2021-04-21 Nr. AB-8311-3-61-3-01972-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-951-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01972-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos teritorinė muitinė ir Aplinkos apsaugos agentūra) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autodata“ ir UAB „Autodemas“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija), UAB „Autodata“ naudai 27 004,67 Eur dydžio turtinę žalą ir 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, UAB „Autodemas“ naudai 18 204,67 Eur dydžio turtinę žalą ir 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad pagrindinė jų verslo veikla yra transporto priemonių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjų JAV įsigytos transporto priemonės paprastai jūrų transportu iš JAV buvo gabenamos į Klaipėdos uostą ir saugomos aikštelėse tol, kol muitinės pareigūnai patikrina transporto priemonių importo deklaracijas ir leidžia transporto priemones paleisti į laisvą apyvartą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. „įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), buvo nustatyti Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai (toliau – ir Kriterijai), kurie pradėti taikyti nuo 2017 m. liepos 3 d. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 22 d. interneto tinklalapyje www.cust.lt paskelbė pranešimą, kad nuo 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos muitinė apie įvežamas transporto priemones, kurios atitinka nors vieną iš Kriterijų, informuos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir RAAD). Jeigu RAAD priims sprendimą, kad importuojama naudota transporto priemonė yra netinkama eksploatuoti, tada importuotojas Lietuvos muitinei turės pateikti atliekoms įvežti reikalingus dokumentus, nurodytus 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“. Kol importuotojas nepateiks leidimo vežti atliekas, tol jo transporto priemonė nebus išleista į laisvą apyvartą, ji turės būti saugojama Klaipėdos uosto aikštelėje.

3. UAB „Autodata“ 2017 m. liepos mėnesį iš viso ketino importuoti į Lietuvą iš JAV 14 transporto priemonių, pateikė Klaipėdos teritorinės muitinei transporto priemonių importo deklaracijas, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė neišleido nei vienos iš transporto priemonių į laisvą apyvartą, nes jos atitiko Kriterijų nuostatas, o pareiškėjai nepateikė dokumentų, leidžiančių importuoti atliekas. Klaipėdos teritorinei muitinei neišleidus pareiškėjų transporto priemonių į laisvą apyvartą, pareiškėjai negalėjo šiomis transporto priemonėmis laisvai naudotis, jas valdyti ar jomis disponuoti ir privalėjo tas transporto priemones laikyti Klaipėdos uosto prekių saugojimo aikštelėse.

4. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė, kad Įsakymo 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Kriterijais, 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai teigė, kad nuo LVAT Sprendimo priėmimo dienos visos pareiškėjų transporto priemonės, kurios buvo laikomos netinkamomis eksploatuoti ir kurių Klaipėdos teritorinė muitinė neleido į laisvą apyvartą, tapo tinkamomis eksploatuoti ir galėjo būti išleistos į laisvą apyvartą. Pareiškėjų 14 importuojamų transporto priemonių buvo neišleidžiamos į laisvą apyvartą ir priverstinai saugojamos aikštelėse nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. gegužės 10 d. vien dėl Kriterijuose nustatyto reglamentavimo, kuris LVAT buvo pripažintas neteisėtu. Nuolatinis bylinėjimasis su RAAD pareiškėjams kėlė nuolatinius rūpesčius, stresą, trukdė užsiimti tiesiogine veikla bei lėmė dideles pareiškėjų teisines išlaidas. Pažymėjo, kad pareiškėjai patyrė žalą ne tik dėl automobilių saugojimo, tačiau pareiškėjams teko dalyvauti nuolatiniuose ginčuose su Muitinės departamentu, Klaipėdos teritorine muitine ir RAAD, pareiškėjai buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Pažymėjo, kad nors LVAT Sprendimu ir pripažino Įsakymo dalį neatitinkančia konstitucinio teisinės valstybės principo, tačiau nenustatė, kad šių norminių administracinių aktų dalys negali būti taikomos nuo jų priėmimo dienos. Teigia, kad aplinkos ministro Įsakymo dalys, kurių teisėtumas buvo nagrinėtas LVAT, negalioja tik nuo LVAT Sprendimo priėmimo. Teigė, kad atitinkamų viešojo subjekto sprendimų, kurie paremti jų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, galimos neigiamos pasekmės savaime, kaip ir tokių teisės aktų galiojimas, jeigu šie aktai (ar jų dalys) nepripažinti negalimais taikyti nuo jų priėmimo dienos, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti valstybės veiksmų neteisėtumą ir priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir galimai patirtos žalos buvimą. Manė, kad pareiškėjai, kaip vykdantys verslą, susijusį su transporto priemonių importu iš JAV į Lietuvos Respubliką, turėjo įvertinti Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą ir galimas jo pasekmes, jeigu vykdys transporto priemonių pervežimą.

7. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokio nurodytų sumų paskaičiavimo. Teigė, kad pareiškėjų patirtos išlaidos sudaro ne tik transporto priemonių sandėliavimą, tačiau ir krovinių krovimą, ratų prisukimą, konteinerių privežimą ir kt. Teigė, kad pareiškėjai, kaip juridiniai asmenys, neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Manė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokios prašomos sumos pagrįstumą ir teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

9. Nurodė, kad palaiko Ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

11. Nurodė, kad nors LVAT Sprendimu pripažino aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 dalį ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. D1-658 dalį neatitinkančiomis konstitucinio teisinės valstybės principo, tačiau nenustatė, kad šios norminių administracinių aktų dalys negali būti taikomos nuo jų priėmimo dienos. Teigė, kad iki LVAT Sprendimo priėmimo Agentūra vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

12. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai, žinodami apie nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, turėjo kritiškai ir apgalvotai vertinti kiekvieną sandorį dėl transporto priemonės įsigijimo ir importo sąlygų. Teigė, kad šiuo atveju valstybė negali prisiimti atsakomybės dėl verslo atstovų neadekvačiai įvertintų ir priimtų sprendimų.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, priteisė UAB „Autodata“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 23 129 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisė UAB „Autodemas“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 12 998 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė. Priteisė UAB „Autodata“ ir UAB „Autodemas“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, po 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą šioje administracinėje byloje.

14. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Kriterijais, skunde minimos transporto priemonės buvo pripažintos atliekomis. Transporto priemones pripažinus atliekomis, pareiškėjai turėjo pateikti 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ nurodytus dokumentus – leidimus vežti atliekas. Pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, transporto priemonės negalėjo būti išleistos į laisvą apyvartą, kol nebuvo pateiktas atitinkamas leidimas vežti atliekas, jos turėjo būti saugomos Klaipėdos jūrų uosto aikštelėje.

15. LVAT Sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Įsigaliojus LVAT Sprendimui Klaipėdos teritorinė muitinė visas pareiškėjų transporto priemones, kurios nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo saugomos AB „Klaipėdos smeltė“, Baltic Auto Shipping Inc. Filialo, UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“ ir UAB „Otras“ saugojimo aikštelėse, išleido į laisvą apyvartą.

17. Pareiškėjai nurodė, kad žala jiems kilo dėl Ministerijos priimtų Kriterijų, kurie buvo pripažinti prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui, taikymo. Atsižvelgęs į LVAT Sprendimo argumentus, teismas vertino, kad Ministerijos padaryta klaida nustatant Kriterijus buvo pakankamai akivaizdi, todėl yra pagrindas konstatuoti Ministerijos neteisėtus veiksmus.

18. Prie nagrinėjamos bylos prijungta administracinė byla Nr. eI-2040-561/2018, kurioje pareiškėjai UAB „Autodata“, UAB „Autodemas“ ir kiti ūkio subjektai prašė panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 1A-14, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjų 2017 m. lapkričio 6 d. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimų netenkinti ir įpareigoti Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. lapkričio 6 d. pateiktą skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų. Taigi pareiškėjai siekė ginčyti Kauno teritorinės muitinės sprendimus, kurie buvo priimti taikant Kriterijus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nuo to momento, kai jų importuotos transporto priemonės nebuvo įleistos į laisvą apyvartą, nesutiko su ginčijamu Kriterijų reglamentavimu ir dėl to inicijavo administracinį ginčą. Šios aplinkybės pagrindė, kad pareiškėjai ėmėsi veiksmų, siekdami ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, dar iki LVAT Sprendimo priėmimo. Taigi pareiškėjai turi reikalavimo teisę į žalos, kurią jie patyrė iki LVAT Sprendimo priėmimo, atlyginimą.

19. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtino pareiškėjų pateikti dokumentai dėl jų patirtų išlaidų saugant automobilius, kuriuos buvo uždrausta paleisti į apyvartą, kadangi taikant Kriterijų nuostatas jie buvo pripažinti atliekomis.

20. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas UAB „Autodemas“ iš viso patyrė 12 998 Eur išlaidas, pareiškėjas UAB „Autodata“ iš viso patyrė 23 492 Eur išlaidas. Teismas pažymėjo, kad šio pareiškėjo pateiktose išrašytose sąskaitose yra nurodyta, kad jos išrašytos ir už krovimo darbus. Teismas pažymėjo, kad krovimo darbai yra mokami nepriklausomai nuo to, ar transporto priemones reikia saugoti mokamose aukštelėse. UAB „Autodata“ dėl automobilių saugojimo patyrė 23 129 Eur išlaidas. Pažymėta, kad pareiškėjams gali būti priteisiamos tik sąskaitose faktūrose nurodytos išlaidos už automobilių saugojimą.

21. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėta, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius tenka pareiškėjams. Pareiškėjai teismui pateikė duomenis apie jų patirtas išlaidas dėl automobilių saugojimo bei šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad, siekdamas paneigti pareiškėjų įrodymus, atsakovas turėjo teikti įrodymus, tačiau jų teismui neteikė.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams žala, susijusi su jų importuotų transporto priemonių saugojimu mokamoje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kilo dėl Kriterijų, kurie LVAT Sprendimu buvo pripažinti prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui, taikymo. Taigi Aplinkos ministerijos veiksmai, kuriais buvo patvirtinti Kriterijai, vėliau pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, buvo priežastis žalai atsirasti. Byloje nenustatytos kitos aplinkybės, kurios būtų pagrindas netaikyti Ministerijos deliktinės civilinės atsakomybės.

23. Pareiškėjai skunde taip pat pažymėjo, kad jie patyrė žalą ne tik dėl automobilių saugojimo, tačiau ir dėl patirtų teisinės pagalbos, kurios susidarė dėl nuolatinių ginčų su Muitinės departamentu, Klaipėdos teritorine muitine ir RAAD. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Pareiškėjų patirtos atstovavimo išlaidos nėra laikomos jų patirta žala, kilusia dėl Kriterijų taikymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų patirtos atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos tik konkrečioje byloje, kurioje pareiškėjai tokio pobūdžio išlaidas patyrė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2040-561/2018 buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą atlyginti jų patirtas bylinėjimosi (žalą) išlaidas, kurias jos patyrė administracinėje byloje Nr. eI-2040-561/2018.

24. Pareiškėjai teismo taip pat prašė priteisti jiems po 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pareiškėjai nurodė, kad neturtinė žala jiems kilo dėl to, kad jų atžvilgiu buvo surašyti privalomieji nurodymai, keliamos bylos dėl ekonominių sankcijų taikymo, jų vadovai buvo traukiami administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad pareiškėjai neįrodė, kad jie patyrė neturtinę žalą dėl Aplinkos ministerijos veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta kaip nepagrįsta.

25. Teismas pažymėjo, kad teismas gali spręsti tik dėl šioje byloje pareiškėjų patirtų išlaidų atlyginimo, t. y. dėl kiekvieno iš pareiškėjų patirtų 1 210 Eur išlaidų už skundo parengimą. Teismas nurodė, kad maksimali pareiškėjų prašoma priteisti 2 420 Eur dydžio suma už skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiama. Pareiškėjams priteisiama po 1 210 Eur jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą šioje administracinėje byloje.

III. 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

27. Atsakovas pažymi, kad prašymas ištirti norminių administracinių aktų (Įsakymo) teisėtumą nebuvo susijęs su individualia byla, kurioje būtų buvę nagrinėti pareiškėjų skundai dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimų, o jų teisėtumas nagrinėtas pagal abstraktų pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad pareiškėjai nesutiko su Kauno teritorinės muitinės sprendimais, savaime nepagrindžia pareiškėjų teisės reikalauti žalos, kurią jie patyrė iki LVAT Sprendimo, atlyginimo.

28. Pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdė apskųstų Įsakymo nuostatų galiojimo. LVAT Sprendime nenustatė, kad norminių administracinių aktų dalys negali būti taikomos nuo jų priėmimo dienos. Atsakovo teigimu, kol teisės aktas nėra panaikintas ir nuginčytas teismine tvarka, juo turi būti vadovaujamasi. Mano, kad institucijų sprendimų, kurie paremti jų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, galimos neigiamos pasekmės savaime, kaip ir tokių teisės aktų galiojimas, jeigu šie aktai (ar jų dalys) nepripažinti negalimais taikyti nuo jų priėmimo dienos, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti valstybės veiksmų neteisėtumo buvimą nuo pat tokio administracinio akto priėmimo dienos ir priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir galimai patirtos žalos egzistavimo.

29. Atsakovo manymu, tiek ši, tiek kitos teismo sprendime nurodytos administracinės bylos, kuriose buvo ginčyti teritorinės muitinės sprendimai, parodo tai, kad nors pareiškėjai turėjo teisės aktuose nustatytą pareigą ir galimybę perduoti transporto priemones, pripažintas atliekomis, tvarkyti ir nesaugoti jų mokamose saugojimo aikštelėse, tačiau savo aktyviais veiksmais siekė kaip galima ilgiau transporto priemones laikyti saugojimo aikštelėse. Teismas dėl šių aplinkybių ir įrodymų vertinimo nepasisakė.

30. Atsakovas pažymi, kad ne visose sąskaitose-faktūrose nurodytas laikotarpis, už kurį yra išrašyta sąskaita už transporto priemonių saugojimą.

31. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjų manymu, šiuo atveju nėra svarbu, kiek laiko Įsakymas galiojo ir ar jam buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Svarbu tik tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – priėmė konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujantį norminį teisės aktą, dėl kurio pareiškėjams kilo žala.

33. Pareiškėjai supranta, kad institucijos negalėjo elgtis kitaip, nei nurodyta Įsakyme. Tačiau tai, kad Įsakymas galiojo ir buvo taikomas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d., nereiškia, kad jis buvo teisėtas ir nekėlė žalos. Visą Įsakymo galiojimo ir taikymo laikotarpį jis prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

34. Pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos.

35. Pažymi, kad net jei pareiškėjai būtų perdavę transporto priemones atliekų tvarkytojams ir jų nebūtų saugoję, jie vis tiek reikalautų žalos atlyginimo iš valstybės.

36. Nurodo, kad importo deklaracijose aiškiai nurodyta, kada transporto priemonės buvo atvežtos į Klaipėdos uostą ir kada jos buvo išleistos į laisvą apyvartą. Akivaizdu, kad visą laikotarpį nuo transporto priemonės atvežimo į Lietuvą iki išleidimo iš muitinės teritorijos, transporto priemonės buvo saugomos muitinės teritorijoje esančiose saugojimo aikštelėse.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

38. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos teritorinė muitinė palaiko Ministerijos išdėstytą poziciją.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą.

40. Pažymi, kad pareiškėjai žinodami apie įsigaliojusį teisinį reguliavimą, tačiau jį ignoruodami, prisiėmė verslo riziką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjų UAB „Autodemas“ ir UAB „Autodata“ prašomos priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atlyginimo.

42. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į LVAT Sprendimą, kuriuo Įsakymo punktai dėl Kriterijų nustatymo buvo pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad Ministerijos padaryta klaida nustatant Kriterijus buvo pakankamai akivaizdi, todėl buvo pagrindas konstatuoti Ministerijos neteisėtus veiksmus. Teismas priteisė pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, turtinę žalą, susidariusią už automobilių saugojimą. Pareiškėjų prašymą priteisti turtinę žalą, patirtą dėl teisinės pagalbos, taip pat priteisti neturtinę žalą teismas atmetė.

43. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

44. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės buvo papildytos Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijais (2 priedas) ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais Kriterijais.

45. Kaip nurodė pareiškėjai, dėl naujai nustatytų Kriterijų, pareiškėjų iš JAV įsigytų ir ketintų į Lietuvą importuoti transporto priemonių Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos mėnesį neišleido į laisvą apyvartą, nes šios transporto priemonės atitiko Kriterijų nuostatas, ir atitinkamai šios transporto priemonės buvo priverstinai saugojamos iki 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos RAAD pareigūnai, gavę informaciją iš Klaipėdos teritorinės muitinės apie pareiškėjų importuojamas transporto priemones, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 16 d. surašė pareiškėjams privalomuosius nurodymus per 30 dienų perduoti importuojamas transporto priemones atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas, taip pat priėmė sprendimus dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjams.

46. LVAT Sprendimu Įsakymo 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui.

47. Po LVAT Sprendimo Klaipėdos teritorinė muitinė visas pareiškėjų transporto priemones, kurios buvo priverstinai saugojamos, išleido į laisvą apyvartą. Klaipėdos RAAD 2018 m. birželio 27 d. sprendimais Klaipėdos RAAD priimti privalomieji nurodymai dėl pareiškėjų importuojamų transporto priemonių buvo panaikinti.

48. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Pareiškėjų teigimu, žala jiems kilo dėl transporto priemonių saugojimo ir patirtų teisinių išlaidų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų patirtos atstovavimo išlaidos nėra laikomos jų patirta žala, kilusia dėl Kriterijų taikymo. Taigi šiuo atveju iš esmės sprendžiamas klausimas dėl žalos, pareiškėjų patirtos dėl transporto priemonių priverstinio saugojimo nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės 10 d., dėl ko, kaip pareiškėjai nurodė, nusprendė Klaipėdos teritorinė muitinė.

49. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto (kaip abstrakčių teisės normų rinkinio) buvimu; kol asmuo nesinaudoja ar nesiekia pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis ar laisvėmis, ne visada galima vienareikšmiškai pasakyti, kad įstatymas pažeidžia konkretaus asmens teises; vien nacionalinio teisinio reguliavimo, kuris nebuvo taikomas, buvimas asmens teisių nepažeidžia (2008 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-164/2008). Vien tai, jog institucija priėmė aktualiu atveju aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančią teisės normą, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus šios institucijos veiksmus. Neteisėtų veiksmų konstatavimui būtina nustatyti realų teisės akto pritaikymą. Už teisinius padarinius atsako aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantį teisinį reguliavimą pritaikęs subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-525/2020).

50. Nagrinėjamu atveju ir pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjai jų galimai patirtą turtinę žalą sieja su jų patirtais nuostoliais, kurie atsirado taikant Kriterijus, t. y. prašomą atlyginti žalą siejo būtent su Kriterijų taikymu, o ne jų nustatymu. Tačiau spręsdamas dėl žalos atlyginimo pareiškėjams, teismas vertino tik Ministerijos, kuri priėmė Įsakymą, kuriuo buvo nustatyti Kriterijai, veiksmus. Vis dėlto, kaip minėta, Kriterijai buvo pritaikyti konkrečiu atveju pareiškėjų atžvilgiu – Klaipėdos teritorinė muitinė taikydama Kriterijus neišleido pareiškėjų planuojamų importuoti transporto priemonių į laisvą rinką ir jas priverstinai saugojo, dėl ko, pareiškėjų teigimu, jie patyrė turtinę žalą.

51. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija; Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga); atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, yra nustatyti Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Šio nutarimo 3.23 papunktyje numatyta, kad kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo (t. y. išskyrus bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo), kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, melagingai pranešusių apie nusikalstamą veiką, melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą, davusių melagingus parodymus, melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, melagingą specialisto paaiškinimą ar išvadą arba pateikusių neteisingą vertimą žinant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

52. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašomą atlyginti turtinę žalą iš esmės siejo su Kriterijų taikymu, kurį atliko Klaipėdos teritorinė muitinė, jie nepagrįstai atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodė Ministeriją, o ne Klaipėdos teritorinę muitinę.

53. ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybei ir Vyriausybei administraciniame procese atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose aktuose joms suteiktus įgaliojimus. Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. Be to, ABTĮ 53 straipsnyje reglamentuojamas netinkamos šalies pakeitimo klausimas bei nurodoma, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, jog skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

54. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nesiaiškino, ar nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas yra tinkamas. Atsižvelgiant į pareiškėjų skundo turinį, šioje byloje turi būti nagrinėjami Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmai, iš kurių pareiškėjai kildina galimai padarytą turtinę žalą.

55. Pažymėtina, kad nors Klaipėdos teritorinė muitinė buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą tarp proceso šalių, tačiau tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu, be to, ji nebuvo pateikusi savo pozicijos šioje byloje pirmosios instancijos teismui (neteikė atsiliepimo į skundą, nedalyvavo teismo posėdyje).

56. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo Ministerijos neteisėtus veiksmus iš esmės vien tik tuo motyvu, kad atsižvelgus į LVAT Sprendime išdėstytus argumentus, Ministerijos padaryta klaida nustatant Kriterijus buvo pakankamai akivaizdi.

57. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo atitinkama teisės akto norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje dėl atitinkamų valdžios institucijų priimtų aktų pripažinimo prieštaravusiais aukštesnės galios teisės aktams, savaime nėra pagrindas taikyti valstybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytą atsakomybę, kadangi šios atsakomybės taikymą kiekvienoje individualioje byloje lemia tik tai bylai reikšmingų aplinkybių visuma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-69/2012; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-521-143/2015). Taigi teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, inter alia (be kita ko) nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimą, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, tame tarpe – ir siejamų su vykdomu norminiu teisiniu reglamentavimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2805-624/2016).

58. Taigi šiuo atveju turi būti vertinamas ne tik LVAT Sprendimo priėmimo faktas, tačiau visų pareiškėjų nurodytų aplinkybių, susijusių su Klaipėdos teritorinės muitinės jų atžvilgiu atliktais veiksmais bei, jų teigimu, dėl šių veiksmų jų patirta turtine žala, visuma.

59. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo byloje paduoto skundo iš esmės, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išnagrinėti, t. y. pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjų skunde nurodytos tinkamos šalies (valstybės) atstovo nustatymą.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

63. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius