e839cd8f-d079-475e-81a5-5f8908287c9e · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26384-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1.1.; 2.1.7.4. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, R.

V.,jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei,nukentėjusiojo A. M. atstovui advokatui ArtÅ«rui Kuzmai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. atžvilgiu baudžiamoj byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukta, esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinis ieškinys bei nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys palikti nenagrinėti. A. M. prašymas dėl 200 Eur proceso išlaidų priteisimo atmestas. Šiuo nuosprendžiu A. V. dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 9 d. 15 val.) numatytų nusikalstamų veikų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju T. M., ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2015 m. gegužės 9 d. 15.30 val.) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

R. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. apie 15.30 val. lentpjÅ«vės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje konflikto su A. M. metu tyčia sudavė jam vienÄ smÅ«gį mediniu pagaliu į veidÄ , taip dėl nosies kaulų lūžimo, kompleksinio skruostikaulio-virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatÄ .Apeliaciniame skunde nukentėjusysis praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti R.

V. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir tenkinti civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti turėtas advokato iÅ¡laidas, nes nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai sprendė buvus bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nesiekė pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, lazdÄ buvo pasiėmęs tik gynybos tikslais, niekam negrasino.

Nukentėjusysis pažymi, jog kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Patys kaltinamieji pripažino, jog nukentėjusysis bandė pasitraukti iÅ¡ lentpjÅ«vės teritorijos, tačiau jie ir toliau apeliantÄ persekiojo ir sumušė, kirviu apgadino automobilį. Skundo autorius taip pat pažymi, jog gynyba laikoma teisėta, jei ji atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Abipusėms muÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, jog abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos tikslais, o puolimo.

Apelianto manymu, Å¡ioje situacijoje besiginantis buvo jis, o broliai V. puolantieji, vienas apsiginklavęs lazda, kitas kirviu.Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas pasirėmė subjektyvia, niekuo nenustatyta aplinkybe, kad nukentėjusysis pagal kÅ«no sudėjimÄ yra stipresnis nei R. V.. Nesuprantami skundo autoriui ir motyvai dėl mojavimo rÄ steliu, neva jis buvęs per sunkus. Apeliantas įsitikinęs, kad jam sužalojimai padaryti nepradėjus ir net nesirengiant pradėti jokių kėsinimosi veiksmų. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

Vien tai, kad kažkam pasirodė, jog nukentėjusysis yra agresyvus ar karingai nusiteikęs, savaime nesudaro situacijos, kurioje galima bÅ«tinoji gintis. Net ir menka abstraktaus pobÅ«džio tikimybė, kad asmuo gali bÅ«ti užpultas (nukentėjusysis turėjo beisbolo lazdÄ ), negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusiajam iÅ¡bėgus iÅ¡ lentpjÅ«vės teritorijos, jį ir toliau vijosi, net sugadino kirviu automobilį, nors tuo metu apeliantas jokios grėsmės niekam nekėlė.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas rėmėsi tik kaltinamųjų ir jiems artimų liudytojų parodymais, nors jie nesutampa detalėse, visiÅ¡kai atmesdamas, nenurodant jokių motyvų ir argumentų, nukentėjusiųjų ir jiems palankių liudytojų parodymus. Teismas rėmėsi liudytojos G. A. parodymais, nors patys kaltinamieji parodė, kad iÅ¡ tos vietos, kur ji nurodė buvusi, įvykio aplinkybių negalėjo matyti. Apelianto manymu, teismas nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sÄ sajos ir padarė neteisingas, nepagrįstas iÅ¡vadas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – R.

V. ir jo gynėja prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.Nukentėjusysis skunde teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi tik asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, iÅ¡teisintojo (ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) A. V. bei jiems palankių liudytojų parodymais, kurie nesutapo detalėse, bei nenurodė motyvų ir argumentų, dėl ko atmetami nukentėjusiojo ir jam palankių liudytojų parodymai, taip pat netinkamai pritaikė įstatymÄ , t. y.

BK 28 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bÅ«tinosios ginties nuostatas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nukentėjusiojo skundas nepagrįstas. Dėl įrodymų vertinimo taisykliųPagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertinant įrodymus, turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®rodymų patikimumas nustatomas iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas Å¡ių taisyklių nepažeidė.

Teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus duomenis, kurių patikimumÄ nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, o taip pat įvertindamas įrodymų Å¡altinius, jų gavimo aplinkybes ir bÅ«dus. Teismas įvertino įrodymų tarpusavio ryšį, įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ bei pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir aptarė tiek R.

V., A. V., tiek ir nukentėjusiojo A. M. parodymus. Jų patikimumÄ nustatė lygindamas ir gretindamas su kitais bylos duomenimis – liudytojų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, objektyviais duomenimis dėl konflikto dalyvių blaivumo ar neblaivumo. Visų apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų turinys, vertinimo motyvai ir argumentai yra atskleisti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija Å¡ių įrodymų nekartoja. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tiek R.

V., tiek ir A. M. parodymus, jų patikimumÄ vertino atsižvelgdamas į Å¡ių parodymų nuoseklumÄ viso proceso metu, Å¡ių asmenų tarpusavio santykius, anksčiau įvykusį konfliktÄ tarp A. V. ir T. M. bei kaip tai galėjo turėti įtakos visų asmenų dalyvių elgesiui. Teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, proceso eigoje keitėsi, kad jis ikiteisminio tyrimo pradžioje bandė nuslėpti, jog į lentpjÅ«vę įbėgo turėdamas rankoje beisbolo lazdÄ , kai tuo tarpu R.

V. parodymai, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa su A. V. parodymais, buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Vertindamas parodymų patikimumÄ , sÄ sajas ir ryšį su kitais bylos duomenimis, teismas atsižvelgė bei įvertino ir tai, kad nors A. M. teigė, jog R. V. jam smogė lazda, o gindamasis nuo smÅ«gio jis užsidengė ranka, dėl ko (po smÅ«gio lazda) ranka buvo sužalota, tačiau teismo medicinos specialistai jokių sužalojimų nukentėjusiajam rankų srityje neužfiksavo (t. 1, b. l. 125-126).

Tuo tarpu R. V. specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai, kurie atitiko jo bei A. V. nurodytas Å¡ių sužalojimų padarymo aplinkybes bei mechanizmÄ , kas suteikė pagrindo pirmosios instancijos teismui Å¡ių asmenų parodymus laikyti patikimais. Be to, teismas atsižvelgė ir įvertino tÄ aplinkybę, kad R. V. jokių asmeninių nesutarimų nei su A. M., nei su T. M. anksčiau neturėjo, konfliktas buvo kilęs tik tarp asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei (BK 28 straipsnis), brolio ir A.

M. draugo T. M., kad įvykio metu R. V. buvo blaivus, kai tuo tarpu A. M. (praėjus valandai po įvykio) buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas (t. 1, b. l. 45). Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas rėmėsi kitų liudytojų parodymais tiek, kiek jie sutapo tarpusavyje ir atitiko kitais duomenimis nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, jog liudytojai G. A., J. P., K. V., M. R., E. G. nematė, kas konkrečiai, kam ir kokius smūgius sudavė. Jų parodymais teismas rėmėsi tiek, kiek jie sutapo tarpusavyje dėl A.

M. atvykimo į lentpjÅ«vę aplinkybių, A. M. nusiteikimo bei to, kad matė A. M. sužalotÄ po konflikto. T. M. parodymai dalyje dėl to, jog tai R. V. juos puolė, o A. M. smÅ«gių nesudavė, pagrįstai atmesti kaip nepatikimi, nes T. M. suinteresuotas padėti A. M., užtarti jį, kadangi Å¡is nukentėjusysis ir atvyko į įvykio vietÄ bÅ«tent dėl T. M. sumuÅ¡imo, be to, jo parodymai prieÅ¡tarauja R. V., A. V. nuosekliems ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujantiems parodymams, kurių patikimumÄ sustiprina tai, kad juos patvirtina specialisto iÅ¡vada dėl R.

