2019-09-11 Nr. AB-17269-3-63-3-00422-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-546-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00422-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Š. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvadą Nr. 85-IL-1786 (toliau – ir Išvada), kuria jo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai.

Spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – paduoti teismui patikslintą skundą, kuriuo būtų ginčijamas teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalį, galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo, todėl pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų būtent toks sprendimas.

Šalindamas teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tauragės AVPK 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus patenkinamai, kuris yra išreikštas Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvados Nr. 85-IL-1786, viršutiniame dešiniajame kampe įrašant žodį „Sutinku“, pasirašant ir įrašant datą „2019-04-03“; 2) įpareigoti Tauragės AVPK iš naujo vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog ABTĮ 5 ir 23 straipsnių nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje; tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų – net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Teismas taip pat pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) asmeniui, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijo 2019 m. balandžio 3 d. rezoliuciją „Sutinku“, kitų administracinių aktų neginčijo. Atsižvelgdamas į Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalį, kurioje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo, teismas darė išvadą, kad toks sprendimas paprastai įforminamas atskiru administraciniu aktu – būtent toks sprendimas pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes ir galėtų būti ginčo dalyku. Susipažinęs su rezoliucijos turiniu, teismas sprendė, kad joje nėra pareiškėjui skirtų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), rezoliucija pati savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, be to, ji yra sudėtinė Tauragės AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. Išvados dalis, todėl negali būti skundo dalyku administraciniame teisme. Kadangi skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kildinimas iš reikalavimo panaikinti rezoliuciją, t. y. išvestinis, todėl, teismo vertinimu, jis taip pat negalėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teismas darė išvadą, kad tokie skundai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, jog teismo išvada dėl Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 3 d. rezoliucijos, kaip tarpinio sprendimo vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus, yra nepagrįsta. Teismų praktikoje pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvados su pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kuris gali būti išreikštas rezoliucija, vertinamos kaip administraciniai aktai, kurie gali būti administracinio ginčo dalyku. Tauragės AVPK viršininko rezoliucija „Sutinku“ ir yra galutinis sprendimas, kuriuo patvirtintas Tauragės AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymas, išreikštas Išvadoje. Kadangi taip buvo įformintas sprendimas yra galutinė stadija tarnybinės veiklos vertinime, joks atskiras aktas nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo Š. J. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl sprendimo, kuris įformintas rezoliucija, panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad Tauragės AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos Išvadoje įrašyta rezoliucija „Sutinku“ nėra galutinis sprendimas, kuriuo būtų užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra. Teismas sprendė, kad vidaus tarnybos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti laikomi darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galutiniu skundu, be kita ko, prašė teismo panaikinti Tauragės AVPK viršininko sprendimą, kuris išreikštas 2019 m. balandžio 3 d. rezoliucija „Sutinku“ ir įrašytas pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus vertinusios jo darbovietėje veikusios komisijos Išvadoje. Išvados turinys patvirtina, kad minėta komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“ ir pasiūlė pareigūnui tobulinti kvalifikaciją.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka įtvirtinta Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (6 d.); tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (7 d.); pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (12 d.); vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti patenkinamai (14 d. 1 p.); vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo, be kita ko, įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją (17 d. 1 p.). Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra procesas, šią veiklą vertina skirtingi subjektai (tiesioginis vadovas, komisija), pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas (išskyrus Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytą atvejį, kai komisija tiesioginio vadovo „gerai“ įvertiną pareigūno tarnybinę veiklą irgi įvertina „gerai“) baigiamas pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Pažymėtina, kad tokie sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (Vidaus tarnybos statuto 34 str. 24 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vidaus tarnybos 34 straipsnio 22 dalyje nenustatyti imperatyvūs reikalavimai, keliami galutinio sprendimo, kuriuo turi būti baigiama pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, turiniui ir formai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas gali būti įformintas ne tik išleidžiant atskirą administracinį aktą (pvz., įsakymą), tačiau ir kitais būdais.

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde tvirtino, kad Išvadoje įrašyta rezoliucija, nors ir nenurodant asmens vardo, pavardės, pareigų, yra Tauragės AVPK viršininko, t. y. pareiškėją į pareigas priėmusio asmens, sprendimas, o šią aplinkybę paneigiančių duomenų teismas neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rezoliucija yra sudėtinė Išvados dalis, o pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo savo galutinį sprendimą turi įforminti tik atskiru administraciniu aktu. Šiuo atveju teismas, neišsiaiškinęs, ar būtent rezoliucija baigtas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas už 2018 metus, skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog rezoliucija nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, neturi įtakos jo, kaip vidaus sistemos pareigūno, teisinei padėčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti, ar Išvadoje įrašyta rezoliucija buvo galutinis sprendimas, kuriuo įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla už 2018 metus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą, spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan