e84cbf60-0887-4f99-b680-ebcfcfb8651f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-887-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-02992-2013-1                             Procesinio sprendimo kategorija 28.; 15.2.3.1.; 59.; 74. (S)                                                                VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Julijai Kirkilienei, atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei Daivai GasiÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Dizarto reklama“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lesto“).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,  n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėja UAB „Dizarto reklama“ (toliau – pareiÅ¡kėja, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslinto 2014-01-24, ir prašė: priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 9 061,67 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodė, kad Energetikos ministerija 2012-08-16 iÅ¡davė bendrovei leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – Leidimas plėsti) Nr. LP-1364 ir Nr. LP-1365. Lietuvos Respublikos Seimas 2013-01-17 priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ Nr. XII-169 ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ Nr. XII-170, įsigaliojusius nuo 2013-02-01, kurie iÅ¡ esmės pakeitė ankstesnės redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (2011-05-12 Nr. XI-1375; toliau – AIEÄ® ar Ä®statymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Skatinimo apraÅ¡as) nuostatas, reglamentuojančias atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimÄ bei leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumų galiojimÄ , kurie turėjo esminės įtakos bendrovei.

Nurodė, kad ankstesnės AIEÄ® redakcijos 20 str. 4 d. ir 7 d. buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - VKEKK) kalendoriniams metams tvirtina fiksuotus elektros energijos supirkimo tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Taip pat VKEKK kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių iÅ¡teklių plėtrÄ ir peržiÅ«ri didžiausius galimus tarifus. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Ä®gyvendindamas ankstesnę AIEÄ® redakcijÄ , Skatinimo apraÅ¡as nustatė, jog elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, taikomas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo dienÄ galiojantis VKEKK nustatytas didžiausias fiksuotas tarifas (Skatinimo apraÅ¡o 8.2 p., 9 p.). Be to, ankstesnėje AIEÄ® redakcijoje buvo nustatyta, jog numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (20 str. 8 d.).

Tuo tarpu AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas įtvirtino naujÄ reglamentavimÄ , kuriuo peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po fiksuotų tarifų įsigaliojimo dienos (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-169; 20 str. 6 d.). Toks AIEÄ® pakeitimas nustatė, jog elektros energija iÅ¡ gamintojų bus superkama ne pagal didžiausiÄ fiksuotÄ tarifÄ galiojusį leidimo plėtoti elektros energijos gamybinius pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ , bet pagal tarifÄ , galiojantį leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .Nurodė, kad Energetikos ministerija 2013-03-29 bendrovei iÅ¡davė leidimus gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1554 ir Nr. LG-1555.

Atsižvelgdama į pakeistÄ AIEÄ®, buvo priversta su AB „Lesto“ sudaryti elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių gamintojo sutartį visai kitomis sÄ lygomis, nei prieÅ¡ tai nustatė ankstesnė AIEÄ® redakcija bei Skatinimo apraÅ¡as, kuriuose, kaip minėta, buvo įtvirtina, jog bus taikomas fiksuotas elektros supirkimo tarifas, galiojantis leidimo plėsti elektros energijos gamybinius pajėgumus, dienÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, remiantis ankstesne AIEÄ® redakcija bei VKEKK 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23 pastačius elektros energijos jėgaines, naudojančias saulės energijÄ , neintegruotÄ Ä¯ pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra 0,03 MW, turėjo bÅ«ti taikomas 2012 metams nustatytas fiksuotas tarifas, nes leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, iÅ¡duoti 2012-08-16, t. y. elektros supirkimo tarifas lygus 1,44 Lt/kWh.

Tuo tarpu pakeitus ankstesnę AIEÄ® redakcijÄ , buvo pritaikytas tarifas, nustatytas VKEKK 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-282 ir galiojantis elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurios įrengtoji galia yra mažesnė arba lygi 30 kW, t. y. 1,25 Lt/kWh. Pabrėžė, jog gavusi leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, remdamasi Å¡ių leidimų metu galiojusia AIEÄ® redakcija, turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, jog pastatytų elektros energijos jėgainių, naudojančių saulės energijÄ , pagamintÄ elektros energijÄ 12 metų (nuo elektrinių pastatymo) galės parduoti už VKEKK 2012-02-06 nutarime Nr. O3-282 numatytÄ 1,44 Lt/kWh tarifÄ .

PraÅ¡ydama leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, žinojo, kokia kaina ateityje iÅ¡ jos bus superkama elektros energija ir per kiek laiko galimai atsipirks investicijos plėtojant atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikÄ . Tačiau Lietuvos Respublikos valstybė, veikdama per savo įgaliotÄ institucijÄ , priėmė AIEÄ® įstatymo pataisas, kurios galbÅ«t prieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. bei teisinės valstybės principui, pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ .

Tokiais neteisėtais veiksmais padaryta žala, kuriÄ sudaro negautos pajamos už mažesniu fiksuotu tarifu superkamÄ elektros energijÄ nei elektros energija bÅ«tų superkama pagal ankstesnį AIEÄ® reglamentavimÄ . Nurodė, kad Bendrovės įrengtos elektrinės, naudojančios saulės energijÄ , faktiÅ¡kai planuojamas pagaminti elektros energijos kiekis per metus yra lygus 26 451 kWh. Elektrinės, naudojančios saulės energijÄ , modulių susidėvėjimo metinis procentas lygus 0,8 proc. IÅ¡ viso per 12 metų pareiÅ¡kėja pardavusi elektros energijÄ už 1,44 Lt/kWh, iÅ¡ vienos elektrinės bÅ«tų gavusi 437 447,52 Lt pajamų, tuo tarpu parduodama elektros energijÄ už 1,25 Lt/kWh tarifÄ - 379 728,75 Lt iÅ¡ vienos elektrinės. Dėl sumažinto elektros energijos supirkimo tarifo negautos pajamos per aÅ¡tuonių mėnesių laikotarpį yra 9 061,67 Lt.

Teigia, kad priimtos AIEÄ® nuostatos nepagrįstai apribojo jos teisę nurodytu laikotarpiu gauti 68 677,92 Lt pajamų ir paneigė teisėtus lÅ«kesčius dėl atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių rinkos reguliavimo stabilumo. Atkreipė dėmesį į tai, jog Teisingumo ministerija, Vyriausybei svarstant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo projektÄ bei AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektÄ , pateikė iÅ¡vadas dėl Å¡ių projektų (2013 m. sausio 7 d. „Dėl antrinės iÅ¡vados teisės aktų projektams“ ), kuriose nurodoma, kad minėti projektai buvo pateikti Vyriausybei nesilaikant Vyriausybės darbo reglamento (patvirtintas 1994 m. rugpjūčio 11 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 728) ir Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklių (patvirtintos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244) nustatytos tvarkos ir terminų, kadangi AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu yra keičiamas Å«kio subjektų veiklos reglamentavimas, atsižvelgiant į Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklių 2.1 punkto nuostatÄ („dviejų įsigaliojimo datų taisyklę“), kuria ministrai įpareigoti „užtikrinti, kad, nustatant naujÄ arba keičiant esamÄ Å«kio subjektų veiklos reglamentavimÄ ir (ar) priežiÅ«ros teisinį reguliavimÄ , bÅ«tų nustatyta, jog toks reguliavimas įsigalioja gegužės 1 dienÄ arba lapkričio 1 dienÄ , o teisės aktus, nustatančius tokį teisinį reguliavimÄ , paskelbti ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius iki jų įsigaliojimo“, todėl buvo siÅ«loma nustatyti vėlesnę AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto bei AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto įsigaliojimo datÄ .PareiÅ¡kėjos nuomone, įstatymų leidėjas nenustatydamas pereinamojo laikotarpio įstatymų įsigaliojimui ir skubotai priimdamas minėtas AIEÄ® pataisas, kurios pakeitė elektros energijos supirkimo tarifÄ , ne tik galimai pažeidė Konstitucijos 69 str. 1 d.

įtvirtintÄ nuostatÄ , kad įstatymai priimami laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros, bet ir pakeistas reguliavimas iÅ¡ esmės buvo pritaikytas retrospektyviai, pažeidžiant lex retro non agit principÄ .Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės Institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Siekdama įrodyti neteisėtus veiksmus Å¡ioje situacijoje, t. y. patikrinti priimto AIEÄ® 20 str. 6 d. konstitucingumÄ , praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar AIEÄ® (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. bei teisinės valstybės principui (b. l. 1-8, 104-105). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad leidimai verstis veikla elektros energetikos sektoriuje iÅ¡duodami vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (Žin., 2001, Nr. 110-4010; 2009, Nr. 63-2522). Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. nurodyta, kad leidimas iÅ¡duodamas arba raÅ¡ytinis motyvuotas atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ pateikiamas pareiÅ¡kėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto praÅ¡ymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo leidimus iÅ¡duodančioje institucijoje dienos.

Jeigu į tinkamai pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ neatsakoma per Å¡ioje dalyje nurodytÄ terminÄ , laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo iÅ¡davimo. Energetikos ministerijos pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame leidime plėtrai nurodytos leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos - vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, pradėdama veiklÄ energetikos sektoriuje ir gavusi leidimÄ , sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sÄ lygomis, t. y. ir su tuo, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame Leidime gaminti nurodyta, kad leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas.

Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja laisva valia atliko visÄ eilę veiksmų, ir tik po to, apskaičiavusi neva kilsiančiÄ Å¾alÄ , kreipėsi į teismÄ .Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir vieÅ¡ojo intereso principo įgyvendinimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau - Ä®statymo įgyvendinimo įstatymas) buvo parengtas siekiant užtikrinti sklandų Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ .

Ä®statymo įgyvendinimo įstatymo rengėjų nuomone, buvo bÅ«tina imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Elektros energetikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, jog energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių skatinimas bÅ«tų taikomas atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

VieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) Å«kinės veiklos reguliavimÄ . Ä®statymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Å iÄ diskrecijÄ objektyviai lemia tai, kad po AIEÄ® įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni: vienintelė plačiai vystoma technologija Å¡iuo laikotarpiu - saulės Å¡viesos energijos elektrinės.Nurodė, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės priedermė siekti bendros tautos gerovės (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės; Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nurodytu ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, konstitucinėms vertybėms apsaugoti (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai).

Dėl lex retro non agit principo pažeidimo nurodė, kad nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (tačiau nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti retroaktyvius (grįžtamÄ jÄ galiÄ turinčius) teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje ji pripažįstama. Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu.

Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai.Pabrėžė, kad AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų padarinių.Atkreipė dėmesį, kad Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nebuvo visiÅ¡kai panaikintas.

Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėja neakcentavo, kad jos pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio ji siekė įgydama leidimÄ plėsti. Daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia AIEÄ® redakcija įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.

           Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ dėl Lietuvos valstybės kaltės.            Atsakovė prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ bei, remdamasi Å¡io atsiliepimo teiginiais, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai ir teisinės valstybės principas nėra pažeisti ( b. l. 58-60, 119-120).           Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ atsiliepime į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų pagrįstumÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad vadovaujantis AIEÄ® 20 straipsnio 1 dalimi ir Skatinimo apraÅ¡o 14.1 punktu, AB „Lesto“ elektros energijos gamintojo pageidavimu, privalomai turi supirkti elektros energijos gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, eksploatuojamose, ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios, elektrinėse visÄ pagamintÄ elektros energijÄ . Bendrovė 2013-05-27 su pareiÅ¡kėja sudarė Elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį, kurios specialiojoje dalyje buvo nurodytas fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas - 1,25 Lt/kWh, numatytas galiojančiuose teisės aktuose, t. y. patvirtintame VKEKK 2012-09-28 nutarime Nr. O3-282.

Mano, jog bendrovė tinkamai vykdo Supirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus: už Supirkimo sutarties 5 skyriuje bei Specialiojoje dalyje nurodytÄ kainÄ superka visÄ pareiÅ¡kėjos elektrinėje pagamintÄ ir patiektÄ Ä¯ bendrovės elektros tinklus elektros energijÄ , o, sudarydama Supirkimo sutartį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė, todėl jokių veiksmų, kurie nebÅ«tų paremti teisės aktais ar pažeistų pareiÅ¡kėjos teises ar teisėtus interesus, neatliko (b. l. 55-56).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ bei skundo reikalavimus remdamasis juose pateiktais argumentais.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas. Nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012-08-16 iÅ¡davė UAB „Dizarto reklama“ Leidimus plėsti elektros energijos pajėgumus Nr. LP-1364 ir Nr. LP-1365, kuriuose nurodytos leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: „vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ (b. l. 9, 10).PareiÅ¡kėja su AB „Lesto“ 2013-02-22 sudarė Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-43590-12-1548 ir Nr. NV-43590-12-1550 (b. l. 71-83, 92-94).Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-03-20 Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažyma Nr. 14Ä®P2-37488 patvirtina, kad UAB „Dizarto reklama“ fotovoltinė saulės elektrinė (duomenys neskelbtini) sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį (b. l. 66).Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-03-20 Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažyma Nr. 14Ä®P2-37489 patvirtina, kad UAB „Dizarto reklama“ fotovoltinė saulės elektrinė (duomenys neskelbtini) sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį (b. l. 66, 89).PareiÅ¡kėja 2013-03-25 pateikė praÅ¡ymus gauti leidimus vykdyti veiklÄ (gaminti elektros energijÄ ) elektros energetikos sektoriuje (b. l. 62, 85).Energetikos ministerija 2013-03-29 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė Leidimus elektros energijÄ Nr. LG-1554 ir Nr. LG-1555, kuriuose nustatytos Å¡ios leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas.

Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Leidimais reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: saulės elektrinė, įrengtoji galia – 0,03 MW (b. l. 96, 97).PareiÅ¡kėja 2013-05-27 sudarė su AB „Lesto“ elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį (b. l. 13-14).PareiÅ¡kėja turtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ naujos redakcijos AIEÄ® taikymo.

Reikalavimus pareiÅ¡kėja grindžia teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimu.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (1 str. 2 d.).

AIEÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimas skatinamas taikant nustatytÄ paramos schemÄ , kuriÄ sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės, taip pat ir fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas. Pagal iki 2013-02-01 galiojusio AIEÄ® (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija) 20 straipsnio 1, 7 ir 8 dalis elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Iki 2013-02-01 galiojusi AIEÄ® redakcija atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo jam diena. Nagrinėjamu atveju Leidimai plėtrai pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duoti 2012-08-16, t. y. galiojant minėtam teisiniam reguliavimui. Nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013 m. sausio 17 d.

įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kuris buvo susietas su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å«kio subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 6 d.). Priimant pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymÄ dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo jokios iÅ¡imtys Å«kio subjektams, gavusiems Leidimus plėtrai galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui nebuvo nustatytos, naujÄ jį fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ taikant ir tiems Å«kio subjektams, kurie Leidimus plėtrai buvo gavę iki įstatymo pakeitimo (2013-02-01).

Taigi, net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013-02-01, taikomas naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.). PareiÅ¡kėjai leidimai gaminti elektros energijÄ Â iÅ¡duoti 2013-03-29, todėl jos atžvilgiu taikomas Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-282 nustatytas 1,25 Lt (be PVM) tarifas. Gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, taikytas Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23 nustatytas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas.

Pažymėtina, kad remiantis nuoseklia Konstitucinio Teismo doktrina, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, o valstybės institucijos - vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , jie turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Pagal nurodytus principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.

Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2834/2013, kurioje buvo pasisakyta dėl ginčo santykiams aktualaus teisinio reglamentavimo, aukščiau aptartos konstitucinės jurisprudencijos kontekste atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ , gaminant energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, kaip skatinimo priemones nustatydamas fiksuotÄ tarifÄ bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimÄ .

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-02-01, tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus. Tai reiÅ¡kia, kad iki 2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja aukščiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį įgijo, nes minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė: gavusi Leidimus plėsti, atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektus, iÅ¡ kurių naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.

Å ie pareiÅ¡kėjos turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Lietuvos Respublikos 23 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., KT 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Å ioje byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad taikant AIEÄ® 2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1375 redakcijoje numatytas atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo priemones kilo grėsmė darniai atsinaujinančios energetikos iÅ¡teklių plėtrai, vartotojų teisėms ir galimybei efektyviai naudoti valstybės lėšas. Valstybei nustačius atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo priemonę – privalomÄ elektros energijos supirkimÄ fiksuotais tarifais – pageidaujančių vykdyti Å¡iÄ veiklÄ atsirado ypač daug ir buvo ženkliai virÅ¡yti užsibrėžti atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos plėtros uždaviniai.

Kaip nurodoma AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t. Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje, kaip minėta, pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas, konstatavo, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas. PareiÅ¡kėja, pasirinkusi tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus. Teismas su pareiÅ¡kėjos argumentais dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo nesutinka. PareiÅ¡kėja jau gavusi šį leidimÄ negalėjo pagrįstai tikėtis, kad turėdama leidimÄ gaminti elektros energijÄ , elektrinėje pagaminta elektros energija galės prekiauti teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Taigi pareiÅ¡kėjos argumentai dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjai nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jai taikomas dvylikos metų laikotarpiu (Ä®statymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalys). Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėja neakcentavo, kad jos pastatytos saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio ji siekė įgydama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

PareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos saulės jėgainės gamina elektrÄ ir iÅ¡ to gauna pajamų. Taigi, duomenų, kurie leistų daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas, byloje nėra. Lex retro non agit principas suponuoja bendrÄ taisyklę, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, iÅ¡skyrus kai kurias iÅ¡imtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal).

Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusiems teisiniams santykiams (kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo) netaikoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2628-12). AIEÄ® 20 straipsnio 6 dalis (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimus gaminti elektros energijÄ .

Minėta, kad Leidimus gaminti pareiškėja gavo jau įsigaliojus AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymui ir aptariama įstatymo norma nebuvo taikyta jos atžvilgiu teisiniuose santykiuose, kurie susiklostė iki jos įsigaliojimo. Todėl, kaip minėtoje byloje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013). Pareiškėjos argumentai dėl tariamų teisėkūros reikalavimų pažeidimų, padarytų AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo procese, taip pat yra nepagrįsti.

AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo vieÅ¡ai svarstomas, derinamas su kitų ministerijų atstovais – jam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-01-14 nutarimu Nr. 23, projekto rengimas atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkÅ«ros taisykles, patvirtintas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1244). Be to, pareiÅ¡kėja nenurodė teisėkÅ«ros subjektų įvykdytų teisės normų pažeidimų, priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , kurių nesant pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų kilusi jos nurodyta žala, t. y., tokių pažeidimų, kurie tiesiogiai nulėmė aptariamos įstatymo nuostatos atsiradimÄ ir yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nurodyta žala.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ buvo pažeisti teisės aktai ir Å¡ie pažeidimai tiesiogiai nulėmė finansinių nuostolių atsiradimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas, nei buvo numatyta 2011-05-12 AIEÄ® redakcijoje ir toks tarifo sumažinimas, kaip minėta, nepažeidžia proporcingumo principo.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.          PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio nuostatos „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, atitikimÄ Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu jos padėtį bloginantis įstatymas buvo pritaikytas atgal. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 iÅ¡samiai įvertino teisinę situacijÄ konstitucinės teisės kontekste ir pripažino, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojusi AIEÄ® redakcija yra teisėta, nes teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo ribojimas tinkamai pagrįstas iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio kylančių principų apsauga.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai taip pat nekyla jokių abejonių dėl teisės akto konstitucingumo, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl reikalingumo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestini. PareiÅ¡kėja reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ proceso Å¡alis turi tik tuo atveju, jei teismo sprendimas priimtas jos naudai.

Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jo praÅ¡ymas netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos UAB „Dizarto reklama“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                    Ina Kirkutienė                                                                    Jūra Marija Strumskienė                                                                                                  Donatas Vansevičius