V. padarytų sužalojimų, liudytojo V. S. parodymai. Tačiau T. M. parodymai dėl konflikto vietos, dėl to, kad broliai A. ir R. V. liepė išeiti iš lentpjūvės teritorijos, tačiau jie neišėjo, dėl sužalojimo vietos lentpjūvės teritorijoje neprieštarauja R. V., A. V. parodymams ir kitiems byloje esantiems duomenims. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymoSkunde apeliantas teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė buvus Å¡ioje situacijoje bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, nes nebuvo pavojingo kėsinimosi požymio (jis (apeliantas) tikslo vartoti smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu neturėjo, neketino pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių).

Be to, patys RamÅ«nas ir A. V. teigė, kad nukentėjusysis jau norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ teritorijos, tačiau jie vis tiek apeliantÄ A. M. persekiojo ir sumušė, kirviu apgadino automobilį. Å ioje situacijoje, skundo autoriaus manymu, besiginantis buvo jis, o broliai V. puolantieji. Apeliantas įsitikinęs, kad jam sužalojimai padaryti nepradėjus ir net nesirengiant pradėti jokių kėsinimosi veiksmų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010).Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus dėl kėsinimosi realumo ir akivaizdumo. Nuosprendį priėmusio teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus dėl konflikto pradžios ir pagrįstai sprendė, jog A. M. atvyko nusiteikęs agresyviai, rankose turėjo įrankį – lazdÄ , nereagavo į A. V. ir R. V. raginimus palikti teritorijÄ , pirmas sudavė smÅ«gius, ir pagrįstai sprendė, kad buvo akivaizdus ir realus kėsinimasis, nuo kurio R. V. turėjo teisę gintis ir gynėsi. Apie tai, kad A. M. atvyko į lentpjÅ«vę agresyviai nusiteikęs, siekdamas atkerÅ¡yti už jo draugo T.

M. sumuÅ¡imÄ ir ketindamas netgi pavartoti fizinį smurtÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė įvertinęs tiek paties nukentėjusiojo A. M. parodymus, tiek A. bei R. V., tiek ir byloje apklaustų liudytojų parodymus. A. M. pripažino, jog, sužinojęs apie T. M. sumuÅ¡imÄ , paprašė draugo nuvežti jį į lentpjÅ«vę. Nurodė, kad jis pirmas įbėgo į lentpjÅ«vės teritorijÄ , buvo iki pusės (virÅ¡utinė kÅ«no dalis) nuogas, kad rankose turėjo beisbolo lazdÄ . Apie A. M. agresyvų nusiteikimÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė ir iÅ¡ nukentėjusiojo T.

M., liudytojų K. V., E. G., M. R., G. A. parodymų. Nukentėjusysis T. M. patvirtino, kad skundo autorius atvyko papraÅ¡ytas iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl jo (T. M.) sumuÅ¡imo, jog A. M. eidamas rankoje laikė beisbolo lazdÄ . K. V. parodė, jog skundo autorius iÅ¡ namų iÅ¡vyko skubiai, įpykęs, agresyviai nusiteikęs. E. G. taip pat patvirtino, jog A. M. po T. M. skambučio skubiai iÅ¡vyko, buvo agresyviai nusiteikęs, susierzinęs. M. R. nurodė, jog A. M. motina pasiuntė jį pažiÅ«rėti, ko A. M. iÅ¡važiavo, nes Å¡iai buvo neramu dėl tokio agresyvaus sÅ«naus nusiteikimo.

Visa tai rodo, kad A. M. draugams bei artimiesiems jo elgesys sukėlė įtarimÄ , nerimÄ . Tai, kad A. M. atvyko agresyviai nusiteikęs, rodo ir jo skubėjimas – iÅ¡ namų iÅ¡vyko iÅ¡ karto po T. M. skambučio, net pilnai neapsirengęs (kaip minėta virÅ¡utinė kÅ«no dalis buvo nuoga), iÅ¡lipdamas pasiėmė lazdÄ , ir iÅ¡ karto nubėgo į lentpjÅ«vės teritorijÄ . Liudytoja G. A. taip pat patvirtino, kad A. M. ir su juo atvykę asmenys prie parduotuvės privažiavo dideliu greičiu, skubėdami iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir Å¡aukdami nubėgo link lentpjÅ«vės. IÅ¡ tokių skundo autoriaus ir su juo buvusių asmenų veiksmų Å¡iai liudytojai netgi susidarė įspÅ«dis, kad skundo autorius su draugais nubėgo į lentpjÅ«vę ketindami užpulti ten buvusius asmenis.

Be to, R. V. nurodė irgi girdėjęs dideliu greičiu atvažiuojančio automobilio padangų čiuožimÄ prie parduotuvės. Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai rodo, jog pats skundo autorius buvo agresyviai, prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs ir paneigia Å¡io nukentėjusiojo parodymus, kad jis (A. M.) nieko sumuÅ¡ti neketino, o norėjo taikiai iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl T. M. sumuÅ¡imo. Kolegija pažymi, kad toks nustatytas skundo autoriaus elgesys visiÅ¡kai nebÅ«dingas asmeniui, atvykusiam taikiai iÅ¡siaiÅ¡kinti jo draugo (T.

M.) sumuÅ¡imo priežastis, taikiai iÅ¡spręsti buvusį konfliktÄ . Be abejonės, matant tokius A. M. ir su juo atvykusių asmenų veiksmus, jų įsibrovimÄ Ä¯ svetimÄ , aptvertÄ teritorijÄ , apie taikų nukentėjusiojo atvykimo pagrindÄ pagalvoti neturėjo jokios priežasties ir lentpjÅ«vėje dirbęs R. V..Vertinant kėsinimosi realumÄ ir akivaizdumÄ reikÅ¡mingas ir tolesnis nukentėjusiojo A. M. elgesys. Skundo autorius teigė, jog niekam smÅ«gių nesudavė, pirmas jį užpuolė R.

V., o jis tik rankomis siekė atremti smūgius, tačiau šie jo parodymai paneigti R. V., A. V., V. S. išsamiais, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais, 8.1 nutarties punkte jau paminėta specialisto išvada. A. V. ir R. V. nuosekliai tvirtino, jog A. M. buvo raginamas išeiti iš teritorijos, tačiau to nedarė. Tai patvirtino ir T. M., kuris nurodė, jog broliai A. ir R. V. reikalavo (šaukė), kad jie išeitų, tačiau nukentėjusieji nėjo. Parodymų patikrinimo vietoje metu T. M. patvirtino, jog A.

M. einant link brolių V. ir sakant, kad reikia išsiaiškinti dėl T. M. sumušimo, šie reikalavo išeiti iš privačios valdos, tačiau A. M. vis tiek artėjo (t. 1, b. l. 36-44). Apie tai, kad A. M. neketino išeiti iš privačios ir jam svetimos teritorijos, rodo ir tai, jog visas konfliktas vyko ir skundo autorius buvo sužalotas arčiau lentpjūvės pastatų, ne prie šios privačios teritorijos vartų ar tvoros. Pažymėtina ir tai, jog A. V. ir R. V. parodymai, jog pirmas asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta esant būtinajai ginčiai, lazda sudavė būtent skundo autorius, o R.

V. bandė nuo smÅ«gių dengtis ranka, kad jam buvo suduota ir į nugarÄ , buvo nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. AnalogiÅ¡kai parodė ir liudytojas V. S.. PagrindÄ tikėti Å¡iais duomenimis suteikia ir tai, kad specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti nurodytas aplinkybes patvirtinantys duomenys, tiek dėl R. V. sužalojimų pobÅ«džio, tiek ir dėl sužalojimų mechanizmo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos iÅ¡vadoje Nr. G 961/15(06) R. V. konstatuoti deÅ¡inės čiurnos sumuÅ¡imas, kairės mentės ir deÅ¡inio nykščio sumuÅ¡imai, padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai 2015 m. gegužės 9 d. (t. 1, b. l. 142).

Kaip jau minėta, liudytojas V. S. taip pat nurodė, jog A. M. lazda sudavė smÅ«gius R. V., o Å¡is nuo smÅ«gių dengėsi rankomis, todėl jam kliuvo į rankas, Å¡onÄ , nugarÄ ir tik vėliau, A. M. toliau puolant, R. V. paėmė rÄ stÄ , kuriuo sudavė skundo autoriui. A. V. parodė, jog A. M. puolant R. V. bandė ginti brolį, tuomet skundo autorius bandė suduoti ir jam, tačiau nuo smÅ«gių Å¡iam pavyko iÅ¡sisukti. Nors A. M. teigė, kad jis niekam smÅ«gių nesudavė, tik gynėsi, ranka dengdamasis nuo smÅ«gių, kad jam buvo suduota į rankÄ , tačiau Å¡ių jo parodymų nepatvirtina jokie patikimi duomenys.

Kaip jau minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G453/15(06) jokių sužalojimų nukentėjusiojo A. M. rankose neužfiksuota (t. 1, b. l. 125-126).A. M. nurodytas aplinkybes, kad pirmas jį puolė R. V., patvirtino T. M., tačiau Å¡iuos jo parodymus teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė. PagrindÄ abejoti Å¡ių parodymų patikimumu sudaro tai, kad T. M. yra skundo autoriaus draugas, į lentpjÅ«vę jis atvyko siekdamas atkerÅ¡yti bÅ«tent dėl Å¡io nukentėjusiojo sumuÅ¡imo, todėl Å¡ių T.

M. parodymų negalima vertinti kaip objektyvių ir patikimų, juo labiau, kad jie prieÅ¡tarauja jau aptartiems A. V., R. V., liudytojo V. S. parodymams, kurių patikimumas pagrįstai nustatytas, patikrintas ir pagrindo jais abejoti nėra. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog kėsinimasis buvo iÅ¡ A. M. pusės, kėsinimasis buvo akivaizdus, realus ir jau pradėtas (suduoti smÅ«giai R. V., bandyta suduoti A. V.), taigi pavojingas, todėl R. V. neabejotinai turėjo teisę ginti tiek save, tiek brolį A. V., tiek ir ginti (saugoti) privačiÄ teritorijÄ , į kuriÄ Ä¯siveržė A.

M., joje buvusį turtÄ . Skunde A. M. taip pat teigia, jog tuo metu, kai buvo sužalotas, jis jau norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ teritorijos, todėl situacija negali bÅ«ti vertinama kaip bÅ«tinoji gintis, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentÄ laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad esant kėsinimuisi į BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, asmens gynyba nuo tokio kėsinimosi gali peraugti ir į jo bei besikėsinančio asmens muÅ¡tynes. Å iuo atveju muÅ¡tynių faktas pats savaime nepaneigia bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-313/2012).Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog iki R.

V. sužalojant A. M., pavojingas kėsinimasis nebuvo pasibaigęs, todėl R. V. galėjo gintis. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo Å¡iÄ situacijÄ ir pateikė iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu pagrįstas iÅ¡vadas, kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti.Kaip nustatyta, po to, kai A. M. atbėgęs sudavė smÅ«gius R. V., bandė suduoti A. V., jie bandė atimti iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. lazdÄ , tačiau skundo autorius iÅ¡sisuko, pabėgėdamas kelis metrus, o tuomet atsisuko ir vėl puolė R.

V. su lazda ir bÅ«tent tuomet R. V., paėmęs kas buvo po ranka, t. y. netoliese gulėjusį rÄ stÄ , sudavė A. M.. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad kėsinimasis dar nebuvo pasibaigęs, patvirtina ir tai, jog visas nagrinėjamas įvykis vyko labai trumpai, jis truko vos kelias minutes, lentpjÅ«vės teritorijoje, prie pat tos vietos, iÅ¡ kur buvo paimtas rÄ stas, netoli lentpjÅ«vės pastatų, kur konfliktas ir prasidėjo. Å iuo atveju konfliktas nebuvo virtęs abipusėmis muÅ¡tynėmis, todėl vertinti situacijÄ abipusių muÅ¡tynių aspektu nėra pagrindo.

Be to, paties konflikto vieta – prie lentpjÅ«vės pastatų, ne prie vartų, kaip jau minėta 13.1 punkte, rodo, jog bÅ«tent A. M. agresyviai nusiteikęs įsiveržė ir užpuolė privačioje aptvertoje teritorijoje buvusius asmenis, tame tarpe ir R. V., o ne atvirkščiai.Teisėjų kolegijos manymu, Å¡iuo atveju taip pat nėra reikÅ¡minga aplinkybė, ar R. V. užsimojo rÄ stu, ar jį stÅ«mė, ar bandė pakelti ir taip, užkliudęs, sužalojo A. M.. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iÅ¡ nukentėjusiojo A.

M. pusės buvo pradėtas ir dar nesibaigęs akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis. Skundo autorius jau įsiveržė į saugomÄ teritorijÄ agresyviai nusiteikęs, turėdamas rankoje beisbolo lazdÄ , sudavė ir bandė suduoti smÅ«gius tiek R. V., tiek ir A. V., o bandant atimti lazdÄ (broliai tada dar buvo beginkliai, jokių įrankių neturėjo), pabėgęs kelis metrus nuo jų, nukentėjusysis iÅ¡ teritorijos nepasiÅ¡alino, o vėl bandė suduoti lazda. Kai R. V. paėmė rÄ stÄ , kuris, kaip nustatyta byloje, buvo ganėtinai sunkus, todėl sunkiai valdomas (lengvai ir paprastai juo neužsimosi), A.

M. iÅ¡ teritorijos nesitraukė ir nesistengė to daryti. Viskas vyko labai greitai, iÅ¡ pradžių R. V. rankose nieko neturėjo, bandė atremti A. M. smÅ«gius, atimti lazdÄ , tačiau nepavykus to padaryti, besitęsiant agresijai iÅ¡ skundo autoriaus pusės, siekdamas apsiginti nuo jo smurto, matydamas, kad A. M. nesitraukia iÅ¡ teritorijos, toliau yra agresyviai nusiteikęs, puola, R. V. nesirinkdamas pasiėmė bet kokį netoliese esantį daiktÄ â€“ rÄ stÄ , su kuriuo gindamasis sužalojo A. M. ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Pažymėtina, jog bÅ«tinoji gintis yra ne tik tada, kai sužalojimai padaromi dėl neatsargumo, tačiau jie gali bÅ«ti padaryti ir sÄ moningai paveikiant nukentėjusįjį, kad bÅ«tų atremtas, sustabdytas, nutrauktas pavojingas kėsinimasis. Be to, iÅ¡ karto po to, kai tik buvo atremtas pavojingas kėsinimasis ir A. M. sužalotas nugriuvo ant žemės, R. V. prieÅ¡ jį jokių kitų veiksmų neatliko, smurto nevartojo. Skundo autorių draugai iÅ¡vedė iÅ¡ lentpjÅ«vės teritorijos. Tai, kad po A.

M. sužalojimo, A. V. iÅ¡bėgęs kirviu suraižė nukentėjusiojo automobilį, vertinant R. V. padarytus skundo autoriui A. M. sužalojimus bÅ«tinosios ginties aspektu, reikÅ¡mės neturi, nes Å¡ie veiksmai atlikti jau pasibaigus konfliktinei situacijai tarp R. V. ir A. M., jau atrėmus pavojingÄ kėsinimÄ si. A. V. tyčiniai veiksmai sugadinant automobilį teisiÅ¡kai įvertinti nuosprendyje ir dėl jų nuosprendis neskundžiamas.Esant Å¡ioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad A. M. įbėgo į lentpjÅ«vės teritorijÄ agresyviai nusiteikęs, rankoje turėdamas įrankį, tinkamÄ smurtui vartoti, pirmas pavartojo smurtÄ ir gavo atkirtį nepasibaigus pavojingam kėsinimuisi, pagrįstai pripažinta, kad R.

V. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bÅ«tinÄ jÄ gintį, pagrįstai nustatė, kad R. V. A. M. sužalojo gindamasis ir Å¡ioje dalyje bylÄ jo atžvilgiu pagrįstai nutraukė. Dėl Å¡ių priežasčių A. M. apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,n u t a r i a:             nukentėjusiojo A.

M. apeliacinį skundÄ atmesti.             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              Danutė Giačaitė                                                                                            Evaldas Gražys                                                                                                                                                                                      Olegas Å ibkovas             Â