e858fbc1-41fb-4a4e-b773-512b23b50d87 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-3065-967/2021 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00962-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

M. (A. M.) dėl darbo ginčo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Globay Logistics“ (toliau – ieÅ¡kovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su: - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. DGKS-4680 darbo byloje Nr. APS-131-11790, kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo A. M. (toliau – darbuotojas, atsakovas) praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡kojo darbuotojo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų bei - Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-717 darbo byloje Nr. APS-131-19792, kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ avansÄ Å«kio reikalavimams ir materialinę žalÄ , pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo 1 905,58 Eur žalos atlyginimo, 8 033,25 Eur negrÄ Å¾intų lėšų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) pripažinti, kad ieÅ¡kovė yra atsiskaičiusi su atsakovu, iÅ¡mokėdama kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.

2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Nr. 151, kurios pagrindu atsakovas įdarbintas bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi (pradėjo dirbti nuo 2019 m. spalio 12 d.); darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas 2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. k00992 išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui; trukmė – nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. (imtinai).

Komandiruotės metu atsakovas autovežiu „Scania P410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo Belgijos Karalystėje, Gento mieste, pervežti krovinį – naujus „Honda“ automobilius (CMR važtaraštis Nr. 83629). Pakraudamas / veždamas krovinį atsakovas apgadino dvi transporto priemones – „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėždamas galines kairės pusės dureles, „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėždamas galines kairės pusės dureles bei kairės pusės galinį buferį.

Å ie apgadinimai pasiraÅ¡ytinai atsakovo užfiksuoti CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 83629. Už padarytus pažeidimus užsakovas Gruppo Mercurio SPA iÅ¡rašė pervežimo paslaugos teikėjai UAB „Globay“ (tarpininkei) 2019 m. lapkričio 9 d. sÄ skaitÄ Nr. 81780 405,58 Eur sumai. Santykiuose su užsakovu Gruppo Mercurio SPA tarpiniai paslaugos vykdytojai (organizatoriai) yra GLOBAY SK bei UAB „Globay“, tuo tarpu ieÅ¡kovė – vežėja, faktiÅ¡kai vežusi krovinį (atsakinga už krovinio pervežimÄ ir materialinės žalos padarymÄ ), kurios darbuotojas – atsakovas padarė materialinę žalÄ .

GLOBAY SK pateikė ieÅ¡kovei 2020 m. sausio 31 d. pretenzijÄ ir sÄ skaitÄ dėl žalos atlyginimo Nr. 00346. 2019 m. rugsėjo 2 d. ieÅ¡kovė su GLOBAY SK sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. BS, kuria Å¡alys susitarė, jog atsakinga už žalÄ krovinio apgadinimo atveju yra vežėja (ieÅ¡kovė), kuri privalo drausti savo civilinę atsakomybę. UAB „Globay“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ paslaugos vykdytojui GLOBAY SK, tuo tarpu Å¡i pateikė pretenzijÄ dėl padarytos žalos atlyginimo pagrindinei vežėjai – ieÅ¡kovei, su kuria sieja vežimo santykiai pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. BS, ir PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. GSK 0003149.

Skolų suderinimo aktu Nr. 0243 ieškovė ir GLOBAY SK suderino tarpusavio skolas.

3. Atsakovas 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. k01066 išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui; trukmė – nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. (imtinai). Komandiruotės metu atsakovas autovežiu „Volvo FM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo pervežti naujus „Fiat“ automobilius (2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraštis Nr. I0E00629). Pakraudamas ir / ar veždamas krovinį atsakovas apgadino transporto priemonę „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įspausdamas vidinį stogo paviršių.

Krovinys užsakovui pristatytas 2020 m. sausio 29 d. Apie transporto priemonei padarytus apgadinimus pažymėta 2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraÅ¡tyje Nr. I0E00629. Paslaugos gavėjas „Transportis spa“ 2020 m. gegužės 20 d. pateikė sÄ skaitÄ Nr. 4329/2020 VA 1 542,87 Eur dydžio žalai atlyginti ir 2020 m. gegužės 20 d. sÄ skaitÄ Nr. 744/2020 16,10 Eur žalos administravimo mokesčiui; iÅ¡ viso vežant „Fiat“ automobilius padaryta 1 558,97 Eur žala. GLOBAY SK dėl padarytos žalos pretenzijÄ ieÅ¡kovei pateikė 2020 m. birželio 30 d.; tarpusavio skolos įskaitytos 2020 m. liepos 1 d.

4. IeÅ¡kovė atsakovo vairuojamas transporto priemones buvo apdraudusi vežėjų keliais civilinės atsakomybės draudimu Nr. CVA 011765, tačiau gabenimo metu apgadinus lengvuosius automobilius, remiantis 1956 m. CMR konvencija, draudimo bendrovė taiko 1 500,00 Eur iÅ¡skaitÄ kiekvienos žalos atveju, todėl neturi pagrindo ieÅ¡kovei atlyginti patirtos žalos, nevirÅ¡ijančios 1 500,00 Eur sumos. Apmokėjusi sugadintų transporto priemonių remonto iÅ¡laidas, kurių nedengia draudimo suma, ieÅ¡kovė įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į atsakovÄ . Dėl nurodytos priežasties iÅ¡ atsakovo priteistina 1 500,00 Eur suma už transporto priemonei „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ ir 405,58 Eur suma už transporto priemonių „Honda“, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgadinimus; iÅ¡ viso – 1 905,58 Eur suma.

5. Bendrovės vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai, su kuriais atsakovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, nustato darbuotojo pareigas ir atsakomybę atliekant darbo funkcijas. Atsakovo neteisėta veika ir kaltė dėl transporto priemonių „Honda“, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgadinimo pasireiÅ¡kė tuo, kad esant dideliam neatsargumui, jis, pakraudamas / veždamas krovinį (pristatytÄ 2020 m. spalio 30 d. Gento mieste, Belgijos Karalystėje), įbrėžė transporto priemonės „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), galines kairės pusės dureles ir „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), galines kairės pusės dureles bei kairės pusės galinį buferį, tokiu bÅ«du nesilaikydamas pareigos tinkamai eksploatuoti transporto priemonę ir / ar pakrauti krovinį, saugoti krovinį nuo pažeidimų. Dėl to patirta 405,58 Eur dydžio žala.

6. Atsakovo neteisėta veika ir kaltė dėl transporto priemonės „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo pasireiÅ¡kė tuo, kad esant dideliam neatsargumui, komandiruotėje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. (imtinai) autovežiu „Volvo FM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), veždamas „Fiat“ automobilius, nurodytus 2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraÅ¡tyje Nr. I0E00629 (2020 m. sausio 29 d. krovinys pristatytas Vokietijoje), apgadino transporto priemonę „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), t. y. įspaudė vidinį stogo pavirÅ¡ių; padaryta 1 558,97 Eur dydžio žala. Transporto priemonės „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), stogÄ galėjo apgadinti tilto konstrukcijos, atsakovui važiuojant neleistinoje vietoje, tačiau neatmestina tikimybė, kad apgadinimas galėjo atsirasti ir kitu bÅ«du, pavyzdžiui, pakrovimo į platformÄ metu.

7. Atsakovas į komandiruotę vykdavo ieÅ¡kovei priklausančiu autovežiu vienas ir buvo atsakingas už važtaraščio užpildymÄ . Nagrinėjamu atveju tik atsakovas, atsižvelgiant į vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose nurodytas pareigas, buvo atsakingas už krovinio pakrovimÄ , bÅ«klę, tame tarpe apžiÅ«rÄ ir tinkamÄ pristatymÄ Ä¯ paskirties vietÄ .

8. Atsakovas negrÄ Å¾ino bendrovei daugiau kaip 8 000,00 Eur per visÄ darbo laikotarpį iÅ¡mokėto avanso, tokiu bÅ«du nepagrįstai praturtėdamas. IeÅ¡kovė neginčijo Darbo ginčų komisijos atlikto mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo, t. y. 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių), kai tuo tarpu darbdavė buvo paskaičiavusi 474,51 Eur (neatskaičius mokesčių) (skirtumas – 117,79 Eur), tačiau nurodė, kad atsakovui jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2020 m. birželio 8 d.) kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo iÅ¡mokėta, jÄ Ä¯skaičius į negrÄ Å¾into avanso sumÄ .

Atsakovas iÅ¡ viso buvo negrÄ Å¾inęs 8 151,04 Eur dydžio su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos, tačiau įvertinus kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio neatitikimÄ , negrÄ Å¾inta nepanaudoto avanso suma pagal laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. atliktų atsiskaitymų ataskaitÄ sudaro 8 033,25 Eur (8 151,04 Eur – 117,79 Eur). Taigi ieÅ¡kovei atsakovui įskaitymo iÅ¡ negrÄ Å¾intos avanso sumos bÅ«du sumokėjus kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat likus 8 033,25 Eur dydžio negrÄ Å¾intai avanso sumai, atsakovas neturėjo teisės į kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei netesybas. 9. 2019 m. spalio 14 d.

įsakymu Nr. k00992 atsakovas iÅ¡siųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusiÄ nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. (imtinai). Remiantis darbuotojo vairuotoje transporto priemonėje įrengto tachografo duomenimis, atsakovas iÅ¡ viso dirbo 176,05 val., iÅ¡ jų 57,05 val. – 2019 metų lapkričio mėnesį bei 119 val. – 2019 metų spalio mėnesį, už kurį darbuotojui iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 342,57 Eur, dienpinigiai – 1 636,00 Eur. Atsakovas, 2019 m. lapkričio 10 d. grįžęs iÅ¡ komandiruotės, pateikė praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. (imtinai); praÅ¡ymas darbdavės tenkintas. 10. 2019 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. k01041 atsakovas iÅ¡siųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusiÄ nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. (imtinai); tachografo duomenimis, iÅ¡ viso dirbta 180,45 val., iÅ¡ kurių 49,25 val. – 2019 metų lapkričio mėnesį (iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis (neto) – 292,90 Eur), 131,20 val. – 2019 metų gruodžio mėnesį, už kurį iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 371,72 Eur; iÅ¡ viso už komandiruotę priskaičiuota 1 518,00 Eur dienpinigių.

Grįžęs iÅ¡ komandiruotės, atsakovas darbdavei 2019 m. gruodžio 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. sausio 3 d. (imtinai); praÅ¡ymas darbdavės tenkintas. 11. 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. k01066 atsakovas iÅ¡siųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusiÄ nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. (imtinai); tachografo duomenimis, iÅ¡ viso dirbta 233,37 val., iÅ¡ kurių 195,10 val. – 2020 metų sausio mėnesį, už kurį iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 647,12 Eur ir 38,27 val.

– 2020 metų vasario mėnesį; iÅ¡ viso už komandiruotę priskaičiuota 992,00 Eur dienpinigių. 12. 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. k01116 atsakovas iÅ¡siųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusiÄ nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. (imtinai); tachografo duomenimis, iÅ¡ viso dirbta 246,5 val., iÅ¡ jų 53,11 val. – 2020 metų vasario mėnesį, už kurį iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 352,85 Eur, 28,00 val. – 2020 metų kovo mėnesį, už kurį iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 649,05 Eur, 28,00 val.

– 2020 metų balandžio mėnesį, už kurį iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 175,63 Eur; iÅ¡ viso už komandiruotę priskaičiuota 1 214,00 Eur dienpinigių. 13. 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymais atsakovui pervesta 2 950,00 Eur suma, iÅ¡ kurios 1 636,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusiÄ nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d.), o 342,57 Eur – kaip darbo užmokestis už darbÄ 2019 metų spalio mėnesį (tuo tarpu 971,43 Eur avanso likutis, iÅ¡minusavus iÅ¡ pervestos sumos darbo užmokestį bei dienpinigius, buvo skirtas kompensuoti komandiruotėje galinčioms atsirasti iÅ¡laidoms (kelių mokesčiui, remonto iÅ¡laidoms, kt.; darbuotojas privalėjo pagrįsti Å¡ių sumų panaudojimÄ pagal paskirtį, o jų nepanaudojęs – grÄ Å¾inti darbdavei); 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymais atsakovui avansu pervesta 2 659,00 Eur suma, iÅ¡ kurios 1 518,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusiÄ nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d.), o 292,90 Eur – kaip darbo užmokestis už darbÄ 2019 metų lapkričio mėnesį (avanso likutis – 848,10 Eur); 2019 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymais atsakovui avansu pervesta 2 702,00 Eur suma, iÅ¡ kurios 992,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusiÄ nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d.), 371,72 Eur – kaip darbo užmokestis už darbÄ 2019 metų gruodžio mėnesi, o 647,12 Eur – kaip darbo užmokestis už darbÄ 2020 metų sausio mėnesį (avanso likutis – 691,16 Eur); 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymais atsakovui avansu pervesta 4 655,00 Eur suma, iÅ¡ kurios 1 214,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusiÄ nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d.), 352,85 Eur – kaip darbo užmokestis už darbÄ 2020 metų vasario mėnesį, 649,05 Eur – kaip darbo užmokestis už darbÄ 2020 metų kovo mėnesį, o 175,63 Eur – kaip darbo užmokestis už darbÄ 2020 metų balandžio mėnesį.

IÅ¡ atsiskaitymų ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. matyti, kad susidariusi 8 151,04 Eur permoka, kurios atsakovas yra negrÄ Å¾inęs.

14. Taigi visÄ darbo teisinių santykių laikotarpį darbdavė tinkamai atsiskaitydavo su darbuotoju, sumokėdama jam priklausantį darbo užmokesti bei dienpinigius, atsakovui jokių pretenzijų nereiÅ¡kiant. Atsiskaitymo tvarka atsakovui buvo žinoma ir suprantama. Atsakovui iÅ¡ viso pervesta 16 690,00 Eur suma, iÅ¡ kurios darbo užmokestis ir dienpinigiai sudaro 8 538,96 Eur; likusi 8151,04 Eur (16 690,00 Eur – 8 538,96 Eur) suma privalėjo bÅ«ti panaudota darbo reikmėms, jos nepanaudojus – grÄ Å¾inta darbdavei. Darbo tvarkos taisyklių 32.39 punkte numatyta, kad grižus iÅ¡ komandiruotės, darbuotojas privalo pateikti buhalterijai avansinę ataskaitÄ , kur prie kiekvieno pateikto punkto turi bÅ«ti iÅ¡laidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis visus buhalterinius apskaitos reikalavimus; teisėtos ir pagrįstos iÅ¡laidos, patirtos komandiruotės metu, yra kompensuojamos. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė jam pervestos avanso sumos panaudojimo pagal paskirtį, taip pat ir jos negrÄ Å¾ino.

15. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡alys sulygo dėl tokios darbo organizavimo tvarkos: atsakovas 4 savaites dirba Europoje, 2 savaites – Lietuvos Respublikoje. Atsakovas su ieÅ¡kove buvo susitaręs dėl 100,00 Eur dieninio atlygio, t. y. darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos už darbÄ komandiruotės sÄ lygomis. Atsakovas bendrovėje dirbo iki 2020 m. birželio 8 d., kuomet nutraukė darbo sutartį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovė, sužinojusi, kad atsakovas nori nutraukti darbo sutartį, be jokio pagrindimo iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiavo 275,00 Eur nežinomoms žaloms padengti. Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovui taip pat nebuvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, atsakovas dar nenutraukęs darbo santykių su ieÅ¡kovu, Darbo ginčų komisijai 2020 m. gegužės 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl deklaruotų nemokamų atostogų pripažinimo neteisėtomis, iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio / dienpinigių pripažinimo neteisėta bei maistpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡ieÅ¡kojimo, kurį Darbo ginčų komisija tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡kojo atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas.

IeÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu į Darbo ginčų komisijÄ dėl neatsiskaityto avanso Å«kio reikalams bei materialinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau Darbo ginčų komisija 2020 m. spalio 7 d. praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

16. IeÅ¡kovės reikalavimas atsakovui atlyginti padarytÄ materialinę žalÄ dėl tariamai jo apgadintų transporto priemonių yra nepagrįstas, ieÅ¡kovei neįrodžius visų reikalingų sÄ lygų pareigos atlyginti žalÄ atsiradimui.

17. Viena iÅ¡ sÄ lygų, kuria ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimÄ , yra jos patirta žala atlyginus, komandiruotės metu naujų automobilių, kuriuos atsakovas pervežė, remonto iÅ¡laidas. Tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė, kad transporto priemonės, kurias pervežė atsakovas, buvo naujos. Atsakovui atvykus pakrauti krovinio (transporto priemonių) iÅ¡ anksto sutartu laiku ir iÅ¡ anksto sutartoje vietoje, abiejų pervežimo metu kroviniai buvo uždengti specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, taigi atsakovas objektyviai galėjo apžiÅ«rėti tik transporto priemonių („Honda“ transporto priemonių, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vidų.

Jokių vidinių transporto priemonių defektų (apgadinimų) atsakovas nepastebėjo. Tuo tarpu antrosios komandiruotės metu (pagal įsakymÄ Nr. k01066) atsakovas, įsėdęs į „Fiat“ transporto priemonę, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra įspaustas vidinis jos stogo pavirÅ¡ius. Apie Å¡ias aplinkybes nedelsiant buvo praneÅ¡ta darbdavei, mobiliuoju telefonu padarytos nuotraukos ir iÅ¡siųstos atsakingiems asmenims. Abiem atvejais gavus iÅ¡ darbdavės leidimÄ pakrauti transporto priemones, jos buvo pakrautos ir pristatytos į sutartÄ vietÄ .

Be to, abiejų komandiruočių metu automobiliai buvo pakrauti ne iš specializuotos transporto priemonių pardavimo vietos, pavyzdžiui, automobilių salono ar specializuotos, saugomos aikštelės, kurioje įprastai turėtų būti saugomos naujos transporto priemonės, o iš įprastos aikštelės, kurioje bet kuriuo metu galėjo būti apgadintos. Kadangi transporto priemonės buvo naudotos ir, tikėtina, jau apgadintos iki to, kai atsakovas atvyko jų pakrauti, atsakovas nesutiko su teiginiu, jog jam vykdant savo darbo funkcijas buvo padaryta žala.

18. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog abiejų komandiruočių metu krovinių (transporto priemonių) apgadinimai yra apraÅ¡yti ir atsakovo paraÅ¡u užfiksuoti važtaraščiuose (Nr. 83629 ir Nr. I0E00629). Atsakovas Å¡io fakto neginčijo. Važtaraščiai buvo pasiraÅ¡yti pristačius krovinį (-ius) (transporto priemones) į paskirties vietÄ . Važtaraščiuose nurodytos visos reikÅ¡mingos ir, atsakovo manymu, svarbios aplinkybes, kurias jis pastebėjo ir apie kurias pranešė darbdavei, prieÅ¡ pakraunant transporto priemones, t. y. pirma, kad automobiliai yra uždengti specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, dėl kurios iÅ¡orinė automobilio apžiÅ«ra negalima, antra, kad vienas iÅ¡ automobilių („Fiat“ transporto priemonė, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) yra sugadintas (įspaustas vidinis automobilio stogo pavirÅ¡ius).

19. IeÅ¡kovė grindė atsakovo pareigÄ atlyginti žalÄ pridedamais apskaitos dokumentais, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie neva sugadintų transporto priemonių remontÄ bei jo iÅ¡laidas. Be to, net ir esant tokiems įrodymams, jie nepatvirtintų, jog žalÄ padarė bÅ«tent atsakovas.

20. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad pradėjęs dirbti pas ieÅ¡kovę atsakovas buvo supažindintas raÅ¡tu su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kurie nustato bendrÄ sias ir specialiÄ sias darbuotojo pareigas ir atsakomybę atliekant darbo funkcijas. Remiantis jais, atsakovas neva turėjo žinoti, kokios jo pareigos ir kokia atsakomybė gali grėsti už Å¡ių pareigų nevykdymÄ ir / ar netinkamÄ vykdymÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodo, kokias konkrečias pareigas, kada ir kokiais konkrečiai veiksmais pažeidė atsakovas vykdydamas darbo funkcijas.

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovas turi žinoti kelių eismo taisykles, saugaus eismo reikalavimus ir kt., tačiau nepateikia įrodymų apie tai, kad atsakovas Å¡ių taisyklių ir reikalavimų nežino ir jų nesilaikė vykdydamas darbo funkcijas. Be to, ieÅ¡kovė teigė, kad remiantis vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, atsakovas privalo, pavyzdžiui, nuolat prižiÅ«rėti krovininio automobilio techninę bÅ«klę ir jo komplektiÅ¡kumÄ , laiku praneÅ¡ti apie automobilio gedimus, turinčius įtakos eismo saugumui, prieÅ¡ pradedant važiuoti patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir pan., tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovas Å¡ių pareigų bÅ«tų nevykdęs ir dėl to kilo žala.

Priešingai, bendrovėje buvo susiformavusi praktika, kad kilus bet kokiems nesklandumams kelyje ir / ar pakraunant krovinį(-us), patys vairuotojai jiems patogiu būdu (dažniausiai telefonu) žodžiu ir / ar raštu informuodavo bendrovės atsakingus asmenis (vadybininkus) apie įvykusius ir / ar galimus įvykti nesklandumus. Po tokio pranešimo vairuotojai gaudavo nurodymus, kaip elgtis toliau, pavyzdžiui, jeigu krovinys sugadintas, ar jį pakrauti ir laikytis pervežimo plano, ar ne.

21. Kelia abejonių ir yra nepagrįstas patikimais įrodymais ieškovės teiginys, kad atsakovas buvo raštu supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, nes jam viso darbo santykių su ieškove metu raštu nebuvo pateikti jokie vidiniai bendrovės teisės aktai ir / ar dokumentai, su kuriais reikėtų susipažinti ar tuo labiau, kuriuos reikėtų pasirašyti (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai nuostatai ar saugos darbe norminiai aktai ir pan.). Dokumentai, kuriuos ieškovė teikė teismui, yra pateikti su suklastotu atsakovo parašu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės dokumentų klastojimo.

22. Kadangi atsakovas nei savo veiksmais, nei neveikimu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o žalos atsiradimas ieÅ¡kovo nebuvo įrodytas, Å¡i atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – taip pat byloje nėra įrodyta.

23. Atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, jas vykdė atidžiai, saugiai ir rÅ«pestingai. Veždamas krovinius (transporto priemones) autovežiu, atsakovas nėra turėjęs jokių realių eismo įvykių, kurie parodytų jo neatidumÄ , neatsargumÄ , nerÅ«pestingumÄ ar tuo labiau, nesilaikymÄ paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruojant. IeÅ¡kovė viso darbo pas jį laikotarpiu nei karto nėra pateikusi atsakovui praÅ¡ymo pasiaiÅ¡kinti nei dėl tam tikro konkretaus įvykio, nei dėl jo darbo sutartyje ir kituose bendrovės vidaus dokumentuose nustatytų pareigų pažeidimo ar ginčo situacijos.

Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai, kad yra visos reikalingos sÄ lygos materialinei žalai atsirasti ir tai neva pagrindžiančios aplinkybės, pavyzdžiui, atsakovas vežamos transporto priemonės stogÄ galėjo apgadinti neleistinoje vietoje važiuodamas po tiltu į jo konstrukcijas, yra neįrodytos, deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais civiliniame procese leistinais įrodymais. Atsakovo kaltė negali bÅ«ti preziumuojama ir turi bÅ«ti įrodyta.

24. Kadangi pareiga atlyginti žalÄ kyla tik tuomet, kai egzistuoja ir yra įrodomos visos žalos atlyginimo sÄ lygos, o ginčo situacijoje Å¡ios sÄ lygos nebuvo ieÅ¡kovės įrodytos, atsakovui pareiga atlyginti neva padarytÄ materialinę žalÄ nekyla.

25. IeÅ¡kovė, kaip darbdavė, vykdanti didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti (ir atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ . Jeigu visos neigiamų padarinių kilimo (darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklÄ ) rizikos bÅ«tų priskirtos tik darbuotojui, bÅ«tų iÅ¡kreipta darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra bei tai neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad krovinys (transporto priemonės) galėjo bÅ«ti apgadintos pakrovimo ir / ar vežimo metu, o atsakovas neva turėjo pareigÄ paaiÅ¡kinti ir užfiksuoti, kaip atsirado Å¡ie apgadinimai.

Kadangi atsakovas neva to nepadarė, nors, kaip buvo minėta pirmiau, atsakovas apie aplinkybes informavo darbdavę, atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už neva kilusiÄ Å¾alÄ . Taigi ieÅ¡kovė visÄ atsakomybę ir rizikÄ bando perkelti atsakovui. Nors pati ieÅ¡kovė, kaip darbdavė, niekada neteikė atsakovui iÅ¡samių ir konkrečių instrukcijų, pavyzdžiui, ar jam atsisakyti priimti apgadintas transporto priemones, ar fiksuoti sugadinimus atitinkamuose dokumentuose ir pan. Atsakovas visuomet veikė pagal bendrovėje nusistovėjusiÄ ir savo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, darbo praktikÄ .

Atvykęs į pakrovimo vietÄ atsakovas pranešė darbdavei apie tai, kad:

1) neturi galimybės patikrinti transporto priemonių išorės, nes jos yra uždengtos specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, dėl kurios išorinė automobilio apžiūra negalima;

2) yra rastas automobilio apgadinimas, kuris matosi iÅ¡ vidaus. Be to, atsakovas Å¡ias aplinkybes užfiksavo nuotraukose ir tik gavęs žodinį patvirtinimÄ telefonu iÅ¡ darbdavės leido vykdyti transporto priemonių pakrovimÄ .

26. Nurodymų, kaip elgtis tokiais atvejais, kai prieš perduodant krovinį atsakovas pastebi jo trūkumus, nėra ir atsakovo pareiginiuose nuostatuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, todėl atsakovas pervežimui transporto priemones priiminėjo tokias, kokios jam buvo perduotos, dokumentuose nurodydamas apie jų trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovas krovinio priėmimo metu važtaraštyje įrašė pastabas dėl krovinio būklės.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė verčiasi krovinių pervežimo veikla, o atsakovas vykdė vairuotojo- ekspeditoriaus darbo funkcijas, preziumuojama, kad ieÅ¡kovė vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklÄ , o atsakovui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimu. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės veiklos specifika yra sunkiai valdoma (susijusi su didesnio pavojaus Å¡altinių valdymu), kurioje nuolat kyla žalos rizika, todėl darbdavė turi prisiimti tokios rizikos pasekmes pilna apimtimi. Darbdavės visa apimantis regresas į darbuotojÄ , kai nėra jo tyčios, pažeidžia DK įtvirtintas žalos atlyginimo taisykles.

28. Darbdavė, bÅ«dama atsakinga už darbo santykio formalizavimÄ , iÅ¡kreipė darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių Å¡alies, valiÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad darbo sutarties pagrindu Å¡alys sulygo dėl 4,05 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinio darbo užmokesčio už darbuotojo atliekamÄ darbÄ , kuris, ieÅ¡kovės teigimu, nuo 2020 m. sausio 1 d. Å¡alių susitarimu buvo pakeistas į 6,138 Eur (neatskaičius mokesčių) valandinį užmokestį. Å is ieÅ¡kovės teiginys yra klaidingas.

Atsakovas su ieÅ¡kove buvo susitarę dėl 100,00 Eur bendros darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos (atlygio) už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ , iÅ¡bÅ«tÄ komandiruotėje. Aplinkybę, kad bendrovėje tokio pobÅ«džio darbo funkcijas vykdantiems darbuotojams yra mokamas 100,00 – 110,00 Eur dienos atlygis, atsižvelgdama į pridėtÄ bylos medžiagÄ â€“ darbo skelbimÄ , patvirtino ir Darbo ginčų komisija. Darbo skelbime nurodoma, jog: „Autovežio vairuotojui bendrovės siÅ«lomas atlyginimas yra lygus 2 600,00 – 3 000,00 Eur / mėn. į rankas, 100,00 Eur – 110,00 Eur / dienai, esant darbo pobÅ«džiui: 4 arba 6 savaičių reisai Vakarų Europoje ir 2 arba 3 savaitės poilsio namie“.

IÅ¡ darbo skelbimo turinio galima suprasti, kad darbdavė ketino įdarbinti darbuotojÄ , o darbuotojas įsidarbinti pas darbdavę bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kaip nurodyta darbo skelbime.

29. Nagrinėjamu atveju visÄ darbo santykių laikotarpį ieÅ¡kovė įsipareigojimo mokėti 100,00 Eur už kiekvienÄ komandiruotės sÄ lygomis dirbtÄ dienÄ laikėsi ir tik iÅ¡ atlyginimo už prieÅ¡paskutinę komandiruotę iÅ¡skaičiavo, t. y. nesumokėjo – 250,00 Eur, tariamai žalai padengti, o iÅ¡ atlyginimo už prieÅ¡paskutinę komandiruotę iÅ¡skaičiavo dar 25,00 Eur tariamai žalai padengti. Tačiau Å¡ios iÅ¡skaitos buvo atliktos tik tuomet, kai ieÅ¡kovė sužinojo apie atsakovo ketinimÄ nutraukti darbo santykius. Taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pateikti paskaičiavimai, grindžiami bendrovės buhalteriniais dokumentais, yra klaidingi.

30. IeÅ¡kovė atsakovui mokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius neskaidriai, dėl ko jai tenka visa su tuo susijusi neigiamų padarinių rizika, o atsakovui nekyla prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei neva susidariusiÄ permokÄ už nepanaudotÄ avansÄ . Visų atsakovui atliktų mokėjimų paskirtis nurodyta identiÅ¡kai „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms“, kÄ patvirtina atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už visÄ darbo santykių su ieÅ¡kove laikotarpį (2019 m. spalio 25 d. – 2020 m. birželio 8 d.).

31. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami avansu, nurodant paskirtį „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms.“ Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė bendrovės darbo užmokesčio sistemos (DK 140 straipsnio 3 dalis), numatančios darbo užmokesčio mokėjimÄ tokiu bÅ«du, t. y. iÅ¡mokomis Å«kio iÅ¡laidoms.

32. Visuose ieÅ¡kovės pateiktuose įsakymuose „Dėl komandiruotės“ nurodyta, kad atsakovui atlyginami dienpinigiai ir nenurodyta, kad mokamas avansas komandiruotės ar Å«kio iÅ¡laidoms. Nei DK, nei Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 nenumato dienpinigių mokėjimo avansu, t. y. besitęsiančios komandiruotės metu už kitÄ komandiruotę, dėl kurios nepriimtas įsakymas. Be to, dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o 10 punktas nustato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neiÅ¡mokėta dienpinigių dalis iÅ¡mokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ .

33. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 6 punktas įtvirtina, kad komandiruotpinigiai mokami po komandiruotės. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog dienpinigių ir kitų komandiruotės iÅ¡laidų mokėjimas avansu nei sutartyje, nei bendrovės lokaliuose teisės aktuose nebuvo numatytas. Tuo tarpu iÅ¡ atsakovui atliktų mokėjimų paskirties negalima spręsti apie tiksliÄ atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarkÄ .

34. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, kad darbuotojas privalėjo pagrįsti iÅ¡ darbdavės gautų lėšų, komandiruotėje galinčioms atsirasti iÅ¡laidoms, panaudojimÄ pagal paskirtį, o tokių lėšų nepanaudojus – grÄ Å¾inti jas darbdavei (iÅ¡ viso – 8 033,25 Eur). Tačiau tam, kad atsakovas galėtų grÄ Å¾inti iÅ¡ darbdavės gautas ir pagal jų paskirtį nepanaudotas lėšas, darbuotojas, visų pirma, turi žinoti, kokia yra tų gautų lėšų paskirtis.

35. Atsakovas viso darbo santykių su darbdave laikotarpiu nei karto nebuvo supažindintas su lokaliniu aktu, reglamentuojančiu darbuotojų (vairuotojų) atsiskaitymo tvarkÄ grįžus iÅ¡ komandiruotės. IeÅ¡kovė niekada neragino atsakovo, kad jis pateiktų komandiruotės ataskaitÄ bei atsiskaitytų už gautas lėšas, pasibaigus komandiruotei. IeÅ¡kovė nei karto nėra nei žodžiu, nei raÅ¡tu paklaususi atsakovo, kur pastarasis panaudojo gautas lėšas.

36. IeÅ¡kovės savavaliÅ¡ka iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovui mokėtinų sumų yra neteisėta. Sužinojusi apie atsakovo ketinimÄ nutraukti darbo santykius, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo atlyginimo už prieÅ¡paskutinę komandiruotę iÅ¡skaičiavo, t. y. nesumokėjo 250,00 Eur, o iÅ¡ atlyginimo už prieÅ¡paskutinę komandiruotę iÅ¡skaičiavo dar 25,00 Eur. Abi iÅ¡skaitas ieÅ¡kovė grindė atlyginimu tariamai žalai padengti, kuriÄ Ä¯vykdė atsakovas. IÅ¡skaitos gali bÅ«ti daromos tik iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio, turint omenyje, kad dienpinigiai, komandiruotės iÅ¡laidų atlyginimui skirtos iÅ¡laidos nelaikomos darbo užmokesčiu, o atsakovas su ieÅ¡kove faktiÅ¡kai buvo sutarę dėl darbo komandiruotės sÄ lygomis.

IeÅ¡kovės savavaliÅ¡kai atlikta iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovo dienpinigių yra neteisėta, nes, visų pirma, dienpinigiai nepriklauso toms sumoms, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti atlikta iÅ¡skaita, antra, toks iÅ¡skaitymas pažeidžia teisingo apmokėjimo už darbÄ principÄ .

37. Atsakovas darbo santykių su ieÅ¡kove metu įgijo teisę į piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ginčijo atsakovo teisę į kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nurodė, kad Å¡i teisė buvo realizuota užskaitos bÅ«du, nes atsakovui už darbÄ 4 komandiruočių metu buvo permokėta, t. y. atsakovas neatsiskaitė už gautas sumas, kurių paskirtyje buvo nurodyta „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms“. IÅ¡skaitos iÅ¡ kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip ir dienpinigių negali bÅ«ti atliekamos, nes Å¡i kompensacija nėra laikoma darbo užmokesčio dalimi. Dėl Å¡ios priežasties visais atvejais negalimas iÅ¡skaitymas iÅ¡ atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos.

38. Atsakovas darbo santykių su ieÅ¡kove metu kasmetinėmis atostogomis nesinaudojo. Taigi, darbo sutarties nutraukimo dienÄ atsakovas įgijo teisę į kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nenumato galimybės atlikti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbuotojo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovo teisė į kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo realizuota užskaitos bÅ«du, yra nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 39. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-317-517/2021 ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 591,90 Eur ( neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų, 7 117,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

40. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl komandiruotės metu autovežiu gabenamų transporto priemonių apgadinimų yra kaltas atsakovas, todėl sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo pareigos atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) numatytomis žalos atlyginimo darbdaviui taisyklėmis.

41. Teismas sprendė, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei dėl transporto priemonių apgadinimų, nes ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų darbuotojo atsakomybei kilti.

42. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, kaip darbdavė, vykdo didesnio pavojaus veiklÄ , ji turi prisiimti (ir atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ .

43. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bylos Å¡alys faktiÅ¡kai buvo susitarusios dėl kitokių darbo apmokėjimo sÄ lygų, nei įraÅ¡yta darbo sutartyje.

44. Teismas, atsižvelgdamas į darbo skelbime nurodytÄ darbo užmokesčio dydį, dienpinigių paskaičiavimo tvarkÄ , faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , vertino, jog labiau tikėtina, kad viso atsakovo darbo santykių su ieÅ¡kove metu gautų lėšų (įvardytų, kaip „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms“) sumÄ sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurių atsakovas neturi grÄ Å¾inti.

45. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė, mokėdama neskaidriai darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (jas įvardindama „ūkio reikmėms“, taip sudarydama pagrindÄ Ä¯vairiai interpretuoti iÅ¡mokėtų lėšų paskirtį), turi prisiimti neigiamų padarinių rizikÄ , nes netinkamai organizavo darbÄ .

46. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė po darbo santykių pasibaigimo su atsakovu jam bÅ«tų iÅ¡mokėjusi priklausančiÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, todėl ieÅ¡kovei kyla pareiga jÄ iÅ¡mokėti; be to, darbo santykiams pasibaigus ir uždelsus atsiskaityti su atsakovu, ieÅ¡kovė privalo sumokėti netesybas.

47. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog sumokėjo atsakovui avansÄ dėl nenumatytų komandiruotės metu iÅ¡laidų ir neįrodė, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei 8 033,25 Eur sumÄ už nepanaudotÄ komandiruotės metu avansÄ , todėl ieÅ¡kovės atlikta iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovo mokėtinų sumų yra neteisėta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 48. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-317-517/2021, grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 48.1. Vertindamas atsakovo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ dėl apgadintų transporto priemonių, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neproporcingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , įpareigodamas ieÅ¡kovę įrodyti tokias aplinkybes, kurių ji objektyviai įrodyti negali, nes jų įrodinėjimas maksimaliai apsunkintas. 48.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas byloje esantiems įrodymams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad 8 033,25 Eur suma yra atsakovo darbo užmokestis ir dienpinigiai, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės jos atgauti. 48.3.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo kilusį ginÄÄ dėl 8 033,25 Eur sumos grÄ Å¾inimo, nes Å¡i suma atsakovui buvo suteikta ne pagal darbo santykius, o pagal civilinį susitarimÄ dėl pavedimo. 48.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė kompensacijÄ bei netesybas, nes netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kovės atsakovui suteiktų lėšų teisinį pagrindÄ . 48.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei pablogino jų teisinę padėtį. 48.6.

Pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas dalyvauti byloje trečiuosius asmenis, neatskleidė bylos esmės (nenustatė kaltų dėl apgadinimų asmenų, nepaneigė visų abejonių dėl kaltininko, kt.).

49. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-317-517/2021 nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 49.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ dėl tariamai apgadintų transporto priemonių, nes ieÅ¡kovė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovo, kaip darbuotojo, atsakomybei kilti: padarytos žalos, neteisėtų darbuotojo veiksmų ir (ar) neveikimo, darbuotojo kaltės bet kuria forma ir rÅ«Å¡imi, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. 49.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė, kaip darbdavė, vykdanti didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti (ir atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, jeigu visos neigiamų padarinių kilimo (darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklÄ ) rizikos bÅ«tų priskirtos tik darbuotojams, bÅ«tų iÅ¡kreipta darbdavio ir darbuotojų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra bei tai neproporcingai apsunkintų darbuotojų padėtį. 49.3.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo sutarties vykdymo praktikÄ , pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovė su atsakovu faktiÅ¡kai buvo susitarę dėl kitokių darbo apmokėjimo sÄ lygų, nei įraÅ¡yta darbo sutartyje, o atsakovui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, nei nurodyta darbo sutartyje. 49.4. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir, įvertinęs visÄ byloje pateiktÄ medžiagÄ , teisingai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ . 49.5.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neprivalo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 8 033,25 Eur negrÄ Å¾intų lėšų, nes Å¡i suma yra atsakovo darbo užmokestis ir dienpinigiai, o ne sumos, suteiktos atsakovui pagal civilinį susitarimÄ dėl pavedimo. 49.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybas, nes Å¡i kompensacija priklauso atsakovui, kaip darbuotojui, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ . 49.7.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė trečiųjų asmenų į bylos nagrinėjimÄ , nes skundžiamas sprendimas neturi ir (ar) neturėtų absoliučiai jokios tiesioginės įtakos Å¡ių asmenų teisėms ir pareigoms. 49.8. Vien tai, jog buvo priimtas ieÅ¡kovei nepalankus skundžiamas sprendimas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos medžiagos taip, kaip jÄ interpretuoja ieÅ¡kovė, nepagrindžia jos argumento, kad byla iÅ¡spręsta netinkamai, neatskleista bylos esmė ir skundžiamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas.

Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie pagrįsti argumentai, kurie įrodytų Å¡iuos ieÅ¡kovės tvirtinimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 50. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

51. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

52. Remiantis bylos medžiaga, ieÅ¡kovė ir atsakovas 2019 m. spalio 9 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 151 (toliau – darbo sutartis), pagal kuriÄ atsakovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (darbo sutarties 1.2 papunktis, 2, 7 punktai); darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 8 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

53. Atsakovas pateikė Darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ , kurį patikslinęs prašė:

1) pripažinti jam deklaruotas nemokamas atostogas neteisėtomis;

2) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡skaičiuotÄ iÅ¡ darbo užmokesčio / dienpinigių materialinę žalÄ (275,00 Eur), iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (maistpinigius) už atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡ku sprendimu pratęstÄ komandiruotės trukmę bei kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.

54. Darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. DGKS-4680 darbo byloje Nr. APS-131-11790 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr.

1) tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡kojo darbuotojo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.

55. IeÅ¡kovė pateikė Darbo ginčų komisijai prieÅ¡prieÅ¡inį praÅ¡ymÄ is?ies?koti is? atsakovo 8 033,25 Eur negra?z?intu? le?s?u?, 1 558,97 Eur uz? transporto priemonei Fiat, ke?bulo numeris (duomenys neskelbtini), ir 407,58 Eur uz? transporto priemonėms Honda, ke?bulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ .

56. Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-717 darbo byloje Nr. APS-131-19792 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr.

2) atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ avansÄ Å«kio reikalavimams ir materialinę žalÄ .

21. IeÅ¡kovė, nesutikdama su: - Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. 1, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1) pripažinti, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. e2-317-517/2021); - Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. 2, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 500,00 Eur už transporto priemonei Fiat, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ ; 405,58 Eur už apgadinimus transporto priemonėms Honda, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8 033,25 Eur negrÄ Å¾intų lėšų; bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. e2-626-1104/2021).

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo M. P. 2021 m. sausio 12 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-317-517/2021 ir Nr. e2-636-1104/2021 sujungtos į vienÄ bylÄ , paliktas civilinės bylos Nr. e2-317-517/2021 (teisminio proceso Nr. 2-49-3-00962-2020-9), naudojantis Modulio funkcija „privalo nagrinėti“, skiriant jÄ nagrinėti teisėjui R. A..

23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, spręsdamas, kad:

1) ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų darbuotojo atsakomybei kilti;

2) bylos Å¡alys faktiÅ¡kai buvo susitarusios dėl kitokių darbo apmokėjimo sÄ lygų, nei įraÅ¡yta darbo sutartyje, todėl atsižvelgiant į darbo skelbime nurodytÄ darbo užmokesčio dydį, dienpinigių paskaičiavimo tvarkÄ , faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , labiau tikėtina, kad viso atsakovo darbo santykių su ieÅ¡kove metu gautų lėšų (įvardytų, kaip „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms“) sumÄ sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurių atsakovas neturi grÄ Å¾inti.

24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, komandiruočių metu apgadino transporto priemones, t. y.

1) Honda transporto priemonei, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėžė galinės kairės pusės dureles, Honda transporto priemonei, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėžė galinės kairės pusės dureles ir kairės pusės galinį buferį (šie apgadinimai aprašyti ir atsakovo parašu užfiksuoti važtaraštyje Nr. 83629);

2) Fiat transporto priemonei, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įspaudė vidinį stogo pavirÅ¡ių (Å¡is apgadinimas yra apraÅ¡ytas ir atsakovo paraÅ¡u užfiksuotas važtaraÅ¡tyje Nr. I0E00629). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti bendrÄ 1 905,58 Eur sumÄ už Å¡ių transporto priemonių apgadinimÄ , atsižvelgiant į tai, jog byloje yra įrodymai, kad transporto priemonės buvo apgadintos tik nuo to momento, kai jos atsirado atsakovo žinioje; atsakovas buvo vienintelis asmuo, kuris transporto priemones pakrovė ir jas transportavo, todėl niekas kitas (iÅ¡skyrus atsakovÄ ) Å¡ių transporto priemonių apgadinti negalėjo; ieÅ¡kovė, kaip darbdavė, tretiesiems asmenims žalÄ už transporto priemonių apgadinimÄ atlygino, todėl turi regreso teisę Å¡ios žalos reikalauti iÅ¡ atsakovo.

25. Darbo sutarties Å¡alies pareiga atlyginti žalÄ kyla esant tik Å¡ioms sÄ lygoms:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu): dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo pažeidė savo įsipareigojimÄ pagal sutartį, įstatymus ar kitus teisės aktus (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, saugos darbe norminiuose aktuose, įrenginių eksploatavimo ar finansinių operacijų atlikimo taisyklėse, etikos kodekse numatytas pareigas ir pan.);

3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kai yra artima tiesioginė arba lemiama minėtųjų veiksnių sÄ saja;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalÄ sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (DK 4 straipsnis, 151 straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai).

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais. PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės buvo apgadintos tik nuo to momento, kai jos atsirado atsakovo žinioje ir jas apgadino bÅ«tent atsakovas. Be to, ieÅ¡kovės byloje pateikti įrodymai, susiję su žalos atlyginimu tretiesiems asmenims (pretenzijos, sÄ skaitos susijusios su transporto priemonių apgadinimu), negali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodant žalos dydį.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovė byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kur buvo taisomos apgadintos transporto priemonės, nedetalizavo, kokie remonto darbai buvo atlikti, kokios konkrečios iÅ¡laidos sudaro praÅ¡omas iÅ¡ atsakovo priteisti sumas. Taigi ieÅ¡kovei visų bÅ«tinųjų žalos atlyginimo sÄ lygų, t. y.: padarytos žalos, neteisėtų darbuotojo veiksmų ir (ar) neveikimo, darbuotojo kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo neįrodžius, atsakovui negali kilti pareiga atlyginti transporto priemonėms padarytÄ Å¾alÄ .

27. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , įpareigodamas jÄ Ä¯rodyti tokias aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti, jų įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, ieÅ¡kovei priskyrė neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Pasak ieÅ¡kovės, kadangi atsakovas yra tiesiogiai įvykiuose dalyvavęs (transporto priemonių pakrovime ir gabenime) asmuo, bÅ«tent jis turi įrodyti, kad kiti asmenys apgadino transporto priemones; Å¡ių įrodymų nesant, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paremtas prielaidomis.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodęs, kad įrodyti esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavė; darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl ieÅ¡kovė turi pateikti įrodymus dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju yra taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieÅ¡kovei teigiant, kad jai iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteista žala už komandiruočių metu padarytų transporto priemonių apgadinimus, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad tuos apgadinimus padarė bÅ«tent atsakovas. IeÅ¡kovės galimybės Å¡iuo atveju surinkti atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančius įrodymus nekeičia jai skirtos bendrosios procesinės įrodinėjimo pareigos.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės vykdomÄ pervežimo veiklÄ laiko pavojinga, kai ji tuo tarpu yra visiÅ¡kai nepavojinga ir techninio pobÅ«džio.

30. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

31. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės nepateikusi jokių argumentų ar paaiÅ¡kinimų, kuriais remiantis galima bÅ«tų spręsti, kad jos vykdoma veikla yra visiÅ¡kai nepavojinga, o pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė vykdo didesnio pavojaus veiklÄ â€“ nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju, darant minėtÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgta į toliau nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė verčiasi krovinių pervežimo veikla; atsakovas vykdė vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijas, susijusias su didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimu; taip pat į teisinį reguliavimÄ , pagal kurį transporto priemonių veikla laikoma didesnio pavojaus aplinkiniams veikla.

32. Darbdavys, kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, atsako CK 6.264 straipsnio pagrindu, o jei vykdoma veikla susijusi su didesnio pavojaus Å¡altiniais, pavyzdžiui, krovinių pervežimas transporto priemonėmis – pagal CK 6.270 straipsnį, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

33. Nagrinėjamu atveju, pirma, darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra bÅ«dingas tam tikras ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiÅ¡kiantis tuo aspektu, kad žalÄ trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymÄ vykdė darbuotojas; antra, darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso teisę į darbuotojÄ , pirmiausia pagal DK normas.

34. Taigi, darbdavio regreso teisės į darbuotoja apimtis yra ribojama DK normomis, o DK 152 straipsnyje yra nurodomi kriterijai, kurie gali sudaryti pagrindÄ mažinti darbdaviui priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ : vienas iÅ¡ jų – aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimÄ .

35. Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičius nusidėvėjimÄ , natÅ«ralų sumažėjimÄ ir turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius);

2) žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

3) žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

4) faktÄ , kiek patirtai žalai turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai). Kaip nurodoma DK 152 straipsnio 2 dalies 4 punkte, jei dėl darbdavio veiklos specifikos nuolat kyla sunkiai valdoma žalos rizika, darbdavys turi prisiimti tokios rizikos padarinius. Tokiu atveju darbuotojo pažeidimo ir kaltės faktas turi bÅ«ti įrodomas taikant aukÅ¡tesnį įrodinėjimo standartÄ . Pastebėtina, kad jeigu visos neigiamų padarinių kilimo (darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklÄ ) rizikos bÅ«tų priskirtos tik darbuotojui, bÅ«tų iÅ¡kreipta darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra bei tai neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam, jog bÅ«tų užtikrinta tinkama abiejų darbo teisinių santykių Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti tam tikrÄ Å¾alos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiÅ¡kia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotojÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

37. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieÅ¡kovė vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklÄ , o atsakovui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimu, todėl darbdavė turi prisiimti tokios rizikos pasekmes pilna apimtimi (nesant jo tyčios).

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieÅ¡kovė atsakovui atlyginimÄ mokėjo ne pagal darbo sutartį, kurioje Å¡alys sulygo dėl 4,05 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinio darbo užmokesčio už darbuotojo atliekamÄ darbÄ (nuo 2020 m. sausio 1 d. Å¡alių susitarimu pakeisto į 6,138 Eur (neatskaičius mokesčių) valandinį užmokestį), tačiau pagal į bylÄ pateiktÄ darbo skelbimÄ , kuriame nurodyta, kad: „Autovežio vairuotojui bendrovės siÅ«lomas atlyginimas yra lygus 2 600,00 Eur – 3 000,00 Eur / mėn. į rankas, 100,00 Eur – 110,00 Eur / dienai, esant darbo pobÅ«džiui: 4 arba 6 savaičių reisai Vakarų Europoje ir 2 arba 3 savaitės poilsio namie.“; taigi atsakovas neturi pareigos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 8 033,25 Eur (dėl neatsiskaityto avanso Å«kio reikmėms), nes Å¡i suma laikoma jo atlyginimo dalimi.

39. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, nurodydama, kad Å¡is pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas byloje esantiems įrodymams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad neva labiau tikėtina, jog 8 033,25 Eur suma yra atsakovo darbo užmokestis ir dienpinigiai.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas faktiÅ¡kai buvo susitarę dėl kitokių darbo apmokėjimo sÄ lygų, nei įraÅ¡yta darbo sutartyje, iÅ¡samiai vertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus apie susitartÄ darbo užmokestį, jo dydį, dienpinigių paskaičiavimo tvarkÄ , faktiÅ¡kai dirbÄ laikÄ ir kt. Apie faktinį sutarties Å¡alių susitarimÄ taip pat leidžia spręsti darbo sutarties vykdymo praktika. Nagrinėjamu atveju visÄ darbo teisinių santykių laikotarpį ieÅ¡kovė įsipareigojimo mokėti 100,00 Eur už kiekvienÄ komandiruotės sÄ lygomis dirbtÄ dienÄ laikėsi ir tik iÅ¡ atlyginimo už prieÅ¡paskutinę komandiruotę iÅ¡skaičiavo, t. y. nesumokėjo atitinkamai 250,00 Eur ir 25,00 Eur žalai padengti.

41. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas vykdavo į komandiruotes, o komandiruotėse ieÅ¡kovės vardu turėjo sudaryti (ar buvo rizika, kad reikės sudaryti) įvairius sandorius (mokėti kelių mokesčius, remontuoti transporto priemones ir t. t.), todėl jam iÅ¡vykstant į komandiruotes suteikdavo reikalingų lėšų; Å¡ios lėšos bÅ«davo mokamos kartu su darbo užmokesčiu (ir dienpinigiais) pagal darbo sutartį; jų nepanaudojus, reikėjo jas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

42. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog turi grÄ Å¾inti jai pinigines lėšas, dėl kurių apskaitymo ir grÄ Å¾inimo Å¡alys bÅ«tų susitarusios. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad:

1) ieÅ¡kovė nepateikė bendrovės darbo užmokesčio sistemos (DK 140 straipsnio 3 dalis), numatančios darbo užmokesčio mokėjimÄ tokiu bÅ«du, t. y. iÅ¡mokomis Å«kio iÅ¡laidoms;

2) visuose ieškovės pateiktuose įsakymuose „Dėl komandiruotės“ nurodyta, kad atsakovui atlyginami dienpinigiai ir nenurodyta, kad mokamas avansas komandiruotės ar ūkio išlaidoms;

3) darbo sutarties 6 punkte įtvirtinta, kad komandiruotpinigiai mokami po komandiruotės.

43. AnalogiÅ¡kai nei DK, nei Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡as) nenumato dienpinigių mokėjimo avansu, t. y. besitęsiančios komandiruotės metu už kitÄ komandiruotę, dėl kurios nepriimtas įsakymas. Be kita ko, Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neiÅ¡mokėta dienpinigių dalis iÅ¡mokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ .

44. Visų atsakovui atliktų mokėjimų paskirtyje nurodyta: „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms“, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už visÄ darbo santykių su ieÅ¡kove laikotarpį. Tačiau darytina iÅ¡vada, jog dienpinigių ir kitų komandiruotės iÅ¡laidų mokėjimas avansu nei darbo sutartyje, nei ieÅ¡kovės lokaliuose teisės aktuose nebuvo numatytas. Taigi ieÅ¡kovė, kaip darbdavė, mokėdama neskaidriai darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (jas įvardydama „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms“, iÅ¡ tokios ieÅ¡kovės atsakovui atliktų mokėjimų paskirties negalint spręsti apie tiksliÄ atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarkÄ ), turi prisiimti neigiamų padarinių rizikÄ .

45. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas iš atsakovo atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo, t. y. nesumokėjo, 250,00 Eur ir 25,00 Eur. Abi išskaitas ieškovė grindė atlyginimu tariamai žalai padengti.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik DK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK nustatytų atvejų baigtinis sÄ raÅ¡as yra įtvirtintas DK 150 straipsnio 2 dalyje. Jame nurodoma, kad iÅ¡skaitos gali bÅ«ti daromos Å¡iais atvejais:

1) grÄ Å¾inti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;

2) grÄ Å¾inti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;

3) atlyginti žalai, kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;

4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis).

47. Kaip skundžiamame sprendime teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ darbdavė negalėjo iÅ¡skaityti iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio perduotų ir darbuotojo nepanaudotų pagal paskirtį darbdavės pinigų sumų, nes:

1) neįrodė, kad sumokėjo atsakovui avansÄ dėl galimų nenumatytų komandiruotės metu iÅ¡laidų ir Å¡is liko skolingas ieÅ¡kovei 8 151,04 Eur už nepanaudotÄ komandiruotės metu avansÄ ;

2) atsakovo atleidimo dienai nebuvo pareikalavusi grÄ Å¾inti avansu sumokėtų sumų;

3) atsakovas nebuvo informuotas apie iÅ¡skaitos pagrindÄ , t. y. kada, kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais liko skolingas ieÅ¡kovei ir darbdavės sprendimÄ dėl iÅ¡skaitos padarymo;

4) atsakovui darbo santykių metu nepranešta, kad jis yra skolingas nepanaudotas avanso lėšas.

48. IeÅ¡kovė ginčija atsakovo teisę į kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nurodo, kad Å¡i teisė buvo realizuota užskaitos bÅ«du, nes atsakovui už darbÄ 4 komandiruočių metu buvo permokėta, t. y. atsakovas neatsiskaitė už gautas sumas, kurių paskirtyje buvo nurodyta „atsiskaitytinai Å«kio iÅ¡laidoms“.

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog išskaitos iš kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip ir dienpinigių, negali būti atliekamos, nes ši kompensacija nėra laikoma darbo užmokesčio dalimi. Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodo ieškovė, visais atvejais negalimas išskaitymas iš atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos.

50. DK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio teisė atlikti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ieÅ¡koti atostoginiams už suteiktas atostogas, kurios virÅ¡ijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį. Tokia iÅ¡skaita galima tik tada, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis), arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis). Tai vieninteliai atvejai, kai galima iÅ¡ieÅ¡koti darbdavio mokėtinas sumas darbuotojui, susijusias su kasmetinėmis atostogomis. Taigi atlikti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbuotojo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas draudžiama.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas darbo santykių su ieÅ¡kove metu kasmetinėmis atostogomis nesinaudojo, todėl darbo sutarties nutraukimo dienÄ Ä¯gijo teisę į kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 straipsnio 2 dalis). Kadangi įstatyme galimybė atlikti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbuotojo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nenumatyta, ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovo teisė į kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas realizuota užskaitos bÅ«du, nepagrįstas, pirmosios instancijos teismui teisingai nusprendus priteisti 591,90 Eur ( neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesant byloje duomenų apie jos sumokėjimÄ . Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdavei ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavė privalo mokėti netesybas, todėl skundžiamu sprendimu atsakovui pagrįstai priteistos ir netesybos.

52. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų Gruppo Mercurio SPA, Transportis SPA, GLOBAY SK (toliau – įmonės) materialiųjų teisių ir pareigų bei pablogino jų materialinę ir teisinę padėtį, todėl skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis ir naikintinas, o byla perduotina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu.

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių argumentų, kodėl įmonės turėjo bÅ«ti įtrauktos į bylos nagrinėjimÄ kaip tretieji asmenys; kokios materialiosios jų teisės ir pareigos joms buvo sukurtos skundžiamu sprendimu; kokį suinteresuotumÄ Å¡ios įmonės turi ir (ar) galėtų turėti bylos baigtimi; kaip skundžiamas sprendimas pablogino įmonių (ar bent vienos iÅ¡ jų) teisinę materialinę padėtį.

54. Pati ieÅ¡kovė teigusi, jog žalÄ už transporto priemonių sugadinimÄ atlygino, nes su ja sutiko (atsakovo apie tokį sutikimÄ neinformavo, su juo aplinkybių, sÄ lygojusių žalÄ , nesiaiÅ¡kino) ir prisiėmė jos atlyginimo pareigÄ . IeÅ¡kovė ir įmonės suderino tarpusavio skolas; pretenzijų viena kitai neturėjo ir (ar) Å¡iuo metu neturi. Todėl ieÅ¡kovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pablogino įmonių teisinę materialiÄ jÄ padėtį nepagrįstas, nes žala joms atlyginta, taigi skundžiamas sprendimas jokios įtakos įmonių teisinei materialinei padėčiai neturi.

55. Nors ieškovė nurodo, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tačiau CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

56. Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Ä®statyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra ne kartÄ atskleistas kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008). Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant Å¡iuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali bÅ«ti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

57. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinis santykis susiklostęs iÅ¡imtinai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, dėl jų tarpusavio teisinių santykių, žalai įmonėms už sugadintas transporto priemones jau esant atlygintai. Skundžiamas sprendimas neturi jokios tiesioginės įtakos įmonių teisėms ir pareigoms – Å¡ios įmonės neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o skundžiamas sprendimas joms nesukÅ«rė jokių teisių ir pareigų, todėl įmonių įtraukimas trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties 58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

59. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

60. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 61. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 736,17 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , grįsdamas patirtas iÅ¡laidas teisinių paslaugų suvestine (pažyma apie kliento apmokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d.; suvestinė sudaryta ir juos duomenų tikrumas patvirtintas Advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX atsakingo asmens advokatės J. J., kuri yra tinkamai įgaliota sudaryti bei patvirtinti teisinių paslaugų suvestines Advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX 2020 m. birželio 10 d.

įgaliojimu Nr. 21-03. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimaliÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistinÄ sumÄ , taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Apskaičiuojant maksimaliÄ atsakovui priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , taikytinas 2021 metų II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris sudarė 1 566,40 Eur. Maksimali atsakovui už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistina suma – 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos už advokatės J. J. suteiktÄ teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytÄ maksimalų dydį – 2 036,32 Eur (1 517,40 Eur x 1,3), iÅ¡ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinio galima spręsti, jog iÅ¡ esmės remiamasi tapačiais argumentais, iÅ¡dėstytais pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tokiu bÅ«du objektyviai patiriant mažesnius darbo laiko kaÅ¡tus, jos yra mažintinos, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 1 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

63. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-317-517/2021 palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“, juridinio asmens kodas 302567924, atsakovui A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė