųjų ir suimtųjų aprÅ«pinimÄ asmens higienos priemonėmis reglamentuoja LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (keista 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79), pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi bÅ«ti aprÅ«pinami ir tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjui N. K. Å iaulių TI buvo užvesta AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sÄ skaita Nr. 2112 (53-54 b. l.), kurioje buvo daromi įraÅ¡ai apie jo aprÅ«pinimÄ patalyne, indais ir asmens higienos priemonėmis nuo 2013-06-14 iki 2013-11-28, ir iÅ¡ kurios matosi, kad per ginčo laikotarpį (2013-06-14 – 2013-11-28) tualetiniu popieriumi jis buvo aprÅ«pintas tik vienÄ kartÄ - 1 vnt. tualetinio popieriaus jam buvo iÅ¡duotas 2013-07-24.

Kadangi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas įsakmiai numatė, kad suimtieji (nuteistieji) turi bÅ«ti aprÅ«pinami asmens higienos priemonėmis, tame tarpe ir tualetiniu popieriumi, pagal teisės akto nustatytas normas, t.y. kas mėnesį, laikytina, jog Å iaulių TI veikė pažeisdama nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjui per penkis jo buvimo Å iaulių TI mėnesius tualetinis popierius jam buvo iÅ¡duotas tik vienÄ kartÄ .

Taigi nurodytu aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ (CK 6.271 str.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo gyvenamųjų patalpų nerÅ«kantiems ar norintiems mesti rÅ«kyti, visi kaimynai rÅ«kė ir per parÄ sunaudodavo nuo 10 iki 20 cigarečių. Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å iaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu taip pat nustatė, kad Å iaulių TI rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančiųjų (suimtieji pildo praÅ¡ymus) (72-79 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, ar pats yra nerÅ«kantis, iÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad 2013-06-14 pareiÅ¡kėjas užpildė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog yra rÅ«kantis ir sutinka bÅ«ti laikomas kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu 2013-04-29 prie savo žalingų įpročių pareiÅ¡kėjas nurodė rÅ«kymÄ (20, 56 b. l.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad jo kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose buvo rÅ«koma, nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles ir 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius: ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistÄ subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.

Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-224 matosi, kad 2013-06-26 patikrinimo metu pažeidimų dėl Šiaulių TI laikomų asmenų maitinimo nebuvo nustatyta (72-79 b. l.), kitų duomenų dėl per mažos maisto energetinės vertės byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo draudžiama turėti šiltus pledus, kompiuterius ir muzikos grotuvus.

LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Lietuvių kalbos žodyne numatyta, jog patalynė yra visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, priegalvis, patalai);

žodis „pledas“ aiÅ¡kinamas kaip didelė skara, vartojama kaip apdangalas. Vertinant sÄ vokÄ â€žpledas“ lingvistiniu metodu darytina iÅ¡vada, kad pledas nelaikytinas tokio pobÅ«džio patalynės vienetu, kurio naudojimÄ leistų aukščiau nurodytos normos ir apskritai nėra priskirtinas leidžiamų naudoti daiktų kategorijai. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl leidimo naudotis kompiuteriais ir muzikos grotuvais yra bendro pobÅ«džio, teiginiai abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo leista naudotis kokiu nors konkrečiu prietaisu, jam nebuvo perduotas konkrečių asmenų atneÅ¡tas muzikos grotuvas ar kitoks aparatas, kokius nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl tokių aplinkybių ir kada jis patyrė, todėl tokie abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo spintų ir spintelių asmeniniams daiktams susidėti. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2016-06-20 pažymoje Nr. 62/08-420 (49-52 b. l.) nurodyta, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, spintelės (1 asmeniui – 1 vnt.), stalas, taburetės, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt. patalpai), sieninė drabužių pakaba, Å¡iukÅ¡lių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt. patalpai), taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl baldų kamerose trÅ«kumo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į teismo nustatytÄ kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (86 dienos, pažeidžiant minimalų kameros plotÄ ), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Kalinimo laikotarpiu ženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, pareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 10 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė (48 b. l.), jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, į teismÄ kreipėsi beveik po trijų metų nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių TI.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1347-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2200-822/2016, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1801-624/2016 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 900 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo N. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui N. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 900,00 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                  Jarūnė Sedalienė