2018-05-23 Nr. AB-10420-3-61-3-02833-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1144-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02833-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI, mokesčių administratorius) atliko pareiškėjo L. N. mokestinį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir patikrinimo rezultatus išdėstė 2015 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. (42.2)FR0680-759 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo 8 531,63 Eur GPM ir 3 471,38 Eur PSD įmokų už 2009 metus bei 5 587,06 Eur GPM už 2012 metus.

2. Šiaulių AVMI 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (42.2)FR0682-780 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo akto sumas ir apskaičiavo L. N. 6 693,25 Eur GPM delspinigių, 1 411,86 Eur šio mokesčio baudą, 2 147,49 Eur PSD įmokų delspinigių ir 347,25 Eur šių įmokų baudą.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 68-66 „Dėl L. N. 2015 m. gruodžio 31 d. skundo“ patvirtino Šiaulių AVMI 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (42.2)FR0682-780.

4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. S-125(7-76/2016) „Dėl L. N. 2016 m. balandžio 6 d. skundo“ patvirtino Inspekcijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 68-66.

II. 5. Pareiškėjas L. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. S-125(7-76/2016), Inspekcijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 68-66 ir jo skundą perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad vertindamas jo pajamų ir išlaidų balansą už 2008 metus, mokesčių administratorius neatsižvelgė į mokestinio patikrinimo metu jam pateiktą 2008 m. rugpjūčio 20 d. sutartį dėl 450 000 Lt paskolos, sudarytą su A. G.. Todėl mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo kitų neapmokestintų pajamų, kurias įnešė į S. N. individualią įmonę. Išvadą, kad A. G. tokio dydžio grynųjų pinigų suma nedisponavo, mokesčių administratorius padarė neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs svarbias aplinkybes. Pareiškėjas teikė paaiškinimus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad A. G. turėjo finansines galimybes suteikti tokią paskolą. Prieš 2005–2008 m. parduodama žemės sklypus, A. G. dar 2004 m. buvo sudariusi sutartis dėl keturių žemės sklypų pardavimo. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos, mokesčių administratorius formaliai nurodė, kad 2005–2008 metais A. G. pajamų analizė nepatvirtina, jog pastaroji turėjo pakankamai lėšų 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolai grynaisiais suteikti. Pareiškėjas nurodė neturįs galimybių surinkti įrodymus apie A. G. 2004 m. gautas pajamas, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjo pateiktos turto pardavimo sutartys patvirtina, jog A. G. turėjo pajamų, į kurias nebuvo atsižvelgta.

7. MGK taip pat netyrė pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad A. G. 2003 m. gegužės 12 d. buvo paskirta savo neįgalios sesers J. J. globėja, nuo 2007 m. kovo 14 d. ir jos turto administratore. A. G. sudarė mažiausiai du sandorius dėl J. J. turto pardavimo. Taigi ji galėjo paskolai panaudoti ir lėšas, gautas iš minėtų sandorių.

8. Pareiškėjas skundą grindė ir tuo, kad 2009 m. buvo atliktas jo mokestinis tyrimas, kurio tikslas buvo pajamų šaltinių tyrimas už 2008 m. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas iš A. G. grynaisiais pinigais pasiskolino 450 000 Lt. Ši suma nebuvo vertinama kaip negauta. Todėl, pareiškėjo manymu, vėliau pakeitus nuomonę, mokesčių administratorius privalėjo surinkti įrodymus, paneigiančius ar patvirtinančius pinigų gavimo faktą. Tuo metu dar buvo galimybė apklausti A. G., tačiau ja nepasinaudota.

9. Mokesčių administratorius, vertindamas A. G. pajamas 2005–2008 metais, klaidingai nustatė, kad visa už parduotus žemės sklypus gauta kaina jai buvo sumokėta banko pavedimu. Su 2015 m. gruodžio 31 d. skundu pareiškėjas pateikė įrodymą, kad ne visa kaina už S. N. IĮ parduotą turtą A. G. buvo sumokėta pavedimu į sąskaitą banke. Dalį kainos (8 000 Lt) ji gavo grynaisiais pinigais. Tai rodo, kad mokesčių administratorius visai netyrė A. G. galimybės suteikti paskolą grynaisiais pinigais.

10. Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus išvadomis dėl A. G. raštiškų patvirtinimų, kad 2014 m. gruodžio 22 d. jis gavo 44 000 Lt kaip paskolos grąžinimą. Mokesčių administratorius netinkamai įvertino raštelio turinį, be to, nepagrįstai nurodė, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimus A. G. 450 000 Lt paskolos nepaveldėjo. Pareiškėjo teigimu, vertinant šias aplinkybes būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (6.65 str. 1 d.). A. G. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad jis priėmė motinos palikimą be išlygų. 2015 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas dar papildomai grąžino A. G. 13 000 Eur, ir tai A. G. patvirtino pasirašytinai.

11. Dėl mokesčių administratoriaus argumentų, susijusių su sandorių forma, dėl to, kad paskolos sutartis sudaryta be tikslių grąžinimo terminų, be palūkanų ir be garantijų, dėl A. G. paaiškinimo vertinimo (kad apie paskolos faktą jis sužinojo tik 2013 m. vasario mėnesį), dėl to, kad pareiškėjas 2009 ir 2010 m. teiktose turto deklaracijose iš A. G. gautos paskolos ir S. N. individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) suteiktos paskolos nedeklaravo, dėl pinigų pervedimo šiai įmonei datos pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. galiojusios CK normos leido sudaryti paprastos rašytinės formos sutartį, nenumatė, kad tokia sutartis privalo būti atlygintinė ar užtikrinta garantija, kad sutartyje būtų nustatytas paskolos grąžinimo terminas. Šiuo atveju mokesčių administratorius ir MGK sandorius sudariusių šalių tikrosios valios bei ketinimų nesiaiškino, sandorius vertino formaliai ir nepagrįstai motyvavo, jog paskolos sandoris yra fiktyvus. Pareiškėjas neprivalėjo deklaruoti gautos ir suteiktos paskolos, nes kita panaši nedeklaruota paskola buvo pripažinta kaip reali (gauta iš jo tėvų). A. G. dalį pinigų galėjo jam perduoti dar iki paskolos sutarties pasirašymo, be to, pareiškėjas ir pats disponavo reikiama suma, kurią dalimis įnešė į S. N. IĮ 2008 m. liepos 2 d. ir 2008 m. rugpjūčio 6 d.

12. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

13. Inspekcija paaiškino, kad Šiaulių AVMI pareiškėjo GPM bazę nustatė pagal atliktą įvertinimą pritaikiusi išlaidų metodą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). VMI, apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę, rėmėsi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, taip pat taikė išlaidų metodą, įvertino pareiškėjo pajamas, gautas dirbant pagal darbo sutartis.

14. Inspekcijos teigimu, pareiškėjas 2008–2009 m. įnešė į S. N. IĮ 449 500 Lt. Buvo atliktas UAB „Snieginos transportas“ (buvusi S. N. individuali įmonė) operatyvus patikrinimas, analizuotos pareiškėjo banko sąskaitos. Įvertinta, kad pareiškėjo nurodyta paskolos sutartis nepatvirtinta notaro, paskola beprocentė, be jokių garantijų. Patikrinimo metu buvo vertinamos A. G. (mirusios 2011 m.) pajamos, atliktas A. G. operatyvus patikrinimas, nustatyta, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimus A. G. nepaveldėjo motinos suteiktos 450 000 Lt paskolos, paaiškinime šis asmuo nurodė, kad nežino apie paskolą. Dėl pareiškėjo pateiktos 2014 m. birželio 2 d. sutarties, kuria pratęsta 2008 m. paskolos sutartis, Inspekcija nurodė, ji nepatvirtinta notaro, sudaryta be palūkanų ir garantijų, sutartyje nenurodyta, nuo kada pareiškėjas pradės grąžinti pinigus.

15. VMI atliko A. G. deklaruotų pajamų analizę ir banko sąskaitų analizę ir nustatė, kad A. G. gautus pinigus už parduotus žemės sklypus panaudojo indėliams, per 2008 m. kovo–balandžio mėnesius nuėmė iš sąskaitų 262 000 Lt, o didžioji pinigų dalis liko sąskaitose ir ją paveldėjo A. G..

16. Išanalizavęs visas nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjas 2008 metais turėjo kitų pajamų, kurias paskolino UAB „Snieginos transportas“, o paskolos sutartį surašė tik kaip šaltinį pajamoms pagrįsti. Paskolos sutartis vertintina kritiškai. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybė, ar pinigų suma, nurodyta 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartyje, pareiškėjui buvo realiai perduota. Mokesčių administratorius nevertino šios sutarties galiojimo ir iš jos kylančių civilinių teisinių pasekmių, o tik tyrė mokestinius aspektus. Pinigų perdavimas gali būti įrodinėjamas tik tiesioginiais įrodymais, iš kurių būtų galimybė padaryti vienareikšmę išvadą, jog pinigai perduoti (ar ne). Ši aplinkybė papildomai gali būti įrodinėjama ir netiesioginiais įrodymais. Pareiškėjas pinigų gavimo faktą įrodinėja tik paskolos sutarties buvimu, o mokesčių administratorius neigia pinigų gavimo faktą surinkęs daugelį netiesioginių įrodymų – atlikta A. G. deklaruotų pajamų analizė, A. G. banko sąskaitų tyrimas. VMI kritiškai vertino ir pareiškėjo pateiktus raštelius, pasirašytus galbūt A. G.. A. G. išduotuose paveldėjimo teisės liudijimuose nėra duomenų apie paskolos paveldėjimą.

III. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo L. N. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad išanalizavus pareiškėjo 2009 m. gautas pajamas – 615 117 Lt ir patirtas išlaidas 814 876 Lt, Patikrinimo aktu nustatyta, kad išlaidos viršijo pajamas 199 759 Lt, ši suma įvertinta kaip kitos pareiškėjo gautos ir nedeklaruotos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, nuo kurių GPM ir PSD įmokų pareiškėjas nesumokėjo. Pareiškėjas skunde teismui ginčija tik šioje Patikrinimo akto dalyje atliktą įvertinimą ir tik dalyje dėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties su A. G. įvertinimo, bei šios sutarties pratęsimo su A. G. įvertinimą, kuris atliktas jau Patikrinimo akte, kaip nepatvirtinančių paskolos grynaisiais pinigais gavimo fakto 2008 metais.

19. Teismas, atsižvelgęs į skundžiamų sprendimų turinį, kurį patvirtina surinkta mokestinio ginčo bylos medžiaga, pripažino, kad nėra pagrindo juos panaikinti ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo, nurodant atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą su tikslu išaiškinti aplinkybes dėl A. G. per 2004 metus gautų pajamų, dėl iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. atlikto piniginių lėšų išgryninimo iš komerciniame banke buvusios J. J. sąskaitos, dėl A. G. 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. pakvitavimų, kuriuose nurodyta, kad A. G. sumokėtos 44 000 Lt ir 13 000 Eur sumos, turinio ir pasirašymo aplinkybių.

20. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, susijusius su A. G. 2004 m. gautų pajamų pardavus nekilnojamąjį turtą tyrimu, teismas nurodė, kad įrodinėjimo pareigos ir įrodymų pakankamumo klausimai turi būti sprendžiami pagal MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius surinko ir pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog A. G. neturėjo 2008 m. rugpjūčio 20 d. grynųjų pinigų sumos, kurią pagal pareiškėjo pateiktą paskolos sutartį galėjo jam perduoti. Mokesčių administratorius ištyrė A. G. teiktas pajamų mokesčio deklaracijas už 2005–2008 metus, atliko banko sąskaitų analizę, kuri parodė, kad A. G. aktyviai naudojosi banko paslaugomis, banke laikė lėšas, gautas už turto (žemės sklypų) pardavimą, kitas lėšas 2008 m. naudojo indėliams, o juos atsiėmė tik 2008 m. lapkričio mėnesį, pervedinėjo lėšas sūnui, skolino dalį lėšų pavedimu, tačiau jos nebuvo grąžintos iki 2008 m. rugpjūčio 20 d., 2008 m. kovo–balandžio mėnesį nusiėmė 262 000 Lt, o didžiąją dalį lėšų paliko banke. Taigi, teismo įsitikinimu, A. G. neturėjo 450 000 Lt sumos, kurią grynaisiais būtų skolinusi pareiškėjui. Teismas pritarė MGK sprendimo argumentams, kad A. G., kuri laikė indėlius banke, turėjo galimybę iš nurodytos sumos gauti pajamų procentais, kas atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, kaip ją pakomentavo pareiškėjas, būtų logiška.

21. Teisme apklaustas liudytoju A. G. teigė, kad iki motinos A. G. mirties ir kurį laiką po to jis nieko nežinojo apie motinos skolinamas kitiems asmenims lėšas, apie tai sužinojo tik iš mokesčių administratoriaus. Jis taip pat patvirtino, kad gavo lėšas kaip paskolos grąžinimą iš pareiškėjo taip, kaip nurodyta jo pasirašytuose paskolos pratęsimo ir pinigų gavimo raštuose. Dėl motinos sandorių su žeme nežino nieko. Nurodė, kad nuosavybės teisė į žemę buvo atkuriama jo motinai ir jos seseriai J. J.. Po motinos mirties jis namuose rado nemažai grynų pinigų, jų buvo ir banko sąskaitoje. Nurodė, kad J. J. gyveno atskirai. Teigė, kad motina nemažai grynųjų pinigų skolino ir giminėms. Motina gyveno iš pensijos ir pajamų, gautų už 2004 m. parduotus žemės sklypus.

22. Liudytoja S. L. teisme parodė, kad ji dirbo S. N. IĮ buhaltere nuo 2006 m. iki įmonės likvidavimo. A. G. pažinojo iš matymo, žinojo, kad ji įmonei pardavė žemės sklypą, o įmonė jai mokėjo per banko sąskaitą iš banko gautais pinigais. L. N. tuo metu irgi dirbo S. N. IĮ. Liudytoja žinojo, kad N. šeima draugavo su A. G. šeima daug metų, jie buvo kaimynai. Aiškino, jog visi žino, kad L. N. skolinosi iš A. G.. Liudytoja tvirtino žinanti, kad įmonės nupirkti sklypai buvo areštuoti, įmonėje susidarė sunki padėtis, taip pat ir dėl mokėjimų už transportą, todėl L. N. skolino įmonei pinigų.

23. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nei vienas liudytojas nenurodė konkrečių duomenų, kurie leistų teigti, jog A. G. 2008 m. rugpjūčio 20 d. turėjo 450 000 Lt grynųjų sumą, kurią galėjo neribotam laikui ir be jokių garantijų skolinti pareiškėjui. Taip pat nenurodė, kad žino, jog minėtą dieną A. G. paskolino ginčo sumą pareiškėjui. Liudytojas A. G. nenurodė, kiek konkrečiai grynųjų pinigų rado po motinos mirties, jis nieko nežinojo kiek grynųjų pinigų galėjo būti gauta pagal 2004 m. sudarytus sandorius. Tai, kad A. G. skolindavo šeimos nariams mažesnes pinigų sumas, nereiškia, kad ji dar nuo 2004 m. disponavo nurodyto dydžio grynųjų pinigų suma. Liudytojas paaiškino, kad A. G. pagal žemės pardavimo sandorius gautas lėšas naudojo savo poreikiams. Dėl visų nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į kitus mokesčių administratoriaus argumentus, tame tarpe ir susijusius su sandorio forma bei turiniu, mokesčių administratoriaus sprendimas nevertinti A. G. 2004 m. gautų pajamų, teismo įsitikinimu, yra pagrįstas.

24. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl A. G. galimybės disponuoti lėšomis, gautomis pagal sandorius, kuriuose dalyvavo jos globojama sesuo J. J., teismas nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius pagrįstai nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Šiaulių AVMI sprendimo, nevertino galimų pajamų iš J. J. vardu sudaromų sandorių, nes bet kuriuo atveju gautų lėšų, nors jomis ir disponuotų A. G., negalima būtų vertinti kaip jos asmeninių lėšų. Mokesčių administratorius negali tirti globos santykių ir jų vertinti darant prielaidas, kad globėja gautas lėšas naudoja ne pagal paskirtį. Todėl centrinis mokesčių administratorius pagrįstai neperdavė vietos mokesčių administratoriui iš naujo tirti šio galimo pajamų šaltinio. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų įtarti, kad paskolai galėjo būti panaudotos ir kito asmens lėšos. Pareiškėjas teigė, kad neturi galimybės patikrinti lėšų judėjimo J. J. sąskaitose, tačiau ir pareiškėjas ir liudytojai paaiškino, kad tarp N. šeimos ir A. G. šeimos buvo labai artimi, kaimyniški ir draugiški santykiai. Jeigu L. N. paprašė A. G. paskolinti nemažą lėšų sumą, jis galėjo tiksliau susižinoti ir šių lėšų (grynųjų pinigų) kilmę ar šaltinį, juo labiau, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl paskolos buvo deramasi, kai buvo sutarta, jis dalį pinigų galėjo gauti ir iki sudarant paskolos sutartį. Todėl nors mokestinio ginčo sprendimuose šis argumentas neaptartas, tačiau iš nutylėjimo aišku, kad nei mokesčių administratorius, nei MGK nematė teisėto pagrindo vertinti, ar A. G. galėjo naudotis kito asmens lėšomis.

25. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su A. G. grąžinamomis lėšomis, teismas akcentavo, kad sandorio su A. G. vertinimas yra netiesioginių įrodymų vertinimas, kurie tik papildo mokesčių administratoriaus išvadas dėl to, kad A. G. 2008 m. rugpjūčio 20 d. neturėjo grynaisiais 450 000 Lt sumos, kurią galėtų tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta paskolos sutartyje, skolinti L. N.. Be to, civiliniai teisiniai santykiai ir mokesčių teisiniai santykiai yra skirtingos teisinio reguliavimo sritys, kuriose veikiantys įstatymai nustato ir kitas tų teisės aktų taikymo sąlygas. Pagal CK normas, sutartys galioja tik tos sutarties šalims (CK 6.189 str. 1 d.), todėl tarp pareiškėjo ir A. G. sudaryta sutartis tik šios sutarties šalims turi įstatymo galią, o kiti asmenys gali tą sutartį vertinti taip, kaip juos įpareigoja jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nagrinėjamu atveju mokesčių teisė. Todėl mokesčių administratoriaus vertinimas, jog nei paskolos grąžinimo raštelis, nei susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo pajamas, turėtas 2008 m., pagrindžia 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis. Kaip minėta, A. G. negalėjo tiksliai paaiškinti kiek grynųjų pinigų rado po motinos mirties. Taip pat jis nurodė, kad apie paskolą sužinojo tik 2013 m. iš mokesčių administratoriaus. A. G. išduotuose paveldėjimo teisės liudijimuose nebuvo nurodyta paveldima paskola. Nors, teismo nuomone, pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad to daryti nebuvo būtina, nes A. G. priėmė visą palikimą, tačiau mokesčių administratorius vertino įrodymų visetą ir šią aplinkybę analizavo visų faktinių duomenų kontekste. Toks įrodymų vertinimas yra pagrįstas, nes paskolos suma iš fizinio asmens yra reikšminga, todėl A. G. paveldėtojo A. G. nežinojimas apie ją iki 2013 m., atsižvelgiant į nurodomus draugiškus santykius tarp šeimų, yra nelogiškas, nesuprantamas ir nepaaiškinamas.

26. Iš mokestinio ginčo medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas S. N. IĮ pagal 2008 m. liepos 1 d. paskolos sutartį paskolino 449 500 Lt iki 2010 m. gruodžio 31 d., o UAB „Snieginos transportas“ jau nuo 2009 m. sausio 15 d. pradėjo dalimis paskolą grąžinti. Mokesčių administratorius nurodytą paskolos sumą ir vertino, kaip pareiškėjo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, o pareiškėjas teigė, kad paskolą suteikė iš A. G. gautomis lėšomis. Pareiškėjo pateikiamas santykių (sutarčių, susitarimų) tarp jo ir A. G. vertinimas civilinės teisės aspektu, dėl pirmiau minėtų motyvų, neturi įtakos sprendžiant dėl mokestinių prievolių valstybei.

27. Vadovaudamasis MAĮ 2 straipsnio 23 ir 24 dalimis teismas nurodė, kad mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo tikslai, apimtys yra skirtingi ir mokesčių įstatymų reikalavimų vykdymas, mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo teisingumo tikrinimas atliekamas tik mokestinio patikrinimo metu. Tai ir apsprendžia, kad gali būti gaunami skirtingi rezultatai. MAĮ nėra nustatyta, kad atlikus mokestinį tyrimą, negalima atlikti mokestinio patikrinimo ir įvertinti tyrimo metu gautus dokumentus mokesčių mokėjimo teisingumo prasme. Todėl tyrimo metu galėjo būti nenustatinėjamas mokesčių sumokėjimo teisingumas, jeigu nerasta prieštaravimų, o nagrinėjamu atveju skundžiami mokestinio patikrinimo rezultatai ir mokestinio ginčo sprendimai. A. G. galimybės paskolinti grynaisiais pinigais nurodytą sumą buvo įvertintos tik mokestinio patikrinimo eigoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl mokestinio tyrimo, kurio metu buvo pripažintas 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos realumas, atmesti kaip nepagrįsti.

