2018-10-03 Nr. AB-17195-3-64-3-00816-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2789-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00816-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės (toliau – ir Areštinė) kameros buvo perpildytos. Į kameros plotą neturėjo būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir kamerose buvusių baldų plotas. Kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, prastas apšvietimas, nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko. Tualetai neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamai atitverti, kamerose nebuvo veidrodžių, lentynėlių, nebuvo įrankių šluoti ir susemti šiukšles. Rūkantys asmenys kamerose laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Atvykstant ar išvykstant etapu darant asmens ir jo daiktų apžiūras, tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo, esant žemai oro temperatūrai, yra verčiamas nusirengti, nebuvo vedamas į dušą nusiprausti. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių AVPK, atsiliepime į skundą (b. l. 9–15) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas atitiko teisės aktais nustatytą normą. Kamerose baldai yra vienodo dydžio visose kamerose, sanitarinio mazgo plotas į bendrą kameros plotą neskaičiuojamas. Pažymėjo, kad Areštinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigūnai. Vienas jų periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrina asmenis, esančius kamerose, apie padėtį informuoja budėtoją.

Areštinės kamerų duryse yra įrengta stebėjimo akutė, kuri įrengta taip, kad pro ją stebint areštantus, sanitarinis mazgas nesimatytų. Atsakovas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31 padarytus Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų pakeitimus, atlikus viešųjų pirkimų procedūras, buvo paaukštintos sanitarinio mazgo sienelės (pertvaros) ir įrengtos sanitarinio mazgo durys. Asmenys, esantys Areštinėje, asmens higienos procedūras ne rečiau kaip kartą per savaitę atlieka duše, o kasdienines asmens higienos procedūras gali atlikti praustuvėje, kurios įrengtos kiekvienoje kameroje.

Pažymėjo, kad pareiškėjas buvimo areštinėje laikotarpiais – 2014 m. rugpjūčio 10 d., 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2014 m. gruodžio 1 d. buvo vedamas į dušą, 2015 m. buvimo laikotarpiu areštinėje buvo laikomas ne ilgiau kaip 2 paras. Bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Atsakovo teigimu, pagal HN 37:2009 20 punktą, kamerose viskas yra įrengta. Pagal HN 37:2009 21 punktą, kamerose yra dvigubi langai, išorinis stiklas yra skaidrus, vidinio lango stiklas yra sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo. Be to, visose be išimties kamerose yra įdiegtos papildomai dienos liuminescencinės lempos. Langai yra pritaikyti vėdinimui, jie atsidaro iš kameros vidaus pusės (su ribotuvais), todėl atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

Kameros yra papildomai vėdinamos mechaniniu būdu. Areštinėje naudojami lovos skalbiniai, rankšluosčiai, minkštas inventorius (antklodės) skalbiami UAB „Gieveta“ skalbykloje. Išduodamas minkštas inventorius (čiužinys, pagalvė) su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, kurie kiekvieną kartą panaudojus dezinfekuojami. Antklodės iš audinio tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti policijos areštinėje esančioje dezinfekcinėje kameroje. Areštinės patalpos (laisvos) kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, tualetai, santechniniai įrenginiai, praustuvės plaunami naudojant plovimo ir dezinfekcijos medžiagas.

Pagal areštinės vidaus tvarkos taisykles, areštantai, buvimo areštinėje laikotarpiu patys rūpinasi kameros švara. Tam tikslui kiekvienoje kameroje yra grindų šluostė, šepetys, semtuvėlis.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu N. Z. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, atmetė (b. l. 164–172).

6. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 5,13 kv. m iki 20,34 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) ir tai atitiko teisės aktuose (Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 p.) keliamus reikalavimus.

7. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl higienos sąlygų kamerose teismas atsižvelgė į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. sausio 6 d. Nr. 11VL-1 pažymoje dėl policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygų, jų sveikatos priežiūros prieinamumo bei tinkamumo Telšių apskrities vyliausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje nustatė, kad areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka HN 37:2009 reikalavimus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Telšių visuomenės sveikatos centras 2014 m. liepos 16 d. patikrinimo akte Nr. AP-1-114 (patikrinimas atliktas 2014 m. liepos 9 d.) nustatė tam tikrus, nors ir ne esminius, HN 37:2009 reikalavimų pažeidimus (HN 37:2009 9, 48, 49, 50, 57 punktų pažeidimai). Teismas konstatavo, jog Telšių AVPK, pažeisdamas HN 37:2009 9, 48, 49, 50, 57 punktus neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, jog Telšių visuomenės sveikatos centras savo atliktuose vėlesniuose patikrinimuose HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų neužfiksavo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento atliktais dar vėlesniais patikrinimais (2016 m. spalio 25 d. patikrinimo aktas Nr. PA.8-167, 2016 m. gruodžio 6 d. patikrinimo aktas Nr. PA.8-216) buvo nustatyta, kad Areštinė atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

8. Teismas atsižvelgė, jog atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad areštinės patalpų profilaktinę dezinfekciją, deratizaciją ir dezinsekciją pagal sutartį atlieka UAB „Dezinfa“. Patalpų neplaninė dezinfekcija atliekama pagal epidemiologinius parodymus (HN 134:2015 20 p.). Byloje buvo pateikti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Telšių AVPK administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Teismas darė išvadą, jog iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti Telšių AVPK neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 14 punkte numatytų reikalavimų.

10. Teismas neabejojo, kad dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo areštinės kamerose (blogos kokybės minkštasis inventorius, kamerose trūksta švaros, susidėvėję baldai ir kt. HN 37:2009 punktų pažeidimai) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Areštinės patalpose būtų buvę laikytasi anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir higienos normų reikalavimų. Tačiau teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertino kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas N. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir tenkinti skundą.

12. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jis serga.

13. Pareiškėjas akcentuoja apšvietimo trūkumą, nurodo, jog dėl neskaidraus lango, grotų, rankenų nebuvimo, į kamerą patenka nedaug šviesos. Taip pat teigia, kad sanitarinį mazgą skirianti sienelė yra 120 cm aukščio, nėra durelių, unitazas yra tupimas, nėra lentynėlių, veidrodžio. Pažymi, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, tai darė neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, kadangi jis serga astma, be to, sukeldavo konfliktus. Teigia, kad pareiškėjas nebuvo vedamas nusiprausti, krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui N. Z., padarytos dėl netinkamų laikymo Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje sąlygų.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Areštinėje buvo tam tikri higienos normų pažeidimai (blogos kokybės minkštasis inventorius, kamerose trūksta švaros, susidėvėję baldai ir kt. HN 37:2009 punktų pažeidimai) ir nusprendė pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmesti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo kai kurias skunde nurodytas laikymo Areštinėje sąlygas.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

17. ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis).

18. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos sąlygų kamerose, nurodė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. sausio 6 d. Nr. 11VL-1 pažymoje, Telšių visuomenės sveikatos centro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes ir padarė išvadą, jog Telšių AVPK pažeidė Lietuvos higienos normos HN 37:2009 9, 48, 49, 50, 57 punktus.

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino apibendrintai visas higienos sąlygas Areštinėje. Nors pareiškėjas skunde buvo atskirai nurodęs konkrečias sąlygas, kurios, jo teigimu, Areštinėje buvo netinkamos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių: dėl to, kad nebuvo įrengto iškvietimo mygtuko, dėl tualeto netinkamumo, sanitarinio mazgo nepakankamo atitvėrimo, veidrodžių, lentynėlių nebuvimo, įrankių šluoti ir susemti šiukšles nebuvimo, asmens ir daiktų apžiūros netinkamų sąlygų. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl higienos sąlygų kamerose taip pat nebuvo išsamiai nagrinėjamos, o iš esmės tik paminėti su tuo susiję patikrinimo aktai.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik teisės aktų nuostatų ir Šiaulių TI pateiktų pažymų dėl kalinimo sąlygų turinio citavimas, neatliekant jokio detalesnio tyrimo ir tuo pagrindu nepadarant jokių motyvuotų išvadų, negali būti vertinamas kaip tinkamas pareiškėjo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimas.

23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis), nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

25. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius