e84cd989-cbcf-431d-83f1-2e831991267c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-155-264/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.14; 122.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 14Â d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28

d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24885-192/2009 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl

priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3-8), kuriuo prašė padidinti 2007-04-18

teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistÄ M. P. ir R. P. skirtÄ iÅ¡laikymÄ , nuo 2009-09-24 dienos iki M. P. ir R. P. pilnametystės iÅ¡ atsakovo

priteisiant po 500 Lt dydžio per mėnesį kiekvienam jų skirtÄ iÅ¡laikymÄ , pavedant Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieÅ¡kovei A. P.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat prašė taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones - priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Lt per mėnesį, pavedant Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieÅ¡kovei A. P..

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas vaikams yra jau priteistas periodinėmis iÅ¡mokomis

kiekvienam vaikui po 125 Lt kas mėnesį. Duomenų, kad atsakovas nevykdytų teismo sprendimo, byloje nėra. Ieškovės pateiktas

sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtino, kad atsakovas gera valia vaikų iÅ¡laikymui skiria didesnę sumÄ nei priteista. Teismas darė iÅ¡vadÄ kad Å¡alių nepilnamečių vaikų minimalÅ«s poreikiai maistui, bÅ«stui, sveikatai, ugdymui bylos nagrinėjimo metu turėtų bÅ«ti užtikrinti. IeÅ¡kovei neįrodžius, kad bylos nagrinėjimo metu gali bÅ«ti pažeista vaikų iÅ¡laikymo teisė, teismas laikinosios apsaugos priemonės netaikė.

IeÅ¡kovė atskiruoju skundu (b. l. 27-28) praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-28 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones -priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams M. P. ir R. P. po 400

Lt per mėnesį, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. P.. Apeliantė mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir

neteisėta dėl šių priežasčių:

1. Teismas neatsižvelgė į su ieÅ¡kiniu pateiktus duomenims, kad atsakovas ir pats anksčiau geranoriÅ¡kai teikė daug didesnės sumos iÅ¡laikymÄ - po 300-450 Lt per mėnesį. Jam pačiam buvo suprantamas vaikų poreikių tenkinimo bei apsaugos prioritetas, tinkamo ir bÅ«tino minimaliojo iÅ¡laikymo dydžio mokėjimo pareiga, o iÅ¡ jo atliekamų mokėjimų akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia skirti didesnį nei 2007 m. priteistas iÅ¡laikymas, kai tuo metu atsakovas dar nedirbo ir Å¡eimÄ iÅ¡laikė viena ieÅ¡kovė.

2. Teismas, net nelaukdamas atsakovo atsiliepimo į ieškinį, nustatė, kad šiuo metu atsakovo mokama 125 Lt x 2 suma yra pakankama, kad „užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, taip netiesiogiai pasisakydamas ir dėl ieškininių reikalavimų pagrįstumo. Tačiau su šiuo teismo motyvu nepateikta jokių minimalių poreikių tenkinimo skaičiavimų, priešingai - jis prieštarauja LAT suformuotai ir nustatyta tvarka paskelbtai teismų praktikai (CPK 4 str. pažeidimas).

3. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas ir praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra tapatÅ«s ir skiriasi tiek sumomis (400 ir 500 kiekvienam vaikui per mėnesį), tiek ir teisiniais pagrindais (CK 3.65 str. ir 3.201 str.), teismas privalėjo nustatyti, kad kiekvienas nepilnametis vaikas turi teisę į sveikÄ , saugiÄ ir tinkamÄ socialinę aplinkÄ , taikyti ne mažesnės už vienos minimalios mėnesio algos (MMA) iÅ¡laikymo vertės principÄ bei LAT jau nurodytÄ CK 6.461 straipsnio

2 dalies nuostatÄ , taikytinÄ kaip analogija.

Atsakovas D. P. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 144 str. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali priteisti iÅ¡ vieno sutuoktinio laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Å i norma taikytina visais atvejais, kai bÅ«tina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi praÅ¡ymÄ pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ tikrųjų reikalingas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė praÅ¡o padidinti priteistÄ vaikams iÅ¡laikymÄ , nes po 125 Lt kiekvienam vaikui priteista suma yra nepakankama jų poreikiams tenkinti. Tačiau teismas, neiÅ¡tyręs visų byloje esančių įrodymų, nenustatęs ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinės padėties bei vaikų poreikių, negali

spręsti, ar ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti materialinis iÅ¡laikymas yra pagrįstas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius

įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaujantis įstatymu. Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimas, pirmiausiai įvertinant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdo 2007-04-18 teismo sprendimo, t. y. gera valia neteikia vaikams teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos lentelės (b. l.3) matyti, kad atsakovas skiria vaikų iÅ¡laikymui didesnę sumÄ negu yra priteista. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog 250 Lt suma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo vaikams dydžio pakeitimo, yra pakankama Å¡alių nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams maistui, sveikatai, ugdymui užtikrinti, nes tokio dydžio iÅ¡laikymÄ teikia atsakovas pagal 2007-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ , sprendimas galioja, jo vykdymas nėra sustabdytas.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas privalėjo vadovautis LAT suformuota teismų praktika ir priteisti kiekvienam vaikui laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui. EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis nekeistina, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                           Aušra

Baubienė

Kolegijos

teisėjai:                                                                  Â

Birutė Bobrel                                                                                     Â

                                                                                   Â

Raimondas Buzelis Â

                                                                                                                                                                                Â

Â