2022-12-07 Nr. AB-29929-4-45-3-00256-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo.
Legislator headnote
AI generated2022-12-07 Nr. AB-29929-4-45-3-00256-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-4146-492/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00256-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant užsieniečiui A. P. ir jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonas Vainickas,
vertėjui Nomedai Gritėnaitei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietį A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) URC iki 2022 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su Užsieniečio tapatybės nustatymu ir išsiuntimu į kilmės valstybę.
2. Teikimo argumentai:
3. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 18 d., asmenų grupėje neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir su savimi neturėdamas asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančio dokumento. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kartu pateikė kilmės valstybės pareigūno tarnybinį pažymėjimą ir mokslo baigimo dokumentus. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 22S54379 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Užsienietis šį sprendimą skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Užsieniečio skundo dalį dėl prieglobsčio ir išsiuntimo atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, jo prieglobsčio byloje įsiteisėjo galutinis sprendimas.
4. Užsienietis 2022 m. liepos 7 d. pateikė prašymą suteikti jam galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. liepos 15 d. sprendimu Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 13 d. išvyko iš URC ir negrįžo. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo metu buvo sulaikytas, bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), ir VSAT pareigūnui pateikė įtariamai suklastotą (duomenys neskelbtini)leidimą gyventi. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 40 parų arešto bausmė. Atlikęs bausmę, 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo sulaikytas URC pareigūnų ir pristatytas į URC.
5. Atsižvelgus į tai, jog Užsieniečio prieglobsčio procedūra yra baigta ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nėra nustatytos ir jis nebendradarbiauja jas nustatant, neturi ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nesilaikė reikalavimų ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos su suklastotais dokumentais, yra pagrindas manyti, jog vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę, Užsienietis pakartotinai bandys pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, dėl to yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje įtvirtinti jo sulaikymo pagrindai.
II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį VSAT iki 2022 m. gruodžio 23 d. (sprendime nurodyta 2021 m. gruodžio 23 d. data laikytina rašymo apsirikimu), bet ne ilgiau nei bus baigta Užsieniečio išsiuntimo procedūra.
7. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi, 14018 straipsniu.
8. Teismas konstatavo, jog Užsienietis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, nėra prieglobsčio prašytojas ir sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra įsiteisėjęs, todėl nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 ir 5 p.). Teismas taip pat pažymėjo, jog Užsieniečio tapatybė ar pilietybė nėra nustatytos – jis nepateikė tinkamo jo tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis dėl tapatybės nustatymo, atsisakė susitikti su savo valstybės ambasados darbuotojais. Be to, Užsienietis nevykdė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą.
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad teismo posėdyje Užsienietis patvirtino, kad neketina vykdyti priimto sprendimo dėl jo išsiuntimo ir nenori būti išsiųstas į kilmės valstybę, teismas konstatavo, jog galima pagrįstai manyti, kad nebūdamas sulaikytas, Užsienietis gali pasislėpti ir neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas įvykdyti Migracijos departamento sprendimą dėl jo išsiuntimo. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečio tapatybė nenustatyta ir jis nebendradarbiauja dėl tapatybės patvirtinimo, todėl šiuo atveju negali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 115 str. 1 d.).
III. 10. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą – skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. sausio 2 d.
11. Užsienietis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma nei viena individuali aplinkybė, pagrindžianti Užsieniečio keliamą grėsmę ar kitas sąlygas, kurios pateisintų maksimalaus judėjimo laisvės apribojimo taikymą. Be to, nors Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio įsiteisėjo 2022 m. birželio 1 d., VSAT nepateikė informacijos, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant įvykdyti šį sprendimą. Neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Užsienietis neturi galimybės jo gauti – jis nurodė savo vardą ir pavardę, tačiau nenustatyta, kokių veiksmų VSAT per pastaruosius 17 mėnesių ėmėsi siekiant nustatyti Užsieniečio tapatybę. Byloje nenustatyta, jog pats Užsienietis būtų teikęs klaidingus duomenis apie savo tapatybę. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra neproporcingas ir nepagrįstas.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC prašo apeliacinį skundą atmesti.
13. URC nurodo, jog 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, prašydamas tarpininkauti su kilmės valstybės ambasada perduodant raštą dėl Užsieniečio išsiuntimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad Užsienietis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos panaudodamas suklastotą dokumentą ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, jo sulaikymas yra pagrįstas. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, jog sulaikymas yra nepagrįstas, jo judėjimo laisvė ribojama per ilgai ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau judėjimo laisvę ribojančią priemonę.
16. Visų pirma, vertindama Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 22S54379 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Užsienietis šį sprendimą skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Užsieniečio skundo dalį dėl prieglobsčio ir išsiuntimo atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, jo prieglobsčio byloje įsiteisėjo galutinis sprendimas. Atsižvelgus į tai, Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu jį sulaikyti nesutinka ir prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).
18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.).
19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
20. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).
21. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
22. Byloje nustatyta, jog Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje buvo ribojama nuo jo atvykimo momento 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. liepos 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu Užsieniečiui skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
23. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo metu buvo sulaikytas, bandydamas išvykti (duomenys neskelbtini), ir VSAT pareigūnui pateikė suklastotą (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam skirta 40 parų arešto bausmė. Užsienietis bausmę atliko ir buvo paleistas 2022 m. rugsėjo 23 d.
24. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 23 d., t. y. Užsieniečiui jau atlikus arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimu iki 2023 m. sausio 15 d. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vis dėlto byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog dėl Užsieniečio padarytos nusikalstamos veikos, už kurią Užsienietis yra atlikęs jam paskirtą bausmę, kiltų grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat pabrėžtina, jog Užsienietis bausmę yra atlikęs ir vien ši aplinkybė Įstatyme neįtvirtinta kaip pagrindas savaime apriboti asmens judėjimo laisvę.
25. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę dėl to, jog užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar joje yra, teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgus į Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, šios nuostatos taikymas nėra tikslingas, nes nuo Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką praėjo ilgas laikotarpis, didžiąją Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje dalį jo judėjimo laisvė buvo apribota, dėl to Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas šiuo pagrindu galėtų sąlygoti Užsieniečio neterminuotą sulaikymą.
26. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, grindžiančiais Užsieniečio sulaikymą tuo pagrindu, jog Užsienietis nebendradarbiauja nustatant jo tapatybę bei atsisako vykdyti priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo. Šiuo atveju primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečio „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022). Visgi byloje nustatyta, jog Užsienietis teikė tam tikrus duomenis apie savo tapatybę prieglobsčio byloje (valstybės pareigūno tarnybinį pažymėjimą ir mokslo baigimo dokumentus), dėl to nėra pagrindo sutikti, jog byloje įrodytas Užsieniečio nebebendradarbiavimo faktas.
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog Užsienietis atsisako vykdyti priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo ir neketina jo vykdyti, nes nenori būti išsiųstas į kilmės valstybę. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos departamento 2022 m. sausio 4 d. sprendime Nr. 22S54379 Užsieniečio išsiuntimas yra pavestas VSAT. Taigi, galutinio sprendimo įvykdymo ir Užsieniečio išsiuntimo pareiga yra nustatyta VSAT, ne Užsieniečiui. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip pagrindas sulaikyti Užsienietį ar riboti jo judėjimo laisvę grindžiant Užsieniečio nebendradarbiavimu išsiuntimo procedūroje.
28. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Užsieniečio sulaikymas yra tikslingas siekiant įgyvendinti Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio ir Užsienietį užsiųsti. Byloje pateiktas VSAT 2022 m. spalio 12 d. raštas, kuriuo kreiptasi į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijos Federacinėje Respublikoje prašant tarpininkauti su kilmės valstybės ambasada, tačiau kitų duomenų dėl Užsieniečio išsiuntimo realumo ir apibrėžimo laike byloje nėra. Dėl to atsižvelgus į galutinio sprendimo įvykdymo ir Užsieniečio išsiuntimo tikimybę, sutikus su URC ir pirmosios instancijos teismo argumentais, Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu, tačiau tokia situacija pagal Įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nėra leidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022, 22 p.).
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nėra tikslingas ir būtinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti Užsienietį nėra proporcingas siekiamiems tikslams – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymui. Šiuo atveju Įstatyme įtvirtintų tikslų galima pasiekti neribojant vienos pagrindinių Užsieniečio teisių, judėjimo laisvės, dėl to Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau nei bus baigta Užsieniečio išsiuntimo procedūra (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.) .
31. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Užsieniečio A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.
Skirti užsieniečiui A. P. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau nei bus baigta užsieniečio išsiuntimo procedūra.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė