e834dd30-d4ac-4e4d-b21e-1c26d0d83c95 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ¡alys susitarÄ kilusį ginÄÄ nagrinÄti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginÄui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų Lietuvos Respublikoje darbo ginÄus nagrinÄjantys organai turi atsisakyti nagrinÄti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnÄmis jurisdikcijos taisyklÄmis, todÄl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginÄas dÄl teisÄs yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
Legislator headnote
AI generatede834dd30-d4ac-4e4d-b21e-1c26d0d83c95 · Vilniaus apygardos teismas: Tokį Å¡ios teisÄs normos aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinantis komentaras (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VÄ® Registrų centras, 2018, p. 596). 7.3. ApeliantÄs teigimu, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinÄjamas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijoje, nes tai nÄra naujas darbo ginÄas, o pradÄto nagrinÄti ir iÅ¡nagrinÄto Lietuvoje Darbo ginÄų komisijoje tÄ sa. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-1049-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00661-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Sigita ZubaviÄiÅ«tÄ-MontvilienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âGintauto transportasâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âGintauto transportasâ ieÅ¡kinį atsakovui A.
S. dÄl darbo ginÄo. Teismas nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ âGintauto transportasâ (toliau â ieÅ¡kovÄ, darbdavÄ, UAB âGintauto transportasâ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu A. S. (toliau â atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginÄų komisijos (toliau â Darbo ginÄų komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-21527 (toliau â sprendimas) dalimi, kuria nusprÄsta priteisti darbuotojui iÅ¡ jos 954,17 Eur (neatskaiÄius mokesÄių) darbo užmokestį už 2021 m. birželio mÄnesį, 642 Eur (neatskaiÄius mokesÄių) darbo užmokestį už 2021 m. liepos mÄnesį, 651 Eur (atskaiÄius mokesÄius) dienpinigius už 2021 m. birželio mÄnesį komandiruotÄse bÅ«tas dienas, 1 170 Eur (neatskaiÄius mokesÄių) netesybas, ir praÅ¡ydama pripažinti, kad yra pilnai atsiskaiÄiusi su atsakovu pagal iÅ¡ 2020 m. lapkriÄio 19 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylanÄius darbo santykius, taip pat praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pareigose faktiÅ¡kai dirbo nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. birželio 19 d., oficialiai atleistas iÅ¡ vairuotojo pareigų 2021 m. liepos 26 d., Å¡iuo laikotarpiu jam buvo priskaiÄiuota 4 030,58 Eur darbo užmokesÄio ir 4 196,50 Eur dienpinigių, iÅ¡ viso 8 227,08 Eur, mokÄjimo pavedimais atsakovui buvo pervesta 5 557 Eur, o grynaisiais pinigais iÅ¡mokÄta 2 450 Eur, iÅ¡ viso 8 007 Eur, iÅ¡ atsakovui priklausanÄių iÅ¡mokÄti sumų buvo iÅ¡minusuota 540 Eur suma, kuri pagal susitarimÄ buvo sumokÄta už atsakovo kursus.
IeÅ¡kovÄs manymu, Darbo ginÄų komisija nepagrįstai nurodÄ iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už 2021 m. birželio ir liepos mÄnesius, kadangi atsakovas dirbo tik iki 2021 m. birželio 19 d., po Å¡ios datos į darbÄ nebeatvyko, nors ir buvo kvieÄiamas, todÄl įmonei neliko kitos iÅ¡eities tik kaip nutraukti darbo santykius su atsakovu, kas ir buvo padaryta 2021 m. liepos 26 d., atsakovas iÅ¡ darbo atleistas dÄl pravaikÅ¡tų. PabrÄžÄ, kad už 2021 m. birželio mÄnesį iÅ¡dirbtÄ laikÄ iki 19 mÄnesio dienos atsakovui priklausantis 780 Eur (atskaiÄius mokesÄius 526,34 Eur) darbo užmokestis ir 573 Eur dienpinigiai yra iÅ¡mokÄti, taigi, su darbuotoju jo atleidimo dienÄ buvo pilnai atsiskaityta, kadangi 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 15 d. jis gavo galutines su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, todÄl nÄra pagrindo ir netesybų priteisimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-4841-996/2022 ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atsakovui dÄl darbo ginÄo paliko nenagrinÄtÄ .
4. Teismas nurodÄ, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 215 straipsnio 2 dalį, civilinÄse bylose, kylanÄiose dÄl darbo ginÄų dÄl teisÄs, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) taisykles, jeigu Europos SÄ jungos darbo teisÄs normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinÄs sutartys nenustato kitaip. Pagal DK 215 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra kitoje valstybÄje, darbdavio inicijuojamas darbo ginÄas dÄl teisÄs turi bÅ«ti nagrinÄjamas toje kitoje valstybÄje, nebent Å¡alys kilus ginÄui susitartų ginÄÄ nagrinÄti Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Å iuo gi atveju, Å¡ios iÅ¡imties klausimas nesvarstomas, kadangi darbo ginÄÄ Darbo ginÄų komisijoje inicijavo pats darbuotojas.
5. Teismas nustatÄ, kad į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nesutikdama su Darbo ginÄų komisijos sprendimu, kreipÄsi darbdavÄ, kuri pati nurodÄ, kad atsakovo (darbuotojo) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pagal Sodros duomenis, atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2021 m. liepos 26 d., įrodymų, kad jis bÅ«tų realiai gyvenÄs Lietuvoje nÄra (praÅ¡yme Darbo ginÄų komisijoje darbuotojas nurodÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)), duomenų, kad jis ieÅ¡kinio teikimo dienÄ ir Å¡iuo metu dirbtų Lietuvoje ir turÄtų joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , nÄra, vadinasi, atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Vien tai, kad 2020 m. lapkriÄio 19 d. darbo sutarties 12 punktu Å¡alys numatÄ, kad darbo sutarÄiai taikoma Lietuvos darbo teisÄ, nepaisant to, kad darbo funkcijas darbuotojas gali atlikti ne Lietuvos Respublikoje, nekeiÄia bylos teismingumo pagal aukÅ¡Äiau aptartas įstatymo nuostatas. AukÅ¡Äiau teismo padarytos iÅ¡vados atitinka Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
6. Teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtÄ , kadangi byla nÄra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso (duomenys neskelbtini) teismų jurisdikcijai (CPK 782 straipsnis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai 7. 2022 m. kovo 14 d. ieÅ¡kovÄ pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmÄs. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1.
Visas Å¡is darbo ginÄas buvo inicijuotas atsakovo, t. y. darbuotojo, su kuriuo ieÅ¡kovÄ buvo sudariusi darbo sutartį. BÅ«tent jis kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ , inicijavo darbo ginÄÄ ir atitinkamai praÅ¡Ä, kad iÅ¡ darbdavÄs bÅ«tų priteistos neva jam neiÅ¡mokÄtos su darbo santykiais susijusios sumos. Darbo ginÄų komisija atitinkamai priÄmÄ sprendimÄ , su kuriuo UAB âGintauto transportasâ nesutiko, todÄl buvo priversta kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tikslu apginti savo teises, t. y.
UAB âGintauto transportasâ, kaip darbdavÄ, neinicijavo naujo darbo ginÄo, o tik perkÄlÄ jį tÄstiniam nagrinÄjimui teisme. 7.2. Pirmosios instancijos teismo minimoje kasacinio teismo nutartyje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei užsienio valstybÄje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginÄÄ Darbo ginÄų komisijoje Lietuvoje, su Å¡ios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄs teismus dÄl Lietuvoje Darbo ginÄų komisijos iÅ¡nagrinÄto ginÄo kitokio iÅ¡sprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinÄto darbo ginÄo perkÄlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginÄo.
Tokį Å¡ios teisÄs normos aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinantis komentaras (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VÄ® Registrų centras, 2018, p. 596). 7.3. ApeliantÄs teigimu, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinÄjamas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijoje, nes tai nÄra naujas darbo ginÄas, o pradÄto nagrinÄti ir iÅ¡nagrinÄto Lietuvoje Darbo ginÄų komisijoje tÄ sa. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). AbsoliuÄių ginÄijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatÄ.
9. ApeliantÄ nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iÅ¡ esmÄs nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad praÅ¡ymÄ dÄl darbo ginÄo Darbo ginÄų komisijai pateikÄ pats atsakovas, o Darbo ginÄų komisijos sprendimu nepatenkinta darbdavÄ neprivalo kreiptis į tos užsienio valstybÄs teismus dÄl Lietuvos Respublikoje Darbo ginÄų komisijoje iÅ¡nagrinÄto ginÄo kitokio iÅ¡sprendimo. Teigia, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
10. Darbo ginÄus nagrinÄjanÄių organų (Darbo ginÄų komisijos ir teismo) kompetencijos nustatymo principus reglamentuoja DK 215 straipsnis. Remiantis DK 215 straipsnio 2 dalimi, civilinÄse bylose, kylanÄiose dÄl darbo ginÄų dÄl teisÄs, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu Europos SÄ jungos darbo teisÄs normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinÄs sutartys nenustato kitaip. Jeigu darbuotojo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra kitoje valstybÄje, darbdavio inicijuojamas darbo ginÄas dÄl teisÄs turi bÅ«ti nagrinÄjamas toje kitoje valstybÄje, nebent Å¡alys kilus ginÄui susitartų ginÄÄ nagrinÄti Å¡io kodekso nustatyta tvarka (DK 215 straipsnio 3 dalis).
11. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs kitoje nei darbuotojo nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo Å¡ios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sÄ lygoms:
1) Å¡alys susitarÄ kilusį ginÄÄ nagrinÄti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginÄui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų Lietuvos Respublikoje darbo ginÄus nagrinÄjantys organai turi atsisakyti nagrinÄti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnÄmis jurisdikcijos taisyklÄmis, todÄl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginÄas dÄl teisÄs yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
12. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginÄo nagrinÄjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginÄų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinÄjamu atveju inicijavo darbuotojas, DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina, o sprendžiant dÄl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinÄti kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipianÄia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. BylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovu byloje patrauktas (duomenys neskelbtini) pilietis, teismingumo klausimas nagrinÄjamoje byloje sprÄstinas pagal 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties âDÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose byloseâ (toliau â teisinÄs pagalbos sutartis) nuostatas.
13. ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus nustatÄ, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. ApeliantÄ ir atsakovas 2020 m. lapkriÄio 19 d. sudarÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutartyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta â (duomenys neskelbtini). UAB âGintauto transportasâ direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas atleistas iÅ¡ darbo dÄl Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo.
PažymÄtina, kad analogiÅ¡kas gyvenamosios vietos adresas nurodytas atsakovo praÅ¡yme, teiktame Darbo ginÄų komisijai. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2021 m. liepos 26 d.), duomenų, kad Å¡iuo metu dirbtų Lietuvoje ir turÄtų joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , nÄra. Lietuvos Respublikos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis, kitų bylų, kuriuose dalyvautų atsakovas, nenustatyta.
14. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamu atveju darbo ginÄo nagrinÄjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginÄų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinÄjamu atveju inicijavo darbuotojas, DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina, o sprendžiant dÄl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinÄti kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipianÄia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todÄl teismingumo klausimas nagrinÄjamoje byloje sprÄstinas pagal teisinÄs pagalbos sutarties nuostatas.
15. TeisinÄs pagalbos sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienos susitarianÄiosios Å¡alies teismai kompetentingi nagrinÄti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinÄti ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus juridiniams asmenims, jeigu Å¡ios Å¡alies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybÄ arba filialas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad susitarianÄiųjų Å¡alių teismai kompetentingi nagrinÄti bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ nutraukia bylos nagrinÄjimÄ , jeigu Å¡is pareiÅ¡kimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dÄl ieÅ¡kinio esmÄs. Å alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinÄs teismų kompetencijos.
16. ApeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo motyvais, pažymi, kad kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, individualų darbo ginÄÄ dÄl teisÄs iniciavo darbuotojas, kreipdamasis į Darbo ginÄų komisijÄ dÄl su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavÄs. TaÄiau byloje susiklosÄiusi situacija neatitinka pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos situacijos, cituotoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, kurioje darbdavÄ reiÅ¡kÄ prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄdamas bylas teismas teisÄs normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o atsižvelgdamas į konkreÄios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisÄs norma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-186/2009, 2013 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-532/2013).
17. Kaip matyti minÄtoje byloje buvo susiklosÄiusi iÅ¡ esmÄs kitokio pobÅ«džio procesinÄ situacija, kadangi darbo ginÄÄ iniciavus darbuotojui, darbdavÄ Darbo ginÄų komisijai teikÄ prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , dÄl kurio patenkinimo vÄliau kreipÄsi į teismÄ . Kitaip tariant, darbdavÄ, skirtingai nei nagrinÄjamoje byloje, teismo praÅ¡Ä patenkinti ne darbuotojo, bet paÄios darbdavÄs Darbo ginÄų komisijai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Å is esminis skirtumas ir lemia ir kitokiÄ iÅ¡vadÄ dÄl ginÄo teismingumo.
18. Vadovaujantis DK 215 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, darbo ginÄus nagrinÄjantys organai (Å¡iuo atveju â Darbo ginÄų komisija) yra kompetentingi nagrinÄti ginÄÄ . Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, su Darbo ginÄų komisijos sprendimu nesutinkanti ginÄo Å¡alis turi teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo. Nors DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieÅ¡kovu civilinÄje byloje bus laikoma ta darbo santykių Å¡alis, kuri kreipiasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , sisteminis DK 231 straipsnio 3â4 ir 7 dalių, pagal kurias Darbo ginÄų komisijos sprendimas nÄra apskundimo dalykas, teismas ginÄÄ nagrinÄja iÅ¡ esmÄs, o teismo sprendimui įsiteisÄjus Darbo ginÄų komisijos sprendimas netenka galios, aiÅ¡kinimas lemia, kad teisme turi bÅ«ti nagrinÄjamas pradinio Darbo ginÄų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimas.
Kitaip tariant, jeigu Darbo ginÄų komisija tenkina darbuotojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , o į teismÄ kreipiasi su tokiu rezultatu nesutinkantis darbdavys, nagrinÄdamas bylÄ teismas iÅ¡ naujo vertina darbuotojo pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Darbdavys, kreipdamasis į teismÄ , neiniciavo naujo ginÄo, tik įgyvendino savo teisÄ perkelti darbuotojo inicijuoto ginÄo nagrinÄjimÄ Ä¯ teismÄ .
19. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad nesutikdamas su Darbo ginÄų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismÄ darbdavys iÅ¡ esmÄs turi praÅ¡yti netenkinti darbuotojo reikalavimų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti Darbo ginÄų komisijos sprendimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimÄ teismas privalo pasisakyti bÅ«tent dÄl Darbo ginÄų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
20. Kita vertus, tai taip pat nurodoma ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gegužÄs 6 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 â jei užsienio valstybÄje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginÄÄ Darbo ginÄų komisijoje Lietuvos Respublikoje (nutarties 11-12 punktai), su Å¡ios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄs teismus dÄl Lietuvos Respublikoje Darbo ginÄų komisijos iÅ¡nagrinÄto ginÄo kitokio iÅ¡sprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvos Respublikoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinÄto darbo ginÄo perkÄlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginÄo. Tokį Å¡ios teisÄs normos aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinantis komentaras (D., T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VÄ® Registrų centras, 2018, p. 596).
21. Kartu apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad įgyvendindamas teisÄ inicijuoti ginÄÄ Lietuvos Respublikoje atsakovas ne tik pripažino DK nurodytų darbo ginÄus Lietuvos Respublikoje nagrinÄjanÄių organų kompetencijÄ , bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ bei reikalavimÄ , kad Å¡ie organai ginÄÄ iÅ¡nagrinÄtų ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojanÄia darbo ginÄų nagrinÄjimo tvarka apgintų jo teises. Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip kilus ginÄui darbuotojo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas kompetencijos pripažinimas, todÄl sprÄsti, kad ginÄo nagrinÄjimas Lietuvos Respublikos teisme neatitiktų teisinÄs pagalbos sutarties 20 straipsnio 1-2 dalimis kuriamo teisinio reglamentavimo, nÄra pagrindo.
22. Apibendrindamas pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad sudarydama darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturinÄiu užsienio valstybÄs pilieÄiu darbdavÄ prisiima rizikÄ , jog pati negalÄs inicijuoti darbo ginÄo Lietuvos Respublikoje, taÄiau tokį ginÄÄ DK nustatyta tvarka iniciavus darbuotojui negali bÅ«ti įpareigojama savo teises ginti užsienio valstybÄs teisme. PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų ir DK įtvirtintos darbo ginÄų nagrinÄjimo tvarkos esmÄ bei nuoseklumÄ , kadangi ne darbdavÄs valia Lietuvos Respublikoje inicijuotame ginÄe esant priimtam privalomai vykdytinam sprendimui (DK 230 straipsnis), darbdavÄs galimybÄs apginti savo teises ginÄo nagrinÄjimo procedÅ«rÄ Ä¯gyvendinant iki galo bÅ«tų nepagrįstai apribotos.
DÄl nurodytų priežasÄių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginÄas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, vertintina kaip nepagrįsta, o atsisakymas priimti ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu â neteisÄtas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas dÄl jų nepasisako. Kartu pažymÄtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ teisÄs normas, ko pasekoje nepagrįstai ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atsakovui dÄl darbo ginÄo paliko nenagrinÄtÄ . Nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335â339 straipsniais, teismas nutaria: Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄja Sigita ZubaviÄiÅ«tÄ-MontvilienÄ