28. Pareiškėjas nurodė, kad paskolos sutarčių, sudarytų su tėvais I. R. N. ir J. A. N., ir pagal jas gautų lėšų 2008 m. jis taip pat nedeklaravo, tačiau pagal jas gautas lėšas mokesčių administratorius pripažino. Teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų paskolų sutarčių taip pat buvo atliekamas patikrinimas ir buvo nustatyta, kad nurodyti asmenys tokio dydžio pinigines lėšas turėjo ir pareiškėjui paskolinti galėjo. Todėl ir jų nedeklaravimas neturėjo įtakos priimant sprendimą dėl pareiškėjo gautų pajamų 2008 m. Kaip ir kitais atvejais, gautos paskolos nedeklaravimas ir paskolintų įmonei lėšų nedeklaravimas, buvo įvertinti atsižvelgiant į įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį, todėl vien gautos paskolos nedeklaravimas nebuvo pagrindu pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties kaip nepatvirtinančios lėšų gavimą.

29. Dėl mokesčių administratoriaus argumentų, jog paskolą (dalį) S. N. IĮ pareiškėjas suteikė anksčiau, nei sudarė 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį, teismas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog sutarus dėl paskolos sutarties, jam lėšos galėjo būti dalimis duodamos ir anksčiau, jog dalį lėšų jis galėjo turėti ir savų, iš pareiškėjo pusės nepatvirtinti jokiais įrodymais, o mokesčių administratorius pateikė savo išvadų pagrindimą faktais. Pareiškėjas tik aiškina, kad pagal CK normas taip galėjo įvykti. Mokesčių teisėje Civilinio kodekso normos atlieka tik pagalbinį vaidmenį. Kita vertus, teismo įsitikinimu, nurodytų sumų davimas iki rašytinės sutarties sudarymo, turėtų būti patvirtinamas rašytiniais įrodymais, nes skolinamos sumos turėjo būti reikšmingos. Taip pat, esant mokesčių administratoriaus argumentams, kodėl netikima paskolos sutarties realumu, pareiškėjas savo teiginius turėtų įrodinėti konkrečiai, o ne pasvarstymais, kokias galimybes jis turėjo paskolinti tas lėšas. Todėl mokesčių administratoriaus argumentų pareiškėjas šiuo atveju nepaneigė.

30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pritarė MGK sprendime esančiai nuorodai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013. Pareiškėjas, kaip patvirtina mokestinio ginčo medžiaga, visą mokestinį patikrinimą apimantį laikotarpį užsiėmė verslu, todėl privalėjo turėti žinių apie gautų pajamų įforminimą ir galimas mokestines pasekmes. Jis pasirinko gauti paskolą grynaisiais pinigais iš fizinio asmens. Tokiu atveju tos sumos nedeklaruodamas pareiškėjas prisiėmė visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos, kad paskola realiai gauta.

IV. 31. Pareiškėjas L. N. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad vertindamas A. G. finansines galimybes grynaisiais pinigais suteikti pareiškėjui ginčo paskolą, mokesčių administratorius išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų tikėtinų paskolos davėjos šaltinių, kas leidžia suabejoti mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių tikrumu, bei nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog pareiškėjas negalėjo gauti 450 000 Lt sumos iš A. G. pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį.

33. Priešingai nei mokesčių administratorius, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, neturi galimybių surinkti detalių įrodymų apie A. G. iš 2004 metais sudarytų sandorių gautas pajamas, tačiau pareiškėjo į bylą pateikti duomenys apie 2004 metais gyventojos parduotą turtą leidžia suprasti A. G. gavus pajamų, į kurias dėl nesuprantamų priežasčių mokesčių administratorius neatsižvelgė vertindamas 2005–2008 metų laikotarpį.

34. 2004 m. A. G. sudarytuose sandoriuose nedalyvavę (liudytojais apklausti) asmenys neturėjo galimybės pateikti duomenų apie sandorių aplinkybes, įskaitant apie sandorių metu gautas pajamas. Aplinkybių dėl A. G. iš 2004 m. sandorių gautų pajamų dydžio ištyrimas sudarytų pagrindą galutinei išvadai, ar 2008 m. rugpjūčio 20 d. A. G. iš tikrųjų negalėjo disponuoti 450 000 Lt suma.

35. A. G., veikdama kaip savo neveiksnios sesers globėja ir turto administratorė, sudarė mažiausiai du sandorius dėl J. J. turto perleidimo (2006 m. balandžio 13 d. ir 2008 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis). Per laikotarpį nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. į J. J. banko sąskaitą buvo pervesta 500 000 Lt suma, todėl A. G. turėjo galimybę disponuoti J. J. piniginėmis lėšomis.

36. Siekiant išsiaiškinti A. G. galimybes suteikti pareiškėjui ginčo paskolą, turėtų būti tiriamos visos aplinkybės, įgalinusios A. G. 2008 m. rugpjūčio 20 d. disponuoti ginčo paskolos suma, neskirstant, ar pareiškėjui perduotos piniginės lėšos A. G. priklausė asmeniškai, ar jomis A. G. disponavo kaip savo globotinės turto administratorė.

37. 2009 metais atlikto pareiškėjo mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas iš A. G. grynaisiais pinigais pasiskolino 450 000 Lt, bei pripažinta, jog gyventojo pajamų šaltinių tyrime už 2008 metus trūkumų ar prieštaravimų nenustatyta.

38. Nustatydamas sumą grynaisiais, kuria 2005–2008 metais galbūt disponavo A. G., mokesčių administratorius klaidingai nurodė, jog visa už parduotus žemės sklypus A. G. gauta kaina buvo sumokėta banko pavedimu. 2005 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš A. G. įsigijusi nekilnojamąjį turtą, pirkėja S. N. individuali įmonė dalį turto kainos – 8 000 Lt – pardavėjai sumokėjo grynaisiais pinigais.

39. Pirmiau nurodyti argumentai patvirtina, kad yra MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas teisinis pagrindas atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą už 2009 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pakartotinio patikrinimo metu aiškinantis dėl L. N. galimybės grynaisiais pinigais gauti 450 000 Lt pagal su A. G. 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą paskolos sutartį, atliekant A. G. pajamų už 2004 metus bei piniginių lėšų išgryninimo iš J. J. banko sąskaitos analizę.

40. Pareiškėjo ir A. G. tarpusavio sutartiniams santykiams taikytinos civilinės teisės normos numato, kad pareiga patvirtinti priimamos prievolės įvykdymą pateikiant skolininkui pakvitavimą kyla kreditoriui (CK 6.65 str. 1 d.). Taigi būtent kreditoriaus (t. y. A. G.) parašu patvirtintas pakvitavimas šiuo atveju yra tinkamas ir pakankamas įrodymas dalies skolos grąžinimo faktui pagrįsti, o skolininko (pareiškėjo) parašo ant aptariamo raštelio nebuvimas nedaro minėto dokumento negaliojančiu ar netinkamu.

41. A. G. yra priėmęs visą A. G. palikimą, įskaitant ir turtinę teisę į 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi pareiškėjui perduotą 450 000 Lt sumą.

42. Teismo posėdyje A. G. teiktas liudijimas apie pinigų sumos gavimą pagrindžia, jog A. G. iš pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d. gavo 44 000 Lt. Mokesčių administratoriui ir teismui nenustačius kitų pareiškėjo ir A. G. tarpusavio santykių, kurių pagrindu 2014 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui būtų kilusi pareiga mokėti A. G. pinigus, tikėtina, kad apžvelgtas rašytinis pakvitavimas patvirtina, jog A. G. buvo grąžinta dalis 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi pareiškėjui perduotos sumos, kas netiesiogiai įrodo pareiškėją ginčo paskolą realiai gavus.

43. 2015 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas papildomai grąžino paskolos davėjo teises ir pareigas perėmusiam A. G. dar 13 000 Eur, ir tai A. G. patvirtino tiek pasirašytinai, tiek žodžiu teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas. 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo įvykdytus pinigų grąžinimo faktus pagrindžiantys A. G. rašytiniai patvirtinimai yra atlikti ant šalių 2014 m. birželio 2 d. sudaryto susitarimo pratęsti 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį lapo antros pusės.

44. A. G. sudarant 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandorį nedalyvavo ir paskolos sutarties šalimi nebuvo, todėl pagrįstai sandorio sąlygos, sudarymo faktas bei aplinkybės jam, trečiajam asmeniui, buvo nežinomos.

45. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančios įstatymo normos nedraudžia šalims įforminti paskolos sutartinius santykius vėliau, nei įvyksta faktinis pinigų perdavimas (kaip minėta, esminės paskolos sutarties galiojimo sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos dalyką grąžinti), todėl paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn iki sutarties pasirašymo momento neprieštarauja paskolos sutarties pobūdžiui. 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties dalykas – 450 000 Lt – paskolos gavėjui (pareiškėjui) buvo perduotas dalimis atskirais etapais, o paskolinius santykius sutartimi šalys įformino jau po visos sumos perdavimo pareiškėjui 2008 m. rugpjūčio 20 d.

46. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes, nurodytas savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad pareiškėjas 450 000 Lt paskolos grynaisiais pinigais gavimo faktą grindžia tik 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi, t. y. kitų tiesioginių įrodymų nepateikia. Atsakovo manymu, pareiškėjas nėra įgyvendinęs jam keliamos įrodinėjimo pareigos pagrįsti grynųjų pinigų judėjimą, bet siekia įrodinėjimo naštą perkelti mokesčių administratoriui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 48. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir visos nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Be to, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir tiek pareiškėjas L. N., tiek jo atstovas advokatas K. J. dalyvavo bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į tai, nurodytas visiškai nemotyvuotas prašymas netenkintinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

50. Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų GPM ir PSD įmokų, mokesčių administratoriui nustačius, jog 2009 m. ir 2012 m. jo išlaidos viršijo gautas pajamas.

51. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 68-66 ir Komisijos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. S-125(7-76/2016), kuriuo paliktas galioti Inspekcijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 68-66, ir pavesti centriniam mokesčių administratoriui iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą motyvuodamas tuo, jog mokesčių administratorius, nustatydamas papildomą mokestinę prievolę, priėjo nepagrįstos išvadas, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir A. G., bei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas gavo iš A. G. sutartyje nurodytą 450 000 Lt sumą. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius tinkamai neištyrė, kokiomis piniginėmis lėšomis A. G. disponavo 2004–2008 m., ar ji turėjo finansinių galimybių grynaisiais pinigais suteikti pareiškėjui 450 000 Lt dydžio paskolą, įformintą paprastos rašytinės formos 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi.

52. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia minėtomis aplinkybėmis, nurodydamas, kad mokesčių administratorių, MGK bei pirmosios instancijos teismo išvados dėl lėšų gavimo iš A. G. pagal minėtą paskolos sutartį yra nepagrįstos.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

54. Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

55. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus, priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes, priešingu atveju, tokie sprendimai būtų niekiniai bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padaryta išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2839/2011, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1052/2014, 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1946/2014, 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016).

56. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje, taikytinos atsižvelgiant ir į MAĮ 67 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 56 straipsnio 4 dalies ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016).

57. Dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kai remiantis įvairiais civiliniais sandoriais įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos tariamai gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015).

59. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pajamas tikrinamuoju laikotarpiu, mokesčių administratoriui pateikė 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį, sudarytą su A. G. dėl 450 000 Lt paskolos gavimo. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė jokių kitų faktinių duomenų, išskyrus rašytinę paskolos sutartį, tiesiogiai patvirtinančių tai, kad jis realiai iš A. G. gavo minėtoje paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą. Be to, vietos mokesčių administratorius, išanalizavęs A. G. gautas pajamas, nustatė, kad ji 2008 m. rugpjūčio 20 d. negalėjo suteikti pareiškėjui 450 000 Lt paskolos grynaisiais pinigais, nes minėtą dieną tiek grynųjų pinigų neturėjo. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio teiginiai apie A. G. finansines galimybes suteikti jam paskolą, nepagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis, nepaneigia minėtų mokesčių administratoriaus išvadų.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad vien tik aptariama paskolos sutartis bei pareiškėjo paaiškinimai apie paskolos gavimą, atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus išvadas dėl A. G. turėtų pajamų, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas realiai gavo minėtoje paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą (450 000 Lt).

61. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes dėl paskolos gavimo iš A. G.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokesčių administratoriai ir Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė realaus pajamų gavimo iš A. G.. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pajamų gavimo iš A. G. ir pritardama aiškiai, išsamiai bei detaliai išdėstytiems skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja.

62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami Inspekcijos ir Komisijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

63. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė