2016-11-30 Nr. AB-22563-3-61-3-03221-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-723-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-003221-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės „Veisiejų miškų urėdija“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas VĮ „Veisiejų miškų urėdija“ (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SKP-169 (I t., b. l. 1–16).

Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame atsisakė nuo skundo ir pateikė prašymą priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų (V t., b. l. 73–74, 82–83).

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašė atmesti pateiktą prašymą arba sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo VĮ „Veisiejų miškų urėdija“ atsisakymą nuo skundo priėmė, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo nutraukė. Pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 52 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu. Pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė ir bylą nutraukė.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 2 punktais.

Pareiškėjas prašė priteisti jam 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą. Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo teismui surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 x 713,9 = 1 784,75 Eur.

Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punktą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad iš esmės analogiški ginčai buvo nagrinėjami administracinėse bylose pagal pareiškėjų VĮ „Šilutės miškų urėdija“, VĮ „Ignalinos miškų urėdija“, VĮ „Zarasų miškų urėdija“, VĮ „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“, VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“, VĮ „Šiaulių miškų urėdija“, VĮ „Šakių miškų urėdija“, VĮ „Varėnos miškų urėdija“, VĮ „Jonavos miškų urėdija“, VĮ „Jurbarko miškų urėdija“ ir kt. skundus. Teismo vertinimu, administracinėje byloje išnagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas. Ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, skundas teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, o byla išnagrinėta atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo reikalavimus, todėl pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, kuri sudaro beveik 90 procentų rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, mažinta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo principu, pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies ir jam priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta priteisti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas arba pakeisti šią nutarties dalį ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Laiko, kad atlikti darbai / suteiktos paslaugos nėra detalizuoti, o suma nurodyta nepagrįstai didelė ir neatitinkanti Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, iš viso administraciniame teisme yra / buvo nagrinėjamos 25 identiškos miškų urėdijų bylos, paremtos tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei vienodais motyvais ir dokumentais, byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, tad atstovui ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, todėl tikėtina, atsiliepimo parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų.

Pažymi, kad analogiškose miškų urėdijų bylose bylinėjimosi išlaidų vidutiniškai priteisiama suma yra 500–700 Eur. Teigia, kad nėra galimybių nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Bet kokiu atveju teismas turi vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nė viena šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti.

Pareiškėjas VĮ Veisiejų miškų urėdija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šio atsiliepimo parengimui.

Nurodo, kad atskirajame skunde išdėstyti teiginiai nėra grindžiami jokiais objektyviais, patikimais bylos duomenimis. Bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, taip pat ir atsakovo pateiktus argumentus. Skundžiama nutartimi priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir formuojamą praktiką analogiškose bylose. Pažymi, jog pareiškėjo prašomos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teigia, kad paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjo naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovo nuomone, byla nebuvo itin sudėtinga, tie patys procesiniai dokumentai buvo rengiami ir kitose analogiškose bylose, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma naikintina arba mažintina.

Pirmiausia, atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Nagrinėjamu atveju, atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. SKP-49 pačiam panaikinus pareiškėjo VĮ Veisiejų miškų urėdijos administracinėje byloje apskųstą atsakovo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SKP-169, tuo pagrindu pareiškėjui pateikus skundo atsisakymą ir pirmosios instancijos teismui nutraukus administracinę bylą, pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros iš viso priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui surašymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi 2014 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 714,5 Eur (skundas parengtas 2015 m. birželio 12 d.), pareiškėjui už skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 punktą lygi 1 786,25 Eur. Šiuo atveju pareiškėjo prašoma už skundo parengimą priteisti atlyginimo suma (1 573 Eur) neviršijo minėtos Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, skundas teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, o byla išnagrinėta atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo reikalavimus, šią sumą mažino iki 1 000 Eur. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti, labiau sumažinti šią sumą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, todėl jis, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas turi atlyginti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą. Šį prašymą pagrindžia 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 000341 ir 363 Eur mokėjimo nurodymu. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 299,20 Eur (478 Eur x 0,4). Pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų nustatytą dydį. Rekomendacijų 2 punktas nustato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovo parengtas atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo didelės apimties, sudėtingas ar reikalaujantis daug advokato laiko sąnaudų, pareiškėjo prašoma 363 Eur suma mažinama ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 150 Eur už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui valstybės įmonei „Veisiejų miškų urėdija“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė