e8574d9e-dc98-4ece-b5d5-93e43bd00b61 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas P Civilinė byla Nr. 2A-113-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00117-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.1; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.

N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4297-1065/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininkui D. N. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Plenonis“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo Å«kininko D.

N. priteisti 12 160,50 Eur skolÄ , 1 044,80 Eur palÅ«kanų iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-2, 24-26 b. l.).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal žodinį atsakovo užsakymÄ 2016 m. gruodžio 31 d. perdavė atsakovui 1500 kg kmynų už 6,70 Eur/kg kainÄ , viso 12 160,50 Eur su PVM, pirkimo-pardavimo sutartis, kaip atskiras dokumentas, nebuvo suraÅ¡yta, pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos buvo nurodytos PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje. Atsakovas PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytu terminu, t. y. 2017-01-30, neatsiskaitė. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai paaiÅ¡kino, jog 2016 m. pavasarį užsienyje nupirko kmynų ir 2016 m. kovo 29 d. tris paletes, kurių svoris 1500 kg, pristatė atsakovui, tačiau atsakovas kmynus priimti atsisakė, motyvuodamas netinkama jų kokybe.

Å alių susitarimu ieÅ¡kovė organizavo ir atliko kmynų kokybės tyrimÄ , gavus teigiamÄ atsakymÄ , atsakovui buvo pasiÅ«lyta juos pasiimti. Atsakovui delsiant kmynus atsiimti, ieÅ¡kovės direktoriui žodžiu suderinus su atsakovu, ieÅ¡kovė 2016 m. gruodžio 31 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , patvirtinančiÄ 1500 kg kmynų už 6,70 Eur/kg pardavimÄ , viso už 12 160,50 Eur su PVM. Atsakovas su Å¡ia PVM sÄ skaita faktÅ«ra sutiko, joje pasirašė. Grynaisiais pinigais taip pat sÄ skaitos neapmokėjo.

Kadangi atsakovas tinkamai neatsiskaitė, ieÅ¡kovei nuo 2017 m. sausio 30 d. atsirado teisė į palÅ«kanas, kurias ieÅ¡kovė paskaičiavo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, t. y. iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 1 044,80 Eur palÅ«kanų, paskaičiuotų taikant 8 procentų dydžio palÅ«kanų normÄ .

3. A. D. N. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (18-19 b. l.). Nurodė, jog minėti kmynai jam buvo perduoti tik 2017 m. balandžio mėnesį, ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra 12 160,50 Eur sumai jam buvo pateikta 2017 m. balandžio 19 d., kuriÄ jis 2017 m. balandžio mėnesį ir įtraukė į apskaitÄ , todėl sÄ skaitoje nurodyta data neatitinka tikrovės, nes 2016 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl prekių pirkimo nebuvo, prekės nebuvo perduotos atsakovui, todėl sÄ skaita ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta.

Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas sÄ skaitÄ , neatkreipė dėmesio į Å¡ioje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ atgalinę datÄ . 2017 m. balandžio mėnesį ieÅ¡kovei perdavus atsakovui kmynus, buvo susitarta dėl atsiskaitymo už juos, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovės direktoriui 7500 Eur ir 2400 Eur grynais pinigais, kuriuos ieÅ¡kovės direktorius gavo ir turėjo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ . Pinigų perdavimo momentu kartu su ieÅ¡kovės atstovu ir atsakovu dalyvavo liudytojas.

Likusi 2 260,50 Eur suma nebuvo sumokėta, nes 2017 m. rugpjūčio mėnesį kooperatyvas „Ž. grūdai“ (bendrovė, susijusi su ieškovės atstovu, kuris yra šios bendrovės vadovas ir dalininkas) iš atsakovo įsigijo rapsus, už kuriuos neatsiskaitė. Nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis 1 044,80 Eur palūkanomis pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, teigdamas, jog minėtas įstatymas netaikomas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, be to, palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik po to, kai atsakovui buvo perduotos prekės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo Å«kininko D. N. 12 160,50 Eur skolÄ , 759,61 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (12 920,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018-03-07 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1221,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Plenonis“ (108-114 b. l.).

5. Teismas vertino, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, todėl ieÅ¡kovei perdavus atsakovui prekes, o atsakovui prekes gavus, atsakovui atsirado pareiga už jas sumokėti. Teismas, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų duomenų, sprendė, jog atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove už užsakytas ir perduotas prekes tinkamai neįvykdė, jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad prievolė, kaip jis teigia, iÅ¡ dalies yra įvykdyta ir liko nesumokėta tik dalis skolos – 2 260,50 Eur, nepateikė, aplinkybes dėl 7500 Eur ir 2400 Eur sumų, perduotų tiesiogiai ieÅ¡kovės direktoriui grynaisiais pinigais, įrodinėjo iÅ¡imtinai liudytojų parodymais.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ esmės nė vienas iÅ¡ liudytojų grynųjų pinigų perdavimo fakto, taip atsiskaitant su ieÅ¡kove už parduotus kmynus, nepatvirtino, o liudytojais byloje buvo atsakovo draugai, sutuoktinė ir Å«kio darbuotojai, t. y. asmenys, su kuriais atsakovÄ sieja artimi Å¡eiminiai, draugiÅ¡ki ar darbiniai santykiai, todėl tokius asmenis vertino kaip suinteresuotus liudyti atsakovo naudai.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove, o atsakovo teiginius apie 2017 m. birželio mėnesį įvykdytus dalinius mokėjimus už ieÅ¡kovės parduotus kmynus pagal ieÅ¡kovės 2016 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PLN Nr. 59 paneigia 2018 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovės pateiktas atsakovui aktas dėl skolų suderinimo, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas prievolę įvykdė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovo nesumokėtos 12 160,50 Eur skolos tenkino.

7. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie Å¡alių susitarimÄ dėl palÅ«kanų skaičiavimo ir jų dydžio, jei prievolė nebus įvykdyta laiku, todėl palÅ«kanų skaičiavimo ir jų dydžio klausimus sprendė pagal įstatymo nuostatas. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus ir remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sutiko su atsakovo pozicija, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos ne Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, o Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymas, nes atsakovas yra Å«kininkas, pirkęs žemės Å«kio veiklai vykdyti skirtas prekes.

Teismas nurodė, jog Europos centrinio banko vieÅ¡ais duomenimis, ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienÄ galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palÅ«kanų norma sudarė 0,00 procentų, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieÅ¡kovės nurodomas palÅ«kanų dydis nevirÅ¡ijo Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymu nustatytos palÅ«kanų normos, teismas nagrinėjamu atveju jį taikė, tačiau pažymėjo, jog Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės žemės Å«kio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties, nėra neginčytinų duomenų ir apie Å¡alių susitarimÄ dėl atsiskaitymo terminų, abi Å¡alys pripažino ir ginčo nėra, kad atsakovas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės už kmynų pardavimÄ gavo anksčiau negu žemės Å«kio produkcijÄ â€“ kmynus, kuriuos atsakovas pasiėmė 2017 m. balandžio mėnesį.

Todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju atsakovui prievolė mokėti ieškovei pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiranda praėjus 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos, konstatavo, jog kmynus atsakovas iš ieškovės atsiėmė ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 20 d., todėl prašomas priteisti palūkanas teismas skaičiavo nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. už 285 dienas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 759,61 Eur palūkanų.

Taipogi teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ motyvuodamas tuo, jog atsakovas nepagrindė tokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ , juolab, nepateikė jokių praÅ¡ymÄ dėl skolos sumokėjimo iÅ¡dėstymo pagrindžiančių duomenų (pvz. sÄ skaitose esančias lėšas ar pinigų srautus, sutartis su pirkėjais, atsiskaitymo su jais terminus ir pan., iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo finansinės padėties specifiÅ¡kumÄ ).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 9. A. D. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimÄ â€“ iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Plenonis“ ieÅ¡kinį ir priteisti 2 260,50 Eur skolos, 141,20 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, proporcingai priteistai sumai mažinti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje (116-119, 141-144 b. l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Byloje ginčas kilo tik dėl atsiskaitymo už parduotas prekes, t. y. ieÅ¡kovė nepripažįsta, jog apeliantas jai dalį apmokėjimo – 9900 Eur – perdavė grynaisiais pinigais. Atsakovas savo pozicijos negali pagrįsti jokiais šį faktÄ patvirtinančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes grynieji pinigai ieÅ¡kovės atstovui buvo perduoti asmeniÅ¡kai, be paÅ¡alinių žmonių dalyvavimo, automobilyje, tačiau pabrėžia, jog ir ieÅ¡kovės atstovas taip pat negali pagrįsti savo pozicijos jokiais objektyviais įrodymais, jog apelianto minėta pinigų suma nebuvo jam perduota.

Nors pirmosios instancijos teismas kaip pakankamÄ ieÅ¡kovės atstovo pozicijÄ pagrindžiantį įrodymÄ nurodė 2018-01-24 UAB „Plenonis” aktÄ dėl skolų suderinimo, tačiau Å¡is dokumentas negali bÅ«ti laikomas patikimu įrodymų, kadangi minėtas skolų suderinimo aktas yra tik UAB “Plenonis” buhalterinis dokumentas, kurio turinys nebuvo derinamas su Å«kininku D. N., jo nepasiraÅ¡ytas. Be ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų ir jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturinčio 2018-01-24 UAB „Plenonis” pateikto skolų suderinimo akto, ieÅ¡kovė nepateikė jokių kitų įrodymų ir nenuginčijo atsakovo nuoseklios pozicijos apie pinigų perdavimÄ . 9.2.

IÅ¡ ieÅ¡kovės teiktų ir neva jos pozicijÄ grindžiančių įrodymų matyti, kad jie nėra patikimi, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra tik deklaratyvus teiginys, kurį paneigia apelianto pateiktų įrodymų visuma - jo paties paaiÅ¡kinimai, liudytojų I. N., A. L., S. P., S. Ž. parodymai, bankomato kvitai apie iÅ¡grynintus pinigus. Apeliantas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamas teisme paaiÅ¡kinimÄ nuosekliai teigė, kokiomis aplinkybėmis jis pinigus perdavė ieÅ¡kovės atstovui A.

N., pateikė pinigų paėmimo iÅ¡ bankomato kvitus, kartu važiavęs teisme apklaustas liudytojas A. L. patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, todėl visuma surinktų įrodymų patvirtina atsakovo pozicijÄ . Pirmosios instancijos teismas buvo neteisus skundžiamajame sprendime vertindamas liudytojų I. N., A. L., S. P., S. Ž. paaiÅ¡kinimus kaip nepatikimus, Å¡aliÅ¡kus ir pateiktus artimais santykiais saistytų asmenų, kadangi visi liudytojų paaiÅ¡kinimai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja ir yra patvirtinami raÅ¡ytiniais įrodymais - bankomato kvitais - ir jų pagrindu matoma įvykių seka sudaro nuosekliÄ grandinę, kuria galima remtis atmetant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Plenonis“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skirti atsakovui 5 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovei, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (129-130 b. l.).

11. Atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovo argumentai, neva jis sumokėjęs ieÅ¡kovės atstovui 9 900 Eur sumÄ , nepatvirtinti jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus paties atsakovo paaiÅ¡kinimus. Kadangi atsakovas laikytinas verslininku, pagal savo veiklos pobÅ«dį nuolat sudaro didelės vertės sandorius, pats organizuoja savo veiklÄ , todėl iÅ¡mano sandorių bei atsiskaitymo pagal juos įforminimÄ . Atsakovas proceso pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad supranta, jog nėra jokių įrodymų, kad jis galėjo sumokėti ieÅ¡kovės atstovui ir kad tokio tariamo mokėjimo paskirtis galėjo bÅ«ti atsiskaitymas už ieÅ¡kovės parduotus kmynus.

Tai, kad atsakovas, bÅ«damas įsitikinęs, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tariamÄ atsiskaitymÄ už kmynus ir nepateikdamas jokių naujų įrodymų, padavė apeliacinį skundÄ , patvirtina, kad atsakovas siekia užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimÄ , kÄ patvirtina aplinkybė, jog atsakovas baigiamosiose kalbose prašė teismo iÅ¡dėstyti priteistÄ sumÄ . Tokiu bÅ«du atsakovas piktnaudžiauja procesine teise ir sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl, konstatavus piktnaudžiavimÄ procesu, atsakovui skirtina bauda.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados A. D. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs tik dėl atsiskaitymo už parduotas prekes (kmynus), atsakovui D. N. teigiant, jog jis ieškovės UAB „Plenonis“ atstovui A. N. perdavė 9 900 Eur grynaisiais pinigais, todėl teismas pasisako tik dėl šio apeliacinio skundo argumento, plačiau neanalizuodamas nei tarp šalių susiklosčiusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių, nei parduotų prekių kokybės ar kainos.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra PLN Nr. 59 (5 b. l.), pagal kuriÄ atsakovas iki 2017 m. sausio 30 d. turėjo sumokėti 12 160,50 Eur už 1500 kg kmynų, buvo iÅ¡raÅ¡yta 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovas D. N. minėtÄ sÄ skaitÄ gavo tik 2017 m. balandžio 19 d., po ko minėta sÄ skaita ir buvo įtraukta į Å«kininko buhalterinę apskaitÄ , o kmynus atsakovas pasiėmė 2017 m. balandžio 20 d. Kad minėta sÄ skaita buvo įtraukta į Å«kininko D. N. buhalterinę apskaitÄ laikotarpiu nuo 2017-03-01 – 2017-03-31, patvirtina Pirkimų PVM atskaita (su grÄ Å¾inimais) (57 b. l.). Å iÄ aplinkybę paliudijo ir atsakovo buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi R. K., kuri taipogi teismo posėdžio metu nurodė, jog negali pasakyti, ar apskaitoje yra rodoma, kad Å«kininkas iki Å¡ios dienos yra skolingas UAB „Plenonis“ (2018-05-24 vykusio teismo posėdžio 13.55 minutė).

15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja Å¡alis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, vadovaujantis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Apeliantas, teigdamas, kad jis apmokėjo didžiÄ jÄ dalį skolos, t. y. 9 900 Eur, pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PLN Nr. 59 grynaisiais pinigais, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Kaip minėta, UAB „Plenonis“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo įtraukta į Å«kininko buhalterinę apskaitÄ , todėl nagrinėjamu atveju įrodymas, patvirtinantis apelianto nurodomas aplinkybes apie dalinį skolos sumokėjimÄ , galėjo bÅ«ti apskaitos duomenys apie minėtos skolos buvimÄ ar nebuvimÄ , tačiau atsakovas tokių buhalterinės apskaitos duomenų nepateikė. Todėl minėtų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpcijÄ , kuri reiÅ¡kia, kad Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs.

16. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas: „Pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis)“.

Taigi, atsakovui neva sumokant ieÅ¡kovei nemaÅ¾Ä sumÄ grynaisiais pinigais, atsakovui, kaip Å«kininkui, kuris prilyginamas verslininkui, kuriems keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma, jog atliekant operacijas grynaisiais pinigais turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi kasos pajamų/iÅ¡laidų orderiai, juolab, kad visos finansinės operacijos turi bÅ«ti atspindėtos buhalterinėje apskaitoje. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nesant jokių Å«kinę operacijÄ patvirtinančių buhalterinių dokumentų, visa rizika dėl iÅ¡ to kylančių pasekmių tenka apeliantui.

17. Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas kaip pakankamÄ ieÅ¡kovės atstovo pozicijÄ pagrindžiantį įrodymÄ nepagrįstai nurodė 2018-01-24 UAB „Plenonis” aktÄ dėl skolų suderinimo ir Å¡is dokumentas negali bÅ«ti laikomas patikimu įrodymų, nes yra tik UAB “Plenonis” buhalterinis dokumentas, kurio turinys nebuvo derinamas su Å«kininku D. N., jo nepasiraÅ¡ytas, teismas pažymi, jog nors minėtas dokumentas ir nepasiraÅ¡ytas atsakovo, tačiau Å¡is dokumentas ieÅ¡kovės atstovo buvo iÅ¡siųstas atsakovui 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu paÅ¡tu (7 b. l.), praÅ¡ant susitikrinti minėtÄ dokumentÄ ir pasiraÅ¡ytÄ grÄ Å¾inti atgal, atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs nesutikimÄ su minėtu dokumentu, jog bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl jo nepagrįstumo.

Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto teiginius apie dalinius mokėjimus grynaisiais pinigais paneigia ir 2018 m. sausio 24 d. ieškovės pateiktas atsakovui aktas dėl skolų suderinimo.

18. Nors apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų I. N., A. L., S. P. ir S. Ž. paaiÅ¡kinimų įvertinimu, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog iÅ¡ esmės nė vienas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino grynųjų pinigų perdavimo ieÅ¡kovės atstovui fakto, o liudytojais byloje buvo atsakovo draugas, sutuoktinė ir Å«kio darbuotojai, t. y. asmenys, su kuriais atsakovÄ sieja artimi Å¡eiminiai, draugiÅ¡ki ar darbiniai santykiai.

19. Pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant).

Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų aiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų aiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; ir kt.).

20. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas D. N. grynųjų pinigų (dalies skolos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ) perdavimo ieÅ¡kovės atstovui faktÄ Ä¯rodinėjo asmeniniu liudijimu bei liudytojų I. N., A. L., S. P. ir S. Ž. parodymais. Liudytoja I. N. yra atsakovo sutuoktinė, A. L. – atsakovo draugas, liudytojai S. P. ir S. Ž. – asmenys, kurie dirba pas atsakovÄ . Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visi minėti liudytojai susiję su atsakovu Å¡eiminiais, draugystės ar darbo ryÅ¡iais.

Taigi, tokie asmenys teismo pagrįstai buvo vertinami kaip suinteresuoti liudyti atsakovo naudai. Be to, teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi minėtų liudytojų parodymus (2018-05-24 vykusio teismo posėdžio 26.40, 35.55, 45.35 ir 58.55 minutės), pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog iÅ¡ esmės nei vienas iÅ¡ liudytojų grynųjų pinigų perdavimo fakto nepatvirtino, t. y. A. L. tik spėjo, jog atsakovas perdavė pinigus ieÅ¡kovo atstovui, liudytojai I. N. vyras (atsakovas) tik buvo pats sakęs, jog perdavė grynuosius pinigus, o liudytojai S. P. ir S. Ž. aplinkybių apie pinigų perdavimÄ iÅ¡vis nenurodė.

21. Kolegija taipogi pažymi, jog banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas 2017-06-26 iÅ¡grynino 7500 Eur (59 b. l.), dar neįrodo, jog minėti pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovės atstovui, juolab, kad tÄ pačiÄ dienÄ kooperatyvas „Ž. grÅ«dai“ (atsakovas nurodė, jog tai su ieÅ¡kovės atstovu susijusi bendrovė, nes jis yra Å¡ios bendrovės vadovas ir dalininkas (18 b. l.)) pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ 10 000 Eur už rapsÄ , kas leidžia teigti, jog labiau tikėtina, kad atsiskaitymai tarp Å¡alių vykdavo ne grynaisiais pinigais.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, savo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padarė įvertinęs įrodymų visumÄ , o tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl netinkamo surinktų įrodymų įvertinimo.

23. IeÅ¡kovė UAB „Plenonis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skirti atsakovui D. N. 5000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos dydžio iÅ¡ atsakovo priteisiant ieÅ¡kovei.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog naudojimasis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis per se (savaime) nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo jomis, net ir tais atvejais, kai ne visi Å¡alies procesiniai praÅ¡ymai yra tenkinami ar ne visi jos argumentai yra pagrįsti. Piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti bÅ«tina nustatyti Å¡alies neteisėtÄ ir nesÄ Å¾iningÄ elgesį procese. Tokių aplinkybių sudėties byloje nenustačius, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo atsakovui D. N. netenkinamas.

25. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantui (atsakovui) nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

27. IeÅ¡kovė, nors ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų, jog ji jas patyrė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė