2022-05-25 Nr. AB-13591-3-62-3-00263-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2576-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00263-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. A. S. S. ir I. I. H. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. S. S. ir I. I. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai D. A. S. S. (toliau – ir Pareiškėjas) ir I. I. H. H.(toliau – ir Pareiškėja) (toliau kartu – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, Atsakovas) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21M58364 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėja (duomenys neskelbtini).

2.3. Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti jų nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. (duomenys neskelbtini) negali išspręsti dešimtmečius susikaupusių struktūrinių ir ekonominių problemų. Aukštas nedarbas ir prasta infrastruktūra sukuria palankią aplinką ekstremizmui. 2020 metai buvo labai sunkūs metai (duomenys neskelbtini), be saugumo iššūkių staiga sukrėtė COVID-19 pandemija ir su ja susijęs naftos kainų kritimas. Šie iššūkiai kartu su nuolatine politine aklaviete sukėlė masines demonstracijas, kurias dar labiau paskatino delsimas išrinkti naują vyriausybę. Nesaugumas, siaučianti korupcija ir silpni valstybės pajėgumai kenkia privataus sektoriaus gebėjimui kurti darbo vietas ir tik didina priklausomybę nuo susilpnėjusios valstybės. Kaip ir daugelyje (duomenys neskelbtini), valstybė išlieka svarbiausiu šalies darbdaviu, o atlyginimų išlaidos nuo 2004 metų išaugo trigubai. Jaunimo nedarbas (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais motyvais:

3.1. Pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Priimant sprendimą buvo nuosekliai, išsamiai bei visapusiškai įvertinta individuali pareiškėjų situacija bei nenustatyta, kad jiems kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausimo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų; nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jiems kilmės valstybėje grėstų kankinimai, mirties bausmė ar beatodairiškas smurtas, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

3.2. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, įvertino aktualią su jų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Konstatuota, kad pareiškėjų pasakojimas apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jiems suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojams dėl jų asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Nors tyrimo metu surinkta informacija yra suderinama su prieglobsčio prašytojų pasakojimu apie (duomenys neskelbtini), tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjų pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nebuvo nei pagrįstas objektyviais duomenimis, nei detalus, nei išsamus. Atsakinėdami į papildomus klausimus prieglobsčio prašytojai vengė tikslių ir konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais.

3.3. Nors pareiškėjai iš savo kilmės valstybės legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjų D. A. S. S. ir I. I. H. H. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 21M58364 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų ir C.SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apklausos, įvykusios 2021 m. birželio 18 d., metu teigė, kad (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėja apklausos, įvykusios 2021 m. birželio 18 d., metu teigė, kad (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas apklausos, įvykusios 2021 m. liepos 8 d., metu teigė, kad (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja apklausos, įvykusios 2021 m. liepos 8 d., metu teigė, kad (duomenys neskelbtini).

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas taip pat įvertino atsakovo pateiktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas išsamiai įvertino pareiškėjų apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jų padėtimi kilmės valstybėje, t. y., išsamiai išnagrinėjo jų nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi. Pareiškėjų pateikti paaiškinimai, susiję su jų išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina aplinkybės, jog jie buvo susidūrę su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad yra individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

11. Atsakovas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojų (pareiškėjų) pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjų papasakota istorija tiek apklausos metu Departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gresia persekiojimas. Pareiškėjų deklaruojama baimė šiuo aspektu negali būti laikoma „visiškai pagrįsta”. Pareiškėjų subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jų gyvybei, prieglobsčio prašytojai nenurodė. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Departamentas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenis, tinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjams pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinę ar klaidinę tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Remiantis šiais argumentais minėtas terminas sutrumpintas iki 2 metų. Remiantis analogiškais argumentais sutrumpintas C.SIS II perspėjimo terminas nuo 3 iki 2 metų.

III. 14. Pareiškėjai D. A. S. S. ir I. I. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus bei pažymi, kad nurodė konkrečiais ir objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia jiems kylančią grėsmę kilmės valstybėje.

16. Skunde teigiama, kad, remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde išsamiai aprašoma, kokie pavojai kyla pareiškėjų kilmės valstybėje gyvenantiems asmenims, taigi, ir pareiškėjams.

17. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Nors asmeniškai pareiškėjai iki šiol nėra susidūrę su konfliktu, tai nereiškia, kad tokia grėsmė jiems nekyla.

18. Pareiškėjų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

19. Pareiškėjų šeima susidūrė su garbės nusikaltimo grėsme, kuri kilo dėl (duomenys neskelbtini). Smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etninių skirtumų, nes smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. (duomenys neskelbtini) nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus. Nepaisant (duomenys neskelbtini) valdžios pastangų ir taikomų priemonių, nusikaltimai dėl garbės tebėra plačiai paplitę ir dažnai lieka nenubausti. Be to, nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai. Informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas.

20. Pažymi tai, jog tam, kad vertinant tam tikrai socialinei grupei priklausančio asmens baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Pareiškėjai priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės prasižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjų kilmės valstybės informaciją garbės nusižengimus įvykdę asmenys ne kartą buvo nužudyti, persekiojami, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi tokių asmenų apsaugos sistema, darytina išvada, kad pareiškėjų išsakyta grėsmė yra reali. Pareiškėjų šeimai kyla didesnė rizika realiai patirti laisvei, gyvybei ir sveikatai kylančias grėsmes kilmės šalyje, todėl pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei dėl (duomenys neskelbtini).

21. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad atsakovo surinkta informacija buvo neišsami ir neatitiko naujumo reikalavimų, todėl jų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas netinkamai.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjai nenurodė, kokios realios grėsmės jiems gresia kilmės valstybėje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

V. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Migracijos departamentas neteisingai nustatė, kad nėra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio prasme. Akcentuojama, kad pareiškėjų kilmės valstybėje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio jiems yra nesaugu, bei tai, kad (duomenys neskelbtini) ir dėl to jiems kyla grėsmė susidurti su neigiamais padariniais.

30. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

31. Savo paaiškinimuose bei apeliaciniame skunde pareiškėjai akcentuoja dviejų skirtingų pobūdžių aplinkybes dėl pabėgėlio statuso jiems suteikimo: (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjų pasakojimo turinį matyti, kad Migracijos departamento sprendime teisingai konstatuota, kad nėra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

32. Migracijos departamentas tyrė, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl papildomos apsaugos, apeliacinis skundas yra susijęs su šių nuostatų teisingu taikymu, todėl teisėjų kolegija skundo ribose patikrina Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą netaikant Įstatymo 87 straipsnio nuostatų.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

34. Svarstant šį argumentą reikšminga, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008 ir 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015 ir kt.). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011 ir 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015 ir 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, prieglobsčio bylose siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Apeliaciniame skunde nėra konkrečių argumentų dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktų nuostatų taikymo, iš skundo turinio teisėjų kolegija nemato individualaus pobūdžio argumentų, kurie būtų susiję su visiškai pagrįsta baime būtent pareiškėjams grįžtus patirti kankinimus, žiaurų ar nežmonišką elgesį, orumo žeminimą ar kitokį baudimą arba esama grėsme, kad grįžus jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Pareiškėjų skundo argumentai yra susiję su bendra situacija kilmės valstybėje bei nėra grindžiami asmenine patirtimi, akcentuojamas pavojus, kuris gali grėsti pagal nusistovėjusias krašto tradicijas.

37. Vertindamas pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą atsakovas išsamiai ištyrė jų pasakojimuose pateiktus duomenis. Jų pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nebuvo išsamus, nuoseklus ir įtikinamas. Pasakojimas apsiribojo bendrais teiginiais, jie negalėjo paaiškinti, kaip jiems vykdomas spaudimas. Pareiškėjai nepateikė jokių įvykių ar detalių, kurios įrodytų persekiojimo faktą, ar galėtų būti vertinamos, kaip persekiojimas. Be to, prieglobsčio prašytojų istorija apie jiems daromą spaudimą (duomenys neskelbtini) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jiems suteikimo. (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis – jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, prieglobsčio prašytojai nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

38. Pareiškėjai buvo nurodę, kad jų išvykimo iš (duomenys neskelbtini)priežastis – nedarbas, noras turėti „geresnį gyvenimą“. Jų siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių.

39. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą buvo išsamiai ištirta situacija pareiškėjų kilmės valstybėje. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

40. (duomenys neskelbtini).

41. Remiantis EPPB pateikiama informacija byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 metų EPPB ataskaitoje nurodyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

42. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Prieglobsčio prašytojai yra (duomenys neskelbtini), taigi jų galimybės saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) vertintinos palankiai.

43. Tarptautinė Migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, (duomenys neskelbtini). Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. 2020 metais dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos Europoje buvo sustabdytas migrantų grąžinimas į (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 metų rugsėjo mėnesį jis vėl atnaujintas.

44. Taigi, nors tyrimo metu surinkta informacija yra suderinama su prieglobsčio prašytojų pasakojimu apie (duomenys neskelbtini), tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

45. Migracijos departamento atliktas tyrimas atitinka išsamumo ir objektyvumo kriterijus. Iš atsakovo tyrimo medžiagos ir sprendimo matyti, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjų apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jų padėtimi kilmės valstybėje, t. y., išsamiai išnagrinėjo jų nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi. Pareiškėjų pateikti paaiškinimai, susiję su jų išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina, jog jie buvo susidūrę su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad yra individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

46. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Atsakovo sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. A. S. S. ir I. I. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė