e847294b-2bad-4026-a4ec-9c816601e227 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-97-1100/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02166-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui N. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič), nukentėjusiajai K.

M., vertėjaujant Giedriui Račkauskui, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ ) iÅ¡nagrinėjo N. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24263-2021.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės Institucijos vyresnioji tyrėja A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu nustatė, kad N. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis Å¡uo, vedžiojamas su antsnukiu, bet be pavadėlio sužalojo K. M. priklausantį Å pico veislės Å¡unį, dėl to Å¡uniui nustatytos dvi kÄ stinės žaizdos ant letenos ir hematoma krÅ«tinės lÄ stos srityje;

Å¡uns gydymui iÅ¡leista 101,50 Eur. N. K. Å¡iais savo veiksmais pažeidė GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.4 punktÄ , Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punktÄ ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

N. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. Taip pat iÅ¡ N. K., vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, nutarta priteisti K. M. 101,50 Eur turtinę žalÄ , įpareigojant žalÄ atlyginti iki 2022 m. sausio 15 d. II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-24263-2021. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.

Visų pirma, jo vedžiojamo Å¡uns ir vaikščiojančios liudytojos M. M. su Å¡unimi susitikimas įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d apie 11 val. Bylos nagrinėjimo metu buvo pareikÅ¡ta, kad tai nėra esminė aplinkybė ir pažeidimui reikÅ¡mės neturi. Tačiau, pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡i aplinkybė esminė, nes apie 19 val. tokio įvykio negalėjo bÅ«ti, kadangi jis ir jo Å¡uo buvo kitoje vietoje. Netikras Å¡io įvykio laiko nurodymas parodo, kad nukentėjusioji siekė suklaidinti policijÄ dėl Å¡io įvykio vietos, laiko ir aplinkybių bei įvykio ir atsiradusių pasekmių priežastingumo.

Apklaustas Å¡uniukÄ gydęs veterinaras nurodė, kad trauma atrodė „kaip įkandimas“, o hematoma buvo apie 10 cm skersmens. PareiÅ¡kėjo teigimu, toks netikslus sužalojimo apibÅ«dinimas reiÅ¡kia, kad gydytojas abejojo dėl traumos kilmės. Veterinaras nurodo, kad buvo viena hematoma, o tai prieÅ¡tarauja Å¡uns biologijai, t. y. Å¡uns sukandimas pasižymi minimaliai dviejų iltinių dantų žalojančiu poveikiu. Taigi, Å¡uo galėjo gauti sužalojimus, nesusijusius su Å¡iuo konfliktu, o su bet kuriuo kitu Å¡unimi.

Antra, nutarime buvo nurodyta, kad Å¡unį vedžiojo be pavadėlio, tačiau Å¡i aplinkybė neatitinka tikrovės. Liudytoja M. M. nurodė kitas aplinkybes, kad jo Å¡uo buvo su antsnukiu ir pavadėliu, tik pavadėlis iÅ¡slydo iÅ¡ Å¡eimininko rankos. Pasak pareiÅ¡kėjo, net Å¡ioje situacijoje nutarime nurodytų sužalojimų jo Å¡uo negalėjo padaryti. Trečia, nukentėjusioji lankėsi gydykloje kelis kartus, o byloje yra vienintelis kvitas. Nukentėjusioji sakė, kad rugsėjo 5 d. sumokėjo veterinarijoje apie 100 Eur už konsultacijÄ dėl Å¡uns, tačiau Å¡i suma sutampa su rugsėjo 5 d. suteiktomis Å¡uns kirpimo paslaugomis.

Tai reiÅ¡kia, kad patirtos iÅ¡laidos neatitinka padarytos žalos nuo įvykio pobÅ«džiui. Tai reiÅ¡kia, kad nėra duomenų apie žalos ir įvykio priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Ketvirta, M. M., kuri įvykio diena vedžiojo 2 vokiečių Å¡pico veislės Å¡uniukus, pati pažeidė teisės aktų normas, t. y. vienas Å¡uo buvo be pavadėlio ir antkaklio bei iÅ¡provokavo incidentÄ . Dėl to jo Å¡uo, pribėgęs prie nukentėjusiai priklausančio Å¡uns, dėvėjo jam pritaikytÄ specialų antsnukį, kuris neleidžia Å¡uniui iÅ¡sižioti ir įkÄ sti.

Taip pat jis kontroliavo Å¡unį, nes Å¡uo, gavęs komandÄ , sukluso ir nuo Å¡uniuko atsitraukęs sėdėjo ramiai, kol jis ir M. M. aiÅ¡kinosi. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jos vedamas Å¡uo po incidento neturėjo jokių iÅ¡orinių sužalojimo požymių: nekraujavo, negulėjo ant žemės be sÄ monės ir neÅ¡lubavo. M. M. dėl patirtos žalos nepareiÅ¡kė pretenzijų, neleido apžiÅ«rėti Å¡uniuko ir nenurodė jokių Å¡uniuko iÅ¡orinių sužalojimų. Dėl minėtų aplinkybių, jog M.

M. pažeidė teisės aktų normas, jos (M. M.) veiksmai turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti dėl administracinės atsakomybės taikymo. Skunde pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytas nusižengimas yra tyčinis, o nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas neįrodė Å¡ių subjektyviųjų pažeidimo požymių. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat ginčija administracinio nusižengimo tyrimo eigÄ ir procesinius pažeidimus. Skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 6 d. atvykęs į apklausÄ paprašė apžiÅ«rėti Å¡uns antsnukį, pavadėlį ir antkaklį, tačiau daiktų apžiÅ«ra atlikta nebuvo ir protokolas nesuraÅ¡ytas. 2021 m. spalio 17 d. (prieÅ¡ paskirtÄ bylos nagrinėjimÄ 2021 m. spalio 26 d.) parašė praÅ¡ymÄ papildyti tyrimÄ ir leisti susipažinti su bylos medžiaga. 2021 m. spalio 21 d. el. paÅ¡tu gavo atsakymÄ , kad jo praÅ¡ymas pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos. 2021 m. spalio 26 d. atidėjus bylos nagrinėjimÄ , jis vėl parašė praÅ¡ymÄ dėl tyrimo papildymo.

Tačiau, kaip pažymima skunde, byloje nėra jo pateikto praÅ¡ymo įvertinimo (ar Å¡is atmestas, patenkintas ir kt.), tyrimas buvo papildytas tik vienu dokumentu – veterinaro elektroniniu licencijos iÅ¡raÅ¡u. Be to, lapkričio 11d. vyresnioji tyrėja pateikė administracinio nusižengimo protokolÄ , kuris neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir su kurio kaltinimu jis nesutiko. Ä® bylos nagrinėjimÄ 2021 m. lapkričio 26 d. 9 val. atvykusi moteris neprisistatė ir pareiÅ¡kė, kad bylÄ nagrinės, tačiau su ja nesusipažinusi ir susipažins eigoje.

Paklausus pareigÅ«nės, ar iÅ¡spręstas jo praÅ¡ymas, siųstas 2021 m. lapkričio 15 d., buvo atsakyta, kad jokių praÅ¡ymų nematė ir jų nenagrinės. Nutarimas Å¡ioje byloje pagrįstas nukentėjusiosios apklausa, jos samprotavimais ir praÅ¡ymais, kuri net nebuvo įvykio liudytoja. Po bylos nagrinėjimo A. G. nurodė, kad neleis jam daryti kopijų, tačiau patikinus, kad tokiÄ teisę jis turi, A. G. leido. PareiÅ¡kėjo teigimu, A. G., nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , pažeidė ANK normas, Policijos įstatymÄ ir tarnybinę etikÄ (b. l. 2–4).

Institucijos vyriausiasis tyrėjas V. Butkevičius (V. Butkevič) atsiliepime į N. K. skundÄ praÅ¡o minėtÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos pareigÅ«nas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ ir įvertinęs įrodymų visumÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ pripažinti N. K. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 150 Eur baudÄ .

Institucijos nuomone, N. K. skundÄ grindžia deklaratyviais ir subjektyviais samprotavimais, nesutikdamas su Institucijos pareigÅ«no iÅ¡vadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pareigÅ«nas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs priimdamas N. K. nepalankų sprendimÄ , todėl skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Institucijos vertinimu, N. K. dienos metu vedžiodamas juodojo rusų terjero veislės Å¡unį, neužtikrino, kad gyvÅ«nas neiÅ¡trÅ«ktų iÅ¡ pavadėlio ir pabėgtų nuo Å¡eimininko pulti kito gyvÅ«no, pasielgė neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir aplinkiniams dėl neapgalvoto elgesio, nes padarytas administracinis nusižengimas kėlė realų pavojų žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei ar sveikatai (b. l. 45–48).

III. Teismo iÅ¡vados N. K. skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nekartodamas aplinkybių, kurios iÅ¡dėstytos pareiÅ¡kime, nori pabrėžti dėl pačios bylos objektyvo. Atvykus į komisariatÄ apklausai, ji buvo ganėtinai trumpa, protokolas buvo lakoniÅ¡kas, gal dėl to, nes jis neneigė esminių aplinkybių. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis, kaip teigė Institucijos atstovas, nesiekė jokio palankaus sprendimo. Visų pirma, 4 ar 5 d. sutikęs nukentėjusiÄ jÄ su motina, kurios važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pabendravo su jomis.

Nukentėjusioji teiravosi, ar tai tas įvykis, per kurį nukentėjo jos Å¡uo, jis atsakė jai, kad taip, tačiau įvykyje buvo jos motina. Pokalbio metu jis neneigė, kad įvyko incidentas, bet nukentėjusioji pasakė, kad Å¡uniui buvo įkÄ sta. Daiktus, kuriuos Å¡iandien atsinešė, juos nufotografavo, nurodė, kaip atrodo antsnukis, kad jis neleidžia Å¡uniui iÅ¡sižioti, o negalint iÅ¡sižioti – sukandimas neįmanomas. TÄ patį faktÄ iÅ¡dėstė nukentėjusiajai, kuri pasakė, kad toks sužalojimas buvo nustatytas veterinaro.

Aplinkybė, kad tai buvo įkandimas, jam sukėlė nuostabÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, su kažkokiu kitokiu pažeidimu gal ir sutiktų. Tai yra rusų juodasis terjeras, kuris sveria apie 50 kg. Jei jis įkÄ stų, tai perkÄ stų Å¡uniukÄ pusiau arba jo iltys įsmigtų giliai. Pagal iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ligos istorijos, Å¡uniukas sveria 6,7 kg, o jo Å¡uns galva yra didesnė nei tas visas Å¡uo. Kalbant su K. M., buvo sutarta, kad ji jam praneÅ¡tų, kiek sumokės už visÄ gydymÄ , nes jis apsidraudęs ir jo draudimas iÅ¡nagrinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Tačiau buvo nustebęs, kad K. M. kreipėsi į policijÄ . GyvÅ«nų gerovės įstatyme ir savivaldybės taisyklėse sakoma, kad Å¡eimininkas turi užtikrinti, kad nekeltų grėsmės. Esant Å¡uniui su tramdymo priemonėmis, antsnukiu, pavadėliu ir antkakliu, pasak pareiÅ¡kėjo, jis perteklinai vykdė įstatymo ir poįstatyminio akto reikalavimÄ , nes toks nurodymas skiriamas tik tokiems asmenimis, kurie vedžioja agresyvios ir pavojingos veislės Å¡unis, o jo Å¡uns veislės nėra įtraukta į tokį sÄ raÅ¡Ä .

Per patį įvykį, kai Å¡uo bakstelėjo ar nebakstelėjo, moteris suriko ir kėlė Å¡uniukÄ už pavadėlio, kuris apsivyniojo už Å¡uns letenėlės, kuris galėjo sukelti skaudžias pasekmes. Veterinaro buvo nustatyta 10 cm hematoma, bet neaiÅ¡ku, kaip ji galėjo susidaryti krÅ«tinės lÄ stoje, jei Å¡uo stovi ant keturių letenų. Jei jo Å¡uo užpultų šį Å¡uniukÄ , tai bÅ«tų Å¡uolis prispaudžiant jį kaip katei pelę ir faktiÅ¡kai užtektų tÄ Å¡unį užmuÅ¡ti dviem letenom.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jo Å¡uo pribėgo „susipažinti“, bÅ«tų jo net nepamatęs, bet Å¡uniukai sulojo. Kadangi jo Å¡uo buvo atitolęs nuo jo, o M. M. išėjo palei pat namÄ , tai negalėjo jos pamatyti, nes buvo atsisukęs nugara. Jam iÅ¡slydo pavadėlis, bet gavęs komandÄ Å¡uo spėjo ar nespėjo bakstelėti tÄ Å¡uniukÄ antsnukiu ir atsitraukė. Taigi, Å¡uo buvo suvaldytas. PraÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į ligos istorijÄ , kurioje nurodyta, kad atrodo kaip kÄ stinės žaizdos.

Veterinaras yra chirurgas–traumatologas, jis nurodo, kad žaizda kaip kÄ stinė, tačiau toks atsakymas netikslus. Taip pat į bylÄ buvo pateiktas nukentėjusios iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligos istorijos ir kvitas dėl paslaugų. Nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur Å¡is kvitas, nes paprastai už paslaugÄ iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita, kuri yra vienintelis finansinis dokumentas dėl žalos byloje. Kiti dokumentai įrodymų nesudaro, kadangi žala – vienas iÅ¡ bÅ«tinų administracinio nusižengimo požymių. K. M. pripažinta nukentėjusiÄ ja, nors veterinarijos pase turi bÅ«ti nurodytas savininkas, toks dokumentas privalomas, nes Å¡uo turi bÅ«ti skiepytas, čipuotas ir turi bÅ«ti nurodyti visi dalykai.

Atkreipia dėmesį, kad nukentėjęs Å¡uniukas buvo vakcinuotas 2018 m. vasario 10 d., o tai parodo kaip rÅ«pinamasi Å¡uniuku. IÅ¡raÅ¡e buvo nurodyta K. M. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o D. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tai klausimas, ar tai buvo tas Å¡uo, kuris nukentėjo nuo jo Å¡uns atakos ir nagrinėjamas tas įvykis, ar koks nors kitas. PareigÅ«nai sako, kad nėra skirtumo, kuriÄ valandÄ Ä¯kando Å¡uniui, tačiau tai yra esmė, kadangi negalima nenustatyti laiko ir vietos. Veterinaro licencija buvo įtraukta į bylÄ tik jam praÅ¡ant, tai jei veterinaras bÅ«tų dirbęs be licencijos, žala galėjo atsirasti nuo tokio asmens veiksmų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡is dokumentas kelia didžiausiÄ nepasitikėjimÄ Å¡ioje byloje, o jis yra pagrindas, kad asmuo nukentėjo per Å¡uns sužalojimÄ . Žaizdos vidutinio gilumo, veterinaras siuvo pavirÅ¡utines Å¡viežias žaizdas. Nurodytas skaičius „1“, reiÅ¡kia, kad susiuvo vienÄ Å¾aizdÄ , tačiau nepaminėta, kuri letena buvo sužalota. Todėl, pasak pareiÅ¡kėjo, neaiÅ¡ku, kam suteikiama paslauga, trauma nenustatyta. Buvo paskirti dveji vaistai, kurie naudojami, vieni yra migdomieji, kiti – nuskausminamieji.

Sukandžiotam Å¡uniui turėjo bÅ«ti kraujo krešėjimo požymiai, uždegiminiai procesai, nes tai infekuota žaizda, bet apraÅ¡yme nėra antibiotikų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡i byla neiÅ¡nagrinėta policijos pareigÅ«nų, toks nutarimas neturi bÅ«ti priimtas. Reikėjo vertinti visas aplinkybes, nes nurodytas pažeidimas blanketinėje normoje sukelia dviejų asmenų atsakomybę. Jei jis kažkÄ pažeidė, reikia nustatyti ar pažeidė tyčia, ar netyčia ir, ar pažeidė.

Arba pažeidė M. M., nes ji tiesiogiai atsakinga už savo Å¡uns elgesį. Ä®vykis įvyko rugsėjo 2 d. tarp 11–12 val. Å uo atsidÅ«rė jam už nugaros, netyčia iÅ¡slydo pavadėlis. Jei bÅ«tų be pavadėlio, kaip nurodyta protokole, tai kaip be pavadėlio galima vesti tokio dydžio Å¡unį. Girdėjo Å¡uns lojimÄ , sukosi, viskas vyko sekundžių reikalu. Jei bÅ«tų pasisukęs staigiau, tai gal ir neiÅ¡lystų pavadėlis. Tada pamatė savo Å¡unį prie to Å¡uniuko, jis bėgo slėptis, apsivyniojo jo pavadėlis aplink letenÄ ir M.

M. pradėjo jį traukti ir rėkti. Tada jis surėkė komandÄ â€žnegalima“. Kontaktas galėjo bÅ«ti tarp Å¡unų, nematė jo, nes buvo toliau 10 m atstumu. Jam reikėjo pribėgti ir užsegti Å¡unį, kuris jau sėdėjo. Tas baltas Å¡uniukas buvo moteriai ant kojos, antras Å¡uniukas sėdėjo Å¡alia krÅ«mų be pavadėlio, be antkaklio ir jo Å¡uo sėdėjo Å¡alia. Tada M. M. pradėjo rėkti, kad jo Å¡uo užpuolė jos Å¡unį. Pasakė jai apžiÅ«rėti Å¡unį, ar nėra traumos, o ji tik „nusiuntė“ jį ir nuėjo vaikščioti į parkÄ .

Å uo nei kraujavo, nei Å¡lubavo. Nukentėjusios iki įvykio nepažinojo. Keista, kaip gali atsirasti kÄ stinės žaizdos negalint Å¡uniui prasižioti, kadangi to negalėjo padaryti dėl antsnukio. Nukentėjusioji K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo iÅ¡vykusi ir paprašė motinos prižiÅ«rėti jos gyvÅ«nus. Apie 23 val. sulaukė skambučio iÅ¡ savo motinos, kuri papasakojo, kad jos Å¡unį užpuolė kitas didelis Å¡uo, kad susiuvo žaizdas, kad Å¡uo liko gyvas, kad prieÅ¡ užsidarant veterinarijos gydyklai ji spėjo patekti ir suteikė pagalbÄ Å¡uniukui.

Berods rugsėjo 4 d. kartu su Å¡uniuku važiavo pas veterinarijos gydytojÄ , nes norėjo suprasti, kiek tai rimta, kadangi iki Å¡iol Å¡uniukas turi pasekmes ir suÅ¡lubuoja. Pakeliui į veterinarijÄ sutiko Å¡uns Å¡eimininkÄ , su kuriuo pakalbėjo. Jis patvirtino, kad įvykis įvyko su juo ir jo Å¡uniu. Tarp pareiÅ¡kėjo ir jos motinos įvyko konfliktas, bet situacija buvo stresinė. Pasakė jam, kad neteigia, jog tai kÄ stinės žaizdos, nes kaip tik vyko pas veterinarÄ . Dėl to apsikeitė kontaktais, kad pasakytų, koks yra gydytojo nutarimas.

Apsilankė pas veterinarÄ , visa Å¡uniuko krÅ«tinė buvo pamėlynavusi, letenos, kurios buvo susiÅ«tos, buvo pamėlynavusios ir pajuodusios. Veterinaras pasakė, kad pasekmių nėra, nes Å¡uniui gijo žaizdos. Apmokėjimas neįvyko tÄ patį vakarÄ , nes motina atvyko pas artimiausiÄ veterinarÄ , kuris leido viskÄ apmokėti vėliau, todėl data ant čekio kitokia. Nori paaiÅ¡kinti dėl D. M. – tai jos buvęs vaikinas, kuris vedžiojo Å¡uniukus pas veterinarÄ . ČipavimÄ patvirtina sertifikatas, kuris rodo, kad gyvÅ«nas priklauso jai.

Ji yra registruota kitu adresu, gyvenamoji vieta yra kita. Čekis kartu iÅ¡raÅ¡ytas su iÅ¡raÅ¡u, kas buvo atlikta Å¡uniukui. Keista, kodėl abejojama gydytojo kompetencija. Jei gydytojas sako, kad yra tokios žaizdos, tai ji pasitiki juo, neturi priežasties abejoti. Gavusi visus paaiÅ¡kinimus, paskambino Å¡eimininkui, su kuriuo prakalbėjo gal 20 minučių. Po Å¡io pokalbio atsirado noras paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nes versija buvo pakeista. Sužinojo, kad tai ne pirmas kartas, kai pareiÅ¡kėjo Å¡uo puola kitÄ Å¡uniukÄ .

PareiÅ¡kėjas pats papasakojo apie atsitikusiÄ situacijÄ , kuomet tuo metu jo Å¡uo buvo be antsnukio ir perkando Å¡uniukÄ . Jis pabrėžė, kad neprivalo vedžioti Å¡uns su pavadėliu, kad gali vedžioti tik su antsnukiu. Tačiau Å¡uo gali užpulti kitus žmones ir gyvÅ«nus. Nukentėjusios teigimu, jai kilo įtarimų, ar buvo prisegtas tas pavadėlis, nors buvo įtikinta, kad jis segti pavadėlio neprivalo. Žmogus nepripažino kaltės. Jos Å¡uniukai vedžiojami su pavadėliu, antsnukių tokiems Å¡unims nebÅ«na.

Viena kalytė buvo be pavadėlio, nes ji iÅ¡truko iÅ¡ petnešėlių ir iÅ¡ Å¡ono stebėjo situacijÄ , kaip buvo puolamas kitas Å¡uniukas. Pasak motinos, jis buvo paguldytas ir jam bandoma įkÄ sti. Niekas neprieÅ¡tarauja tam, kad Å¡uo buvo su antsnukiu. Motina tik pasakė, kad to antsnukio nesimatė, ji galvojo, kad Å¡unį bando sudraskyti jai prieÅ¡ akis. Ji pamatė, kad antsnukis buvo uždėtas. Nesvarstoma versija, kaip žaizdos galėjo atsirasti nuo dantų, bet vien nuo didelio Å¡uns smÅ«gio, jo jėgos užteko prispausti jos 6 kg Å¡unį.

Pati matė, kad Å¡uniui per visÄ krutinę buvo hematoma. PareiÅ¡kėjas prieÅ¡tarauja pats sau sakydamas, kad Å¡uo nepiktybiÅ¡kai atėjo pasisveikinti, bet paskui sako, kad patinas jaučia, todėl užpuolė. Tai buvo puolimas. Nukentėjusios teigimu, iki įvykio yra mačiusi pareiÅ¡kėjo Å¡unį. Ä®vykio metu Å¡uniukas buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydyklÄ . Motina pasakojo, kad Å¡uo buvo užpultas ir tai įvyko prie jos namo. Paklausus, kada tai įvyko, ji pasakė, kad kÄ tik grįžo iÅ¡ veterinarijos ir paskambino.

Nukentėjusios manymu, pareiÅ¡kėjas yra kaltas dėl įvykio, nes Å¡uo buvo užpultas, jo atbėgusio Å¡uns, su pavadėliu ar be, ir padarė žalÄ jos Å¡uniui. Pagalvojusi, kad negali taip palikti, spalio mėn. pradžioje parašė pareiÅ¡kimÄ , kad iÅ¡nagrinėtų bylÄ ir pasakytų, kas yra teisus. Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dukra iÅ¡vyko atostogų ir paprašė prižiÅ«rėti jos Å¡uniukus. PrieÅ¡paskutinį vakarÄ Ä—jo vedžioti Å¡unų, uždėjo pavadėlį ir išėjo už namo kampo.

Pamačiusi Å¡unį ir žmogų, kurie ėjo į jos pusę, apsisuko eiti atgal. Tas didelis Å¡uo buvo be pavadėlio, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo su antsnukiu. Tuo metu to nepastebėjo, kadangi Å¡uo buvo juodos spalvos ir antsnukis buvo juodos spalvos. Per kelias sekundes Å¡uo atsirado prie jos kojų, buvo sutrikusi. Vienas Å¡uo iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ pavadėlio, bet sėdėjo Å¡alia ir stebėjo, kas vyksta. Baltos spalvos Å¡uniukÄ ji pritraukė arčiau savęs, o juodas Å¡uo pribėgo prie jos kojų.

Tada ji pradėjo garsiai rėkti, šunys leido garsus, manė, kad juodas šuo drasko jos šunį. Šuns šeimininkas ėjo, ne bėgo ir kai manė, kad jau viskas, paėmė didelį šunį už pavadėlio ir bandė jį atitraukti atgal. Tada šeimininkas pribėgo ir pradėjo atitraukinėti savo šunį, bet jam sunkiai sekėsi, nes šuo buvo didelis rusų terjeras. Tuomet jai paėmus abu šunis ant rankų, to šuns šeimininkas paklausė, kuo gali padėti. Liudytojos teigimu, kai tokioje situacijoje neaišku kuo gali padėti, ji tiesiog išėjo ir pasakė žodį „niekšas“, nes jis neatsiprašė, nebėgo prie šuns, nors šuo didelis.

Nuėjusi į Å¡alį pasivaikščioti, paleido Å¡unį ir pastebėjo kraujÄ ant savo striukės, rankos, kelnių. Pamatė, kad baltas Å¡uo buvo kruvinas. Tuo metu buvo apie 20 val. ir veterinarijos klinika buvo atidaryta. Atvykus 19.45 val. į (duomenys neskelbtini), veterinarijos Å¡eimininkas apžiÅ«rėjo Å¡unį ir pamatė, kad ant jo letenos pjautinė žaizda ir didelė raudona hematoma ant krÅ«tinės. Jis viskÄ susiuvo ir grįžo namo. Paskambino dukrai, pasakė nepergyventi. KitÄ dienÄ grįžo dukra ir jai viskÄ papasakojo.

Veterinarijos gydytojas sakė, kad pažįsta to Å¡uns Å¡eimininkÄ , kad tas Å¡uo reikalauja priežiÅ«ros, kad jį reikia vedžioti su pavadėliu ir antsnukiu, nes jis agresyvus kitiems Å¡unims ir ne kartÄ buvo taip, kad Å¡uo buvo sudraskęs kitÄ Å¡unį, padarė žalos. Negalvojo kreiptis į policijÄ , manė, kad svarbiausia gyvÅ«nai liktų gyvi, bet kai sutiko pareiÅ¡kėjÄ , jis neketino atsipraÅ¡yti, sakė, kad žino savo teises, kad taip jau buvo ir žino kÄ sakyti, kad bÅ«tų teisus.

Supranta, kad galėjo bÅ«ti aplinkybių sutapimas, kad tiesiog išėjus už namo kampo, jis ėjo į jų pusę, bet kartais užtenka tik atsipraÅ¡ymo ir atskubėti į pagalbÄ . Dėl įvykio ji savaitę nemiegojo, patyrė stresÄ . Vėliau jos nusprendė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ . Tiksliai nepamena, kada įvyko įvykis. Gal tai buvo ankstyvas ruduo arba rugpjūčio mėnuo, tačiau vyko vakare, po 19 val. Girdėjo atsiliepimus, kad geriau laikytis toliau nuo rusų terjero Å¡uns, nes jis neprognozuojamas.

Didelis Å¡uo urzgė, prispaudė kitÄ Å¡unį prie žemės, daužė antsnukiu, o baltas Å¡uo inkÅ¡tė ir kaukė. Paėmė juodÄ Å¡unį už antkaklio ir traukė, bet buvo neįmanoma. Pasak liudytojos, juodas Å¡uo buvo be pavadėlio. Kai viskas vyko, Å¡eimininkas buvo toli, paskui jis ėjo, o tai užtruko gal 3, gal 5 minutes. Sunku pasakyti, kai viskas taip vyksta. Å eimininkas atitraukė Å¡unį už antkaklio dviem rankomis. IÅ¡ karto buvo neįmanoma apžiÅ«rėti Å¡uniuko, nes ji labai iÅ¡sigando.

Kai jau buvo ramiau, nuėjusi į Å¡onÄ pastatė abu Å¡unis ant žemės. Vizualiai buvo viskas gerai, paskui pamatė kraujÄ . Pakėlė abu Å¡unis ir pradėjo apžiÅ«rinėti. Å uniuko letena buvo kraujuota, hematomos ant Å¡uniuko krÅ«tinės iÅ¡ pradžių nepastebėjo, jÄ pastebėjo veterinaras. Mano, kad hematoma atsirado nuo antsnukio smÅ«gio. Tokios jėgos Å¡uo gali užmuÅ¡ti maÅ¾Ä Å¡unį. Pasak liudytojos, neturi pagrindo apkalbėti pareiÅ¡kėjo. Ji su Å¡uniukais stovėjo, nieko nedarėme, o jo Å¡uo bėgo su urzgimu.

Jei bėgtų „susipažinti“, bÅ«tų vizginęs uodegÄ , tačiau iÅ¡ karto buvo urzgimas, daužymas antsnukiu. Gal tuo metu pareiÅ¡kėjas kažkÄ ir sakė Å¡uniui, negirdėjo. Už veterinaro paslaugas sumokėjo dukra. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žino apie rugsėjo 2 d. įvykį iÅ¡ vyro. TÄ dienÄ , apie pietus, gal prieÅ¡, paskambino vyras ir papasakojo, kur vaikščiojo, kad įvyko toks incidentas. Nori atkreipti dėmesį, kad incidentas įvyko su moterimi, o ne su Å¡unimi, nes Å¡uo pribėgęs bakstelėjo ir atsisėdo iÅ¡girdęs komandÄ , o moteris savo Å¡uniukÄ tampė už pavadėlio ir taip galėjo padaryti jam mėlynes.

Po to moteris apsižodžiavo ir toliau nuėjo pasivaikščioti. Vyras sakė, kad norėjo apžiÅ«rėti Å¡uniukÄ , ar nėra sužeistas ir tiek. Pasak liudytojos, tiksliai atsimena, kad vyras skambino apie pietus, nes tokiu laiku vaikÅ¡to su Å¡uniu. Galėjo bÅ«ti 11 val., tarp 11 val. ar 12 val. Jų Å¡uo dresuotas, paklusnus, neagresyvus. Tuo metu ji dirbo picerijoje nuo 10 val., o pati picerija atsidaro nuo 11 val. Su vyru turi tradicijÄ , kad paskambina, papasakoja. Liudytojas J. L. (J. L.) teismo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ , kada pas juos kreipėsi M.

M., jau buvo po darbo laiko, t. y. po 20 val. M. M. atbėgo su apkandžiotu Å¡uniuku, kaip ji pasakė. Po to, kai jis apžiÅ«rėjo Å¡uniukÄ , rado žaizdÄ , mėlynes ir turėjo skubiai padaryti operacijÄ , užsiÅ«ti žaizdÄ . Ä®vykis nutiko 2021 m. rugsėjo 2 d. M. M. buvo klinikos klientė, turi ir savo Å¡uniukÄ , kuriuo klinika rÅ«pinasi. Å is Å¡uo nėra M. M., bet yra buvęs pas juos seniau, nes kiek žino, kai M. M. dukra iÅ¡važiuoja, duoda jai prižiÅ«rėti šį Å¡uniukÄ .

Å iam Å¡uniukui ant krÅ«tinės buvo mėlynė, žaizda irgi toje vietoje, tiksliai kurioje pusėje, nepasakys. Sužalojimai buvo atsiradę naujai, tai buvo naujos žaizdos, gal per 10 ar 15 minučių buvo Å¡uniukas atvežtas. Jei bÅ«tų praėjusios kelios valandos, bÅ«tų sukrešėjęs kraujas. M. M. pasakojo, kad Å¡unį užpuolė kitas Å¡uo, po to pamatė kraujÄ ir iÅ¡ karto atbėgo pas juos. Å uniukui buvo suleista narkozė, apdorojama žaizda, kadangi buvo sužeisti jo raumenys, reikėjo siÅ«ti raumenis ir odÄ .

Po keleto dienų atėjus į klinikÄ , Å¡uniui buvo geriau, nebuvo pÅ«lių, pakankamai greitai viskas užgijo, nereikėjo drenažo ir papildomo gydymo. Liudytojo teigimu, Å¡uns žaizda nebuvo plėšyta ar perpjauta, ji buvo kaip įdÅ«rimas. Jei Å¡unys susipyko ir Å¡uo puolė, tai taip pat gali bÅ«ti įkandimas. Žaizda buvo pradurta, nebuvo nuplėšta. Pasak liudytojo, mėlynės gali atsirasti nuo smÅ«gio, galbÅ«t buvo prispaustas ar sumuÅ¡tas. Jis patvirtina iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ligos istorijos.

Matoma, jei sužalojimai yra Å¡vieži, o kai yra neÅ¡vieži, daroma kitokia procedÅ«ra, kitoks gydymas. Jei prispausi Å¡uniukÄ ir bus kažkas aÅ¡traus, tai įmanoma, kad bÅ«tų pažeisti raumenys, tačiau turi prispausti ir toje vietoje turi atsirasti aÅ¡trių dalykų. Tuo tarpu hematoma gali matytis iÅ¡ karto, jei oda jautri. Gailisi, kad tÄ kartÄ nepadarė nuotraukos, bÅ«tų žymiai lengviau atsakyti tiksliai. Hematoma buvo gal per pusę delno, pakankamai didelė, nebuvo 2 Eur monetos dydžio.

Hematoma buvo matoma, bet tiksliai negali atsiminti, jÄ pamatė po kailio skutimo prieÅ¡ operacijÄ ar skutimo metu. Už gydymo paslaugas Å¡uniuko savininkė sumokėjo po visų procedÅ«rų, kadangi tÄ kartÄ , kai atėjo M. M., kasa jau buvo iÅ¡jungta ir po operacijos ji pasakė, kad bus reikalingi iÅ¡raÅ¡ai, mokėjimai. Pasakė jai, kad po gydymo eigos, kai gyvÅ«nas pasveiks, galės susumuoti ir bus galima sumokėti per kartÄ . M. M. sutiko ir pasveikus Å¡uniukui, apmokėjo. Taip pat jis pažįsta N. K., nes jis ateina į jų įstaigÄ , profilaktiÅ¡kai perka vaistus, kartais sveria Å¡unį.

N. K. Å¡uo yra juodasis terjeras. 2021 m. spalio 3 d. pareiÅ¡kėjo (liudytojo) parodymų protokole užfiksuoti K. M. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 15–17). 2021 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos užfiksuota Å¡pico veislės Å¡uns pirminio apsilankymo data – 2021 m. rugsėjo 2 d. 20:07:49 val., Å¡eimininkai sako, kad jų Å¡unį užpuolė didelis Å¡uo. Po apžiÅ«ros nustatyta: dvi kÄ stinės žaizdos ant letenos ir didelė hematoma krÅ«tinės lÄ stos srityje.

Taip pat užfiksuota taikytos procedūros, vaistų paskyrimas, papildomas komentaras apie tai, kad žaizda sausa, viskas gerai, siūlų nuėmimas po 10 d. (b. l. 19). Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. kvito matyti, kad už gydymo paslaugas veterinarijos gydyklai buvo sumokėta 101,50 Eur (b. l. 20). 2021 m. spalio 6 d. apklausos protokole užfiksuoti N. K. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 23). 2021 m. spalio 5 d. apklausos protokole užfiksuoti M. M. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 24). 2021 m. spalio 5 d. apklausos protokole užfiksuoti K.

M. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 25). 2021 m. lapkričio 5 d. apklausos protokole užfiksuoti J. L. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 33). Dėl N. K. skunde nurodytų proceso teisės pažeidimų N. K. skunde akcentuoja padarytus pažeidimus tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ . PareiÅ¡kėjas pirmiausia teigia, kad, 2021 m. spalio 6 d. atvykęs į apklausÄ , jis paprašė apžiÅ«rėti Å¡uns antsnukį, pavadėlį ir antkaklį, tačiau daiktų apžiÅ«ra atlikta nebuvo ir protokolas nesuraÅ¡ytas.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigÅ«nai. Pažymėtina, kad tokie pareigÅ«nai turi teisę, bet ne pareigÄ atlikti visus minėtame ANK straipsnyje nurodytus veiksmus, jie savarankiÅ¡kai sprendžia dėl tyrime atliktinų veiksmų pobÅ«džio ir kiekio. Tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekanti pareigÅ«nė netenkino N. K. praÅ¡ymo apžiÅ«rėti Å¡uns antsnukį, pavadėlį ir antkaklį, t. y. atlikti Å¡ių daiktų apžiÅ«rÄ , savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutarimÄ kaip nepagrįstÄ .

Pastebėtina, kad, nagrinėjant N. K. skundÄ teisme, pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu turėjo su savimi minėtus daiktus, rodė juos teismui, taigi pripažintina, kad N. K. pasinaudojo procesine teise teikti įrodymus. N. K. skunde taip pat nurodo, kad jis pateikė praÅ¡ymÄ , adresuotÄ 2021 m. lapkričio 14 d. (b. l. 35), administracinio nusižengimo tyrimÄ vykdančiai institucijai, tačiau jis nebuvo iÅ¡spręstas. Byloje iÅ¡ tiesų nėra priimtas joks procesinis sprendimas dėl minėto pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nutarimÄ kaip nepagrįstÄ .

Tokia pati iÅ¡vada darytina ir dėl pareiÅ¡kėjo skundo motyvų, susijusių su teisės susipažinti su bylos medžiaga negavimu ar jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo trÅ«kumais 2021 m. lapkričio 26 d. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo nagrinėjant jo skundÄ teisme, jis yra (duomenys neskelbtini), taigi nėra abejonių, kad žino, kokias teises turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam sudarytos sÄ lygos pasinaudoti procesinėmis teisėmis, taip pat turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, pateikti kitokio pobÅ«džio praÅ¡ymus.

N. K. nagrinėjant jo skundÄ teisme pasisakė dėl nagrinėjamo įvykio, taip pat iÅ¡dėstė kitus, jo nuomone, svarbius argumentus. Taigi N. K. teisme buvo užtikrinta reali galimybė tiesiogiai pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nustatytomis ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byloje. Todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti proceso teisės pažeidimai tiriant ir nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylÄ policijoje nesudaro pakankamo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ .

Tai atitinka ir teismų praktikÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Dėl N. K. nubaudimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį Skundžiamu nutarimu N. K. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis Å¡uo, vedžiojamas su antsnukiu, bet be pavadėlio sužalojo K. M. priklausantį Å pico veislės Å¡unį, dėl to Å¡uniui nustatytos dvi kÄ stinės žaizdos ant letenos ir hematoma krÅ«tinės lÄ stos srityje;

Å¡uns gydymui iÅ¡leista 101,50 Eur, taip pažeidė GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.4 punktÄ , Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punktÄ ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Å io administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiÅ¡kia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp jų.

PrieÅ¡ingai, nei teigia N. K. skunde, Å¡is administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas ne tik tyčine, bet ir neatsargia kaltės forma. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.4 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punkte nustatyta, kad šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Pavojingi ir koviniai Å¡unys bei kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nai bendrojo naudojimo patalpose, vieÅ¡ojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti Å¡unys bendrojo naudojimo patalpose, vieÅ¡ojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) Å¡unis Å¡alia yra žmonių ar gyvÅ«nų, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡unys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvÅ«nų ir nekeltų jiems grėsmės. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas visų pirma nesutinka su N. K. skundo argumentu, kad jo vedžiojamo Å¡uns ir vaikščiojančios liudytojos M. M. su Å¡unimi susitikimas įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d apie 11 val. Kaip minėta, skundžiamame nutarime nurodytas kitas laikas – apie 19 val. Tokį nagrinėjamo įvykio laikÄ nurodė liudytoja M. M.. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad Å¡i liudytoja bÅ«tų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti N. K.. Pasak liudytojos, po nagrinėjamo įvykio ji apie 20 val. kreipėsi į veterinarijos gydyklÄ dėl Å¡uns sužalojimų.

IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligos istorijos matyti, kad M. M. atvesto Å¡uns į VšĮ (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydyklÄ ir vaistinę priminio apsilankymo data – 2021 m. rugsėjo 2 d. 20:07:49 (b. l. 19, 77). BylÄ nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas J. L., kuris teikė gydymo paslaugas M. M. atvestam Å¡uniui. Pažymėtina, kad Å¡is liudytojas parodė, kad Å¡uniui padaryti sužalojimai buvo Å¡vieži, jei po sužalojimų bÅ«tų praėjusios kelios valandos, bÅ«tų sukrešėjęs kraujas, be to, bÅ«tų daromos kitokio pobÅ«džio gydymo procedÅ«ros.

Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad liudytojas J. L. bÅ«tų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti N. K., juolab teismas neabejoja Å¡io liudytojo kompetencija gyvÅ«nų gydymo srityje. Taigi liudytojos M. M. nurodytas nagrinėjamo įvykio laikas iÅ¡ esmės atitinka liudytojo J. L. nustatytų Å¡uns sužalojimų laikÄ . Tai, kad jų nurodytas laikas idealiai nesutampa, savaime nereiÅ¡kia, kad liudytojos M. M. nurodytas nagrinėjamo įvykio laikas yra melagingas (akivaizdu, kad visiÅ¡kai tikslų sužalojimų laikÄ nustatyti yra objektyviai sudėtinga).

Todėl N. K. versija, kad nagrinėjamas įvykis galėjo įvykti dienos metu (apie 11 val.), atmetama kaip nepagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat nesivadovauja liudytojos J. K. parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja minėtų liudytojų parodymams, juolab liudytoja J. K. nebuvo nagrinėjamo įvykio tiesioginė dalyvė. N. K. bylÄ nagrinėjant teisme daug dėmesio skyrė nagrinėjamo įvykio vietai, akcentavo jos ypatumus, taip pat teigė, kad ji nustatyta neteisingai. Kita vertus, teismas neturi pagrindo abejoti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje – teritorijoje, esančioje Å¡alia (duomenys neskelbtini).

N. K. skunde nepagrįstai teigia, kad jo Å¡uo negalėjo sužaloti M. M. vedžiojamo Å¡uns. Å i liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje pareiÅ¡kėjo Å¡uo, bÅ«damas be pavadėlio, pribėgo prie jos, urzgė, prispaudė liudytojos vedžiojamÄ baltÄ Å¡unį prie žemės, daužė antsnukiu, o Å¡is inkÅ¡tė ir kaukė. Po įvykio, kai pareiÅ¡kėjo Å¡uo buvo atitrauktas, ji, nuėjusi į Å¡alį pasivaikščioti, paleido Å¡unį ir pastebėjo kraujÄ ant savo striukės, rankos, kelnių (pamatė, kad baltas Å¡uo buvo kruvinas).

Å i liudytoja teismo posėdžio metu ne vienÄ kartÄ teigė, kad N. K. Å¡uo buvo be pavadėlio. Ji nurodė tokiÄ aplinkybę ir apklausiama tyrimo metu (b. l. 24). M. M., iÅ¡ pradžių duodama parodymus teisme, iÅ¡ tiesų nurodė, kad ji, siekdama apsaugoti Å¡unį nuo pareiÅ¡kėjo Å¡uns, traukė Å¡iam už pavadėlio. Kita vertus, tiek teismui, tiek pareiÅ¡kėjui klausiant, ar jo Å¡uo buvo su pavadėliu, liudytoja atsakė neigiamai, taip pat kategoriÅ¡kai patvirtino, kad ji bandė atitraukti N. K.

Å¡unį už antkaklio. Teismas, atsižvelgdamas į tokius M. M. parodymus, pripažįsta, kad teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos nurodyta aplinkybe, kad N. K. Å¡uo buvo be pavadėlio. Vienkartinis M. M. nurodymas, kad ji traukė Å¡unį už pavadėlio, nėra pakankamas pagrindas abejoti Å¡ios liudytojos parodymais ir nustatyti bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę. IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligos istorijos matyti, kad veterinaras J. L. po apžiÅ«ros nustatė, kad Å¡uniui nustatytos dvi kÄ stinės žaizdos ant letenos ir didelė hematoma ant krÅ«tinės (b. l. 19, 77).

Teismas nenustatė, kad M. M. vedžiojamam Å¡uniui tokie sužalojimai atsirado kito, nei byloje nustatyta, įvykio metu. Liudytojas J. L. teisme nurodė, kad žaizda (žaizdos) buvo pradurta (-os), nebuvo nuplėšta (-os). Hematoma Å¡uniui gali atsirasti nuo smÅ«gio, gali matytis iÅ¡ karto, jei oda jautri, ji buvo pakankamai didelė (gal per pusę delno). Teismas visų pirma pastebi, kad tai, jog J. L. teismo posėdžio metu kalbėjo apie Å¡uniui nustatytÄ Å¾aizdÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tiesų gyvÅ«nui nebuvo padarytos dvi žaizdos, kaip nurodyta iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos.

Pastebėtina, kad nuo Å¡uns gydymo iki J. L. apklausos praėjo nemažai laiko, liudytojas užsiima veterinarijos veikla, kuriÄ vykdydamas apžiÅ«ri daug gyvÅ«nų, todėl nėra abejonių, kad jis gali neatsiminti tiksliai visų reikÅ¡mingų aplinkybių. Kita vertus, J. L. teismo posėdžio metu patvirtino jo suraÅ¡ytame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos užfiksuotas aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių abejoti Å¡io dokumento teisingumu. Taigi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad M.

M. vedžiojamam Å¡uniui buvo padarytos dvi kÄ stinės žaizdos. Liudytojas J. L. tyrimo metu nurodė, kad žaizdos negalėjo atsirasti nuo kėlimo pavadėliu, nes nuo to bÅ«tų atsiradusios plėštinės žaizdos (b. l. 33). Teismas, įvertinęs M. M. vedžiojamam Å¡uniui padarytų sužalojimų pobÅ«dį, liudytojo J. L. parodymus, taip pat liudytojos M. M. parodymus, neturi pagrindo abejoti, kad Å¡iam gyvÅ«nui sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent N. K. Å¡uns. Tokios iÅ¡vados nepaneigia, kad pareiÅ¡kėjo Å¡uo buvo su antsnukiu.

Akivaizdu, kad hematoma gali bÅ«ti padaroma ir tuo atveju, kai Å¡uo yra su antsnukiu. Teismas taip pat nenustatė, kad N. K. Å¡uo, bÅ«damas su antsnukiu, negalėjo padaryti dvi kÄ stines žaizdas M. M. vedžiojamam Å¡uniui. Byloje nustatyta, kad kontaktas tarp abiejų Å¡unų truko tam tikrÄ laikÄ ir buvo gana intensyvus, todėl teigti, kad antsnukis visiÅ¡kai atėmė galimybę pareiÅ¡kėjo Å¡uniui sužaloti kitÄ Å¡unį, nėra pagrindo, juolab, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad M. M. vedžiojamam Å¡uniui sužalojimai galėjo atsirasti kito įvykio metu.

N. K. skunde pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad J. L. galėjo abejoti dėl apžiÅ«rėtam Å¡uniui nustatytų sužalojimų pobÅ«džio ar kad jo Å¡uo negalėjo padaryti nustatytų sužalojimų gyvÅ«nui, kuri atmetama kaip nepagrįsta. Sprendžiant dėl N. K. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje, neturi reikÅ¡mės per kiek laiko po nagrinėjamo įvykio M. M. nuvyko į veterinarijos gydyklÄ , ar ji tai darė iÅ¡ karto, ar praėjus kažkiek laiko, juolab nenustatyta, kad liudytoja nuvyko į minėtÄ vietÄ praėjus ilgesniam laikui po nagrinėjamo įvykio.

Pasak pareiÅ¡kėjo, M. M. vedamas Å¡uo po incidento neturėjo jokių iÅ¡orinių sužalojimo požymių: nekraujavo, negulėjo ant žemės be sÄ monės ir neÅ¡lubavo. Tai, kad N. K. asmeniÅ¡kai nematė liudytojos vedžiojamo Å¡uns bÅ«klės po nagrinėjamo įvykio, savaime nereiÅ¡kia, kad gyvÅ«nas nepatyrė kokių nors sužalojimų. Tai, kad M. M. dėl patirtos žalos nepareiÅ¡kė pretenzijų, neleido apžiÅ«rėti Å¡uns ir nenurodė jokių Å¡uns iÅ¡orinių sužalojimų, taip pat nereiÅ¡kia, kad N. K.

Å¡uo nesužalojo kito Å¡uns. Asmuo neprivalo iÅ¡ karto reikÅ¡ti pretenzijų kito Å¡uns savininkui, taip pat neturi pareigos leisti apžiÅ«rėti savo Å¡uns, rodyti jam padarytus sužalojimus. Be to, kaip minėta, liudytoja M. M. tik po incidento nuėjusi į kitÄ vietÄ pastebėjo ant Å¡uns sužalojimus. N. K. tiek skunde, tiek bylÄ nagrinėjant teisme keltos abejonės dėl sužaloto Å¡uns savininko yra nepagrįstos. Pirma, tiek pati nukentėjusioji K. M., tiek jos motina liudytoja M. M. teisme nurodė, kad sužalotas Å¡uo priklauso K.

M.. IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligos istorijos matyti, kad iÅ¡ tiesų gyvÅ«no savininkas yra nurodytas D. M. (b. l. 19, 77). Kita vertus, nukentėjusioji K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. M. yra jos buvęs vaikinas, kuris vedžiojo Å¡unis pas veterinarÄ , tačiau jis nėra sužaloto Å¡uns savininkas. IÅ¡ pažymos apie gyvÅ«no augintinio ženklinimÄ elektronine tapatybės nustatyto priemone matyti, kad Å¡pico savininkė yra K. M. (identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22).

Toks pats identifikacijos numeris yra nurodytas ir byloje esančiame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos. Teismo vertinimu, tam tikri dokumentuose užfiksuoti netikslumai nelaikytini esminiais, jie neleidžia konstatuoti, kad K. M. nebuvo sužaloto Å¡uns savininkė. Dėl Å¡ios priežasties ji byloje pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, nes jai priklausantis Å¡uo buvo sužalotas. Teismas atmeta N. K. skundo teiginį, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sumokėta už sužaloto Å¡uns gydymÄ .

Byloje yra VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydyklos ir vaistinės čekis, datuotas 2021 m. rugsėjo 6 d. 11.59 val., iÅ¡ kurio matyti, kad buvo sumokėta už gydymo paslaugas 101,50 Eur (b. l. 20). Liudytoja M. M. teisme nurodė, kad Å¡i pinigų suma buvo sumokėta bÅ«tent už sužaloto Å¡uns gydymÄ . TokiÄ aplinkybę nurodė ir nukentėjusioji K. M.. Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 101,50 Eur sumokėta pinigų suma yra susijusi su Å¡pico veislės Å¡uns gydymu.

Å is liudytojas paaiÅ¡kino, dėl kokios priežasties už gydymo paslaugas nebuvo sumokėta iÅ¡ karto – M. M. atvyko su Å¡unimi į gydyklÄ jau tuo metu po darbo laiko, kai kasos aparatas jau buvo iÅ¡jungtas. Buvo pasiÅ«lyta, kad po gydymo eigos, kai gyvÅ«nas pasveiks, viskÄ galima bus susumuoti ir sumokėti per vienÄ kartÄ . M. M. sutiko su tuo ir vėliau buvo apmokėta už Å¡uns gydymo paslaugas. Taigi Å¡iuo atveju nėra abejonių, kad aptariamas čekis, kuriuo sumokėta 101,50 Eur už gydymo paslaugas, yra susijęs bÅ«tent su K.

M. priklausančio Å¡uns gydymu. Byloje taip pat nustatyta, kad minėtÄ pinigų sumÄ sumokėjo M. M.. Pažymėtina, kad jÄ su sužaloto Å¡uns savininke K. M. sieja Å¡eiminiai ryÅ¡iai (motina – dukra), jos palaiko artimus ryÅ¡ius, M. M. prižiÅ«ri dukters Å¡unis, kai dukra iÅ¡vyksta. Atsižvelgiant į minėtų asmenų tarpusavio ryÅ¡ius, tai, kad M. M., veikdama dukters interesais, sumokėjo už dukrÄ už jos Å¡uns gydymo iÅ¡laidas, savaime nereiÅ¡kia, kad K. M. Å¡uniui nebuvo padaryta žala, ji negalėjo bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja, o jos Å¡uniui nebuvo reikalingas gydymas, už kurį reikėjo sumokėti.

Esant Å¡iai konkrečiai situacijai, neturi esminės reikÅ¡mės, kuri iÅ¡ Å¡eimos narių sumokėjo už Å¡uns gydymo iÅ¡laidas. Todėl iÅ¡ N. K. pagrįstai priteista atlyginti patirtÄ 101,50 Eur turtinę žalÄ K. M.. N. K. skunde akcentuoja, kad M. M., vedžiodama Å¡unis, pati nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. vienas Å¡uo buvo be pavadėlio ir antkaklio bei iÅ¡provokavo incidentÄ . Visų pirma pasakytina, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne M. M., o pareiÅ¡kėjo veiksmų vertinimas.

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad M. M. padarė kokius nors teisės aktų pažeidimus, turėjo teisę kreiptis į policijÄ , kad įvertintų liudytojos elgesį. Be to, byloje nenustatyta, kad M. M. vedžiojami Å¡unys savaime lėmė N. K. Å¡uns agresyvų elgesį. PrieÅ¡ingai, pats pareiÅ¡kėjo Å¡uo pribėgo prie liudytojos su Å¡unimis, dėl to prasidėjo konfliktinė situacija. N. K., kaip Å¡uns savininkas, privalėjo užtikrinti, kad jo gyvÅ«nas nesiartintų prie kitų Å¡unų, tačiau jis nepadarė to.

Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje N. K. neužtikrino, kad jo šuo nepribėgtų prie M. M. vedžiojamo šuns, kuris priklauso K. M., ir nepadarytų jam sužalojimų. Pareiškėjas savo elgesiu pažeidė skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų nuostatas. Tarp N. K. padarytos veikos ir K. M. priklausančiam šuniui padarytų sužalojimų, kuriuos vėliau reikėjo gydyti ir už kuriuos mokėti, yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, N. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti N. K. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, neturi pagrindo teigti, kad N. K. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta bauda (150 Eur, t. y. minimumas) yra aiÅ¡kiai per griežta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-24263-2021 palikti nepakeistÄ ir N. K. skundo netenkinti. Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis