e84f960e-2ee3-4549-9231-737c8bd0cee5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1577-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14685-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Juliui Sakalauskui, laiduotojai T. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : M. V. 2020 m. balandžio 15 d., apie 12.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai gatvėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo neblaivumÄ , buvo nustatytas 2,18 promilių girtumo laipsnis. Å iais savo veiksmais M. V. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis M. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, jog susinervino, vairavo automobilį neblaivus, neiÅ¡laikė nervai dėl viruso.

Atsisėdo į maÅ¡inÄ , iÅ¡gėrė porÄ gurkÅ¡nių degtinės ir vairavo automobilį. Jautėsi gerai, važiavo į namus. Policijos pareigÅ«nai jam sakė, kad sustabdė dėl to, jog vairavo kaip iÅ¡gėręs. Vairuotojo pažymėjimÄ turi 25 metus, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Padarė iÅ¡vadas, jog sunkios pasekmės, gailisi. PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės atsakomybei, nes gyvena su ja, žmona jam yra daugiau negu autoritetas, abu yra pensininkai, pats dar dirba vaikų darželyje.

Nori, kad teismas paskirtų trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Teisiamajame posėdyje laiduotoja T. V. paaiÅ¡kino, kad yra susituokusi su M. V. jau 20 metų, praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , paskiriant jÄ laiduotoja. VisÄ laikÄ gyvena kartu, vaikų neturi, rÅ«pinasi tik vienas kitu. Vyras padarė labai blogai, pats negali suprasti, kaip tai įvyko. Kalbėjosi su vyru po Å¡io įvykio, bandė jį suprasti, padėti, pasakė, jog labai blogai padarė, alkoholis nepadės. Padės vyrui nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad su pažeidimu sutinka. 2020 m. balandžio 15 d. jis vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nori pasakyti, kad automobilį vairavo neblaivus. Gėrė vienas, išgėrė maždaug apie 200 g degtinės. Išgėręs iškart atsisėdo prie savo automobilio vairo ir vairavo iki to momento, kai policijos pareigūnai jį sustabdė (duomenys neskelbtini), ties kokiu namu, nežino, tuo metu nežiūrėjo, žino, kad už žvejybos parduotuvės. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini), link namų (duomenys neskelbtini). Kai jį sustabdė pareigūnai, paprašė pūsti, jis atsisakė, tačiau nežino kodėl, buvo neblaivus.

Tačiau vėliau jis sutiko ir, kiek atsimena, pripÅ«tė 2,18 promilių. Daugiau nieko neturi kÄ pridurti, tik tai, kad labai gailisi dėl savo neteisėto elgesio. Žada daugiau nevairuoti neblaivus. Sutinka, kad byla bÅ«tų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50). Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps. Kelių policijos valdybos 1-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. balandžio 15 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos 1-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiÄ ja patrule A.

V. pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ grafikÄ nuo 2020 m. balandžio 15 d. 07.30 val. iki 2020 m. balandžio 15 d. 19:30 val. 2020 m. balandžio 15 d. 12.20 val. iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). MinėtÄ automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini). Po ko automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini). Sustabdę automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilio, jį vairavo M.

V.. Paklausė, ar asmuo nevartojo alkoholio Å¡iandien, asmuo atsakė, kad nevartojo. Asmuo kalbėjo neriÅ¡liai, dėl to nusprendė, kad reikia pasiÅ«lyti asmeniui pasitikrinti blaivumÄ alkoholio matuokliu. Asmuo sutiko, pirmu pÅ«timu 2020 m. balandžio 15 d. 12.47 val. asmeniui nustatytas 2,27 prom. girtumas, antro pÅ«timo metu 13.04 val. – 2,18 prom. Dėl to automobilis „OPEL“ buvo iÅ¡vežtas į saugomÄ aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini). O vairuotojÄ M. V. V1112 pristatė į Vilniaus apskrities OVS, (duomenys neskelbtini).

Minėtame automobilyje buvo tik M. V., kitų asmenų automobilyje nebuvo ( b. l. 18-19). 2020 m. balandžio 15 d. tyrėjos A. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. 12.20 val. dirbant kartu su vyriaus. patruliu N. P., iÅ¡ Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). MinėtÄ automobilį pastebėjo ir sustabdė patikrinimui (duomenys neskelbtini) pastatu. Priėjus prie automobilio vairuotojas M.

V., pateikė vairuotojo pažymėjimÄ , į klausimÄ , ar vartojo alkoholį, atsakė, kad nevartojo. PasiÅ«lius pasitikrinti blaivumÄ alkoholio matuokliu, atsisakė, tačiau po kiek laiko sutiko. Pirmo pÅ«timo metu 12:47 val. jam nustatytas 2,27 prom., antro pÅ«timo metu 13:04 val. 2,18 prom. Automobilis „Opel“ iÅ¡vežtas į saugomÄ aikÅ¡telę, vairuotojÄ V1112 pristatė į OVS (b. l. 15). Liudytojas N. P. 2020 m. balandžio 15 d. pateikė įvykio vietoje iÅ¡ M. V. paimtÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridėtas prie bylos (b. l. 22, 81) Alkotesteriu 2020 m. balandžio 15 d. 13:04:38 val.

M. V. nustatytas 2,18 prom. girtumo laipsnis (b. l. 25). Alkotesteriu 2020 m. balandžio 15 d. 12:47:32 val. M. V. nustatytas 2,27 prom. girtumo laipsnis (b. l. 26). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Meriva“, 2007 metų, vertė 2020 m. balandžio mėnesiui – yra 1777 Eur be PVM (b. l. 38). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo M. V. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro iÅ¡raÅ¡as, alkotesterio kvitai, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog M. V. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,18 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal Å¡ias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis M. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad iÅ¡gėrė porÄ gurkÅ¡nių degtinės, apie 100-150 g ir tada vairavo automobilį, jautėsi gerai, važiavo namo. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Dėl bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, susijusių su M. V., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad Å¡ioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sÄ lygos, t. y.

M. V. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl Å¡ių sÄ lygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl iÅ¡vada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiÅ¡kas požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ bei padarinių sunkumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ M. V. charakterizuojančios medžiagos, jis Å¡iuo metu teigia dirbantis vaikų darželyje, taip pat yra pensininkas, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nebaustas administracine tvarka už analogiÅ¡kÄ veikÄ (b. l. 80). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu M. V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Å ios aplinkybės, iÅ¡skyrus baustumÄ administracine tvarka, neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniÅ¡kai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad M. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl M.

V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . M. V. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas M. V. sutuoktinės T. V. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). M. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), Å¡ia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju M. V. laiduotoja sutinka bÅ«ti jo sutuoktinė T. V., kuri teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad yra kaltinamajam didžiausiÄ Ä¯takÄ darantis asmuo, nebausta administracine tvarka, neteista, darys kaltinamajam teigiamÄ poveikį.

Teisiamajame posėdyje V. papildomai nurodė, kad Vyras padarė labai blogai, pats negali suprasti, kaip tai įvyko. Kalbėjosi su vyru po Å¡io įvykio, bandė jį suprasti, padėti, pasakė, jog labai blogai padarė, alkoholis nepadės. Padės vyrui nevartoti alkoholio. T. V. yra neteista, nebausta administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali bÅ«ti laiduotoja. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja T.

V. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė, gyvena kartu su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiÅ¡ka kaltinamojo elgesiui, Å¡iam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti M. V. teigiamÄ Ä¯takÄ , nes kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryÅ¡ius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sÄ lygas, M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. M. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,18 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ .

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai virÅ¡ijantis minimaliÄ vidutinio girtumo ribÄ , kita vertus – jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis Å¡ia teise – nuo 2020 m. balandžio 16 d. (b. l. 55, 57).

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Taigi, kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymas dar labiau sutrumpinti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ yra nepagrįstas. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Nagrinėjamu atveju M. V. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ . Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iÅ¡ tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. V. jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡i kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone.

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. V., yra konfiskuotinas. 2020 m. balandžio 16 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai apribojant nuosavybės teisę (uždraudžiant naudotis, disponuoti ir valdyti nurodytÄ turtÄ ) nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. liepos 16 d., turto saugotoju paskiriant M.

V. (b. l. 61-65). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

M. V., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos T. V. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti M. V. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. 2020 m. balandžio 16 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

M. V. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ , specialiosios teisės sustabdymÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ prie bylos virÅ¡elio, perduoti VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti M. V., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti T. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas