e8462c4a-c245-46ca-9bf9-0cd4db99e86f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-673-990/2019 Teisminis procesas Nr. 1-01-21789-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.11.3; 1.1.8.15; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.5.2.1; 2.1.14; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei – Liobienei, Rasai Pladaitei, kaltinamajai R.

G., jos gynėjai advokatei Vilmai Gečaitei – Leonienei, kaltinamajam Ž. Č., jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Jucevičiui, nukentėjusiajam R. G., jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, prokurorui Gedvydui Vaivadai, vertėjai RÅ«tai Skrolytei, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nesusituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, Ž.

Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. Teismas nustatė: I. Teismo nustatytos aplinkybės R. G., turėdama tikslÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ R. G. priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų, 2018 m. gegužės 8 d. dienos metu vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini), pristatė R.

G. Ž. Č. D. vardu kaip tariamÄ minėto buto pirkėjÄ , po ko Ž. Č., dalyvaujant R. G., su R. G. suderino minėto buto pirkimo kainÄ â€“ 90 000 eurų bei R. G. dalį už tarpininkavimÄ â€“ 10 000 eurų. 2018 m. gegužės 9 d. apie 09.10 val. prie vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini), automobilyje Ž. Č., dalyvaujant R. G., R. G. perdavė maiÅ¡elį, kuriame buvo 20 000 eurų. R. G., piktnaudžiaudama R. G. pasitikėjimu, pastarÄ jį įtikino, kad Ž. Č. perduotame maiÅ¡elyje yra 40 000 eurų, bei pažadėjo R.

G. likusiÄ dalį, t. y. 60 000 eurų banko pavedimu pervesti į R. G. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , po ko R. G. kartu su R. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur R. G., pasinaudojusi R. G. patiklumu bei piktnaudžiaudama pastarojo pasitikėjimu, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savo kaip pirkėjos vardu. R. G. R. G. paklausius dėl sutartyje nurodytos mažesnės minėto buto pirkimo sumos, R. G. nurodė R. G., jog sutartyje nurodyta 40 000 eurų kaina, nes sutartyje nebÅ«tina nurodyti visos buto vertės, o tik sumÄ , kuri buto pardavėjui buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tokiu bÅ«du ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ R.

G. priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų. Taip pat R. G. ir Ž. Č., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ pagrobti didelės vertės svetimÄ R. G. priklausantį turtÄ â€“ 20 000 eurų grynųjų pinigų, 2018 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. R. G. ir R. G. R. G. vairuojamu automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus prie prekybos centro „Ikea“, esančio Vikingų g. 1, Vilniuje, bei minėtÄ automobilį pastačius automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, R.

G., vykdydama nusikalstamÄ susitarimÄ su Ž. Č., tyčia neužrakino minėto automobilio, kurio bagažinėje paliktame R. G. lagamine buvo įdėtos R. G. priklausančios piniginės lėšos – 20 000 eurų grynųjų pinigų, kuriuos R. G. 2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. buvo sumokėjusi R. G. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ , bei kartu su R. G. nuėjo į prekybos centro „Ikea“ kavinę, po ko Ž. Č. priėjo prie minėto automobilio, atidarė neužrakintas minėto automobilio dureles, įsėdo į automobilį, atitraukė galinių sėdynių dalį ir iÅ¡ R.

G. lagamino pagrobė R. G. priklausančias pinigines lėšas – 20 000 eurų grynųjų pinigų. II. Duomenys Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad kaltinimÄ ji supranta, kalta ji prisipažįsta iÅ¡ dalies ir sutinka duoti parodymus. Su R. G. ji susipažino 2015 metais (duomenys neskelbtini). BÅ«dama (duomenys neskelbtini) ji apsistodavo pas R. G. Jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, R. G. pirkdavo jai brangias dovanas ir siÅ«lydavo pasilikti (duomenys neskelbtini), negrįžti į LietuvÄ , siųsdavo pinigus.

IÅ¡ pradžių R. G. kiekvienÄ mėnesį jai pervesdavo po 2 000 eurų, po 3 000 eurų, po 5 000 eurų, vienÄ kartÄ pervedė net 10 000 eurų. Ji R. G. sakydavo, kad Å¡is įsiraÅ¡ytų į langelį, kad jai skolina pinigus, jog vėliau nekiltų kažkokių neaiÅ¡kumų, tačiau R. G. sakydavo, jog jis neraÅ¡ys. Ji R. G. nepraÅ¡ydavo siųsti jai pinigų – jis pats tiesiog atsiųsdavo jai pinigų kiekvienÄ mėnesį. R. G. atiduoti jai pervestus pinigus nereikalavo. R. G. pinigus jai mokėdavo todėl, kad jis galvojo, jog ji bus jo panelė, tačiau iÅ¡ tikrųjų jos ir R.

G. intymÅ«s santykiai nesiejo, ji jo nemylėjo ir jo panele bÅ«ti neplanavo. R. G. siÅ«lė jai studijuoti (duomenys neskelbtini), be to, siÅ«lėsi apmokėti jos studijas ir padėti sukurti jai verslÄ . Ji su R. G. sutardavo gražiuoju, nors retkarčiais ir susipykdavo. Ä® (duomenys neskelbtini) pas R. G. ji yra skridusi apie 10-15 kartų. Jos apsilankymas trukdavo tol, kol ji mokėsi, t. y. apie du mėnesius. Jai gyvenant pas R. G., pastarasis nepraÅ¡ydavo sumokėti už nuomÄ , tik juokais yra apie tai sakęs. Su R.

G. ji keliaudavo ir į kitas Å¡alis – TailandÄ , IspanijÄ â€“ minėtas keliones pirkdavo R. G., pastarasis niekada neprašė grÄ Å¾inti pinigų už keliones. Ji ir R. G. nutarė nusipirkti butÄ (duomenys neskelbtini). Jie planavo, kad ji gyvens (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) grįš atostogauti. Ji ir R. G. planavo butÄ nuomoti, kad ji galėtų gauti pinigų ir po kažkiek laiko grįžusi į (duomenys neskelbtini) galėtų bute gyventi. Už butÄ 45 000 eurų sumokėjo R.

G. Butas buvo neįrengtas, taigi ji už savo pinigus įsirengė minėtÄ butÄ : tam ji iÅ¡leido apie 30 000 eurų, kuriuos ji susitaupė per dvejus metus iÅ¡ pinigų, kuriuos jai pervesdavo R. G.. Pirkdami butÄ ji ir R. G. nesitarė, kieno vardu butas bus registruotas. IÅ¡ pradžių minėtas butas buvo registruotas jos vardu. Po buto įsigijimo ji važiavo į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, tačiau jai grįžus į LietuvÄ R. G. paprašė, kad ji jam atiduotų minėtÄ butÄ , pasiÅ«lydamas jai 30 000 eurų už minėto buto remontÄ .

Nors ji sutiko atiduoti minėtÄ butÄ R. G., pastarasis vis tiek kreipėsi į teismÄ dėl buto grÄ Å¾inimo. R. G. paprašė grÄ Å¾inti minėtÄ butÄ galbÅ«t supratęs, kad ji gyvens tame bute, o ne (duomenys neskelbtini). Jai R. G. leido suprasti, kad jei ji bÅ«tų gyvenusi (duomenys neskelbtini), tuomet bÅ«tas bÅ«tų likęs jos. Minėtas butas buvo perregistruotas R. G. vardu, tačiau jis leido jai Å¡iame bute gyventi. Po metų laiko R. G. liepė jai iÅ¡ minėto buto iÅ¡sikraustyti, kadangi planavo minėtÄ butÄ parduoti.

Tada ji pamanė, kad geriau palaikyti gražius santykius su R. G., kad Å¡is jai paliktų butÄ . Ji sumanė R. G. pasakyti radusi buto pirkėjÄ , kuris nupirks butÄ už 90 000 eurų. Buto pirkėjo iÅ¡ tikrųjų nebuvo – apie tai, kad ji rado buto pirkėjÄ , R. G. ji pasakė tik norėdama pastarÄ jį atsivilioti į LietuvÄ . Tuo metu ji draugavo su Ž. Č., su kuriuo ji kartu gyveno savo tėvų namuose, taigi ji paprašė Ž. Č., kad Å¡is apsimestų buto pirkėju, vardu D. Ž.

Č. jos klausinėjo, kodėl ji praÅ¡o jį apsimesti buto pirkėju, tačiau ji liepė nesigilinti bei paaiÅ¡kino pati planuojanti įsigyti butÄ . Ji manė važiuoti į (duomenys neskelbtini) atidirbti už minėtÄ butÄ , tačiau to Ž. Č. ji nesakė. Ji Ž. Č. buvo pasakojusi kažkada bendravusi su R. G., Ž. Č. matė kokias dovanas R. G. jai yra nupirkęs, žinojo ir tai, kad pastarasis jai duodavo pinigų bei nupirko butÄ . Ji žinojo, kad Ž. Č. realiai buto nepirks, nes Ž.

Č. neturėjo pinigų. Ž. Č. R. G. ji pristatė D. vardu, nes nenorėjo sakyti tikro Ž. Č. vardo: kažkada R. G. ji buvo sakiusi turinti turtingÄ draugÄ , vardu D., todėl Å¡iuo atveju ji panaudojo D. vardÄ . R. G. dar bÅ«nant (duomenys neskelbtini) ji paprašė Ž. Č., kad Å¡is paskambintų R. G. tam, kad bÅ«tų įtikinamiau. Ž. Č. skambino naudodamasis iÅ¡ankstinio apmokėjimo kortele „Ežys“. Pokalbio metu buvo įjungtas telefono garsiakalbis, taigi ji girdėjo R. G. ir Ž.

Č. pokalbį. R. G. ir Ž. Č. pokalbis truko trumpai: R. G. Ž. Č. klausė, ar viskas gerai, ar nenutrauktas sandoris, ar atvykti į LietuvÄ , ar D. vardu pristatytas Ž. Č. yra buto pirkėjas. Ji linksėdama galva Ž. Č. rodė, kad Å¡is R. G. pasakytų, jog viskas gerai, jog R. G. yra laukiamas. Ž. Č. R. G. atsakydavo žodžiais „yes, ok“. PrieÅ¡ šį pokalbį ji Ž. Č. nepasakojo, kodėl pastarasis turi prisistatyti D. vardu. Jai atrodo, kad minėtas pokalbis buvo įtikinamas, kad R.

G. atvyktų į LietuvÄ , R. G. nusiramino iÅ¡girdęs vyriÅ¡kÄ balsÄ . R. G. atvažiavus į LietuvÄ pastarajam ji pasakė, kad D. yra ne buto pirkėjas, bet žmogus, kuris paskolins jai pinigų buto pirkimui, o butÄ už 40 000 eurų pirks ji, po ko ji važiuos gyventi su R. G. į (duomenys neskelbtini), kur dirbdama ji palaipsniui atiduos R. G. pinigus už butÄ . Ji žinojo, kad skolos už butÄ R. G. nereikės atiduoti, nes R. G. jai ir taip nuolat duodavo pinigų, kadangi visada norėjo, kad ji bÅ«tų jo panelė.

Ji nenorėjo ir neplanavo bÅ«ti R. G. panele. Tuo metu ji turėjo apie 3 000 eurų, o pinigų skolintojo butui pirkti nebuvo: iÅ¡ pradžių ji manė, kad pinigų buto pirkimui jai paskolins bankas, tačiau jai kreipusis į bankÄ dėl 40 000 eurų dydžio paskolos suteikimo. bankas tai daryti atsisakė. Ji nenorėjo R. G. sakyti, kad Å¡is atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) tik tam, kad ji nori nusipirkti butÄ už 40 000 eurų, t. y. pigiau, nei šį butÄ pirko R. G. (pastarasis minėtÄ butÄ pirko už 45 000 eurų).

R. G. atvykus į LietuvÄ pirmÄ dienÄ buvo susitarta dėl vizito pas notarę. Tuo metu ji R. G. dar nesakė, kad ji iÅ¡ viso neturi pinigų. PrieÅ¡ vykstant pas notarę ji ir R. G. susitiko su Ž. Č.. Ji R. G. pasakė, kad atvažiuoja D., kuris jai paskolins pinigų. Susitikimo tikslas buvo toks, kad R. G. pasižiÅ«rėtų į D. ir įsitikintų, kad D. yra patikimas. Susitikimas įvyko prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Ji su R. G. atvažiavo jos automobiliu „BMW“, o Ž. Č.

– mamos automobiliu „Opel“. Susitikimo metu jie visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir stovėjo lauke. R. G. nesuprato, su kokiu automobiliu atvažiavo Ž. Č., nes pastarasis priėjo prie jos ir R. G., o aikÅ¡telėje stovėjo prabangÅ«s automobiliai. Pavardėmis prisistatyti niekas neprašė. Ji neprisimena, ar Ž. Č. R. G. prisistatė D. vardu, greičiausiai ji pati R. G. Ž. Č. pristatė D. vardu. Ji Å¡ios aplinkybės nesureikÅ¡mino. Kadangi tÄ dienÄ buvo suplanuotas susitikimas pas notarÄ , ji ir R.

G. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas notarę. Notarės paklaustas, ar gavo pinigus už butÄ , R. G. atsakė pinigų negavęs, o ji nurodė pasistengsianti pinigus gauti iki kitos dienos ryto. Tuomet notarė pasiÅ«lė atidėti vizitÄ kitai dienai. Tuo metu R. G. jau žinojo, kad buto pirkėja bus ji. Ji R. G. sakė butÄ pirksianti už 40 000 eurų, nors ji žinojo, kad pinigų ji neturės. To ji R. G. iÅ¡ karto negalėjo pasakyti, nes Å¡is bÅ«tų liepęs vežti jį atgal į Vilnių.

Ji manė, kad jai pradėjus bendrauti su R. G. kaip anksčiau, jie gerai sutars ir viskas iÅ¡sispręs. Kitos dienos ryte ji pasiėmė 3 000 eurų savo santaupų, kuriuos padėjo į automobilio gale esantį porankį. Ji norėjo, kad R. G. matytų, kad ji atiduoda visas savo santaupas, tam, kad jį priverstų manyti, jog ji nebeturi kur dėtis ir kartu važiuos į (duomenys neskelbtini). Ji tÄ dien iÅ¡ namų išėjo su Ž. Č., kuris padėjo jai neÅ¡tis daiktus, nes tÄ dien ji vežėsi daug daiktų.

Važiuojant pas notarę ji pasiėmė daug daiktų, nes norėjo R. G. sudaryti įspÅ«dį, kad ji vyksta į (duomenys neskelbtini). MaiÅ¡uose buvo batai, drabužiai, tualetinis popierius, buitinės priemonės. Ji tualetinį popierių ir buitines priemones pasiėmė tam, kad nuvežtų į butÄ , nes pastarÄ jį ji tvarkydavo. Ž. Č. nešė jos maiÅ¡us ir pinigus, tačiau neklausė, kodėl ji vežasi tiek daug daiktų, nes jos automobilyje visada bÅ«na daugybė daiktų. Pinigus į porankį galėjo įdėti Ž.

Č.. Ji tÄ dien tikrai neturėjo 20 000 eurų. Jei ji bÅ«tų turėjusi tokius pinigus, bÅ«tų Å¡iuos pinigus atidavusi R. G. Automobilyje buvo tiktai jos santaupos – apie 3 000 eurų. Ji su Ž. Č. susidėję daiktus į automobilį važiavo iki vieÅ¡bučio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. buvo apsistojęs. Pasiėmę R. G. jie važiavo pas notarÄ . Ji nežino, ar Ž. Č. matė pinigus ir kokia buvo pinigų suma. Pinigai buvo supakuoti į permatomÄ maiÅ¡elį.

Jos ir Ž. Č. santykiai grindžiami bendravimu vienas kitam neuždavinėjant daug klausimų. Tai buvo jos pinigai, todėl ji Ž. Č. nieko nesakė, o Ž. Č. jos nieko neklausė, tiesiog padėjo maiÅ¡us ir pinigus į automobilį. Ji su Ž. Č. nuvažiavo į vieÅ¡butį, tada pas notarÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Ji R. G. sakė turinti apie 3 000 eurų, bet pinigų nerodė, nes pinigai buvo automobilio gale. Nors R. G. Å¡iek tiek supyko, jis vis tiek sutiko važiuoti pas notarę. Ji R.

G. prašė ja pasitikėti, nes po vizito pas notarę ji kartu su R. G. važiuos į Vilnių ir kartu skris į (duomenys neskelbtini). R. G. supyko, galbÅ«t nelabai ja patikėjo, tačiau sutiko, kad ji važiuotų į (duomenys neskelbtini). Jie vėl nuvyko pas notarę, kur buvo pasiraÅ¡yta sutartis ir viskas buvo gerai. Buto pirkimo sutartyje buvo nurodyta 40 000 eurų suma. Žinutėje, kuriÄ ji rašė R. G., buvo paraÅ¡yta, kad pirkėjas nori pirkti butÄ už 90 000 eurų. Važiuodami į Vilnių jie kalbėjo apie grožio salonÄ , kurį R.

G. jai norėjo atidaryti (duomenys neskelbtini). Ji neturėjo minties, kad butÄ Ä¯gijo sukčiavimo bÅ«du – ji tiesiog manė, kad ji su R. G. bendraus, galbÅ«t vėliau ji pas šį nuvažiuos, R. G. jai toliau pirks brangias dovanas. Ji manė, kad dabar ji pradės bendrauti su R. G. ir galbÅ«t Å¡is jai butÄ paliks. TÄ dienÄ R. G. su ja bendravo kaip su drauge, kaip ir anksčiau. Ji su R. G. po notarės grįžo į (duomenys neskelbtini). R. G. nuėjo į vieÅ¡butį pasiimti lagaminÄ , kurį buvo palikęs, ir tada pasiėmė pinigus, kuriuos įsidėjo į rankinę.

R. G. nusijuokdamas jai pasakė paimantis pinigus, kad Å¡ių nepaimtų ji. Ji mano, kad R. G. pinigų neskaičiavo, nes nebuvo kÄ skaičiuoti. Ji su R. G. apie tai, ar ji jam dar kiek nors skolinga, nekalbėjo. Tarp jų nebuvo kalbos apie 40 000 eurų, nes jis R. G. pasakė važiuosianti su juo į (duomenys neskelbtini), nors to daryti ji realiai neplanavo. Ji manė kaip nors kitaip susikalbėsianti su R. G., palaikysianti ryÅ¡ius. TÄ dienÄ jai buvo kilusi mintis važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet kai jie važiavo Vilniaus link, ji dvejojo.

Ji su R. G. praleido pusdienį, o artėjant laikui vykti ir R. G. ieškant jai bilietų į (duomenys neskelbtini), ji paprašė truputėlį palaukti. R. G. pamatė, kad ji nenori važiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl jie pradėjo pyktis. Ji su R. G. važiavo link prekybos centro „Ikea“ ir pykosi. Pradėjus pyktis ji paskambino Ž. Č. – pastarasis taip pat važiavo Vilniaus link tartis dėl darbo. Telefonu Ž. Č. pasakė jau įvažiuojantis į Vilnių, ji Ž. Č. liepė niekur nevažiuoti ir atvažiuoti iki prekybos centro „Ikea“, iš jos automobilio bagažinės paimti jos pinigus, o vietoje pinigų įdėti popieriaus.

Minėti pinigai buvo jau ne jos, o R. G., tačiau ji nutarė pasiimti tuos pinigus, nes ji ir buvo susipykusi su R. G. Ji neatsimena, kur buvo pinigai – ar bagažinėje, ar R. G. rankinėje, ar lagamine. Su R. G. nuėjusi į prekybos centro „Ikea“ kavinę ji dar labiau susipyko su R. G. Pastarasis liepė jį nuvežti į oro uostÄ . Po kažkiek laiko R. G. jai parašė, kad ji pavogė jo pinigus. Ji R. G. SMS žinute nusiuntė Å¡ypsenėlę ir toliau važiavo, kol jai nepaskambino policijos pareigÅ«nai ir nenurodė jai grįžti atgal.

Ž. Č. jiems iÅ¡ paskos tikrai nevažinėjo. Ji su Ž. Č. buvo susitarusi dėl darbo pokalbio (duomenys neskelbtini) – jiems reikėjo nuvežti darbo sutartis į Užimtumo tarnybÄ , nuvažiuoti pasiimti dokumentus ir tada važiuoti į įmonę, kurioje jiedu turėjo įsidarbinti. (duomenys neskelbtini) užsiima ekspedijavimu. Ž. Č. ir ji įmonėje turėjo dirbti vairuotojais, tačiau įmonėje taip ir neįsidarbino. Jei ji bÅ«tų žinojusi pasekmes, nebÅ«tų taip pasielgusi.

Ji nežinojo daranti kažkokiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsakydama į klausimus R. G. nurodė, kad 2018 m. naktį iÅ¡ gegužės 8 d. į gegužės 9 d. ji nakvojo kartu su Ž. Č. jos tėvų bute, o R. G. nakvojo vieÅ¡butyje. PrieÅ¡ važiuojant pas notarÄ ji su R. G. susitiko prie vieÅ¡bučio, kartu buvo ir Ž. Č.. Ji vairavo automobilį „BMW“, Ž. Č. sėdėjo gale. Ž. Č. turėjo eiti į (duomenys neskelbtini). Ji manė paleisianti Ž. Č. iki tol, kol ateis R. G., tačiau pastarasis jau laukė kieme.

Ji R. G. pasakė, kad Ž. Č. jos paprašė pastarÄ jį pavežti. Ž. Č. tÄ kart pasisveikino ir išėjo. Nebuvo tokio pokalbio, kad Ž. Č. R. G. parodytų maiÅ¡elį su pinigais. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) ji su R. G. pradėjo kalbėtis: Å¡is žinojo, kad butÄ ji pirks už 40 000 eurų. Tuo metu butas buvo vertas gal 60 000- 70 000 eurų, nes butas buvo suremontuotas. Po vizito pas notarę ji su R. G. grįžo atgal į vieÅ¡butį, tačiau kartu su R. G. ji į vieÅ¡butį nėjo.

Jai R. G. neskambino su pretenzija, kad maiÅ¡elyje ne 40 000 eurų, o 20 000 eurų. Ž. Č. važiavo į Vilnių savo automobiliu, todėl jie kartu nevažiavo. Ž. Č. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo praėjus trims valandoms. BÅ«dama su R. G. (duomenys neskelbtini) ji siuntė Ž. Č. nuotraukÄ . Ž. Č. ji pasakė esanti prie prekybos centro „Ikea“ tik jau galutinai susipykusi su R. G. Kai jai paskambino policijos pareigÅ«nai, susiraÅ¡inėjimÄ su Ž. Č. ji iÅ¡trynė, nes pradėjo negražiai raÅ¡yti apie R.

G. Savo automobilio ji neužrakino, nes ji buvo įpykusi ir suplanavusi pasiimti pinigus. Ji prisipažįsta dėl 3 000 eurų vagystės, tačiau 20 000 eurų ji neturėjo. Automobilis „BMW“ priklauso jos tėčiui – pastarasis dirba vairuotoju, bet negalėjo paskolinti jai tiek pinigų, nes tiek neturėjo. 2015 metais ji pirko automobilį „BMW X6“, už kurį ji mokėjo tarp 15 000 eurų ir 19 000 eurų, dalį pinigų ji skyrė minėto automobilio „Kasko“ draudimui. 2016 metais didžiausiÄ iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡imtÄ pinigų sumÄ ji grynais pinigais atidavė savo tėvui, nes Å¡is pirko automobilį, kainavusį mažiausiai 10 000 eurų. 2017 m. pabaigoje arba 2018 m. pradžioje ji pirko vilkikÄ , o kitÄ dalį pinigų davė tėvui, nes pastarasis pirko dar vienÄ vilkikÄ .

Tėvas vilkikÄ registravo firmos vardu. Dabar abu vilkikai yra užregistruoti jos tėvo firmos vardu. VidutiniÅ¡kai vienas vilkikas kainavo mažiausiai po 10 000 eurų. 2018 m. gegužės mėn. vienas vilkikas buvo registruotas jos vardu. Dėl vilkiko ji turėjo daug iÅ¡laidų, mokėjo depozitÄ . Taip pat ji daug pinigų iÅ¡leido pragyvenimui, drabužiams. Beveik visus iÅ¡ savo vardu atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus ji iÅ¡leido vilkikams. 2015 metais pavedimu ji gavo apie 23 000 eurų, iÅ¡gryninta buvo apie 17 000 eurų, jos automobilis „BMW“ kainavo 15 000 eurų, todėl jai liko 2 000 eurų visoms kitoms iÅ¡laidoms. 2016 metais jai buvo daryta operacija, kainavusi beveik 4 000 eurų, odontologijos klinikoje ji iÅ¡leido apie 3 000 eurų, iÅ¡grynino gal 17 000 eurų, 10 000 eurų kainavo jos tėvo automobilis, o metų pabaigoje ji pradėjo remontuoti butÄ , remontui iÅ¡leido apie 30 000 eurų. 2018 metais ji bandė įsidarbinti (duomenys neskelbtini), buvo pirktas vienas vilkikas.

Tuomet ji turėjo daug iÅ¡laidų, mokėjo 3 000 eurų depozitÄ , automobilio remontui iÅ¡leido apie 2 000 eurų. Ji darė tiek pavedimus iÅ¡ kortelės, tiek mokėjo grynaisiais pinigais. Vėliau buvo pirktas dar vienas vilkikas su priekaba, priekaba kainavo 5 000 eurų, vilkikas apie 10 000 eurų. Ji nežino, kaip jos tėčio įmonė visus Å¡iuos pinigus, kuriuos ji davė, yra įforminusi buhalterinėje apskaitoje. Ž. Č. papraÅ¡iusi, kad Å¡is atvažiuotų iÅ¡ jos automobilio paimti pinigus, ji Å¡iam nieko neaiÅ¡kino.

Paskambinusi Ž. Č. pastarojo ji paklausė, kur šis yra – Ž. Č. atsakė įvažiuojantis į Vilnių. Ji Ž. Č. pasakė esanti prie prekybos centro „Ikea“ ir kad šis iš karto atvažiuotų prie prekybos centro „Ikea“. Ji Ž. Č. pasakė, kurioje eilėje ir vietoje stovi jos automobilis, bei pasakė iš jos lagamino paimti pinigus. Ž. Č. ji pasakė, kad šis neklausinėtų, nes ji neturi laiko. Jai išvažiavus iš oro uosto jai paskambino policijos pareigūnas.

Ž. Č. tuo metu važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Jie pakeliui susitiko ir ji liepė pinigus nuvežti pas jos tėvus, kur vėliau pinigus ji ir rado. KupiÅ«ros buvo tos pačios. Policijoje buvo paraÅ¡yta visai kita suma - gal 28 000 eurų. Nagrinėjamo įvykio dienÄ Å½. Č. važiavo į (duomenys neskelbtini) ofisÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini). Minėtos įmonės vadovo vardas yra A., pavardės ji neatsimena. Ji su Ž. Č. buvo į minėtÄ Ä¯monę nuvežę dokumentus, nagrinėjamo įvykio dienÄ jie turėjo pasiraÅ¡yti darbo sutartį.

Ji oro uoste neprašė R. G., kad Å¡is neskambintų policijai. R. G. jai sakė duoti jam 20 000 eurų ir jis paliks jÄ ramybėje. Ji prisipažįsta, kad ji sukčiavo ir norėjo įgyti turtÄ už pastarÄ jį neatsiskaičiusi. AntrÄ kartÄ ji norėjo įgyti butÄ nieko nemokėdama, nes pirmÄ kartÄ butas buvo užraÅ¡ytas jos vardu. PrieÅ¡ tai R. G. jai sakydavo savo buvusioms draugėms esantis nupirkęs butus, automobilius, kitus pirkinius. Ji jokio plano neturėjo – ji tiesiog norėjo buto, už kurį nenorėjo mokėti pinigų.

Ji buvo suplanavusi, kad R. G. susitiks su D. ir po to ji pradės kalbėtis su R. G. apie susitaikymÄ . Dėl savo veiksmų ji gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad su R. G. ji susipažino prieÅ¡ trejus metus (duomenys neskelbtini), kur tuo metu ji mokėsi. Jos ir R. G. santykiai buvo draugiÅ¡ki, intymÅ«s santykiai jų nesiejo, nors R. G. to ir norėjo. R. G. dažnai į jos vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ pervesdavo pinigų, kai ji papraÅ¡ydavo arba pats pasiÅ«lydavo pinigų. BÅ«dama (duomenys neskelbtini) ji apsistodavo pas R.

G. name. R. G. jai pirkdavo ir brangias dovanas, siÅ«lydavo važiuoti kartu su juo į keliones. 2016 m. pabaigoje ji R. G. pasiÅ«lė įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini). R. G. sutikus pastarajam ji pasiÅ«lė, kad butas bÅ«tų registruotas jos vardu. Ji manė butÄ vėliau galėsianti pasilikti. ButÄ ji iÅ¡sirinko pati, už butÄ reikėjo mokėti 45 000 eurų. Pinigus už butÄ R. G. pervedė tiesiogiai pardavėjui. R. G. tada buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir jie kartu nuėjo į notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mieste, kur jie pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį.

Tada butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas jos vardu. Tame bute gyveno tik ji. R. G. (duomenys neskelbtini) buvo du kartus – 2016 m. pabaigoje pirkdamas butÄ ir 2018 m. gegužės 8 d. atvažiavęs parduoti minėto buto. Ji su R. G. bendravo telefonu, per programėlę „whatsapp“. 2017 m. birželio mėn. ji pradėjo draugauti su Ž. Č.. R. G. iÅ¡ kažkur sužinojo, kad ji turi draugÄ , ir nuo to laiko jų santykiai paÅ¡lijo. R. G. norėjo, kad ji važiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini), o ji to nenorėjo. 2017 m. pradžioje ji iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo gavo laiÅ¡kÄ , kad ji yra skolinga 45 000 eurų.

Ji su R. G. pasirašė taikos sutartį. Ji R. G. turėjo perraÅ¡yti butÄ , o Å¡is jai turėjo pervesti 30 000 eurų už buto remontÄ , nes butas buvo pirktas su daline apdaila, o ji už savo pinigus darė remontÄ . Ji perrašė butÄ R. G. vardu, o R. G. į jos vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ pervedė 30 000 eurų. Ji ir toliau bendravo su R. G.. 2017 m. lapkričio mėn. nuskridusi į (duomenys neskelbtini) ji apsistojo pas R. G. Pastarojo ji tada klausė, ar jis jai parduos butÄ , ar padovanos.

R. G. jai siÅ«lė gyventi pas jį ir dirbti (duomenys neskelbtini). R. G. jÄ prisiviliodavo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), žadėdamas nupirkti kÄ nors brangaus. R. G. jai dažnai sakydavo norintis parduoti butÄ . 2018 m. sausio mėn. jai kilo mintis pasikviesti R. G. į LietuvÄ . Ji manė, kad bus kaip visada – ji R. G. sakys, kad ji su juo gyvens ir R. G. jai paliks butÄ . Ji R. G. sakė radusi buto pirkėjÄ , norintį įsigyti butÄ už 90 000 eurų, bet tokio pirkėjo nebuvo. R. G. jai sakė, kad nesvarbu, už kokiÄ kainÄ , svarbu butÄ parduoti greitai.

Draugo Ž. Č. ji paprašė, kad Å¡is pasakytų R. G. duosiantis jai pinigų buto pirkimui, bet Ž. Č. nežinojo, kÄ ji buvo suplanavusi. Buto pirkimui pinigų ji neturėjo ir manė, kad R. G. iÅ¡ karto sutiks jos vardu įregistruoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). R. G. į LietuvÄ atskrido 2018 m. gegužės 8 d. 12 val. R. G. iÅ¡ Vilniaus į (duomenys neskelbtini) atvažiavo taksi automobiliu. Ji iÅ¡ anksto buvo sutarusi susitikti su notaru: sužinojusi, kad R. G. atskrenda, ji rezervavo laikÄ pas notarę (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) pas notarę nebuvo laisvų laikų.

IÅ¡ pradžių R. G. su Ž. Č. susitiko prie (duomenys neskelbtini). Ž. Č. R. G. prisistatė D. vardu, nes ji to paprašė. Jie bendravo angliÅ¡kai. Ji Ž. Č. prašė, kad Å¡is pasakytų tikrai paskolinsiantis jai pinigų. R. G. žinojo, kad butÄ nori pirkti ji. Ji R. G. sakė, kad pinigai už butÄ bus pervesti į Å¡io sÄ skaitÄ . Ä® (duomenys neskelbtini) pas notarę važiavo ji ir R. G., Ž. Č. su jais nevažiavo. Ji ir R. G. važiavo jos tėvui priklausančiu raudonos spalvos automobiliu „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo – pardavimo sutartį ji jau buvo aptarusi su notaro padėjėja. Ji sakė, kad butÄ pardavėjas Anglijos pilietis ketina parduoti už 40 000 eurų, nurodė visus anketinius duomenis. Notaro padėjėja pasakė, kad pirkimo – pardavimo sutartį reikės iÅ¡versti į anglų kalbÄ . Notarei ji buvo pasakiusi, kad jai reikės sutarties vertimo į anglų kalbÄ . Ji notarės padėjėjai atsiuntė paruoÅ¡tÄ pirkimo – pardavimo sutartį lietuvių kalba, o notarės padėjėja pasirÅ«pino tos sutarties vertimu į anglų kalbÄ .

Ji nepamena, ar ji elektroniniu paÅ¡tu siuntė R. G. iÅ¡verstÄ sutartį, ar ne. Jai su R. G. atvažiavus pas notarę, sutartis buvo jau paruoÅ¡ta. Ji perskaitė pirkimo – pardavimo sutartį lietuvių kalba, o R. G. – anglų kalba. Po to notarė R. G. paklausė, ar ji sumokėjo 40 000 eurų, o R. G. atsakė pinigų negavęs, pinigus jis gaus kitÄ dienÄ . Tada notarė perkėlė susitikimÄ kitai dienai. Ji R. G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir paliko vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini).

TÄ dienÄ ji su R. G. dar susiraÅ¡inėjo: ji pamena, kad R. G. klausė, ar bus pinigai, ji R. G. pasakė, kad tikrai bus, nors ji pinigų neturėjo. Namuose, ji turėjo apie 3 000 eurų – daugiausiai buvo 50 eurų nominalo kupiÅ«rų, dar buvo 20 eurų nominalo kupiÅ«rų ir gal viena 100 eurų nominalo kupiÅ«ra. Ji manė R. G. pasakysianti, kad pinigų ji neturi ir važiuos su pastaruoju į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pinigus uždirbti, nors ji ir neketino važiuoti į (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 10 d. ji su R.

G. turėjo susitikti 8 ar 9 valandÄ ryto, tikslaus laiko ji nepamena. IÅ¡važiuodama iÅ¡ namų ji pasiėmė pinigus, t. y. apie 3 000 eurų, kurie buvo sudėti vokelyje, o vokelis buvo įdėtas į maiÅ¡elį. Pinigus ji padėjo automobilio gale tarp sėdynių. Susitikti su R. G. ji nuvažiavo kartu su Ž. Č.. Ä® susitikimÄ ji važiavo tėvui priklausančiu automobiliu „BMW“. R. G. įsėdus į automobilį, Ž. Č. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo. Ž. Č. nieko R. G. neperdavė.

Ji R. G. pasakė tiek pinigų neturinti, turinti tik apie 3 000 eurų. R. G. jai priekaiÅ¡tavo, kad ji sugaiÅ¡ino jo laikÄ . Ji R. G. pasakė važiuosianti kartu su juo į (duomenys neskelbtini) ir uždirbsianti pinigus. R. G. tuo nelabai tikėjo, bet sutiko nuvažiuoti pas notarę. Dviese nuvažiavę pas notarę jie pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį, po ko jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur R. G. iÅ¡ vieÅ¡bučio pasiėmė daiktus ir jie iÅ¡važiavo į Vilnių.

Prie vieÅ¡bučio ji buvo susitikusi su Ž. Č. ir Å¡iam pasakė važiuojanti į Vilnių kartu su R. G. Vilniuje ji turėjo nuvažiuoti į Užimtumo tarnybÄ , po to nuvežti dokumentus į įdarbinimo įmonę, nes su Ž. Č. pirmadienį turėjo iÅ¡važiuoti į VokietijÄ dirbti. Su Ž. Č. ji susitarė susitikti vėliau. Ji turėjo kartu su R. G. iÅ¡skristi į (duomenys neskelbtini), bet to daryti ji neketino. IÅ¡ pradžių jie nuvažiavo į Trakus, po to į prekybos centrÄ â€žIkea“ pavalgyti ir iÅ¡gerti kavos.

Ji su Ž. Č. susiraÅ¡inėjo žinutėmis ir susiskambino. BÅ«dama (duomenys neskelbtini) ji Ž. Č. sakė neplanuojanti kažkur vaikščioti, nes jai su R. G. gėda. Su R. G. ji buvo senamiestyje. Po to jai Ž. Č. parašė jau važiuojantis į centrÄ , o ji Ž. Č. paskambino ir pasakė nespėsianti nieko sutvarkyti ir kad Å¡is nevažiuotų į centrÄ . Ji Ž. Č. pasakė su R. G. važiuojanti į prekybos centrÄ â€žIkea“. Nuvažiavusi prie prekybos centro „Ikea“ automobilį ji paliko automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje „D“ eilėje prieÅ¡ pat prekybos centrÄ â€žIkea“.

R. G. iÅ¡ automobilio pasiėmė tik savo rankinę. Automobilio ji neužrakino. Važiuodama į prekybos centrÄ â€žIkea“ ji pradėjo pyktis su R. G. ir nusprendė iÅ¡ pastarojo atsiimti pinigus, kuriuos prieÅ¡ tai ji jam davė. Ji su R. G. buvo kavinėje, esančioje antrame aukÅ¡te, iÅ¡ kur matėsi visa automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Sėdėdama kavinėje ji R. G. pasakė neskrisianti su juo į (duomenys neskelbtini). Dar prieÅ¡ tai ji buvo paskambinusi Ž. Č. ir papraÅ¡iusi, kad Å¡is iÅ¡ jos automobilyje esančio lagamino paimtų pinigus ir vietoj pinigų įdėtų popierių.

Jai pasakius, kad ji nevažiuos į (duomenys neskelbtini), R. G. supyko ir paprašė nuvežti jį į oro uostÄ . Ji R. G. nuvežė iki oro uosto. Dar sėdėdama su R. G. prekybos centre „Ikea“ esančioje kavinėje ji matė, kaip prie prekybos centro „Ikea“ atvažiavo Ž. Č., kuris priėjo prie jos automobilio. Ž. Č. važinėja jo mamai priklausančiu senu sidabrinės spalvos automobiliu, kurio markės ji nežino. Ž. Č. telefono numerio ji nepamena. R. G. oro uoste iÅ¡ jos vairuojamo automobilio bagažinės pasiėmė visus savo daiktus.

Automobilyje jos lagamino su daiktais nebuvo. Palikusi R. G. oro uoste, ji važiavo (duomenys neskelbtini) link, o Ž. Č. pasiliko Vilniuje, nes turėjo kažkokių reikalų. Jai važiuojant į (duomenys neskelbtini) jai paskambino R. G. ir pasakė, kad ji pavogė jo pinigus, o ji R. G. pasakė, kad Å¡is juokauja. R. G. jai sakė važiuosiantis į policijÄ . Ji R. G. sakė atsiųsianti jam visus buto dokumentus. Visas žinutes ji iÅ¡trynė. Po to jai paskambino policijos pareigÅ«nas ir nurodė grįžti iki oro uosto.

Ji dar paskambino Ž. Č. ir pasakė, kad jai policijos pareigÅ«nas nurodė sugrįžti į oro uostÄ . Ji buvo susitikusi su Ž. Č., kuriam pasakė, kad Å¡is važiuotų namo ir jos tėvams pasakytų, kad ji policijoje. IÅ¡ oro uosto ji paskui policijos pareigÅ«nus važiavo iki policijos komisariato. Ji R. G. sakė pinigus už butÄ atiduosianti palaipsniui. NaujÄ telefono kortelę ji buvo nupirkusi tam, kad jos draugas, turėjęs apsimesti D., galėtų susiraÅ¡inėti su R. G. Ji R. G. už buto pirkimÄ davė apie 3 000 eurų, o ne 20 000 eurų.

Ji nežino, kodėl R. G. tvirtina, kad iš jo pavogė 20 000 eurų. Su R. G. ji buvo susitikusi 2018 m. rugpjūčio 30 d. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) pas notarę R. G. 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašytas susitarimas nutraukti 2018 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra perleistas R. G., pastarasis yra buto savininkas. Matant notarei ji perdavė R. G. visus raktus nuo minėto buto. Dėl šio susitikimo susitarė advokatė.

Po Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo R. G. neturi jai jokių piniginių pretenzijų (T. 1, b. l. 142-145, 170-173). Teisiamojo posėdžio metu Ž. Č. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltu neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis žino, kad R. G. su R. G. bendravo iki jo ir R. G. susipažinimo. R. G. su R. G. važinėjo į keliones, ji apsistodavo pas R. G.. Jis žinojo, kad R. G. siųsdavo R. G. pinigus, kviesdavo gyventi kartu. Jis žino, kad R. G. ruošėsi pirkti butÄ ir ieÅ¡kojo, kas gali paskolinti pinigų.

R. G. buvo ir banke. R. G. paprašė, kad jis patvirtintų jai paskolinęs pinigų, kol R. G. ras žmogų, kuris iÅ¡ tikrųjų paskolins pinigų. Jis kelis kartus kalbėjo su R. G. telefonu, angliÅ¡kai pasakė kelis žodžius, kuriuos R. G. jam liepė pasakyti. Jis R. G. pasakė paskolinsiantis pinigų buto pirkimui, tačiau apie pinigų sumÄ nekalbėjo. Telefoninio pokalbio metu jis R. G. neprisistatė. Po kelių dienų R. G. atvažiavo į LietuvÄ . R. G. ir R. G. buvo atvažiavę ir jie visi buvo susitikę.

Jam tiesiog reikėjo pasakyti, kad jis paskolins R. G. pinigų. R. G. ir R. G. iÅ¡važiavo labai greitai, o pokalbis truko vos kelias minutes. Kiek jis suprato, R. G. ir R. G. važiavo pas notarÄ . Vakare jis susitiko su R. G. Pastaroji jam pasakė, kad trÅ«ksta dokumentų, todėl rytoj ji R. G. vėl važiuos pas notarÄ . KitÄ dienÄ jis R. G. padėjo iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ namų daiktus: jis nešė krepšį su rÅ«bais ir pinigus. Krepšį su rÅ«bais jis įmetė į automobilį, pinigus taip pat padėjo automobilio viduje.

Jis su R. G. nuvažiavo į vieÅ¡butį, kadangi savo automobilį jis buvo palikęs netoli vieÅ¡bučio. R. G. jų jau laukė. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ R. G. automobilio, o R. G. į automobilį įlipo. Pasiėmęs savo automobilį jis iÅ¡važiavo padirbėti, o po pietų jis turėjo važiuoti į Vilnių. R. G. iÅ¡važiavo pas notarę. Jis su R. G. susiskambindavo, pasiteiraudavo, kÄ pastaroji veikia. Jis buvo Vilniuje, nes jis sudaužė R. G. maÅ¡inÄ ir jam reikėjo nusipirkti detalių. Taip pat jis turėjo nuvažiuoti į įmonę ir patvirtinti dokumentus.

IÅ¡važiuodamas iÅ¡ Vilniaus jis paskambino R. G. ir paklausė, kÄ ji veikia. R. G. atsakė važiuojanti Vilniaus link. Po kurio laiko R. G. jam paskambino – ji buvo susinervinusi ir pasakė, kad jis su ja susitiktų prie prekybos centro „Ikea“. R. G. jam pasakė, kad jis paimtų pinigus iÅ¡ jos lagamino. Jis R. G. pasakė, kad Å¡i paliktų atrakintÄ automobilį. Prie prekybos centro „Ikea“ jis atvažiavo pirmas, po penkių minučių atvyko R. G.. Jis matė, kaip R. G. sustojo. Jis nuėjo R.

G. automobilio link, o R. G. su R. G. nuėjo į prekybos centrÄ â€žIkea“. Atidaręs R. G. automobilio duris jis atitraukė sėdynę, atsegė lagaminÄ , paėmė pinigus, vietoje pinigų įdėjo popieriaus, uždarė sėdynę, uždarė duris ir nuėjo į savo automobilį. Jis bagažinės atidaryti negalėjo, nes pastaroji atsidarė tik pulteliu. Vėliau jis nuvažiavo į miestÄ , susipirko detales ir važiavo (duomenys neskelbtini) link. Jis susiskambino su R. G. ir pasakė važiuojantis į (duomenys neskelbtini).

Po kurio laiko R. G. jam pasakė, kad jai skambino iÅ¡ policijos, kad R. G. jÄ kažkuo kaltina ir ji važiuoja į Vilnių. Jis su R. G. susitiko prie oro uosto, pasikalbėjo. Jam R. G. pasakė, kad viskas bus gerai, o ji važiuoja iÅ¡siaiÅ¡kinti. Grįžęs namo pinigus jis padėjo į spintelę. Bute, kurį R. G. ketino pirkti, jis buvo kelis kartus. Atsakydamas į klausimus Ž. Č. nurodė, kad R. G. jam liepė R. G. pasakyti, kad jis jai paskolins pinigų. Jam tai sukėlė įtarimų, bet jam tai pasakyti nebuvo sunku, todėl jis padarė taip, kaip ji prašė.

Realiai R. G. jis negalėjo paskolinti pinigų, nes Å¡ių jis neturėjo. PirmÄ kartÄ su R. G. jis susitiko (duomenys neskelbtini), ten yra kaimelis. Tuomet R. G. jo klausė, ar jis paskolins pinigų, jis patvirtino, kad paskolins. R. G. kalbėjo angliÅ¡kai, jam vertėjavo R. G. Vakare R. G. pasakė, kad trÅ«ko dokumentų, todėl pas notarÄ važiuos kitÄ dienÄ , vėliau R. G. turėjo vykti į oro uostÄ . R. G. nebuvo sakiusi planuojanti vykti į (duomenys neskelbtini). R. G. automobilyje visada bÅ«na daug drabužių, todėl dėl krepÅ¡ių su drabužiais jam nekilo įtarimų.

R. G. pardavinėja rÅ«bus internetu. Pinigai, kuriuos jis paėmė, buvo įdėti į tamsų nepermatomÄ plastikinį maiÅ¡elį. MaiÅ¡elis namuose buvo ant spintelės padėtas ir pravertas, todėl jis matė, kad maiÅ¡elyje pinigai buvo 20 eurų, 50 eurų ir 100 eurų nominalų kupiÅ«romis. MaiÅ¡elyje galėjo bÅ«ti keli tÅ«kstančiai eurų. R. G. sakė turinti 3 000 eurų santaupų. Jis padėjo pinigus automobilio bare, kur galima padėti produktus. Jam R. G. nesakė, kam reikalingi pinigai, sakė važiuosianti su R.

G. tvarkyti reikalų. Jis neatsimena, ar R. G. jam sakė, už kiek ji perka butÄ . R. G. krepÅ¡ius ar lagaminus dėjo į bagažinę, o jis krepÅ¡ius dėjo ant galinės sėdynės. Atvažiavęs prie prekybos centro „Ikea“ paimti pinigų jis atidaręs automobilio duris matė lagaminÄ ir rÅ«bus. Pinigus jis paėmė iÅ¡ lagamino. R. G. jam sakė, kad jis paimtų pinigus iÅ¡ jos lagamino. Jis bagažinėje matė vienÄ lagaminÄ , prikrautus krepÅ¡ius. Pinigai buvo tame pačiame maiÅ¡elyje, kuriame buvo ir prieÅ¡ tai.

Jis pinigus išėmė iÅ¡ maiÅ¡elio ir vietoje pinigų įdėjo popieriaus, nes taip padaryti liepė R. G. Tualetinio popieriaus jis rado automobilyje. IÅ¡ R. G. automobilio paėmęs pinigus pastaruosius jis įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę ir nuėjo į savo automobilį. Jis suprato paėmęs pinigus. Jis nematė, kad lagaminas yra R. G.. Lagamine buvę daiktai buvo tamsios spalvos, todėl daiktai galėjo bÅ«ti tiek moteriÅ¡ki, tiek ir vyriÅ¡ki. R. G. turi panašų lagaminÄ , galbÅ«t tai ir buvo jos lagaminas.

TÄ dien jis pirko galinį atÅ¡vaitÄ ir detalę bamperiui. Prie prekybos centro „Ikea“jis laukė apie 10 minučių. Jis matė atvažiuojantį automobilį „BMW“ ir ėjo žiÅ«rėti, kur R. G. pasistatys automobilį. Kai maÅ¡inoje yra paliktas raktelis, yra mygtukas, atidarantis bagažinę, bet jam bagažinė neatsidarė, tuomet jis įlipo per galines automobilio dureles. Su R. G. jis nesitarė, kuriame sektoriuje ji paliks automobilį. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 142-146), Ž.

Č. nurodė, kad jis prie vieÅ¡bučio neperdavė R. G. pinigų: taip nebuvo arba jis to neprisimena. Prie vieÅ¡bučio jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio galo, o R. G. įlipo į priekinę automobilio keleivio vietÄ . Teisiamojo posėdžio metu paskelbus Ž. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 5-7, 11, 14), Ž. Č. parodė, kad jis prie (duomenys neskelbtini) tvarkė automobilį, keitė stabdžių kaladėles. Ä® susitikimÄ su R. G. jis atvažiavo automobiliu „Opel Astra“.

Prie vieÅ¡bučio R. G. įlipo, o jis jau buvo atsidaręs duris. Jis ir R. G. palinkėjo vienas kitam geros dienos. Jam atrodo, kad jis matė nueinančius R. G. ir R. G. į prekybos centrÄ â€žIkea“, tačiau jis Å¡ių nepasivijo, nes jis vilkėjo sportinę aprangÄ , todėl nenorėjo daryti gėdos. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Č. parodė, kad R. G. yra jo draugė, jie draugauja nepilnus metus. R. G. jis nepažįsta. Kiek jis žino, R. G. pažįsta R. G., bet kur Å¡ie susipažino, jis nežino.

Jis žino, kad R. G. buvo su R. G. kelionėje. Ji skrisdavo pas R. G. į (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 8 d. R. G. jo paprašė, kad jis kažkokiam vyriÅ¡kiui pasakytų R. G. paskolinsiantis pinigų. Sumos, kuriÄ jis turėjo paskolinti, R. G. jam neminėjo. IÅ¡ pradžių jis net nežinojo, dėl ko jam reikės pasakyti, kad jis paskolins R. G. pinigų: jis klausė R. G., kam Å¡iai reikia tų pinigų, bet R. G. jam nepasakė. Apie 15 val. jam paskambino R. G. ir paklausė, ar jis gali susitikti.

Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir sakė galėsiantis susitikti (duomenys neskelbtini). R. G. atvažiavo savo raudonos spalvos automobiliu „BMW“, kartu su ja buvo senyvo amžiaus vyriÅ¡kis – pastarasis buvo apie 65 metų amžiaus, apie 175 cm Å«gio, žilų plaukų. Jis vyriÅ¡kiui neprisistatė. VyriÅ¡kis kalbėjo angliÅ¡kai. Jis nelabai gerai moka anglų kalbÄ â€“ jis suprato tik tiek, kad vyriÅ¡kis jo paklausė, ar jis R. G. paskolins pinigų, o jis angliÅ¡kai pasakė, kad paskolins.

Pokalbis truko apie dvi minutes. R. G. su vyriškiu kažkur labai skubėjo ir greitai išvažiavo. R. G. sakė važiuojanti tvarkyti kažkokių dokumentų. Jis nežino, kur važiavo R. G. ir kokius dokumentus ji turėjo sutvarkyti. Vakare jis su R. G. susitiko, nes gyveno kartu su ja pas jos tėvus. R. G. jam nesakė, kur ji buvo su pagyvenusiu vyriškiu. Ryte R. G. jam pasakė, kad jis paimtų mėlynos spalvos maišelį, kuriame buvo pinigai, ir pasakė, kad išlipdamas iš automobilio pinigus jis paliktų automobilyje ant galinės sėdynės. Jis nežino, kiek ten buvo pinigų, bet tai nebuvo didelė suma.

Jis matė, kad ten buvo 50 eurų nominalo kupiÅ«ros. Jis įsėdo į R. G. automobilį „BMW“ ir jie nuvažiavo prie vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini), kur sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Prie jų labai greitai priėjo tas pats pagyvenęs vyriÅ¡kis, kurį jis matė Ratnyčioje. VyriÅ¡kis atsisėdo priekyje, o jis sėdėjo automobilio gale. Jis ant automobilio galinės sėdynės paliko R. G. maiÅ¡elį. VyriÅ¡kis jam kažkÄ sakė, bet jis nelabai suprato, kÄ .

Su vyriÅ¡kiu daugiau bendravo R. G., o ne jis. Jis nuėjo pasiimti savo automobilio, kurį buvo palikęs netoli R. G. brolio namų. TÄ dienÄ jis planavo važiuoti į Vilnių. Jam reikėjo pasiimti automobilio detales. R. G. žinojo, kad jis planuoja važiuoti į Vilnių. Ä® Vilnių jis iÅ¡važiavo po pietų. R. G. jam sakė su vyriÅ¡kiu važiuojanti tvarkyti dokumentų, nes vakar nespėjo. Apie 12 val. jam paskambino R. G. ir pasakė važiuosianti į Vilnių. Jis žinojo, kad R. G. turėjo važiuoti į darbo birÅ¾Ä ir kartu važiuoti į firmÄ tvarkytis dokumentų dėl darbo.

Paskambinęs R. G. jis paklausė, kur ji yra, R. G. pasakė Trakuose bendraujanti su anglu. R. G. sakė planuojanti važiuoti į miestÄ . Jis su R. G. susitarė susitikti mieste, bet kur tiksliai – jie nesusitarė. Po to jam paskambinusi R. G. pasakė planuojanti važiuoti prie prekybos centro „Ikea“ ir jo paprašė, kad jis ten atvažiuotų. Prie prekybos centro „Ikea“ jis atvažiavo apie 15 ar 16 valandÄ , tikslaus laiko jis neprisimena. Ä® Vilnių jis važiavo savo mamai priklausančiu sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Prie prekybos centro „Ikea“ jis atvažiavo pirmas. Automobilį jis galėjo pastatyti B sektoriuje. Jis matė, kada atvažiavo R. G.. IÅ¡ pradžių jis nematė, kur R. G. pasistatė savo automobilį, tik iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio jis pamatė, kad R. G. automobilis stovi apie 100 metrų atstumu nuo jo. Jis nematė, kaip R. G. įėjo į prekybos centrÄ â€žIkea“. Dar prieÅ¡ atvažiuodama prie prekybos centro „Ikea“ R. G. jam paskambinusi pasakė eisianti į kavinę, o jis turėjo nueiti iki R.

G. automobilio, kuris turėjo bÅ«ti neužrakintas, ir iÅ¡ R. G. lagamino paimti maiÅ¡elį, kuriame buvo pinigai. R. G. dar jam sakė, kad jis iÅ¡ to maiÅ¡elio iÅ¡imtų pinigus ir vietoj pinigų įdėtų tualetinį popierių. Pamatęs, kad atvažiavo R. G., jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo link R. G. automobilio. R. G. su vyriÅ¡kiu nuėjo į kavinę, esančiÄ prekybos centre „Ikea“, o jis, priėjęs prie R. G. automobilio, atidarė automobilio galines dureles ir atlenkęs galinę sėdynę iÅ¡ bagažinės iÅ¡traukė juodos spalvos lagaminÄ .

Prasegęs lagaminÄ iÅ¡ pastarojo jis išėmė mėlynos spalvos maiÅ¡elį, kuriame buvo pinigai. IÅ¡ maiÅ¡elio jis iÅ¡traukė visus pinigus ir vietoje pinigų įdėjo tualetinį popierių, kurį surado bagažinėje. Po to jis maiÅ¡elį įdėjo į lagaminÄ , kurį užsegęs įdėjo į bagažinę. Pinigų jis neskaičiavo. Jis manė, kad lagaminas buvo R. G. Jis matė lagamine tamsios spalvos drabužius, bet nesuprato, ar Å¡ie vyriÅ¡ki, ar moteriÅ¡ki. R. G. sakė, kad maÅ¡inoje yra jos lagaminas.

Bagažinė atidaroma tik su rakteliu, o kadangi raktelio jis neturėjo, tai į bagažinę jis pateko per automobilio salonÄ . Nuo R. G. automobilio jis nuėjo iki savo automobilio ir iÅ¡važiavo į Vilniaus miesto centrÄ . Jis buvo su darbine apranga, vilkėjo sportinį kostiumÄ â€“ juodas kelnes ir Å¡viesios spalvos virÅ¡utinę sportinio kostiumo dalį. IÅ¡ Vilniaus jis iÅ¡važiavo 18 val., prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Vilniaus jis paskambino R. G. ir paklausė, kÄ Å¡i veikia. Jam R. G. pasakė, važiuojanti namo.

Jis su R. G. susitarė susitikti namuose. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) jam paskambino R. G. ir pasakė, kad jai skambino iÅ¡ policijos ir prašė sugrįžti į oro uostÄ . R. G. sakė, kad anglas vyriÅ¡kis kažkÄ pasakė policijos pareigÅ«nams. Jis R. G. paprašė, kad ji sustotų kur nors prie kelio. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) jis R. G. automobilį pastebėjo deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje, dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini). R. G. važiavo link Vilniaus. Jis R. G. klausė, kas atsitiko, o Å¡i pasakė, kad nieko, ji važiuos iÅ¡siaiÅ¡kinti, o jam liepė važiuoti namo, kÄ jis ir padarė.

Po to jis iÅ¡ R. G. gavo žinutę, kurioje R. G. parašė esanti Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate. R. G. jam sakė, kad R. G. jÄ apkaltino vagyste. Apie butÄ R. G. jam nieko nesakė (T. 2, b. l. 5-7). Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad iÅ¡ teismo posėdžių salėje esančių asmenų jis pažįsta R. G., su kuria jis susipažino (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio arba rugsėjo mėn. Su R. G. jį supažindino draugas. Jis su R. G. pradėjo susitikinėti (duomenys neskelbtini).

Jis ir R. G. buvo geri draugai, po to pradėjo susitikinėti. Kiek jis pamena, R. G. turėjo problemų banke. Jis pasakė R. G. galintis jai padėti. R. G. vis keliaudavo į LietuvÄ ir vėl grįždavo į (duomenys neskelbtini). Jis R. G. padėjo finansiÅ¡kai. Jis su R. G. buvo nuvykę atostogų į Dubajų. 2016 m. rugsėjo mėn. R. G. paskambinusi jam pasakė, kad susipyko jos tėvai ir bÅ«tų gerai, kad jis nupirktų butÄ , į kurį galėtų įsikelti R. G. mama. Jis sumokėjo užstatÄ , po to sumokėjo dar 40 000 eurų.

R. G. iÅ¡leido apie 30 000 eurų buto remontui, bet jos motina į butÄ taip ir neįsikėlė. R. G. butÄ jam grÄ Å¾ino su sÄ lyga, kad jis R. G. duos 30 000 eurų už buto remontÄ . Jis R. G. sumokėjo 30 000 eurų. Po Å¡eÅ¡ių mėnesių R. G. nusprendė parduoti minėtÄ butÄ , sakė turinti pirkėjÄ rusÄ , už butÄ pasiÅ«liusį 90 000 eurų. Jis pats niekada nekalbėjo su buto pirkėju. Gruodžio mėnesį R. G. pasakė, kad pirkėjas buto nepirks ir buto pirkimÄ reikia atidėti iki balandžio mėnesio.

TÄ rytÄ , kai jis su R. G. vyko pas notarÄ , jis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje susitiko su buto pirkėju. VyriÅ¡kis dėvėjo akinius nuo saulės ir sakė norintis butÄ pirkti R. G. vardu. Tai buvo 20 minučių prieÅ¡ einant pas notarÄ . VyriÅ¡kis sakė turintis jo vardu atidarytos banko sÄ skaitos duomenis tam, kad galėtų pervesti pinigus. Jam kilo įtarimas, kad D. neturi pinigų, nes prieÅ¡ susitikimÄ jis prašė R. G. iÅ¡ D. gauti užstatÄ , bet užstato jis taip ir negavo. Pirmojo susitikimo metu D. paprašė jo vardu atidarytos banko sÄ skaitos informacijos.

Jis R. G. siuntė savo vardu atidarytos banko sÄ skaitos duomenis 2018 m. gegužės 8 d. maždaug 12.40 val.- 13.01 val. Tai buvo prieÅ¡ susitikimÄ su D. Pirmo susitikimo metu jis R. G. pasakė, kad jam reikia D. pavardės ir pirkimo sutarties kopijos, nes bankas nepriims pinigų. Pirmo susitikimo metu jis su D. kalbėjo apie tai, kad Å¡is nori nusipirkti nuosavybę ir pastarÄ jÄ užraÅ¡yti R. G. vardu, nes D. turi daug nekilnojamojo turto ir kitais metais bÅ«tų butÄ užrašęs savo žmonos vardu. Jis su D. kalbėjo tik 15 minučių.

IÅ¡ pradžių jie kalbėjo apie 120 000 eurų buto kainÄ , paskui automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo kalbama apie 90 000 eurų buto kainÄ . R. G. jam sakė, kad, jei jis butÄ pardavinės per agentÄ , pastarasis jam butÄ parduos tik už 65 000 – 70 000 eurų. Jam pirmÄ jį kartÄ nuvykus pas notarę pastaroji jo paklausė, ar jis gavo pinigus. Jis pasakė pinigų negavęs. Tuomet notarė jam liepė atvykti rytoj, kada jis gaus pinigus. KitÄ dienÄ jis sugrįžo ir jam buvo duotas paketas su užstatu – grynaisiais pinigais.

Buvo ankstus rytas ir jis negalėjo paskambinti į bankÄ ir paklausti, ar gavo mokėjimÄ , kadangi laikas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje skiriasi dviem valandomis. IÅ¡ pradžių D. ketino butÄ pirkti gruodžio mėn., bet paskui R. G. jam pasakė, kad tai bus balandžio mėn. R. G. ir D. ketino sumokėti iÅ¡ karto banko pavedimu, o užstatas bÅ«tų grynaisiais pinigais. Jis vis klausinėjo, kur užstatas, kur pinigai. Užstatas turėjo bÅ«ti 60 000 eurų bankiniu pavedimu, 30 000 eurų grynaisiais pinigais, bet sumos vis keitėsi: 50 000 eurų pavedimu ir 40 000 eurų grynaisiais pinigais, vėliau 70 000 eurų pavedimu ir 20 000 eurų grynaisiais pinigais, galutinis variantas buvo 70 000 eurų pavedimu ir 20 000 eurų grynaisiais pinigais.

Viskas buvo aptarta žodžiu. Dėl kainų jis derėjosi su R. G. ir D. prieÅ¡ vykstant pas notarÄ . Tiek R. G., tiek D. aktyviai dalyvavo derybose, R. G. nesistengė, kad jis gautų daugiau pinigų. Suma visada buvo 90 000 eurų, tik varijavo sumos pasiskirstymas pavedimu ir grynaisiais pinigais. Gavęs pinigus jis grįžo į savo kambarį vieÅ¡butyje, pasižiÅ«rėjo į pinigus ir tada R. G. pakvietė jį važiuoti pas notarÄ . TÄ dien pinigus jam davė D.. Tai buvo 30 minučių prieÅ¡ jų susitikimÄ pas notarÄ , apie 9 valandÄ .

Pinigus jam davė ryte prie jo vieÅ¡bučio esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Pinigai buvo suvynioti į celofaninį neperÅ¡viečiamÄ maiÅ¡elį. IÅ¡ automobilio bagažinės D. išėmė paketÄ pinigų ir padavė jam. D. paėmė paketÄ iÅ¡ savo automobilio. Jis nepamena automobilio markės, spalvos, tai buvo didelis automobilis, toks kaip „BMW X5“. Kas buvo maiÅ¡elyje, jis patikrino savo vieÅ¡bučio kambaryje, o ne automobilyje. VieÅ¡bučio kambaryje jis maiÅ¡elį atidarė ir ten buvo pinigai.

VisÄ tai jis darė prieÅ¡ važiuojant pas notarÄ . MaiÅ¡elyje buvo stambios pinigų kupiÅ«ros eurais. Tai buvo didelė krÅ«va pinigų. Jis ir R. G. skubėjo vykti pas notarÄ , todėl jis visų pinigų neperskaičiavo. Jis pirmiausiai norėjo įsitikinti, ar tai yra kupiÅ«ros ir ar tai nėra padirbtos kupiÅ«ros. Jis kupiÅ«rų neskaičiavo, nes bÅ«tų užtrukę daug laiko. D. ir R. G. jo laukė lauke, kad galėtų vykti pas notarÄ , todėl jis skubėjo. Duodamas maiÅ¡elį su pinigais D. jam nieko nesakė.

MaiÅ¡elyje turėjo bÅ«ti 30 000 eurų, bet pasirodo, kad ten buvo 20 000 eurų. Jis nepamena, kad jis bÅ«tų suskaičiavęs visÄ pinigų sumÄ . Jam esant kambaryje ir žiÅ«rint į pinigų sumÄ pagal maiÅ¡elio turinį ir dydį jam neatrodė, kad maiÅ¡elyje yra 30 000 eurų. Tada jis paskambino R. G. ir paklausė, ar jam neturėjo bÅ«ti perduota 30 000 eurų suma. R. G. jam pasakė, kad maiÅ¡elyje turėjo bÅ«ti 20 000 eurų. MaiÅ¡elyje buvo tikrai daugiau kaip 3 000 eurų.

Jis su R. G. važiavo pas notarÄ , nes D.s iÅ¡važiavo kažkur kitur. Grįžęs iÅ¡ vieÅ¡bučio jis nei R. G., nei D. nieko nesakė, nes manė, kad visi pinigai yra. Jis nuvažiavo pas notarÄ , pasirašė sutartį, bet jis negalėjo įrodyti, kad yra pervesti pinigai bankiniu pavedimu dėl dviejų valandų laiko juostos skirtumo. Gavęs pinigus pastaruosius jis įsidėjo į savo lagaminÄ . Jis ir R. G. pas notarę pasirašė dokumentus ir R. G. automobiliu iÅ¡vyko pietauti. Apie 17 val. jie sustojo iÅ¡gerti arbatos kažkokioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro, esančio netoli oro uosto.

PrieÅ¡ tai jis su R. G. Å¡nekėjosi, Å¡i parodė savo sužadėtuvių žiedÄ . Tik tada jis sužinojo, kad R. G. susižadėjo. Jis R. G. nekvietė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). R. G. buvo kaip agentė ar tarpininkė ir bÅ«tų nuo Å¡io mokėjimo gavusi komisinį mokestį. R. G. jam nežadėjo kartu važiuoti, atidirbti už kÄ nors. Tuo metu jam atrodė, kad buto savininkas bus D., bet D. sakė butÄ užraÅ¡ysiantis R. G. vardu, o paskui butÄ perraÅ¡ysiantis savo žmonos vardu.

Gavęs pinigus jis nuėjo į vieÅ¡butį ir pinigus įdėjo į lagaminÄ . LagaminÄ jis padėjo į R. G. automobilį ir važiavo pas notarÄ . R. G. pasakė, kad automobilyje bus saugiau. TÄ dienÄ jis planavo grįžti į (duomenys neskelbtini). Jis buvo nusipirkęs vienÄ bilietÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). LagaminÄ jis padėjo automobilio bagažinėje. Jis nepamena, ar dar kas nors buvo automobilio bagažinėje. Jiems nuvykus į prekybos centrÄ â€žIkea“ iÅ¡gerti arbatos, jis pasakė, kad jis geriau pasiims savo lagaminÄ iÅ¡ automobilio, tačiau R.

G. atsakė, kad visur yra kameros ir apsauga. Tai buvo prieÅ¡ vykstant į oro uostÄ . Po to R. G. jį nuvežė į oro uostÄ . Pasiėmęs lagaminÄ jis įėjo pro oro uosto duris, iÅ¡ karto atidarė lagaminÄ ir pamatė tualetinį popierių, kuris buvo įdėtas į tÄ patį maiÅ¡elį, kuriame buvo pinigai. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jis su R. G. bendravo normaliai, nesipyko, juos siejo draugiÅ¡ki santykiai. Jie iÅ¡siskyrė gražiuoju. Jis R. G. pasakė Å¡iek tiek nerimaujantis, nes per oro uostÄ jis turės gabenti pinigus.

Ä® tai R. G. pasakė galinti vykti su juo. Jis tam neprieÅ¡taravo, bet vėliau, supratęs gavęs tik 20 000 eurų, jis pamanė galintis vykti ir vienas. Galų gale R. G. gražino jam butÄ , kurį jis pardavė ir gavo 58 000 eurų. Buto pirkėjÄ rado nekilnojamo turto agentÅ«ra (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimus R. G. nurodė, kad jis meluotų, jei sakytų, kad grįžęs į vieÅ¡butį jis skaičiavo kiekvienÄ gautÄ banknotÄ . Jis tiesiog džiaugėsi, kad kažkas vyko.

Jam buvo skirtos penkios minutės tam, kad jis grįžtų į vieÅ¡butį, įsidėtų pinigus į krepšį ir tada važiuoti pas notarÄ , o notaras buvo už 60 km. Paketas su pinigais buvo didelis, pinigai buvo 100 eurų nominalo kupiÅ«romis – tikrai ne 20-50 eurų nominalo kupiÅ«romis. Gavęs pinigus jis paskambino R. G. ir pasakė, kad trÅ«ksta pinigų, nes neatrodė, kad ten visa pinigų suma. R. G. pasakė, kad tai yra „x“ pinigų suma (tikslios sumos, kokiÄ R. G. pasakė, jis nepamena, bet ji pasakė konkrečiÄ pinigų sumÄ ).

Po susitikimo su D. jam atrodė, kad suma grynaisiais pinigais turėjo bÅ«ti 30 000 eurų, o banko pavedimu – 60 000 eurų, bet galiausiai, tai buvo 70 000 eurų banko pavedimu ir 20 000 eurų grynaisiais pinigais. Jis nepamena, kokia pas notarÄ buvo nurodyta buto pirkimo – pardavimo kaina, tačiau galutinė buto kaina buvo 90 000 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu jis pastebėjo, kad sutartyje buvo nurodyta 40 000 eurų suma. Gegužės 8-9 dienÄ prieÅ¡ vykstant pas notarę jam sutarties sÄ lygų į anglų kalbÄ niekas neiÅ¡vertė.

Jis mano, kad sutarties tekstas buvo pateiktas anglų kalba. R. G. anksčiau jam sakė turėjusi verslÄ , grožio salonÄ , kuris užsidarė po mėnesio, ir dėl to ji buvo pasiėmusi banko paskolÄ . Tuo metu jis draugavo su R. G. IÅ¡ banko vis skambindavo ir reikalaudavo, kad bÅ«tų pervesta įmoka. Visa paskolos suma, kiek jis pamena, buvo tarp 15 000 - 20 000 eurų. Jis mokėjo 2- 3 kartus ir sumokėjo mažiausiai 15 000 eurų. Tai vyko seniai, tikslios sumos jis neprisimena. Jis R. G. mokėjo ir daugiau pinigų ir jis žino, kodėl: iÅ¡ viso R.

G. jis sumokėjo 70 000 eurų. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) R. G. gyveno pas jį bute. Jis su R. G. keliavo, vyko į IspanijÄ , Dubajų, TailandÄ . R. G. (duomenys neskelbtini) Å¡iek tiek dirbo jo biure. Jis R. G. mokėjo nedideles sumas – apie 600 eurų mėnesinių iÅ¡laidų. R. G. tuo metu mokėsi anglų kalbos, o jis mokėjo už jos mokslus, dantų tvarkymÄ . R. G. jam taip pat sakė serganti onkologine liga, prašė 12 309 eurų už nėštumo nutraukimÄ , jis taip pat pirko jai brangias dovanas, drabužius. (duomenys neskelbtini) R.

G. dirbo restoranuose, kavinėse, tuo metu ji gyveno pas jį namuose. Juos siejo intymÅ«s ryÅ¡iai. Jis nežinojo, ar R. G. turi draugÄ , bet ji dažnai lietuviÅ¡kai kalbėdavo telefonu ir sakydavo kalbanti su savo broliu. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 14-15), R. G. parodė, kad jo parodymai suraÅ¡yti teisingai. Gavęs pinigus jis grįžo į vieÅ¡butį ir norėjo įsitikinti, kad maiÅ¡elyje yra pinigai, po ko jis su R. G. iÅ¡vyko pas notarÄ .

Pinigus jis perskaičiavo vieÅ¡bučio kambaryje. Jis perskaičiavo tam tikrÄ pinigų sumÄ , paskambino R. G. ir pasakė, kad trÅ«ksta pinigų. R. G. jam pasakė gavusi komisinius ir nurodė konkrečiÄ sumÄ . Jis prisimena, kad tai buvo 10 000 eurų. Jis oro uoste atidarė lagaminÄ , norėdamas patikrinti, ar ten vis dar yra pinigų. BÅ«damas oro uoste jis paskambino R. G. ir pasakė, kad lagamine nėra pinigų. Paklausta, ar bus pervesti pinigai, R. G. jam pasakė, kad jokio pavedimo nebus. R. G. prašė, kad apie šį įvykį jis policijai nepraneÅ¡tų.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad prieÅ¡ trejus metus (duomenys neskelbtini) jis susipažino su R. G.. Iki 2016 m. tarp jo ir R. G. buvo romantiÅ¡ki santykiai, tačiau vėliau jis suprato, kad R. G. jį apgaudinėja. R. G. apgaulės bÅ«du užvaldė jam priklausantį turtÄ , dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00001-17. 2017 m. rudenį jis nutarė parduoti savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jam buvo reikalingi pinigai. ButÄ jis norėjo parduoti už 120 000 eurų, kadangi R.

G. jam pasakė, kad tiek kainuoja nauji butai (duomenys neskelbtini). Jis pats internete nesidomėjo, kiek (duomenys neskelbtini) kainuoja butai. Jis kalbėjo su nekilnojamojo turto agentu, kuris pasakė, kad jo buto rinkos vertė 70 000 eurų. PažiÅ«rėti buto agentas negalėjo, kadangi R. G. vis negalėjo perduoti pinigų. 2017 m. lapkričio mėn. R. G. jam pasakė suradusi buto pirkėjÄ . R. G. jam niekada nesakė galimo buto pirkėjo pavardės ir kitų duomenų. Jam ir R. G. vis nepasisekdavo susitikti su pirkėju.

R. G. jam pasakė, kad pirkėjas sutinka pirkti butÄ už 90 000 eurų, tuo tarpu nekilnojamojo turto agentÅ«ra sutinka parduoti butÄ tik už 65 000 eurų. R. G. sakė, kad bus daug paprasčiau, jei jis R. G. įformins įgaliojimÄ savarankiÅ¡kai parduoti butÄ . Jis sutiko parduoti savo butÄ už 90 000 eurų. R. G. jam pranešė, kad pirkėjas turi laiko susitikti 2018 m. gegužės 8 d., todėl jis nurodytÄ dienÄ ir atvažiavo į LietuvÄ . Jis gyveno (duomenys neskelbtini) vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 8 d.

R. G. susipažindino jį su buto pirkėju, vardu D. Å io vyro pavardės R. G. jam nepasakė, nors jis ir prašė nurodyti D. pavardę. 2018 m. gegužės 8 d. jie kalbėjo su D. ir sutarė, kad 50 000 eurų D. perves į jo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , o 40 000 eurų D. jam atiduos grynaisiais pinigais prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat jis pažadėjo R. G. sumokėti 10 000 eurų komisinį mokestį, jei pavyks butÄ parduoti. Jis padiktavo D. savo vardu atidarytos banko sÄ skaitos numerį. 2018 m. gegužės 8 d. jis kartu su R.

G. buvo nuvykę pas notarÄ . R. G. norėjo pasiraÅ¡yti pirkimo – pardavimo sutartį jau 2018 m. gegužės 8 d., bet notaras paklausė, ar jis gavo pinigus – jam atsakius, kad pinigų jis negavo, pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, notaras liepė ateiti kitÄ dienÄ , jei jis gaus pinigus. Su notaru jis kalbėjo per vertėjÄ . Jie susitarė susitikti 2018 m. gegužės 9 d. ir nueiti pas notarÄ Ä¯forminti pirkimo – pardavimo sutartį. NotarÄ surado R. G.. Notaro kontora buvo (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. prie vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) susitiko jis, R.

G. ir D. R. G. sėdėjo savo automobilyje prie vairo, jis – priekinėje keleivio sėdynėje, o D. – galinėje sėdynėje. D. jam parodė mėlynos spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo pinigai. D. pats įdėjo šį maišelį į galinės sėdynės porankį, kurį užlenkė. Jis pagalvojo, kad automobilyje yra pavojinga skaičiuoti pinigus, todėl jis nepatikrino, kiek konkrečiai pinigų jam sumokėjo D. Jis tikėjosi, kad D. jam sumokėjo 40 000 eurų grynaisiais pinigais.

D. jam pasakė 60 000 eurų jau pervedęs į banko sÄ skaitÄ , bet jis pinigus gausiantis vėliau dėl laiko skirtumo. Jis D. patikėjo. Pasakęs, kad neturi laiko vykti pas notarÄ ir R. G. pati sutvarkys pirkimo – pardavimo sutartį, D. su jais atsisveikino, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡važiavo. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodamas D. jam pasakė per dvi valandas jam atsiųsiantis dokumentus, patvirtinančius pinigų pervedimÄ Ä¯ jo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ . D. pasiėmė jo elektroninio paÅ¡to adresÄ , bet jis taip ir negavo jokių pinigų.

Jis kartu su R. G. nuvažiavo pas notarę, pas kuriÄ buvo prieÅ¡ tai. Pas notarę nuėjo jis ir R. G. Notarė padavė jam jau paruoÅ¡tÄ pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta lietuvių ir anglų kalba. Labai greitai, neatkreipdamas dėmesio į smulkmenas, jis susipažino su sutartimi. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad sutartyje nurodyta nepilna buto vertė, o tik 40 000 eurų. Apie tai jis pasakė R. G., bet Å¡i jam atsakė, kad sutartyje nebÅ«tina nurodinėti visos buto kainos, o tik tÄ sumÄ , kuriÄ jis turi gauti grynaisiais pinigais.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad buto pirkėja nurodyta R. G., o ne D. Jis nustebo, kadangi jis žinojo, kad R. G. pinigų neturi, bet niekam nieko jis nepasakė. Pas notarÄ jis su R. G. užtruko apie 15-20 minučių. Išėjęs iÅ¡ notaro jis atsisėdo į R. G. automobilį ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie jo vieÅ¡bučio. IÅ¡ automobilio porankio pasiėmęs mėlynos spalvos maiÅ¡elį su pinigais jis nuėjo į savo vieÅ¡bučio kambarį, kur perskaičiavo pinigus: tik tada jis pastebėjo, kad maiÅ¡elyje buvo 20 000 eurų.

Pinigai buvo 50 ir 100 eurų nominalų kupiÅ«romis. Jis iÅ¡ karto paskambino R. G. ir jai pasakė, kad D. jam grynaisiais pinigais sumokėjo tik 20 000 eurų, tačiau R. G. jį nuramino, pasakiusi, kad iÅ¡ tikrųjų 10 000 eurų dydžio avansÄ D. sumokėjo jai, o į banko sÄ skaitÄ D. jam perves 60 000 eurų. Jis nepatikrino savo vardu atidarytos banko sÄ skaitos. Mėlynos spalvos polietileninį maiÅ¡elį su pinigais įsidėjęs į lagaminÄ jis iÅ¡siregistravo iÅ¡ vieÅ¡bučio, nusileido į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur jo visÄ laikÄ automobilyje laukė R.

G., kuri turėjo jį nuvežti į Vilnių. Ä® Vilnių jie iÅ¡važiavo 2018 m. gegužės 9 d. 11.30 val. Jie važiavo dviese. Pakeliui į Vilnių R. G. užsimanė užvažiuoti į kavinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimo ir adreso nurodyti jis negali. Jis paliko savo lagaminÄ R. G. automobilio bagažinėje. Jie kartu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir kavinėje praleido apie dvi valandas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) jie nuvažiavo į Vilnių. R. G. pasakė esanti alkana ir jie nuvažiavo į prekybos centrÄ â€žIkea“, kuriame jis su R.

G. praleido apie 30 minučių. Jis norėjo į parduotuvę su savimi pasiimti pinigus, bet R. G. jį atkalbėjo ir pinigai liko lagamine, kuris buvo automobilio bagažinėje. IÅ¡ prekybos centro „Ikea“ R. G. nuvežė jį į Vilniaus oro uostÄ ir ten paliko. Nutaręs patikrinti savo lagaminÄ pastarajame jis rado mėlynos spalvos polietileninį maiÅ¡elį, kuriame buvo ne pinigai, o tualetinis popierius. Patikrinęs savo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ jis sužinojo, kad jokie pinigai jam pervesti nebuvo.

Supratęs esantis apgautas jis parašė R. G., kad jokių pinigų jis negavo ir lagamine pinigų nėra. R. G. jam pasakė, kad tai kažkokia klaida. R. G. prašė jo nepraneÅ¡ti apie įvykį policijai, sakė, kad reikia pasikalbėti. Po valandos R. G. grįžo į Vilniaus oro uostÄ . Apie apgaulę jis nutarė praneÅ¡ti policijos įstaigai (T.1, b. l. 14, 15). Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad ji yra notarė, 2018 metais ji dirbo notare (duomenys neskelbtini). Notarų biure dirba dar trys darbuotojai.

Jai paskambino R. G. ir pasakė norinti kuo greičiau sudaryti sandorį. Buvo užsakyti dokumentai, paruoÅ¡tas sutarties projektas ir vertimas, kuris buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu. Sutarties vertimas grįžo į notarų biurÄ , nes reikėjo patikrinti tekstÄ . KitÄ dienÄ apie 16.00 val. į biurÄ atvyko R. G. ir R. G. Pastarasis turėjo paruoÅ¡to dokumento vertimÄ Ä¯ anglų kalbÄ . Pokalbis buvo trumpas: paklaustas, ar yra atsiskaityta už sandorį, R. G. suabejojo, ar jis yra gavęs pinigus.

Kadangi R. G. pasakė negavęs pinigų, ji atsisakė tvirtinti buto pirkimo – pardavimo sandorį. Ji moka anglų kalbÄ , be to, ji buvo pasikvietusi kolegę, gerai kalbančiÄ anglų kalba. Sutarties vertimas buvo daromas vertimų biure. Kitas susitikimas buvo paskirtas kitÄ dienÄ . KitÄ dienÄ apie 11.00 val. R. G. ir R. G. atvyko į notarų biurÄ . R. G. pasakė gavęs pinigus. Buvo pasiraÅ¡ytos abi sutartys – anglų ir lietuvių kalbomis. KitÄ dienÄ R. G. parašė notarų biurui laiÅ¡kÄ , kad dingo pinigai, ir domėjosi, ar negalima nutraukti sandorio.

Sekretorė R. G. atrašė galinti sandorį nutraukti tik dalyvaujant R. G. R. G. atvykus su advokatu, sutartis buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) yra labai mažai notarų, yra didelės eilės, todėl žmonės važiuoja į (duomenys neskelbtini). Ji neklausė, kokiu bÅ«du buvo atsiskaityta su R. G.. Jai matant pinigai nebuvo duodami. Buto pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta 40 000 eurų suma. KitÄ dienÄ R. G. pasakė gavęs 40 000 eurų, o sutartyje ir yra nurodyta tokia suma. Paklaustas, ar su juo pirkėja pilnai atsiskaitė, R.

G. atsakė teigiamai. Buvo kalbama apie grynuosius pinigus. Ji suprato, kad buvo sumokėta visa suma. Jeigu bÅ«tų mokama dalimis, tai bÅ«tų sudaromas kitoks sandoris, kur bÅ«tų įraÅ¡ytas įsiskolinimas. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 53-54), R. G. parodė galinti teismui persiųsti susiraÅ¡inėjimÄ su R. G. Susitikimo su R. G. ir R. G. metu buvo jos kolegė, dėl to, kad ji tvirčiau jaustųsi kalbėdama anglų kalba su R. G.. Ikiteisminio tyrimo metu R.

G. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Notare ji dirba nuo (duomenys neskelbtini). Ji tvirtino 2018 m. gegužės 9 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buto pardavėjas – R. G., pirkėja – R. G. Susitikimo vietÄ ir laikÄ derino pirkėja R. G., kuri teigė, kad buto pardavėjas yra užsienietis, gyvenantis užsienyje, į LietuvÄ atvykstantis trumpam laikui tik dėl pirkimo – pardavimo sandorio pasiraÅ¡ymo.

R. G. praÅ¡ymu buvo paruoÅ¡tas sutarties projektas ir iÅ¡siųstas R. G. elektroniniu paÅ¡tu, kad bÅ«tų perduotas iÅ¡versti vertėjai į anglų kalbÄ ir perduotas su vertimu susipažinti pardavėjui R. G. Sutarties projektas elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas 2018 m. gegužės 7. Pirkimo – pardavimo sutarties vertimas anglų kalba jai buvo atsiųstas 2018 m. gegužės 8 d. 11 val. Ji vertimo tekstÄ patikrino. Tekstas buvo iÅ¡verstas tiksliai ir teisingai. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2018 m. gegužės 9 d.

Ä® notarų biurÄ R. G. ir R. G. buvo atvykę du kartus: pirmÄ kartÄ 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. 2018 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, nes paklaustas, ar buvo sumokėti pinigai už butÄ , R. G. pasakė neigiamai, taigi buvo nuspręsta susitikti kitÄ dienÄ . Notaro registro knygoje pasirašė abi sandorio Å¡alys – R. G. ir R. G. Už notarines paslaugas sumokėjo pardavėjas R. G. banko kortele. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavėjas R.

G. pardavė už 40 000 eurų. 2018 m. gegužės 8 d. atvykęs buto pardavėjas R. G. rankose turėjo sutarties projektÄ anglų kalba. Paklaustas, ar gavo pinigus, R. G. pasakė, kad jis yra gavęs ne visus pinigus. Ji paklausė, kada bus pilnai atsiskaityta, nes atideda sutarties tvirtinimÄ iki pilno atsiskaitymo. Sandorio Å¡alys tarpusavyje suderino laikÄ ir paprašė, kad kitas susitikimas dėl sutarties patvirtinimo bÅ«tų paskirtas kitÄ dienÄ . KitÄ dienÄ paskirtu laiku atvykus Å¡alims pardavėjo R.

G. ji paklausė, ar su juo yra atsiskaityta. R. G. patvirtino gavęs 40 000 eurų grynaisiais pinigais iki sandorio pasiraÅ¡ymo. Å alys sandorį pasirašė lietuvių ir anglų kalbomis, ji sandorį patvirtino. Sutartis buvo iÅ¡verta raÅ¡tu į anglų kalbÄ , pasiraÅ¡yta lietuviÅ¡kame ir angliÅ¡kame tekste, sutartis susiÅ«ta ir atiduota pardavėjui. PasiraÅ¡ant sutartį vertėja nedalyvavo, nes sutarties tekstas tinkamai ir teisingai buvo iÅ¡verstas į anglų kalbÄ bei perduotas pardavėjui R.

G. susipažinti iÅ¡ anksto. Atvykęs R. G. sutarties egzempliorių anglų kalba turėjo su savimi. Ji keletÄ kartų anglų kalba R. G. klausė, ar sutartis jam suprantama, ar pinigus jis gavo, ar jai klausimų neturi. R. G. atsakė viskÄ supratęs, pinigus gavęs grynaisiais pinigais, klausimų neturėjo. R. G. tikrai suprato, kad jis yra pardavėjas, parduoda butÄ tik pirkėjai R. G.. Sandorio sudarymo metu notarų biure nedalyvavo daugiau jokių asmenų – tik R. G. ir R. G.. Pagal įstatymo reikalavimus praneÅ¡imas apie grynųjų pinigų operacijas 2018 m. gegužės 10 d. perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (T. 1, b. l. 53, 54).

Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad jis pažįsta abu kaltinamuosius. 2018 m. jis R. G. pardavė vienÄ vilkikÄ , o kitÄ vilkikÄ jis pardavė jos tėvo įmonei (duomenys neskelbtini). R. G. vilkikÄ jis pardavė už 1 650 eurų su mokesčiais, o (duomenys neskelbtini) - už 10 000 eurų su mokesčiais. R. G. jam sakė, kad jį finansuos dukra. Pirmojo vilkiko remontas kainavo apie 7 000 eurų, tačiau jis pardavė neremontuotÄ vilkikÄ . Baudžiamojo proceso metu apžiÅ«rėjus kompaktinėje plokÅ¡telėje esančius vaizdo įraÅ¡us nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡ai užfiksuoti Å¡alia prekybos centro „Ikea“ įrengtomis vaizdo kameromis.

Vaizdo įraÅ¡e nurodytu laiku 15:58:26 žiedinėje sankryžoje pasirodo raudonai oranžinės spalvos automobilis, pasirenka antrÄ jį iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ žiedinės sankryžos ir nuvažiuoja prekybos centro „Ikea“ link. 15:58:44 užfiksuota, kad iÅ¡ žiedinės sankryžos iÅ¡važiuoja automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje matoma moteris, užsidėjusi juodos spalvos akinius, Å¡alia sėdi vidutinio amžiaus vyras. 15:59:49 minėtas automobilis pravažiuoja pagrindinį prekybos centro „Ikea“ įėjimÄ .

Vaizdo įraÅ¡e matoma, jog tai yra raudonai oranžinės spalvos automobilis „BMW X6“, kuris yra be galinio bamperio. Minėtas automobilis „BMW“ pasirenka įvažiavimÄ , pažymėtÄ raide „F“, esantį vairuotojui iÅ¡ kairės. 16:00:10 automobilis dingsta iÅ¡ vaizdo kameros matomumo zonos. Kita vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas, kaip minėtas automobilis įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikÅ¡telės sektorių, pažymėtÄ raide „F“, ir sustoja vietoje Nr. 19, esančioje įvažiavus į stovėjimo aikÅ¡telės „F“ sektorių nuo prekybos centro „Ikea“ vairuotojo kairėje. 16:01:38 matoma, kad nuo automobilio link prekybos centro „Ikea“ eina du asmenys. 16:02:27 matoma, kad nuo automobilio einantys asmenys eina per automobilių stovėjimo aikÅ¡telės važiuojamÄ jÄ dalį ir eina link pagrindinio prekybos centro „Ikea“ įėjimo.

Vienas asmuo apsirengęs juodos spalvos palaidinę ir Å¡viesias kelnes, kitas asmuo dėvi melsvos spalvos marÅ¡kinius, tamsios spalvos kelnes ir turi daiktÄ , panašų į vyriÅ¡kÄ rankinę, neÅ¡iojamÄ užsidėjus per petį. 16:03:12 matoma, kad minėti asmenys įeina į prekybos centrÄ â€žIkea“. Kitoje kameroje užfiksuota, kaip nuo automobilio „BMW X6“ atėję asmenys užeina į prekybos centro vidų. Vaizdo įraÅ¡e matoma, kad atėję asmenys yra vyras ir moteris. Restorane esančioje vaizdo stebėjimo kameroje užfiksuota, kad 16:04:37 moteris su vyru, atėję iÅ¡ automobilio „BMW X6“, eina staliukų, esančių prie lango, link. 16:30:34 užfiksuota, kaip minėta moteris su vyru leidžiasi laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ . 16:39:30 minėti asmenys iÅ¡eina į kiemÄ ir nueina prekybos centro „Nordika“ kryptimi. 16:49:13 minėti asmenys eina per automobilių stovėjimo aikÅ¡telę link sektoriaus, pavadinto raide „F“, 16:49:35 prieina prie automobilio „BMW X6“, atidaro priekines duris ir atsisėda į vidų, tuomet 16:50:00 automobilis „BMW X6“ iÅ¡važiuoja atbuline eiga iÅ¡ savo stovėjimo vietos ir nuvažiuoja žiedinės sankryžos link.16:50:33 užfiksuota, kad į žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važiuoja raudonai oranžinės spalvos automobilis „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra be galinio bamperio. 15:48:57 užfiksuota, kad iÅ¡ žiedinės sankryžos prekybos centro „Ikea“ link važiuoja automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) universalas, sidabrinės spalvos, su juodos spalvos stoglangiu, už vairo sėdi vyras. 15:49:23 minėtas automobilis, įvažiavęs į stovėjimo aikÅ¡telės „C“ raide pažymėtÄ sektorių, prisiparkuoja stovėjimo vietoje atbuline eiga. 16:02:49 matoma, kad asmenys, kurie yra paminėti aukščiau (iÅ¡ „BMW X6“), eina pagrindinio įėjimo link, tuo pačiu laiku kažkoks asmuo iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir eina prekybos centro „Nordika“ link. 16:08:46 užfiksuota, kad asmuo, kuris dėvi juodos kepuraitę su snapeliu, baltos spalvos džemperį su gobtuvu bei juodos spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus, eina nuo prekybos centro „Nordika“ prie prekybos centro „Ikea“ pagrindinio įėjimo stovėjimo aikštelės sektoriaus, pažymėto raide „F“, link, minėtas asmuo rankas susikišęs į džemperio kišenes. 16:08:56 minėtas vyras, atvykęs su automobiliu „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) eina per važiuojamÄ jÄ dalį stovėjimo aikÅ¡telės sektoriaus, pažymėto raide „F“, link, rankose nieko neturi, rankos sukiÅ¡tos į kiÅ¡enes. 16:09:34 minėtas vyras ateina tiesiai prie automobilio „BMW X6“, iÅ¡ karto ateina prie vairuotojo pusės priekinių durų bei jas atsidaręs įlipa į vidų. 16:11:05 minėtas vyras iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ir atsidaręs galines vairuotojo pusės duris įlipa į vidų. 16:14:06 minėtas vyras, iÅ¡lipęs iÅ¡ vairuotojo pusės galo, užtrenkęs duris, pradeda eiti per automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prekybos centro „Nordika“ link, rankose vyras neÅ¡asi Å¡viesios spalvos nepermatomÄ maiÅ¡Ä . 16:16:03 automobilis „Opel Astra“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į žiedinę sankryÅ¾Ä iÅ¡važiavimo iÅ¡ prekybos centro „Ikea“ teritorijos link (T. 1, b. l. 41-51). Baudžiamojo proceso metu iÅ¡analizavus informacijÄ , gautÄ iÅ¡ telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių (telefono numerių iÅ¡klotines), nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 17.00 val. R. G., bÅ«dama (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo naudojamo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su Ž. Č., kurio naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), po ko iÅ¡ telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstos dvi SMS žinutės ir vienas iÅ¡einantis skambutis į R.

G. naudojamÄ telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 100-101,104). 2018 m. gegužės 11 d. automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu rasta ir paimta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ rėmeliu, ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), trys pakuotės tualetinio popieriaus „Gritė“ (viena iÅ¡ jų perplėšta, vienas rulonas iÅ¡pakuotas) bei 2018 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) notarės R. G. patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio pirkėjas yra R.

G., o pardavėjas – R. G., pirkimo – pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 112-125). 2018 m. rugsėjo 13 d. apžiūrėjus mėlynos spalvos polietileninį maišelį, kurį 2018 m. gegužės 10 d. pateikė R. G., nustatyta, kad maišelis yra be užrašų, su rankenomis, maišelyje įdėtas susuktas tualetinio popieriaus gumulas. Tualetinis popierius yra baltos spalvos, ant jo įspaustos rusvos spalvos ornamentai, panašūs į gėles (T. 1, b. l. 132-134). 2018 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog pardavėjas R.

G. pirkėjai R. G. už 40 000 eurų pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis parengta lietuvių ir anglų kalbomis (T. 1, b. l. 17-28). VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centro 2018 m. gegužės 10 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 9 d. registruotas R. G. vardu, buto vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų (T. 1, b. l. 147-149). R. G. vardu atidarytos banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. birželio 22 d.

R. G. R. G. periodiÅ¡kai pervedinėjo įvairias pinigų sumas (T. 3, b. l. 1-2). 2019 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡ime nurodyta, jog Ž. Č. 2018 m. gegužės 9 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti ir susitarti dėl darbo sutarties sudarymo (T. 3, b. l. 43). III. Duomenų vertinimo motyvai SUKČIAVIMAS R. G. prisipažino apgaule įgijusi didelės vertės svetimÄ R. G. priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Be R. G. prisipažinimo, jos kaltę apgaule įgijus didelės vertės svetimÄ turtÄ pagrindžia ir kiti baudžiamojo proceso metu surinkti ir iÅ¡tirti duomenys.

Teismas nustatė, kad iki nagrinėjamo įvykio R. G. ir R. G. siejo draugiÅ¡ki ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai: tiek R. G., tiek R. G. nurodė kartu gyvenę, leidę laikÄ , vykdavę į keliones, be to, R. G. dovanodavo R. G. dovanas bei mokėdavo jai pinigus, kÄ patvirtina ir R. G. vardu atidarytos banko sÄ skaitos duomenys: per pakankamai trumpÄ laikÄ R. G. į R. G. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ pervedė daugiau nei 100 000 eurų. Taip pat tiek R. G., tiek R. G. parodė, kad R. G. nupirko ir R.

G. vardu užregistravo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį savo piniginėmis lėšomis susiremontavo R. G. Dėl priežasčių, nesančių Å¡io baudžiamojo proceso nagrinėjimo dalyku, minėtas butas buvo perregistruotas R. G. vardu, tačiau, kaip nurodė tiek R. G., tiek R. G., minėtame bute ir toliau gyveno R. G. R. G. nusprendus parduoti minėtÄ butÄ , R. G., žinančiai, kad R. G. kitoms moterims yra dovanojęs nekilnojamojo turto, taip pat žinančiai R. G. turtinę padėtį, suvokiančiai, kad R.

G. pardavus minėtÄ butÄ ji nebegalės pastarajame gyventi, kilo sumanymas minėtÄ butÄ Ä¯gyti pačiai. Kaip nurodė R. G., piniginių lėšų įsigyti minėtÄ butÄ ji neturėjo, jai kreipusis į bankÄ dėl kredito suteikimo, bankas jai suteikti kreditÄ atsisakė, taigi akivaizdu, kad R. G. žinojo, kad įgyti minėto buto ji negalės. Pasikliaudama savo ir R. G. tarpusavio santykiais, ankstesniu R. G. elgesiu dosniai remiant ir padedant, R. G. nutarė R. G. melagingai informuoti apie tariamÄ buto pirkėjÄ ir/ar pirkimo – pardavimo sandorio finansuotojÄ , kuriuo ji R.

G. pristatė kartu su ja nagrinėjamo įvykio metu gyvenusį Ž. Č. ir kurį ji R. G. pristatė netikru D. vardu. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar D. vardu pristatytas Ž. Č. R. G. buvo pateiktas kaip buto pirkėjas, ar kaip sandorį finansuosiantis asmuo – bet kuriuo atveju tiek R. G., tiek ir Ž. Č. žinojo, kad realių galimybių bei ketinimų pirkti minėtÄ butÄ Å½. Č. neturėjo, o R. G. Ž. Č. buvo pristatytas tik siekiant sudaryti sandorio realumo regimybę ir, kaip nurodė R.

G. – motyvuoti R. G. atvykti į LietuvÄ . Taigi akivaizdu, kad nusikalstamas sumanymas apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nesumokėjus pinigų įgyti R. G. priklausantį turtÄ , R. G. kilo dar gerokai prieÅ¡ patį sandorį. Vėlesni R. G. veiksmai – Ž. Č. lenkimas apsimetinėti netikru sandorio dalyviu, melagingai žadant R. G. pirkti pastarojo butÄ arba finansuoti minėto buto pirkimÄ , taip pat pirmasis R. G. vežimas pas notarÄ pasiraÅ¡yti buto pirkimo – pardavimo sutartį, nors už minėtÄ butÄ nebuvo iÅ¡ viso sumokėta, patvirtina R.

G. nuosekliai vykdžius nusikalstamÄ sumanymÄ . Nors R. G. teigė, kad už butÄ ji bÅ«tų atidirbusi (duomenys neskelbtini), į kurį ji planavo vykti tuoj po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, tačiau teismas liko neįtikintas tokiais R. G. ketinimais: R. G. nesugebėjo logiÅ¡kai ir detaliai paaiÅ¡kinti, kaip, pas kÄ ir kiek ji bÅ«tų atidirbusi, tuo labiau, kad R. G. nurodė, kad apie jokį atidirbimÄ už butÄ tarp jo ir R. G. nebuvo jokios kalbos. Kita vertus neaiÅ¡ku, kodėl R. G. už minėtÄ butÄ neatidirbo anksčiau: kaip nurodė R.

G., apie tai, kad rado buto pirkėjÄ , R. G. jį informavo dar 2017 m. rudenį, t. y. likus pusei metų iki nagrinėjamo įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip parodė teik Ž. Č., tiek R. G., nagrinėjamų įvykių metu jie tvarkėsi dokumentus, bÅ«tinus dirbti (duomenys neskelbtini) – pradėti dirbti jie planavo jau po kelių dienų po sandorio, taigi akivaizdu, kad važiuoti atidirbti į (duomenys neskelbtini) R. G. neketino, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir vėlesni jos veiksmai.

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu ir iÅ¡tirtų duomenų, turinčių įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pakanka iÅ¡vadai, jog R. G., turėdama tikslÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ R. G. priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų, 2018 m. gegužės 8 d. dienos metu vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini), pristatė R. G. Ž. Č. D. vardu kaip tariamÄ minėto buto pirkėjÄ , po ko Ž.

Č., dalyvaujant R. G., su R. G. suderino minėto buto pirkimo kainÄ â€“ 90 000 eurų bei R. G. dalį už tarpininkavimÄ â€“ 10 000 eurų. 2018 m. gegužės 9 d. apie 09.10 val. prie vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilyje Ž. Č., dalyvaujant R. G., R. G. perdavė maiÅ¡elį, kuriame buvo 20 000 eurų. R. G., piktnaudžiaudama R. G. pasitikėjimu, pastarÄ jį įtikino, kad Ž. Č. perduotame maiÅ¡elyje yra 40 000 eurų, bei pažadėjo R.

G. likusiÄ dalį, t. y. 60 000 eurų banko pavedimu pervesti į R. G. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , po ko R. G. kartu su R. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur R. G., pasinaudojusi R. G. patiklumu bei piktnaudžiaudama pastarojo pasitikėjimu, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savo kaip pirkėjos vardu. R. G. R. G. paklausius dėl sutartyje nurodytos mažesnės minėto buto pirkimo sumos, R. G. nurodė R. G., jog sutartyje nurodyta 40 000 eurų kaina, nes sutartyje nebÅ«tina nurodyti visos buto vertės, o tik sumÄ , kuri buto pardavėjui buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tokiu bÅ«du ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ R.

G. priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų. VAGYSTĖ R. G. pripažino nurodžiusi Ž. Č. iÅ¡ jos automobilyje buvusio lagamino paimti pinigus, kuriuos prieÅ¡ tai ji davė R. G. kaip dalį mokėjimo už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo veiksmus ji vertino ne kaip vagystę, bet kaip sumanymo apgaule įgyti svetimÄ turtÄ tÄ sÄ , taigi teismas turi nustatyti, kokios veikos – numatytos BK 178 straipsnyje, ar numatytos BK 182 straipsnyje – požymius atitinka R.

G. padaryta veika. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko tam, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ . Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad, grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokė, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymÄ , siekė pagrobti svetimÄ turtÄ . Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus duomenis teismas pažymi, kad R. G. iÅ¡ esmės pripažino jai įkaltinamos veikos, prokuroro kvalifikuojamos kaip vagystę, faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ji a) žinojo, jog R. G. perduoti ir pastarojo į lagaminÄ Ä¯dėti pinigai R. G. yra gauti teisėtu bÅ«du kaip dalis mokėjimo už buto pardavimÄ , t. y. minėti pinigai yra R.

G. nuosavybė, b) siekdama minėtus pinigus atgauti, ji nurodė Ž. Č. minėtus pinigus iÅ¡ lagamino paimti, c) suvokė, kad Ž. Č. minėtus pinigus paims prieÅ¡ R. G. valiÄ d) suvokė, kad dėl tokių jos ir Ž. Č. neteisėtų veiksmų R. G. patirs turtinę žalÄ . Apibendrindamas Å¡iuos argumentus teismas konstatuoja, kad R. G. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje, sudėties požymiai. Teismas nesutinka su R. G. argumentais, kad jos veiksmai nurodant Ž. Č. paimti R.

G. pinigus vertintini kaip sukčiavimo tÄ sa: akivaizdu, kad aktyvÅ«s apgaule paremti veiksmai, R. G. nukreipti į R. G. priklausančio buto neteisėtÄ užvaldymÄ , jau buvo baigti, buto pirkimo – pardavimo sutartis jau buvo sudaryta ir notaro patvirtinta, taigi R. G. nebuvo jokio pagrindo toliau veikti neteisėtai, o jos siekis atsiimti R. G. sumokėtus pinigus vertintinas kaip nauja nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje. Teismas pažymi ir tai, kad R. G. veiksmai, jeigu ji R. G. sumokėtus pinigus bÅ«tų nusprendusi atsiimti prieÅ¡ pastarÄ jį panaudodama fizinį ar psichinį smurtÄ , taip pat nebÅ«tų vertinami kaip sukčiavimo tÄ sa, bet kaip plėšimas.

Vogęs kartu su R. G. kaltinamas Ž. Č.. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu Ž. Č. neprisipažino pavogęs svetimÄ turtÄ , nurodęs, kad papraÅ¡ytas R. G. jis atvyko prie atrakinto R. G. automobilio, iÅ¡ lagamino išėmė maiÅ¡elį su pinigais, vietoje kurių įdėjo popieriaus, tačiau jis manė, kad lagaminas ir pinigai priklauso ne R. G., bet R. G.. Ž. Č. taip pat nurodė, jog maiÅ¡elyje buvo ne 20 000, o daugiausiai 3 000 eurų. Vertindamas kaltinimo Ž.

Č. pagrįstumÄ teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu Ž. Č. ir R. G. siejo artimi santykiai: kaip nurodė tiek Ž. Č., tiek R. G., jie kartu gyveno jos tėvų bute. Vertindamas tai, kiek Ž. Č. buvo informuotas apie R. G. sumanymÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , teismas pažymi, kad Ž. Č.:

a) žinojo, kad R. G. yra užsienio valstybės pilietis, anksčiau bendravęs su R. G. ir jÄ rėmęs, b) žinojo, kad R. G. yra R. G. nupirkęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), c) žinojo, kad minėtame bute gyvena R. G., d) žinojo, kad R. G. nori minėtÄ butÄ Ä¯sigyti, e) žinojo, kad R. G. piniginių lėšų minėtÄ butÄ nusipirkti neturi f) žinojo, kad piniginių lėšų nusipirkti minėtÄ butÄ ar finansuoti minėto buto pirkimÄ neturi ir pats Ž. Č., g) nepaisant to, Ž.

Č., nurodydamas melagingus savo duomenis, R. G. pažadėjo pirkti minėtÄ butÄ arba finansuoti minėto buto pirkimÄ , h) Ž. Č. žinojo, kokiu tikslu į LietuvÄ atvyko R. G., i) žinojo, kur ir kokiu tikslu R. G. kartu su R. G. vyko pas notarÄ pirmÄ jÄ dienÄ , j) žinojo, dėl kokios priežasties nepavyko pas notarÄ patvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties pirmÄ jÄ dienÄ , k) žinojo, kur ir kokiu tikslu R. G. kartu su R. G. vyko pas notarÄ antrÄ jÄ dienÄ , l) suvokė, kokiam tikslui prieÅ¡ vykdama pas notarÄ R.

G. paprašė jį paimti jos santaupas, m) žinojo, į kokį maiÅ¡elį įpakuoti R. G. pinigai. Visos Å¡ios aplinkybės, kurias patvirtino tiek R. G., tiek Ž. Č., leidžia pagrįstai teigti, kad Ž. Č., vykdydamas R. G. nurodymÄ iÅ¡ jos automobilyje esančio lagamino paimti pinigus, žinojo, kad pinigai, esantys tame pačiame maiÅ¡elyje, kurį jis įdėjo į R. G. automobilį, kuriuos R. G. vežėsi pas notarÄ buto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui, buvo perduoti R. G. kaip mokėjimo už minėtÄ butÄ dalis, t. y. minėti pinigai priklauso R.

G. ir yra tiek jam, tiek R. G. svetimi. IÅ¡vadÄ , kad Ž. Č. suvokė, jog jo imami pinigai priklauso ne R. G., patvirtina ir tai, kad, iÅ¡ maiÅ¡elio paėmęs pinigus, vietoje jų Ž. Č. į maiÅ¡elį įkiÅ¡o tualetinio popieriaus: teismo manymu, pinigų išėmimas iÅ¡ (tikint Ž. Č. pateikta versija) kartu su ja gyvenusios R. G. lagamino ir tualetinio popieriaus prikiÅ¡imas į (tikint Ž. Č. pateikta versija) kartu su ja gyvenusios R. G. lagaminÄ negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas logiÅ¡kai: vienintelis logiÅ¡kas tokio elgesio paaiÅ¡kinimas yra tai, kad Ž.

Č. pilnai suvokė besielgiantis neteisėtai ir, iÅ¡ maiÅ¡elio paėmęs pinigus, vietoje jų tualetinio popieriaus įdėjo tam, kad R. G. kuo ilgiau nesuprastų, jog maiÅ¡elis yra tuščias, ypač įvertinus tai, kad R. G. buvo bevykstantis į oro uostÄ , iÅ¡ kurio turėjo skristi tiesiai į (duomenys neskelbtini). Apibendrindamas Å¡iuos argumentus teismas konstatuoja, kad Ž. Č. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje, sudėties požymiai. Minėta, kad Å¡io baudžiamojo proceso kilo ginčas dėl to, kokia pinigų suma buvo perduota R.

G. kaip mokėjimo už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dalis: R. G. ir Ž. Č. teigė, kad R. G. buvo perduoti 3 000 eurų, tuo tarpu R. G. teigė, kad jam buvo perduoti 20 000 eurų. Å iame nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad R. G. ir Ž. Č. pavogė R. G. priklausantį turtÄ â€“ pinigus, kuriuos prieÅ¡ tai R. G. perdavė kaip mokėjimo už butÄ dalį, taigi aplinkybė, kokia pinigų suma buvo perduota R. G., svarbi kvalifikuojant R. G. ir Ž. Č. veikas pagal atitinkamÄ BK 178 straipsnio dalį.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu jis su R. G. bei D. vardu prisistačiusiu Ž. Č. iš tiesų tarėsi dėl jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 90 000 eurų, grynaisiais jam perduodant 40 000 eurų, tačiau, R. G. teigimu, jis, 2018 m. gegužės 9 d. ryte iš Ž. Č. gavęs polietileninį maišelį su pinigais, kiek vėliau viešbutyje gautus pinigus paskubomis perskaičiavo ir pamatė, kad maišelyje tebuvo 20 000 eurų.

R. G. nurodė labai tiksliai pinigų neskaičiavęs, nes skubėjo vykti pas notarÄ , tačiau patikino, jog suma buvo tikrai kur kas didesnė nei 3 000 eurų, nes pinigai buvo kupiÅ«romis po 100 eurų ir pats paketas su pinigais buvo pakankamai didelis. BylÄ nagrinėjant teisme R. G. teigė, jog nagrinėjamo įvykio metu ji 20 000 eurų sumos negalėjo turėti, todėl tokios sumos ji R. G. perduoti neturėjo jokių galimybių. Jos teigimu, ji 2015 metais už 15 000 arba 19 000 eurų pirko automobilį „BMW X6“, 2016 metais tėvui davė mažiausiai 10 000 eurų autobusiuko pirkimui, 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje ji tėvo įmonei nupirko du vilkikus, kurių vienas kainavo apie 10 000 eurų, 2018 metais (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 000 eurų depozitÄ , be to, daug pinigų iÅ¡leido savo reikmėms, yra pirkusi brangių drabužių, tame tarpe kailinius už 4 000 eurų, 2016 metais jai buvo daryta operacija, kainavusi beveik 4 000 eurų, odontologijos klinikoje ji iÅ¡leido 3 000 eurų ir dar turėjo daug kitų iÅ¡laidų, todėl negalėjo bÅ«ti sutaupiusi 20 000 eurų.

R. G. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius transporto priemonių įsigijimÄ , tačiau vien ta aplinkybė, jog R. G. pirko automobilius bei vilkikus, niekaip neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ji 2018 m. gegužės 9 d. negalėjo turėti 20 000 eurų. Kaip matyti iÅ¡ R. G. vardu atidarytų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, periodu nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. birželio 22 d. jos sÄ skaitoje buvo 69 589,20 eurų, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. kovo 29 d. – 31 470 eurų (T. 3, b. l. 1-3).

IÅ¡ AB „Swedbank“ pateikto R. G. vardu atidarytos banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o už periodÄ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad per nurodytÄ laikotarpį R. G. sÄ skaitos debeto apyvarta buvo 118 548,84 eurų, o kredito apyvarta 119 792,31eurų, R. G. iki aptariamų įvykių disponavo kur kas didesnėmis pinigų sumomis nei 20 000 eurų, be to, ne visos R. G. gautos ir iÅ¡leistos piniginės lėšos yra fiksuotos jos vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje, dėl ko teismas neturi galimybės nustatyti, kiek konkrečiai santaupų grynaisiais pinigais nagrinėjamo įvykio metu turėjo R.

G. Kita vertus, įvertinęs R. G. vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje turėtų piniginių lėšų sumas, bankinių operacijų intensyvumÄ bei tai, jog R. G. pati negalėjo įvardinti tikslių savo iÅ¡leistų sumų, dalį pinigų ji nurodė tiesiog davusi tėvui, pakankamai dideles sumas iÅ¡leidusi savo asmeninėms reikmėms, teismas, prieÅ¡ingai nei teigė R. G., turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamo įvykio metu R. G. galėjo turėti 20 000 eurų sumÄ grynaisiais pinigais. Teismas neturi pagrindo netikėti R.

G., kuris nurodė esantis buhalteris, nurodytomis aplinkybėmis dėl to, jog polietileniniame maiÅ¡elyje 2018 m. gegužės 9 d. jam buvo perduota bÅ«tent 20 000 eurų suma. Teisiamojo posėdžio metu R. G., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , patikino, jog 2018 m. gegužės 9 d. jam maiÅ¡elyje perduota pinigų suma buvo ženkliai didesnė už 3 000 eurų, nes pinigų krÅ«va buvo didelė, o kupiÅ«ros buvo po 100 eurų, ir, nors pinigus jis perskaičiavo skubėdamas, tačiau yra įsitikinęs, jog jam buvo perduota 20 000 eurų.

Be to, teismo manymu, sunkiai tikėtina bÅ«tų tokia situacija, kuomet nukentėjusysis, iÅ¡ sutartų 40 000 eurų gavęs tik 3 000 eurų, bÅ«tų sutikęs iÅ¡ karto vykti pas notarÄ ir perleisti R. G. jam priklausantį 90 000 eurų vertės butÄ . Nukentėjusysis nuosekliai aiÅ¡kino, jog peržiÅ«rėjęs gautus pinigus jis nedelsdamas paskambino R. G., kuri jį nuramino, teigdama, jog 10 000 eurų Ž. Č. duotų pinigų jai atiteko kaip prieÅ¡ tai jų sutartas komisinis mokestis, o likusius pinigus R.

G. neva gaus bankiniu pavedimu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie atitinka pirminiuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytÄ informacijÄ . Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu ir iÅ¡tirtų duomenų, turinčių įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pakanka iÅ¡vadai, jog R. G. ir Ž. Č., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ pagrobti didelės vertės svetimÄ R. G. priklausantį turtÄ â€“ 20 000 eurų grynųjų pinigų, 2018 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val.

R. G. ir R. G. R. G. vairuojamu automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus prie prekybos centro „Ikea“, esančio Vikingų g. 1, Vilniuje, bei minėtÄ automobilį pastačius automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, R. G., vykdydama nusikalstamÄ susitarimÄ su Ž. Č., tyčia neužrakino minėto automobilio, kurio bagažinėje paliktame R. G. lagamine buvo įdėtos R. G. priklausančios piniginės lėšos – 20 000 eurų grynųjų pinigų, kuriuos R.

G. 2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. buvo sumokėjusi R. G. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ , bei kartu su R. G. nuėjo į prekybos centro „Ikea“ kavinę, po ko Ž. Č. priėjo prie minėto automobilio, atidarė neužrakintas minėto automobilio dureles, įsėdo į automobilį, atitraukė galinių sėdynių dalį ir iÅ¡ R. G. lagamino pagrobė R. G. priklausančias pinigines lėšas – 20 000 eurų grynųjų pinigų. IV. Veikų kvalifikavimo motyvai Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos:

BK 178 straipsnio 3 dalis.

3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba pagrobė svetimÄ turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. BK 182 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. BK 190 straipsnio 1 dalis.

1. Å iame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. Minėta, kad R. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ R. G. priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų, t. y. minėto turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , taigi R. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. Minėta ir tai, kad R. G. ir Ž. Č., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė didelės vertės svetimÄ R. G. priklausantį turtÄ â€“ 20 000 eurų grynųjų pinigų, , t. y. minėto turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , taigi R. G. ir Ž. Č. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. V. Bausmių skyrimo motyvai Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, 6 dalies 3 ir 5 punktai, 8 dalis 1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria Å¡io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

6. Teismas gali įpareigoti:

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

5) neatlygintinai iÅ¡dirbti iki 200 valandų per teismo nustatytÄ , bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami. BK 54 straipsnis.

1. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) veikÄ padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. 63 straipsnio 1, 4 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

4. Kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal Å¡io kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo ar areÅ¡to parai, dviejų MGL dydžio baudai, Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Spręsdamas dėl R. G. ir Ž. Č. skirtinų bausmių rÅ«Å¡ių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. R. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, o Ž.

Č. – vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas nustatė R. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Ž. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. G. ir Ž. Č. atsakomybę dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs tai, kad tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, tiek už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ numatyta vienintelės rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo atidėti, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, negalima, mano, jog R. G. ir Ž. Č. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, tai prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams: tiek R. G., tiek Ž. Č. yra jauno amžiaus, neteisti, 2018 m. birželio 22 d.

R. G. ir R. G. susitaikymo protokole užfiksuota, jog R. G. ir R. G. susitarė, kad bÅ«tų nutraukta 2018 m. gegužės 9 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, R. G. jokių pretenzijų R. G. neturi (T. 1, b. l. 155-157), 2018 m. rugpjūčio 30 d. susitarimu buvo nutraukta buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio pirkėjas yra R. G., pardavėjas – R. G., pirkimo – pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 174-176), taigi R. G. apgaule įgytas butas buvo grÄ Å¾intas teisėtam savininkui R.

G., kuris nurodė jokių pretenzijų neturintis ir butÄ Å¡iuo metu pardavęs už jį tenkinančiÄ kainÄ , o iÅ¡ automobilyje buvusio R. G. lagamino pagrobti 20 000 eurų buvo skirti R. G. buto pirkimui, taigi pastarajam atgavus patį butÄ , minėti pinigai nelaikytini padaryta žala. Negalima nevertinti ir to, jog iki nusikalstamos veikos padarymo R. G. ir R. G. siejo artimi ryÅ¡iai, R. G. ne vienerius metus finansiÅ¡kai rėmė R. G., dėl minėto buto nuosavybės tarp R. G. ir R. G. praeityje vyko ginčas, butas buvo pirktas R.

G., kurį laikÄ buvo registruotas jos vardu, ji minėtÄ butÄ suremontavo, dėl ko R. G. galėjo tikėtis, jog R. G. galiausiai butÄ jai padovanos, o už butÄ perduotus pinigus jai grÄ Å¾ins. Vertinant Ž. Č. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pažymėtina, jog, nors Ž. Č. buvo nusikaltimo vykdytojas, tačiau jo vaidmuo buvo antraeilis: nusikalstamos veikos sumanytoja buvo R. G., su kuria Ž. Č. kartu gyveno. Å ių aplinkybių kontekste, teismo manymu, R. G. ir Ž. Č. padarytos nusikalstamos veikos nesiekia tokio pavojingumo, koks įprastai nustatomas nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir R. G. bei Ž. Č. skirtinos Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės, nei numatytos BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijose – laisvės apribojimo bausmės. R. G. skirtinų laisvės apribojimo bausmių terminai nustatytini artimi Å¡ios bausmės maksimumui ir už nusikaltimo, numatyto 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ R. G. skirtina vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R.

G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ R. G. skirtina vienerių metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R.

G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Å ios bausmės bendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios – vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, R.

G. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ pridedant dalį – tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, R. G. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ ir R. G. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ž. Č. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas Å¡ios bausmės maksimumui ir už nusikaltimo, numatyto 178 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ Å½. Č. skirtina vienerių metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant Ž. Č. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. G. nuo 2018 m. gegužės 10 d. 00.14 val. iki 2018 m. gegužės 11 d. 14.35 val., t. y. dvi paras, buvo laikinai sulaikyta (T. 1, b. l. 108, 177, 178), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. G. laikinai sulaikytai iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jai skirtinÄ bausmę, vienÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. VI. Proceso iÅ¡laidos Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 105 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . Teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

3. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. BPK 106 straipsnio 2 dalis.

2. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. R. G. atstovas advokatas D. V. teismui pateikė praÅ¡ymÄ R. G. naudai solidariai iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 1 286,50 eurų patirtų proceso iÅ¡laidų, kurias sudaro 86,50 eurų atstovo kuro iÅ¡laidų, 1 030 eurų atstovavimo procese iÅ¡laidų, nukentėjusiojo apgyvendinimas Lietuvoje, kainavęs 106 eurus, skrydžio kaina – 50 eurų ir 14 eurų iÅ¡laidos už nukentėjusiojo kelionę į oro uostÄ .

Pažymėtina, jog nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai, kaip to prašo nukentėjusiojo atstovas. Anaiptol, BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

Vadinasi, turi bÅ«ti nustatoma konkreti iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso iÅ¡laidų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose ne kartÄ yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovų) bylinėjmosi iÅ¡laidos, įskaitant laimėjusios Å¡alies patirtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, turi bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

Teismo nuomone, atsižvelgus į R. G. ir Ž. Č. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina iÅ¡vada, kad R. G. už teisinę pagalbÄ sumokėtas honoraras advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad R.

G. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Taip pat teismas pagrįstomis laiko praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas už R. G. kelionę iÅ¡ Anglijos į Lietuvoje vykusį teisiamÄ jį posėdį, kurias sudaro nukentėjusiojo apgyvendinimas ir kelionės iÅ¡laidos, dėl ko iÅ¡ R. G. ir Ž. Č. lygiomis dalimis R. G. naudai priteistina 1 286,50 eurų proceso iÅ¡laidų (po 643,25 eurus iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų). VII. Procesinės prievartos priemonės Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme R. G. buvo skirtos kardomosios priemonės – 1 000 eurų dydžio užstatas, dokumento – R. G. vardu iÅ¡duotos asmens tapatybės kortelės paėmimas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (T. 2, b. l. 148-151, T. 3, b. l. 182-184), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ naikintinos ir R.

G. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje, bei 1 000 eurų dydžio užstatas grÄ Å¾intini R. G. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme Ž. Č. buvo skirtos kardomosios priemonės – 1 000 eurų dydžio užstatas, dokumento ­â€“ Ž. Č. vardu iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (T. 2, b. l. 158-160), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ naikintinos ir Ž.

Č. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje, bei 1 000 eurų dydžio užstatas grÄ Å¾intini Ž. Č. VIII. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ , daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimÄ , vėlesnėse proceso stadijose – bylÄ nagrinėjantis teismas. Automobilio apžiÅ«ros metu paimta „Pildyk ID“ kortelė ir SIM kortelės rėmelis, saugomi baudžiamojoje byloje (T. 1, b. l. 131), mėlynos spalvos polietileninis maiÅ¡elis su tualetinio popieriaus gniužulu, aÅ¡tuoni rulonai tualetinio popieriaus „Gritė“, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprÅ«pinimo poskyrio saugykloje (T. 1, b. l. 136, 137), yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, todėl Å¡ie daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Trys kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo įraÅ¡ais, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikÅ¡minga medžiaga (T. 1, b. l. 80, 81, T. 3, b. l. 166). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 51 straipsniais, 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 105 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 106 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia:

Pripažinti R. G. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai vienerių metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pripažinti R. G. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Å ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios – vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, R. G. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ pridedant dalį - tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, R. G. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , ir R. G. skirti galutinę subendrintÄ dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R.

G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Ä® R. G. skirtÄ bausmę įskaityti R. G. laikinai sulaikytai iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Pripažinti Ž. Č. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. Č. dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡ R. G. ir Ž. Č. lygiomis dalimis R. G. naudai priteisti 1 286,50 eurų proceso iÅ¡laidų (po 643,25 eurus iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų). R. G. skirtas kardomÄ sias priemones – 1 000 eurų dydžio užstatÄ , dokumento – R. G. vardu iÅ¡duotos asmens tapatybės kortelės paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ panaikinti ir asmens tapatybės kortelę bei 1 000 eurų dydžio užstatÄ grÄ Å¾inti R.

G.. Ž. Č. skirtas kardomÄ sias priemones – 1 000 eurų dydžio užstatÄ , dokumento – Ž. Č. vardu iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ panaikinti ir Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ bei 1 000 eurų dydžio užstatÄ grÄ Å¾inti Ž. Č.. „Pildyk ID“ kortelę ir SIM kortelės rėmelį, saugomus baudžiamojoje byloje, mėlynos spalvos polietileninį maiÅ¡elį su tualetinio popieriaus gniužulu, aÅ¡tuonis rulonus tualetinio popieriaus „Gritė“, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprÅ«pinimo poskyrio saugykloje, Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Tris kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo įraÅ¡ais, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u palikti saugoti baudžiamojoje byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti R. G. ir Ž. Č., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas