2019-04-10 Nr. AB-9018-3-62-3-00768-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-710-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00768-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m., laikant jį 1-ame ir 2-ame Alytaus PN lokaliniuose sektoriuose.

2. Pareiškėjas nurodė, kad sekcijose buvo laikoma nuo 16 iki 20 nuteistųjų. Sekcijose buvo dviaukštės lovos, gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, vėdinimas tik per langus, langų rėmai sutrūniję, kiaurai pučia vėjas, durys susidėvėjusios, sandariai neužsidaro, grindys išlūžinėjusios, išsidėvėjusios, todėl sunku jas išvalyti, buvo tarakonų, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas paaiškino, kad sekcija yra apie 44 kv. m ploto, joje yra 6 stalai, 10 arba 12 lovų, 20 spintelių, kėdės, todėl vienam asmeniui apytiksliai tenka 1 kv. m netrukdomo judėjimo (grindų) ploto. Pareiškėjas paskirtas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog į gyvenamųjų patalpų plotą neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, atsižvelgiama į baldų užimtą plotą, nuteistieji rūkė prausykloje arba miegamosiose patalpose, koridoriuose, nes neturėjo rūkymui skirtos vietos, todėl jis, būdamas nerūkančiu, buvo priverstas kvėpuoti dūmais. Prie sporto salės nėra tualeto, nėra įrengta persirengimo kambario, nėra dušo nusiprausti po sporto, todėl turėdavo praustis praustuvėje, tai sukeldavo nepatogumus, nėra patalpos valymo priemonėms. Tyčiniais pareigūnų veiksmais yra sudaromos konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Pareiškėjas teigė, kad jam 2003 m. buvo daryta (duomenys neskelbtini) operacija (tada bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose), 2011 m. (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas, o gydytojai teigė, kad (duomenys neskelbtini) pašalinimą įtakojo neatitinkanti reikalavimų oro drėgmė. Pareiškėjas pripažino, kad kartais vartoja narkotikus. Dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių sumenkinimą, kurią įvertino 15 000 Eur suma.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai nuo 2010 m. iki 2017 m. gegužės 2 d., todėl prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Atsakovas nurodė bendrabučio tipo patalpas, kameras ir kamerų tipo patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, patalpų (kamerų) plotus, miegamųjų vietų skaičių, iš kurių matyti, kad vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas.

Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kitą dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Gyvenamosios patalpos ir uždarosios zonos kameros yra aprūpintos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d., 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. tikrinimo aktai patvirtina, kad higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimai nebuvo pažeisti. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visose pataisos namuose visą parą palaiko higienos normose nustatytą temperatūrą. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos pro langus, nepažeidžiant higienos normų.

Dėl nuteistųjų rūkymo pataisos namuose atsakovas nurodė, kad miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir juose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui, o uždaroje zonoje esančiose kamerose rūkyti yra draudžiama, rūkymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius. Alytaus PN nėra įrengto sporto aikštyno po atviru dangumi, dušas ir persirengimo kambarys sporto aikštyne nėra įrengtas, nes teisės aktai to nereglamentuoja.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas lankėsi Alytaus PN sveikatos priežiūros tarnyboje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant narkotikus, miego sutrikimų. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, skunde nenurodo, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo įkalinimo Alytaus PN pradžios. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės kreiptis į Alytaus PN administraciją, taip pat į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2017 m. gegužės 2 d. todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą yra pagrindas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 2 d.

7. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 9-ą būrį 8-ą miegamąjį, 19-ą būrį 5-ą miegamąjį, 19-ą būrį 2-ą miegamąjį, 18-ą būrį 1-ą miegamąjį, 5-ą būrį 2-ą miegamąjį, 5-ą būrį 3-ią miegamąjį, 7-ą būrį 3-ią miegamąjį, 7-ą būrį 1 miegamąjį, 7-ą būrį 3-ią miegamąjį, 4-ą būrį 4-ą miegamąjį; pareiškėjas minėtų aplinkybių neginčijo. Atsakovas nurodė, kad minėtuose miegamuosiuose buvo įrengta nuo 8 iki 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko nuo 3,68 kv. m. iki 4,47 kv. m. ploto. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į kameras ir kamerų tipo patalpas Nr. 44, Nr. 5, Nr. 20, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 27, kuriose buvo įrengta nuo 4 iki 8 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko nuo 3,68 kv. m. iki 4,11 kv. m. ploto. Pareiškėjas teismo posėdžio metu įvardijo tas pačias kameras ir kamerų tipo patalpas, kurias nurodė atsakovas, akcentavo, kad kameroje Nr. 2 buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, tai atitinka atsakovo pateiktus duomenis.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) reglamentuota ploto norma bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (3,1 kv. m) ar kamerose ir kamerų tipo patalpose (3,6 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista. Baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

9. Teismas pažymėjo, kad iš Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog Alytaus PN ne kartą buvo atliekami periodiniai patikrinimai, kurių metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti patikrinimo aktuose nustatytomis aplinkybėmis ir konstatuoti, kad patalpų vėdinimas per langus, tarakonų naikinimas gali būti vertinami kaip neteisėti Alytaus PN administracijos veiksmai.

10. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodoma, kad kapitalinis remontas būtinas bendrabučio Nr. 2 patalpoms (2, 3 lokaliniai sektoriai). Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtuose sektoriuose buvo apgyvendintas, atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, į bylą pateikta 2010 m. vasario 26 d. Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 52, pagal kurią statybos-remonto darbai turi būti atlikti iki 2010 m. gegužės 31 d. bei pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2010 metų kovo bei lapkričio mėnesius taip pat nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės bei būtino kapitalinio remonto. Teismas darė išvadą, kad atsakovo veiksmuose yra nepakankamo rūpestingumo, neveikimo požymių, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytus perteklinius nepatogumus dėl sutrūnijusių langų rėmų, susidėvėjusių, sandariai neužsidarančių durų, išlūžinėjusių, išsidėvėjusių grindų, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovas į patikrinimo aktuose nurodytas pastabas reaguotų laiku ir tinkamai.

11. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius, jog gyvenamosiose patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, tačiau atsakovo pateikti duomenys (patikrinimo aktai) pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigia, todėl minėtas aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeidžiami Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 punktai bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimai, reglamentuojantys oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, natūralaus apšvietimo parametrus.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad patikrinimo aktuose nurodoma, jog būriuose įrengtos vietos, skirtos rūkymui, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu, asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas nenurodė, jog kreipėsi į atsakovą dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar kitose patalpose ir į tai nebuvo reaguojama, todėl teismas nelaikė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos jo nurodytu būdu ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo.

13. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte yra nurodomos pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos patalpos. Būtinybės įrengti sporto salę galiojantys teisės akti nenumato, tačiau Taisyklių 20 punkte nurodoma, jog pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Teismas vertino, kad sporto aikštelės, kuriose nuteistieji gali sportuoti neribotai, neatitinka sporto salės sąvokos, nes jos įrengtos gryname ore, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. spalio 31 d.) 30.6 punktas joms netaikomas ir nesant jose įrengto dušo, tualeto, persirengimo kambario patalpos valymo priemonėms, nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, jog buvo dviaukštės lovos, kad pareigūnai tyčiniais veiksmais sudaro konfliktines situacijas tarp nuteistųjų ir šių aplinkybių nekonkretizavus, neindividualizavus, nenurodžius, ar pareiškėjui teko gulėti dviaukštėje lovoje, ar kreipėsi į atsakovą dėl miegojimo vietos pakeitimo, ar į konfliktines situacijas pateko ir jis pats, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

15. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

16. Teismas konstatavo, kad neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, t. y. atsakovas neatliko 2-o bendrabučio patalpų kapitalinio remonto, kurio būtinumas konstatuotas 2014 m. gruodžio 12 d. Patikrinimo akte, nepaneigė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 punktų ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimų (gyvenamosiose patalpose šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas). Teismas įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad jam buvo suteikiama judėjimo laisvė, nes bausmę atliko pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose, buvo sudarytos sąlygos sportuoti, dalyvauti religinio pobūdžio renginiuose, naudotis biblioteka, dalyvauti renginiuose pagal Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 120,00 Eur suma.

III. 17. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja faktines aplinkybes, nurodytas skunde ir tvirtina, kad gyvenimo sąlygos Alytaus PN yra kankinančios. Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN teikia melagingą informaciją ir nesutinka su atsakovu, kad nebuvo pažeistos higienos normos ir vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teigia, kad jam 2011 m. buvo pašalintas vienas (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos įtakoja jo sveikatos būklę.

19. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 120 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

20. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūrą būtų 18°C–28°C, šaltuoju metų laiku 18°C–22°C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35–65 %, šaltuoju 35–60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0.15 m/s – 0,25m/s, šaltuoju – 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino kaip įrodymo, dėl oro temperatūros, oro drėgmės, natūralaus apšvietimo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ar kiti galiojantys teisės aktai nereglamentuoja.

21. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo iš esmės tapačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. gegužės 2 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nagrinėjo nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo skunde nurodytus Alytaus PN neteisėtų veiksmus (neveikimą) dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų: sutrūnijusių langų rėmų, susidėvėjusių, sandariai neužsidarančių durų, išlūžinėjusių, išsidėvėjusių grindų, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, natūralaus apšvietimo parametrų pažeidimo, tačiau nenustatė kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų – pirmiausiai dėl per mažo ploto, bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam teko per mažas gyvenamasis plotas, jis buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis, jo atžvilgiu buvo higienos normų pažeidimai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą.

25. Apeliacinį skundą padavė ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN, kuris prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 120 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

28. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas jo laikymo Alytaus PN sąlygas. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus.

29. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose trūko teisės aktais nustatyto ploto. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo atžvilgiu nacionalinių teisės aktų reikalavimai, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimai dėl minimalaus ploto (3,1 kv. m bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m kamerų tipo patalpose) nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti kitokios išvados.

30. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų dėl jo gyvenamosiose patalpose buvusių sutrūnijusių langų rėmų, susidėvėjusių, sandariai neužsidarančių durų, išlūžinėjusių, išsidėvėjusių grindų, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, natūralaus apšvietimo vertinimo ir jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas minėtais aspektais pripažino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti higienos normų reikalavimai ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šia apimtimi atmestini. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad natūralaus apšvietimo HN 135:2015 nereglamentuoja, pažymėtina, kad minėta higienos norma bendrąja prasme įpareigoja užtikrinti gyvenamosiose patalpose natūralų apšvietimą (15 p.), o HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 11 d. nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc.; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, atsakovo apeliacinio skundo argumentai minėtais aspektais atmestini.

32. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau kuriai nors proceso šaliai, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas teismo sprendimas yra pakankamai aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

33. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

35. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą).

38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam Alytaus PN gyvenamosiose patalpose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus. Tačiau, kita vertus pažymėtina, kad nėra pagrindo spręsti, kad būtent nustatyti pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas įkalinimo įstaigos administracijai ar kompetentingai institucijai nesiskundė (tokių duomenų byloje nėra), sukėlė pareiškėjui jo nurodomas neigiamas pasekmes, pareiškėjas pats pripažįsta, kad jo sveikatos būkle pablogėjo dar iki nagrinėjamam ginčo reikšmingo laikotarpio, t. y. jam dar 2011 m. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) pašalinimo operacija, jis neneigia, kad turi žalingų įpročių, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šiuos atsakovo padarytus pažeidimus, ir tai, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taip pat apeliaciniame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad nepagrįstai pareiškėjui priteistas 120 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė pakankamai aiškiai pareiškėjo nurodytų netinkamų jo laikymo sąlygų, pareiškėjas tokiomis sąlygomis praleido pakankamai ilgą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pareiškėjui priteisė adekvatų ir protingą neturtinės žalos atlyginimą.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan