2024-06-03 Nr. CB-3572-2-06-3-00779-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.653, 6.655 straipsniai), reglamentuojančias rangos darbų kainos nustatymą ir sumokėjimą, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos fiksuotos darbų kainos pakeitimo dėl papildomų darbų klausimu. Galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta kad, atsižvelgiant į CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat CK 6.684 straipsnio 4 dalies) normų struktūrą, jose yra akivaizdi implicitine forma išreikšta nuostata, jog pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo, ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).
Legislator headnote
AI generated2024-06-03 Nr. CB-3572-2-06-3-00779-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: priteisti ieškovei R. F. iš atsakovės mažosios bendrijos „Uostamiesčio rangovas“ 27 369,44 Eur darbų kainos permoką, 2102,09 Eur sutartinių delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (29 471,53 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Full text
DOK-2111
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00779-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 24 d. paduotu ieškovės R. F. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės R. F. kasacinis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties, kuria teismas nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti išdėstant jį nauja redakcija taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies;
priteisti ieškovei R. F. iš atsakovės mažosios bendrijos „Uostamiesčio rangovas“ 27 369,44 Eur darbų kainos permoką, 2102,09 Eur sutartinių delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (29 471,53 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Įpareigoti atsakovę mažąją bendriją „Uostamiesčio rangovas“ grąžinti ieškovei R. F. pastatų (duomenys neskelbtini) statybos darbų žurnalus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
Kasaciniu skundu ieškovė R. F. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės 39 037,52 Eur statybos rangos darbų kainos permoką, 2417,12 Eur sutartinių delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir įpareigoti atsakovę grąžinti statybos darbų žurnalus.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.653, 6.655 straipsniai), reglamentuojančias rangos darbų kainos nustatymą ir sumokėjimą, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos fiksuotos darbų kainos pakeitimo dėl papildomų darbų klausimu. Galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta kad, atsižvelgiant į CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat CK 6.684 straipsnio 4 dalies) normų struktūrą, jose yra akivaizdi implicitine forma išreikšta nuostata, jog pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo, ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).
2. Sutarčių, pasirašytų su atsakove, 2.2 punktas nustatė, kad sutarties kaina yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines vykdytojo išlaidas. Sutarčių 2.11 punktas nustatė, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą bei kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą numatytas užmokestis ir vykdytojas neturi teisės reikalauti apmokėti jokių išlaidų, viršijančių sutarties kainą. Vykdytojas privalo atlikti visus darbus, kurie būtini sutartyje numatytam rezultatui pasiekti už sutartyje numatytą kainą. Sutarčių 7.1 punktas nustatė, kad vykdytojui neatlyginama už nenumatytus sutartyje darbus, kuriuos jis atliko nesuderinęs jų nustatyta tvarka su užsakovu. Toks sutartinis reguliavimas lemia, kad atsakovė, kaip profesionali rangovė, neturi teisės keisti sutarties kainos ir, jei ikisutartiniuose santykiuose nebuvo numačiusi atlikti kokių nors darbų, juos privalo atlikti savo sąskaita, o ne reikalauti padidinti sutarties kainą.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių atsirado papildomi darbai, nes papildomus darbus lėmė ir atsakovės darbų atlikimo vėlavimas, ir netinkamos kokybės darbai, ir darbų, neįtrauktų į sąmatą, atlikimas.
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad abu namai buvo statomi jų pardavimo, o ne asmeninių poreikių tenkinimo tikslu, tai betarpiškai atskleidžiama ir pačiose rangos sutartyse (1.10 punktas). Tai leidžia ieškovę vertinti ne kaip vartotoją, bet kaip verslininkę, kas savo ruožtu remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi leidžia ieškovei prašyti priteisti 6 proc., o ne 5 proc. įstatyminių metinių procesinių palūkanų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovę vertino kaip vartotoją, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad ieškovė šiuose santykiuose veikė kaip verslininkė, bet įstatyminių palūkanų nekeitė, nes dėl to nebuvo pateiktas apeliacinis skundas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti R. F. 269 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 198.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė