e857f79f-58cd-46c7-aa01-a7ed7fedfa32 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-2369-467/2011Teisminio proceso Nr.2-52-3-03687-2009-7                               Procesinio sprendimo kategorijos 11.1.; 11.7.; 12.1.; 14.; 121.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų         Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Vido Stankevičiaus, sekretoriaujant           Silvijai Dovgerd,dalyvaujant ieškovei  G.

G.,ieÅ¡kovės atstovui       adv. Andriui Chudenkovui,atsakovo atstovams   direktorei R. A. ir adv. Audriui Aničui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. G. ieÅ¡kinį atsakovui VBÄ® JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :             IeÅ¡kovė G.

G. 2009 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: pripažinti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties Nr.246, sudarytos tarp JuodÅ¡ilių „Šilo“ mokyklos (dabar - gimnazija) ir G. G., 3 punkto nuostatÄ , kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį <...>“; pripažinti, kad ieÅ¡kovės G. G. darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę ir įpareigoti atsakovÄ VBÄ® JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazijÄ atitinkamai papildyti ieÅ¡kovės G.

G. 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutartį Nr.246;priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki Å¡ios dienos, kuriÄ sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčio už 27 pedagoginio darbo valandas per savaitę darbo laikÄ ir faktiÅ¡kai G. G. gauto darbo užmokesčio, bei 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų dienos, kai turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta pirmoji dalis darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesį.

             IeÅ¡kinyje nurodė, kad darbo sutartis Nr.246 tarp ieÅ¡kovės ir JuodÅ¡ilių „Šilo“ vidurinės mokyklos buvo sudaryta 2005-09-01. IeÅ¡kovė buvo priimta dirbti vokiečių kalbos mokytoja pagal neterminuotÄ darbo sutartį. Darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 8,05 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėn. algos dydžiais pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį 2 kartus į mėn. - 4 ir 19 mėn. dienomis.

Be to darbo sutarties 5 punkte nėra nustatyta darbo dienos trukmė, o 6 punktas nenustato, kad G. G. dirba ne visÄ darbo laikÄ . Darbo sutarties 3 punkto nuostata „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį <...>“ prieÅ¡tarauja LR Konstitucijoje įtvirtintiems principams, DK imperatyvioms nuostatoms, kadangi yra tinkamai neapibrėžta, suteikia teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai darbdaviui keisti ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygas, neužtikrinti įstatymų garantuojamo darbo krÅ«vio bei atitinkamo darbo užmokesčio, todėl turi bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia.

IeÅ¡kovės darbo laiko trukmės (normos) neapibrėžtumas pažeidžia konstitucinį principÄ ir mokytojos teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Nors DK 95 straipsnis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties ir darbo apmokėjimo sÄ lygų, mokytojai dėl darbo užmokesčio dydžio konkrečioje darbo sutartyje su darbdaviu susitarti neturi galimybių, kadangi jų darbo užmokestis yra nustatomas biudžete. Å iuo metu galioja LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as, kuris neįtvirtina konkrečios darbo savaitės sandaros ir jos trukmės Å¡vietimo darbuotojams, o tai lemia netikrumÄ ir neaiÅ¡kumÄ bei problemas nustatant mokytojų darbo krÅ«vį. DK 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Pagal LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) 2.1 punktÄ , ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė nustatoma mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukÅ¡tesniosiose, neformaliojo Å¡vietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose. Tuo pačiu nutarimu patvirtintų Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sÄ lygų l punktas, darbuotojams, nurodytiems DK 145 straipsnyje už sutrumpintÄ darbo laikÄ mokama kaip už visÄ darbo laikÄ .

Todėl, jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visÄ darbo laikÄ , laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę. Å vietimo ir mokslo ministras 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.1565 patvirtino Mokytojų, auklėtojų, papildomojo ugdymo pedagogų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sÄ lygas, kurių 12 punkte nurodyta, jog mokytojų pedagoginio darbo valandų norma per savaitę yra 18 valandų. Tačiau Å¡iuo metu galiojančiame apraÅ¡e nėra įtvirtinta mokytojo darbo laiko norma, o teismų praktika formuojama ta linkme, kad darbdavys privalo mokytojui užtikrinti bent 18 darbo valandų per savaitę darbo krÅ«vį (Vilniaus apygardos teismo 2008-12-18 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-1060-115/2008).

Darbo sutarties 3 punkto nuostata nėra tinkama sÄ lyga, apibrėžianti G. G. darbo laiko normÄ , už kuriÄ mokamas darbo užmokestis, nes ji yra tiesiogiai priklausoma nuo skiriamo darbo krÅ«vio. IeÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lyga, nustatanti darbo laiko trukmę, turi bÅ«ti nustatyta tiksliai ir aiÅ¡kiai, kad bÅ«tų suprantama abiem sutarties Å¡alims ir atitiktų jų suderintÄ valiÄ , sÄ lyga neturi kelti abejonių. G. G. darbo sutarties 6 punkte nėra nurodyta, jog jai nustatomas ne visas darbo laikas.

Todėl Å¡iuo atveju reikėtų laikytis, kad mokytojas yra priimamas dirbti DK nustatytai darbo laiko normai - 36 darbo valandoms per savaitę. Vadovaujantis CK įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais bei DK įtvirtinta nuostata, jog esant prieÅ¡taravimams, turi bÅ«ti taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata, reikėtų pripažinti, jog darbuotojo interesus labiau atitinka nuostata, kad darbdavys privalo darbuotojui garantuoti 36 valandų per savaitę darbo laiko normÄ ir atitinkamÄ darbo užmokestį.

Darbo sutarties 3 punktas leidžia darbdaviui (atsakovui) vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti ieÅ¡kovės darbo apmokėjimo sÄ lygas, nesivadovaujant DK nuostatomis dėl darbo sutarties sÄ lygų keitimo (DK 120 str. 3 d.). Tokia darbo sutarties nuostata akivaizdžiai prieÅ¡tarauja eilei teisės aktų, pablogina darbuotojo padėtį lyginant su esamu reglamentavimu, dėl ko yra neteisėta. BÅ«tinoji DK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbo sutarties sÄ lyga yra garantuojama tik dirbant visÄ darbo laikÄ . Tai įsakmiai yra nurodęs ne tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokios praktikos laikosi ir žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėjantys darbo ginčus.

DK užtikrina darbuotojui teisę dirbti visÄ darbo laikÄ , o darbas ne visÄ darbo laikÄ yra galimas tik laisva valia sudaryto su darbdaviu susitarimo atveju arba darbuotojo pageidavimu. Galiojanti G. G. darbo sutarties 3 punkto sÄ lyga, numatanti, kad darbo užmokestis jai mokamas „pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį“, pažeidžia DK 146 straipsnio nuostatÄ , kad ne visas darbo laikas nustatomas tik darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Minima darbo sutarties 3 punkto nuostata atsakovui leidžia apeiti DK 120 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ gauti darbuotojo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ ir vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti atsakovės darbo apmokėjimo sÄ lygas.

Tokia darbo sutarties nuostata atitinka nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos sampratÄ ir prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to ji atitinka CK 6.188 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. 2008/2009 mokslo metais pagal tarifikacijÄ ieÅ¡kovei buvo patvirtintas 27 pedagoginių darbo valandų krÅ«vis, tačiau už 2009 m. rugsėjo mėnesį jai buvo iÅ¡mokėtas žymiai mažesnis darbo užmokestis nei buvo mokamas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir net mažesnis nei jai priklauso pagal jos darbo sutartį už garantuojamÄ teisės aktais darbo valandų normÄ per savaitę.

Todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazijos darbo ginčų komisijÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo bei darbuotojo teisių gynimo. IeÅ¡kovė, kaip Å¡vietimo darbuotoja, pagal DK 145 straipsnio nuostatas ir Vyriausybės nutarimus turi teisę į 36 valandų darbo laiko normÄ . 2008/2009 mokslo metais mokytojai G. G. buvo mokamas darbo užmokestis už 27 pedagoginių valandų darbo krÅ«vį. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas mokytojai užtikrino didesnį negu 18 valandų darbo krÅ«vį ir atitinkamo darbo užmokesčio mokėjimÄ .

Atsakovas 2009/2010 mokslo metais G. G. be pastarajai žinomų priežasčių nuo 2009-09-0l moka mažesnį darbo užmokestį ne tik už darbo užmokestį, mokėtÄ iki 2009-08-31, bei mažesnį darbo užmokestį nei yra garantuojamas dirbant 18 pedagoginio darbo valandų normÄ per savaitę, bet taip pat mažesnį nei yra garantuojamas DK 145 straipsnio nuostatų bei jį detalizuojančio Vyriausybės nutarimo. Laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki Å¡ios dienos, kai atsakovas nesuteikia G.

G. darbo garantuojant teisės aktais nustatytos darbo valandų normos per savaitę, yra konstatuotina prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Todėl darbo užmokestis G. G. už paminėtÄ laikotarpį turėjo bÅ«ti mokamas pagal DK 195 straipsnio 2 dalį. Laikantis pagrįstų lÅ«kesčių principo, ieÅ¡kovė mano esant pagrįsta, pripažinus, kad jos darbo laiko norma yra 27 valandos per savaitę, reikalauti darbo užmokesčio nepriemokos už visÄ laikÄ , kai ieÅ¡kovė dirbo mažiau apmokamÄ darbÄ .

Be to pagal DK 207 straipsnio l dalį ieÅ¡kovei turi bÅ«ti iÅ¡mokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai. Atsakovas VBÄ® JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazija su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodė, kad biudžetinių Å¡vietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sÄ lygas nustato Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as.

Å iuo metu galioja LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2009 m, gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Tarifinio atlygio koeficientÄ , suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sÄ raÅ¡Ä .

Nei Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei LR švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.I5AK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei LR švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.1565 patvirtinto Švietimo įtaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d.

įsakymo Nr.ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Tiesiog apskaičiuojant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis. LR švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas neprieštarauja LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195 patvirtintai Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkai, nes jos 2.1 punktu mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė.

Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ji gali bÅ«ti ir 18 pedagoginių valandų per savaitę, ir didesnė, ir mažesnė. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovės tvirtinimas, kad turi bÅ«ti laikoma, jog DK kartu su jį detalizuojančiu LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normÄ ir, jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visÄ darbo laikÄ , laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę.

Biudžetinės Å¡vietimo įstaigos vadovas, nustatydamas pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sÄ lygas, privalo vadovautis aktualiu LR Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtintu Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡u ir neturi jokių teisinių prielaidų kitaip spręsti jam pavaldžių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygų, nesieti jų su tarifikavimu.

Darbos sutarties su ieÅ¡kove 3 punkto nuostata yra paremta ir atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti jÄ niekine ir negaliojančia bei laikyti, kad ieÅ¡kovės darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovei nuo 2005-09-01 pradėjus dirbti pas atsakovÄ , jokių abejonių nekėlė tarp Å¡alių sudarytos darbo sutarties dabar ginčijama sÄ lyga.

Å iuo laikotarpiu mokytojų darbo apmokėjimo tvarkÄ reglamentavo Å vietimo ir mokslo ministro 2008-08-04 įsakymu Nr.ISAK-2300, 2008-12-30 įsakymu Nr.ISAK-3545 (galioję iki 2009-01-01) bei 2009-08-21 įsakymu Nr.ISAK-1736 (negal. nuo 2010-01-01), 2009-12-14 įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtinti Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡ai. Aprašų 24 punktuose nustatyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę; tarifinio atlygio koeficientÄ , suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas; mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sÄ raÅ¡Ä ; atitinkamai 27, 27.1-27.5 p.p. aptarta, kokiomis sÄ lygomis mokytojams papildomai tarifikuojamos valandos.

Aukščiau nurodyti Å vietimo ir mokslo ministro įsakymai nepripažinti negaliojančiais ar prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Kad ieÅ¡kovei sumažėjo darbo krÅ«vis dėl objektyvių priežasčių (kurių ieÅ¡kovė neginčijo), patvirtino atsakovo atstovai. IeÅ¡kovė, remdamasi ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių visuma, aiÅ¡kindama apie darbo krÅ«vį, supainiojo ir savaip interpretuoja tiek DK normas, tiek Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr.1195 nustatytÄ mokytojams 36 valandų darbo laiko normÄ per savaitę ir pedagoginių valandų normÄ , kuri pagal 2008-12-30 Å vietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.ISAK-3546 patvirtintÄ mokytojų darbo apmokėjimÄ yra 18 pedagoginių darbo valandų (kas prilyginama vienam pedagogo etatui), už kurias pagal šį įsakymÄ (24 p.), mokytojui ir skaičiuojamas darbo užmokestis.

Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl mažesnio ar didesnio nei 18 kontaktinių valandų skaičiaus. Didesnis ar mažesnis darbo krÅ«vis, laikantis maksimaliai leistinos 36 valandų darbo laiko normos, nustatomas priklausomai nuo moksleivių skaičiaus, įstaigai skirtų lėšų, ugdymo programų ir kitų objektyvių priežasčių. Abi Å¡alys, sudarydamos darbo sutartį, sutarė, kad atsakovas mokės ieÅ¡kovei darbo užmokestį pagal tarifikacijÄ , kuriÄ atsakovas nustatydavo kiekvienais metais.

Apie tai ieÅ¡kovei buvo žinoma. Å alims sutarus dėl ieÅ¡kovei mokamo darbo užmokesčio pagal tarifikacijÄ , konkretus darbo užmokestis ir darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nustatytas, kas atitiko Å¡alių valiÄ ir darbo apmokėjimo specifikÄ Å¡vietimo įstaigose. IeÅ¡kovei, kaip ir apskritai pedagogams, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti darbo sutartimi nustatytas pastovus valandinis krÅ«vis ir/ar darbo užmokestis, nes tai yra kintantys dydžiai, priklausantys nuo daugelio objektyvių veiksnių, tokių kaip mokykloje esamų mokinių skaičiaus, klasių komplektavimo, mokymo disciplinos poreikio, papildomo ugdymo valandų ir kt.

Pedagogų darbo krÅ«vis kiekvienais metais yra derinamas su rajono KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus specialistais bei nustatomas priklausomai nuo anksčiau nurodytų objektyvių veiksnių. Mokyklų vadovai privalo vykdyti Å¡vietimo skyriaus duotus nurodymus dėl krÅ«vių peržiÅ«rėjimo, nes, nesant pakankamam darbo užmokesčio fondui, Å¡vietimo skyriaus specialistai, atsakingi už rajono mokyklų pedagogų tarifikacijų derinimÄ , nederina mokyklos pedagogų krÅ«vio tarifikacijos, o dėl nesuderintos tarifikacijos nėra pagrindo pedagogams mokėti atlyginimo.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus dėl darbo trukmės darbo sutartyje nenurodymo, dėl netinkamai nustatytų ieÅ¡kovės darbo apmokėjimo sÄ lygų, jų keitimo, ginčijamos darbo sutarties sÄ lygos bei kad atsakovas neturėjo ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo keisti darbo sÄ lygas. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje ir ieÅ¡kovės atstovo nurodytoje Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civ. byloje Nr.2A-58-413/2010 (kuria prašė remtis) buvo nagrinėjamos kitokios, o ne analogiÅ¡kos, kaip Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės. Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį be darbuotojo sutikimo negalima sumažinti darbuotojui darbo užmokesčio, sulygto pirmiau sudaryta darbo sutartimi.

Kadangi su ieÅ¡kove nebuvo darbo sutartimi sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo apmokėjimo sÄ lyga - tarifikacija (tarifo nustatymas), tarifai nustatomi pagal Å vietimo ir mokslo ministro įsakymus, todėl atsakovo 2008-2009 mokslo metams nustatytas ieÅ¡kovei darbo užmokestis pagal paskirtÄ darbo krÅ«vį, kuris nustatytas nepažeidžiant Å vietimo ir mokslo ministro įsakymuose nustatytų tarifų, nepripažintinas darbo sutarties sÄ lygos dėl darbo apmokėjimo pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1473/2002; 2005-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-265/2005).

Kadangi nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio dalyje dėl darbo sutarties ginčijamos sÄ lygos pripažinimo niekine ir negaliojančia, kiti reikalavimai iÅ¡vestiniai, teismas ieÅ¡kinį atmetė visa apimtimi. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. G. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, jog sprendimo dalis, kurioje teismas pasisakė, kad Å¡alių darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta sÄ lyga yra teisėta ir nustatyta tinkamai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės normų aiÅ¡kinimo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-329/2010).

Darbo sutarties 6 punkte nėra nurodoma, kad ieÅ¡kovei yra nustatomas ne visas darbo laikas, t.y. dėl ne viso darbo laiko Å¡alys nesusitarė, o teismas, atmesdama ieÅ¡kinį, de facto konstatavo, kad ieÅ¡kovė su darbdaviu susitarė dėl tokios darbo sutarties sÄ lygos, dėl kurios iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovė nesitarė, tuo iÅ¡ esmės nukrypdamas nuo esminio darbo teisės normų aiÅ¡kinimo principo – in favorem. Todėl Å¡iuo atveju reikėtų laikytis bendrųjų darbo teisės principų, kad mokytojas yra priimamas dirbti DK nustatytai darbo laiko normai – 36 valandoms per savaitę pagal LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimÄ Nr.1195.

Tuo tarpu ginčijamos darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta nuostata leidžia darbdaviui vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti ieÅ¡kovės darbo apmokėjimo sÄ lygas, nesivadovaujant DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl darbo sutarties sÄ lygų keitimo. Ginčo darbo sutarties 3 punkto sÄ lyga pažeidžia DK 146 straipsnio nuostatÄ , kad ne visas darbo laikas nustatomas tik darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Sprendime teismas nepagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovei, kaip ir apskritai pedagogams, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti darbo sutartimi nustatytas pastovus valandinis krÅ«vis ir/arba darbo užmokestis, nes tai yra kintantys dydžiai, priklausantys nuo daugelio objektyvių veiksnių.

Tačiau visos Å¡ios priežastys įeina į DK 120 straipsnio 1 dalies normos apimtį, todėl tokia teismo argumentacija yra ne tik nelogiÅ¡ka, bet ir pažeidžianti darbuotojų teises ir teisėtus interesus. Toks aiÅ¡kinimas sudaro prielaidas darbdaviui piktnaudžiauti jam priklausančiomis darbo teisėmis. Be to tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja esminiam darbo teisės principui, jog darbdavys negali vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti su darbuotoju sulygtų darbo sutarties sÄ lygų. Teismas sprendime pripažįsta, jog tik tuo atveju, jeigu pedagogas dirba 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę, jam yra garantuojama DK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga.

Tačiau tokiu bÅ«du teismas prieÅ¡tarauja kitai savo iÅ¡vadai, kad 18 pedagoginio darbo valandų norma per savaitę nėra pedagoginio darbo laiko norma, o yra tik krÅ«vis. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-10/2011). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas VBÄ® JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad biudžetinės Å¡vietimo įstaigos vadovui nesuteikta diskrecija nesusieti darbo apmokėjimo sÄ lygų su tarifikacija. Ginčo darbo sutarties 3 punkto nuostata neprieÅ¡tarauja jokiam teisės aktui. Atsakovas, nustatydamas ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį pagal Å vietimo ir mokslo ministro patvirtintus Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡us, nepakeitė darbo sutartimi sulygtų sÄ lygų, tarp jų ir sÄ lygos dėl darbo užmokesčio.

Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės tvirtinimu, kad Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o nuostata dėl 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę reiÅ¡kia privalomÄ pedagogo darbo krÅ«vį (etatÄ ). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovai – prašė atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės G.

G. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Byloje nustatyta, kad atsakovas JuodÅ¡ilių “Šilo” gimnazija yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, įsteigtas 1991-08-06 (LR kultÅ«ros ir Å¡vietimo ministerijos 1991 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr.869 įsteigta JuodÅ¡ilių “Šilo” vidurinė mokykla, LR Å¡vietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr.ISAK-1325 akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa). JuodÅ¡ilių “Šilo” gimnazija yra valstybinė mokykla, jos savininkas – Lietuvos valstybė, gimnazijos darbuotojams už darbÄ mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nuostatų, patvirtintų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-09-23 įsakymu Nr.2-3-15177-170, punktas 46). Pagal 2005-09-01 tarp ieÅ¡kovės G. G. ir JuodÅ¡ilių “Šilo” vidurinės mokyklos (dabar – atsakovas JuodÅ¡ilių “Šilo” gimnazija) sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr.246 ieÅ¡kovė nuo 2005-09-01 buvo priimta dirbti pas atsakovÄ vokiečių kalbos mokytoja.

Darbo sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai darbo užmokestį du kartus per mėnesį, 8,05 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėn. algos dydžiais pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį. Vėlesniuose darbo sutarties pakeitimuose koeficientas keitėsi, paskutinis yra 12,9. Pradėdama dirbti ieÅ¡kovė sutiko su darbo sutarties sÄ lygomis, jokių abejonių nekėlė ir sÄ lygų neginčijo. Dabar G. G. vienu ieÅ¡kinio reikalavimų prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nurodytos darbo sutarties 3 punkto nuostatÄ , kuria darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį <...>“.

Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė, konstatavęs, jog ginčijama sÄ lyga yra teisėta ir nustatyta tinkamai. Apeliantė su tokia iÅ¡vada nesutinka, motyvuodama teisės aktų ir jos teisių pažeidimu, tačiau pripažinti tokį nesutikimÄ pagrįstu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam tikrų kategorijų darbuotojams, atsižvelgiant į jų teisinį statusÄ , darbo pobÅ«dį, darbo apmokėjimo sÄ lygas nustato specialieji teisės aktai, taip ribojant darbo sutarties Å¡alių dispozityviÅ¡kumÄ .

Biudžetinės įstaigos įgyvendina savo funkcijas ir veikia pagal joms suteiktus įgaliojimus, o jų vadovams nesuteikta teisė, nustatant darbo apmokėjimo sÄ lygas, veikti savo nuožiÅ«ra, tai yra numatyti darbo sutartyje, sudaromoje su pedagogais, kitokių darbo apmokėjimo sÄ lygų, negu nustatomos teisės aktuose, reglamentuojančiuose biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo tvarkÄ . Akivaizdu, kad tokios teisės neturi ir atsakovo vadovė (gimnazijos nuostatai). DK 189 straipsnis nustato, kad iÅ¡ valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka, kas reiÅ¡kia, jog atitinkamiems darbuotojams darbo apmokėjimo dydžius ir apmokėjimo sÄ lygas reguliuoja ne DK, o specialÅ«s teisės aktai.

Vienas tokių aktų, reglamentuojančių Å¡vietimo biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sÄ lygų nustatymÄ , yra LR Å¡vietimo įstatymas, kurio 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valstybinių (iÅ¡skyrus aukÅ¡tųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui <…> mokytojų <…> darbo apmokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr.511 “Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo” 3 punktas nustato, kad ministerijos, departamentai bei kitos valstybinės tarnybos ir savivaldybės – biudžetinių įstaigų ir organizacijų steigėjai turi nustatyti diferencijuotas pagal įstaigų ir organizacijų darbo pobÅ«dį ir jų dydį, darbuotojų darbo staÅ¾Ä , iÅ¡simokslinimÄ bei kvalifikacijÄ , tarnybinių atlyginimų schemas (koeficientais), nevirÅ¡ydamos Å¡iame nutarime nustatytų tarnybinių atlyginimų (koeficientais), taip pat kitas Å¡iame nutarime numatytas darbo apmokėjimo sÄ lygas, o konkrečius tarnybinius atlyginimus (koeficientais) ir kitas darbo apmokėjimo sÄ lygas turi nustatyti vadovas, nevirÅ¡ydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų (4 punktas).

Å vietimo įstaigoms pagal LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr.1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 3 punktÄ konkrečiÄ darbo savaitės sandarÄ ir trukmę nustato Å vietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nurodytų teisės aktų pagrindu biudžetinių Å¡vietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų bei kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sÄ lygas nustato Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as.

Å iuo metu galioja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2009 m, gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Tarifinio atlygio koeficientÄ , suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sÄ raÅ¡Ä .

Tokiu bÅ«du biudžetinės Å¡vietimo įstaigos vadovas, sudarydamas darbo sutartį su pedagogu, neturi teisės numatyti joje kitokias darbo apmokėjimo sÄ lygas nei nustato iÅ¡vardinti teisės aktai, todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovui, kad įstaigos vadovui nesuteikta diskrecijos teisė nesusieti darbo apmokėjimo sÄ lygų su tarifikacija. Dėl to pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijama Å¡alių darbo sutarties 3 punkto nuostata, kuria darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį <...>“ neprieÅ¡tarauja jokiam teisės aktui, yra teisinga ir pagrįsta, o ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jÄ niekine ir negaliojančia atmestinas kaip neteisingas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei nuo 2005-09-01 pradėjus dirbti pas atsakovÄ pagal darbo sutartį, jokių abejonių nekėlė tarp Å¡alių sudarytos darbo sutarties dabar ginčijama sÄ lyga dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį.Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad atsakovas, nustatydamas ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį pagal Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡us, nepakeitė darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sÄ lygų, kadangi Å¡alys buvo susitarusios, jog atsakovas ieÅ¡kovei darbo užmokestį mokės pagal tarifikacijÄ , kuri nustatoma kiekvienais mokslo metais.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡siaiÅ¡kinęs pedagogų darbo krÅ«vius ir jų nustatymo pagrįstumÄ , tarifikacijos ypatumus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių darbo sutartis nebuvo pažeista. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kuris 2011-01-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2011, iÅ¡aiÅ¡kino, jog „šalims sutarus dėl darbo užmokesčio pagal tarifikacijÄ , konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nurodytas ir nebuvo detalizuotas.

Tai atitiko Å¡alių valiÄ ir darbo apmokėjimo Å¡vietimo įstaigose organizavimo specifikÄ , todėl nebuvo teisinio pagrindo reikalauti kasatorės raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, nes darbo sutartyje įtvirtinta nuostata dėl darbo apmokėjimo nepakito. Pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti atlyginimÄ pagal teisės aktais patvirtintÄ tarifikacijÄ , pagal kurios nuostatas kiekvienais mokslo metais formuojamas mokytojų darbo krÅ«vis“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-05 įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-123-561/2010 (b.l. 58-60, t.1) konstatavo, kad JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazijos direktorė R.

A. pagrįstai priėmė 2009-08-31 įsakymÄ Nr.VI-105 „Dėl mokytojų darbo krÅ«vio 2009-2010 m.m. tvirtinimo“, kuriuo, patvirtinus mokytojų darbo krÅ«vį, sumažėjo mokytojų <...> ir G. G. darbo užmokestis, kad <...> JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazijos mokytojų <...> ir G. G. darbo užmokestis pakito nepažeidžiant darbo apmokėjimo sÄ lygų, nustatytų darbo sutartyse, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai ginčo atveju yra netaikytini, todėl nėra pagrindo teigti, kad JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazijos direktorė R.

A., pažeisdama DK 120 straipsnio 3 dalį, vienaÅ¡aliÅ¡kai sumažino mokytojoms <...> ir G. G. be jų raÅ¡ytinio sutikimo darbo užmokestį. Å is nutarimas yra raÅ¡ytinis įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 197 str.), kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės ir iÅ¡vados nėra paneigtos jokiais kitais neginčijamais ir objektyviais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kovės teiginius, jog atsakovas neteisėtai, be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai sumažino ieÅ¡kovės darbo užmokestį, kadangi teismo iÅ¡vada yra tinkamai motyvuota, pagrįsta byloje esančiais duomenimis ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais.Pažymėtina, kad DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas, o Å¡io straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų, nurodytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo.

Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sÄ lygas ir jų keitimÄ , sÄ sajas, darytina iÅ¡vada, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Taigi pagal DK 120 straipsnio 3 dalį be darbuotojo sutikimo negalima sumažinti darbuotojui darbo užmokesčio, sulygto pirmiau sudaryta darbo sutartimi.

Kadangi su ieÅ¡kove nebuvo darbo sutartimi sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo apmokėjimo sÄ lyga buvo tarifikacija (tarifo nustatymas), tarifai nustatomi pagal Å vietimo ir mokslo ministro įsakymus, todėl atsakovo atitinkamiems mokslo metams nustatytas ieÅ¡kovei darbo užmokestis pagal paskirtÄ darbo krÅ«vį, kuris nustatytas nepažeidžiant Å vietimo ir mokslo ministro įsakymuose nustatytų tarifų, nepripažintinas darbo sutarties sÄ lygos dėl darbo apmokėjimo pakeitimu. Mokytojų darbo krÅ«vio pakeitimas pripažįstamas darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, kai darbdavys bÅ«na įsipareigojęs darbo sutartimi ar jos pakeitimu mokėti darbuotojui konkretų darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1473/2002; 2005-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2005).Atmestinas taip pat apeliantės argumentas, kad Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o nuostata dėl 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę reiÅ¡kia privalomÄ pedagogo darbo krÅ«vį (etatÄ ).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 28 d, sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.ISAK-1459 redakcija) 26 punktas „Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę“ reglamentuoja, kokia tvarka mokytojams apskaičiuojamas darbo užmokestis. Šie Švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtinti teisės aktai nustato mėnesinių tarifinių atlyginimų koeficientus mokytojams, kurie taikomi, jeigu mokytojas dirba 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę.

Nei Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.I5AK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Tiesiog apskaičiuojant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintai Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkai, nes jos 2.1 punktu mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė.

Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ji gali bÅ«ti ir 18 pedagoginių valandų per savaitę, ir didesnė, ir mažesnė. Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovės tvirtinimas, kad turi bÅ«ti laikoma, jog DK kartu su jį detalizuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normÄ ir jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visÄ darbo laikÄ , laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę.

Jau buvo minėta, kad biudžetinės Å¡vietimo įstaigos vadovas, nustatydamas pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sÄ lygas, privalo vadovautis aktualiu LR Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtintu Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡u ir neturi jokių teisinių prielaidų kitaip spręsti jam pavaldžių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygų. Esant tokiam biudžetinių Å¡vietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygų teisiniam reglamentavimui, biudžetinės Å¡vietimo įstaigos vadovas, tardamasis su pedagoginiu darbuotoju dėl darbo sutarties sudarymo, neturi teisės darbo sutartyje nustatomų darbo apmokėjimo sÄ lygų nesieti su tarifikavimu.

Kadangi darbo sutarties su ieÅ¡kove 3 punkto nuostata yra paremta ir atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tame skaičiuje Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintÄ Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , Å¡io apraÅ¡o nuostatos, reglamentuojančios biudžetinių įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygas, nėra pripažintos negaliojančiomis, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties Nr. 246, sudarytos tarp JuodÅ¡ilių „Šilo“ gimnazijos ir G.

G., 3 punkto nuostatÄ , kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį „ <...> pagal tarifikacijoje patvirtintÄ darbo krÅ«vį <...> ir pripažinti, kad ieÅ¡kovės G. G. darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę.             Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliantės minimoje 2011-01-25 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-10/2011) pažymėjo, jog Å vietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymu Nr. ISAK-2300 patvirtinto Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o 24 punkte, taip pat šį įsakymÄ panaikinusiu Å vietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-3545 patvirtinto Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomos už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę.

Pagal Å¡ių teisės aktų 3 punktÄ pedagoginio darbo valandomis vadinamos kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos. Taigi standartinis (įprastas) vienam mokytojo etatui nustatytinų pedagoginio darbo (kontaktinio ir papildomo laiko) valandų per savaitę skaičius yra 18 savaitinių tokio darbo valandų. Å is darbo krÅ«vis sudaro etatÄ . Didesnis arba mažesnis darbo krÅ«vis (pridedant ar atimant tiek kontaktinių, tiek papildomų valandų), laikantis pirmiau aptartos maksimaliai leistinos 36 valandų darbo laiko normos, nustatomas, priklausomai nuo moksleivių skaičiaus, įstaigai skirtų lėšų, jos veiklai taikytinų teisės aktų, ugdymo programų ir kt. objektyvių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei buvo nustatytas mažesnis darbo krÅ«vis, nes tai sÄ lygojo objektyvios aplinkybės (sumažėjęs finansavimas, sumažėjęs mokinių ir pamokų skaičius, ugdymo programos pasiekeitimai ir pan.), o, kaip jau minėta, 18 pedagoginio darbo valandų savaitė yra tik krÅ«vis, už kurį nustatomas mokytojo tarifinio atlygio koeficientas, bet ne bÅ«tina darbo valandų norma per savaitę. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė jau nuo 2008 metų dirbo mažesniu darbo krÅ«viu, negu buvo darbo sutarties sudarymo pradžioje, ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų darbo sutarties sÄ lygos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pedagoginio darbo valandų per savaitę normos klausimu, bei kiti su tuo susiję apeliantės argumentai, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės G.

G. turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos, taip pat nepriteistinos ir paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 93, 96, 98 str.)Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :             Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjai                                                                    RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                                                                      Vidas StankevičiusÂ