Legislator Case Law & Legislation
e834dd30-d4ac-4e4d-b21e-1c26d0d83c95 AI generated

e834dd30-d4ac-4e4d-b21e-1c26d0d83c95 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e834dd30-d4ac-4e4d-b21e-1c26d0d83c95
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å¡alys susitarė kilusį ginÄÄ nagrinėti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų Lietuvos Respublikoje darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnėmis jurisdikcijos taisyklėmis, todėl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginčas dėl teisės yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

Legislator headnote

AI generated

e834dd30-d4ac-4e4d-b21e-1c26d0d83c95 · Vilniaus apygardos teismas: Tokį Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinantis komentaras (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VÄ® Registrų centras, 2018, p. 596). 7.3. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijoje, nes tai nėra naujas darbo ginčas, o pradėto nagrinėti ir iÅ¡nagrinėto Lietuvoje Darbo ginčų komisijoje tÄ sa. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-1049-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00661-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. dėl darbo ginčo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Gintauto transportas“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, UAB „Gintauto transportas“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu A. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-21527 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria nuspręsta priteisti darbuotojui iÅ¡ jos 954,17 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2021 m. birželio mėnesį, 642 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2021 m. liepos mėnesį, 651 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigius už 2021 m. birželio mėnesį komandiruotėse bÅ«tas dienas, 1 170 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, ir praÅ¡ydama pripažinti, kad yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu pagal iÅ¡ 2020 m. lapkričio 19 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančius darbo santykius, taip pat praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pareigose faktiÅ¡kai dirbo nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. birželio 19 d., oficialiai atleistas iÅ¡ vairuotojo pareigų 2021 m. liepos 26 d., Å¡iuo laikotarpiu jam buvo priskaičiuota 4 030,58 Eur darbo užmokesčio ir 4 196,50 Eur dienpinigių, iÅ¡ viso 8 227,08 Eur, mokėjimo pavedimais atsakovui buvo pervesta 5 557 Eur, o grynaisiais pinigais iÅ¡mokėta 2 450 Eur, iÅ¡ viso 8 007 Eur, iÅ¡ atsakovui priklausančių iÅ¡mokėti sumų buvo iÅ¡minusuota 540 Eur suma, kuri pagal susitarimÄ buvo sumokėta už atsakovo kursus.

IeÅ¡kovės manymu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai nurodė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už 2021 m. birželio ir liepos mėnesius, kadangi atsakovas dirbo tik iki 2021 m. birželio 19 d., po Å¡ios datos į darbÄ nebeatvyko, nors ir buvo kviečiamas, todėl įmonei neliko kitos iÅ¡eities tik kaip nutraukti darbo santykius su atsakovu, kas ir buvo padaryta 2021 m. liepos 26 d., atsakovas iÅ¡ darbo atleistas dėl pravaikÅ¡tų. Pabrėžė, kad už 2021 m. birželio mėnesį iÅ¡dirbtÄ laikÄ iki 19 mėnesio dienos atsakovui priklausantis 780 Eur (atskaičius mokesčius 526,34 Eur) darbo užmokestis ir 573 Eur dienpinigiai yra iÅ¡mokėti, taigi, su darbuotoju jo atleidimo dienÄ buvo pilnai atsiskaityta, kadangi 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 15 d. jis gavo galutines su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, todėl nėra pagrindo ir netesybų priteisimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4841-996/2022 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl darbo ginčo paliko nenagrinėtÄ .

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio 2 dalį, civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles, jeigu Europos SÄ jungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Pagal DK 215 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Å iuo gi atveju, Å¡ios iÅ¡imties klausimas nesvarstomas, kadangi darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje inicijavo pats darbuotojas.

5. Teismas nustatė, kad į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi darbdavė, kuri pati nurodė, kad atsakovo (darbuotojo) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pagal Sodros duomenis, atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2021 m. liepos 26 d., įrodymų, kad jis bÅ«tų realiai gyvenęs Lietuvoje nėra (praÅ¡yme Darbo ginčų komisijoje darbuotojas nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)), duomenų, kad jis ieÅ¡kinio teikimo dienÄ ir Å¡iuo metu dirbtų Lietuvoje ir turėtų joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra, vadinasi, atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Vien tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d. darbo sutarties 12 punktu Å¡alys numatė, kad darbo sutarčiai taikoma Lietuvos darbo teisė, nepaisant to, kad darbo funkcijas darbuotojas gali atlikti ne Lietuvos Respublikoje, nekeičia bylos teismingumo pagal aukščiau aptartas įstatymo nuostatas. Aukščiau teismo padarytos iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

6. Teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , kadangi byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso (duomenys neskelbtini) teismų jurisdikcijai (CPK 782 straipsnis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai 7. 2022 m. kovo 14 d. ieÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1.

Visas Å¡is darbo ginčas buvo inicijuotas atsakovo, t. y. darbuotojo, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo sudariusi darbo sutartį. BÅ«tent jis kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , inicijavo darbo ginÄÄ ir atitinkamai prašė, kad iÅ¡ darbdavės bÅ«tų priteistos neva jam neiÅ¡mokėtos su darbo santykiais susijusios sumos. Darbo ginčų komisija atitinkamai priėmė sprendimÄ , su kuriuo UAB „Gintauto transportas“ nesutiko, todėl buvo priversta kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tikslu apginti savo teises, t. y.

UAB „Gintauto transportas“, kaip darbdavė, neinicijavo naujo darbo ginčo, o tik perkėlė jį tęstiniam nagrinėjimui teisme. 7.2. Pirmosios instancijos teismo minimoje kasacinio teismo nutartyje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei užsienio valstybėje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje Lietuvoje, su Å¡ios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismus dėl Lietuvoje Darbo ginčų komisijos iÅ¡nagrinėto ginčo kitokio iÅ¡sprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėto darbo ginčo perkėlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginčo.

Tokį Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinantis komentaras (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VÄ® Registrų centras, 2018, p. 596). 7.3. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijoje, nes tai nėra naujas darbo ginčas, o pradėto nagrinėti ir iÅ¡nagrinėto Lietuvoje Darbo ginčų komisijoje tÄ sa. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad praÅ¡ymÄ dėl darbo ginčo Darbo ginčų komisijai pateikė pats atsakovas, o Darbo ginčų komisijos sprendimu nepatenkinta darbdavė neprivalo kreiptis į tos užsienio valstybės teismus dėl Lietuvos Respublikoje Darbo ginčų komisijoje iÅ¡nagrinėto ginčo kitokio iÅ¡sprendimo. Teigia, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

10. Darbo ginčus nagrinėjančių organų (Darbo ginčų komisijos ir teismo) kompetencijos nustatymo principus reglamentuoja DK 215 straipsnis. Remiantis DK 215 straipsnio 2 dalimi, civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu Europos SÄ jungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka (DK 215 straipsnio 3 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginÄÄ dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo Å¡ios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sÄ lygoms:

1) Å¡alys susitarė kilusį ginÄÄ nagrinėti Lietuvos Respublikoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp Å¡alių. Nesant Å¡ių sÄ lygų Lietuvos Respublikoje darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginÄÄ . DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnėmis jurisdikcijos taisyklėmis, todėl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginčas dėl teisės yra inicijuojamas darbdavio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

12. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju inicijavo darbuotojas, DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina, o sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipiančia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovu byloje patrauktas (duomenys neskelbtini) pilietis, teismingumo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas pagal 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – teisinės pagalbos sutartis) nuostatas.

13. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Apeliantė ir atsakovas 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutartyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). UAB „Gintauto transportas“ direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo.

Pažymėtina, kad analogiÅ¡kas gyvenamosios vietos adresas nurodytas atsakovo praÅ¡yme, teiktame Darbo ginčų komisijai. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2021 m. liepos 26 d.), duomenų, kad Å¡iuo metu dirbtų Lietuvoje ir turėtų joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kitų bylų, kuriuose dalyvautų atsakovas, nenustatyta.

14. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju darbo ginčo nagrinėjimÄ ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju inicijavo darbuotojas, DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis Å¡ioje byloje netaikytina, o sprendžiant dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipiančia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl teismingumo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas pagal teisinės pagalbos sutarties nuostatas.

15. Teisinės pagalbos sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienos susitariančiosios Å¡alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus juridiniams asmenims, jeigu Å¡ios Å¡alies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad susitariančiųjų Å¡alių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ nutraukia bylos nagrinėjimÄ , jeigu Å¡is pareiÅ¡kimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieÅ¡kinio esmės. Å alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinės teismų kompetencijos.

16. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo motyvais, pažymi, kad kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, individualų darbo ginÄÄ dėl teisės iniciavo darbuotojas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisijÄ dėl su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavės. Tačiau byloje susiklosčiusi situacija neatitinka pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos situacijos, cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, kurioje darbdavė reiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013).

17. Kaip matyti minėtoje byloje buvo susiklosčiusi iÅ¡ esmės kitokio pobÅ«džio procesinė situacija, kadangi darbo ginÄÄ iniciavus darbuotojui, darbdavė Darbo ginčų komisijai teikė prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , dėl kurio patenkinimo vėliau kreipėsi į teismÄ . Kitaip tariant, darbdavė, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, teismo prašė patenkinti ne darbuotojo, bet pačios darbdavės Darbo ginčų komisijai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Å is esminis skirtumas ir lemia ir kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo teismingumo.

18. Vadovaujantis DK 215 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, darbo ginčus nagrinėjantys organai (Å¡iuo atveju – Darbo ginčų komisija) yra kompetentingi nagrinėti ginÄÄ . Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo Å¡alis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo. Nors DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieÅ¡kovu civilinėje byloje bus laikoma ta darbo santykių Å¡alis, kuri kreipiasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , sisteminis DK 231 straipsnio 3–4 ir 7 dalių, pagal kurias Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apskundimo dalykas, teismas ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, aiÅ¡kinimas lemia, kad teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas pradinio Darbo ginčų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimas.

Kitaip tariant, jeigu Darbo ginčų komisija tenkina darbuotojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , o į teismÄ kreipiasi su tokiu rezultatu nesutinkantis darbdavys, nagrinėdamas bylÄ teismas iÅ¡ naujo vertina darbuotojo pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Darbdavys, kreipdamasis į teismÄ , neiniciavo naujo ginčo, tik įgyvendino savo teisę perkelti darbuotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ .

19. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismÄ darbdavys iÅ¡ esmės turi praÅ¡yti netenkinti darbuotojo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimÄ teismas privalo pasisakyti bÅ«tent dėl Darbo ginčų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

20. Kita vertus, tai taip pat nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 – jei užsienio valstybėje nuolat gyvenantis darbuotojas inicijuoja ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikoje (nutarties 11-12 punktai), su Å¡ios komisijos sprendimu nesutinkantis darbdavys neprivalo kreiptis į darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismus dėl Lietuvos Respublikoje Darbo ginčų komisijos iÅ¡nagrinėto ginčo kitokio iÅ¡sprendimo (DK 231 straipsnis), kadangi Lietuvos Respublikoje ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėto darbo ginčo perkėlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginčo. Tokį Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kinantis komentaras (D., T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VÄ® Registrų centras, 2018, p. 596).

21. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendindamas teisę inicijuoti ginÄÄ Lietuvos Respublikoje atsakovas ne tik pripažino DK nurodytų darbo ginčus Lietuvos Respublikoje nagrinėjančių organų kompetencijÄ , bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bei reikalavimÄ , kad Å¡ie organai ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka apgintų jo teises. Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip kilus ginčui darbuotojo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas kompetencijos pripažinimas, todėl spręsti, kad ginčo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme neatitiktų teisinės pagalbos sutarties 20 straipsnio 1-2 dalimis kuriamo teisinio reglamentavimo, nėra pagrindo.

22. Apibendrindamas pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudarydama darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturinčiu užsienio valstybės piliečiu darbdavė prisiima rizikÄ , jog pati negalės inicijuoti darbo ginčo Lietuvos Respublikoje, tačiau tokį ginÄÄ DK nustatyta tvarka iniciavus darbuotojui negali bÅ«ti įpareigojama savo teises ginti užsienio valstybės teisme. PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų ir DK įtvirtintos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos esmę bei nuoseklumÄ , kadangi ne darbdavės valia Lietuvos Respublikoje inicijuotame ginče esant priimtam privalomai vykdytinam sprendimui (DK 230 straipsnis), darbdavės galimybės apginti savo teises ginčo nagrinėjimo procedÅ«rÄ Ä¯gyvendinant iki galo bÅ«tų nepagrįstai apribotos.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, vertintina kaip nepagrįsta, o atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu – neteisėtas.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, ko pasekoje nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl darbo ginčo paliko nenagrinėtÄ . Nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė