e847fa90-97d3-4e6b-a3e5-b87b4a9de5b7 · Kauno apygardos teismas

                                                               Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-666-594/2017                                                               Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01795-2017-4                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo G. M. (toliau – G. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas G. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo. Teismas n u s t a t ė : G. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.00 val., jam priklausantys du Å¡unys užpuolė ir sudraskė A.

S. priklausantį katinÄ . Taip pat A. S. įkando į kairės rankos vidurinį pirÅ¡tÄ bei kairę kojÄ . Tokiais savo veiksmais G. M. priklausantys Å¡unys padarė žalÄ A. S. sveikatai ir turtui. Padaryta 100 eurų žala. Tokiu bÅ«du, G. M. pažeidė 2016 m. gegužės 12 d. Nr. Ä®S-893 „Dėl gyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 15, 19, 25.4 punktus.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. M. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 13 d. nutartimi G.

M. skundo netenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimÄ palikdamas nepakeistÄ . Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi A. S. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo buvo atmesta, dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo – palikta nenagrinėta. A. S. praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo patenkintas, iÅ¡ G. M. A. S. naudai priteisiant 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Apeliaciniu skundu G. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė neiÅ¡tyręs visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų. Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ G. M. tvirtina, jog A. S. parodymus apylinkės teismas vertino netinkamai. PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, A. S. neminėjo, kad apeliantas visÄ vasarÄ pas jį ateidavo į svečius, kartu vaiÅ¡indavosi ir pan.

Nutartyje neužfiksuoti ir itin svarbÅ«s A. S. parodymai, kad G. M. neva visuomet priekabiavo prie moterų, pažymint ir tai, kad A. S. parodymus apie tai, jog analizuojamo įvykio dienÄ alkoholio jis nevartojo, paneigė jo sutuoktinė. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje netinkamai užfiksuoti ir liudytojos J. S. parodymai. Nors skundžiamoje nutartyje apraÅ¡ant Å¡ios liudytojos parodymus nurodoma, kad su G. M. ji ankščiau bendraudavo, Å¡is ateidavo į svečius, kartu su juo ir A. S. jie Å¡audė Å¡audykloje, o G.

M. prie jos nepriekabiavo, tačiau, G. M. įsitikinimu, teismo posėdžio metu J. S. davė kiek kitokius parodymus. Liudytojos teigimu, G. M. prie jos seksualiai priekabiavo, glostydavo jai nugarÄ ir pan., apie tai ji buvo kalbėjusi su savo sutuoktiniu. Apie tokius J. S. parodymus skundžiamoje nutartyje neužsimenama, nors, apelianto teigimu, tai pagrindinis motyvas apkalbėti jį, tokiu bÅ«du kerÅ¡ijant jam už tariamÄ jo priekabiavimÄ prie J. S.. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su liudytojos J. L. parodymų vertinimu, teigiant, kad jie neatitinka A.

S. atsiliepime į G. M. apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių. Pasak apelianto, remiantis J. L. parodymais, neabejotina, jog liudytoja įvykio metu jo nematė ir neatpažino, apie G. M. atvykimÄ Ä¯ A. S. ir J. S. namus ji suprato tik iÅ¡ savo brolio paaiÅ¡kinimo, kad jis kalbėjosi su karininku. Pažymima, kad nėra jokių įrodymų, jog A. S. turėjo katinÄ , o jei turėjo, tai ar jis buvo sudraskytas. Nurodoma, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie, pasak A.

S., į įvykio vietÄ atvyko įvykio dienÄ . Tokiu bÅ«du nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl policijos pareigÅ«nai tÄ patį vakarÄ nebuvo atvykę į G. M. namus, nors A. S. puikiai žinojo jo gyvenamosios vietos adresÄ . A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ G. M. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir G. M. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. M. bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad jis padarė jam inkriminuojÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi G.

M. ir skundžiamos nutarties iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. G. M. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuotas tinkamai. Kaip nustatyta 2017 m. rugpjūčio 15 d. J. S. pareiÅ¡kimu, 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.00 val., pas juos į kiemÄ atėjo kaimynas Gintas, kurį lydėjo du Å¡unys.

Å unys buvo be antsnukių. Jie užpuolė jos (J. S.) kačiukÄ ir įkando jos sutuoktiniui į deÅ¡inį kelį. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, jas kiek papildydama, J. S. iÅ¡dėstė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kam iÅ¡ esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. S.. Nors apeliaciniu skundu G. M. ypatingÄ dėmesį skiria Å¡ių asmenų parodymų, užfiksuotų skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, analizei, teigdamas, kad nutartyje jie iÅ¡dėstyti netinkamai, tam tikras A.

S. ir J. S. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes nutylint, tačiau perklausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , sutikti su tokiais apelianto teiginiais, nėra objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad, apraÅ¡ydamas teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ar liudytojų parodymus, baigiamajame procesiniame sprendime (nutarime ar nutartyje) teismas neprivalo jų stenografuoti, t. y. jie apraÅ¡omi tik tiek, kiek susiję su esminėmis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytinomis aplinkybėmis.

Remiantis A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais (patikslinti perklausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä ), su G. M. jis bendravo, vasarÄ Å¡is užeidavo į svečius. Paskutinį kartÄ iki analizuojamo įvykio G. M. buvo užsukęs į svečius liepos mėnesį. Kartais, į jų (S.) namus užsukus G. M., jie vaiÅ¡indavosi (sprendžiant iÅ¡ parodymų visumos – alkoholiniais gėrimais). G. M. visada ateidavo su savo Å¡unimis, tačiau jie visada bÅ«davo vedami su pavadėliais.

Palaidų Å¡unų G. M. nevedžiodavo. G. M. Å¡unys nebuvo agresyvÅ«s, žmonių nepuldavo. Vertinamo įvykio dienÄ G. M. vėlgi su Å¡unimis užsuko į S. sodybos kiemÄ ir prašėsi į svečius, tačiau įleistas nebuvo. IÅ¡eidamas iÅ¡ kiemo atleido Å¡unų pavadėlius (greičiausiai ne specialiai), dėl ko Å¡unys užsivijo kačiukÄ ir pradėjo jį draskyti. Jis (A. S.) puolė ginti kačiuko, iÅ¡griebė jį Å¡unims iÅ¡ nasrų, dėl ko ir pats nukentėjo nuo Å¡unų.

Papildomai A. S. paaiÅ¡kino, kad priežasties apkalbėti kaimynÄ â€“ G. M. neturi, patvirtindamas ir tai, kad prie jo sutuoktinės J. S. G. M. nepriekabiavo. Po įvykio, tÄ pačiÄ dienÄ , G. M. buvo atėjęs dar kartÄ , siÅ«lė 50 eurų už Å¡unų padarytÄ Å¾alÄ , tačiau pinigų neėmė. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo, teismo posėdžio metu įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , parodymais, teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingai, nei tai traktuojama G.

M. apeliaciniu skundu, A. S. siekis apkalbėti savo kaimynÄ â€“ G. M. nenustatytas. Sprendžiant iÅ¡ A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visumos, akivaizdu, kad, nukentėjusiojo įsitikinimu, Å¡unis G. M. atleido, t. y. atpalaidavo pavadėlius, prie kurių analizuojamo įvykio dienÄ G. M. Å¡unys buvo pririÅ¡ti, nespecialiai. Tuo tarpu tai, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyti A. S. parodymai apie tai, kad G. M. visuomet priekabiauja prie moterų, esminės reikÅ¡mės aptartų nukentėjusiojo parodymų patikimumui ir objektyvumui neturi.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apklausiamas teismo posėdžio metu A. S. nors ir nurodė, jog G. M. priekabiauja prie moterų, tačiau nepatvirtino, jog tokio pobÅ«džio veiksmus jis bÅ«tų atlikęs ir J. S. atžvilgiu. Tuo tarpu G. M. taip neigiamÄ aplinkybę, jog Å¡is lankėsi S. namuose vasarÄ (G. M. teigimu, jo ir S. draugystė nutrÅ«ko dar pavasarį) A. S. vis tik patvirtino, patikslindamas ir paskutinio G. M. apsilankymo (iki analizuojamo įvykio) laikÄ â€“ liepos mėnesį, galimai per „Mindaugines“.

Aptartus A. S. parodymus esminėse vertinamo įvykio aplinkybėse patvirtino ir J. S. teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytos vertinamo įvykio aplinkybės (patikslintos perklausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä ). Jos teigimu, su G. M. tiek ji, tiek jos sutuoktinis A. S. sutaria gerai. Å is jų sodyboje lankėsi dažnai, lankėsi ir Å¡iÄ vasarÄ . Dažniausiai į svečius užsukdavo su savo Å¡unimis, kuriuos visuomet vedžiodavo su pavadėliais. Komentuojamo įvykio dienÄ , manydama, kad G. M. pas juos užsuko iÅ¡gėręs, ji, pasakiusi, kad vaikai jau eina miegoti, G.

M. į svečius neįleido, po ko, G. M., iÅ¡eidamas iÅ¡ jų kiemo atpalaidavo savo Å¡unų pavadėlius (nemano, kad tai buvo padaryta tyčia), o Å¡ie užsivijo jų (A. ir J. S.) kačiukÄ ir jį sudraskė/sukandžiojo. Po Å¡io įvykio G. M. su savo Å¡unimis išėjo namo ir po kelių minučių grįžo, siÅ«lydamas už savo Å¡unų padarytÄ Å¾alÄ 50 eurų. Å i nesutiko, sakydama, kad geriau vaikus apramintų po tokio įvykio. Papildomai liudytoja paaiÅ¡kino, kad iki vertinamo įvykio dienos su G.

M. nesipyko, pažymėdama ir tai, kad jis geras kaimynas. Pasak J. S., G. M. prie jos nepriekabiavo, tik atėjęs kartais glostydavo jai nugarÄ . Apie tokį G. M. elgesį ji yra kalbėjusi su savo sutuoktiniu. Ä®vertinus Å¡ių liudytojos parodymų turinį, sutikti su G. M. apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi apylinkės teismas nutylėjo tinkamam vertinamo įvykio iÅ¡tyrimui reikÅ¡mingas J. S. iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant G. M. kaltės klausimÄ jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, kontekste, J.

S. teiginiai apie galimÄ G. M. priekabiavimÄ (nors G. M. apeliaciniu skundu vartoja terminÄ â€žseksualinis priekabiavimas“, tačiau Å¡is terminas nei J. S., nei A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų turinyje neužfiksuotas), esminės reikÅ¡mės neturi. Nors, sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, manoma, kad galimas G. M. priekabiavimas prie J. S. galėjo lemti tiek A. S., tiek J. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų nepatikimumÄ , tačiau, atsižvelgiant į A.

S. ir J. S. parodymų turinį, Å¡i apelianto versija atmestina kaip nepagrįsta. Juo labiau įvertinus tai, kad tiek A. S., tiek J. S. G. M. iÅ¡ esmės charakterizuoja kaip gerÄ kaimynÄ , patvirtindami ir tai, kad greičiausiai Å¡unis apeliantas paleido (atpalaidavo jų pavadėlį, taip leisdamas Å¡unims judėti laisviau) nespecialiai. Å ių duomenų kontekste vertinant paties G. M. pozicijÄ , t. y. Å¡iam neigiant vertinamo įvykio dienÄ buvus pas kaimynus A. ir J. S. ir iÅ¡ esmės nesutinkant su tuo, kad bÅ«tent jo Å¡unys sudraskė/sukandžiojo A. ir J.

S. kačiukÄ (pozicija, iÅ¡dėstyta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), vis tik pažymėtina, kad nei teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieÅ¡ingai nei byloje apklausiami liudytojai ar nukentėjusieji, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesÄ atitinkamos ANK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti A. S. ir J. S. paaiÅ¡kinimais, jiems gerai žinant G. M. Å¡unis (G. M. pas juos lankydavosi bÅ«tent su jais) ir galint juos atpažinti, atpažinus juos ir vertinamo įvykio metu, juolab, kad kaip seka iÅ¡ jų parodymų, Å¡unis vedėsi pats G. M., nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių G. M. keliamas analizuojamo įvykio versijas, tikėti jo prieÅ¡taringais ir nenuosekliais parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimÄ , teisinio pagrindo nėra.

Juo labiau, kad ir apeliaciniu skundu esminių jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių, t. y. kad A. ir J. S. kačiukÄ sudraskė/sukandžiojo bÅ«tent jo Å¡unys, jis neanalizuoja, iÅ¡ esmės savo nekaltumÄ grįsdamas vien tik neva tai prieÅ¡taringais A. S., J. S. ir J. L. parodymais bei nurodydamas, kad nėra įrodymų patvirtinančių, jog A. S. turėjo katinÄ . Å iuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ vis tik pažymėtina, jog be nuoseklių ir abejonių nekeliančių A.

S. ir J. S. parodymų, G. M. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme neabejotinai patvirtina ir raÅ¡ytinė nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Kaip nustatyta 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „S. Å .“ pažyma, 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 00.20 val. Ž. L. į gydyklÄ pristatė J. S. katinÄ , kuriam veterinarijos gydytojas nustatė daugybines kÄ stines, plėštines žaizdas. Å eimininkės teigimu, kačiukÄ užpuolė du Å¡unys. Å eimininkės praÅ¡ymu Å¡uniukas eutanazuotas (b. l. 26).

Nurodyta aplinkybė, (sugretinus jÄ su A. ir J. S. bei liudytojų R. P. ir J. L. parodymų visuma), neabejotinai patvirtina, kad katinÄ A. S. vis tik turėjo ir, kad jis iÅ¡ tiesų buvo sudraskytas. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje esančios A. S. pateiktos nuotraukos (b. l. 8, 9) bei medicininės pažymos (b. l. 11, 12) patvirtina A. S. įvykio metu padarytus sužalojimus, kurių lokalizacija ir mechanizmas iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visumÄ .Ir nors apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja J.

L. patvirtino, jog, iÅ¡vykdama iÅ¡ A. ir J. S. sodybos ji matė tik vyro su dviem Å¡uniukais siluetÄ , be kita ko, nueinantį nuo A. ir J. S. sodybos, tačiau G. M. kaltė skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo grindžiama ne tik Å¡ios liudytojos pirmosios instancijos teismo posėdžio metų iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kad jos brolis jai patvirtino, jog prieÅ¡ iÅ¡vykdamas iÅ¡ A. ir J. S. sodybos jis bendravo su karininku (taip neva vadindavo bÅ«tent G. M.), bet ir kitais nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, be kita ko, ir A.

S. bei J. S. parodymais, kurių patikimumu pagrindo abejoti nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teismui neleidžia daryti ir A. S. neigimas, jog analizuojamo įvykio dienÄ jis vartojo alkoholį, kÄ betarpiÅ¡kai patvirtino jo sutuoktinė J. S.. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ policijos pareigÅ«nams pateikė J. S., o A. S. savo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 17 d. (administracinio teisės nusižengimo bylos b. l. 7), todėl net ir tai, kad A. S. analizuojamu atveju galimai buvo iÅ¡gėręs alkoholio, nei jo parodymų patikimumo, nei skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo nemenkina.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jÄ apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir G. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad analizuojamu atveju nepagrįstai nebuvo apklausti policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ iÅ¡ karto po įvykio. Akivaizdu, kad analizuojamo įvykio jie nematė, todėl iÅ¡ esmės jokios esminės informacijos, reikÅ¡mingos tinkamam nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos iÅ¡tyrimui Å¡iuo atveju jie negalėtų pateikti.

Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo byloje atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos baigties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

Aptariamu atveju, įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis, jų pagrįstumÄ bei objektyvumÄ , spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti G. M. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padaryme. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , apklausa, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumÄ , nėra tikslinga.2017 m. lapkričio 10 d.

Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. S. praÅ¡ymas iÅ¡ G. M. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT, Nr. 813757, A. S. advokatui J. S. pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 20/11/17, sumokėjo 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas Kauno apygardos teisme vyko pagal G. M. apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, nukentėjusiojo A.

S. praÅ¡ymas iÅ¡ G. M. priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tenkinamas: iÅ¡ G. M. A. S. naudai priteistina 100 (vienas Å¡imtas) eurų atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.IÅ¡ G. M. priteisti 100 (vienÄ Å¡imtÄ eurų) atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiajam A.

S..Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                      Albinas Antanaitis