e845e6b4-c079-4445-8b68-ef8697ce385b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-467-260/2014,Proceso Nr. 2-17-3-02051-2013-7,Procesinio sprendimo kategorijos:121.14;121.19.8; 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagalieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2356-814/2013 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

J., trečiajam asmeniui A. N. dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovėkreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2–3) praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo1 497,81 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 11 d. 21.07 val. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sugadinta stovinti A.

N. priklausanti transporto priemonė Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. A. N.po eismo įvykio juto nuo atsakovo sklindantį alkoholio kvapÄ , atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ apie 22.00 val. buvo sulaikytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir jam buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas. Eismo įvykio dalyviai nepateikė užpildytos eismo įvykio deklaracijos, o atsakovas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nesulaukęs, kol į eismo įvykio vietÄ atvyks policija.

IeÅ¡kovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 1 497,81 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuri priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ , nes atsakovas vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 37–41), nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, kadangi nei atsakovo girtumas, nei jo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ nebuvo nustatytas.

Be to, buvo konstatuota, kad atsakovas, palikęs savo automobilį eismo įvykio vietoje irišėjęs ieÅ¡koti pinigų žalai atlyginti, žinodamas, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio yraiÅ¡kvietęs policijÄ , manė, kad apie įvykį yra praneÅ¡ta tinkamai. Eismo įvykio deklaracija nebuvo pildoma dėl to, kad nukentėjusysis ir atsakovas dėl žalos atlyginimo susitarė vietoje ir nukentėjusiajam turtinė žala buvo atlyginta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b.l. 79–82) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ir valstybei 20,40 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. 21.07 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjo trečiojo asmens A. N. automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl šio eismo įvykio įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 150 Lt bauda, o bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta.

Atsakovo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Trečiajam asmeniui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 1 497,81 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir pareikalavo iÅ¡ atsakovo sumokėti jÄ ieÅ¡kovei, kadangi jis, bÅ«damas atsakingas už žalos padarymÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui 2012 m. gruodžio 12 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012 m. gruodžio 11 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas girtas, kai nustatytas 2,27 promilės girtumas, perėjo per važiuojamÄ jÄ dalį ten, kur eiti draudžiama, ir dėl to buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalį 40 Lt bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atžvilgiu bylos teisena dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietosbuvo nutraukta, kad nebuvo nustatytas atsakovo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas, pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytas faktas, jog atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, nenustatęs, jog atsakovas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, netenkino ir ieÅ¡kovės reikalavimo remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas iÅ¡vadÄ dėl alkoholio nevartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo grindė tuo, kad eismo įvykis, dėl kurioatsakovas buvo pripažintas kaltu, įvyko valanda anksčiau nei kad atsakovas padarė pažeidimÄ , numatytÄ Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalyje, ir po kurio padarymo atsakovui tik 23.28 val. buvo nustatytas girtumas, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡ karto po eismo įvykio, t. y. 2012 m. gruodžio 11 d. 21.07 val. atsakovui iÅ¡ karto pripažinus savo kaltę, su nukentėjusiuoju apžiÅ«rėjus automobilių apgadinimus, sutarus dėl žalos dydžio, jos atlyginimo, kad policijos pareigÅ«nai įvykio planÄ surašė 2012 m. gruodžio 11 d. 21.27 val., o atsakovo automobilis priverstinai nuvežtas tÄ pačiÄ dienÄ 21.40 val., t. y. kad policijos pareigÅ«nų veiksmai atlikti dar iki policijos pareigÅ«nams sulaikant neblaivų atsakovÄ kertant gatvę neleistinoje vietoje, kad byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas alkoholį vartojo po to, kai jau buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad eismo įvykio aplinkybių nustatymo siejimas tik su galimybe policijos pareigÅ«nams apklausti atsakovÄ laikytinas nepagrįstu.

Be to, teismas nurodė, kad atsakovuinebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nebuvo pripažintas kaltu už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teismas, nustatęs, kad apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta policijai,kad buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla nagrinėjimui persiųsta Jonavos rajono apylinkės teismui, o kviečiant policijÄ nėra bÅ«tina pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas remiantis ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (b.l. 85–87) praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo apeliantės naudai 1 497,81 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 72 Lt žyminį mokestį už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir 72 Lt žyminį mokestį už pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ bei perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo blaivus vairuojant transporto priemonę arba nevartojo alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismas administracinių bylų medžiagÄ vertino atskirai ir neatsižvelgė į visas bylose nustatytas aplinkybes, nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas alkoholį vartojo po to, kai buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, kadangi teismas neįvertino atsakovui nustatyto girtumo laipsnio.

Teismo prielaida, kad atsakovas nuo tada, kai teismo vertinimu buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, t. y. nuo 21.07 val. iki tada, kai atsakovas buvo sulaikytas darant pažeidimÄ apie 22.00 val., atsakovas suvartojo tokį didelį alkoholio kiekį, kad jam 23.28 val. buvo nustatytas net 2,27 promilių girtumas, neatitinka protingumo kriterijaus. Manytina, kad atsakovasmažiau nei per vienÄ valandÄ laiko negalėjo suvartoti tokio didelio kieko alkoholio, todėl teismas turėjo padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas vairavo transporto priemonę neblaivus arba/ ir alkoholį vartojo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Teismas nenustatė konkretaus laiko, kada atsakovas vartojo alkoholį, todėl nenustačius Å¡ios aplinkybės teismas objektyviai negalėjo konstatuoti, kad atsakovas alkoholį vartojo jau po eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismastaip pat neįvertino įtartinų aplinkybių, kad pats atsakovas pasiÅ«lė trečiajam asmeniui atlyginti žalÄ , nenorėjo kviesti policijos, suraÅ¡yti eismo įvykio deklaracijos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡ karto po eismo įvykio, t. y. 21.07 val., kadangi policijos pareigÅ«nai į eismo įvykio vietÄ atvyko tik 21.27 val.

Be to, teismas nepagrįstai teigia, kad eismo įvykio aplinkybių nustatymo siejimas su galimybe policijos pareigÅ«nams apklausti atsakovÄ yra nepagrįstas, kadangi atsakovui pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos policijos pareigÅ«nai objektyviai negalėjo nustatyti aplinkybės, ar atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus. Administracinių teisėspažeidimų protokolas atsakovui už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nebuvo suraÅ¡ytas tik dėl to, kad Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo tik administracinėsteisėspažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu.

Be to, teismas nepagrįstai eismo įvykioaplinkybių nustatymÄ sieja su tuo, kad atsakovas iÅ¡ karto pripažino savo kaltę ir išėjo ieÅ¡koti pinigų. Å iuo atveju buvo iÅ¡kviesta policija, kuri ir nustatinėjo eismo įvykio aplinkybes, nes bÅ«tent policijospareigÅ«nai nubraižė eismo įvykio schemÄ , surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priverstinai nuvežė atsakovo automobilį. Todėl tik policijos pareigÅ«nų iÅ¡vykimas iÅ¡ eismo įvykio vietos turėjo bÅ«ti laikomas eismo įvykio aplinkybių nustatymo pabaiga.Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio dalyviai susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir atsakovas išėjo ieÅ¡koti pinigų, kadangi pagal teisinį reglamentavimÄ atsakovas turėjo dvi galimybes, t. y. sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ arba sulaukti policijos pareigÅ«nų tam, kad bÅ«tų nustatytos eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, todėl atsakovas turėjo pareigÄ sulaukti policijos pareigÅ«nų.

Teismas nepagrįstai Å¡iospareigos nevykdymÄ pagrindė išėjimu ieÅ¡koti pinigų, kadangi atsakovas pinigų ieÅ¡kojo net 53 minutes iki buvo sulaikytasdarant kitÄ administracinį teisės pažeidimÄ , be to, per tÄ laikÄ spėjo pas uoÅ¡vę vartoti alkoholiniusgėrimus.Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarkÄ . Pagal teisinį reglamentavimÄ teismas gali iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio ir priimti teismo sprendimÄ tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai.

PrieÅ¡ingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ . Å iuo atveju teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo parengiamajame teismo posėdyje dalyvaujant tik atsakovui. Apeliantė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ nedalyvauti tik parengiamajame teismo posėdyje, todėl teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimÄ nedalyvaujant apelianteiir trečiajam asmeniui, pažeidė CPK jiems suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo pozicijÄ ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti praÅ¡ymus, duoti paaiÅ¡kinimus, teikti argumentusir t. t.

Be to, trečiojo asmens dalyvavimas žodiniame bylosnagrinėjime buvo bÅ«tinas, kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, o teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes pasitvirtinusaplinkybei, kad atsakovasdalį žalos trečiajam asmeniui atlygino, apeliantė įgytų teisę susigrÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtosdraudimo iÅ¡mokos.Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas be kita ko grindžiamas ir argumentu dėl civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo nedalyvaujant teismo posėdyje apeliantei, kai jai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nebuvo tinkamai praneÅ¡ta teismui pažeidus bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarkÄ . Taigi apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės keliamas ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies1 punkte, egzistavimo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.IeÅ¡kovė aplinkybę dėl jos procesinių teisių pažeidimo grindžia bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarkos pažeidimu.Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio ir priimti teismo sprendimÄ , kadangi nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, o ieÅ¡kovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jos atstovui nedalyvaujant tik parengiamajame teismo posėdyje.

Todėl iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, kai tam nebuvo pagrindo, laikytina, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta nepraneÅ¡us ieÅ¡kovei apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ .Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylÄ nagrinėjęs Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi (b.l.

53) nutarė civilinę bylÄ skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2013 m. spalio 17 d. 10.00 val. žodinio proceso tvarka apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ant byloje dalyvaujantiems asmenims ir nurodant neatvykimo į parengiamÄ jį teismo posėdį pasekmes. 2013 m. spalio 9 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymas nagrinėti civilinę bylÄ nedalyvaujant jos atstovui parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 55), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei apie parengiamojo teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir byloje esanti procesinių dokumentų įteikimo pažyma (b.l. 71), patvirtinanti, kad teismo Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį ieÅ¡kovės atstovui buvo įteiktas 2013 m. spalio 4 d. Teismo procesiniai dokumentai – teismo Å¡aukimas – trečiajam asmeniui A. N. neįteikti (b.l. 75), paÅ¡to siuntos grÄ Å¾inimo praneÅ¡ime nurodyta, kad siuntos gavėjas siuntos neatsiėmė. 2013 m. spalio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole (b.l. 77–78) nurodyta, kad teismas, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, koncentracijos principu, kadangi bylos esmė yra aiÅ¡ki, nutarė pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimant CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, 2013 m. lapkričio 5 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ (b.l. 79–82).Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CPK 232 str.) manydamas, kad byla parengta nagrinėti iÅ¡ esmės, teismas priima nutartį skirti jÄ nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimas iÅ¡siųsti Å¡aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Kai pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje, teismas, nepavykus sudaryti Å¡alių taikos sutarties, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylÄ nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietÄ , laikÄ ir apie tai praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 str. 4 d.).

CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu perėjimo be raÅ¡ytinės nutarties prie žodinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės institutu, turi bÅ«ti įstatymo reikalaujamos sÄ lygos.

Tačiau Å¡i teismo teisė negali bÅ«ti realizuota tuomet, kai apie teismo posėdį nėra praneÅ¡ta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.). AiÅ¡kindamas žodinio bylos nagrinėjimo pradėjimo iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio įgyvendinimo galimybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismas gali iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimÄ tik tuomet, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai.

PrieÅ¡ingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie bÅ«simo teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas, remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties, nors apie parengiamojo teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nebuvo tinkamai praneÅ¡ta trečiajam asmeniui A.

N., be to, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant nei apeliantės atstovui, nei trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties ir neinformuodamas byloje dalyvaujančių asmenų apie paskirto teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teismo posėdyje nedalyvaujant apeliantei, kuriai apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ nebuvo tinkamai praneÅ¡ta.Pažymėtina, kad nors apeliantei apie parengiamojo teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, negalima laikyti, kad apeliantės informavimas apie parengiamojo teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu apeliantės informavimu ir apie teismo posėdžio laikÄ bei vietÄ , kadangi teismas nagrinėjamu atveju negalėjo iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, o turėjo paskirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio pažeidė apeliantės teisę į tinkamÄ teismo procesÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, bÅ«dama informuota apie parengiamojo teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti apeliantės atstovui nedalyvaujant tik parengiamajame teismo posėdyje. Taigi apeliantė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ nedalyvauti tik parengiamajame teismo posėdyje, o ne teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Toks apeliantės pateikto praÅ¡ymo turinys pagrįstai leidžia manyti buvus apeliantės valiÄ dalyvauti nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje ir tokiu bÅ«du pasinaudoti visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, apeliantė teismo sprendimo neteisėtumÄ grindžia iÅ¡ esmės visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių neiÅ¡nagrinėjimu ir tam tikrų aplinkybių tinkamu neįvertinimu ar neatsižvelgimu į jas, kai tuo tarpu teismo posėdyje dalyvaujant apeliantės atstovui jis bÅ«tų turėjęsgalimybę atkreipti teismo dėmesį į visas, apeliantės manymu, reikÅ¡mingas civilinės bylosteisingam iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui tinkamai neįvertinus apeliantės pareikÅ¡to praÅ¡ymo ir nusprendus bylÄ nagrinėti teismo posėdyje iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, buvo pažeistos apeliantės procesinės teisės, įgalinančios ginti savo pozicijÄ ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti praÅ¡ymus, duoti paaiÅ¡kinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 str. 1 d.).Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos iÅ¡nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo, remdamasis Å¡ia aplinkybe, skundžia teismo sprendimÄ , pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Pirmiau nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo ir bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sÄ lygos yra trys:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ );

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė pažeisdamas bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarkÄ , kad pirmosios instancijos teismas nesant CPK nustatytų sÄ lygų nepagrįstai pasinaudojo CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimant CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties, kas nepaskyrus bylos nagrinėti teismo posėdyje leidžia konstatuoti bylÄ esant iÅ¡nagrinėtÄ apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡us apeliantei, kuri nedalyvavo teismo posėdyje ir Å¡ia aplinkybe remiasi pateiktame apeliaciniame skunde, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kadangi byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes Å¡ias aplinkybes tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies4punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, n u t ar i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                 Raimondas Buzelis