e84a94f0-e1cb-4062-9fe9-181be2b4859b · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-138-478/2021 Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00081-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. B. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 16 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam S. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. B. nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.

2. Komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, vykdo paskirtas rekomendacijas, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, kas Komisijai sudarė pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ nurodant, kad Komisija vienpusiÅ¡kai įvertino nuteistojo S. B. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius, nutylėdama šį nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg iÅ¡skirdama vien tik teigiamus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis S. B. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

4. Skunde nuteistasis S. B. praÅ¡o panaikinti 2021 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo S. B. taikymo. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, prieÅ¡inga Lietuvos Respublikos Konstitucinei doktrinai, kuri imperatyviai nurodo, kad kiekvienas teismo baigiamasis teismo aktas turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi bÅ«ti racionalus, baigiamajame teismo akte negali bÅ«ti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo teismo akto priėmimui. 4.1.

Skunde nuteistasis nurodo, kad iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas, kas rodo, kad teismas nagrinėjo ne ginÄÄ tarp suinteresuotų Å¡alių, o vien tik BPK 360 str. numatytÄ klausimÄ , ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas yra teisėtas ir jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. Kadangi nutartyje cituojama Lygtinio paleidimo komisijos ir įkalinimo įstaigos administracijos nuomonė apie nuteistÄ jį yra iÅ¡imtinai pozityvi, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad iÅ¡ankstinę negatyviÄ nuomonę S. B. atžvilgiu galimai turėjo pats pirmosios instancijos teismas, kas nuteistajam leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas jo atžvilgiu buvo neobjektyvus, taigi ir neteisingas.

Nuteistasis teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas deklaravo vadovavimÄ si BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsniu, tačiau, jo vertinimu, pasielgė prieÅ¡ingai. Nuteistojo nuomone, BVK 157 straipsnio formuluotė „gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip „gali bÅ«ti paleisti, o gali bÅ«ti ir nepaleisti“. Lygtinio paleidimo netaikymui Europos Tarybos rekomendacija „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo taikymo“ Rec(2003)22 nustato imperatyviÄ sÄ lygÄ - lygtinio paleidimo kriterijai privalo bÅ«ti minimalÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, o galimas kalinio neatitikimas tokiems kriterijams privalo bÅ«ti įrodytas.

Kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o į BVK 157 ir 158 straipsniuose numatytas apribojimų kategorijas jis nepatenka – Komisijos nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimÄ neabejotinai yra teisėtas. S. B. teigimu, BPK 360 straipsnyje numatytas Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teise, kuria bÅ«tų galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiÅ«ra, o yra teismo pareiga, kuriÄ teismas privalo vykdyti, jeigu neranda argumentų paneigti nutarimo teisėtumui.

Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmę „Pusiaukelės Namuose“ jis atlieka jau daugiau kaip trejus metus, o Komisija jau ketvirtÄ kartÄ kolegialiai nusprendžia, kad jis paruoÅ¡tas lygtiniam paleidimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, be jokių suprantamų ir priimtinų argumentų ketvirtÄ kartÄ iÅ¡ eilės atsisakydamas tvirtinti teisėtus Komisijos nutarimus, veikia prieÅ¡ingai įstatymuose iÅ¡reikÅ¡tai įstatymų leidėjo valiai. 4.2. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai matomos pirmosios instancijos teismo spekuliacijos, kad „lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė“, vertinant „vis dar iÅ¡liekantis opus kriminogeninis veiksnys - ankstesni teistumai“, su kuriomis negalima sutikti, jos grubiai pažeidžia nuteistojo teisę į teisingÄ teismÄ .

Nurodytas kriminogeninis veiksnys „ankstesni teistumai“ iÅ¡nyks tik praėjus 3 metams po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnyje numatytas teistumo iÅ¡nykimo terminas), taigi, teistumų panaikinti iki lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo yra neįmanoma. Skunde S. B. nurodo, kad nuo 2020-07-01 įstatymų leidėjas įvedė privalomÄ ja lygtinio paleidimo sistemÄ (BVK 157 straipsnio 3dalis), kai nebėra formaliosios sÄ lygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“, o lygtinio paleidimo sÄ lygų formuluotės pakeistos į aritmetiÅ¡kai tikslias (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atlikta pusė bausmės) ir neleidžiančias jokių interpretacijų.

Skunde nuteistasis teigia, kad tiek formaliÄ jÄ , tiek materialiÄ jÄ lygtinio paleidimo sÄ lygas jis neabejotinai atitinka, todėl Komisija pagrįstai nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Teismas nutarimo nepatvirtino, tačiau nepateikė jokių priimtinų argumentų, kodėl nutarimas galėtų bÅ«ti laikomas neteisėtu. Akivaizdu, kad teismas nagrinėjo ne BPK 360 straipsnyje numatytÄ klausimÄ , ar Komisijos nutarimas yra teisėtas, o kvestionavo nutarimo pagrįstumÄ . 4.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas EŽT Teismo praktikÄ , jog „baudžiamasis įstatymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, taip darant žalÄ kaltininkui“, skundžiamoje nutartyje paskelbė daugybę papildomų sÄ lygų BVK 157 straipsnio nuostatų taikymui: nurodė, kad dar 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų ir privalėtų sumažinti, kad komisija, spręsdama nuteistojo S. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nebuvo vieninga“.

Pažymi, kad įstatymas nereikalauja, kad dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai bÅ«tų sumažinti iki nulio ir tai ne kartÄ buvo akcentuota apeliacinės instancijos teismo praktikoje, įstatymas taip pat nereikalauja, kad balsavimo bÅ«du priimant kolegialų sprendimÄ kolegijos nariai balsuotų vienbalsiai. Kadangi Å¡ios nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu ribojančios papildomos sÄ lygos nėra numatytos įstatyme (BVK 157, 164 straipsniai), todėl jokiu bÅ«du jų negalima traktuoti esant privalomosiomis, paneigiančiomis Komisijos nutarimo teisėtumÄ . 4.4.

Skunde nuteistasis nesutinka ir su jo ankstesnių teistumų vertinimu. Jo nuomone, apskritai, norint užtikrinti visiÅ¡kÄ teisėjo ar institucijos (Komisijos) beÅ¡aliÅ¡kumÄ , pageidautina bÅ«tų neteikti informacijos apie nusikaltimo fabulÄ (BK straipsnį), nes lygtinio paleidimo klausimo sprendimui pakankama informacija yra bausmės pabaigos data ir atlikta bausmės dalis. Informacija apie nusikaltimÄ ne tik nėra reikalinga, bet ir žalinga, nes be reikalo formuoja iÅ¡ankstinę nuomonę, taip darydama įtakÄ beÅ¡aliÅ¡kumui.

Taigi teismas, pasisakęs apie jo ankstesnius teistumus ir paskutinio nusikaltimo sunkumÄ , pateikęs Å¡iuos faktus kaip vienÄ iÅ¡ priežasčių netvirtinti Komisijos nutarimÄ , pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ , kas yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu. Nuteistojo įsitikinimu, visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ argumentavo likusia neatlikta bausmės dalimi. Ä®statymų leidėjas BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai nustatė, kokia bausmės dalis turi bÅ«ti atlikta iki sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , tačiau nenumatė galimybės „neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies palyginti su paskirtÄ ja“, nenumatė vertinamųjų kategorijų tokiam palyginimui, nenumatė „mažos bausmės dalies“ sÄ vokos.

Taigi teismas, pavartojęs skundžiamoje nutartyje įstatymu neapibrėžtÄ subjektyvų vertinimÄ â€ždar nėra maža“, privalėjo toje pačioje nutartyje apibrėžti Å¡iÄ vertinamÄ jÄ kategorijÄ ir aiÅ¡kiai pasisakyti, kada bausmės dalis bus „maža“. 4.5. Å iame kontekste nuteistasis savo skundÄ grindžia Kauno apygardos teismo pozicija, jo nuomone, analogiÅ¡koje byloje, kur numatyta, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui, pavojingumui, tačiau visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu (Bylos Nr.1S-512-919/2020).

Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir kiti teismai yra patvirtinę daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo aukÅ¡tesniais, nei skundo autoriaus. S. B. skunde nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės sudaryti skirtingas lygtinio paleidimo sÄ lygas vienodoje teisinėje padėtyje esantiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ yra toje pačioje žemos rizikos grupėje.

Taigi, nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, kad skundžiamos nutarties verdiktu netvirtinti Komisijos nutarimo pirmosios instancijos teismas jį diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡is ir kiti teismai yra patvirtinę.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

6. Nuteistojo S. B. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ nuteistasis S. B. grindžia tuo, kad BPK 360 straipsnyje numatytas Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teise, o yra teismo pareiga, kuriÄ teismas privalo vykdyti, jeigu neranda argumentų paneigti nutarimo teisėtumui, be to, teigia, jog BVK 157 straipsnio formuluotė „gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip „gali bÅ«ti paleisti, o gali bÅ«ti ir nepaleisti“.

Å iuos argumentus nuteistasis grindžia ir Europos Tarybos rekomendacijos „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo taikumo“ Rec(2003)22 nuostatų netaikymu, kuri nustato imperatyviÄ sÄ lygÄ - lygtinio paleidimo kriterijai privalo bÅ«ti minimalÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, o galimas kalinio neatitikimas tokiems kriterijams privalo bÅ«ti įrodytas. Kolegija pažymi, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi bÅ«ti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji Rekomendacija yra tik patariamojo pobÅ«džio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma.

9. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų bÅ«ti iÅ¡imtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti aplinkybių visumÄ , kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistÄ jį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas iÅ¡analizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų taikymo procedÅ«ra yra aiÅ¡kiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi bÅ«ti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimÄ , tokį nutarimÄ turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Å i įstatymo norma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Å is teisinis reguliavimas atitinka ir minėtų Rekomendacijų principe nurodytÄ ir nuteistojo skunde paminėta aplinkybę, jog „galimas kalinio neatitikimas tokiems kriterijams privalo bÅ«ti įrodytas“.

10. Atsakant į skundo teiginį, kad nutartyje teismas nepagrįstai paskelbė papildomų, BVK 157 straipsnyje nenurodytų sÄ lygų, dėl dinaminių veiksnių mažinimo, dėl komisijos narių nevieningos nuomonės, dėl finansinių įsipareigojimų, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK nuostatos nedetalizuoja nuteistojo asmenybę vertinamų faktorių. BVK 157 straipsnis tik nustato, kokiÄ minimaliÄ paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, o akivaizdžiÄ pažangÄ atitinkančias sÄ lygas ir rodiklius vertina Komisija ir teismas.

11. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, kad skundžiamos nutarties neteisėtumÄ patvirtina nuo 2020-07-01 įstatymų leidėjo įvesta privalomoji lygtinio paleidimo sistema (BVK 157 straipsnio 3 dalis), kai nebėra formaliosios sÄ lygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“, o lygtinio paleidimo sÄ lygų formuluotės pakeistos į aritmetiÅ¡kai tikslias (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atlikta pusė bausmės) ir neleidžiančias jokių interpretacijų.

Toks skundo argumentas laikytinas subjektyviu ir deklaratyviu, neatitinkančiu teisės aktų turinio. Vertinant BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatÄ pagal nuteistojo teiginius, kaip aritmetiÅ¡kai tikslių sÄ lygų, sudarančių besÄ lyginį pagrindÄ lygtinio paleidimo taikymui, iÅ¡dėstymÄ , joje ir bÅ«tų numatyta, kad „nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , <...>, lygtinai paleidžiami iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

Tačiau, kaip buvo minėta, pagal BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , esant joje numatytoms sÄ lygoms, „<... > nuteistieji gali bÅ«ti lygtinai paleisti<...>“, kas suponuoja neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galima tik įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šį skundo argumentÄ paneigia neretai pasitaikantys atvejai, kai esant BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms, ne tik teismas netvirtina Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimo, bet ir pati Komisija, įvertinusi aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus faktorius, visumÄ ne visada pritaria nuteistojo lygtiniam paleidimui.

12. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo S. B. skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, spręsdamas nuteistojo S. B. lygtinio paleidimo klausimÄ , teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistÄ jį lygtinai.

13. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sÄ lygos.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

14. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistojo S. B. elgesyje pastebimas pasikartojantis impulsyvumas bei agresijos proveržiai, nors pokalbio metu jis pats save apibÅ«dino, kaip vengiantį konfliktinių situacijų ir nesiekiantį jas sukurti. Kalbėdamas apie paskutinį savo nusikaltimÄ , nuteistasis yra linkęs atsakomybę daugiau perkelti aplinkai, teisinasi, jog tiesiog pats tapo aplinkybių auka, kai buvo priverstas gintis. Nuteistasis smulkmeniÅ¡kai analizuoja savo elgesį, jis kalba apie praeities įvykius, suvokia alkoholio vartojimo padarinius, pripažįsta, jog dėl jo vartojimo dažnai ir kildavo problemų.

Å iuo metu nuteistasis teigia neturintis jokių priklausomybių psichikÄ veikiančioms medžiagoms, tačiau daugelis jo įvykdytų nusikaltimų, taip pat ir paskutinysis įvykdytas nuteistajam esant neblaiviam. Jis yra linkęs pasiduoti aplinkos poveikiui, labiau pastebimas jo veikimas asmenų grupėje, nors ir suvokia asmeninės laisvės apribojimÄ , tačiau pastebimas savo kaltės minimalizavimas, stokojant kritiÅ¡ko požiÅ«rio į savo poelgį nusikaltimuose. Pagal pateiktus dokumentus, nuteistasis iÅ¡mokėjo du vykdomuosius raÅ¡tus priteistam sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų – teismo nuosprendžiais nukentėjusiesiems iÅ¡ nuteistojo yra priteista bendra 21 008,69 Eur suma, apie kurios vykdymo eigÄ jokių duomenų nėra. Nuteistasis pataisos namuose dirba, gauna atlyginimÄ , tačiau pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ir savarankiÅ¡kai dengti turimus įsiskolinimus efektyviau, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriÅ¡ko siekimo juos dengti ateityje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus skatintas, nebuvo baustas drausmine tvarka.

Tačiau iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikÄ yra padaręs du pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, dėl kurių buvo apsiribota auklėjamojo pobÅ«džio pokalbiais. Å i aplinkybė rodo, kad S. B. elgesys pataisos metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas.

15. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 40 balų pagal OASys vertinimo metodikÄ , tačiau nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, kuri yra laikoma nuo 41 balo pagal OASys vertinimo metodikÄ . IÅ¡ nustatytų 40 vertinimo balų, 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti.

IÅ¡lieka kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai (bÅ«dingas nusikaltimų modelis). Skunde S. B. nurodo, kad teismas, vertindamas kriminogeninį veiksnį - ankstesnius teistumus, grubiai pažeidė jo teisę į teisingÄ teismÄ , nes teistumas iÅ¡nyks tik praėjus 3 metams po bausmės atlikimo, taigi, teistumų panaikinti iki lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo yra neįmanoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is kriminogeninis veiksnys yra nurodytas Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kuria rėmėsi ir Komisija, priimdama, nuteistojo nuomone, pagrįstÄ ir teisingÄ nutarimÄ .

Socialinio tyrimo išvada yra pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl abejoti jomis nėra pagrindo. O joje nurodytas nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys, kaip ir visos kitos jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, buvo įvertinta visų kitų nustatytų duomenų kontekste, jai nebuvo suteiktas prioritetinis vertinimas.

16. Skunde S. B. tvirtina, kad teismas, pasisakęs apie jo ankstesnius teistumus ir paskutinio nusikaltimo sunkumÄ , pateikęs Å¡iuos faktus kaip vienÄ iÅ¡ priežasčių Komisijos nutarimo netvirtinti tiesiogiai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta non bis in idem principÄ , kas yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu. Atsakant į šį skundo teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta.

S. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių, tyčinių, smurtinių nusikaltimų padarymÄ . Nors kaltę pripažįsta, tačiau, kaip minėta, linkęs atsakomybę perkelti aplinkai, save pateisinti, stokoja kritiÅ¡ko požiÅ«rio į savo poelgį nusikaltimuose, kas rodo, jog savo nusikalstamo elgesio tinkamai neįvertino. S. B. nuteistas ne pirmÄ kartÄ , realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmÄ kartÄ . Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu nusižengęs nebuvo, tačiau pasibaigus terminui, ir vėl nusikalto.

Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra jam bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis ir yra sunkesni, nei ankstesni jo padaryti nusikaltimai. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

17. Nuteistojo įsitikinimu, visiÅ¡kai nepagrįstai, ir neteisėtai pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ argumentavo likusia neatlikta bausmės dalimi. Teisėjų kolegija sutinka, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokiÄ minimaliÄ paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, ir S. B. šį formalų pagrindÄ atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste bÅ«tina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė.

Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtakÄ teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas jį atvirai diskriminavo, kadangi tas pats teismas yra patvirtinęs daugybę pataisos namų nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio elgesio rizikos balai ženkliai didesni.

Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas. Skirtingose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos, todėl teismui neprivalu vadovautis nutartimis, priimtomis kitose bylose.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai Å¡aliÅ¡kai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog S. B. lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo S. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. vasario 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas